GROBSTYTOJAI IR SNAUDALIAI

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: SOVIETIKA
AUTORIUS: Kristina GudaitytAi??
DATA: 2012-06

GROBSTYTOJAI IR SNAUDALIAI

Apie ai??zsocialistinAi??s nuosavybAi??sai??? grobstymAi?? LSSR pramonAi??je

Kristina GudaitytAi??

Kai sandAi??lio vedAi??jas, vienakupris kupranugaris, namo grA?A?davo su pora kuprA? (ai??zA?inok saikAi??!ai??? ai??i?? skelbia antraA?tAi??1), kiekvienas A?urnalo Ai??luota skaitytojas A?inodavo, kad tai jo, biA?iulio ar kaimyno kasdienybAi??s iliustracija. SovietA? pajungtoje Lietuvoje ekonominiu pagrindu paskelbus socialistinAi?? Ai??kio sistemAi?? iA? esmAi??s turAi??jo pakisti nuosavybAi??s samprata: vyraujanA?ia nuosavybAi??s forma tampa ai??zsocialistinAi??ai???, skirstyta A? visuomeninAi?? kooperatyvinAi?? (kolAi??kiA?) ir ai??zlabiau subrendusiAi??ai??? valstybinAi?? (fabrikA?, gamyklA?, bankA? ir kt.). PrivaA?ios nuosavybAi??s negalAi??jo bAi??ti, o asmeninAi??, ai??zsocialistinAi??s nuosavybAi??s iA?vestinAi??ai???, galAi??jo tik papildyti asmeninA? vartojimAi??, bet nieku gyvu netapti pasipelnymo A?altiniu. Beveik visas privaA?ioje nuosavybAi??je buvAi??s turtas tapo nacionalizuotu ai??i?? ai??zvisos liaudies nuosavybeai???. Kasdieniame gyvenime A?monAi??s ai??i?? ai??zvisuomenAi??ai??? ai??i?? neturAi??jo teisAi??s ja disponuoti. DAi??l to laipsniA?kai Ai??mAi?? rastis sava lozungo ai??zvalstybAi??s ai??i?? tai mAi??sA?ai??? interpretacija: valstybAi??s turtAi?? imta vis drAi??siau savintis. Ai??iam savinimuisi apibrAi??A?ti vartota speciali sAi??voka ai??i?? ai??zgrobstytiai???, iA?reiA?kusi vagystAi??s pakartojimAi?? naudojantis tomis paA?iomis sAi??lygomis, motyvais, resursais. KokiA? bAi??ta palankiA? sAi??lygA? A?iam reiA?kiniui (vieA?ai vadintam ai??zsocialistinAi??s nuosavybAi??s grobstymuai???) vystytis, kokiA? bausmiA? bei priemoniA? prieA? A?iAi?? nusikalstamAi?? veikAi?? Ai??mAi??si kontrolAi??s ai??i?? gaudanA?ios bei baudA?ianA?iosAi??ai??i?? institucijos, kaip grobstymas buvo organizuojamas ir vykdomas, ai??i?? visais A?iais klausimais ir domimasi tekste. Aptariama situacija nuo 1961 m., kai buvo priimtas LSSR baudA?iamasis kodeksas, iki jo naujos redakcijos 1983 m., daugiausia dAi??mesio skiriant vagystAi??ms iA? maisto ir lengvosios pramonAi??s A?moniA?. IstorikA? dAi??mesio nesususilaukusiam siuA?etui atskleisti pasitelkti archyviniai A?altiniai LSSR prokuratAi??ros, teismo ekspertizAi??s mokslinio tyrimo instituto, Vidaus reikalA? ministerijos Kovos su socialistinAi??s nuosavybAi??s grobstymu skyriaus,
Alytaus miesto liaudies kontrolAi??s komiteto, bei paA?iA? A?moniA? archyviniai dokumentai, sovietiniai teisAi??s aktai, spauda bei autorAi??s atlikti interviu su buvusiais maisto bei lengvosios pramonAi??s darbininkais. Kadangi iA? esmAi??s nAi??ra prieinamos to meto baudA?iamosios bylos, tai neiA?vengiamai daugiau dAi??mesio teko skirti smulkioms vagystAi??ms, uA? kuriA? A?vykdymAi?? jos nebuvo keliamos.

PadAi??tis: planas, deficitas, komunistinAi?? moralAi??

Tapus socialistinAi??s erdvAi??s dalimi, LSSR A?sigaliojo komandinio planavimo sistema. Planai, sudaryti MaskAi??voje, pagal hierarchinA? valdymo modelA? bAi??davo nuleidA?iami A? respublikinA? lygmenA?. RespublikA? ministerijos Gosplano paruoA?tus planus vykdyti siA?sdavo A?moniA?, organizacijA? vadovams, kurie vAi??liau turAi??jo pateikti atitinkamA? rodikliA? ataskaitas, ai??i?? kaip A?vykdytos nurodytos plano normos. Ai??moniA? vadovai siekAi?? neiA?naudoti, nuslAi??pti esamus A?monAi??s rezervus: jei gamykla neA?vykdytA? plano ai??i?? patektA? A? blogai dirbanA?iA?jA? sAi??raA?us, o padidinus normas galimai grAi??sAi?? ideologiA?kai neA?manomi darbininkA? streikai. NeA?vykdA?ius visA? normA? buvo klastojami dokumentai tiesiog ai??zA?raA?ant skaiA?ius ant skaiA?iA? be jokiA? aptarimA?ai???2. Planavimo sistema tapdavo nusikaltimo sAi??lyga: reikalaujama A?vykdyti plano normas, todAi??l A?monAi??s siekdavo gamybos procese taupyti A?aliavas ir taip sudaryti ai??znesuplanuotAi??ai??? produkcijos pertekAi??liA?, kuris laikytas laisvu pavogti. Kiekvienoje gamyboje buvo planuojami norminiai trAi??kumai. Juokauta, kad net ir revizoriai paA?eidimus randa pagal planAi??3.

