Grafikos fronte KaA?kas naujo?

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Grafika
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? StauskaitAi??

DATA: 2013-01

Grafikos fronte KaA?kas naujo?

JAi??ratAi?? StauskaitAi??Ai??

Pastabos apie parodAi?? ai??zGrafika. Nuo pieA?inio iki A?eA?Ai??lioai??? galerijoje KairAi??ai??i??deA?inAi??

Gal ir nebAi??A?iau A?A?kart pajudinusi plunksnos, jei ne aplinkybAi??s, paskatinusios tai daryti: 1) pagirtina parodos vadyba, puiki reklama, iA?samus koncepcijos iA?aiA?kinimas; 2) galimybAi?? iA? anksto susipaA?inti su visais pristatomais kAi??riniais; 3) novatoriA?kos intencijos.

Entuziastingos kuratorAi??s bandAi?? suburti kuo daugiau kurianA?iA? menininkA?, suintriguoti A?iAi??rovus, iA? naujo apmAi??styti paA?iAi?? grafikos sAi??vokAi??, iA?provokuoti diskusijAi?? ai??zKas yra ir gali bAi??ti grafika A?iandien naudojamA? meno raiA?kos formA? bei galimybiA? kontekste.ai??? Paroda sumanyta ai??zkaip A?vadas-tyrimas, kuriuo remiantis bAi??tA? galima formuluoti tolesniA? apA?valginiA? parodA? koncepcijAi??ai???. Tikimasi, kad ai??ziA? kitA? meno sriA?iA? ateinantys idAi??jiniai impulsai, plastiniai sprendimai gerAi??ja prasme inspiruos grafikos kaitos procesusai???.

Pabandysiu sekti sumanytojA? uA?maA?iomis ir, pritaikiusi savAi??jA? raktAi??, atrakinti jA? sukonstruotAi?? spynelAi??. NegalAi??A?iau teigti, kad esu uA?klupta kokiA? nors ai??ziA? kojA? verA?ianA?iA?ai??? netikAi??tumA?. Dauguma jA? buvo ai??znuskausmintiai??? iA?samios grafikos parodos ai??zDokumentikaai??? (2011, Ai??MC) platybAi??se, po kurias gana iA?samiai paklaidA?iojau. Sutinku ai??i?? tradicinis (?) estampas A?iandien gal ir nebepajAi??gus patenkinti ambicijas tA? A?iuolaikiniA? menininkA?, kurie A?Ai??tbAi??t nori ai??zverstis per galvAi??ai??? (arba per kitA? galvas). Gal iA?ties jam vertAi??tA? nuolankiai (manau, laikinai) paatostogauti, uA?leidA?iant vietAi?? verA?liam novatoriA?kumui? A?iAi??riu A? jaunA? A?moniA? miniAi??, atlydAi??jusiAi?? savo kolegas, A?eimos narius, draugus ir praeivius A? sausakimA?as galerijos ai??zKairAi??ai??i??deA?inAi??ai??? erdves, ir jauA?iu kosminA? nesvarumAi??, kur visos A?vaigA?dAi??s, A?vaigA?dutAi??s ir kiti objektai (A?skaitant neatpaA?A?stamus) yra vienodai nepaA?A?stami. Bet egzistuoja tame paA?iame laike, kuris kol kas yra dar ir mano laikas, nors, akivaizdu, jau pasisavintas tA? nepaA?iniA? veidA?, kuriA? atspindA?iai kalba nuo sienA? kita, kitokia kalba ir kitais vaizdais. (Nors tikrosios dangaus A?vaigA?dAi??s, regis, byloja apie tAi?? paA?iAi?? ai??i?? A?mogaus ai??i?? patirtA? ir lemtA?.) Taigi kaip A?ie naujA?jA? laikA? A?monAi??s mato pasaulA?? Ar jie iA? viso A? jA? A?iAi??ri, ar bent po jA? pasiA?valgo? Ar jiems svarbios jA? patirtys? Trukdo jos ar padeda? O gal, kaip teigia viena iA? dalyviA? (pasivadinusi ai??zmadamai???) ai??i?? jie ai??ztiesiog vengia problemA?, todAi??l nesprendA?ia jA? savo meneai????

Ai??tai A?ia ir stabtelsiu. Nes reikia revizuoti visAi?? meninAi??/asmeninAi?? savo kelionAi??, kurioje aA?, kaip ir daugelis mano kolegA?, kaA?kada ne tik tapatinomAi??s su tuo, kAi?? darAi??me, bet tik tuo ir gyvenome, tuo mitome, uA?sigerdami menais ir (daA?nai) nuo jA? pasigAi??rAi?? (ar prasigAi??rAi??)ai??i??

