Gintaras Karosas: erdvAi??s kAi??rimas, kaip meno praktika

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: SkulptAi??ra
AUTORIUS:Ai??Laima KreivytAi??

DATA: 2012-12

Gintaras Karosas: erdvAi??s kAi??rimas, kaip meno praktika

Laima KreivytAi??

Gintaras KarosasAi??ai??i?? Europos parko A?kAi??rAi??jas. Pirmiausia parkas asocijuojasi su skulptAi??ra, nors A?is A?odis iA? pavadinimo iA?nyko senokai. Ir tai dAi??sninga. Europos parkasAi??ai??i?? tai savarankiA?kas kultAi??ros darinys, apimantis skulptAi??rAi??, architektAi??rAi??, landA?afto formavimAi??, fotografijAi??, idAi??jA? menAi??, tekstus ir vadybAi??. Jo kAi??rAi??jas taip pat reiA?kiasi visose iA?vardytose srityse, bet svarbiausia jamAi??ai??i?? paties parko, kaip kultAi??ros erdvAi??s, kAi??rimas. Neatsitiktinai naujausias Karoso darbas pavadintas ai??zKultAi??raai???. Ai??iais laikais maA?ai kas ryA?tA?si tokiam uA?mojuiAi??ai??i?? gamtoje sukurti monumentAi?? kultAi??rai. Bet bAi??tent tai Gintaras daro visAi?? kAi??rybinA? gyvenimAi??Ai??ai??i?? natAi??rAi?? transformuoja A? kultAi??rAi??. Ir kartuAi??ai??i?? kultAi??rAi?? integruoja A? natAi??rAi??, ieA?kodamas A?taigaus, A?iAi??rovAi?? A?traukianA?io santykio. united states online pharamcy.

Europos parko kAi??rimAi?? kaip meninAi?? praktikAi?? pirmasis A?vertino Kazys Varnelis, 2000 m. Gintaro Karoso kandidatAi??rAi?? pasiAi??lAi??s Nacionalinei kultAi??ros ir meno premijai. Tuo metu A?i idAi??ja daug kam pasirodAi?? per ankstyvaAi??ai??i?? dar gajus buvo modernistinis meno skirstymas A? autonomines sritis, veikianA?ias pagal specifinius dAi??snius, o ir menininko genijaus, kurianA?io kaA?kAi?? originalaus ir nepakartojamo iA? nieko, mitas trukdAi?? pamatyti erdvAi??s formavimAi?? kaip kAi??rybingumo iA?raiA?kAi??Ai??ai??i?? nors instaliacijos, akcijos, A?emAi??s meno kAi??riniai nebebuvo naujovAi??. Gal sutrukdAi?? ir sAi??lygiA?kai jaunas kandidato amA?ius bei palyginti nedidelAi?? tuo metu jo paties sukurtA? skulptAi??rA? kolekcija. Dabar jiAi??ai??i?? didA?iausia parke, kartu su kitais kAi??riniais atskleidA?ianti erdvinio mAi??stymo pokyA?ius iA?plAi??stame skulptAi??ros lauke. O 2006Ai??m. menininkas A?vertintas Nacionaline kultAi??ros paA?angos premija.

Apie parko kAi??rimAi??, A?ia vykusius simpoziumus ir naujas skulptAi??ras esu raA?iusi ne kartAi??, todAi??l A?iame tekste sutelksiu dAi??mesA? A? paties Karoso skulptAi??rinius projektus. Juo labiau kad 2010-aisiais menininko iniciatyva iA?leistas iA?samus Europos parko kAi??rimAi?? dokumentuojantis albumas su autoriaus ir Kotrynos DA?ilavjan tekstais. Ne maA?esnAi?? knyga susidarytA? surinkus nuo parko A?kAi??rimo raA?ytus tekstus. AutoriA? sAi??raA?as nepadarytA? gAi??dos jokiam leidiniui: AgnAi?? NaruA?ytAi??, Skaidra TrilupaitytAi??, Monika KrikA?topaitytAi??, Elona LubytAi??, Jurgita LudaviA?ienAi??, Renata DubinskaitAi??, AustAi??ja A?epauskaitAi??, EglAi?? MikalajAi??naitAi??, Neringa A?erniauskaitAi??, AlgAi?? AndriulytAi??, AistAi?? Paulina VirbickaitAi?? etc.

Spaudos ir televizijos reportaA?ai taip pat papildytA? parko kAi??rimo legendAi?? gyvais faktais, kartais kone detektyviniais. Dabar viskas atrodo paprasta ir aiA?ku, o parko A?kAi??rimo pradA?ioje maA?ai kas tikAi??jo jo ateitimi. TodAi??l, raA?ydama apie Karoso kAi??rinius, neiA?vengiamai pateiksiu ir subjektyviAi?? Europos parko istorijAi??.

