Gedimino sapnas, arba TriukA?mas dAi??l noiseai??i??o

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Ai??iuolaikinis menas
AUTORIUS:Ai??Justina A?ukauskaitAi??

DATA: 2013-07

Gedimino sapnas, arbaAi??TriukA?mas dAi??lAi??noiseai??i??o

Justina A?ukauskaitAi??

Apie uA?A?alusias performatyvias 9-ojo deA?imtmeA?io jaunA?jA? dailininkA? ir kompozitoriA? praktikas Justina A?ukauskaitAi?? kalbasi su Gediminu Urbonu.

NAi??ra skirtumo, ar filmuoti SemeliA?kiA? oA?A?, ar Andy WarholAi??.

Jonas Mekas

Aptardami ankstyvuosius Lietuvos performansus ir tolesnAi?? A?io meno raidAi??, nuolat susiduriame su menotyros A?velniai demagogizuotais ai??zuA?A?alusiaisai??? faktais. NovatoriA?kiausiu laikomas laikotarpis po 1990-A?jA?. TaA?iau 2011 m. iA?leistoje knygoje ai??z(Ne)priklausomo A?iuolaikinio meno istorijosai???, sudarytoje KAi??stuA?io Ai??apokos ir Vytauto MichelkeviA?iaus, A?iuolaikinio meno istorija paankstinama ir siejama su spalvinguoju 9-uoju deA?imtmeA?iu.

Justina A?ukauskaitAi??. 9-ojo deA?imtmeA?io hepeningai ir performansai pagrA?stai siejami su Fluxus. Kaip Fluxus atA?vilgiu apibrAi??A?tumAi??te savo iniciatyvas, neformaliAi?? meninAi?? veiklAi???

Ar tai tiesioginis, ar netiesioginis artumas Fluxus ideologijai (kolektyvinAi?? kAi??ryba, tarpdiscipliniA?kumas), formai (spontaniA?kumo estetika), transgresyvumo idAi??jai (maiA?to ir neformalumo siekis)? O gal hepeningas ai??i?? tai natAi??ralus, politinAi??s ir socialinAi??s aplinkos iA?provokuotas atoveiksmis?

Gediminas Urbonas. Pirmiausia reikAi??tA? konceptualizuoti skirtumAi?? tarp hepeningo ir Fluxus performansA?. Allanas Kaprow sAi??vokAi?? hepeningas pavartojo savo 1959 m. tekste Assemblage, Environments & Happenings (paskelbtas 1966). AtsiradAi??s (ai??zatsitikAi??sai???) Ai??altojo karo laikais, hepeningas kartu su action painting, free jaz, aktyvistiniu neformaliu teatru ai??i?? Peterio Schumanno Bread & Puppet, bytnikA? (Allan Ginsberg, William S. Burroughs) poezija, Kurto Schwitterso garso poezija, Johno Cageai??i??o garso tyrinAi??jimais gilinosi A? Vakarus apAi??musiAi?? krizAi?? ir jos keliamas A?tampas. Daug kas atAi??jo iA? garso poezijos, konkreA?iosios poezijos, Antonino Artaud teatro ir neodadaistA?. TA? kontrkultAi??riniA? sroviA? ryA?ys su politiniu pasiprieA?inimu akivaizdus, bet pas mus neretai nutylimas arba tiesiog neA?inomas. Europoje neodadaistai sukilo prieA? karAi?? AlA?yre, o JAV kovojo dAi??l pilietiniA? teisiA?. StudentA? maiA?tas, uA?simezgAi??s protestA? prieA? karAi?? Vietname A?karA?tyje, apAi??mAi?? universitetus VakarA? ir RytA? pakrantAi??se. Vykstant jaunimo maiA?tui, suA?adintam 1968ai??i??1969 m. revoliucijA?, ir ai??zatsitikoai??? hepeningas. PanaA?iai ai??zatsitikoai??? ir Lietuvoje 1988ai??i??1989 m. Yra grupAi??s Antis ai??zgabalasai???, pavadintas ai??zKaA?kas atsitikoai???, ai??i?? KauA?pAi??das, matyt, pats to nesuvokdamas, tarsi nurodAi?? A? kaA?kAi??, ai??zatsitinkantA?ai??? A?ia ir dabar, lauA?antA? priimtas normas arba, kaip A?vardijo filosofas Jacquesai??i??as Ranciereai??i??as, ai??i?? disrupting distribution of the sensible. Kas tada ai??zatsitikoai???, iA? esmAi??s buvo vertybiA?, esamA? ir bAi??simA?, apvertimas, visA? pirma, to meto ai??zkultAi??ros vertybiA?ai??? subversija. O Fluxus performansas iA? esmAi??s inspiruotas garsiniA? eksperimentA? ir grindA?iamas ai??zrepertuaruai???. Beje, tai bAi??dinga ir 1988ai??i??1990-A?jA? festivaliams, kuriuos rengAi?? jaunieji kompozitoriai. DekonstravAi?? koncerto sAi??vokAi?? ir muzikinAi??s kompozicijos suvokimAi??, jie vis dAi??lto neatsisakAi?? repertuaro. O mums, ai??zdailininkamsai???, artimesnAi?? buvo ai??zatsitikimoai??? ai??i?? hepeningo sAi??voka, apimanti A?vairius erdvAi??s organizavimo aspektus. Hepeningams bAi??dinga atsisakyti scenos, panaikinti atotrAi??kA? tarp dalyviA? ir A?iAi??rovA?, o Fluxus nuolankiai bandAi?? iA?saugoti ir scenAi??, ir erdvAi??ai??i??