Vaizdas, A?iandien iA?skleistas ant galerijos (ne tik A?itos) sienA?, byloja kiek kitokA? bAi??vA? ai??i?? neA?pareigojanA?iAi?? bAi??senAi??. PanaA?iai dienos ir valandos diktuoja rutininA? ritualAi?? ai??i?? dabar atsikelsiu, iA?sivalysiu dantis, iA?gersiu kavos, kaA?kAi?? nupaiA?ysiu (iA?raiA?ysiu, ai??zsutversiuai???), tada eisiu prie facebook, paraA?ysiu keletAi?? komentarA?, tada iA?gersiu proseko, kavos (ar sriubos), tada ai??zpasikompinsiuai??? vAi??l, vakare gal pasimylAi??siu (jeigu bus su kuo).

TokiAi?? A?arA?uotAi?? asociacijAi?? man padiktavo vieno iA? dalyviA?, pristatanA?io tris pieA?inius, jo A?odA?iais tariant, sudarytus iA? ai??zskyliA?ai??? ir ai??zatliekA?ai???, pasisakymas. Jie, tie pieA?iniai, suteikiAi?? autoriui neA?prastumo ir laisvAi??s, nes ai??zdAi??l tingumo ir maA?o noro nebeatsiranda atspaudaiai???. Bet ai??i?? paradoksalu ai??i?? pasirodo, kad tas tekstas pasalAi??niA?kai klaidinantis, nes kalba apie Jono A?epo darbus, kurie yra A?taigAi??s, ekspresyvAi??s, drAi??sAi??s, nors ir ai??zne pirmo A?vieA?umoai???. Jie neatrodo kaip fikcija arba ai??i?? ai??zpagiriosai???, kai iA? ryto staiga atsimeni, kad esi A?gijAi??s dailininko profesijAi?? ir reikAi??tA? pamankA?tinti rankAi??, kol A?i nenutirpo ar nenudA?iAi??vo, nes paimti kaltAi?? ar raiA?iklA? jau nebeuA?tenka nei dvasios, nei jAi??gos. Gaila, kad A?io stipraus menininko medA?io raiA?inius A?iuokart tenka tik A?sivaizduotiai??i??

Kiti A?domAi??s autoriai ai??i?? ArAi??nAi?? Ai??A?iupokaitAi?? ir Donatas Beniulis yra supratAi??, kad ai??zA?iandien vaizdus vartojame greitaiai??? ir ai??zA?spAi??dis, kurA? palieka kAi??rinys, iA?lieka neilgamai???ai??i?? Stengtis nevertaai??i?? Vis tiek prapulsi meninAi??s informacijos vandenyne. Taigi jie ir nepersistengia ai??i?? pateikia instaliacinA?, tiesa, estetiA?kai puikiai ai??zsustyguotAi??ai??? rinkinA? maA?moA?iA?, iA? kuriA? randasi grafikos (beje, tradicinAi??s) atspaudai. O kas iA? to? Na, savotiA?ka edukacija. Proceso iliustracija.

Lauros GrybkauskaitAi??s projektas taip ir vadinasi: procesai. Savo apraA?yme autorAi?? lyg ir tradiciA?kai paverkA?lena dAi??l grafikos nuvertAi??jimo, todAi??l yra pasiryA?usi ai??zA?teisinti grafikos technikas A?iuolaikiniame meneai???, taA?iau pati bando tAi?? A?teisinimAi?? pademonstruoti ne kokiu nors stulbinanA?iu ofortu ai??i?? mecotinta ar litografija, bet videosiuA?etu, deklaruojanA?iu giliaspaudAi??s galimybes, A?odA?iu, pateikia ai??zgamybinA?ai???, beje, gerokai koduotAi?? ir beveik nesuprantamAi?? vaizdAi??, kurA? A?vardija kaip savo kAi??rybos objektAi??. (Tiesa, maA?ytis giliaspaudAi??s atspaudas vis dAi??lto kukliai A?valgosi nuo sienosai??i??)

