Gera turAi??ti gerAi?? kaimynAi??…

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Lietuvos – Lenkijos santykiai
AUTORIUS:Ai??Algimantas Degutis
DATA: 2013-09

Gera turAi??ti gerAi?? kaimynAi??…

Algimantas Degutis

Ai??IntelektualA? vaidmuo stiprinant Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius

IA? VarA?uvos dienoraA?A?io

Lietuvos uA?sienio reikalA? ministerijos uA?sakymu 2008 metais drauge su fotomenininku Rimantu DichaviA?iumi iA?leidome fotoalbumAi?? ai??zLietuvaai??i??Lenkija: suartAi??jimo keliasai???, skirtAi?? abiejA? A?aliA? diplomatiniA? santykiA? atkAi??rimo 15-meA?iui. Tiesa, dAi??l nuo mums nepriklausomA? prieA?asA?iA? jo iA?leidimas kiek uA?sitAi??sAi??, taA?iau tuo metu politikai vienu balsu tvirtino, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiai yra patys geriausi ilgaamA?Ai??je abiejA? A?aliA? istorijoje, nors atidesnis albumo skaitytojas jau galAi??jo atkreipti dAi??mesA? A? vienAi?? faktAi??: nebuvo Lenkijos prezidento Lecho KaczyAi??skio A?A?anginio A?odA?io, nors, pagal pirmykA?tA? sumanymAi??, jis turAi??jo bAi??ti drauge su Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus kreipimusi A? albumo skaitytojus. PadelsAi?? porAi?? mAi??nesiA? ir nesulaukAi?? teksto, albumAi?? iA?spausdinome. PraAi??jus vos kelioms savaitAi??ms, lenkA? politikai prabilo apie dviA?aliA? santykiA? suprastAi??jimAi?? ai??i?? jie staiga tapAi?? vos ne patys blogiausi tarp abiejA? valstybiA?.

Kaip A?inia, ir abiejA? A?aliA? diplomatiniA? santykiA? atkAi??rimo 20-meA?io minAi??jimas buvo labai kuklus. Nuo 2008 metA? nejusti taip pat Lietuvos ir Lenkijos seimA? asamblAi??jos veiklos, o aA? su A?mona Edita, ko gero, tapome paskutiniaisiais asamblAi??jos A?kurtos AbiejA? TautA? Respublikos premijos laureatais, nors iki tol A?ia premija buvo apdovanotas Nobelio premijos laureatas CzesAi??awas MiAi??oszas, poetas Tomas Venclova, profesoriai Alfredas Bumblauskas, Algis KalAi??da, ai??zKultAi??ros barA?ai??? A?urnalo vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas ir kiti A?inomi abiejA? A?aliA? intelektualai.

Tokia padAi??tis tAi??siasi jau nebe vienerius metus. Lietuvoje nesilanko A?inomi lenkA? politikai, tad Lenkijos prezidento BronisAi??awo Komorowskio dalyvavimAi?? minint Lietuvos nepriklausomybAi??s paskelbimo 95-Ai??sias metines galima laikyti artAi??janA?io atlydA?io pradA?ia. TaA?iau ar vasariA?ka saulAi?? sugebAi??s iA?tirpdyti dviejA? A?aliA? santykiA? A?A?alAi??, nepaisant Lietuvos uA?sienio reikalA? ministro Lino LinkeviA?iaus vizito VarA?uvoje ir jo vieA?o atsipraA?ymo uA? Lietuvos seimo poelgA? dAi??l lenkiA?kA? pavardA?iA? raA?ymo gimtAi??ja kalba, sunku pasakyti. ViskAi?? parodys laikas.

DviA?aliA? santykiA? ai??zA?altojo karoai??? laikotarpiu su dideliu dA?iaugsmu perskaiA?iau abiejA? A?aliA? intelektualA? laiA?kus su ketinimais stiprinti bendradarbiavimAi??. Mokslo, kultAi??ros ir A?iniasklaidos atstovai susitiko Druskininkuose, Lenkijoje buvo surengtos A?vairios socialinAi??s apklausos, taA?iau iA?kart po to viskas lyg ir aprimo. O tuo metu aukA?A?iausio rango lenkA? politikai, tarp jA? ir uA?sienio reikalA? ministras RadosAi??awas Sikorskis atvirai sakAi??, jog laukia Lietuvos seimo rinkimA? rezultatA?. LenkijAi??, atrodo, jie nudA?iugino, nes net septyni Lietuvos lenkA? rinkimA? akcijos atstovai pateko A? seimAi?? ir pirmAi?? kartAi?? parlamente sudarAi?? savo frakcijAi??. Be to, pirmAi?? kartAi?? nepriklausomos Lietuvos istorijoje energetikos ministru tapo lenkas. Tai Jaroslavas NeveroviA?ius, jaunas, energingas A?mogus, kurA? man teko paA?inti jam dar studijuojant VarA?uvoje. Lenkams atiteko seimo pirmininko pavaduotojo postas, lenkai tapo ir viceministrais. LAi??A?is Lietuvos atA?vilgiu, atrodo, A?vyko ir Lenkijoje. NaujAi??jA? Lietuvos uA?sienio reikalA? ministrAi?? LinAi?? LinkeviA?iA? pasveikino ir RadosAi??awas Sikorskis. Susidaro A?spAi??dis, kad Lietuvos ir Lenkijos santykiuose prasidAi??jo atA?ilimas. Ar ilgam? O abiejA? tautA? visuomenAi??s? Ar suras bendrAi?? kalbAi??? Ar saujelAi?? intelektualA?, siekianA?iA? tautA? suartAi??jimo, sugebAi??s paveikti A?moniA? protus abiejose sienos pusAi??se? Manau, kad ne tik dviA?aliA? santykiA? normalizavimui, bet ir tautA? tarpusavio supratimui reikalinga nemaA?a nevyriausybiniA? organizacijA? pagalba. Nors didelA? darbAi?? atlieka tiek LenkA? institutas Vilniuje, kuriam vadovauja energinga, gerai lietuviA?kAi?? mentalitetAi?? A?inanti MaAi??gorzata Kasner, tiek ir Lietuvos centrui vadovaujanti, daugelA? metA? Lenkijoje gyvenanti Rasa RimickaitAi??, taA?iau ar to pakanka? Jau veikia Jerzio Giedroyco fondas.