Pirmoji parko skulptAi??ra ai??zEuropos parko simbolisai???, tapusi jo emblema,Ai??ai??i?? balta betoninAi?? ai??zlelijaai???, abstrakA?iA? formA? vietoA?enklis. Nuo jos pastatymo 1991 m. Gintaras Karosas skaiA?iuoja parko pradA?iAi??. O mintis jA? A?kurti kilo dar anksA?iauAi??ai??i?? pasak skulptoriaus, jau 1987-aisiais. LemiamAi?? postAi??mA? suteikAi?? 1989 m. PrancAi??zijos geografijos instituto paskelbti skaiA?iavimai, kad netoli Karoso sodybos JoneikiA?kiA? parke yra geografinis Europos centras. 1993 m. jis, tuo metu VDA paskutinio kurso skulptAi??ros studentas, surengia pirmAi??jA? tarptautinA? skulptAi??ros simpoziumAi??, A? kurA? pakvieA?ia deA?imt skulptoriA? iA? Graikijos, Suomijos, ArmAi??nijos, Vengrijos, Norvegijos, JAV ir LietuvosAi??ai??i?? dauguma iA? jA? bebaigiantys meno akademijas. Lietuvai atstovauja bendramoksliai: Ignas Ai??imelis, Donatas Jankauskas, Tadas Gutauskas, Gediminas JankAi??nas, ir tai jiems tampa vienu iA? tolimesnAi??s meninAi??s karjeros laipteliA?. VAi??liau simpoziumai vyksta kasmet, pleA?iasi dalyviA? geografija, solidAi??ja darbai. Parke pastatomi didelio mastelio Solo Le Witto, Magdalenos Abakanowicz, Denniso Oppenheimo kAi??riniai. Ai??gyvendinant procesAi??, parenkant vietAi?? dalyvauja ir Gintaras.

LietuviA? autoriai kurA? laikAi?? A? naujAi?? kultAi??ros reiA?kinA? A?velgia atsargiai, iA? pradA?iA? net prieA?iA?kaiAi??ai??i?? dar neA?vykus pirmajam simpoziumui, neigiamai A?vertinamas Karoso diplominio darbo projektas ir jis iA?metamas iA? DailAi??s akademijos. Tuo trumpu pereinamuoju VDA periodu tarptautiniuose projektuose pradAi??jAi?? dalyvauti ar juos organizuojantys jauni menininkai atrodAi?? pernelyg radikalAi??s (ar per maA?ai profesionalAi??s tradicine prasme): skulptAi??ros diplominiA? darbA? neapgynAi?? ir Gediminas Urbonas, Deimantas NarkeviA?ius. Greitai akademija susizgribo, kad geriausi jos auklAi??tiniai neturi diplomo, o tai nenaudinga nei jiems, nei paA?iai mokslo institucijai. TodAi??l visi buvo pakviesti grA?A?ti ir sAi??kmingai apgynAi?? savo darbus.

local viagra.

Ai??iAi?? istorijAi??, kuriAi?? pamena Karoso bendraamA?iai ir vyresni kolegos, pasakoju tik todAi??l, kad iA?ryA?kinA?iau kiekvienAi?? naujAi?? iniciatyvAi?? lydinA?ias diskusijas, nepasitikAi??jimAi?? ir prieA?taravimus, kuriuos reikia A?veikti atkakliu darbu. TaA?iau kritika, net ir nekonstruktyvi, padeda iA?gryninti idAi??jas ir skatina dar ryA?tingiau siekti savo tikslo. Atrodo, kad GintarAi?? kritika veikia kaip katalizatorius. Ai??iuo poA?iAi??riu skulptorius primena mano mAi??gstamAi?? literatAi??rinA? herojA?Ai??ai??i?? arklA? DobilAi?? iA? Orwello ai??zGyvuliA? Ai??kioai???, kuris kiekvienAi?? naujAi?? jam uA?kraunamAi?? darbAi?? pasitinka A?Ai??kiu: ai??zDirbsiu dar atkakliau!ai??? UA?sispyrimas ir atkaklumas padAi??jo skulptoriui Europos parkAi?? paversti ne tik A?spAi??dingu muziejumi po atviru dangumi, kurA? DidA?iosios Britanijos dienraA?tis ai??zThe Independentai??? 2005 m. paskelbtame geriausiA? vaizduojamojo meno vietA? Europoje sAi??raA?e A?raA?Ai?? 30-uoju numeriu, bet ir A?gyvendinti ambicingus, didelio mastelio savo kAi??rinius.

