GAi??da kaip pagrindinis jausmas, apAi??mAi??s modernias visuomenes

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: AsmenybAi??s formavimas. GAi??da
AUTORIUS:Ai??Thomas Scheff

DATA: 2013-02

GAi??da kaip pagrindinis jausmas, apAi??mAi??s modernias visuomenes

Thomas ScheffAi??

GAi??da gali bAi??ti slaptas raktas mAi??sA? civilizacijai ai??zatrakintiai???, t. y. suprasti, nes gAi??da arba jos nuojauta iA? esmAi??s tyko visur, nors paprastai bAi??na nematoma. Jos buvimAi?? visur leidA?ia numanyti teoriniai Charleso Hortono Cooleyai??i??o ir Ervingo Goffmano veikalai, kuriA? A?A?valgas patvirtina empiriniai Norberto Eliaso ir Helenos Lewis tyrimai. Eliasas ir Lewis savo iA?vadose irgi uA?simena, kad gAi??da paprastai yra nematoma, Eliasas netgi atvirai tAi?? teigia. GAi??da (kaip ir kiti jausmai, tarkime, baimAi??) gali bAi??ti grA?A?tamoji, daranti poveikA? paA?iai sau (gAi??da dAi??l gAi??dos). Mano atliktas gAi??dos terminA? penkiomis kalbomis n-gramA? tyrimas patvirtina tiek Eliaso spAi??jimAi??, kad gAi??da yra tapusi nematoma, tiek Michaelo Billigo teorijAi?? apie jausmA? slopinimAi??. Nuolatinis grA?A?tamasis gAi??dos antplAi??dis galAi??tA? paaiA?kinti, kodAi??l pasineriama A? ekstremalA? tylAi??jimAi??, o gAi??dos/pykA?io jausmas sukelia smurto proverA?ius.

Psichologas Gershenas Kaufmanas yra vienas iA? keleto autoriA?, savo veikaluose argumentavusiA?, kad mAi??sA? visuomenAi??je gAi??da yra tabu:

Amerikos visuomenAi??s kultAi??ra remiasi gAi??da, taA?iau [...] gAi??da yra slepiama. Kadangi dAi??l gAi??dos mums gAi??da, ji paverA?iama tabu. [...] GAi??dos tabu yra toks grieA?tas, kad elgiamAi??s taip, tarsi gAi??da neegzistuotA? (Kaufman, 1989).

Kaufmano frazAi?? ai??zgAi??da dAi??l gAi??dosai??? pasirodAi?? turinti didesnAi?? reikA?mAi??, negu jis pats numanAi??: lygiai kaip baimAi?? gali sukelti dar didesnAi?? baimAi??, net panikAi??, gAi??da dAi??l gAi??dos gali nuolat sugrA?A?ti, A?gaudama skirtingAi?? intensyvumAi??, iA?siverA?dama iA? bet kokiA? natAi??raliA? ribA?. GrA?A?tamuosius gAi??dos antplAi??dA?ius aptarsime vAi??liau.* Tarkime, pagal tabu idAi??jAi?? gAi??da paprastai bAi??na paslAi??pta. Ar tai turi kokiAi?? nors reikA?mAi??? PrieA? pradAi??dami svarstyti A?A? klausimAi??, pirmiausia turAi??tume pasiaiA?kinti, koks yra termino gAi??da turinys.

GAi??dos apibrAi??A?imai

Lingvistinis bAi??das paslAi??pti gAi??dAi?? yra klaidingas jos pasireiA?kimA?, iA?skyrus stipriausius ar akivaizdA?iausius, A?vardijimas. AnglA? kalba A?odA? shame (gAi??da) apibrAi??A?ia labai siaurai ai??i?? tai intensyvi kritinAi?? reakcija A? bAi??do silpnybes ar netinkamAi?? elgesA?. Be to, anglA? kalboje, skirtingai nei daugelyje kitA? kalbA?, gAi??da yra aiA?kiai atskirta nuo jos maA?iau intensyviA? giminaiA?iA?, ypaA? sutrikimo. Kitos kalbos A?odA? ai??zgAi??daai??? priskiria kasdieniniame gyvenime iA?plitusiA? jausmA? grupei. PavyzdA?iui, ispanA? verguenza reiA?kia ir gAi??dAi??, ir sutrikimAi??. PrancAi??zA? pudeur, angliA?kai verA?iamas modesty (reiA?kiantis drovumAi??), yra giminiA?kas A?odA?iui ai??zgAi??daai???.

PsichoanalizAi?? ir sociologija laisvai vartoja platA? socialinA? gAi??dos apibrAi??A?imAi??, A?ia A?is A?odis apima ir sutrikimAi??, ir kaltAi??, ir daugybAi?? kitA? gAi??dos atspalviA?. Ericas Eriksonas (1950) atmetAi?? Sigmundo Freudo prielaidAi??, esAi?? pirminis moralinis suaugusiA?jA? jausmas yra kaltAi??. Ir pateikAi?? nemaA?ai argumentA?, kad pradinAi?? yra gAi??da, nes ji susijusi su asmenybAi??s visuma, ne tik su jo veiksmais.

SociologAi?? Helena Lynd (1958) iA?plAi??tojo A?iAi?? mintA?, nusakiusi lemiamAi?? gAi??dos svarbAi?? asmenybAi??s ugdymui ir visuomenAi??s gyvenimui. Ji pirmoji pripaA?ino, kad klaidingos kasdieninAi??s A?io A?odA?io vartosenos pavyks iA?vengti tik tada, kai turAi??sime aiA?kiai apibrAi??A?tAi?? gAi??dos sAi??vokAi??.

Psichologas Silvanas Tomkinsas A?engAi?? dar toliau, teigdamas, esAi?? gAi??dos jausmas nulemia elgsenAi??. ai??zNeigiamiems afektamsai??? skirtame kone 500 puslapiA? tome (1963, V. II) jis taip detaliai aptarAi?? gAi??dAi?? ir paA?eminimAi??, kad A?ie visiA?kai uA?goA?Ai?? jo svarstymus apie kitus jausmus. Pateiktieji pavyzdA?iai rodo, kad gAi??dos sAi??vokAi?? jis supranta labai plaA?iai. IA? tikrA?jA? Tomkinsas, kaip ir aA? A?iame tekste, aiA?kiai argumentuoja: sutrikimas, gAi??da ir kaltAi?? laikytini giminiA?kais jausmais. Kaip jie veikia kasdieninA? moderniA? visuomeniA? gyvenimAi???

VeidrodinAi?? asmenybAi??

Pirmojoje ir maA?iausiai specializuotoje savo knygoje Ervingas Goffmanas netikAi??tai pareiA?kAi??:

NAi??ra nAi?? vienos tarpusavio sAi??veikos, kurios dalyviai neturAi??tA? apA?iuopiamos galimybAi??s bAi??ti A?iek tiek sugluminti, arba neA?ymios galimybAi??s bAi??ti smarkiai paA?eminti (1959, p. 243).

Ai??io teiginio, probAi??gA?mais iA?sakyto knygos pabaigoje, kaip ir daugelio savo apibendrinimA?, jis toliau, bent jau tiesiogiai, neplAi??toja. Tiesiog tvirtina, kad visos tarpusavio sAi??veikos gali kelti skausmingus jausmus. Tuo grindA?iama ir viena iA? pagrindiniA? Goffmano idAi??jA? apie A?spAi??dA?iA? valdymAi??. EsAi?? tiek daug laiko skiriame A?spAi??dA?iams valdyti todAi??l, kad kaip A?manydami stengiamAi??s iA?vengti sutrikimo. MintA?, kad gAi??da, jeigu ir nekontroliuoja A?mogaus gyvenimo, tai vis tiek nuolatos jA? persekioja, pagrindAi?? Cooleyai??i??s, nors A?iuo atA?vilgiu Goffmanas juo nesiremia.