Mes su A?mona VarA?uvoje praleidome A?eA?iiolika metA?. DrAi??siai galime tvirtinti, kad antilietuviA?kai nusiteikusiA? lenkA? sutikome labai maA?ai. Juos vienijo ir A?iandien vienija Lenkijos kresA? (taip lenkai iki A?iol vadina tarpukariu Lenkijai priklausiusias rytines A?emes ai??i?? Vilniaus kraA?tAi??, VakarA? BaltarusijAi?? ir UkrainAi??) organizacijA? federacija. Tai jie kiekviena proga prie Lietuvos ambasados Lenkijoje surenka nedideles grupeles protestuojanA?iA? A?moniA?, ai??zkovojanA?iA?ai??? dAi??l Lietuvos lenkA? teisiA?. Man keletAi?? kartA? teko su pora tokiA? demonstrantA? pasikalbAi??ti, o su vienu jA?, dabar jau mirusiu, net iA?gerti ne vienAi?? puodelA? kavos. Ir kaip jis nustebo, kai aA? jam papasakojau apie lenkA? A?vietimAi?? Lietuvoje, apie lenkA? kultAi??rinA? gyvenimAi??. Jis nieko apie tai nebuvo girdAi??jAi??s. Vienas A?ios federacijos veikAi??jA? ai??i?? Adamas Chajewskis dabar netgi iA?augo iki A?ios organizacijos generalinio sekretoriaus pareigA?. TaA?iau, lyginant su Lietuvos biA?iuliais, A?i ne tik antilietuviA?ka, bet ir antibaltarusiA?ka bei antiukrainietiA?ka federacija negalAi??jo ir negali nustelbti Lietuvos biA?iuliA? balso.

Daug A?iltA? A?odA?iA? nusipelnAi?? visos Lenkijos Lietuvos mylAi??tojA? klubas ir jo A?kAi??rAi??jas Leonas Brodowskis bei jo A?mona Danuta. NepamirA?iu 1988 metA? rudens, kai VarA?uvos politechnikos instituto didA?iojoje auloje susirinko apie 100 A?moniA? ai??i?? A?inomA? visuomenAi??s veikAi??jA?, mokslininkA? iA? visos Lenkijos, kad A?kurtA? klubAi??, ir dar tokiu pavadinimu. Juk tuo metu apie Lietuvos nepriklausomybAi?? ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje buvo tik svajojama. A?inau, kiek teko padAi??ti Brodowskiui pastangA?, norint A?kurti klubAi??. Tam prireikAi?? ne tik Liaudies Lenkijos, bet ir SSRS ambasados leidimo. Laimei, tuo metu ambasadoriaus pavaduotoju dirbo nuo AA?menos kilAi??s ir keletAi?? lietuviA?kA? A?odA?iA? mokantis MieA?islovas SienkieviA?ius. Jis ir ai??zpalaiminoai??? klubAi??, A?inoma, netikAi??damas, kad kada nors Lietuva iA?sivaduos iA? sovietA?. Vyresniosios kartos A?monAi??s gerai prisimena tAi?? dirbtinAi?? TarybA? Lietuvos ir Liaudies Lenkijos draugystAi??, prameA?iui tai Seinuose, tai Veisiejuose rengiamus draugystAi??s mitingus. Beje, dirbant Eltos korespondentu, 1985 metais ir man teko viename tokiame mitinge dalyvauti Seinuose. TurbAi??t pirmAi?? ir paskutinA? kartAi?? savo gyvenime SeinA? parke, kur vyko mitingas, aA? maA?iau apie 3000 girtA? A?moniA?.