Galima prisiminti keletAi?? svarbiA? atsitikimA? AA?uoA?eriuose. PavyzdA?iui, atvykAi??s A? hepeningA? festivalA? ANai??i??89, Vytautas Landsbergis pasakojo apie Fluxus. Tai buvo A?domi paskaita, nes turAi??jo performatyvumo poA?ymiA?, nors mes tuo metu ir ai??zneoperavomeai??? tokia performatyvumo sAi??voka kaip dabar. Nors ji ir sklandAi?? ore, bet dar nebuvo A?Ai??jusi A? bendrAi?? kultAi??ros apyvartAi??. IA? koto verA?iantis ai??zatsitikimasai??? mums atrodAi?? vertingesnis negu sukonstruotas ai??zperformatyvumasai???. Landsbergis, papraA?ytas atvykti ir papasakoti apie SajAi??dA?, pradAi??jo kalbAi??ti apieai??i?? Fluxus. Tai buvo A?domi patirtis, gera pamoka mums visiems. VAi??liau ai??zerdviniaiai??? santykiai su to meto politiniais A?vykiais ir tai, kAi?? mes darAi??me per savo akcijas, A?gavo panaA?A? pobAi??dA?. Tapo grupAi??s ai??zA?alias lapasai??? bendru reikalu. 1991-A?jA? sausA?, kai buvo ginamas Parlamentas, su trafaretu atspaudAi??me A?enklus ant gynybiniA? barikadA? blokA?, sudAi??tA? Gedimino prospekte, uA?tvAi??rusiA? senAi??jA? A?vAi??ryno tiltAi?? ir GoA?tauto gatvAi?? prie Parlamento. Tai buvo spontaniA?ka, vizuali reakcija A? politinius A?vykius.