Bandau kiek ai??zatsimaiA?ytiai???. Bet Mariaus Mindaugo Danio pieA?inys ai??zAi??eA?Ai??liA? atspindA?iaiai??? (demonstruojamas vienas iA? pateiktA? A?eA?iA?) dar labiau klampina mane. Autorius sako tiesiai A?viesiai: ai??zPieA?iu sau, kad pieA?tuko galimybAi??s nuo 12H iki 12B atsiskleistA?.ai??? Gerai. Bet ar uA?duotis (A?skaitant ir ai??zpaneliA?kAi??ai??? rutulAi??liA? ir gAi??lyA?iA? siuA?etAi??) nAi??ra pernelyg sekli subrendusiam dailininkui? Juk uA? susipaA?inimAi?? su pieA?tuko galimybAi??mis ai??zatsiskaitomaai??? kiekvienos meno mokyklos pirmuose kursuoseai??i??

Ai??tai A?ia iA?nyra vis dar naudojamas grafikos terminas, kuris A?ioje parodoje kraA?tutinai liberaliai iA?siplAi??tAi??s, bet A?iokio tokio susikalbAi??jimo labui gal ir neproA?al susitarti dAi??l ribA?. PavyzdA?iui, A?ygedos JurgutytAi??s ai??zMetalinis origamisai??? ai??i?? origamio principu sukurtos ai??znesudAi??tingos metalo formosai???, verA?ia gerokai suglumti. GeranoriA?kai A?iAi??rint, kiekvienas daiktas ai??i?? tuA?inukas ant stalo, akiniai ant nosies, batai prieA?kambaryje ai??i?? yra savotiA?ki objektai, gal net ai??zgrafiA?kiai???, nes apibrAi??A?ia kai kurias linijas ar erdvines dAi??mes konkreA?ioje situacijoje, bet kas tada yra dizainas?

PanaA?iai traktuoA?iau ir JAi??ros BardauskaitAi??s elementaraus grafinio dizaino principu pateiktas A?ilkografijas, kurios, bAi??damos visos A?eA?ios kartu, gal ir sudarytA? klasikinAi?? (daug kartA? matytAi??) kompozicijAi??, bet dabar, likusios tik dvi ir dar nuobodA?iai juodos/baltos, niekaip nepateisina savo dalyvavimo pretenzingame projekte. TAi?? patA? pasakyA?iau ir apie Evelinos PaukA?tytAi??s keraminius bareljefus.

Grafikos simptomA? sunkoka apA?iuopti ir ai??zgrynakraujAi??jeai??? Domo IgnataviA?iaus instaliacijoje ai??zKasdienybAi??s archeologijaai???, n-tAi??jA? kartAi?? baksnojanA?ioje pirA?tu A? vis dar madingAi?? Fluxus stalA?iukA? ir dAi??A?uA?iA? epopAi??jAi??. Ir nors tame ai??zstalA?iukeai??? tiek vizualiai, tiek konceptualiai apsigyvena pakankamai intriguojanti idAi??ja, vis tiek matai tik tAi?? ai??zstalA?iukAi??ai???, ir nieko daugiauai??i?? Na, o videoprojektai apskritai kelia galvos skausmAi?? (tai, aiA?ku, mano bAi??da). Niekaip negaliu suvokti, kuo jie iA? esmAi??s skiriasi nuo maA?o formato nAi??nai madingA? tiesiog filmukA?. Toks tad jausmas manAi??s neapleido ir stebint Marijos Griniuk ai??zUniformation Iai??i??IIai???. Na, taip. Tai A?iek tiek video-, A?iek tiek animacija, A?iek tiek koliaA?as. Tas neapsisprendimas gal ir trukdo suvokti tiek turinA?, tiek intencijas. Jei autorei svarbi ukrainieA?iA? uniformA? istorija, tai ar ne A?taigiau bAi??tA? jAi?? papasakoti tiesiog paprasta dokumentine medA?iaga?.. Beje, antroje video- dalyje ji tAi?? gana kAi??rybingai ir bando padaryti.