TaA?iau grA?A?kime prie Lietuvos mylAi??tojA? klubo. Tai buvo ne tik drAi??sus, bet ir abiem A?alims reikalingas A?ingsnis, nes, Lietuvoje susikAi??rus SAi??jAi??dA?iui, kaA?kieno rankai mostelAi??jus, Lenkijoje prasidAi??jo antilietuviA?ka propaganda. Gerai pamenu, kad 1989 metA? pradA?ioje dienraA?tyje ai??zGazeta Krakowskaai??? pasirodAi?? straipsnis ai??zapie kruvinas lietuviA? rankasai???, Paneriuose Antrojo pasaulinio karo metais neva iA?A?udA?iusias tAi??kstanA?ius Lenkijos pilieA?iA?. Ai??i tema lenkA? spaudoje egzistavo beveik du deA?imtmeA?ius. Netgi buvo A?kurta ai??zPaneriA? aukA? A?eimaai???, paraA?ytos kelios knygos, o viena A?io ai??zjudAi??jimoai??? iniciatoriA? neseniai mirusi Helena Pasierbska, A?kAi??rusi draugijAi?? ai??zPaneriA? aukA? A?eimaai???, netgi vieA?ai teigAi??, kad lenkA? karininkA? A?udynAi??s KatynAi??je savo masiA?kumu negali prilygti nusikaltimui Paneriuose. Apie lietuviA? A?iaurumus Paneriuose buvo statomi netgi spektakliai. IA? vieno, kuris vyko VarA?uvos ai??zSolidarumoai??? muziejuje, mes su A?mona buvome priversti iA?eiti, kadangi ant lietuviA? buvo pilamos vien pamazgos.

Tai buvo tik viena temA?. DidAi??jant A?tampai paA?ioje Lenkijoje, kai A?alyje vos ne kasdien vykdavo A?vairios demonstracijos, o ai??zSolidarumoai??? idAi??jos pradAi??jo sklisti labai plaA?iai, Liaudies Lenkijos vadovai, matyt, ne be tuometinAi??s SSRS patarimo, staiga atrado Lietuvos lenkus. Tai, kad Lietuvoje gyvena nemaA?ai lenkA? tautybAi??s A?moniA?, visi A?inojo ir anksA?iau. Tuomet Vilniuje buvo galima nusipirkti A?vieA?iausiA? lenkA? dienraA?A?iA?, populiariA? A?urnalA?, ai??zDraugystAi??sai??? knygyne ai??i?? A?vairaus pobAi??dA?io knygA? ai??i?? nuo moksliniA? leidiniA? iki detektyvA?. Tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute veikAi?? LenkA? kalbos fakultetas, GeleA?inkelininkA? rAi??muose ai??i?? saviveiklinis lenkA? dramos teatras, dainA? ir A?okiA? ansamblis ai??zVilijaai???, buvo leidA?iamas dienraA?tis ai??zCzerwony sztandarai???. TA? dalykA? situacijos lenkai neturAi??jo nei Baltarusijoje, nei Ukrainoje, nei Rusijoje, kur, neoficialiais duomenimis, gyveno apie 1,5 mln. lenkA? tautybAi??s A?moniA?. Ir staiga ai??i?? vos ne visa lenkA? spauda prabilo apie skriaudA?iamus Lietuvos lenkus, ypaA? po to, kai viename SAi??jAi??dA?io mitingA? Katedros aikA?tAi??je kaA?kas, reikia manyti, ne be KGB ai??zpagalbosai???, iA?kAi??lAi?? A?Ai??kA? su uA?raA?u: ai??zRusus ai??i?? A? RusijAi??, A?ydus ai??i?? A? IzraelA?, o lenkus ai??i?? A? dujA? kamerasai???. Ai??i antilietuviA?ka kampanija tAi??sAi??si nuo 1988 iki 1994 metA? ai??i?? iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinAi??s sutarties pasiraA?ymo.

Mano archyvuose yra iA?likAi?? A?imtai lenkA? spaudoje pasirodA?iusiA? straipsniA?, taA?iau pacituoti norAi??A?iau tik vienAi?? ai??i?? pats didA?iausias lenkA? dienraA?tis ai??zGazeta Wyborczaai??? 1990 metais iA?spausdino A?urnalisto JarosAi??awo Rymkiewicziaus straipsnA? ai??zKo nori Lietuvos lenkai?ai??? Jame net 12 reikalavimA?: tose Lietuvos vietovAi??se, kur lenkai sudaro daugumAi??, greta lietuviA? kalbos lenkA? kalbai suteikti valstybinAi??s kalbos statusAi??, lenkiA?kai kalbantiems sudaryti sAi??lygas lenkA? kalba mokytis nuo darA?elio iki aukA?tosios mokyklos, Vilniaus arkikatedroje leisti laikyti pamaldas lenkiA?kai ir t. t.

TodAi??l A?iame fone Lenkijos Lietuvos mylAi??tojA? klubas buvo tarsi ai??zbalta varnaai???. Tai jo dAi??ka buvo pradAi??ti rengti lietuviA? ir lenkA? intelektualA? apskriti stalai. Man teko dalyvauti keliuose jA?, taA?iau bene labiausiai A?strigo pats pirmasis, kuris vyko VarA?uvos istorijos muziejuje. Reikia pridurti, jog A?is muziejus ilgam tapo Lietuvos mylAi??tojA? klubo susitikimA?, pokalbiA? vieta, nes vienu jo vadovA? buvo lietuviA? kilmAi??s lenkas Januszas Plapis.