Dvi trumpos Cooleyai??i??o formuluotAi??s leidA?ia numanyti, kad tiek vidinis, tiek iA?orinis A?mogaus gyvenimas susijAi??s su emocijomis ir kad tiek socialiniai, tiek asmeniniai procesai visada sukelia arba pasididA?iavimAi??, arba gAi??dAi??.

A. ai??zMes gyvename kitA? mintyse to neA?inodamiai??? (p. 208).

B. ai??z[Asmenybei] bAi??dingi trys pagrindiniai dalykai:

1. Ai??sivaizdavimas, kaip jAi?? A?sivaizduoja kiti asmenys.

2. Ai??sivaizdavimas, kokiAi?? nuomonAi?? jie yra susidarAi?? apie jAi??.

3. Tam tikra savijauta, nulemta pasididA?iavimo ar [gAi??dos]ai??? (p. 184).

Pirmoji sentencija apibAi??dina visA? socialiniA? santykiA? pagrindAi??, minties teorijAi??. Intersubjektyvumas yra A?mogaus prigimties dalis, taA?iau modernios visuomenAi??s jA? pavertAi?? beveik nematomu. Vaikai nuo maA?ens iA?moksta kaitalioti savo poA?iAi??rA? pagal A?sivaizduojamus kitA? poA?iAi??rius. BAi??dami penkeriA? ar A?eA?eriA? metA?, jie A?gunda prisitaikyti taip A?aibiA?kai, kad net uA?mirA?ta tAi?? darantys. Cooleyai??i??o A?odA?iais tariant, jiems tai savaime suprantama, tarsi ai??zA?emAi??, kuria visi vaikA?tomeai???. Intersubjektyvus ryA?ys su kitais tampa nematomas, bent jau VakarA? visuomenAi??je.

A?moniA? bendravimas paremtas intersubjektyviomis spAi??lionAi??mis, nes dabartinAi?? kalba yra sudAi??tinAi??, fragmentiA?ka, susijusi su kontekstu, todAi??l priimdami viskAi?? paA?odA?iui daA?nai tAi??, kas pasakyta, suprantame neteisingai arba apskritai nieko nesuprantame. Bandydamas suprasti, klausytojas turi savo poA?iAi??rA? lyginti su A?sivaizduojamu kalbanA?iojo poA?iAi??riu. Georgeai??i??as H. Meadas (1934) tai vadino ai??zA?sijautimu A? vaidmenA?ai???, nors A?ia kalbama ne apie vaidmenis, o apie poA?iAi??rius.

Kartais A?sijauA?iama A? vaidmenA? ir vykstant paprastam pokalbiui, bet tik atsitiktinai ir probAi??gA?mais. PavyzdA?iui, draugui sakome ai??zAbu A?inome, kad (yra taip ir taip…)ai???. Net ir A?iuo atveju, kai A?sivaizduojame skaitantys svetimas mintis, daA?niausiai nesuvokiame, kad tAi?? darome.

Antroji sentencija apibrAi??A?ia veidrodinA? savAi??s atspindA? ai??i?? tuo bAi??du socialiniai santykiai sukuria savivokAi??, susijusiAi?? su pasididA?iavimu arba gAi??da. Cooleyai??i??o apibrAi??A?imas reiA?kia, kad bet kokia socialinAi?? sAi??veika kelia pasididA?iavimAi?? arba gAi??dAi?? ir A?ie jausmai kartu yra tiek socialiniai, tiek psichologiniai. Jie atskleidA?ia santykiA? bAi??klAi??: sAi??ryA?A? (pasididA?iavimAi??) arba atskirtA? (gAi??dAi??). O solidarumo ar susvetimAi??jimo (sAi??ryA?is/atskirtis) laipsnis nulemia visuomenAi??s emocinAi?? bAi??senAi??.

ApibrAi??A?iami trys etapai, rodantys, kad pasididA?iavimas arba gAi??da gali lydAi??ti nuolatos, nesvarbu, ar A?mogus yra vienas, ar su kitais. Abi A?ios iA?traukos padeda pamatAi?? tam, kas vAi??liau buvo pavadinta Eliaso ir Lewis prielaida: modernioje visuomenAi??je gAi??da ar jos nuojauta tyko visur, taA?iau daA?niausiai yra nematomos. O kAi?? galAi??tume pasakyti apie pasididA?iavimAi???

VeidrodinA? asmens atspindA? Cooleyai??i??s ir Goffmanas traktuoja panaA?iai. Keletas Cooleyai??i??o pateiktA? konkreA?iA? pavyzdA?iA? byloja apie gAi??dAi??, bet visai nemini pasididA?iavimo. Goffmanas pasiAi??lAi?? A?imtus A?spAi??dA?iA? valdymo bAi??dA?, bet nAi?? vienas iA? jA? nesuteikia galimybAi??s jausti nuoA?irdA? pasididA?iavimAi??. NagrinAi??damas jo tekstAi?? ai??zSavAi??s pateikimas kasdieniniame gyvenimeai??? (1959), nustaA?iau, kad gAi??da ar sutrikimas A?ia paminAi??ti 16 kartA?, o pasididA?iavimas ai??i??Ai?? vos 3 kartus. Be to, visos trys uA?uominos apie pasididA?iavimAi?? yra ilgose citatose kitA? autoriA?, kurie pasididA?iavimo daugiausia irgi nelaiko esminiu. Pats Goffmanas vartoja tik terminAi?? gAi??da, iA?siversdamas be A?odA?io pasididA?iavimas. KodAi??l jo vengiama?

Nors nei Cooleyai??i??s, nei Goffmanas neA?vardijo, kokiAi?? civilizacijAi?? jie tyrinAi??ja, akivaizdu, kad tai moderni, o ne tradicinAi?? visuomenAi??. GalbAi??t modernumas ir verA?ia juos sutelkti dAi??mesA? vien A? gAi??dAi??. GAi??da yra atskirties, susvetimAi??jimo A?enklas. Modernios visuomenAi??s smarkiai krypsta susvetimAi??jimo link, taigi visur visA? ima tykoti gAi??da.

Modernumas yra grindA?iamas individualizmu, raginanA?iu veikti pavieniui, nesvarbu, kaip visa tai paveiks socialinius santykius. Asmenys iA?moksta elgtis taip, tarsi bAi??tA? visiA?kai nepriklausomi nuo kitA?. Tokia savybAi?? gali bAi??ti konstruktyvi, skatinanti kAi??rybiA?kumAi??, bet jai bAi??dingi ir dar bent du bruoA?ai: susvetimAi??jimas ir gAi??dos slAi??pimas.

PabrAi??A?tinis individo racionalumas yra institucinis moderniA? visuomeniA? ai??zraktasai???. Tuo tikslu socioemocinis pradas nuslopinamas mAi??stysenos ir elgsenos labui. Vienas iA? daugelio tokio slopinimo padariniA? yra dviprasmiA?kas ir apgaulingas moderniA? kalbA? emocinis A?odynas, kuriuo bandoma nuslAi??pti susvetimAi??jimAi??. PavyzdA?iui, meilAi?? anglA? kalba apibrAi??A?iama taip plaA?iai, kad labai tinka atskirA?iai uA?maskuoti (ai??zPernelyg mylinti moterisai???). Esama daug ir kitA? dviprasmybiA?, apstu painiavos ir apgaulAi??s. Kadangi gAi??da kruopA?A?iai slepiama ir maskuojama, jai atskleisti reikia atidaus A?odA?iA?, gestA? ir konteksto detaliA? tyrimo.