PasigilinAi?? A? Fluxus filosofijAi??, A? tai, kaip fliuksistai suvokAi?? erdvAi??s ar atotrAi??kio tarp meno ir gyvenimo panaikinimAi??, arba kAi?? jie vadino kontrkultAi??riniu judAi??jimu, bandydami pasiprieA?inti burA?uazinei kultAi??rai, matysime, kad susiliejimAi?? su gyvenimu jie suvokia kaip tAi??sinA? to, kAi?? pradAi??jo konstruktyvistai. BurA?uazinAi?? kultAi??ra atmetama, paneigiama, kultAi??ros veiksmas turi persikelti A? kasdieninius A?vykius, A? kasdienybAi??. Be abejo, A?ios idAi??jos, atAi??jusios tiek iA? hepeningA?, tiek iA? Fluxus, mums buvo labai artimos. SusidomAi??jome ir A?iek tiek kitokia ai??i?? kAi??no ai??i?? praktika. Tai pirmieji akcionistA? A?ingsniai mieste. Vienos akcionistai A?kAi??rAi?? veiksmo teatrAi??, darantA? poveikA? kAi??nui. Hermannas Nitschas, pas kurA? man teko mokytis, turAi??jo A?domA? OrgijA? ir misterijA? teatrAi??. Kiti Vienos akcionistai ir filmininkai, tokie kaip Peteris Kubelka, ypaA? jo filmavimo praktika, performatyvumas ir Film & Cooking koncepcija, labiau susijAi?? su maisto darymu. Jonas Mekas savo filme ai??zReminiscences of a Journey to Lithuaniaai??? (1972) pasakoja, kaip grA?A?damas A? AmerikAi?? per AustrijAi??, aplankAi?? KubelkAi??. Nepaisant kai kuriA? ideologiniA? skirtumA?, Kubelkos, Meko, Nitscho, Allano Kaprow, neodadaistA? kraujo grupAi?? yra ta pati. Nors grieA?tai netvirtinu, kad hepeningai arba Vienos akcijos buvo Fluxus dalis. Tuo metu man tos idAi??jos buvo jau A?inomos. Akcionistai, OrgijA? ir misterijA? teatro perkAi??limas A? gyvenimAi?? atrodAi?? A?domus, nes ir daugelis iA? mAi??sA? buvome susijAi?? su teatru. Kalbu apie A?mones, kurie tuo metu mokAi??si Vilniaus dailAi??s akademijos paraleliniuose kursuose. Mus (grupAi?? ai??zA?alias lapasai???) perkelti menAi?? A? gyvenimAi?? paskatino dvi svarbios idAi??jos: institucinAi?? kritika ir ekologija. A?ia turiu galvoje FelixAi?? Guattari ir jo Three Ecologies, kur jis raA?o apie tris lygius: mentalinA?, socialinA? ir aplinkos. Ekologijos idAi??ja tuo metu mums atrodAi?? svarbi, jai skyrAi??me daugelA? akcijA?. PavyzdA?iui, Nidos akcijas darAi??me visai ne A?iAi??rovams, o sau patiems. AiA?ku, turAi??jome A?mogA? (tai Gintaras Kudaba), kuris viskAi?? dokumentavo, bet tos akcijos nebuvo ai??zdaromosai??? specialiai filmavimo kamerai. Be abejonAi??s, ta dokumentacija svarbi kaip paA?ios refleksijos dalis, kad galAi??tume apie tai kalbAi??ti, pasakoti, publikuoti ir t. t. TaA?iau nuo kitA? akcijA?, kurios buvo spontaniA?ka ar suplanuota reakcija, tai skyrAi??si iA? esmAi??s ai??i?? intervencija A? sociumAi?? reiA?kAi?? A?siverA?imAi?? A? patA? gyvenimAi??. Ai??iandien tai turbAi??t vadinama intervencijomis A? vieA?Ai??jAi?? erdvAi??. VieA?oji erdvAi?? A?iuo atveju yra ne tiek fizinAi?? (architektAi??rinAi??), o greiA?iau vieA?asis diskursas, A?sivyravAi??s politiniame gyvenime. StengAi??mAi??s perprasti to meto politinius A?vykius, ekologinius kontekstus, reaguoti A? juos savo ai??zatsitikimaisai???. ai??zA?alio lapoai??? tiek pavadinimas, tiek pirmieji ai??zatsitikimaiai??? susijAi?? su tuo, kas A?vyko A?ernobylyje, kas dAi??josi Afganistane, t. y. su gresianA?ia moraline ekologine katastrofa. BAi??tent A?iame kontekste reikAi??jo naujo ekologinio mAi??stymo. ai??zA?alias lapasai??? bandAi?? tAi?? mAi??stymAi?? kurti ir teigti. Nors, A?inoma, galima A?A?velgti ir kitA? paraleliA?. Mums buvo A?domi ir Josepho Beuyso pedagoginAi??, politinAi?? praktika, laisvojo universiteto, A?aliA?jA? sAi??jAi??dA?io idAi??jos. GalbAi??t vienas iA? tA? dalykA?, kuriuos A?vardijau kaip kontrkultAi??rAi??, iA? tikrA?jA? buvo institucijos kritika ai??i?? atsisakAi??me balto kubo, galerijos erdvAi??s ir savaip tas akcijas A?vietinome. PerAi??jome iA? studijos A? site-specific. EkologinAi?? idAi??ja mums ir atstojo tAi?? specifinAi?? vietAi??. Tokie buvo bendrieji mAi??sA? ideologijos bruoA?ai.

KolektyvinAi?? kAi??ryba siejasi su ai??zautoriaus mirtimiai??? ai??i?? A?i idAi??ja irgi padarAi?? svarbA? postAi??mA?, kaip ir diskusija apie individualumo atsisakymAi??. Autoriaus, turinA?io savo stiliA? ir paraA?Ai??, kuris A?iuo atveju suprantamas kaip estetinis fenomenas, nebAi??ra. SAi??moningai pasinAi??rAi??me A? kolektyvinius A?aidimus, inspiruotus Fluxus, hepeningA?, Vienos akcionistA?. Bet buvo svarbAi??s ir bendri kultAi??riniai to meto A?vykiai, roko grupiA? koncertai, teatro inciatyvos (Ai??Ai??pos spektakliai), kita veikla, mAi??ginanti iA?trinti ribas tarp scenos ir salAi??s, tarp meno ir gyvenimo. Tai ryA?kus laikmeA?io bruoA?as. KolektyvinAi?? kAi??ryba ai??i?? tarsi iA?A?Ai??kis sustabarAi??jusiai politinei ir kultAi??rinei sistemai, kuri koletyviA?kumo turAi??jo labai maA?ai, teisingiau tariant, jis buvo priverstinis totalitarinis. O mes siekAi??me spontaniA?ko kolektyviA?kumo.

Pasak kompozitoriaus ArAi??no DikA?iaus, tuo metu Muzikos akademijoje ai??zkAi??rAi??jai buvo linkAi?? bendradarbiauti, burtis kartu su matematikais, programuotojaisai???. Viename interviu sakAi??te, esAi?? jaunA?jA? kompozitoriA? veikla atrodAi?? A?domesnAi?? negu tai, kAi?? darAi?? dailininkai. Gal bAi??tent performatyvumo, procesualumo siekimas ir paskatino bendras inciatyvas su kitA? sriA?iA? menininkais? Ar to meto aplinka buvo palanki eskperimentams?