TobulAi??ti padeda svetur gautas A?vertinimas ir parama: 1995 m. ai??zThe Wall Street Journalai??? iA?rinktas A? svarbius pokyA?ius vykdanA?iA? jaunA? Vidurio ir RytA? Europos A?moniA? dvideA?imtukAi??, Karosas gauna JAV informacijos agentAi??ros stipendijAi?? staA?uotis garsiausiuose JAV muziejuose. Ten lankosi ne tik prestiA?iniuose moderniojo meno muziejuose, NacionalinAi??je galerijoje, bet ir susipaA?A?sta su pramonAi??s korporacijA? kolekcijomis po atviru dangumi (ai??zPepsicoai??? bAi??stinAi??s teritorijoje), menininkA? kuriamomis alternatyviomis erdvAi??mis (Marko di Suvero sukurtas Socrates parkas netoli Niujorko), aplanko Isamu Noguchi suformuotAi?? skulptAi??rA? sodAi?? ir, A?inoma, amerikieA?iA? pasididA?iavimAi?? Storm King meno centrAi?? kalnuotoje Mauntinvilio vietovAi??je prie NiujorkoAi??ai??i?? vienAi?? iA? didA?iausiA? ir A?spAi??dingiausiA? moderniosios skulptAi??ros muziejA? po atviru dangumi. VAi??liau dar staA?uojasi KrAi??llerio ir MA?ller muziejuje Olandijoje, apsilanko Louisianos muziejuje Danijoje, Hakone ir Usukushi-ga-hara parkuose Japonijoje, moderniojo meno parke PedvalAi??je Latvijoje. Karoso sukurtas Europos parkas, skirtingai nei pastarieji muziejai, kurie perka menininkA? darbus, savo jAi??gomis siekia A?gyvendinti naujus, specialiai parko vietovei sukurtus modernizmo klasikA? darbus.

KelionAi??s ne tik leidA?ia sukaupti vertingos muziejaus po atviru dangumi kAi??rimo patirties, bet ir patA? paskatina aktyviau kurti. Ai?? gautus kvietimus dalyvauti simpoziumuose skulptorius atsako norA?s savo darbus kurti Lietuvoje. Parko ir skulptAi??rA? kAi??rimAi?? Karosas suvokia kaip savo misijAi?? garsinti LietuvAi??. TaiAi??ai??i?? ne tik skambAi??s A?odA?iai. Pastaruoju metu skulptorius vis daugiau dAi??mesio skiria kultAi??ros paveldui, jo iniciatyva restauruotas Liubavo malAi??nas Vilniaus rajone. Bet tai nesumaA?ina poreikio paA?iam kurti.

Lyginant pirmAi??sias ir dabartines Karoso skulptAi??ras, atsiskleidA?ia jo meninio mAi??stymo pokyA?iai. ai??zEuropos parko simbolisai??? (1991)Ai??ai??i?? autonomiA?kas trimatis objektas, puikiai telpantis A? tradicinAi??s moderniosios skulptAi??ros apibrAi??A?tA?. A?ia svarbiausiaAi??ai??i?? forma, simbolinis krAi??vis, todAi??l skulptAi??ra galAi??tA? stovAi??ti bet kur. KitokA? santykA? su aplinka rodo ai??zEuropos centro monumentasai??? (1993ai??i??1996)Ai??ai??i?? piramidAi?? su lentelAi??mis, ant kuriA? uA?raA?yti Europos sostiniA? pavadinimai ir atstumai iki jA?. Ai?? kraA?tovaizdA? integruotas kAi??rinys rodo pastangas sujungti simbolinA? ir fizinA? konkreA?ios vietos A?ymAi??jimAi??. Ai??is darbas laimAi??jo Europos geografiniam centrui skirto A?enklo konkursAi??, bet tuo metu nebuvo lAi??A?A? jA? A?gyvendinti, ir skulptorius savo iniciatyva 1996 m. pastatAi?? jA? Europos parke. (2004 m. geografiniame centre pastatytas Gedimino JokAi??bonio paminklas).