SovietA? SAi??jungoje praktikuota nacionaliniA? skirtumA? A?alinimo politika turAi??jo atsispindAi??ti gamybos planuose ir jau pagamintos produkcijos paskirstyme. DidelAi??s A?monAi??s buvo statomos toli nuo A?aliavA? gavimo rajonA? (pavyzdA?iui, Alytaus medvilnAi??s kombinatas), o skirstant pagamintAi?? produkcijAi?? dAi??l beveik visos produkcijos eksporto susidarydavo kurioziA?kos situacijos: Rumunijoje, kurioje buvo gaminamas Dacia markAi??s automobilis, jo A?sigijimo reikAi??jo laukti 4ai??i??6 metus, kai tuo tarpu tAi?? patA? automobilA? galAi??jo nelaukdamas A?sigyti socialistinAi??s Lenkijos pilietis4. Gamyba negalAi??jo patenkinti visA? vartotojA? poreikiA?. Vadinamoji deficito ekonomika reiA?kAi??si bAi??dinga forma ai??i?? nuolatiniu laukimu norint A?sigyti prekAi??. Tai apAi??mAi?? visas gyvenimo sferas: nuo eilAi??s butui iki eilAi??s parduotuvAi??je ai??ziA?metusai??? deficitinAi??s produkcijos.

Nors buvo siAi??lomas kuklus gyvenimo modelis, vadinamoji ai??zkomunistinAi?? moralAi??ai??? negalAi??jo nustelbti deficitiniA? prekiA? poreikio. Nusikaltimo vieA?umas buvo akivaizdus: visuomenAi?? vartojo niekur prekyboje nesanA?ias deficitines prekes: ai??zPaA?iAi??rAi??kime A? namA? stogus, visos televizijos antenos ai??i?? tai keletos A?moniA? vamzdeliai ir strypeliai. JA? niekur neparduoda, bet visi turiai???5. Kasdienis vartojimas dalA? LSSR gyventojA? A?traukdavo A? vagiliavimus iA? gamyklA?, vogtos produkcijos pirkimAi??, o neA?sitraukusieji neiA?vengiamai buvo reiA?kinio stebAi??tojai ai??i?? saviti grobstymo liudytojai. Situacija paradoksaliai atrodo septinto deA?imtmeA?io anoniminAi??se anketose: grobstymas pripaA?A?stamas kaip A?prastas (daA?nai pasitaikantis), ir kartu vertintas kaip nusikaltimas. Darbininkai siAi??lydavo imtis konkreA?iA? turto apsaugosAi?? priemoniA? ir atkartodavo propagandines tezes: ai??zNe kiekAi??Ai??vienas darbininkas jauA?iasi ceche A?eimininkuai???, ai??zO taip tikrai prie komunizmo neprieisimai???6.

Ar vagystAi??s bAi??davo pateisinamos maA?ais atlyginimais? Vidutinis LSSR pramonAi??je dirbusio darbininko atlyginimas 1960 m. turAi??jo siekti 81,1 rb., o 1980 m. ai??i?? 181,4 rb. VyriA?kos puskojinAi??s 1967 m. kainavo 65 kap., 1975 m. rAi??kyto kumpio kilogramas ai??i?? 2,20 rb.7 MaterialinAi?? situacija iA? tiesA? kai kuriais atvejais buvo problemiA?ka: pavyzdA?iui, 1967 m. Kauno ai??zDrobAi??sai??? fabrike dirbusios valytojos keturiA? asmenA? A?eimos pajamos tesiekAi?? 75 rb. Jos atveju grobstymas pripaA?intas kaip A?vykdytas bAi??tent dAi??l materialiniA? sunkumA?, taip teisinosi ir sulaikytoji: ai??zSunku pragyventi, todAi??l norAi??jau numegzti vaikams kojinesai???8. Nors tokia materialinAi?? padAi??tis daA?nai laikoma reprezentuojanA?ia kiekvieno darbininko kasdienybAi??, ji atstovauja tik vienai pusei grobsA?iusiA?jA?. Pasitaikydavo tokiA? prieraA?A?, kaip: ai??ziA?leido keliaudama po BulgarijAi?? ir kitiems reikalamsai???9 arba produkcija buvo reikalinga ai??ztriukA?mingoms vardynoms iA?keltiai???10. Atlyginimu pateisinti vagiliavimAi?? bAi??tA? per daug paprasta, nes, kaip reziumuojama jau 1967Ai??m. apklausose: ai??zvieni grobsto, kad sunkiai gyvena, kiti, kad per daug gerai gyvenaai???11. Vis dAi??lto atskaitos taA?ku laikytinos ne esamos gyvenimo sAi??lygos, o grobstymo mastas, kurA? apibrAi??A?davo…

BaudAi??jai: ai??zdraugiA?kasis teismasai???