Tuo metu mes nebuvome nei informuoti apie ai??ztarpdiscipliniA?kumoai??? teorijas, nei veikiami kurios nors vienos iA? jA?. Supratome tai kaip tam tikrAi?? metateorijAi??, apibAi??dinanA?iAi?? tAi?? laikmetA?. TarpdiscipliniA?kumas (inter-disciplinary) atsirado, ieA?kant sAi??lyA?io su kitomis disciplinomis. Dabar man asmeniA?kai svarbus ne inter-, o transdiscipliniA?kumas, t. y. disciplinos ribA? perA?iAi??rAi??jimas, kai A?kAi??lAi??s kojAi?? A? kitAi?? disciplinAi?? (teritorijAi??) bandai praplAi??sti jos ribas. Nesu tikras, ar tuo metu mes turAi??jome tokiA? ambicijA?. Mums buvo aktualus bAi??tent tarpdiscipliniA?kumas, todAi??l bendradarbiavome su kompozitoriais (Ai??arAi??nu Naku, Gintaru Sodeika, Tomu JuzeliAi??nu, ArAi??nu DikA?ium), su dA?iazo muzikantais (Juozu MilaA?ium), teatro ar poezijos A?monAi??mis (Rimantu DrieA?iu, Audrium Naku, Oskaru KorA?unovu), su dizaineriais ir architektais, su jokiA? disciplinA? ar sAi??jungA? nepripaA?A?stanA?iais pankais, laisvais menininkais tokiais kaip Baras, Varveklis ar DzAi??kasai??i??

To meto Lietuvos dailAi?? mums atrodAi?? sustabarAi??jusi, neA?domi. Muzikos, teatro A?vykiai turAi??jo kur kas daugiau gyvybAi??s.

Mus domino muzikos, t.Ai??y. garso eksperimentai. Ai?? pirmAi??jAi?? Laisvo garso sesijAi?? pakvietAi?? jaunieji kompozitoriai. Mudu su Aidu Bareikiu kalbAi??jome apie garso skulptAi??rAi??, jie tuo susidomAi??jo. PakvietAi?? mus padaryti hepeningAi?? Konservatorijoje. Jaunieji kompozitoriai rAi??mAi??si tiek Fluxus idAi??jomis, tiek kolektyvine praktika ir tarpdiscipliniA?kumu.

Dauguma iA? mAi??sA? mokAi??si M. K. A?iurlionio meno mokykloje, o ten virAi?? diskusijos apie disciplinas, ypaA? kai kurdavome vadinamAi??sias ai??znaujametines operasai???. DA?iugo Katino tAi??vas buvo geras Vladimiro Tarasovo draugas ir mes, dar bAi??dami mokiniai, daA?nai susitikdavome su Tarasovu, su kompozitoriumi Mindaugu UrbaiA?iu. Jie A?nekAi??davosi, gerdami vynAi??, klausydamiesi muzikos, ir mes kartu klausAi??mAi??s ai??i?? daugiausia free jaz, taip pat afroamerikieA?iA? dA?iazo, bliuzo, vadinamosios A?iuolaikinAi??s klasikos (Stockhauzenas, Satie, Beris, Vareseai??i??as, Xenakis, Boulezas ir kiti). DA?iugo tAi??vo ai??i?? tapytojo Lino Katino kolekcijAi?? aktyviai eksploatavome ir iA? jos mokAi??mAi??s. Ai??arAi??nas Nakas papasakojo mums apie JohnAi?? Cageai??i??Ai??, PhilipAi?? GlassAi??, Laurie Andersson. Bendravau su Baru-Barysu, kuris buvo filmininkas avangardistas, o tuometinAi??s valdA?ios poA?iAi??riu ai??i?? A?iaip valkata, nes nieko neveikAi??. Baras buvo poetas, daug raA?Ai??, filmavo, filosofavo, gyvendamas iA? plokA?teliA? mainA?. IA? jo gavau nemaA?ai A?iniA? apie avangardinA? rokAi??, eksperimentus su balsu, apie kontrkultAi??rAi??. Baras buvo ne tik jos A?inovas, bet ir praktikas. Daug kas tuo metu domAi??josi Cageai??i??u ir tuo poveikiu, kurA? jam padarAi?? RytA? kultAi??ra, indA? muzika. SusidomAi??ti etnine muzika apie 1986-uosius paskatino kompozitoriaus Juliaus JuzeliAi??no vyresniojo kolekcija ai??i?? iA? kelionAi??s po AfrikAi?? jis turAi??jo parsiveA?Ai??s nemaA?ai tokiA? kAi??riniA?. JA? mikrotoniA?kumas, aleatorika, pakartojimai darAi?? didelA? A?spAi??dA?. Bet imponavo ir Broniaus KutaviA?ius kAi??ryba, Ai??arAi??no Nako alternatyviosios muzikos ansamblis. A?avAi??jomAi??s performatyvumu, aleatorika, atlikimu. Mekas sako, kad jam ai??znAi??ra skirtumo, ar filmuoti SemeliA?kiA? oA?A?, ar Andy WarholAi??ai???. Mums irgi nebuvo svarbu ai??i?? ir KutaviA?ius, ir Baras, ir Cageai??i??as atrodAi?? panaA?iai prasmingi.