Tiek tradicinAi??ms, tiek Azijos kraA?tA? visuomenAi??ms gAi??dos svarba yra savaime suprantama. Tarkime, japonai laiko jAi?? svarbiausia iA? jausmA?. Tokia tradicinAi?? visuomenAi?? kaip maoriai gAi??dAi?? (jA? vadinamAi?? whakamaa) irgi priskiria pagrindiniams jausmams. Toks poA?iAi??ris A? gAi??dAi?? ir tarpusavio santykius, koks pristatomas A?iame straipsnyje, maoriams atrodytA? banalus, nes jiems tai nAi??ra jokia naujiena (Metge 1986). TaA?iau vakarietiA?koms visuomenAi??ms atrodo, kad traktuoti gAi??dAi?? kaip kasdieniniam gyvenimui labai reikA?mingAi?? jausmAi?? bAi??tA? nejautru ir netgi A?A?eidu.

VakarietiA?kA? visuomeniA? dAi??mesys sutelktas A? individAi??, bet ne A? socialinius santykius. Vienas iA? individualizmo pranaA?A? Ralfas V. Emersonas savarankiA?kumAi?? vadino aklo prisiderinimo prieA?nuodA?iu: ai??zKai prabyla manoji dvasia, neturiu nei tAi??vo, nei motinos, nei broliA?, nei seserA?.ai??? Ekstremali to prieA?prieA?a ai??i?? tradicinAi?? visuomenAi??, kuriai nAi??ra nieko svarbiau uA? tarpusavio santykius. Modernizacijos esmAi?? sudarAi?? individo atskyrimas nuo socialiniA? santykiA? ir jausmA? pasaulio. Kadangi nei tarpusavio ryA?iA?, nei emocijA? neA?manoma A?traukti A? asmens anketAi??, jie neteko svarbos ir buvo pasmerkti iA?nykti. TaA?iau nei gAi??dos jausmas, nei socialiniai santykiai niekur neiA?nyko, tiesiog A?gavo slaptas, uA?maskuotas formas.

VakarietiA?kos visuomenAi??s visus santykius grindA?ia individualizmu. Toks poA?iAi??ris slepia asmeniniA? ir socialiniA? ryA?iA? tinklAi??, siejantA? visus A?mones. Savo ruoA?tu mitas apie individo savarankiA?kumAi?? skatina slopinti ir slAi??pti tiek gAi??dAi??, tiek pasididA?iavimAi??. Kadangi pasididA?iavimas ir gAi??da, ar bent jA? nuojauta, yra svarbiausi socialinio bendravimo jausmai, slopinimas palaiko status quo, paremtAi?? nepriklausomo individo mitu. Ir prieA?ingai ai??i?? suvokdami, koks didA?iulis uA?maskuotA? jausmA? ai??zmasyvasai??? slypi socialiniame bendravime, galime tai, kas nematoma, bet kokA? konkretA? santykA? ar santykiA? tinklAi??, paversti matomu.

PasididA?iavimas, gAi??da ir susvetimAi??jimas

Gimtosios anglA? kalbos painiava ypaA? akivaizdi, kai kalbame apie pasididA?iavimAi?? (pride), nes ir A?odynuose, ir kasdieninAi??je vartosenoje jis turi dvi nesuderinamas reikA?mes. Pirmoji yra neigiama: pasididA?iavimas interpretuojamas kaip egotizmas (ai??zPasididA?iavimas veda A? nuopuolA?ai???). Kai sakome, kad kas nors yra iA?didus, labai tikAi??tina, kad jA? smerkiame. Tokiai savijautai apibAi??dinti labiau tiktA? puikybAi?? (false pride), kad atskirtume jAi?? nuo tikro pasididA?iavimo.

Antroji A?io A?odA?io prasmAi?? teigiama: palankus teisAi??tas savAi??s A?vertinimas. Toks pasididA?iavimas yra tikras, nuoA?irdus, pelnytas, taA?iau, net ir pridAi??rus A?iuos bAi??dvardA?ius, neigiamas atspalvis vis tiek iA?lieka. AnglA? kalbos A?odA? pride (pasididA?iavimas), kad ir kaip svariai jA? pagrA?stume, daA?nai iA?kreipia pirmoji jo prasmAi??.

Individualizmas yra ir nesibaigianA?ios painiavos, susijusios su gAi??dos jausmu, prieA?astis. Pirmiausia sumaiA?tA? kelia A?protis atmesti socialinA? sandAi??, nulemtAi?? veidrodinAi??s asmenybAi??s: neigiamai vertiname save todAi??l, kad A?sivaizduojame, esAi?? tokiais mus laiko kitas asmuo ar asmenys.

Ir kasdieninAi??, ir mokslinAi?? vartosena gAi??dAi?? (shame) paprastai laiko tik vidiniu reikalu, vien savAi??s smerkimu. TaA?iau veidrodinAi?? asmenybAi?? vidinA? rezultatAi?? sieja su iA?oriniais A?altiniais. Psichologija tipinA? gAi??dos apibrAi??A?imAi?? papildo dideliu nepasitenkinimu savimi. Cooleyai??i??s tAi?? irgi A?traukia, taA?iau kartu su socialiniu komponentu, kai pagrA?stai ar nepagrA?stai A?sivaizduojame, kad ir kiti vertina mus neigiamai.

Cooleyai??i??o idAi??ja apie visuomeninius gAi??dos ir pasididA?iavimo A?altinius iA?kelia prielaidAi??, kad A?ie jausmai atspindi socialiniA? santykiA? bAi??klAi??. Kaip minAi??ta, nesvarbu, kokia esminAi?? gAi??dos prieA?astis ai??i?? A?vykdytas paA?eidimas ar jo galimybAi??, svarbesnis komponentas yra socialiniA? ryA?iA? bAi??klAi??: tikras pasididA?iavimas reiA?kia patikimAi?? ryA?A? (bendrumas), o gAi??da grasina tAi?? ryA?A? nutraukti (atskirtis). Ai??is apibrAi??A?imas visada apima ir esminAi?? gAi??dos prieA?astA?, nesvarbu, kokia ji bAi??tA?, nes gAi??dos prieA?astis paprastai nustato visa bendruomenAi??.

Kuo didesnis modernios visuomenAi??s susvetimAi??jimas, tuo giliau ji slepia jausmus ir socialinius santykius. Tarkime, gAi??dAi?? pavyksta nuslAi??pti net nuo daugumos tA?, kurie tyrinAi??ja visuomenAi?? ir jos elgsenAi??. Daugelis autoriA? laikosi gAi??dos tabu ir uA?draustojo A?odA?io apskritai nevartoja. DAi??mesys sutelkiamas A? vienAi?? iA? daugelio A?odA?iA?, giminiA?kA? terminui gAi??da. Suzanne Retzinger (1995) jA? pateikia A?imtus. Vienas iA? tokiA? yra ai??znesmagusai???, pavyzdA?iui, sakoma: ai??zMan tai buvo nesmagi akimirka.ai??? Kitas bAi??das uA?maskuoti gAi??dAi?? yra jos biheviorizavimas: yra daug studijA? apie atmetimo, padAi??ties visuomenAi??je praradimo jausmAi?? ir pripaA?inimo paieA?kas.

Neseniai pradAi??jau tirti, kaip terminai, A?vardijantys gAi??dAi?? ir kitus jausmus, paplitAi?? milijonuose skaitmenizuotA? knygA? penkiomis kalbomis nuo 1800 m. iki 2000 m. Tokius duomenis jA? kAi??rAi??jai Ezra Aidenas ir Jeanas-Baptisteai??i??as Michelis (2011) vadina n-gramomis (A?odA?iA? seka). Mano pirminAi??s iA?vados rodo, kad per du A?imtus metA?, kuriuos aprAi??pia n-gramos, A?odA? ai??zgAi??daai??? pradAi??ta vartoti trigubai reA?iau. Ai??is reiA?kinys gana sudAi??tingas, nes yra sakiniA?, kuriuose A?is A?odis vartojamas ne ai??zgAi??dosai??? reikA?me, pavyzdA?iui, What a shame reiA?kia tAi?? patA?, kAi?? ir What a pity (ai??zKaip gailaai???).

