Grafika nuo pieA?inio iki A?eA?Ai??lio

A?URNALAS: DAILAi??
TEMA: Grafika
AUTORIUS:Ai??VaidilutAi?? BrazauskaitAi??-LupeikienAi??

DATA: 2013-06

Grafika nuo pieA?inio iki A?eA?Ai??lio

VaidilutAi?? BrazauskaitAi??-LupeikienAi??

KasmetinAi?? apA?valginAi?? paroda, vienijanti grafikAi?? kurianA?ius menininkus, A?iA? metA? sausio mAi??nesA? vykusi Vilniaus grafikos meno centre, buvo pavadinta ai??zGrafika nuo pieA?inio iki A?eA?Ai??lioai???. KuratorAi??s Irma BalakauskaitAi?? ir Marija MarcelionytAi??-PaliukAi??, tAi??sdamos kelerius metus vykstanA?ios metinAi??s estampo parodos tradicijAi??, A?iemet iA?kAi??lAi?? kiek kitokA? tikslAi??: iA?ryA?kinti grafinio meno aktualijas, sklaidAi??, plAi??trAi?? bei naujausias tendencijas, atsiribojant nuo tradicinAi??s estampo sAi??vokos, kaip spausdinamos, tiraA?uojamos grafikos apibrAi??A?imo bei apibrAi??A?tumo.

KuratorAi??s siekAi?? suaktualinti, tiesa, jau labai seniai tokiA? parodA? kontekste vykstanA?ias diskusijas, aiA?kinantis, kas laikytina grafine raiA?ka, o kas yra tarpdisciplininio meno su grafinAi??s kAi??rybos elementais, intarpais ar animacijos pavyzdA?iais apraiA?kos. Formuluodamos parodos pavadinimAi?? (tiksliauAi??ai??i?? devizAi??) bei koncepcijAi??, organizatorAi??s stengAi??si iA?ryA?kinti diskursAi??, galimybAi?? analizuoti, aktualizuoti, o kartais gal ir kvestionuoti A? naujas medijas besiskverbianA?ios sAi??vokos grapho kitimAi??, paA?ios sAi??vokos daugiaplaniA?kumAi?? bei daugiaprasmiA?kumAi??, pamaA?u vykstantA? atsiA?liejimAi??, net atsiribojimAi?? nuo A?prastos spausdinamos, tiraA?uojamosios grafikosAi??ai??i?? estampo.

Konstatuodamos, kad A?iuolaikinAi??s didesnei menininkA? daliai aktualios idAi??jos, raiA?kos priemonAi??s jau ai??znebetelpaai??? A? estampo sAi??vokAi??, kuratorAi??s-menininkAi??s estampo parodos formatAi?? pakeitAi?? ir praplAi??tAi?? A? grapho, t. y. platesnAi??s sAi??vokosAi??ai??i?? grafikos meno, formatAi??. TaA?iau tuo, matyt, nevertAi??jo apsiriboti, nes daA?nas eksponatas parodoje ai??zGrafika nuo pieA?inio iki A?eA?Ai??lioai??? perA?engAi?? grafikos apibrAi??A?ties ribas ir kartais atsidAi??rAi?? net repro, animatio, performanso paribiuose, A?gavo dAi??A?Ai??se uA?konservuotA? keisA?iausiA? muziejiniA? rinkiniA? bruoA?A?.

Parodos pavadinimas (devizas), tiesa, gana talpus, atveriantis galimybes nuo a iki z, tarsi apsidraudA?iant, jei kas mAi??gintA? priekaiA?tauti parodos organizatoriams, kad jie taip nutolo nuo gana A?prasto metinAi??s parodos formato. PieA?inys, A?eA?Ai??lisAi??ai??i?? tarsi alfa ir omefa, kuriomis ir prasideda, ir kartais baigiasi siekis (pastangos) sukurti vaizduojamosios dailAi??s kAi??rinA?. PieA?inys, linija yra neginA?ytini grafinio meno elementai, A?eA?Ai??lis, jo buvimas kAi??rinyjeAi??ai??i?? tai formos, A?viesos ir tamsos kAi??rimo iliuzijos pagrindas. TaA?iau kiekvienas daiktas, objektas turi savo formA? metamAi?? A?eA?Ai??lA?, tad visiA?kai pagrA?stai A?ioje parodoje atsirado ir skulptAi??riniai objektai, nors su grafikos sAi??voka jie susietini tik pasitelkus asociatyvA? mAi??stymAi??.

cialis over the counter in us.

Parodoje buvo laukiama ne pavieniA? darbA?, bet maA?A? autoriniA? kolekcijA?, kuriomis menininkai parodytA? savo 2011ai??i??2012 metA? kAi??rybinius ieA?kojimus. Tokia mintis tikrai nebloga, bet, esant ribotai ekspozicinei erdvei, manau, daugeliui menininkA? nepavyko atskleisti savo kolekcijA? iA?skirtinumo, unikalumo ar vizualinio paveikumo.