UA? nusikaltimAi?? ai??zsocialistinei nuosavybeiai??? baudusiA? rajonA? arba miestA? liaudies teismA? kompetencijoje buvo visos valstybinio turto grobimo rAi??A?ys, iA?skyrus smulkA? grobimAi?? (iki 50 rb. vertAi??s turtas valstybinAi??mis maA?meninAi??mis kainomis, A?vykdytAi?? pirmAi?? kartAi?? ai??i?? tada ai??zteisdavoai??? draugiA?kasis teismas). 1969 m. priAi??mus A?sakAi?? ai??zDAi??l atsakomybAi??s uA? smulkA?jA? valstybinio ir visuomeninio turto grobimo sustiprinimoai???, smulkaus masto vagystAi?? laikyta administraciniu nusiA?engimu, ir uA? smulkA? grobimAi??, A?vykdytAi?? pirmAi?? kartAi??, galAi??jo bausti liaudies teismas, arba atsiA?velgiant A? nusikaltimo pobAi??dA? ir prasikaltusiojo asmenybAi??, ai??i?? medA?iaga perleista A?monAi??s draugiA?kajam teismui12. Nuo 1961 m. rugsAi??jo 1 d. A?sigaliojusiame LSSR BaudA?iamajame Kodekse13 bausmAi??s stipriai varijavo: nuo vieneriA? metA? laisvAi??s atAi??mimo ar tam paA?iam laikotarpiui pataisos darbA? uA? smulkA? socialistinio turto grobimAi?? A?vykdytAi?? antrAi?? kartAi?? (98 str.) iki mirties bausmAi??s suA?audant uA? grobimAi?? itin stambiu mastu (95 str.)14. BausmAi??s nuo 1961 iki 1983 m. pakito: padarytos pataisos beveik visuose straipsniuose, skirtuose ai??zsocialistinAi??s nuosavybAi??sai??? apsaugai. Buvo detalizuojamos bausmAi??s ir jA? skyrimo sAi??lygos. DAi??l neprieinamA? A?altiniA? negalima patikrinti, kokios bausmAi??s buvo taikomos: archyviniai duomenys apie teismA? darbAi?? pateikia tik bendrAi?? vaizdAi??15.

Kaip kartodavo komunizmo ideologai, bausmAi??s turAi??jo ne tiek bausti, kiek ai??zperauklAi??tiai???. Pamokyti prasiA?engusius kolektyvo narius turAi??jo kolegos darbininkai. Tam tikslui A?monAi??se buvo kuriami gamybiniai draugiA?kieji teismai16. Tokio teismo veiklAi?? reglamentavo ai??zDraugiA?kA?jA? teismA? nuostataiai???. Kaip jau minAi??ta, jA? svarstymo kompetencijoje buvo pirmAi?? kartAi?? A?vykdytas smulkus grobimas. Liaudies teismus uA?vertus bylomis apie pakartotinus grobstymus, 1965 m. nusprAi??sta pakeisti A?statymAi?? draugiA?kiesiems teismams suteikiant teisAi?? nagrinAi??ti bylas ir uA? antrAi?? kartAi?? A?vykdytAi?? smulkA? grobimAi??17. Bausme A?vardijamas pats vieA?as nusiA?engimo nagrinAi??jimas kolektyve, todAi??l ir nuobaudos ai??i?? visuomeninio poveikio priemonAi??s, kaip antai draugiA?kas papeikimas, vieA?as atsipraA?ymas, skelbtinas spaudoje papeikimas, perkAi??limas A? nekvalifikuotAi?? fizinA? darbAi??18, piniginAi??s baudos iki 10 rb. ir kt. Kolektyvas, o ypaA? toks, kuriame vyko organizuotas grobstymas (su meistrA?, daA?nai vadovybAi??s ir sargA? ai??zpalaiminimuai???), siekdavo pasinaudoti teise ai??zbaustiai??? draugiA?kuosiuose teismuose, kad sugautasis kolektyvo narys iA?vengtA? liaudies teismo bausmAi??s. TodAi??l devinto deA?imtmeA?io pradA?ioje net ir sovietinAi?? spauda vieA?ai vertino draugiA?kA?jA? teismA? veiklAi?? kaip iA?sisukimAi?? nuo liaudies teismo bausmAi??s: ai??zA?ia pabarAi?? daugiau dAi??l akiA? ir uA?mirA?oai???19. Spaudoje buvo deklaruojama, jog siekiama A? draugiA?kojo teismo veiklAi?? A?traukti kolektyvAi?? pasisakyti teismo metu, apibAi??dinti nusiA?engusiojo asmenybAi??, taigi ir ai??zteistiai???20. DaA?niausiai gi A?ia galimybe praktikoje naudojamasi kitomis intencijomis: meistrai uA?tardavo prasiA?engAi??lA? ai??zkaip gerAi??, drausmingAi?? darbininkAi??ai??? ir praA?ydavo bausmAi??s suA?velninimo. PrieraA?as, esAi?? darbininkas ai??zapgailestauja ir pasiA?ada ateityje produkcijos negrobstytiai???21 A?vairiomis formomis atsikartoja draugiA?kA? teismA? posAi??dA?iA? protokoluose.

Kaip minAi??ta, smulkiu vadintas grobimas, kai pavogto turto vertAi?? ai??i?? iki 50 rb. Remiantis Alytaus mAi??sos kombinato draugiA?kojo teismo pagrobto turto A?vertinimu, galime apskaiA?iuoti, kad 1975 m. reikAi??jo pavogti daugiau nei 20 kg kiaulienos nugarinAi??s arba 22 kg rAi??kyto kumpio, kad grAi??stA? baudA?iamoji atsakomybAi??22. Tai paaiA?kina, kodAi??l reiA?kinys buvo vadinamas ai??zneA?imuai???: uA? didesnA? kiekA? grAi??sAi?? baudA?iamoji atsakomybAi??, o ir jam iA?gabenti daA?nai reikAi??jo organizuoti papildomAi?? transportAi??. Smulkus grobstymas buvo patogus ir galAi??jo klestAi??ti dAi??l A?teisintA? A?velniA? nuobaudA?.