Helenos Lewis studijAi??, kuriAi?? aptarsiu vAi??liau, paremtAi?? psichoterapijos seansais, apie gAi??dos svarbAi?? daug kas cituoja, taA?iau esminiA? jos atradimA? daA?nai nepaiso arba supranta juos klaidingai. KartAi?? Helena man net pasiskundAi??, kad A?monAi??s giria tAi?? knygAi??, bet jos neskaito. PanaA?iai atsitiko Paulio Gilbertai??i??o (1998) ir Georgeai??i??o Browno (1995) studijoms apie gAi??dAi?? ai??i?? jos nesulaukAi?? didelio atgarsio.

Kita vertus, Evelina Lindner sugebAi??jo visame pasaulyje suburti bendraminA?ius A?ia aptariamoms temoms studijuoti. TokA? pasisekimAi?? bent iA? dalies galAi??jo lemti tai, kad ji vengia vartoti A?odA?, prasidedantA? ai??zgai??? raide, ypaA? pavadinimuose. Jos organizacija vadinasi ai??zA?moniA? orumo ir paA?eminimo studijosai???, o knygos ai??i?? ai??zPaA?eminimo psichologija. Somalis, Ruanda, Burundis ir Hitlerio Vokietijaai??? (2001), ai??zSukurti prieA?Ai??: paA?eminimas ir tarptautiniai konfliktaiai??? (2006). Vis dAi??lto naujausioje savo knygoje ai??zLytis, paA?eminimas ir globalus saugumas: garbingi santykiai nuo meilAi??s, sekso, tAi??vystAi??s, motinystAi??s iki pasaulio reikalA?ai??? ji jau kalba ir apie gAi??dAi??, ir apieAi?? paA?eminimAi??. Kitas pavyzdys yra Roberto W. Fullerio veikalai ai??zKai kas ir niekas. Ai??veikiant klasinA? piktnaudA?iavimAi??ai??? (2003) ir jos tAi??sinys (2006), ai??zKaip sukurti neklasinA? pasaulA?ai??? (2008). Jis kalbAi??davo didA?iulAi??ms auditorijoms visame pasaulyje, kliaudamasis panaA?iais terminais kaip Lindner ir vengdamas A?odA?io gAi??da.

TaA?iau atrodo, kad per pastaruosius deA?imt metA? gAi??dos tabu tarp tyrAi??jA? sumenko. N-gramose A?odis ai??zgAi??daai??? nyksta lAi??A?iau, bet A?is tabu vis dar smarkiai veikia ir kasdienybAi??, ir studijas: tiek kalboje, tiek raA?tuose gAi??da minima palyginti retai. Kitame skyriuje aptarsiu teorijAi??, paaiA?kinanA?iAi?? tabu kilmAi?? ir galimai A?alingas jo pasekmes.

Apie glaustus Cooleyai??i??o pavyzdA?ius ir

Goffmano tezAi??s aiA?kumo stokAi??

Cooleyai??i??s labai glaustai paaiA?kina savo teiginius, tarkime, mintA?, kad mes daA?niausiai nAi?? neA?inome gyvenantys kitA? mintyse ir sukeliantys jiems tam tikrus jausmus. Pasak jo, mes tai suvokiame tik susiklosA?ius ekstremalioms ar neA?prastoms sAi??lygoms:

DaugybAi?? dvasinAi?? pusiausvyrAi?? iA?laikanA?iA? A?moniA? [...] vargu ar A?ino, kad jiems rAi??pi, kAi?? kiti mano apie juos. TodAi??l jie neigs, kad A?is susirAi??pinimas yra svarbi dalis to, kas jie yra ir kAi?? daro, gal net pasipiktins tokiu teiginiu. TaA?iau tai tik iliuzija. Kai A?mogA? iA?tinka nesAi??kmAi?? arba jis patenka A? nemalonAi?? ir staiga vietoj A?prasto geranoriA?kumo ir pagarbos pamato A?moniA? A?altumAi?? ar paniekAi??, sukrAi??stas, iA?sigandAi??s, jausdamasis atstumtas ir bejAi??gis, jis suvokia, kad gyvena kitA? mintyse to neA?inodamas, lygiai kaip mes visi kasdien vaikA?tome A?eme, nesusimAi??stydami, kaip ji mus iA?laiko (1922, p. 208).

O A?tai A?ioje iA?traukoje Cooleyai??i??s paaiA?kina, kas veidrodinei asmenybei sukelia gAi??dAi??:

Palyginimas su veidrodA?iu vargu ar nurodo antrAi??jA? ganAi??tinai svarbA? elementAi?? ai??i?? A?sivaizduojamAi?? nuomonAi??. PasididA?iavimAi?? arba gAi??dAi?? mums sukelia ne vien mechaninis mAi??sA? atspindys, bet ir primesta nuomonAi??, A?sivaizduojamas A?io atspindA?io poveikis kitiems. Tai akivaizdu iA? fakto, kad tA? kitA? A?moniA?, kurie, mAi??sA? manymu, apie mus galvoja, charakteriai ir A?taka daro poveikA? mAi??sA? jausmams. Mes susigAi??stame, jei bandome iA?sisukinAi??ti tiesaus A?mogaus akivaizdoje, jauA?iamAi??s bailiai prieA? drAi??sA? A?mogA?, staA?iokai rafinuoto A?mogaus akyse ir taip toliau. Mes nuolat A?sivaizduojame ir A?sivaizduodami dalijamAi??s kito nuomone. A?mogus vienam asmeniui gali girtis savo veiksmais, tarkim, kokiu nors gudriu prekybos sandAi??riu, taA?iau gAi??dytA?si [kursyvas mano] apie tai pasakoti kitam (1922, p. 184ai??i??185).

A?ia aptariamos maA?iau abstrakA?ios situacijos. Toliau pateikiamoje iA?traukoje Cooleyai??i??s mini konkreA?ius, nors ir pramanytus, A?vykius iA? romanA?, nors nAi?? vieno necituoja:

generic cialis india safe.

Daugumoje [George Eliot] romanA? yra veikAi??jas, panaA?us A? ponAi?? BulstrodAi?? iA? Middlemarch [...], kurio respektabilus ir nusistovAi??jAi??s A?vaizdis visuomenAi??je subyra, iA?aiA?kAi??jus paslAi??ptai tiesai (1922, p. 208).

Cooleyai??i??o teiginys, bAi??damas abstraktus, leidA?ia tik pavirA?utiniA?kai suvokti, kokia katastrofa iA?tinka, subyrAi??jus A?vaizdA?iui visuomenAi??s akyse, ir kokie dramatiA?ki to padariniai. BulstrodAi??s A?mona DorotAi??ja, nors yra nekalta, stovi A?alia savo vyro, uA?sitraukusio gAi??dAi??. Romane pateikiama vaizdingA? smulkmenA?, iA? kuriA? skaitytojai gali susidaryti A?spAi??dA?, kokia galinga vieA?o paA?eminimo jAi??ga. Mintims iA?reikA?ti pasitelkdamas BulstrodAi??s pavyzdA?, Cooleyai??i??s A?iek tiek nukrypsta nuo savo A?proA?io neteikti apraA?ymA?. TaA?iau jis, prieA?ingai Goffmanui, nepradeda cituoti ir aiA?kinti, kaip tos iA?traukos susijusios su jo teze. O jAi?? pailiustruoti galAi??tA?, pavyzdA?iui, A?ita citata, rodanti, kad BulstrodAi??s gAi??da prislAi??gAi?? ir jo A?monAi??:

Apsisprendusi [palaikyti savo vyrAi??], ji tam pasirengAi??, atlikusi keletAi?? smulkiA? veiksmA?, kurie grieA?tam stebAi??tojui galAi??tA? atrodyti visiA?ka kvailystAi??. Tuo norAi??jo visiems matomiems ar nematomiems stebAi??tojams parodyti, kad pradAi??jo naujAi?? gyvenimAi??, jau susitaikiusi su paA?eminimu. Ji nusiAi??mAi?? visus savo papuoA?alus, apsivilko paprastAi?? juodAi?? suknelAi??, uA?uot dAi??vAi??jusi savo puoA?niAi?? kepuraitAi?? su ryA?kiomis kokardomis, paleido plaukus ir uA?sidAi??jo paprastAi?? skrybAi??laitAi??… (Eliot, 1900, p. 338).