Kitas svarbus dalykas ai??i?? susidomAi??jimas teatru, o jis apskritai darAi?? didA?iulA? poveikA? visam kultAi??riniam gyvenimui. Eimuntas NekroA?ius, Jonas Vaitkus buvo pagrindinAi??s to meto figAi??ros. Teatras ai??i?? tai erdvAi??, kurioje sAi??veikauja keletas disciplinA?. Yra vaizdinys, yra kostiumas, yra laiko tAi??kmAi??, yra balsas, veiksmas, judesio choreografija. 1988 m. atsirado Ai??Ai??pa, iA?plAi??tojusi politinAi?? satyrAi??. Tuo metu aA? dirbau lAi??liA? teatre su Vitalijum MazAi??ru, padAi??jau jam konstruoti lAi??les. Apie 1986 m. susipaA?inau su JAi??rate PaulAi??kaite, vAi??liau dirbusia su Oskaru KorA?unovu. Beje, KorA?unovui ne tik scenografijAi?? kAi??rAi??, bet ir teigiamAi?? A?takAi?? darAi?? Aidas Bareikis. Ai??iam iA?vaA?iavus gyventi A? NiujorkAi??, jo ai??zpareigasai??? perAi??mAi?? A?ilvinas Kempinas.

Taigi mes ai??zlindomeai??? ir A? kompozitoriA? darA?Ai?? ai??i?? garsA? pasaulA?, ir A? teatrAi??, kuris darAi?? mums poveikA?, buvo artimas, bet kartu vertAi?? prieA?intis, ieA?koti hepeningams bAi??dingA? klausimA? apie scenos ir salAi??s santykA?, erdvAi??s tarp jA? panaikinimAi??, suprieA?inimAi??, kitokias santykiA? su A?iAi??rovais, klausytojais, suvokAi??jais formas. Gal todAi??l pirmosios mAi??sA? akcijos orientavosi A? avangardo teatrAi??.

LaikmeA?io kontekstAi?? apibrAi??A?Ai?? karas Afganistane, o A?ernobylio katastrofa paskatino domAi??tis ekologija. Dar kai mokiausi M. K. A?iurlionio meno mokykloje, kartu su Istorijos ir etnografijos instituto moksliniais bendradarbiais vaA?inAi??jau A? ekspedicijas po LietuvAi??, tyrinAi??jau bites. Teko bendrauti su etnologais Vaciu Miliumi, Irena Merkiene, gamtininku A?eslovu Kudaba, kurio sAi??nus Gintaras buvo Vilniaus universiteto gamtininkas, studijavo A?urnalistikAi??. Jis apraA?Ai?? ir mAi??sA? pirmAi??jAi?? akcijAi??-intervencijAi?? straipsnyje, kurA? iA?spausdino laikraA?tis Tarybinis studentas (1988 m.). Tai buvo pirmas ai??zA?alio lapoai??? paminAi??jimas ekologiniA? problemA? fone: VilnelAi??s valymas, A?iukA?liA? rinkimas ir jA? panaudojimas mAi??sA? akcijoms, hepeningams, instaliacijoms. Zigmas VaiA?vila, vienas iA? A?aliA?jA? partijos A?kAi??rAi??jA?, bandAi?? A?traukti mus A? politinAi?? veiklAi?? ai??i?? ai??zA?alio lapoai??? akcijas A?alieji suprato kaip aktyvizmAi??. Matyt, mums pavyko nutrinti ribAi?? tarp gyvenimo ir meninAi??s pratikosai??i?? Duchampai??i??as svarstAi??, kaip daryti menAi??, kuris neatrodytA? kaip menas (how to make art that does not look like art). Mes irgi to siekAi??me.

KultAi??ros institucijos A? mus rimtai neA?iAi??rAi??jo. Kai DailAi??s institute surengAi??me pirmAi??jAi?? akcijAi??-intervencijAi??, SkulptAi??ros katedra surengAi?? svarstymAi??, mAi??sA? veikla A?vertinta kaip ai??znetinkamaai???, tarsi bAi??tume nusikaltAi?? ar A?A?eidAi?? disciplinAi??. Tada ir atsirado posakis ai??i?? ai??zakcijos, instaliacijos ir visos kitos nesAi??monAi??sai???. Tai buvo gana A?domu, jis prilipo, nes labai tiksliai apibrAi??A?Ai?? tarpdisciplininA? to meto posAi??kA? ai??i?? kAi??sinimAi??si A? disciplinAi??. O kai mes ai??zperbAi??gomeai??? A? garso pasaulA?, DailAi??s institute visi nusiramino, daugiau priekaiA?tA? negirdAi??jome.