Gaudytojai: ai??zobAi??chaesasai???

ai??zSocialistinAi??s nuosavybAi??sai??? apsaugai buvo skirtas specialus skyrius Vidaus reikalA? ministerijoje (toliauAi??ai??i?? VRM), pavaldus milicijos valdybai, ai??i?? KSNGS, arba rusiA?kai ai??i?? O?i???????? (rus. ONi?????i???i?? ?i????Ni??N??i??Ni?? N? Ni????Ni???i??????N????? N???Ni?????i???i????N?Ni????Ni???i??N??????? N????i??N?Ni?????i????????N?Ni???? ?? N????i????N??i??N?Ni?????i????), visuomenAi??je daA?niausiai ir vadintas ai??zobAi??chaesuai??? ir pan. O?i???????? iA?aiA?kindavo ir registruodavo grobimus, kaupAi?? informacijAi?? apie nusikaltimAi?? ir jAi?? analizavo; taikAi?? agentAi??rinA? darbAi??, vykdAi?? reidus, A? kuriuos A?traukdavo ir tarnybinius A?unis23. Skyriaus iniciatyva A?monAi??se galAi??jo bAi??ti atliekamos inventorizacijos. Spauda kAi??rAi?? A?ios institucijos, kaip nenumatomos grAi??smAi??s, paveikslAi??: bet kuriuo metu galimas operatyvus reagavimas A? anoniminius skundus, bei nuolatinis priminimas, jog skyrius ai??zaktyviau pradAi??jo dirbtiai???24, turAi??jo kelti baimAi?? nusikalsti (nors iA? tiesA? tokios A?inutAi??s galimai rodAi??, jog institucija ai??zstengiasiai??? veikti, taigi veikAi?? neefektyviai).

O?i???????? darbuotojai gaudydavo darbininkus, iA?Ai??jusius iA? A?monAi??s teritorijos. Sprendimas ai??zpagautiai??? ar ai??znepagautiai??? priklausAi?? nuo pareigAi??no prioritetA?: karjeros siekio arba noro pasipelnyti priimant kyA?A?: ai??zjeigu kAi?? sugaudavo, tai ten… iA?sipirkdavo. Sakykim tiesiai A?viesiai, kadangi policija [milicija, ai??i?? K. G.] ranka rankon dirbaai???25. Nors viena iA? O?i???????? funkcijA? buvo kova su kyA?ininkavimu, respondentA? atsiminimai leidA?ia teigti, jog tai daA?niau buvo oficiali deklaracija nei reali veikla. IA?sipirkimus garantavo ir paA?intys, o vienos A?monAi??s darbuotoja lakoniA?kai nusako visAi?? sistemAi??: ai??zIr aA? pati veA?usi A? rankas… Pasakytas adresas ai??i?? ai??ztaA?Ai??jai??? nuveA?ta. Sargai paduodavoai???26. A?inoma, ne visa milicija buvo ai??znuperkamaai???, ypaA? ryA?kiai atsimenami netikAi??ti reidai, vadinami ai??zablavaisai???. Nepapirkta ar nepaperkama milicija keldavo baimAi??: ai??zbAi??davo, tA? vienA? policininkA? [milicininkA?, ai??i?? K. G.] bijodavo kaA?kaip. DAi??l ko jA? bijodavo, ar jiem buvo atlyginta prasA?iau?..ai???27 Veikiausiai vietinAi?? milicija bAi??davo labiau korumpuota (tAi?? galAi??jo sAi??lygoti paA?intys).

DarbininkA? baime milicijos darbuotojai naudodavosi ir savanaudiA?kai: ai??zTaip ir ganydavo. BAi??davo, sustoja, durim trinkteli. BAi??davo, kitas ir neiA?laiko. [...] PrivaA?iavo ai??zviliukasai???, durys prasivAi??rAi??, milicininkas kojAi?? iA?kiA?o. Ir A?iAi??ri A? mus. O mes stovim. AA? nesakysiu, kad mes stovim patenkinti, kaip ereliai, kad mes vooo, ai??i?? nu taigi pavogAi??m mAi??sos! Va, A?iAi??rAi??k, kitas A?mogus, ai??i?? jisai dirA?o neturAi??jo, pamirA?o, ar kAi??, ai??i?? turi tarbelAi?? pasidAi??jAi??s. Stovi vietoje, trypia. Galiausiai: ai??zA?ia ne manoai???, ir nusisuko. [Milicininkas] iA?lipo, priAi??jo: ai??zVyrai, kieno tarba?ai??? ai??zNeA?inom.ai??? Jis ir nusineA?Ai??ai???28. Tai buvo pasipelnymo bAi??das: neiA?tvAi??rAi?? psichologinio spaudimo, ai??zneA?Ai??jaiai??? palikdavo galimus A?kalA?ius, kuriuos pasisavindavo milicijos darbuotojai. Miestuose sukurti pramoniniai rajonai tapdavo A?iA? pareigAi??nA? nelegalaus uA?darbiavimo traukos centrais.

O?i???????? ne tik vykdydavo reidus, bet ir pasitelkdavo agentAi??rinA? darbAi??: A?vairiose gamyklose, parduotuviA? bazAi??se turAi??jo informatoriA?. Tai A?vairaus iA?silavinimo (nuo keturiA? klasiA? iki aukA?tojo), A?vairaus amA?iaus (nuo dvideA?imt ketveriA? iki A?eA?iasdeA?imties) ir A?vairiA? profesijA? atstovai. SAi??raA?uose jie figAi??ruoja slapyvardA?iais: ???i??????N?, ???i?????i???i???i??N?, ?s?????i???????i????Ni??, ??????????, daA?niausiai susijusiais su pomAi??giais ar darbo vieta (pavyzdA?iui, agentas ?????????? dirbo krovAi??ju cheminiA? produktA? bazAi??je)29. O?i?????? vedAi?? grobimA? statistikAi??: registruodavo, kokia institucija, kokA? skaiA?iA? nusikaltusiA?jA? sugavo, kaip jie nubausti, paA?ymint sulaikytA?jA? amA?iA?, iA?silavinimAi??, lytA?30. Detalaus darbo reikAi??jo smulkaus grobstymo atveju: vedamos statistikos kiekAi??vienoje pramonAi??s srityje. Neapsiribota vagysA?iA? skaiA?iaus A?vardijimu, kokia institucija sugavo grobstant, bet rAi??pintasi ir ai??zsocialinAi??s klasAi??sai???, A?eimos sudAi??ties iA?skyrimu: buvo bandymai A?A?velgti tendencijas, kokiomis savaitAi??s dienomis daA?niausiai grobiama, grobimo bAi??dai, pamainos metas31.