AnonimiA?kai teiktus konkursinius pasiAi??lymus atrinko, o vAi??liau prizines vietas skirstAi?? Ewa Miazek-Mioduszewska (Lenkija), VaidilutAi?? BrazauskaitAi??-LupeikienAi??, Jolanta MarciA?auskytAi??-JuraA?ienAi??, Vidas PoA?kus, A?ygimantas Augustinas. IA? 44 paraiA?kA? atrinkusi 24 menininkA? kolekcijas, komisija daug diskutavo, aiA?kinosi, kas kaip interpretuoja grafinio meno sAi??vokas, kvestionavo bendrus vertinimo kriterijus, juolab kad A? vienAi?? gretAi?? buvo statomi itin skirtingA? kokybiniA?, profesiniA? A?gAi??dA?iA? darbai. Ar galima pagal tuos paA?ius kriterijus vertinti sudAi??tinga technika, pavyzdA?iui, sausa adata, spalvoto oforto, preciziA?kai autorine (alchemine) technika atliktus darbus ir A?aismingus, bet be didesniA? profesiniA? skrupulA?, atsainiai sukurptus pieA?inAi??lius, keistA? ai??zkolekcijA?ai??? dokumentacijAi?? arba konceptualiai A?spAi??dingus, taA?iau skurdokus minimalistinAi??s, hiperminimalistinAi??s raiA?kos eksponatus, videoeksperimentus bei lAi??liA?, A?eA?Ai??liA? teatro kriterijus atitinkantA? kAi??rinA??

Nuo linijos, pieA?inio, A?eA?Ai??lio interpretacijA?, skaitmeniniA? eksperimentA?, silikoninAi??s performansinAi??s animacijos iki estampA? ciklA?, klasikos interpretacijA?, atliktA? A?ilkografijos technika, siautulingos ekspresijos pieA?iniA?Ai??ai??i?? viskas tilpo A? kuratoriA? iA? anksto apibrAi??A?tA? kriterijA? rAi??mus. Bet ne viskAi?? A?manoma kontempliuoti, A?vertinti, analizuoti tuo paA?iu lygmeniu, operuojant tomis paA?iomis sAi??vokomis. Diskutuojant dAi??l nominacijA? ir A?vertinimo, man kilo poreikis skirti atskiras kAi??riniA? grupes, nes vienodA? vertinimo gairiA? tiesiog nebuvo A?manoma pritaikyti, pavyzdA?iui, Lino BlaA?iAi??no kAi??riniui ai??zMAi??nesiena kregA?dAi??s akimisai??? (popierius, kalio permanganatas, citrinos rAi??gA?tis, tuA?inukas), A?ivilAi??s MinkutAi??s instaliacijai ai??zEmocinAi?? upAi??ai???, GintarAi??s RadvilaviA?iAi??tAi??s ai??zJudanA?ioms lAi??lAi??ms / Spektaklis ai??zAi??aliaai??? (perfomansas, vielinAi??s lAi??lAi??s, videoprojekcija) ar Vaivos KovieraitAi??s ai??zA?monAi??ms iA?tirtais tuA?A?iais pavidalaisai??? (miA?ri technika).

Parodos koncepcija, joje dalyvavusiA? menininkA? pateikti darbai, jA? techninAi??, idAi??jinAi??, A?anrinAi?? ir kitokia A?vairovAi?? suformavo mintA?, kad neuA?tenka atsiriboti vien tik nuo estampiniA? kliA?iA?, rankA? darbo kriterijA?, reikia aiA?kesnAi??s parodos dalyviA? atrankos, eksponuojamus darbus suskirstyti A? grupes, gal net apibrAi??A?ti foto-videomedijA? naudojimo mastAi??, taip pat atskiromis nominacijomis A?vertinti kiekvienos iA? tA? grupiA? menininkus, o ne skirti vis tas paA?ias tradicines pirmAi??, antrAi?? ar treA?iAi?? vietas!

Kaip galima A? vienAi?? gretAi?? statyti konceptualA?, bet rytietiA?ku kruopA?tumu ir linijos virtuoziA?kumu alsuojantA? Lino BlaA?iAi??no darbAi?? ai??zMAi??nesiena kregA?dAi??s akimisai???, kuris kupinas poetinAi??s panteistinAi??s groA?io ir drauge laikinumo pajautos, konceptualiai pasmerktas nyksmui nuolat darbAi?? apA?vieA?iant saulAi??s ar dirbtiniais spinduliais, kuris atitinka grafikos kriterijus visu A?imtu procentA?, ir taip pat konceptualA? GintarAi??s RadvilaviA?iAi??tAi??s vieliniA? lAi??liA?, sukurianA?iA? puikius vizualinius, A?eA?Ai??linius efektus, teatrAi??-perfomansAi?? ai??zJudanA?ios lAi??lAi??s / Spektaklis ai??zAi??aliaai????

Kokios pagrindinAi??s grafinio meno raiA?kos tendencijos atsiskleidAi?? A?ioje parodoje? Dalis jaunA?jA? menininkA? toliau ieA?ko saviraiA?kos pasitelkdami autosublimacijos, apmAi??stymA? raiA?kAi??, taip pat naudodami tradicines grafikos, estampo technikas. Tiesa, jA? darbai akivaizdA?iai neatitinka XX amA?iaus A?anrA? kanonA?, vaizdinius, mentalines deklaracijas jaunieji interpretuoja, transformuoja pasitelkdami jau konceptualiojo meno kalbAi?? bei postpostmodernaus kompiliatyvo detales.