Kaip minAi??jau, tie eksperimentai buvo kolektyviniai, o ne individualAi??s, ir vyko jie ne galerijos erdvAi??se, o kokiame nors festivalyje, vidiniame ParodA? rAi??mA? kieme, kino salAi??je arba hole, kieme, gatvAi??je, laukuoseai??i?? Vis dAi??lto tai buvo daugiau ad hoc ir neformalaus festivalinio pobAi??dA?io intervencijos. Ne kaA?kokios inscenizacijos ar spektakliai, o bAi??tent intervencijos ir atsitikimai. TAi?? puikiausiai patvirtina ir tas ai??znusikalstamasai??? atsitikimas, kai po mAi??sA? garso instaliacijos VRM (iA? esmAi??s KGB) kultAi??ros ir sporto rAi??muose A? scenAi?? iA?bAi??gAi??s Varveklis pradAi??jo A?aukti: ai??zBombos krenta, bombos krenta!ai??? Milicininkai iA?kart jA? ai??zsupakavoai???. Ta mAi??sA? akcija irgi buvo neplanuota, spontaniA?ka.

Ai??domiausia eksperimentuoti bAi??davo gatvAi??je, gamtoje, neA?prastose vietose. Svarbiausias dalykas ai??i?? atvirumas naujovAi??ms. Dabar viskas kur kas labiau institucionalizuota ir tikrA? ai??zatsitikimA?ai???, kaip antai ai??zakcijA?, instaliacijA? ir visA? kitA? nesAi??moniA?ai??? ne tiek daug, o jei vyksta, tai jos yra labiau suplanuotos, sukonstruotos, ai??zsuperformintosai???.

Ai??

Ar ir kaip skyrAi??si tiek tarpdisciplininAi?? praktika, tiek bendras poA?iAi??ris, kai po ai??zA?alio lapoai??? A?kAi??rAi??te Jutempus?

Jutempus atsirado tada, kai supratome, kad tarpdisciplininei veiklai reikia tam tikros fizinAi??s erdvAi??s ai??i?? laboratorijos. VAi??liau, po kokiA? 3ai??i??4 metA? (1997), mums Ai??mAi?? atrodyti, kad tos fizinAi??s erdvAi??s ir vAi??l nebereikia. Tais pasikeitimA? laikais, klostantis naujai politinei ir ekonominei santvarkai, vadinamajam kapitalizmui, mAi??sA? noras uA?imti buvusius GeleA?inkelininkA? kultAi??ros rAi??mus (Kauno g. 5, Vilniuje) buvo susijAi??s su erdvAi??s struktAi??ravimu, jos programa. Ai??sivaizdavome, kad A?ia galAi??tA? A?sikurti Ai??iuolaikinio A?okio ir PerformansA? centras (tai, kAi?? Audronis Imbrasas vAi??liau padarAi?? MenA? spaustuvAi??je, tik jau be performansA?), Oskaro KorA?unovo teatras, Karlos Gruodis genderiniA? studijA? centras, Dovydo BluvA?teino alternatyviosios muzikos zona, Petro Ubarto garso klubas. Su Leonidu Donskiu kalbAi??jome apie miesto ir komparatyvistiniA? studijA? centrAi??, su daktaru Raimundu MilaA?iAi??nu ai??i?? apie FreudAi?? ir sapnus. Be to, palaikAi??me glaudA?ius ryA?ius su Sankt Peterburgo A?urnalu Kabinet, kurio redaktoriai Viktoras Mazinas ir Olesia Turkina vertAi?? LacanAi??, Guattari, DeleuzAi??. Mus tuo metu vienijo tai, kad domAi??jomAi??s vieni kitais, ieA?kojome bAi??dA? kurti bendrAi?? erdvAi??, projektus, kuriuose bAi??tA? persvarstomos disciplinA? ribos. Tai buvo sAi??moningi A?ingsniai. KorA?unovas siejo teatrAi?? su vizualiniais menais, sensoriniais aspektais, iA? A?ia atsirado mAi??sA? visA? bendras domAi??jimasis absurdo teatru, rusA? futuristais Vedenskiu ir Charmsu, garso poezija, A?odA?io choreografija ir performatyvumu, kuriame A?A?velgAi??me bAi??dAi??, kaip menui sukonstruoti save iA? naujo. Karla Gruodis tuo metu raA?Ai?? apie performatyvumAi?? ir vertAi?? Judith Butler, o Imbrasas gana plaA?iai domAi??josi disciplinomis, kurias sieja ai??zlingvistinis posAi??kisai???. TarpdiscipliniA?kumas tada buvo suvokiamas bAi??tent A?itaip. Gal tuo metu atsirado ir labiau artikuliuotas domAi??jimasis kitomis disciplinomis. tad paradigminiai posAi??kiai vyko ne vien meno A?akA? atA?vilgiu.

