GeometriniA? dygsniA? knyga

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Poezija
AUTORIUS:Ai??Viktorija DaujotytAi??

DATA: 2012-08

GeometriniA? dygsniA? knyga

Viktorija DaujotytAi??

Aidas MarA?Ai??nas. IA?trupAi??jusios erdvAi??s: devyniA? gyvenimA? eilAi??s. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2012. ai??i?? 240 p.

Naujoji Aido MarA?Ai??no knyga ai??ziA?trupAi??jusios r dvAi??sai???, tikAi??tos (po srauto poezijos) kanoninAi??s drausmAi??s knyga; tankos ai??i?? 5 eiluA?iA? japonA? lyrikos A?anras, 31 skiemens (5, 7, 5, 7, 7), bAi??dingi panaA?iA? skiemenA? deriniai, gamtos, meilAi??s, bAi??ties temos. A. MarA?Ai??nui reikia grieA?tA? taisykliA?, kad galima bAi??tA? jA? laikytis ir nesilaikant. Taip yra su jo sonetu, su haiku. Taip ir su tankomis.

Pirmasis ai??i?? lyg paaiA?kinantis, A?vedantis:

kiek bepildyA?iau

gyvenimo turiniu

proto kloakAi?? ai??i??

gausAi??ja jAi??sA?

kasryt

iA?trupAi??jusios r dvAi??s

(p. 9)

Galima taip suA?aisti ai??i?? raidAi??s, bet ne garso, ne skiemens (lietuviA? kalboje nAi??ra skiemens be balsio) sando skylAi?? paliekant ir pavadinime. Sonantas r balsingas, balsis slypi jo kAi??ne, iA?lieka; kai nutrupa, nudAi??A?ta viena vazos Ai??selAi??, dar matome ir jAi?? buvimo vietoje. RiA?ardo Ai??ileikos (vis A?domiau dirba su daiktais, ypaA? su nereikalingais) ai??zgeleA?Ai??lAi??sai??? nuotrauka knygos virA?elyje su iA?trupAi??jusia dalimi (trAi??ksta rato dalies tankiA?kajam septynetui sujungti) yra iA?kalbus simbolis. Ai?? sAi??monAi?? (ir dAi??l septyneto) labiau skverbiasi ta dalis, kuri nutrupAi??jusi, nulAi??A?inAi??jusi. ErdvAi?? iA? esmAi??s visada metafora; ji ir trupa sAi??monAi??je, vaizduotAi??je, vaizdiniuose. MAi??sA? patirtas erdves trupina uA?marA?tis. IA? jos iA?trupa A?monAi??s ai??i?? mirAi??, kartais ir gyvi. Medis dAi??la, o geleA?is, jei net geleA?Ai??lAi??, ai??i?? dyla, lAi??A?inAi??ja, kai pavargsta. Ir metalas pavargsta. Kai visai pavargsta, trupa, iA?trupa, sutrupa.

SuverA?tos poetinAi??s formos (skiemenA?, eiluA?iA? skaiA?ius, kirA?iuotA? ir nekirA?iuotA? skiemenA? deriniai, rimai, rimavimai) yra ir prieA?inimosi uA?marA?A?iai bAi??dai. Vis dAi??lto eilAi??raA?tis ne iA? skiemenA?, nors ir jA? laikomasi, o iA? fraziA?-eiluA?iA?, sutekanA?iA? A? sakinius. Sakinys ai??i?? vis dAi??lto sakinys, sueiliuotas sakinys, ritminis-intonacinis sakinys yra prasmAi??s raktas. TAi?? buvo pajutAi??s ir Jonas Aistis, kai eilAi??raA?tyje ai??zKada norsai??? (1929) iA?tarAi??: ai??zPo to lyg lava meilAi?? ir troA?kimai / IA?sineria kaip saulAi?? sueiliuotu sakiniu.ai??? Kad ir kokiA? ribojimA? bAi??tA? stabdomas sakinys, jis turi iA?sinerti. Sakinio geometrija, kai, brAi??A?iamas lyg linija, jis sudarinAi??ja prasmiA? konfigAi??racijas. Puikus pasaA?as iA? ai??zSakiniA?ai??? apie tavAi??s, mAi??sA?, savAi??s, apie LeonardAi?? GutauskAi?? ir upAi??takA?. Kaip sakiniu pasiraA?o tai, kas ir turi pasiraA?yti.