KuratorAi??s ieA?ko A?vairovAi??s, ir A?iuo poA?iAi??riu joms puikiai sekasi. PavyzdA?iui, eksponuojamas plaukas, kurA? su didele pagarba A?rAi??mino Greta VileikytAi??. Galima klausti, kuo skiriasi A?rAi??mintas plaukas ir kuo jis grafiA?kesnis uA? A?rAi??mintas dryA?uotas ar nAi??riniuotas kelnaites (kurios taip pat pretendavo patekti A? parodAi??)?.. AiA?ku, skiriasi. Plaukas primena linijAi??. O juk linija yra (bent jau kaA?kada buvo) grafikos A?irdis, plauA?iai, kepenysai??i?? Bet vien gAi??rAi??tis plauko linijine jAi??ga autorei pasirodAi?? per maA?ai ai??i?? ji sugalvojo istorijAi??, t. y. principAi?? ai??zsurask deA?imt skirtumA?ai???, A?alia ai??zgyvoai??? plauko eksponuodama jo skaitmenAi??. Simbolinis ir vizualinis plauko minimalizmas autorAi??s valia sunaikinamas jo ai??ziA?preparavimuai???. Ai??maikA?tu. O kaip iA? tikrA?jA? yra su linijomis, t.Ai??y. su pieA?iniu apskritai ir konkreA?iai? NatAi??raliausiu, nors nelabai originaliu pavidalu jis atsiveria miA?ria technika ir gyvu A?spAi??dA?iu alsuojanA?ioje Renatos ValA?ik lantus solostar needles prices. serijoje ai??zJosai???, A?urnalistiniu tonu pasakojanA?ioje autentiA?kas RytA? moterA? istorijas. Profesionaliai A?aisdama erdvAi??mis, juodos, baltos, pilkos ir dar pilkesnAi??s spalvos niuansais, autorAi?? nieko neuA?mirA?ta, bet nieko ir neatranda. Parodai tas iA?eina A? naudAi??, nes A?ie ai??ztvarkingiai??? pieA?iniai atspaudai tiesiog sugrAi??A?ina malonA? saugumo ir pastovumo jausmAi??, primindami profesionalumo sAi??vokAi??.

Kiek sumiA?au, pamaA?iusi Dalios JuodakytAi??s ciklAi?? ai??zOlimpo puotaai???, su kuriuo jau buvau susidAi??rusi pernai, kai dirbau VDA Grafikos katedros bakalaurA? darbA? gynimo komisijoje. Tas ciklas ir tada atrodAi??, ir dabar atrodo originalus, grafiA?kas, konceptualus. Suglumino tik faktas, kad A? parodAi?? nutarta priimti akademinA? (taigi ne visai savarankiA?kAi??) darbAi??, juolab kad toje perA?iAi??roje bAi??ta ir daugiau stipriA? kAi??riniA?, iliustruojanA?iA? grafikA? rengimo gaires, adekvaA?ias A?ios parodos koncepcijai.

ai??zNieko naujoai??? ir nieko triukA?mingo nedeklaruoja nei Martynos KaA?inskaitAi??s ai??zNeraA?yta kalbaai??? (beje, irgi bakalaurinis darbas), nei Vandos KovieraitAi??s ai??zA?monAi??s iA?tirtais tuA?A?iais pavidalaisai???. Abi kolekcijas vienija iA?bandytas, per visas pasaulio parodas ir katalogus A?ingsniuojantis triukas ai??i?? daug kartA? A?vairiais pavidalais pakartotas siuA?etas galA? gale bAi??tinai paveiks jei ne emocijA?, tai estetikos instinktus.Ai??Nesvarbu, ar naudojami (pirmu atveju) A?spausti reljefiniai tautosakos motyvai, ar (antruoju) A?vairAi??s iA?sidraikiusio A?mogaus pavidalai. Abi kolekcijos ai??zgalAi??tA? sustotiai??? bet kurioje vietoje, nesvarbu, ar susidAi??tA? iA? 6, ar iA? 36 ai??zgabalA?ai???. DaugA?odA?iavimas ta paA?ia tema patraukia efektu, bet neA?traukia gilyn, pasitenkinAi??s horizontalumu. MeninAi??s kokybAi??s atA?vilgiu lyginti tas kolekcijas bAi??tA? neteisinga ai??i?? Vandos ai??ztransformuotus A?mogaus pavidalusai???, iA?siliejusius atskiruose lakA?tuose, tiesiog smalsu stebAi??ti (kartais ir nusistebint), o Martyna, deja, susilieja su siena, beveik ja ir pavirsdamaai??i??

generic viagra 100 mg.

JokiA? gilumA? nesiekia ir Tadas GindrAi??nas. Jo ai??zBuratinui krAi??muoseai??? ai??zkiA?a kojAi??ai??? dviprasmiA?kas demonstruojamo objekto vieniA?umas, beje, inspiruojantis cikliA?kumo ilgesA?. Ai??iame vienetiniame kontekste jis skelbia neA?pareigojanA?ios iA?daigos A?iniAi??, puikiai pritiksianA?iAi?? kokiam nors bernvakario (ar mergvakario) paA?vairinimuiai??i?? Tiek. (O kas A?ia blogo?)