Animalistinio ir peizaA?inio vaizdavimo elementus pasitelkAi??s Linas BlaA?iAi??nas pasiekia beveik meditatyvinA?, panteistinA? lygmenA?, artimAi?? dzen praktikai, nes pabrAi??A?ia ne tik hiperrealistinAi?? raiA?kAi??, bet ir neiA?vengiamAi?? savo kAi??riniA? netvarumAi??, laikinumAi??, visa ko nestabilumAi??, laikinumAi?? laike ir erdvAi??je. PasiA?ymintis puikiu pieA?Ai??jo rankos mostu Augustas Bidlauskas, puikiai manipuliuodamas profesionaliu mecotinto, sausos adatos, oforto technikA? iA?manymu, savaip interpretuoja klasikines akto pozas ir mizanscenas, tiksliau jA? nebuvimAi??, kur tuA?A?ioje, tarsi vakuuminAi??je erdvAi??je tarpsta kentauriA?kA? homo bAi??tybiA? (homo centaurus) nelygi kova su visa apimanA?iu dvasiniu bei fiziniu nihilizmu. Dalia JuodakytAi?? savo A?ilkografijA? cikle ai??zOlimpo puotaai??? tarsi iA? anksto nubrAi??A?ia tam tikras interpretacijos ribas. KlasikiniA? artefaktA?, ikonografijos, muziejiniA? eksponatA? fone, o gal ir draugijoje randasi akiplAi??A?iA?ki, karikatAi??riA?ki, net grafiA?io poA?ymiA? turintys klasikinAi?? estetikAi?? iA?preparuojantys raudoni intarpai, kurie, sekant vadovAi??liA? vandaliA?ko pagraA?inimo tradicija, klasikinAi??s raiA?kos estampams suteikia visai kitas chuliganiA?kai A?iuolaikiA?kas prasmes. Renata ValA?ik pieA?iniA? cikle ai??zJosai??? atsietu A?vilgsniu, tarsi sustabdA?ius kino kamerAi?? ar fokusuojant vaizdAi?? uA? objektyvo, fiksuoja vaizdinius, multikultAi??rinius moterA? portretus; realistine sociologine studija apmAi??stomi kultAi??rA? bei tradicijA? skirtumai, A?abloniA?kumas, nes fotorealistinius vaizdus papildo senA?, turgeliuose rastA? kliA?iA? atspaudai, taip dar sukonceptualinant kultAi??rA? komunikavimo diskursus.

Parodoje ai??zGrafika nuo pieA?inio iki A?eA?Ai??lioai??? gana ryA?ki buvo ir minimalistinAi??s raiA?kos tendencija. Greta VileikytAi?? savo grafika diptike ai??zGretaai??? kontempliuoja A?rAi??minto plauko ir jo skaitmeninAi??s kopijos tema. JAi??ra BardauskaitAi?? analizuoja minimalistinAi??s ornamentikos geometrijAi?? (ai??zOrnamentaiai???), o Marija MarcelionytAi??-PaliukAi?? eksperimentuoja su fotografika (ai??zFive Unread Booksai???), kur cinko plokA?tAi??je atspaudA?iami neskaitytA? knygA? puslapiA? pakraA?A?iuose mirgantys A?eA?Ai??liA? bei A?viesA? negatyvai.

Kuo dar galAi??tA? iA?siskirti A?is kuratorinis projektas? ApskaiA?iavAi?? parodos dalyviA? amA?iaus vidurkA?, galAi??tume teigti, kad daugiausia taiAi??ai??i?? vakarykA?A?iai VDA bakalaurai bei magistrai. Ai?? parodos dalyviA? gretas tarsi netyA?ia pateko ir keli brandAi??s menininkai. Irenos DaukA?aitAi??s-GuobienAi??s ai??zSustabdyta akimirkaai???Ai??ai??i?? neseniai vykusios grafikAi??s personalinAi??s parodos atgarsis, kurioje menininkAi?? itin originaliai varijavo formos konstravimo, dekonstravimo ir grafinio A?enkliA?kumo santykiu.

Teko iA?girsti ne vieno vyresnAi??s kartos menininko kritikAi?? A?ios parodos adresu. Paklausti, o kodAi??l jie patys nedalyvavo atrankoje A? parodAi??, teigAi?? esAi?? A?sitikinAi??, kad jA? vis tiek nepriims. Nejaugi? Nejau A?ios kartos menininkai neturi naujA? kAi??riniA?, alternatyviA? sumanymA?, jie neeksperimentuoja, neimprovizuoja? Reikia ne tik kurti estampus, pieA?ti ir pan., bet ir dalyvauti parodose. Jei nepatinka jaunosios kartos eksperimentA? dvasia, niekas trukdo surengti tradicijas ai??zgerbianA?iAi??ai???, estampinAi??s grafikos tendencijas atspindinA?iAi?? parodAi??.

need to buy fertility pills.