Sakinio siekiniA? prieA?tara tankoje, dedikuotoje Alfonsui:

vien tam, kad graA?iau

sakinA? iA?vingiuoA?iau,

paklausiu, kodAi??l

A?is graA?us sakinys

net savAi??s nepasako?

(p. 53)

Reikia, kad pasakytA?: ne save, bet ir save. Save ir ne tik save. ParaA?yti eilAi??raA?tA? iA? keturiolikos eiluA?iA?, bet taip, kad jis galAi??tA? bAi??ti atpaA?intas kaip sonetas ai??i?? Petrarcos ar Shakespeareai??i??o tradicijos. Arba marA?Ai??niA?kos modifikacijos. ParaA?yti haiku (5, 7, 5). Aritmetinis haiku ai??i?? dalykas paprastas, turime jA? apsA?iai. Sunkiai pasiekiama haiku geometrija, apimanti erdvines proporcijas, tAi??rius: gamtos ir bAi??ties. PoetinAi??s formos, kurios vadinamos kanoninAi??mis, savo esme ne aritmetinAi??s, o geometrinAi??s, erdvinAi??s. Ir iA?trupAi??jusi ar aptrupAi??jusi erdvAi?? lieka erdvAi??, sAi??monAi?? jAi?? gali restauruoti. Taip kadaise savo sAi??monAi??je aptrupAi??jusias, iA?trupAi??jusias antikos poetAi??s Sapfo formas yra restauravusi NijolAi?? MiliauskaitAi?? (ai??zSapfo eilAi??raA?A?iai, rasti vienoje ligoninAi??jeai???), punktyru nuA?ymAi??dama iA?trupAi??jimus, jA? apimtis nusako tai, kas (jei net tariamai) iA?likAi??:

upAi??

teka atgal

neuA?mirA?tuoliA? krantai

Ketureilio kontAi??rai, eilAi??raA?A?io apie tekAi??jimAi??, krantus, grA?A?imAi??, A?ydAi??jimAi??. Restauracija yra kilnus veiksmas, jam reikia geros medA?iagos, medA?iagA?. SakiniA?, kurie A. MarA?Ai??no knygoje pasirodo kaip uA?tekstinis tekstas, netgi kaip teorija, beje, A?tikinanti. ai??zHaiku yra aukA?A?iausio meistriA?kumo vieno kirA?io menas. Tanka ai??i?? dviejA?. Tarp dviejA? kirA?iA? atsiveria kosmosas banalybei. O A?i, neslAi??pkim, yra mAi??gstamiausias virtuvAi??s A?efo ingredientas.ai??? Taip, didA?ioji A?mogaus gyvenimo dalis yra banali, mes gyvename banaliai. Kadaise labai norAi??jau supeikti banalA? eilAi??raA?tA?, gal ir geras buvo tas noras, bet eilAi??raA?tA? poezija padaro tai, kas staiga sublyksi banalybAi??je, kartais tai tAi??ra banaliausia stiklo A?ukAi??. Bet blyksi, blyksi, lyg bAi??tA? brangakmenis. A. MarA?Ai??nas geba apA?aisti banalybAi??, eilAi??raA?tis joje neA?klimpsta. EilAi??raA?A?iA? knygoje daug, bet neatitinkanA?iA? bendro lygio lyg ir nAi??ra. Jei dAi??koja ir darsyk, vadinasi, yra uA? kAi??.

Ai??sakmus atminti (bet jau ir su laiko patina) veikia lyg koks prasmAi??s vektorius. ai??zSankalba: NijolAi?? MiliauskaitAi?? atmintiai???:

KriA?nos barbute,

kiek gyvenimA? kAi??sta,

kad paraA?ytum

tokA? eilAi??raA?tA?,

kiek

siaubingA? gyvenimA?

(p. 50)