Kiek pagalvojus, iA?eina, kad kuratoriA? pageidauta polistilistika iA? viso nutrina ribas tarp raiA?kos priemoniA?, kas jau savaime yra senokai A?sisAi??moninta realybAi??, ai??zcechinAi??sai??? eros pabaiga ir, sekant A?ia logika, bAi??tA? teisinga iA? parodos pavadinimo iA?braukti A?odA? grafika. Grafikos atspindA?ius liudytA? nebent A?alutiniai faktai: paroda surengta grafikos centre, autorAi??s oficialiai A?gijusios grafikos specialybAi??. Tolesni apmAi??stymai jau vestA? A? menininkA? parengimo klausimus, DailininkA? sAi??jungos struktAi??rA? revoliucinius pokyA?ius. Bet A?A?kart dar nesiplAi??skimeai??i??

Vis dAi??lto tai nereiA?kia, kad primygtinai siAi??lau tuoj pat vAi??l grA?A?ti prie estampo, juolab kad ir A?ioje ekspozicijoje galima rasti naujoviA?kA?, iA?ties ai??zgrafiA?kA?ai??? sprendimA?. PavyzdA?iui, kitaip, tiesiog visai kitaip grafiA?kumAi?? suvokia ar jauA?ia parodos lyderAi?? GintarAi?? RadvilaviA?iAi??tAi?? ai??zJudanA?iose lAi??lAi??seai???. A?aismingi, iA?ties grafiA?ki vieliniai A?mogeliai byloja ne tik apie originaliAi?? iA?monAi??, bet ir apie raiA?kA? pieA?imAi?? erdvAi??je ai??i?? kas bent kiek valdo pieA?inA?, pripaA?ins, kad GintarAi?? tAi?? daro puikiai. ManyA?iau, kad A?i kolekcija ai??i?? viena iA? projekto sAi??kmiA?, nepriekaiA?tingai atitinkanti parodos idAi??jAi??.

Sigitos EmilAi??s StankeviA?iAi??tAi??s kompozicija ai??zNebijok savo A?eA?Ai??lioai??? taip pat netikAi??ta, ai??i?? nAi?? nekyla mintis prikiA?ti autorei, kad jos pasirinkta medA?iaga neatitinka grafinAi??s raiA?kos. Tai, kad A?i originali kolekcija ir atspausta, ir suvelta, A?velta, susiAi??ta, iA?siuvinAi??ta, pamatai paskiausiai, nes poveikA? daro ne priemonAi??s, o A?aismingas, netgi kiek tiesmukas parodos tematikos atliepimas, visai nesistengiant A?vilkti to A? kokA? nors A?mantrA? ai??zfilosofinA?ai??? paaiA?kinimAi?? ar pa(si)teisinimAi??.

Beje, jei nebAi??tA? tekstA?, privalomai lydinA?iA? kolekcijas, didA?iosios dalies eksponatA? visai nepavyktA? ai??zperskaitytiai???. Tokia tad yra A?iuolaikinAi?? meninAi?? realybAi??, uA?antspauduota visagalAi??s koncepcijos leitmotyvu.

Tuo grafika jau be jokiA? abejoniA? integravosi A? visA? nAi??dienos meniniA? raiA?kA? kontekstAi?? ir bent jau toje pozicijoje gali jaustis oriai. Ai??is reiA?kinys yra esminAi?? nAi??dienos naujovAi??, nes ai??zanais laikaisai??? (jaunimAi?? privalau informuoti) bet koks savo meno aiA?kinimas (juolab idAi??jinis gynimas) buvo laikomas ne tik blogu tonu, bet tiesiog nedovanotina tuA?tybe, net arogancija. (TAi?? esu asmeniA?kai patyrusi.) ai??zAA? neA?inau, kAi?? A?ia padariauai??i?? Tegu vertina A?iAi??rovaiai??i??ai??? ai??i?? buvo privaloma ai??zgerai iA?auklAi??toai??? menininko frazAi??.