Pirmasis apskritas stalas A?vyko tada, kai Lenkijoje valdA?ioje jau buvo Solidarumas, A?alies ministru pirmininku tapo Tadeuszas Mazowieckis, o vadinamuoju kontraktiniu prezidentu seimas gana neilgam iA?rinko generolAi?? WojciechAi?? JaruzelskA?. Ai??is lietuviA? ir lenkA? intelektualA? susitikimas sukAi??lAi?? didelA? lenkA? centrinAi??s spaudos dAi??mesA?, nes jame dalyvavo Lenkijos seimo, senato, uA?sienio reikalA? ministerijos atstovai. Lietuvai atstovavo iA?vakarAi??se VarA?uvos universitete paskaitAi?? skaitAi??s profesorius A?eslovas Kudaba ir Kauno Vytauto DidA?iojo baA?nyA?ios klebonas RiA?ardas MikutaviA?ius. PradAi??damas susitikimAi??, Lietuvos mylAi??tojA? klubo pirmininkas Leonas Brodowskis sakAi??, jog atAi??jo laikas iA?bristi iA? uA?burto dviA?aliA? klaidA? liAi??no ir sAi??sti prie diskusijA? stalo. Jo nuomone, tokie susitikimai turA? vykti ne VarA?uvoje ar Maskvoje, o Vilniuje, nes abi puses jaudinanA?ius klausimus reikiAi?? sprAi??sti ne emocijomis, o racionaliu poA?iAi??riu A? A?statymus ir dabarties reiA?kinius. Tuo tarpu lenkA? centriniai dienraA?A?iai akcentavo tai, kad A? VarA?uvAi?? neatvyko SAi??jAi??dA?io vadovai. NeA?inau jA? neatvykimo prieA?asA?iA?, taA?iau manau kad SAi??jAi??dA?io lyderius Vilniuje sulaikAi?? audringai besiplAi??tojantys A?vykiai, kita vertus, Lietuvos mylAi??tojA? klubas dar buvo maA?ai kam A?inomas. TaA?iau po metA? kitA? su lenkA? intelektualais ne kartAi?? susitikti atvykdavo prof. Vytautas Landsbergis. Gerai pamenu, kokias ovacijas jo vadovaujamai delegacijai Lenkijos istorijos institute sukAi??lAi?? sausakimA?a salAi??.

Lietuvos mylAi??tojA? klubo veiklAi?? sunku pervertinti. Per 20 metA?, kol jam vadovavo Leonas Brodowskis, kuris, bAi??damas garbaus amA?iaus, pasitraukAi?? iA? klubo vadovA?, klubas nuveikAi?? milA?iniA?kAi?? darbAi??. Klubo vadovo dAi??ka buvo pradAi??tas leisti ketvirtinis A?urnalas ai??zLithuaniaai???. IA?Ai??jo net 50 jo numeriA?, vienAi?? teko sudaryti ir man. Pavadinau jA? ai??zLietuviai ir lenkai XX amA?iuje. Lietuviai ir lenkai A? XXI amA?iA?ai???. Jis buvo lietuviA? ir lenkA? kalbomis spausdinamas po 1000 egzemplioriA?. Lietuvoje jA? iA?leido ai??zKultAi??ros baraiai???, o prie tekstA? redagavimo daug prisidAi??jo tuometinis A?urnalo vyriausiasis redaktorius Bronys Savukynas. ai??zLithuaniaai??? buvo platinamas ne tik Lenkijoje ir Lietuvoje, bet taip pat Baltarusijoje ir Ukrainoje. Jo leidimui lAi??A?A? Brodowskis ai??zpramuA?davoai??? Lenkijos uA?sienio reikalA? ministerijoje, seime, senate, MinistrA? Taryboje, A?odA?iu, visur, kur tik buvo galima gauti pinigA?.

Lenkijos Lietuvos mylAi??tojA? klubas neapsiribojo tik susitikimais prie apskrito stalo. Vigriuose netoli SeinA?, kur tuo metu buvo A?sikAi??rAi??s Lenkijos kultAi??ros ministerijos metodinis centras, ir Druskininkuose reguliariai buvo rengiami abiejA? A?aliA? intelektualA? susitikimai. Jie vykdavo po keletAi?? dienA?, plaA?iai diskutuojant apie Lietuvos ir Lenkijos dviA?aliA? santykiA?, ypaA? kultAi??ros srityje, plAi??trAi??. NemaA?ai prie A?iA? renginiA? prisidAi??davo ir Seinuose A?sikAi??rAi??s ai??zParibioai??? (Pogranicze) fondas, kuriam iki A?iol vadovauja Krzysztofas CzyA?ewskis. Reikia pridurti, kad tuo metu, o tai buvo 1994ai??i??1997-ieji, ir Lenkijos kultAi??ros ministerija buvo labai prolietuviA?ka: ministru dirbo A?inomas teatro reA?isierius Kazimierzas Dejmekas, kurio ai??zVAi??linAi??sai??? 1968 metais iA?provokavo nemaA?us neramumus tarp Lenkijos jaunimo, pavaduotojais buvo Lenkijos lietuviA? gyvenimu labai besidomintis MichaAi??as JagieAi??Ai??o ir daug prisidAi??jAi??s restauruojant Vilniaus senamiestA? prof. Tadeuszas Polakas.