SAi??A?auka ir su knygos paantraA?te: devyniA? gyvenimA? eilAi??s. Kiek gyvenimA? mes gyvename, kiek jA? nugyvename? Kiek ir kokiA? (graA?iA?? siaubingA??) jA? reikia eilAi??raA?A?iui? 31 skiemuo, bet A?eA?ios eilutAi??s. Ai??eA?tosios vienskiemenAi??s eilutAi??s reikia eilAi??raA?A?io geometrijai. A. MarA?Ai??no tankos ai??i?? dar sankalbos ir sankabos. Sankalba iA? bendros kalbos jutimo, iA? susikalbAi??jimA? galimybAi??s. Sankaba iA? susikabinimo. Jungtis, sujungimas, ai??i?? bet ne tik vienu lygiu, o keliais, vAi??l geometrija (skaistus, grynas, amA?inas mokslas ai??i?? geometrija, ai??i?? iA?tarta kadaise Juditos VaiA?iAi??naitAi??s). AritmetiA?kai atrodanA?iAi?? kanonA? tradicijAi?? gaivina tik geometrija. Galima pridurti ai??i?? poetinAi??. ErdvAi??, trupanti, iA?trupAi??jusi, atkuriama, atsikurianti, prasipleA?ianti, pagilAi??janti pati iA? savAi??s. A. MarA?Ai??no erdvAi??s (ir iA?trupAi??jusios). Kornelijaus Platelio ertmAi??s iA? ai??zKarstiniA? reiA?kiniA?ai??? (2010), iA? jo haiku: ai??zTulpiA? A?iedai. / Angelai ai??i?? tai tik tuA?tumos / mAi??sA? sAi??moniA?.ai??? SAi??monAi??s tuA?tumos, proto kloakos. Bet ir A?viesumos, aputiA?kos erA?ios. Taip, A?veikti didieji trukdA?iai: ai??zSankalba: JuozAi?? AputA? atmintiai??? pasisako:

mirAi?? radijai

klausosi mAi??sA? A?iniA?

naktA? A?vaigA?dAi??tAi?? ai??i??

galaktikos pakraA?ty,

Zervynose, cykumoj

(p. 177)

Susieti maA?Ai??sias kanonines formas (trys, penkios eilutAi??s, 17, 31 skiemuo) su erdve, tad ir su geometrija ai??i?? gerai uA?slaptintas A. MarA?Ai??no A?ingsnis. StiprAi??s poezijos dygsniai, rankos raA?to, kaip rankA? darbo. Dirbti su skiemenimis, eilutAi??mis, bet kartu ir su paA?iais svarbiaisiais poezijos dydA?iais. AiA?kinanti, bet, aiA?ku, nepaaiA?kinanti paralelAi?? ai??i?? aukA?tosios ParyA?iaus mados magistras rankomis, pirA?tais, adatos dygsniais siuva kostiumAi?? (koks neiA?nykstantis, nesutrupantis kanonas), atsisakAi??s kompiuteriA? kreida iA?sibraiA?o linijas, sukerpa. Turi kaA?kas iA?laikyti tAi?? pirminAi?? tradicijAi?? ai??i?? rankA? darbo siuvimo. Bet ai??i?? jau paA?ios aukA?A?iausios mados, jos geometrijos. BAi??tinumas neiA?nyksta tik perAi??jAi??s A? aukA?tesnA? lygA?. Retais atvejais ai??i?? A? aukA?A?iausiAi??.

A. MarA?Ai??no ai??ziA?trupAi??jusios erdvAi??sai??? ai??i?? dygsniA? knyga, sudygsniuota. Linijomis ir jA? konfigAi??racijomis. DevyniA? gyvenimA? ai??i?? vis nutrupanti: devyni, aA?tuoni, septyni, A?eA?i, penki, keturi, trys, du, vienas, nulis. Ar nulis skaiA?ius, ar ne skaiA?ius? GalbAi??t ta pati proto kloaka, kuri ir pildoma trupa, bet nepildoma bAi??ti negali. Gyvenimas tai, kAi?? matai; tAi?? pasakytA? ne tik Arvydas Ai??liogeris.

Savitas A. MarA?Ai??no takas, prasimintas dar ai??zGyvenimo srauto poezijojeai???, ai??i?? su pasiaiA?kinimais:

stebiu

Jono StrielkAi??no laidotuvAi??se

ant gretimo kapo prisAi??dusA?

AlgimantAi?? BaltakA?:

poezija! kai

mirtinai pagalvoji,

kad tai dar rAi??pAi??s,

gyvenimAi?? uA?verA?iAi??s

liAi??dnas rAi??pintojAi??li

(p. 23)

RAi??pAi??s, mirtinai rAi??pAi??s; kuo labiau jausim nerimAi?? dAi??l savAi??s ir pasaulio, juo labiau rAi??pAi??s poezijai. Gal ir ji pati labiau rAi??pAi??s. Kas yra tikrai, paliudijamai, yra ir netikrai, metaforiA?kai, jei tik sAi??monAi?? tAi?? tarpAi??, tAi?? ribAi?? pajunta, gali kAi?? nors iA? jos iA?gauti. A. MarA?Ai??no tankos su imperatyviuoju atminti. Daug kultAi??ros, kAi??rybos, tradicijos artimA?jA?. Iki Valdo Kukulo ai??i?? dar tik jo mirties metinAi??s. SavA? artimA?jA? skaudumas, savosios patirties trupAi??jimas. Bet kur savumo ribos kAi??ryboje?