Taigi, ai??ziA? principoai??? principas A?inoti, kAi?? ir kodAi??l darai, be abejo, yra sveikintinas, nes susijAi??s su neginA?ytina menininko laisve ir pasirinkimu. Bet, manau, jis diskutuotinas kitu atA?vilgiu. Mat, esu taip auklAi??ta, o ir savo mokinius iki A?iol taip auklAi??ju, kad kiekvienai skirtingai meno sferai reikAi??tA? atiduoti jos instrumentus: muzikams ai??i?? muzikAi??, literatams ai??i?? A?odA?, dailininkams ai??i?? vaizdAi?? ir formAi??. Sugriovus A?iAi?? aksiomAi??, kai kas sugriAi??va iA? esmAi??s. MAi??sA? karta bodAi??josi prieA? tai buvusiu ai??ziliustratyvumuai???, formomis ir vaizdais, tiesiogiai atpasakojanA?iais vienokiAi?? ar kitokiAi?? realybAi??, A?lovinome abstrakcijos sugestyvumAi??, ieA?kodami giluminAi??s vizualumo jAi??gos, kuriai paramstyti nebereikAi??tA? pastoliA?, o paaA?trinti ai??i?? pagardA?.

Ai??iandien, kai meldA?iamasi prie koncepcijA? altoriaus, menininkas privalo sugalvoti idAi??jAi?? ir, tarsi nepasitikAi??damas savaiminiu vaizdo poveikiu, iliustruoti jA? ai??zpagalbine dokumentacijaai???. Taigi iliustratyvumas, pakeitAi??s rAi??bAi??, vAi??l grA?A?ta A? madAi??, tik dabar karaliauja superego, kurio karAi??noje daA?nai blizga pasaulio naujoviA? atliekos.

Gal A?mogus, A?nikAi??s A? savo A?aidimusai??i??procesus tiesiog nAi?? nebetapatina savAi??s su savimi? Apskritai nenori nei su kuo nors sutapti, nei juo labiau kuo nors tapti. A?aidA?ianA?iam lyg ir nebetenka reikA?mAi??s rezultato aktualumas (o gal jo tiesiog bijoma?)ai??i??

A?iAi??rint iA? ai??zto kampoai???, grynasis konceptualizmas (be tekstA?) apskritai atrodo simpatiA?kesnis, net A?tikinamesnis. Na, kad ir A?inomo (neseniai pas mus vieA?Ai??jusio) A?eko JiAi??iai??i??o Kovanos pasireiA?kimai, sAi??lygiA?kai vadintini performansais. Galima tiesiog stovAi??ti iA?skAi??stomis rankomis centrinAi??je Prahos aikA?tAi??je, prisiklijuoti lifte, kuriuo lankytojai keliasi A? parodos atidarymAi??, vaA?iuoti eskalatoriumi, atsisukus prieA?inga kryptimi ir t. t. TokiA? kAi??riniA? nAi?? nereikia matyti fizine prasme. Nereikia nAi?? dokumentacijA?. Tiesiog ai??zmataiai??? juos savo vaizduotAi??je ir tai labiau jaudinantis faktas negu tA? veiksmA? iA?aiA?kinimas. JA? tiesiog nAi?? nAi??ra. Kaip kad apskritai neA?manoma paaiA?kinti juslingumo ar emocingumo, mano manymu, bAi??tinA?jA? sAi??lygA? kAi??riniui vadintis kAi??riniu.

Beje, aptariamoje parodoje A?ie A?odA?iai vis dAi??lto pasigirsta keleto menininkA? pasisakymuose (ir objektuose). Augustas Bidlauskas, pristatydamas du siuA?etus ai??zGulintiai??? ir ai??zBe pavadinimoai???, pateikAi??s kelias A?simintinas, kiek bauginanA?ias figAi??ras (tarsi iA?kirptas laike ir erdvAi??je), klausia savAi??s: ai??zAr nAi??ra gyvenime svarbiausia paliesti basom kojom A?olAi??. JusliA?kumas bunka, nes jo prasmAi?? nesileidA?ia A?rAi??minama A?odA?iaisai??i?? Ai??ie kAi??riniai, tai A?io mAi??sA? paA?iA? sukurto bauginanA?io dAi??stanA?io, kurianA?io, auganA?io ir nykstanA?io kratinio atspindys.ai???