DorotAi??ja pasirengia tam, kad jos orumas bus vieA?ai nuplAi??A?tas, atsisakydama savo luomui priimtinos iA?vaizdos, ir apsirengia drabuA?iais, labiau tinkanA?iais kalAi??jimui arba laidotuvAi??ms. Vien paminAi??jAi??s tokius A?vykius kaip A?is, uA?uot pacitavAi??s jA? apraA?ymus, Cooleyai??i??s nesugebAi??jo atskleisti visos savo idAi??jA? galios.

O Goffmanas laisvai naudojosi daugybe konkreA?iA? pavyzdA?iA?. DetalizuotA? A?vykiA? gausa gal ir lAi??mAi?? tiek jo populiarumAi??, tiek svarbAi??. Skaitytojams tai primena juos paA?ius: ai??zPanaA?u A? mane!ai??? Ir, beje, iliustruoja daugelA? Cooleyai??i??o teziA?.

Ai??tai Goffmano pavyzdys, pagrindA?iantis Cooleyai??i??o teiginius, jA? sunumeravau, kad bAi??tA? lengviau atsirinkti:

Numanydamas, kad auditorija susidarys blogAi?? A?spAi??dA? apie jA? [1], individas gali susigAi??sti [2] dAi??l geranoriA?ko, doro savo poelgio nes kontekstas klaidingai sukelia blogAi?? A?spAi??dA?. Apimtas nemotyvuotos gAi??dos, jis gali pamanyti, kad jo jausmai yra matomi [3]; jausdamasis matomas, ims nuogAi??stauti, kad jo iA?vaizda patvirtina [4] klaidingas iA?vadas apie jA?. Savo kebliAi?? padAi??tA? jis dar labiau apsunkins A?sitraukdamas A? gynybinius manevrus [A?spAi??dA?iA? valdymas], kokiA? griebtA?si, jei iA? tikrA?jA? bAi??tA? kaltas. Mes visi galime patys sau trumpAi?? laikAi?? atrodyti blogiausi A?monAi??s, kokius tik galime A?sivaizduoti, A?sivaizduodami, kaip kiti mus A?sivaizduoja (1959, p. 236).

Ai??A? pavyzdA? gana sunkoka suprasti dAi??l jo painumo. BAi??tA? lengviau, jei Goffmanas atskleistA? daugiau detaliA?. Tarkime, juokus krAi??sti mAi??gstantis kolega biure nuspaudA?ia triukA?mo pagalvAi??lAi?? ir paskleidA?ia draudA?iamAi?? garsAi?? kaip tik tuo metu, kai jAi??s sAi??datAi??s prie stalo. Sutrinkate (2), nes manote, kad visi jAi??sA? kolegos mano, esAi?? tAi?? garsAi?? sukAi??lAi??te jAi??s (1). Nors esate nekaltas, paraustate (3), nes A?sivaizduojate kitus biure esanA?ius asmenis manant, kad pasielgAi??te netinkamai (4).

Ai??ioje pastraipoje Goffmanas apraA?Ai?? keturis greitus vidinius A?ingsnius, iA? kuriA? trys susijAi?? su buvimu kitA? mintyse. GalbAi??t dAi??l panaA?iA? pavyzdA?iA? Pierreai??i??as Bourdieu (1983) pavadino GoffmanAi?? ai??zbe galo smulkiA? dalykA? atradAi??juai???. Goffmano pateikiamA? detaliA?, tokiA? kaip A?i, smulkumas atsispindi laike: kiekvienAi?? apraA?omAi?? A?vykA? skiria vos kelios sekundAi??s dalys.

Kol kas kalbAi??jome apie gAi??dos teorijas. Toliau aptarsiu dvi studijas, kurios jas tarytum patvirtina.

Eliasas apie Europos istorijAi??

Sociologas Norbertas Eliasas atliko nepaprastAi??, daugiau kaip A?imtAi?? Europos istorijos metA? aprAi??piantA? tyrimAi?? ai??i?? analizavo etiketo ir ugdymo vadovAi??lius, paraA?ytus penkiomis kalbomis. Veikale ai??zLavinimo procesasai??? (1939), iA? vokieA?iA? kalbos A? anglA? iA?verstame 1978 m., jis aptarAi?? dvi pagrindines temas: 1. SumaA?Ai??jus fiziniA? bausmiA?, gAi??da tapo dominuojanA?iu socialinAi??s kontrolAi??s veiksniu. 2. GAi??dai iA?plitus, ji darAi??si beveik nematoma dAi??l atsiradusio tabu.

TolesnAi?? iA?trauka perteikia Eliaso tyrimo kryptA?. Ji paimta iA? XIX a. veikalo (von Raumer 1857), patarianA?io motinoms, kaip atsakyti A? dukterA? klausimus, susijusius su lytimi:

Vaikai turAi??tA? kuo ilgiau tikAi??ti, kad kAi??dikius atneA?a angelas… Jei vAi??liau mergaitAi??s paklaus, iA? kur atsiranda vaikai, joms reikAi??tA? atsakyti, kad motinoms juos duoda gerasis VieA?pats… ai??zTau nereikia A?inoti, kaip Dievas suteikia vaikus, o ir negalAi??tum to suprasti.ai??? Motinos uA?duotis yra nepaliaujamai uA?imti savo dukrA? mintis tuo, kas dora ir graA?u, kad nebAi??tA? laiko galvoti apie tokius dalykus… Motina turAi??tA? tik kartAi?? rimtai pasakyti: ai??zTau nebAi??tA? A? naudAi?? A?inoti tokius dalykus ir neturAi??tum klausytis kalbA? apie juos.ai??? Tikrai gerai iA?auklAi??ta mergaitAi?? nuo tada gAi??dysis, girdAi??dama kalbant apie panaA?ius dalykus (1978, p. 180).

Seksualumo slopinimAi?? Eliasas pirmiausia aiA?kina paslAi??pta gAi??da:

Ai??iAi?? gyvenimo sritA? supa drovumo aura. Net suaugusieji oficialiai apie tai kalba atsargiai ir aptakiai. O vaikams, ypaA? mergaitAi??ms, apie tokius dalykus, jei tik A?manoma, apskritai neuA?simenama. Vilhelmas von Raumeris nepateikia jokios prieA?asties, kodAi??l nereikAi??tA? apie tai kalbAi??ti su vaikais. Jis bAi??tA? galAi??jAi??s pasakyti, kad norima kuo ilgiau iA?saugoti dvasinA? mergaiA?iA? tyrumAi??. Bet net ir A?i prieA?astis yra tik dar vienas A?rodymas, kaip A?iuos impulsus tais laikais pamaA?u uA?valdAi?? gAi??da ir drovumas (1978, p. 180).

Pateikdamas A?iAi?? iA?traukAi??, Eliasas iA?kelia daug svarbiA? klausimA?, susijusiA? su gAi??dos motyvais ir padariniais. Jo analizAi?? veda prie galimai svarbiausios prieA?astinAi??s sekos, bAi??dingos moderniai civilizacijai: gAi??dos neigimas kelia grAi??smAi?? visuomeniniams ryA?iams, kurie tiek sukelia, tiek atspindi A?A? neigimAi??.