Lenkijos Lietuvos mylAi??tojA? klubo pirmininkas Leonas Brodowskis ir jo A?mona Danuta, susituokAi?? Vilniuje 1944-aisiais, tikrai daug padarAi?? abiejA? A?aliA? santykiams gerinti. RaA?ant A?ias eilutes mane pasiekAi?? liAi??dna A?inia iA? VarA?uvos ai??i?? sulaukAi??s 94 metA? mirAi?? Leonas Brodowskis. Tapo ir graudu, ir apmaudu.Ai?? Apie daug nusipelniusA? mAi??sA? A?aliA? dviA?aliams santykiams A?mogA? Lietuvos spaudoje nepasirodAi?? nAi?? viena A?inutAi??.

Kalbant apie Lenkijos Lietuvos mylAi??tojA? klubAi?? negalima nepaminAi??ti ir mAi??sA? puikiosios pianistAi??s Aldonos DvarionaitAi??s. Tuo metu ji gyveno Gdanske, taA?iau daA?nai atvykdavoAi?? A? klubo nariA? susirinkimus pagroti lietuviA?kA? kAi??riniA?. Ai??i iA? paA?iAi??ros rAi??sti moteris buvo labai A?velni bAi??tybAi??, nuoA?irdA?iai siekusi abiejA? tautA? suartAi??jimo. Gaila, kad ji taip anksti mus paliko.

Klubo dvideA?imtmeA?io proga 2008 metais Leonas Brodowskis, duodamas interviu ai??zKultAi??ros baramsai???, sakAi??: ai??zLenkams ir lietuviams reikia suprasti, kad gyvena tuose paA?iuose namuose ai??i?? Europoje. Niekada netvirtinau, jog lenkams bAi??tina mylAi??ti lietuvius, taA?iau stengtis suprasti juos ai??i?? privalome, o suprasti galime tik tuos, kuriuos gerai paA?A?stame. Tvirtinau ir tvirtinsiu, kad Lietuva, nors ir nedidelAi?? valstybAi??, turi didA?iulAi?? dvasiAi??. Lenkai per maA?ai paA?A?sta lietuvius, nes vienpusiA?kai domisi tik tuo, kaip ten gyvena lenkai. MAi??sA? klubo irgi prisidAi??ta, kad pavyko nutraukti lietuviA? ir lenkA? ai??zskyrybasai???, kurios prasidAi??jo 1883 metais ir baigAi??si 1994 metA? balandA?io 26 dienAi??, kai buvo pasiraA?yta abiejA? A?aliA? tarpvalstybinAi?? sutartisai???. Reikia priminti, kad klubas paskatino Lietuvos ir Lenkijos katalikA? baA?nyA?ias rengti piligrimines keliones A? KryA?iA? kalnAi??, kur savo kryA?iA? pastatAi?? ir klubas, nemaA?ai jis pasidarbavo ir siekiant kuo greiA?iau pastatyti Seinuose paminklAi?? vyskupui Antanui Baranauskui, prisidAi??jo leidA?iant Mykolo RAi??merio ai??zDienoraA?A?iusai???. Pasak Brodowskio, klubo tikslas buvo plAi??toti intelektualA? dialogAi??, kad jis vAi??liau taptA? politikA? dialogu.

DAi??l garbaus amA?iaus Danutai ir Leonui Brodowskiams pasitraukus iA? aktyviosios veiklos, apie klubo veiklAi?? dabar maA?ai girdAi??ti, taA?iau jA? nuveiktas darbas tikrai iA?varAi?? plaA?iAi?? vagAi?? gerinant dviA?alius santykius.

Kaip A?inau, ir Vilniuje apie 1992 metus buvo A?steigta Lenkijos draugystAi??s draugija, taA?iau ji egzistavo, atrodo, vos keletAi?? metA? ir savaime sunyko.

Lenkijos Lietuvos mylAi??tojA? klubas buvo tarsi sniego gniAi??A?tAi??, paridenta nuo snieguoto kalno. Dideliu nepriklausomos Lietuvos draugu tapo didA?iausio Lenkijos dienraA?A?io vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas. Tai jis pirmAi?? kartAi?? iA?tarAi?? A?odA?ius, kad ai??zLenkijos nuodAi??mAi??s Lietuvos atA?vilgiu yra deA?imt kartA? didesnAi??s, nes pati A?alis yra uA? LietuvAi?? deA?imt kartA? didesnAi??ai???. Beje, nors tai buvo 1992 ar 1993 metai, A?iAi?? frazAi?? jis kartoja iki A?iol. GeranoriA?kumu Lietuvai reiA?kAi??si ir ryA?kus dienraA?A?io ai??zRzeczpospolitaai??? redaktorius Dariuszas Fikusas. Nors ir anksti mirAi??s, A?is A?urnalistas Lenkijos publicistikoje paliko gilA? pAi??dsakAi??. Iki A?iol uA? geriausius publicistinius darbus skiriama jo vardo premija. Jis visada siAi??lAi?? A? Lietuvos ir Lenkijos santykius A?velgti be nereikalingA? emocijA? ir nepainiojant A? tai ne visada gero istorinio palikimo.