Saugotojai: ai??zneA?inybinAi?? apsaugaai???

Sugauti grobstantA?jA? turAi??jo ir sukarinta vadinamoji ai??zneA?inybinAi?? apsaugaai???, priklausiusi VRM struktAi??rai ir turAi??jusi rAi??pintis A?moniA? turto apsauga32. Jai buvo pavaldAi??s A?monAi??se dirbAi?? sargai, kontroliuodavAi?? visus darbuotojA? kontaktus su iA?ore: iA? A?monAi??s iA?einantiems ar A?einantiems reikAi??jo rodyti leidimus, o paA?aliniams asmenims ai??i?? registruotis. Jie budAi??davo kontroliniuose postuose, kurie darbininkA? vadinti A?vairiai: ai??zprachadnaai???, ai??ziA?einamojiai???, ai??zvachtaai???, ai??zbAi??delAi??ai???, ai??zvartaiai??? ar tiesiog ai??zpraAi??jimasai???. SargA? kompetencijai priklausAi?? ir tikrinti A?veA?amos A?aliavos bei iA?veA?amos produkcijos kiekA?, taip pat iA?einanA?ius iA? A?monAi??s darbuotojus. Pastaroji galAi??jo bAi??ti nuodugni: kadangi esant A?tarimui tikrinama iki apaAi??tiniA? drabuA?iA?, buvo A?prasta, jog dirbdavo abiejA? lyA?iA? sargai33. IA?kilus pavojui turto saugumui, jie turAi??jo teisAi?? panaudoti A?aunamAi??jA? ginklAi??. Sargai, sugavAi?? ketinusA?jA? prasikalsti, nusiA?engimAi?? fiksuodavo akte, kurA? perduodavo A?monAi??s administracijai, o stambiA? grobimA? atveju akto pagrindu buvo keliamos baudA?iamosios bylos. Daug dAi??mesio A?iai institucijai skyrAi?? laikraA?tis Liaudies sargyboje, kuriame gausu pagyrA? miestA? neA?inybinAi??ms apsaugoms ir konkretiems sargams, ai??zpasiA?ymAi??jusiemsai??? sulaikant ai??zneA?anA?iusai??? ar gadinanA?ius valstybAi??s turtAi??.

TikrovAi??je A?ia, kaip ir kitose kontrolAi??s institucijose, klestAi??jo korupcija, ir ne pagal instrukcijas buvo dirbama: ai??zJie puikiai A?ino: ta sargybinAi?? ai??i?? ai??zsavas kadrasai??? (ima), o ana ai??i?? ai??zvelnio iA?peraai??? (neima)ai???34. NusistovAi??davo savos darbo taisyklAi??s, bAi??davo uA?mezgamos paA?intys, darbo patirtis A?tvirtindavo tarpusavio pasitikAi??jimAi??: kaip buvo priimta sakyti ai??i?? ai??znesudeginsai???35. BemaA? taisykle buvo tapAi??s darbininkA? ir sargA? susitarimas: renkama vadinamoji ai??zstavkAi??ai??? ai??i?? duoklAi??, kuriAi?? A?vairiais laikotarpiais ir A?vairiose A?monAi??se sudarydavo keliA? rubAi??liA? suma. Vienas darbininkas sargo pasiteiraudavo, ar nAi??ra ai??zablavosai??? (nebudi O?i???????? darbuotojai). Jeigu reido nebAi??davo, ai??ztikrinimasai??? galAi??jo vykti kad ir taip: ai??zNueini, pas sargAi??, klausi: Kas geresnio? Galima eit?Ai??ai??i?? Galima. ai??i?? Na, jei sako ai??zgalimaai???… mes rinkdavom tik po rublA? jiems. Tarkim, eina brigada ai??i?? penkiolika vyrA?. Kas pirmas ai??i?? [...] rinkAi??jas. Mes jam po rublA?, po rublA?, paf saujon ir visi iA? paskos. ai??zViso gero, penkiolikaai???, ai??i?? pasako, pinigus paduoda praeidamas. Sargas skaiA?iuoja: vienas, du, trys, keturi… NeskaiA?iuoja garsiai, tik mintyse, o A?iaip: ai??zLaimingai, laimingaiai???. Neduokdie bus A?eA?iolika, ai??i?? jei apgausi vienAi?? kartAi??, kitAi??kart ai??zsudeginsai??? jis tave, sulaikys paprasA?iausiaiai???36. DuokliA? neduodavo administracijos darbuotojai, meistrai, taip pat kai kuriais atvejais darbuotojai, darydavAi?? vadinamAi??sias ai??ziA?eigasai??? (A?aliavos sutaupymas gamybos procese pakeiA?iant jAi?? kitomis, pigesnAi??mis A?aliavomis, arba padidinant netinkamos naudoti A?aliavos svorA?, pavyzdA?iui, mAi??sos pramonAi??je ai??i?? galvijA? odos, A?arnyno, A?lapimo pAi??slAi??s ir kitA? A?alinimo organA?). TurAi??jusieji protekcijAi?? dAi??l gretutiniA? funkcijA?, suteikianA?iA? administracijAi?? kompromituojanA?ios informacijos (pavyzdA?iui, kyA?iA? iA?veA?iotojosAi??ai??i?? vadinamosios ai??zkombinatA? taksistAi??sai???) bei turAi??jusieji administracijos ar meistrA? ai??zdraugA?ai???, ai??zmeiluA?iA?ai??? statusus, bAi??davo atleidA?iami nuo ai??zduoklAi??sai???. A?ia veikAi?? kyA?ininkavimo sistema, kurioje cirkuliavo ir pinigai, ir jau pagaminta produkcija: sargai gautAi?? dalA? mokAi??davo sargA? brigadininkams, taip pat kitiems neA?inybinAi??s apsaugos valdybos pareigAi??nams, veikiausiai uA? tai dangsA?iusiems nuolatinius paA?eidinAi??jimus ir tikrAi??jAi?? situacijAi?? A?monAi??je. ProkuratAi??rai, atlikusiai prieA?iAi??ros funkcijAi??, A?i situacija buvo A?inoma: ai??zNeA?inybinAi??s apsaugos sargai netikrina iA? gamyklA? iA?einanA?iA? dirbanA?iA?jA?. [...] ir patys dalyvauja valstybinio turto grobstymeai???37. SargA? A?sitraukimas A? grobstymAi?? ai??i?? veikiau taisyklAi?? nei iA?imtis.