A?velgiant racionaliai, problema, su kuria jis [von Raumer] susiduria, atrodo neiA?sprAi??sta, o jo A?odA?iai skamba prieA?taringai. Jis nepaaiA?kina, kaip ir kada mergaitei turAi??tA? bAi??ti leista suprasti, kas vyksta ir kas nutiks jai. Svarbiausia yra A?diegti ai??zkuklumAi??ai??? (t.Ai??y. gAi??dos, baimAi??s, drovumo ir kaltAi??s jausmus), tiksliau tariant, priderinti elgesA? prie visuomenAi??s normA?. Akivaizdu, kad ir paA?iam ugdytojui be galo sunku A?veikti gAi??dAi??, drovumAi??, gaubianA?ius A?iAi?? sferAi?? (1978, p.Ai??181).

Eliaso studija siAi??lo bAi??dAi?? suprasti, kaip iA?plito socialinis gAi??dos tabu ir koks jo poveikis visuomeniniams ryA?iams. Ai??iuo atveju suaugAi??s A?mogus, mokytojas Vilhelmas von Raumeris ne tik gAi??dijasi sekso, jam gAi??da dAi??l savo gAi??dos. XIX a. skaitytojA? reakcija, tikAi??tina, buvo panaA?i: gAi??da, gAi??da dAi??l gAi??dos ir gAi??da dAi??l dar didesnAi??s gAi??dos, sukeltos dukrai. Von Raumerio patarimas iA?reiA?kia socialinAi??s sistemos dalA?, kai delikatus civilizuotas elgesys sukelia grandininAi?? reakcijAi??, susijusiAi?? su gAi??dos slAi??pimu.

Eliasas gAi??dos neigimAi?? suprato kaip gAi??dos A?slaptinimAi??, tampantA? nesAi??moningA? poelgiA? prieA?astimi:

Pirmiausia tokias nuostatas lemia ne racionalAi??s motyvai, ne praktinAi??s prieA?astys, o paA?iA? suaugusiA?jA? dirbtinAi?? (sham levofloxacin 750 for bladder infection. ) gAi??da (shame), kurios jie negali A?veikti. Juos verA?ia tylAi??ti visuomeniniai draudimai ir viduje slypintis pasiprieA?inimas, jA? paA?iA? superego (1978, p. 181).

Ai??i, kaip ir daugelis kitA? iA?traukA?, atskleidA?ia ne tik gAi??dos tabu, bet ir jos perdavimo, A?diegimo mechanizmus.

Galimas dalykas, kad susidomAi??ti gAi??dos fenomenu GoffmanAi?? paskatino Eliaso studija, nors negalime bAi??ti tuo tikri. 1963 m. iA?leistame veikale Goffmanas (p. 39) citavo Eliaso knygos originalAi??, 1939 m. pasirodA?iusA? vokieA?iA? kalba. Konkreti citata apie pasirengimo miegui etiketAi?? pateikiama atsietai nuo Eliaso tezAi??s apie gAi??dAi??. Vis dAi??lto vokiA?kAi??jAi?? versijAi?? Goffmanas A?inojo pakankamai gerai, kad jAi?? cituotA?, ir tai verA?ia numanyti galimAi?? A?takAi??.

Helenos Lewis studija,

paremta psichoterapijos seansais

Helena B. Lewis, mokslininkAi?? psichologAi?? ir psichoanalitikAi??, iA? psichoterapijos seansA? apraA?ymA? iA?rinko A?odinius jausmA? atitikmenis, taikydama sisteminA? metodAi?? (Gottschalk, Glaser, 1969). PanaA?u, kad Eliaso studija jai nebuvo A?inoma. Nustebo, A?sitikinusi, kad gAi??da/sutrikimas buvo gerokai daA?nesnis jausmas negu visi kiti jausmai, kartu sudAi??jus. Ji taip pat nustatAi??, kad gAi??dos/sutrikimo, prieA?ingai negu dA?iaugsmo, A?irdgAi??los, baimAi??s ar pykA?io, iA? esmAi??s niekada neminAi??davo nei pacientas, nei terapeutas. TokA? nutylAi??jimAi?? ji pavadino ai??znepripaA?inta gAi??daai???. Jos iA?vados paA?odA?iui patvirtino Eliaso teiginius, kaip gAi??da iA?plito istoriniu lygmeniu ir tapo nematoma.

Ji iA?siaiA?kino, kad gAi??da slepiama dviem skirtingais bAi??dais. Akivaizdi, nediferencijuota gAi??da (ANG) aprAi??pia skausmingus jausmus, kurie pridengiami A?vairiais terminais, vengiant A?odA?io, prasidedanA?io ai??zgai??? raide (Eliasas vadino tai daugiaA?odA?iavimu). Apeita gAi??da verA?ia greitosiomis mAi??styti, kalbAi??ti ar elgtis, bet maA?ai kAi?? jausti.

ANG susijusi su skausmu, sutrikimu ir fizinAi??mis reakcijomis, tokiomis kaip raudonavimas, prakaitavimas ir/ar greitas A?irdies plakimas. A?mogui pritrAi??ksta A?odA?iA?, sutrinka mAi??stysena ar elgsena, jis gali tapti neorganizuotas, jauA?iasi sutrikAi??s.

Dauguma terminA?, A?vardijanA?iA? skausmingus jausmus, pavyzdA?iui, nesveikuoti, drovAi??tis, jaustis nedrAi??siai, nepatogiai, nekaip, neramiai ar apgailAi??tinai, o paaugliA? A?argonu ai??i?? parintis, depresuoti ar kvaiA?ti, atrodo, iA?reiA?kia akivaizdA?iAi??, nediferencijuotAi?? gAi??dAi??. Kai kurie pakaitiniai terminai sudaryti iA? A?odA?iA? junginiA? ai??i?? prototipinAi??s yra tokios frazAi??s, kaip ai??zjauA?iausi kvailaiai??? arba ai??zesu tikras idiotasai???. AnksA?iau pateiktas pavyzdys ai??znesmagus momentasai??? reiA?kia, kad ne asmuo yra sutrikAi??s (atskirtis), o pats momentas yra nesmagus (projekcija). Kaip minAi??ta, Suzanne Retzinger savo straipsnyje (1995) A?vardija daugiau kaip A?imtAi?? pakaitiniA? A?odA?iA? ir fraziA?.

Apeita gAi??da pasireiA?kia kaip trumpalaikis skausmingas jausmas, paprastai greitai praeinantis, bet po to apsAi??da A?kyrios mintys, sutrinka kalbAi??sena. DaA?nas pavyzdys, kai asmuo jauA?iasi A?A?eistas ar kritikuojamas. Tuo momentu (ar tAi?? prisimindamas) jis pajunta skausmingA? jausmA? antplAi??dA?, o vAi??liau uA?gauliAi?? scenAi?? nuolatos perkrato vaizduotAi??je. Tie pakartojimai yra variacijos tema, kaip kitaip asmuo bAi??tA? galAi??jAi??s elgtis, kad iA?vengtA? incidento ar efektyviau A? jA? reaguotA?. Ta mintis ima A?mogA? persekioti.

Man atrodo, kad Lewis naudojamas sisteminis metodas, bandant atskleisti su jausmais susijusius terminus ir jiems giminiA?kus A?odA?ius, galAi??jo susiaurinti epizodA?, sietinA? su gAi??da, spektrAi??. Viena iA? prieA?asA?iA? bAi??tA? ta, kad A?is metodas yra tinkamesnis, nustatant akivaizdA?iAi?? nediferencijuotAi?? gAi??dAi??, o sujaukta kalba ir/ar A?kyrios mintys, bAi??dingos apeitai gAi??dai, kartais iA? jo iA?slysta.