PanaA?iai jauA?iasi ir A?ivilAi?? MinkutAi??. Jos ai??zEmocinAi?? upAi??ai??? ai??i?? tai kasdienio jausminio peizaA?o, susidedanA?io iA? emociniA? impulsA?, paieA?kaai??i?? Emocija gali pakeisti viso peizaA?o koloritAi??ai??i?? Taigi A?iAi??rAi??dama A? A?ivilAi??s ai??zkalvas, klonius ir miA?keliusai??? iA? tikrA?jA? matau upAi??. Kad ir kaip sudAi??tum ai??zpeizaA?oai??? komponentus, A?i upAi?? plaukia, lydima keistA?, trAi??kA?iojanA?iA? garsA?. EmocinAi?? upAi??. Gal ji kiek susiA?aukia su neseniai eksponuota (ir mano apraA?yta) Irenos DaukA?aitAi??s-GuobienAi??s ai??zgyvateai???, bet kaip tik A?i maloni aplinkybAi?? suA?velnina A?tampAi??, tradiciA?kai tvyranA?iAi?? tarp skirtingA? kartA? menininkA?. TAi?? labai konkreA?iai atskleidAi?? paA?ios Irenos D.ai??i??G. drAi??sa dalyvauti A?ioje jaunA?jA? fiestoje. Beje, tas faktas, kad parodoje beveik nepasireiA?kAi?? A?inomi ir pripaA?inti vardai, vertas atskiro tyrimo.

Keista (net man paA?iai), bet prie tA? emocingesniA? parodos pavidalA? priskirA?iau AuksAi??s ir Dariaus PetruliA? silikoniniA? lAi??liA? spektaklA? ai??zIA?plAi??A?k sielAi??ai??? (Oscaro Wildeai??i??o motyvais). Esu skeptiA?kai tas lAi??les A?vertinusi, aptarinAi??dama parodAi?? ai??zDokumentikaai??? ir labai dA?iaugiuosi, kad dabar galiu pati sau paprieA?tarauti. Keisti bauginantys silikoniniai (ar psilikoniniai) A?mogeliukai veikia apA?viestoje erdvAi??je toli graA?u ne kaip originalAi??s patys savaime (kas irgi bAi??tA? malonu akiai), bet kaip tikro (?) gyvenimiA?ko spektaklio dalyviai. Susiduriame su tokiais mistiniais atributais kaip A?vejys, mAi??nulis, naktis, ragana, A?irdis, kraujotakos sistema, sielaai??i?? Ekraninis fonas perA?vieA?ia veiksmo dalyvius tiesiogine to A?odA?io prasme, A?vytAi??jimo gyslomis paliesdamas ir A?iAi??rovA? kraujotakos sistemAi??ai??i?? IA?radinga. Stebuklinga. GraA?u.

GraA?u A?iAi??rAi??ti ir A? rusvus, iA? tolo pastebimus Lino BlaA?iAi??no plotus. ai??zMAi??nesiena kregA?dAi??s akimisai??? pasakoja ne apie kregA?dAi?? ir mAi??nesienAi??, bet apie autoriaus iA?rastAi?? (ir jA? ai??zpagavusiAi??ai???) kalio permanganato ir citrinos rAi??gA?ties sAi??veikAi??, kitimAi?? laike konkretaus siuA?eto erdvAi??je. Kaip suprantu, tam pademonstruoti tiktA? bet koks siuA?etas ai??i?? ir lapAi??, ir kiA?kis, ir lokys. PaukA?tis ai??i?? pats konkreA?iausias ir ai??znekalA?iausiasai??? atvejis, tinkamas bet kokiai interpretacijai, tAi?? A?ino kiekvienas pieA?imo mokytojas, siAi??lantis pradinukams ai??zA?siA?iAi??rAi??tiai??? A? nepakartojamas plunksnas. Maloniai nuteikiantis vaizdas savo paprastumu bent jau nedeklaruoja jokiA? filosofiniA? gelmiA?, o tiesiog kalba apie tai, kuo maloniai pasidalija ai??i?? techniniA? galimybiA? patirtimi malonaus vaizdo perspektyvoje.

Apie technines (tik gerokai A?iuolaikiA?kesnes) priemones tenka kalbAi??ti ir kiekvienAi??kart susidAi??rus su JAi??ratAi??s RekeviA?iAi??tAi??s fenomenu. Man ji (personaliai) asocijuojasi su neA?emiA?kai A?emiA?ka bAi??tybe, kuri A?domi pati savaime kaip objektas. Jai uA?tektA? tiesiog bAi??ti arba A?aisti savimi (maA?daug taip, kaip ji ai??zsuA?aidAi??ai??? savo performanse parodoje ai??zDeklaracijaai???). Bet jai, akivaizdu, savAi??s paA?ios nepakanka, todAi??l A?vairiuose pasirodymuose (A?skaitant ir A?A?) JAi??ratAi?? ieA?ko savAi??s neaprAi??piamame ai??zvisagalio facebookai??? kosmose, bandydama A?gyvendinti iA? esmAi??s neA?gyvendinamAi?? projektAi?? ai??i?? ai??zA?rAi??minti A?A? laikAi??ai???. Kadangi, kaip ji teigia, ai??zdarbuose naudojami tikri vaizdai iA? facebookai???, kyla tam tikras A?tarimas, kad jie gali bet kuriuo momentu tapti ir visai kitais, nors intencija nesikeiA?iaai??i?? ai??zParaA?yti tikrAi?? laiA?kAi??ai???, ai??i?? apmaudA?iai sudejuoja autorAi??, taA?iau pati bando tAi?? daryti dar kartAi?? tiraA?uodama netikrumo ir laikinumo simbolius A?udanA?ioje realybAi??jeai??i?? TiesAi?? sakant, intriguojantis dialogas su savimiai??i??