Kurdami Jutempus, pradAi??jome domAi??tis ai??zA?tinklintA? kultAi??rA?ai??? galimybAi??mis ai??i?? hibridine televizija, naujA? meno ir komunikacijos technologijA? sAi??veikomis. 1993ai??i??1994 m. tame paA?iame pastate (buv. GeleA?inkelininkA? kultAi??ros rAi??muose) A?sikAi??rAi?? pirmasis naujA?jA? medijA? centras. Mus inspiravo The Kitchen Niujorke, V2 Roterdame ir Kunst-Werke arba KW Berlyne. Viena paskutiniA? ai??zA?alio lapoai??? akcijA?, beje, ir buvo A?gyvendinta Kunst-Werke 1992-A?jA? kovo 2 d. per vienos svarbios tarptautinAi??s parodos atidarymAi??. Tuo metu KW vadovavo Klausas Biesenbachas, dabartinis Moma: PS1 direktorius. MatAi??me, kad tai labiau organizuota platforma, aktyviau, struktAi??riA?kiau bendraujanti, bendradarbiaujanti ir apimanti kitas disciplinas.

Ar sutiktumAi??te su DovilAi??s TumpytAi??s A?A?valga, kad ai??zatlikus naujA? meno praktikA? Lietuvoje sklaidos legitimacijos darbAi?? bei perAi??jus A? institucinAi?? plotmAi?? (1998 m. A?kurtaAi??LTMKS) tarpdiscipliniA?kumas tapo itin plaA?iai suvokiamas ir prarado savo pirminAi?? reikA?mAi??ai????

TumpytAi??s apA?valgos neskaiA?iau, taA?iau, mano manymu, Lietuvos TarpdisciplininiA? menA? kAi??rAi??jA? sAi??junga lengva ranka ai??zpasiskolinoai??? Jutempus A?vestAi?? terminAi?? ir ai??ztarpdiscipliniA?kumoai??? sAi??vokAi?? pasikinkAi?? socialiniam kapitalui kaupti, taA?iau realiai pati kaip think tank organizacija nenuveikAi?? nei diskursyviA?, nei praktiniA? darbA?, kuriais tokia (tarpdisciplininAi??) praktika bAi??tA? kaip nors diskursyviai pristatoma ar problemizuojama. SakyA?iau, tas ai??ztarpdiscipliniA?kumasai??? buvo panaudotas netgi klaidingai. Jei vertintume praktikas, kuriA? Ai??mAi??si LTMKS nariai, tai pakaktA? A?vardyti jas kaip time based. Vis dAi??lto ta pirminAi?? reikA?mAi??, kurios galbAi??t pasigenda TumpytAi??, bAi??tA? tam tikras radikalus, o kartu kontrkultAi??rinis siekis (ir valia) stumdyti ribas, kvestionuoti disciplinas, imtis edukacinAi??s praktikos arba to, kas ir sudaro vadinamAi??jA? pedagoginA? posAi??kA?. Tuo metu (1992ai??i??1994 m.) besimezgantA? tarpdiscipliniA?kumAi?? bAi??tA? galima prilyginti de-schooling judAi??jimui, nes jis turAi??jo tam tikrA? self-education ir self-organization bruoA?A?.

Pokalbyje su KAi??stuA?iu Ai??apoka minAi??jote, kad po hepeningA? festivaliA? AnykA?A?iuose (AN-88, AN-89) ne tik atsirado daugiau ai??zA?alio lapoai??? dalyviA?, bet pasikeitAi?? ir veiksmA? metodika. Gal galAi??tumAi??te pakomentuoti plaA?iau?

VisA? pirma to meto kontekste mus aiA?kiai iA?skyrAi?? erdviA?kumo supratimas ai??i?? mes nebuvo apribotas nei skaiA?iumi, nei priklausomybe. Visi maiA?Ai??mAi??s tarpusavyje. PavyzdA?iui, ai??zA?alias lapasai??? niekada nebuvo kaA?koks nepajudinamas vienetas kaip ai??zGrupAi?? 24ai??? su grieA?tu nariA? skaiA?iumi, reprezentacija. Akcijos ar atsitikimai daA?nai bAi??davo nesuplanuoti. Mes neA?inojome, kas prisijungs, vienur dalyvaudavo vieni, kitur ai??i?? kiti. Nebuvo ir darbo pasidalijimo kaip teatre, kur yra ai??zreA?isieriaiai???, ai??zapA?vietAi??jaiai???, ai??zaktoriaiai???ai??i?? SpontaniA?kas proverA?is, kuris bAi??tinas, kad ai??zatsitiktA?ai??? hepeningas, tas ai??zberibiA?kumasai??? irgi buvo laikmeA?io bruoA?as. Antras mums nepriimtinas dalykas ai??i?? korporatyvinis grupavimasis. Jei yra koks nors bruoA?as, apibrAi??A?iantis kolektyvinA? charakterA?, tai atvirumas visiems ir visokiems. PavyzdA?iui, jei A?monAi??s prisijungia ir sako: ai??zNorim su jumis vaA?iuoti A? NidAi??ai???, mes atsakom: ai??zGerai, vaA?iuokit.ai??? Ir nebuvo svarbu, ar jie bus A?iAi??rovai, ar dalyviai. Kita vertus, reikA?mingesnAi?? pasidarAi?? saviedukacija ir saviorganizacija, nes norAi??jome emancipuotis ir atsiskirti ne tik nuo akademijos, bet ir nuo besiformuojanA?io Lietuvos meno elito ai??i?? Ai??MC ar Soroso centro. Tam turAi??jo A?takos ir supratimas, kad bAi??tina kurti savo paramos tinklus, nepriklausomus nuo A?takos sferA? Lietuvoje. Galiausiai mAi??sA? paA?iA? judAi??jimas taip fragmentavosi, kad buvo sudAi??tinga pasakyti, kas, kur, kada ir kAi?? rengia.