Eliaso metodas nebuvo sisteminis, gal todAi??l gerokai platesnis uA? tAi??, kurA? taikAi?? Lewis. TyrinAi??damas knygas, jis iA?studijavo visas daA?niausiai pasitaikanA?ias temas: seksualumAi??, kAi??no funkcijas, kuklumAi??, subtilumAi??, manieras, sutrikimAi?? ir tai, kAi?? jis pavadino ai??zsociogenetine baimeai???. Ai??is terminas reiA?kia ne tAi?? baimAi??, kuri apima kaip atsakas A? fizinA? pavojA?, o tiesiog A?vardija dar vienAi?? bAi??dAi??, kaip uA?maskuoti gAi??dAi??. Toks iA?sisukinAi??jimas, vengiant A?odA?io gAi??da, kasdieniniuose pokalbiuose pasitaiko daA?nai. Posakis ai??zbijau bAi??ti atstumtasai??? neturi nieko bendra su fiziniu pavojumi, paprastai jis reiA?kia: ai??znujauA?iu, kad patirsiu gAi??dAi??ai???.

Tiek Eliaso, tiek Lewis tyrimuose esama uA?uominA?, kad modernias visuomenes gAi??da persekioja visur, bet nei jis, nei ji A?itos minties neiA?reiA?kia atvirai.

Slopinimo teorija

AnksA?iau iA?vardytos n-gramA? iA?vados tiesiogiai sietinos ir su nauja jausmA? slopinimo teorija. Freudui, atradusiam slopinimo fenomenAi??, jo prigimtis daugmaA? liko paslaptimi, jAi?? atskleidAi?? anglA? psichologas Michaelas Billigas (1999). N-gramA? tyrimo iA?vados, patvirtinanA?ios Eliaso tezAi??, tinka ir Billigo teorijai apie slopinimAi?? pagrA?sti. UA?draustas sritis galima paslAi??pti ne tik keiA?iant temAi??, kaip nustatAi?? Billigas, analizuodamas Freudo pacientA? ligos istorijas, bet ir atsisakant terminA?, susijusiA? su uA?drausta sritimi, arba juos suA?velninant.

Freudas aiA?kiai konstatavo: ai??zSlopinimo teorija yra kertinis akmuo, palaikantis visAi?? psichoanalizAi??s struktAi??rAi??.ai??? TaA?iau apie slopinimAi?? jis A?inojo labai maA?ai. Ai??vadinAi??se paskaitose, publikuotose, kai jam buvo jau daugiau kaip A?eA?iasdeA?imt, savimi pasitikintis psichoanalizAi??s pradininkas teigAi??: ai??z…iki A?iol apie [slopinimAi??] A?inome tik tiek, kad [jA?] sukelia ego galios.ai??? Prie to dar pridAi??rAi??: ai??zNieko daugiau A?iuo metu neA?inome.ai??? Ai??is komentaras mums nedaug kAi?? pasako, nes negalime A?inoti, apie kokias galias kalbAi??jo Freudas ir kaip, tiesAi?? sakant, reikAi??tA? suprasti patA? ego.

Remdamasis iA?samia Freudo tekstA? analize, ne vien pokalbiA? su pacientais uA?raA?ais, bet ir laiA?kais, Billigas teigAi??: slopinimAi?? sukelia visuomenAi??s A?proA?iai, susijAi?? su temomis ar jausmais, kuriuos tam tikra visuomenAi?? paprastai laiko pernelyg gAi??dingais, kad juos aptarinAi??tA?. Tuo metu, kai Freudas gyveno Vienoje, tokiaAi?? tema buvo seksualumas.

Billigo manymu, slopinimas prasideda nuo visuomenAi??s A?proA?iA?: vienoje iA? ligos istorijA? Freudas raA?Ai?? apie ai??zmaA?Ai??jA? HansAi??ai???, kuris iA? pokalbiA? su mama ir tAi??vu suA?inojo, kad kai kuriA? temA? (tokiA? kaip seksualumas, pyktis, agresija ir t. t.) aptarinAi??ti nevalia. Jei iA?kildavo kokia nors kebli tema, tAi??vai paprastai pakeisdavo jAi?? kita, nedraudA?iama. Ai??A? perAi??jimAi?? rodydavo trumpos nepavojingos frazAi??s, tokios kaip ai??ztaA?iauai???, ai??zna, geraiai??? ir panaA?ios.

Pagal Billigo sukurtAi?? naujAi?? slopinimo teorijAi?? viskas prasideda nuo visuomenAi??s A?proA?io vengti tam tikrA? temA?. Individas perima tiek vengimo praktikAi??, tiek daugumAi?? vengtinA? temA?. Kaip visa tai A?vyksta?

Billigo teorija nAi??ra pakankamai artikuliuota, bet ji aiA?kiai iA?skiria du A?ingsnius. Pirmiausia iA?ugdomas A?protis vengti tam tikrA? temA?, pakeiA?iant jas kitomis. Ai??i praktika bAi??na iA? anksto gerai apgalvota, o jos rezultatas ai??i?? kolektyvinis nesugebAi??jimas pastebAi??ti uA?draustA? temA?. Jeigu tai kartojasi nuolat, individas gali A?engti antrAi??jA? A?ingsnA? ai??i?? iA?moksta nepastebAi??ti savo paties A?proA?io vengti uA?draustA? temA?, kurios pakeiA?iamos nedraudA?iamomis.

Antrasis A?ingsnis skirtas tam, kad uA?draustoji tema bAi??tA? iA?trinta iA? sAi??monAi??s. Jeigu ir A?engus antrAi?? A?ingsnA? nepavyks atsikratyti gAi??dos, galima ryA?tis treA?iam ir net tolimesniems A?ingsniams. Jeigu asmuo vengia atsiminti vengimAi??, vadinasi, prasidAi??jo grA?A?tamasis procesas, o jis gali tAi??stis iki begalybAi??s. Tai ypaA? akivaizdu Freudo apraA?ytoje ligos istorijoje, pavadintoje ai??zA?mogus A?iurkAi??ai???.

Kaip slepiama gAi??da priverA?iaAi??pasinerti A? tylAi?? arba griebtis smurto

Veidrodinei asmenybei, be tA? trijA? Cooleyai??i??o apibrAi??A?tA? bruoA?A?, Goffmano manymu, bAi??dingas dar vienas ai??i?? tai gAi??dos, kurios neA?manoma iA?vengti, valdymas (pavyzdA?iui, slAi??pimas). Be to, yra ir penktas A?ingsnis, apie kurA? Goffmanas atvirai uA?simena, ai??i?? tai elgsena, smarkiai paveikta gAi??dos slAi??pimo. Helena Lewis (1971) pabrAi??A?Ai??, kad gAi??da gali paskatinti, viena vertus, uA?sisklAi??sti, sukeldama depresijAi??, antra vertus, iA?provokuoti pyktA?, net agresijAi??. Suzanne Retzinger (1991), psichiatro Jameso Gilligano (1998; 2011) ir sociologo Neilo Websdaleai??i??o (2010) tyrimai rodo, kaip paslAi??pta gAi??da sukelia pyktA? ir skatina smurtAi??.

GAi??dos jausmas yra svarbiausia ar pirminAi?? smurto prieA?astis. Ai??vairias smurto formas, nesvarbu, ar jos nukreiptos prieA? individus, ar prieA? visus gyventojus, skatina (sukelia) slepiama gAi??da (Gilligan, 1998, p. 110ai??i??111).

Gilligano teorija labai A?domi, nes atveria jausminAi?? tarpasmeninio ir masinio smurto prieA?astA?. Websdaleai??i??as (2010), iA?tyrAi??s 211 nuA?udymA? A?eimose, Gilligano tezei suteikAi?? tvirtAi?? pamatAi??. YpaA? A?domus jo atradimas yra tai, kad gana didelei nusikaltAi??liA? maA?umos daliai bAi??dingas pilietinis orus stilius, kaip prieA?prieA?a pikto ir agresyvaus stiliaus daugumai.