Marijos MarcelionytAi??s kAi??rybiniA? apraiA?kA? paslaptis ai??i?? emocijA? ir racionalumo dvikova (arba sunkiai A?gyvendinama jA? bendrystAi??). Ai??A? labai subjektyvA? vertinimAi?? ypaA? iA?provokavo ciklas ai??zFive unread booksai???. Pirmuoju A?spAi??dA?iu nusiviliu ai??i?? ar taiai??i?? pajAi??rio kopos? Ne, pasirodo, ai??zkoposai??? ai??i?? tai knygA? puslapiai. Be to, tie ai??zpuslapiaiai??? ne monotipijos (tAi?? galima pamatyti neatidA?iu A?vilgsniu). Tai fotografijos ir grafikos biA?iulystAi??, pareikalavusi atkaklaus triAi??so, bandant prakalbinti estampinA? popieriA? skysta fotoemulsija. Parodos kontekstui to beveik ir uA?tektA?. Bet Marija nori, kad atspAi??tume jos inspiracijA? A?altinA? ai??i?? jai reikia pasakojimo, A?kvAi??pusio jos pastangas, ir tai A?vedA? raA?ytojos Kirsty Logan tekstas (gaila, pateikiamas tik anglA? kalba) apie penkias neperskaitytas knygas, kurios ai??zkopA?ai???, t. y. puslapiA?, pavidalu sklaidosi tarp standA?iA? baltA? rAi??mA?. Sumanymas nAi??ra paprastas. Tad ar pavyksta, ar ne? Kartais tai tampa viso gyvenimo klausimuai??i??

Mano klaustukai A?ia ir uA?sisklendA?ia. Belieka reziumAi??: 1) paroda gaivi, ai??zskersvAi??jingaai???; 2) kuratoriA? pastangos uA?deganA?ios, palaikytinos; 3) A?iAi??rovai suintriguoti, ai??zsumiA?Ai??ai???, pikti; 4) autoriai (kaip ir priklauso) nelaimingi dAi??l kritikos ir neteisingai iA?dalytA? prizA?.

Na, o aA?, savikritiA?kai apA?velgusi savAi??jAi?? apA?valgAi??, pasijutau kiek niAi??roka pedagogAi??, atvykusi A? studentA? perA?iAi??rAi??. TAi?? inspiravo tiek man, tiek A?iAi??rovams, tiek kuratorAi??ms netikAi??tas faktas, kad parodos branduolA? sudaro itin jaunos pajAi??gos, kurioms istoriA?kai priklauso eksperimentA?, ieA?kojimA?, esmiA?, prasmiA?, technologijA? atradimo kelias. Pokytis ai??i?? svarbiausias A?io laikmeA?io bruoA?as, todAi??l pamatiniai dalykai dar ilgai snAi??duriuos tarsi embrionai, kol patirA?iA?, paA?inA?iA? ir pripaA?inimA? akistatose sulauks asmeniniA? pergaliA? arba jA? bus sAi??moningai atsisakyta. Manau, ir paA?ioms kuratorAi??ms paroda pateikAi?? naudingA? siurprizA?, kurie, norAi??A?iau tuo tikAi??ti (ir to linkAi??A?iau), taps gairAi??mis naujiems jA? projektams.

Taigi sveikinu neeilinio kultAi??ros A?vykio autores ai??i?? dvi galvotas grafikes IrmAi?? BalakauskaitAi?? ir MarijAi?? MarcelionytAi??. Taip ir toliau darykime: organizuokime, raA?ykime, ginA?ykimAi??s tarpusavyje, nes menotyrininkai uA?siAi??mAi?? disertacijomis. BAi??tA? iA?ties smagu sulaukti karA?tA? diskusijA?, net maiA?to. Tikiuosi, bAi??siu bent A?iek tiek prie to prisidAi??jusi.