1998 m. Gintaras sAi??kmingai apgynAi?? diplominA? sukurdamas instaliacijAi?? po atviru dangumi ai??zJAi??sA? patogumuiai??? (1997ai??i??1999). Tai taisyklinga pasikartojanA?iA? akmeniniA? formA? dAi??lionAi??, pasklidusi po Europos parko laukymAi?? ir atkartojanti reljefo banguotumAi??. Ai??i skulptAi??ra iA?plAi??stame lauke rodo skulptoriaus pastangas megzti dialogAi?? su A?iAi??rovuAi??ai??i?? jis kvieA?iamas prisAi??sti ant akmeniniA? ai??zkAi??duA?iA?ai???, taA?iau nuoA?ulni jA? forma neleidA?ia to padaryti. Kartojamas sAi??dimosi ir slydimo veiksmas rodo konceptualaus santykio su A?iAi??rovu bei aplinka ieA?kojimAi?? vengiant funkcionalumo ir dekoratyvumo.

Nuo 2000-A?jA? prasideda naujas skulptoriaus kAi??rybos etapasAi??ai??i?? nuo objektA? kAi??rimo pereinama prie sudAi??tingA? architektAi??riniA? ir socialiniA? projektA?, kur svarbus tampa ne tik kAi??riniA? mastelis, bet ir vidinAi??s bei iA?orinAi??s erdvAi??s santykis, A?iAi??rovA? dalyvavimas, atminties tyrimas. TAi??kstantmeA?iA? kaitAi?? simboliA?kai paA?enklino Karoso ir LNK televizijos inicijuota akcija ai??zAtiduok Europai senAi?? televizoriA?ai???Ai??ai??i?? A?monAi??s iA? visos Lietuvos veA?Ai?? A? parkAi?? atgyvenusius ai??zvaizduokliusai??? ir uA? tai galAi??jo jame apsilankyti nemokamai. Daugiau nei 2000 A?vairiausiA? formA? aparatA? buvo panaudota statant didA?iausiAi?? pasaulyje kAi??rinA? iA? televizoriA? (ai??zLNK infomedisai???, 2000; pateko A? Guinnesso rekordA? knygAi??). IA? televizoriA? suformuotas medA?io formAi?? primenantis labirintas funkcionuoja kaip pavergto proto metafora, atskleidA?ianti per A?ias dAi??A?es transliuotA? vaizdA? ir ideologijos ryA?A?. Po labirinto A?akas ir A?aknis klaidA?iojantys A?iAi??rovai atsiduria klaustrofobiA?koje aplinkojeAi??ai??i?? sienos aukA?tesnAi??s uA? A?mogA?, takai gana siauri, labirinto centre guli apdauA?yta betoninAi?? Lenino skulptAi??ra. Einant uA?gesusiA? ekranA? labirintu galima patirti uA?delsto veikimo efektAi??Ai??ai??i?? net ir praradAi?? maitinimo A?altinA?, ekranai iA?saugojo atspindA?io galiAi??. Dabar toji mirusiA? atspindA?iA? karalystAi?? dAi??l ekologijos apvilkta polietileno plAi??vele, neatpaA?A?stamai sunyko revoliucijos vado skulptAi??ros likuA?iai, sumaA?Ai??jo televizoriA?Ai??ai??i?? skulptAi??ra-labirintas veikia kaip istorijos nuoroda. PaaiA?kAi??jo, kad ne tik ideologija, bet ir patys aparatai nuodija gamtAi?? ir A?mogA?.

Labirintas prasmingas tik kai po jA? klaidA?ioja A?monAi??s, kurie tampa sudedamAi??ja kAi??rinio dalimi. TaA?iau tai nAi??ra komfortiA?ka erdvAi?? bendrauti ir gyventi. Kaip organiA?kai sujungti gamtAi?? ir A?mogaus sukurtAi?? erdvAi??? ArchitektAi??rinius skulptoriaus siekius geriausiai atskleidA?ia jo suprojektuotas ai??zEdukacijos centrasai???, 2000 (pastatytas 2001ai??i??2006 m.). Tai metaforiA?ka kalno ir povandeninio laivo jungtis. A?ole apsodintas pastato stogas atrodo kaip viena banguoto parko reljefo kalvA?. O didelAi?? akA? primenantys langai kuria plaukianA?ios formos A?spAi??dA?, kuris dar sustiprAi??ja A? regos laukAi?? patekus greta esanA?io tvenkinio atspindA?iams. TaiAi??ai??i?? funkcionali erdvAi??, konferencijA?, susitikimA? ir A?venA?iA? vieta, o kartuAi??ai??i?? landA?afto skulptAi??ra, kurioje gerai dera organinAi??s ir geometrinAi??s formos.