Ai??iai grupei priskiriami A?udikai nebuvo A?inomi kaip smurtautojai ir net neatrodAi?? pikti A?monAi??s. Beveik visi jie buvo viduriniosios klasAi??s vyrai (ir keletas moterA?), netekAi?? darbo. Ai??A? faktAi?? jie kruopA?A?iai slAi??pdavo, kiekvienAi?? dienAi?? eidami iA? namA? tarytum A? tarnybAi??. Tuo metu jie detaliai planuodavo savo A?eimos nuA?udymAi??, daA?nai ir saviA?udybAi??. DidA?iuodamiesi savo, kaip A?eimos maitintojo, gebAi??jimais, jie, matyt, negalAi??jo pakelti bedarbystAi??s paA?eminimo.

Man regis, toks smurto tipas labai panaA?us A? valstybiA? rengimAi??si karui iA? kerA?to, pavyzdA?iui, toks buvo PrancAi??zijos karas su Vokietija 1871ai??i??1914 m. (Scheff, 1997). Tiek gAi??dAi??, tiek pyktA? kruopA?A?iai slAi??pti po racionalumo A?ydu ypaA? linkAi?? lyderiai. Busho administracija, ko gero, labai sutriko tiek dAi??l rugsAi??jo 11-osios iA?puolio, nes ji turAi??jo apsaugoti A?alA?, tiek dAi??l savo bejAi??giA?kumo nubausti uA?puolikus. Invazija A? IrakAi??, remiantis melagingomis prielaidomis, galAi??jo bAi??ti bandymas paslAi??pti savo gAi??dAi?? ir A?tAi??A?A?. VeidrodinAi??s asmenybAi??s idAi??ja, ypaA? kai ji iA?pleA?iama bent iki penkiA? A?ingsniA?, gali padAi??ti atskleisti bendrus asmeninio ir kolektyvinio elgesio bruoA?us.

Nei Cooleyai??i??s, nei Goffmanas, nei daugelis kitA? nenagrinAi??jo teisAi??to pasididA?iavimo idAi??jos. Cooleyai??i??s aptarAi?? pasididA?iavimAi?? ir tuA?tybAi?? (1922, p. 230ai??i??237), taA?iau pagal jo versijAi?? pasididA?iavimas painiojamas su egotizmu, o kasdieninAi??je anglA? kalboje taip atsitinka gana daA?nai. Jessica Tracy (2009) ir kiti atkreipAi?? dAi??mesA? A? A?iAi?? painiavAi??, atskirdami tai, kAi?? jie pavadino autentiA?ku (pagrA?stu) ir arogantiA?ku (egotistiniu) pasididA?iavimu.

IA?vada

Ai??iame raA?inyje aptariau keturis pagrindinius tyrimus, aptarianA?ius gAi??dAi?? ir jos vietAi?? A?mogaus gyvenime. Du iA? jA? ai??i?? tai esAi?? apie gAi??dos teorijAi??, tapAi?? pretekstu tam, kAi?? galAi??tume pavadinti Cooleyai??i??o ir Goffmano spAi??jimu. Kiti du ai??i?? empiriniai tyrimai, kurie, panaA?u, pagrindA?ia A?iAi?? teorijAi??. Trumpai tariant, ji teigia, kad gAi??da ar jos nuojauta persekioja visur, taA?iau moderni visuomenAi?? paprastai linkusi to nematyti. Ai??iAi?? mintA?, regis, rimtai paremia ir Eliaso atlikta esminAi?? empirinAi?? makroistorijos studija, ir Lewis socialinio bendravimo mikropasaulyje analizAi??. Ai??iAi?? teorijAi?? reikAi??tA? iA?tirti giliau ir labiau tiesiogiai, kaip aA? dariau tirdamas gAi??dos terminA? n-gramas. Jei tolesnAi??s studijos jAi?? paremtA?, galbAi??t mokslas apie socialinA? elgesA? ir psichiatrija toliau judAi??tA? nauja kryptimi.

IA?vertAi?? Rasa RadzeviA?iAi??tAi??

Ezra Aiden, 2011. http://books.google.com/ngrams

Michael Billig, Freudian Repression: Conversation Creating the Unconscious. Cambridge University Press, 1999.

Pierre Bourdieu, Forms of Capital, In: Handbook of theory and research for the sociology of education, J. C Richards (editor). New York: Greenwood Press, 1983.

Charles Horton Cooley, Human Nature and Conduct. New York: Scribners, 1922.

Michael Corballis, The Uniqueness of Human Recursive Thinking. American Scientist 95, May-June, 2007, p. 240-248.

Michael Corballis, The Recursive Mind: The Origins of Human Language, Thought, and Civilization. Princeton N. J.: Princeton University Press, 2012.

Norbert Elias, The Civilizing Process. London: Blackwell, 1994.

George Eliot, Middlemarch. New York:Ai??Sully & Kleinteich, 1900.

Erik Erikson, Childhood and Society. New York: Norton, 1950.

James Gilligan, Violence ai??i?? Reflections on a National Epidemic. New York: Vintage Books, 1997.

Erving Goffman, Embarrassment and Social Organization. American Journal of Sociology, 1956, 62: 264-274.

Erving Goffman, The Presentation of Self in Everyday Life. Garden City, New York: Doubleday/Anchor Books, 1959.

Erving Goffman, Asylums. New York: Anchor Books, 1961.

Erving Goffman, Fun in Games, In: Encounters: Two studies in the sociology of interaction. Indianapolis: Bobbs-Merrill, 1961, p. 15ai??i??81.

Erving Goffman, Behavior in Public Places. Glencoe, Ill.: Free Press, 1963.

Erving Goffman, Interaction Ritual: Essays on Face-to-Face Behavior. New York: Pantheon Books, 1967.

Gershon Kaufman, The Psychology of Shame. New York: Springer, 1989.

George H. Mead, Mind, Self, and Society. Chicago: University of Chicago Press, 1934.

Helen B. Lewis, Shame and Guilt in Neurosis. New York: International Universities Press, 1971.

Suzanne Retzinger, Violent Emotions. Newbury Park: Sage, 1991.

Suzanne Retzinger, Identifying Shame and Anger in Discourse. American Behavioral, 1995.

Thomas Scheff, The Taboo on Coarse Emotions. Review of Personality and Social Psychology, June, 1984.

Thomas Scheff, Microsociology. Chicago: University of Chicago Press, l990.

Thomas Scheff, Bloody Revenge: Nationalism, War, and Emotion. Boulder: Westview, 1994. Pakartotinis leidimas iUniverse, 2000.

Thomas Scheff, Shame and the Social Bond: Sociological Theory 18: 84-98, 2000.

Thomas Scheff, Emotions, the Social Bond, and Human Reality: Part/Whole Analysis.Ai?? Cambridge: Cambridge University Press, 1997.

Ai??Ai??Ai?? Thomas Scheff, Scientism is Social/Behavioral Science. Contemporary Sociology, May, 2011.

Thomas Scheff, Suzanne Retzinger, Violence and Emotions. Lexington, Mass.: Lexington Books, l991. Pakartotinis leidimas iUniverse, 2001.

Silvan Ai??Ai??Tomkins, Affect, Imagery, Consciousness, Volume II. New York: Springer, 1963.

Jessica Tracy;Ai??Joey Cheng;Ai??Richard Robins;Ai??Kali Trzesniewski, Authentic and Hubristic Pride: The Affective Core of Self-esteem and Narcissism. Self and Identity, 8, 2 & 3, 2009, p. 196ai??i??213.

Wilhelm Von Raumer, The Education of Girls. l857 (cituojama Elias, l978).

Neil Websdale, Familicidal Hearts: The Emotional Style of 211 Killers. Oxford: Oxford University Press.