KAi??rybos instinktas ai??i?? atsiminti. IA?laikyti atmintyje. Sustabdyti trupAi??jimAi??, trupumAi??. J. VaiA?iAi??naitAi?? yra sakiusi, kad knygAi?? ai??zNeuA?mirA?tuoliA? mAi??nesA?ai??? (1977) norAi??jusi ai??zgrieA?tai sukomponuoti ai??i?? sudAi??styti jA? lyg iA? senA? fotografijA? ai??i?? vienaip ar kitaip mano sAi??monAi?? palietusiA? autentiA?kA? asmenybiA? atvaizdavimo. Tai A?monAi??s, priklausantys mAi??sA? kultAi??rai ai??i?? M. K. A?iurlionis, A?emaitAi??, G. PetkeviA?aitAi??-BitAi??, LazdynA? PelAi??da, Ai??atrijos Ragana, liaudies dailininkAi?? E. DaugvilienAi?? ar tiesiog JuliA? JanonA? mylAi??jusi JustAi??ai??? (ai??zKaip A?alias medA?io lapasai???). Bet ta siekta grieA?ta kompozicija nebuvusi iA?laikyta, atsiradAi?? kitA? motyvA?. A. Baltakio ai??zDedikacijosai??? (1975), net ai??zVienuolynasai??? (1998) irgi turi bendrinantA? ryA?iA? su kitais podirvA?. Ai??sipareigojimAi??, atsiminimAi??, prisiminimAi?? ir priminimAi??. LiAi??dnai ar su A?ypsena.

A. MarA?Ai??nas savo atminti A?raA?o sudAi??tingoje, komplikuotoje kAi??rybos erdvAi??je. Tankos stogas, moraliniai A?sipareigojimai, asmeninAi?? patirtis, net jutimas, kad galiausiai imame gyventi vis labiau trupanA?iose, iA?trupAi??jusiose erdvAi??se. Stiprus egzistencinis nervas, neleidA?iantis uA?siA?aisti skiemenA? skaiA?iavimu. Tokio rango poeto aritmetiniai veiksmai jau negali patenkinti. Epitafijos, bet ir epigramos ai??i?? su sAi??mojo, kaA?ko netikAi??to, A?aismingo A?yme, neuA?gaulia, bet esminga. Bernardui BrazdA?ioniui:

kai jus sutikau,

priminAi??t kalakutAi??

dienoj padAi??kos ai??i??

todAi??l

Rojaus soduose

vaikA?tinAi??jat, povete

(p. 148)

Ir paaiA?kinimas: ai??zA?odA? ai??zpovetasai??? andai ai??ziA?vedAi??ai??? Sigitas Geda.ai???

Kad nAi??ra ribA? tarp epitafijA? liAi??dnumo ir epigramA? sAi??mojingumo, A?ino ir pats poetas. Kad ant ribos jos susitinka ir ant ribos gali apsikeisti vietomis. O A?monAi??s, A?monAi??s gal irgi. Jei eilAi??raA?tyje nAi??ra nAi?? vieno, yra visi, ir tie, kuriA? nAi??ra, ir tie, kur tebAi??ra. Ir dar byrantis jazminas, vAi??juje krintantys jo A?iedlapiai. Tuo ne apie tAi??. Apie tAi?? ne tuo. Ne tik tuo. Ne tik apie tAi??.

ai, nubyrAi??jo

jazminas ai??i?? tiek to,

A?irdA?

veriantys vAi??jai ai??i??

brutalieji biA?iuliai,

kritusiA? iA?neA?Ai??jai

(p. 221)

Poezija, kuri neA?ino (to gali neA?inoti ir nerAi??pimas, bet ypaA? gerbiamas skaitytojas), kad ji tanka; ji turi jazminAi??, A?irdA?, vAi??jAi??, sAi??skambingumAi?? (nubyrAi??jo ai??i?? brutalieji), ritmAi??, ji gali bAi??ti sakinys, aistiA?kai iA?sineriantis pro visas kliAi??tis.

Poezijos aplinkkelis, kuris yra pats tiesiausias.