ai??zA?alio lapoai??? akcijos, veiksmai per AnykA?A?iA? hepeningA? festivalius iA?siskirdavo vizualumu. Ar buvo kokiA? nors kitA?, pavyzdA?iui, suvokimo skirtumA?, specifiniA? bruoA?A??

JaunA?jA? kompozitoriA? performansus inspiravo garsiniai eksperimentai. Jie dekonstravo koncerto ir muzikinAi??s kompozicijos suvokimAi??, bet repertuaro vis dAi??lto neatsisakAi?? (panaA?iai kaip ir Fluxus). O mums, ai??zdailininkamsai???, buvo artimesnis ai??zatsitiktinumoai??? aspektas. A?iAi??rint iA? A?iandienos atstumo, galima bAi??tA? sakyti, kad tuo metu mes erdvAi??je repetavome tam tikras savo praktikos modeliA? choreografijas, panaA?iai, kaip tAi?? darAi?? Bauhauzo menininkai, teatro spektakliuose repetavAi?? architektAi??ros dizainAi??.

Gal galAi??tumAi??te iA?skirti vienAi?? iA? A?simintiniausiA? ai??zA?alio lapoai??? veiksmA?, paremtA? garso eksperimentais?

TurbAi??t didA?iausiAi?? A?spAi??dA? man padarAi?? ai??zGeleA?inis vilkas, arba Gedimino sapnasai???. PradAi??tas kaip garsinAi?? skulptAi??ra, kurios garso faktAi??ros dAi??liojamos iA? surinkto metalo lauA?o, A?is sumanymas iA?siplAi??tojo A? elektroakustinAi?? kompozicijAi??, turbAi??t pirmAi?? lietuviA?ko noiseai??i??o projektAi??. PerAi??jAi??s A?vairius etapus, keletAi?? kartA? atliktas kaip garso akcija ir instaliacija, ai??zGeleA?inis vilkasai??? galiausiai buvo mistifikuotas, kai 1992 m. laimAi??jo atrankAi?? A? Pasaulio muzikos dienas VarA?uvoje. Pasaulinio konkurso komisijai turAi??jome pristatyti ne tik partitAi??rAi??, atitinkanA?iAi?? disciplinos reikalavimus, bet ir patvirtinimAi??, kad esame kompozitoriai, nes tokia yra A?io profesionalams skirto pasaulinio forumo nuostata. PatvirtinimAi??, kad esame jaunieji kompozitoriai, mums iA?davAi?? Vasaros g. 5 A?sikAi??rAi??s psichoneurologiniA? ligA? dispanseris, tada jA? patvirtino DailininkA? sAi??junga, o vAi??liau ir KompozitoriA? sAi??junga. Ai?? VarA?uvAi?? iA?siuntAi??me pieA?inius-diagramas, kuriose buvo nubraiA?ytos asociatyvios teritorijos, ribojanA?ios erdvAi?? ir aplinkos garsus, kartu su jas kertanA?iomis veiksmA? trajektorijomis. Pretendavome A? tuo metu naujai A?kurtAi?? disciplininAi?? kategorijAi?? ai??i?? garso instaliacijAi??. MAi??sA? sumanymas, kurA? konkursui atrinko Boulezas su Pendereckiu, turAi??jo bAi??ti A?gyvendintas VarA?uvos parke, bendradarbiaujant su VarA?uvos simfoniniu orkestru. IA? Lietuvos buvo atrinkti tik du projektai ai??i?? Osvaldo Balakausko 2-oji simfonija ir mAi??sA? garso instaliacija ai??zGeleA?inis vilkasai???. TaA?iau mes atsisakAi??me vaA?iuoti. Kilo baisus triukA?mas, mAi??sA? ieA?kojo per visas kAi??rybines organizacijas. MAi??sA? atsisakymAi?? atlikti kAi??rinA? padiktavo hepeningo logika ai??i?? mums kAi??rinys jau buvo atliktas, nes A?gyvendinome veiksmA? sekAi??, lAi??musiAi??, kad pavirtome jaunaisiais kompozitoriaisai??i??