Tarp sargA? paplitAi?? buvo ir kiti su darbu nederantys A?proA?iai: miegas darbo vietoje ir alkoholio vartojimas. O neraA?tingumas (kai kuriA? darbas reikalavo tikrinti varA?taraA?A?iuose A?raA?ytAi??jA? ir realA? svorA?) bei senyvas amA?ius minimi beveik visA? 1980 m. prokuratAi??ros tikrintA? A?moniA? vadovA?38. Miegantys sargai grobstytojA? negaudAi??: ai??zpasibaigus antrajai pamainai pieno kombinato kontrolAi??s ai??i?? praAi??jimo punkte buvo tamsu, sargAi?? miegojo. ReikAi??jo nemaA?A? pastangA?, kol jAi?? priA?adinomeai???39. O alkoholizmas netgi glumino: ai??zReido metu A? punktAi?? iA? pilstymo cecho atneA?Ai?? sklidinAi?? kibirAi?? alaus. [...] kam dviem moterims visas kibiras gAi??rimo?ai???40

Kad minAi??toji leidimA? kontrolAi?? nekaip teveikdavo, buvo A?inoma ir kitoms kontrolAi??s institucijoms: produkcijAi?? vogdavo ir tose A?monAi??se nedirbusieji asmenys. Vilniaus miesto prokuratAi??ra mini atvejA? (o tokiA? bAi??ta ne vieno), kai elektrotechnikos gamyklos ai??zElfaai??? darbininkAi?? ai??ziA?sineA?Ai??ai??? iA? ai??zPergalAi??sai??? saldainiA? fabriko produkcijos uA? 1,36 rb.41 Ai??monAi??je nedirbantys asmenys bandAi?? ai??ziA?neA?tiai??? siAi??lA? iA? Alytaus medvilnAi??s kombinato, nes sargai netikrina leidimA?42 ai??i?? tokios pastabos atsikartoja A?vairiA? institucijA? dokumentuose. Reikia pridurti, jog neA?inybinAi?? apsauga veikAi?? ne visose A?monAi??se: maA?os A?monAi??lAi??s, esanA?ios toliau miesto, likdavo be apsaugos. Ne visose A?monAi??se neA?inybinAi?? apsauga turAi??jo darbuotojA?, o tose A?monAi??se, kur budAi??davo sargai, dalis jA? bAi??davo administracijos ir darbuotojA? papirkinAi??jami, fiktyviai Ai??jo pareigas: taip buvo palanku vagiliauti, o sargams ai??i?? papildomai pasipelnyti.

Skundikai: ai??zvisuomenininkaiai???

Buvo siekiama visuomenAi??je A?tvirtinti A?sitikinimAi??, jog valstybAi??s turto apsauga rAi??pinasi ne tik gaudanA?ios ir baudA?ianA?ios valstybinAi??s institucijos ai??i?? ai??zsavoai??? turto apsauga suinteresuota pati liaudis, ai??zdirbanA?iA?jA? kolektyvaiai???. SovietinAi??je spaudoje atsikartodavo pastaba, esAi?? tik tarpininkaujant visuomenei buvo iA?sprAi??stos ekonominiA? nusikaltimA? bylos. PraneA?ti apie kitA? A?moniA? nusikalstamAi?? elgesA? buvo raginami visi LSSR gyventojai. SkundA? sistema veikAi?? spaudoje: redakcijos sulaukdavo laiA?kA? su pasiAi??lymais ai??zpasidomAi??tiai???, iA? kur jA? kaimynai, kolegos gavo pajamA? volgai, namui ar palAi??bauti43. Ai??ie straipsniai, feljetonai, karikatAi??ros, net eilAi??raA?A?iai kitA? numeriA? publikacijose susilaukdavo atitinkamos institucijos komentaro: ar informacija pasitvirtino ir kaip asmuo nubaustas44. BaudA?ianA?iA?jA? institucijA? veiklos vieA?umas tarnavo kaip prevencinAi?? priemonAi??, o spaudos nuolatiniai priminimai stiprino tarpusavio nepasitikAi??jimo nuotaikas. SkundA? sistemos A?tvirtinimas turAi??jo kurti LSSR pilieA?iA? savikontrolAi??: mintis apie neatpaA?intAi??, nuolat visA? elgesA? stebintA? skundikAi?? primindavo, jog bet kada galima sulaukti A?skundimo. ai??zA?monAi??s nebijo vieni kitA?ai???, ai??i?? taip grobstymo, kaip amoralaus elgesio, sAi??lygAi?? 1967 m. aiA?kino viena lengvosios pramonAi??s A?monAi??s darbininkAi??. IdeologinAi?? propaganda ar asmeniniai A?sitikinimai veikAi??: ai??zDarbo draugai turi matyti vagystes ir praneA?tiai???45, ai??i?? anoniminAi??je anketoje raA?Ai?? TelA?iA? ai??zMasA?ioai??? fabriko darbininkAi??. UA? vertingAi?? A?skundimAi?? galimai buvo teikiamos premijos46.