LenkA? intelektualA? dAi??mesio nuolat susilaukdavo poeto Tomo Venclovos apsilankymai VarA?uvoje. Poroje tokiA? vakarA? Lenkijos Pen klube teko dalyvauti ir man. SalAi?? paprastai bAi??davo sausakimA?a.

Tuo metu VarA?uvoje buvo leidA?iamas jaunimo A?urnalas ai??zPolisai???, taip pat daug dAi??mesio skyrAi??s Lietuvos jaunimui. Redakcija surengAi?? Lietuvos ir Lenkijos jaunimo apklausAi??, domAi??damasi, kAi?? abiejA? A?aliA? jauni A?monAi??s A?ino apie istorinius A?vykius, politikus. Kaip ir buvo tikAi??tasi, pirmoje vietoje tarp istoriniA? A?vykiA? abiejA? A?aliA? jauni A?monAi??s paminAi??jo A?algirio mAi??A?A?, o tarp A?A?ymiausiA? A?moniA? buvo vardijami popieA?ius Jonas Paulius II, Lenkijos prezidentas Lechas WalAi??sa ir Lietuvos SAi??jAi??dA?io lyderis Vytautas Landsbergis.

Beje, nors buvo pasakyta daug graA?iA? A?odA?iA? apie abiejA? A?aliA? jaunimo suartAi??jimAi??, taA?iau jie taip ir liko tik A?odA?iais, ir, manau, kaltAi?? abipusAi??. Prisimenu vienAi?? faktAi??. Tuo metu dirbau Lietuvos ambasados Lenkijoje antruoju sekretoriumi. Gal 1995 metais A? ambasadAi?? iA? Kauno tuometinio Politechnikos instituto paskambino administracijos atstovas ir papraA?Ai?? sudaryti galimybes instituto dainA? ir A?okiA? ansambliui ai??zNemunasai???, kuris vaA?iavo A? ParyA?iA?, vienAi?? naktA? pernakvoti VarA?uvoje. Kreipiausi A? tuometinA? VarA?uvos politechnikos instituto rektoriA?. Jis iA? karto sutiko padAi??ti. AnsamblieA?iai buvo apnakvindyti, jie surengAi?? koncertAi?? studentA? klube ai??zStodolaai???, pamaitinti. Ai??vyko ansamblio vadovA? ir VarA?uvos instituto vadovA? susitikimas. Buvo pasikeista maloniais A?odA?iais, aptarti vasaros stovyklA? organizavimo bAi??dai, galimybAi?? keistis mokslo darbuotojais, studentais. Ansamblis iA?vyko, ir visos sutartys liko tuA?ti A?sipareigojimai. TaA?iau tuo metu gal tai buvo ir paaiA?kinama, nes abiejA? A?aliA? jaunimas A?velgAi?? tik A? vienAi?? pusAi?? ai??i?? A? Vakarus.

Abi A?alis jungianA?iu A?mogumi galAi??jo tapti didysis Mikalojus Konstantinas A?iurlionis. Jis mokAi??si VarA?uvoje, jis miesto pakraA?tyje esanA?iame MarkA? kvartale Pustelnike ir mirAi??. Beje, VarA?uvos nacionalinAi??s filharmonijos atidarymo koncerte 1903 metais buvo atlikta ir mAi??sA? A?A?ymiojo menininko simfoninAi?? poema ai??zMiA?keai???, kadangi A?is kAi??rinys filharmonijos atidarymo proga paskelbtame konkurse laimAi??jo treA?iAi??jAi?? premijAi??. M.K. A?iurlionio A?amA?inimo VarA?uvoje pradA?iAi?? davAi?? Lenkijos lietuviai. Tai jA? lAi??A?omis ir pastangomis aA?tuntajame praAi??jusio A?imtmeA?io deA?imtmetyje VarA?uvoje Ai??urawia g. Nr. 45, kur gyveno menininkas, atidengta memorialinAi?? lentAi??. Tokia pat lenta buvo atidengta ir prie ligoninAi??s pastato, kur dailininkas mirAi??.

M.K. A?iurlionio vardas VarA?uvoje ypaA? plaA?iai buvo minimas 1993ai??i??1997 metais. VarA?uvos istorijos muziejuje vyko dailininko paveikslA? reprodukcijA? parodos, pamenu ai??i??sausakimA?a buvo viena didA?iausiA? VarA?uvos parodA? komplekso ai??zZachAi??taai??? saliA?, kai kompozitoriaus kAi??rinius skambino prof. Vytautas Landsbergis. Bene 1993 metais didelAi??s lietuviA? menininko gerbAi??jos Jadwigos Siedleckos pastangomis buvo A?kurta M.K. A?iurlionio kultAi??rinAi?? mokslo draugija. Ai?? draugijos susitikimus susirinkdavo deA?imtys A?moniA?. Ai??ios aktyvios moters pastangomis dabartiniuose Markuose, kur mirAi?? M.K. A?iurlionis, viena gatviA? buvo pavadinta jo vardu. IA?kilmingas gatvAi??s atidarymas A?vyko 1996 metA? geguA?Ai??s 7 dienAi??. Jame dalyvavo Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Antanas Valionis, Lietuvos ir Lenkijos kultAi??ros viceministrai Giedrius KazimierAi??nas ir MichaAi??as JagieAi??Ai??o. GatvAi?? paA?ventino kunigas. Tuometiniai MarkA? Tarybos nariai tikino, kad A?ioje gatvAi??je iA?augs gyvenamA?jA? namA? kvartalas. Bet pasikeitAi?? Tarybos vadovai, ir vietoje gatvAi??s dabar stovi degalinAi??s ir sandAi??liai.