Ai??io etapo Karoso kAi??riniai yra architektAi??rinio ai??zA?vietinimoai??? gamtoje variacijos. PastatAi??s ai??zEdukacijos centrAi??ai???, menininkas pereina prie abstraktesnio atskirA? architektAi??riniA? elementA?Ai??ai??i?? kolonos, pamatA?, lango, sienos apmAi??stymo. Galima skirti du vietos A?enklinimo bAi??dus, susijusius su naudojamos medA?iagos specifika. Didelio mastelio plieninAi??s skulptAi??ros kontrastuoja su gamtine aplinka: geometrinAi??s formos, tiesios, grieA?tos linijos, A?aliame miA?ko fone iA?ryA?kAi??jantys rAi??dA?iA? nuAi??sdinti pavirA?iai. TaA?iau kontrastas nesuardo plieno konstrukcijA? ir gamtinAi??s aplinkos vienovAi??sAi??ai??i?? prie to prisideda Karoso darbuose dominuojanti vertikalAi??, tarsi atkartojanti medA?iA? stiebimAi??si aukA?tyn. Tai pasakytina apie skulptAi??ras ai??zVietaai??? (2001ai??i??2003), ai??zA?enklasai??? (2009) ir ai??zSienaai??? (2009ai??i??2010). BetonasAi??ai??i?? plastiA?kesnAi?? medA?iaga, todAi??l formos organiA?kesnAi??s, natAi??raliau A?siterpia A? landA?aftAi??, labiau paisoma horizontalios aA?ies. Toks yra naujausias Gintaro darbas ai??zKultAi??raai???.

Nors iA? pirmo A?vilgsnio atrodo minimalistinAi??s, plieno skulptAi??ros turi stiprA? simbolinA? krAi??vA?. Minimalistai pabrAi??A?tinai vengia jA? naudojamA? pirminiA? formA? asociatyvumo. Jiems konkreti vieta kartu reiA?kia abstrakA?iAi?? matematinAi?? erdvAi??, kur tapaA?iA? formA? sekAi?? reikia ir matyti kaip sekAi??, o ne lentynA? eilAi?? ar ai??zlaiptus A? dangA?ai???. Gintarui simbolinis (ir kartu istorinis) matmuo labai svarbus. TodAi??l Lietuvos tAi??kstantmeA?iui skirtas ai??zA?enklasai???Ai??ai??i?? aukA?tyn A?aunanti plieno kolona, A?velgiant iA? virA?aus, yra taisyklingo kryA?iaus formos. O tais paA?iais metais pastatyta siena primena apie Berlyno sienos griuvimo 20-metA? (parke eksponuojamas ir tikros Berlyno sienos fragmentas). SkulptAi??ra ai??zVietaai??? iA?ryA?kina vietos semantizacijos procesusAi??ai??i?? vieta tampa reikA?minga bAi??tent dAi??l jos apibrAi??A?imo, A?traukimo A? A?vilgsnio laukAi??. Keturi aA?tuoniA? metrA? aukA?A?io stulpai yra riboA?enkliai, A?ymintys teritorijAi??,Ai??ai??i?? panaA?iai kaip optiniai prietaisai ar kompiuterio programos kampainiais A?rAi??mina pasirinktAi?? vietAi??.

Pastaruoju metu skulptoriui vis aktualesnAi??s istorinAi??s atminties iA?saugojimo ir paveldosaugos problemos. Dar 2006 m. Karosas sukAi??rAi?? minimalistinAi?? skulptAi??rAi?? ai??zPamatai / langasai??? iA? punktyro linijos ritmu iA?dAi??stytA? staA?iakampiA? kriauklainio akmens luitA?. IA?skirstAi??s juos po vienAi?? ir sudAi??liojAi??s A? tinkliA?kAi?? struktAi??rAi??, menininkas pabrAi??A?Ai??, kad tai, kas anksA?iau buvo atrama, dabar gali tapti langu A? pasaulA?. PanaA?iai ir monumentalioje kompozicijoje ai??zKultAi??raai??? (2012)Ai??ai??i?? tai, kas turAi??jo iA?nykti kaip didesniA? darbA? atliekos, tapo skulptAi??ros medA?iagaAi??ai??i?? jai sukurti panaudota daugybAi?? smulkiA? marmuro gabalAi??liA?. AbstrakA?ios organiA?kA? formA? struktAi??ros primena Antoni Gaudi architektAi??rAi??, pakrantAi??s uolas ir senA?jA? civilizacijA? statinius. Daug laiko ir darbo pareikalavusi didelio mastelio skulptAi??ra kuria gamtiA?kAi?? kultAi??rAi?? ir kultAi??ringAi?? aplinkAi??. Ai??is darbas atskleidA?ia ekologinAi?? menininko klausAi??, kuri svarbi ne tik formuojant landA?aftAi?? ir kuriant Europos parkAi??, bet ir kasdien po A?ukAi?? lipdant erdvesnA? kultAi??ros rAi??mAi??.