Be spaudos skundus priiminAi??jo ir nagrinAi??jo Liaudies kontrolAi??s komitetuose A?kurti specialAi??s skundA? ir pasiAi??lymA? biurai. Kaip rodo interviu su LSSR Liaudies kontrolAi??s komiteto pirmininku Albertu Barausku, A? skundus A?ia vis dAi??lto bAi??davo A?iAi??rima formaliai. SkundA? sistema A?ia arba neveikAi??, arba apAi??mAi?? tik darbininkus. Administracijos nusikalstamAi?? elgesA? skA?sti galAi??jo ne kiekvienas: ai??znesAi??A?iningas vadovas [...] pasitaikius patogiai progai bAi??tinai paA?eis kritikavusiojo teisAi??, pasistengs neiA?mokAi??ti jam uA?tarnautos premijos, arba patyliukais sumaA?ins jo etatAi??ai???47. Nors uA? kontrolieriaus persekiojimAi?? turAi??jo bausti liaudies teismas, o persekiojAi??s asmuo ai??i?? paA?alinamas iA? uA?imamA? pareigA?48, administracijos kerA?tavimas potencialiai grAi??sAi?? akylam paA?eidimA? praneA?Ai??jui.

Liaudies kontrolieriA? grupAi??s, iA?rinktos ai??zdarbo kolektyvA?ai??? A?monAi??se, ne tik priiminAi??jo skundus. PagrindinAi?? jA? veikla buvo patikros, apimdavusios visas A?moniA? veiklos sferas: nuo patalpA? bAi??klAi??s, per dideliA? elektros sAi??naudA?, iki nekokybiA?kos produkcijos, ai??zpriraA?inAi??jimoai??? ir valstybinAi??s nuosavybAi??s grobstymo. PatikrinimA? dAi??l turto apsaugos medA?iaga turAi??jo bAi??ti perduodama A?moniA? administracijai (esant reikalui, jA? draugiA?kiesiems teismams), o jeigu vagystAi?? stambesnio masto ai??i?? prokuratAi??rai. SuraA?yti aktai pasiekdavo rajono, miesto liaudies kontrolAi??s komitetAi??. Surinktos informacijos rezultatai buvo skelbiami A?moniA? sienlaikraA?A?iuose, ir per partinAi?? spaudAi??: Tiesa tam turAi??jo specialA? skyrelA? ai??zLiaudis kontroliuojaai???, Czerwony sztandar ai??i?? ai??zKontrola ludowa w akcjiai???, Kauno tiesa ai??i?? ai??zMasiA? kontrolAi??ai???, TarybinAi?? KlaipAi??daAi??ai??i?? ai??zLiaudies kontrolAi??s A?iniosai???, Ai??iauliA? Raudonoji vAi??liava ai??i?? ai??zLiaudies kontrolAi??ai???. Buvo panaudojamas radijas, televizija, A?moniA? informaciniai stendai ir fotovitrinos49. Kaip ir draugiA?kieji teismai, kontrolieriA? grupAi??s naudojo vieA?Ai??jA? gAi??dinimAi??.

KontrolieriA? rinkimo sistema pasiA?ymAi??jo akivaizdA?iu trAi??kumu: iA?rinktieji A? tokias pareigas paprasA?iausiai neturAi??jo motyvacijos. Net ir ai??zgeriausi komunistaiai???, kaip rodo Alytaus medvilnAi??s kombinato liaudies kontrolAi??s grupAi??s darbo aptarimas, siekdavo iA?sisukti nuo paskirtA? pareigA?: ai??zkai kurie A?altai A?iAi??rAi??jo A? liaudies kontrolieriA? darbAi?? [...], jie nesiteikAi?? dalyvauti nAi?? viename patikrinime, atsikalbinAi??jo neturintys laikoai???. IA?aiA?kinus trAi??kumus, padAi??tis nesikeitAi?? ai??i?? A?moniA? partiniai komitetai tuA?A?iomis frazAi??mis atkartodavo nutarimus: ai??zsaugotiai???, ai??zperA?iAi??rAi??tiai???, ai??zgerintiai???50. Ir tais atvejais, kai buvo grobstoma dAi??l visiA?ko aplaidumo, abejingumo turto apsaugai (pavyzdA?iui, daiktai laikyti kieme ar jA? saugojimo patalpos neturAi??jo durA?), bAi??davo imamasi elementariausiA? priemoniA? ai??i?? A?statyti uA?rakinamas duris51.

KontrolAi??s sistema turAi??jo apimti ne tik visas A?monAi??s sferas, bet ir visas amA?iaus grupes, tad liaudies kontroliavimo buvo mokomi komjaunuoliai. Buvo kuriamos ai??zkomjaunimo proA?ektoriausai??? grupAi??s, veiklos pobAi??dA?iu panaA?ios A? liaudies kontrolierius. Su jais jaunieji ai??zproA?ektorininkaiai??? turAi??jo derinti ketvirA?iA? planus, rengdavo bendrus mokymus, reidus, o pasiA?ymAi??jAi?? buvo rekomenduojami A? liaudies kontrolieriA? grupes52. Ideologinis darbas turAi??jo atsispindAi??ti jA? leidA?iamame sienlaikraA?tyje, kuris ai??zpliekAi?? apsileidAi??lius, darbo drausmAi??s paA?eidAi??jus, girtuokliusai???53. Jaunieji ai??zproA?ektorininkaiai??? galAi??jo kAi??rybingai panaudoti masines informavimo priemones A?monAi??se: stendus su darbo planais ir rezultatais, fotovitrinas su nusiA?engusiA?jA? nuotraukomis, platino atsiA?aukimus ai??i?? ai??zkovinius lapeliusai???, ai??zaliarmusai???, ai??zsignalusai???. SugavAi?? komjaunuolA? grobstant, galAi??jo patys jA? apsvarstyti komjaunimo susirinkime, ai??i?? tai turAi??jo bAi??ti A?monAi??s draugiA?ko teismo atitikmuo.