Gana didelio pasisekimo sulaukAi?? Jadwigos Siedleckos knyga ai??zM.K. A?iurlionis. Preliudium warszawskieai???, pasirodA?iusi 1996 metA? rudenA?.

Lietuva turAi??jo ir daugiau draugA? ne tik VarA?uvoje, bet ir Krokuvoje, TorunAi??je. Ai??io miesto universitete dirbo ir bAi??relis lietuviA?, kurie po karo, likvidavus Stepono Batoro universitetAi??, A?sikAi??rAi?? A?iame Mikalojaus Koperniko mieste. Ai??io miesto muzikas Henrykas Giza daugelA? metA? rengAi?? tarptautinA? Baltijos baseine gyvenanA?iA? A?aliA? muzikos ir meno festivalA?. Jame buvo atlikti Broniaus KutaviA?iaus kAi??riniai, koncertavo M.K. A?iurlionio kvartetas su dainininke Judita Leitaite, Vilniaus choras ai??zJaunystAi??ai???, kurA? laikAi?? su Henryku Giza bendradarbiavo ir dirigentas Modestas PitrAi??nas, savo kAi??rybAi?? demonstravo nemaA?a grupAi?? Lietuvos dailininkA?.

SvarbiAi?? vietAi?? Lietuvos ir Lenkijos kultAi??riniame bendradarbiavime uA?ima du A?A?ymAi??s kultAi??ros ir meno A?monAi??s: Vilniuje gimAi??s skulptorius Stefanas Wierzbickis (apie jA? plaA?iau raA?iau ai??zKrantuoseai???) ir Stasys EidrigeviA?ius. Su pastaruoju susipaA?inau 1987 metais VarA?uvos teatre ai??zNowyai???, kur buvo atidaryta Stasio plakatA? paroda. Tuo metu jis buvo A?inomiausias Lenkijoje plakatA? kAi??rAi??jas. Pakanka paminAi??ti, jog dienraA?A?io ai??zAi??ycie Warszawyai??? rengiamame plakato konkurse Stasys net 12 mAi??nesiA? niekam neuA?leido pirmosios vietos. Mane jau tada stebino, kad jis pasiraA?o ne lenkiA?kai ai??i?? Stasik, o lietuviA?kai ai??i?? Stasys su ai??zyai??? ilgAi??ja. VAi??liau, jau Lietuvai atkAi??rus nepriklausomybAi??, mums teko daA?nai ir artimai bendrauti. Stasys bet kuria proga stengdavosi pabrAi??A?ti savo lietuviA?kAi?? kilmAi?? (beje, tada Lenkijoje tai buvo nemadinga). Jis 1993 metais net pastatAi?? spektaklA? ai??zBaltas briedisai???, kur lenkA? aktorius privertAi??Ai?? tarti lietuviA?kus A?odA?ius.

TaA?iau bene labiausiai LietuvAi?? Lenkijoje garsino mAi??sA? teatrai. Eimuntas NekroA?ius netgi buvo pripaA?intas TorunAi??je vykstanA?io tarptautinio ai??zKontaktoai??? festivalio karaliumi. IlgAi?? laikAi?? jis susiA?erdavo visus A?io renginio prizus. ReA?isierius turbAi??t uA?mirA?o tAi?? kartAi??lA?, kurA? patyrAi?? Lenkijoje su Jaunimo teatru atveA?Ai??s Antono A?echovo ai??zDAi??dAi?? VaniAi??ai??? 1985 metais, kai spektakliai vykdavo salAi??je esant vos keliems A?iAi??rovams. Man keletas A?inomA? lenkA? A?urnalistA? aiA?kino, jog tada A?vyko didelis nesusipratimas: kadangi atvaA?iavo Jaunimo teatras, tai bilietai buvo platinami mokyklose, o tuometinAi??je Liaudies Lenkijoje, kaip ir SovietA? SAi??jungoje, bilietai bAi??davo perkami uA? valdiA?kus pinigus, bet lenkA? moksleiviA? kaA?koks ai??zDAi??dAi?? Vaniaai??? visiA?kai nedomino. Jonas Vaitkus, Rimas Tuminas, Oskaras KorA?unovas buvo labiausiai laukiami visoje Lenkijoje. Gaila, kad A?ie kontaktai nutrAi??ko.

VarA?uvos DidA?iajame teatre lietuviai irgi jau nebedainuoja arba bAi??na tik reti sveA?iai. Niekada neuA?mirA?iu mAi??sA? Operos ir baleto teatro gastroliA? 1988 metA? sausA?. Tokio anA?lago ir tokiA? ovacijA? man niekada neteko daugiau girdAi??ti. Visi be iA?imties laikraA?A?iai mirgAi??te mirgAi??jo recenzijomis, nepaprastai aukA?tai vertinanA?iomis lietuviA? menAi??. Pamenu, po ai??zNormosai??? spektaklio, kuriame dainavo Irena MilkeviA?iAi??tAi?? ir NijolAi?? AmbrazaitytAi??, ovacijos truko 23 minutes. TuometinAi?? StanisAi??awo Moniuszkos draugijos vadovAi??, A?inoma dainininkAi?? Maria FoAi??tyn ir garsiausias to meto meno kritikas BogusAi??awas KaczyAi??skis vienu balsu tvirtino, kad vilnietAi??s drAi??siai galAi??tA? dainuoti bet kuriame Europos teatre. Teatre beveik deA?imtmetA? dainavo Irena MilkeviA?iAi??tAi??.

Lietuvai skirtus renginius organizuodavo ir VarA?uvos nacionalinAi?? biblioteka, kai jos direktoriumi dirbo buvAi??s Lenkijos kultAi??ros viceministras MichaAi??as JagieAi??Ai??o.

NeA?inau, ar tebeveikia prie Lietuvos ambasados Lenkijoje A?sisteigAi??s GediminaiA?iA? klubas. Jame dalyvavo politikai, buvAi?? ambasadoriai, menininkai, intelektualai, pelnAi?? aukA?tus Lietuvos valstybAi??s apdovanojimus. Jie rinkdavosi kas du trys mAi??nesiai ir drauge su ambasados darbuotojais aptardavo abiejA? A?aliA? tolesnio bendradarbiavimo perspektyvas.

DidA?iulA? dviejA? A?aliA? ekonominiA? ryA?iA? plAi??tros vaidmenA? suvaidino Suvalkuose A?sikAi??rAi?? Lenkijos Ai??kio rAi??mai. JA? iniciatyva, valstybinAi??ms organizacijoms padedant, vykdavo A?vairios parodos, ekonomistA? susitikimai. Bene A?simintiniausias jA? darbo vaisius ai??i?? Kaune vykusios Lenkijos ekonomikos pasiekimA? ai??zPolexpoai??? parodos.

SAi??raA?Ai?? apie dviA?alA? Lietuvos ir Lenkijos valstybAi??s vyrA?, politikA?, intelektualA? bendradarbiavimAi?? nuo 1994 iki 2008 metA? galima bAi??tA? dar ilgai tAi??sti.

TaA?iau pacituosiu tik dviejA? A?moniA? mintis, kurias jie pareiA?kAi?? jau minAi??tame fotoalbume ai??zLietuva ir Lenkija: suartAi??jimo keliasai???.

Vienas jA? ai??i?? A?inomas lenkA? raA?ytojas ir kino reA?isierius, gimAi??s ir augAi??s Naujojoje Vilnioje, Tadeuszas Konwickis, su kuriuo VarA?uvoje palaikiau gerus santykius, ne kartAi?? lankiausi jo bute. KonwickA? su Lietuva sieja glaudAi??s saitai, ypaA? Vilnijos gamta. BAi??tent A?iam kraA?tui jis paskyrAi?? net A?eA?ias savo knygas, o vienAi?? jA? ai??i?? ai??zVienos meilAi??s kronikaai??? ekranizavo A?A?ymus lenkA? kino reA?isierius Andrzejus Wajda. Savo ruoA?tu Tadeuszas Konwickis A? ekranAi?? perkAi??lAi?? Nobelio premijos laureato CzesAi??awo MiAi??oszo kAi??rybAi??, sukAi??rAi??s kupinAi?? lyrizmo kino juostAi?? ai??zIsos slAi??nisai???. Tada jis sakAi??: ai??zAA?iAi?? Lietuvai, aA?iAi?? lietuviams, kad esate greta, nes nieko nAi??ra geriau uA? gerAi?? kaimynAi??ai???. O profesorius Tomas Venclova pareiA?kAi?? viliAi??sis, kad ai??zLietuviA? ir lenkA? santykiA? niekada jau neribos jokie praeities panA?iaiai???.

ai??zLietuvos lenkai ir Lenkijos lietuviai tebeturi problemA?, apie kai kurias abi pusAi??s neretai prabyla spaudoje ir kitur. Taip tikriausiai bus visada, nes tautiniA? maA?umA? egzistavimas be problemA? iA? viso neA?manomas. Bet esu tikras, kad konfliktai dabar toli graA?u ne tokie aA?trAi??s, kaip bAi??davo. Tie, kurie neA?sivaizduoja lietuviA? ir lenkA? santykiA? prieA?iA?kumo, patyrAi?? istorinA? pralaimAi??jimAi??ai???, ai??i?? prieA? penketAi?? metA? sakAi?? prof. Tomas Venclova.

Duok Dieve, kad esami prieA?iA?kumai, kuriuos kai kas vis dar eskaluoja, negrA?A?tamai iA?nyktA?.

To reikalauja ir istorinAi?? atmintis, ir gyvenimas vieningoje Europoje.