Kita visuomeninAi??s kontrolAi??s forma ai??i?? milicijA? rAi??mAi??jais vadinamos ai??zsavanoriA?kos liaudies draugovAi??sai???, renkamos A?moniA? kolektyvA?54. SavanoriA?kumas galAi??jo reikA?ti ir nori nenori ai??i?? paskyrAi??, todAi??l, kaip ir liaudies kontrolieriA? atveju, jiems daA?nai trAi??ko motyvacijos. Septinto deA?imtmeA?io spaudoje dar plaA?iai remtasi propaganda: nors ir esAi?? trAi??kumA?, draugovininkai sAi??A?iningai atliekantys savo pareigas, o ai??zsocialistinAi??s nuosavybAi??s grobstymasai??? sumaA?Ai??jo per pusAi??55. Nuo devinto deA?imtmeA?io meluoti darAi??si sunkiau, spauda pripaA?ino pasyvumAi??: atA?ymAi??jAi?? veiklos registracijos knygose, kad paA?eidimA? nebAi??ta, ai??zvyrai raiA?A?ius susigrAi??do A? kiA?enes ir A?murkA?telAi??jo pro restorano durisai???56. Nors O?i???????? ataskaitose draugovininkai ir bAi??davo registruojami kaip ai??zsugavusiejiai???57, jA? veikla daA?niau atsimenama kaip fiktyvi. Dirbusieji su milicija perAi??mAi?? jos pavyzdA? ai??i?? siekAi?? patys pasipelnyti iA? grobstymo: tam tikslui kartu vykdavo A? pramoninius rajonus ir vykdydavo ai??zsAi??kmingus reidusai???, kuriA? tikslas buvo ne sugauti ai??zneA?anA?iusai??? ar uA?kirsti tam keliAi??, bet pasinaudojus ai??zneA?anA?iA?jA?ai??? baime, pasisavinti ai??zA?kalA?iusai???: ai??zPo budAi??jimo bAi??davo ai??zbaliusai??? visAi??laik su tais milicininkais. Na tai kAi??, reikia ko iA?gert. Tai vaA?iuoji prie vyno kombinato, sustoji prie tvoros. Jau, A?iAi??rAi??k, per tvorAi?? kokie lipa. Ai??viesAi?? A?jungia milicininkas, kepurAi?? uA?sideda, ai??i?? eikit susirinkt. TA? buteliA? prisirenkam, jau A?ia gana. Dar reikia uA?kandos. VaA?iuojam prie mAi??sos kombinato, pasistatom maA?inAi?? A?one. VAi??l sAi??dim visi, laukiam. Baigiasi pamaina, eina A?monAi??s. Na, sako, junkim A?viesAi?? viduj, salone. Milicininkas uA?sideda kepurAi??. Tik sAi??myA?is, sambrAi??zdis ten prie stotelAi??s. Nukriko. Nueinam, vAi??l susirenkam deA?ras, viskAi??. UA?kandosAi??ai??i?? kiek nori!ai???58

Meistrai, uA?uot saugojAi?? A?aliavas bei produkcijAi?? ir kAi??rAi?? nepakantos atmosferAi?? vagystAi??ms, kai kuriais atvejais patys tiesiogiai vadovavo grobimui. Administracija, kontroliuodavusi materialiai atsakingA? asmenA? (ir neA?inybinAi??s apsaugos sargA?59) darbAi??, nenorAi??jo vieA?inti realios situacijos A?monAi??je: ai??zNeturAi??tume kur akiA? dAi??ti, jei iA?aiA?kintume visus graibA?tukus, ai??i?? atvirai kalbAi??jo [Ai??iauliA? mAi??sos, ai??i?? K. G.] kombinato direktorius Vincas Vileikis, ai??i?? lenktyniavime uA?imtume blogesnes vietasai???60. Vykdyti patikrinimai (revizijos, inventorizacijos, reidai), turAi??jAi?? fiksuoti realiA? produkcijos ir A?aliavA? kiekA?, Ai??luotoje buvo dar viena tema pajuokai: ironizuojami ir revizijos metu lAi??baujantys revizoriai, ir ai??znevykAi??liaiai???, kuriA? grobstymo istorijas uA?baigAi?? nelauktas patikrinimas. NekokybiA?kas inventorizacijas rodAi?? ir LSSR prokuratAi??ros surinkta patikrinimA? medA?iaga61. DaA?ni duomenys apie pavestA? pareigA? nevykdymAi??, sAi??moningAi?? slAi??pimAi??, institucijA? papirkinAi??jimAi?? ir visuotinA? abejingumAi?? vagiliavimui perA?a iA?vadAi?? apie aukA?tAi?? korupcijos lygA? ir tik smulkmenA? registravimAi?? oficialiose ataskaitose. VieA?ojoje erdvAi??je korupcija vaizduota kaip A?manoma tik protekcijA? neturinA?io sargo atveju, o korumpuotA? milicininkA? bAi??ti visai negalAi??jo: kyA?ius imdavo tik Niujorko policija62.

Grobstytojai: ai??zkombinuotojaiai??? ir ai??zneA?Ai??jaiai???

Kiekvienoje A?monAi??je buvo nusistovAi??jusi savita grobstymo struktAi??ra ai??i?? tai buvo viena darbo kultAi??ros daliA?. Sukaupti produkcijAi?? ar A?aliavas grobimui A?monAi??s viduje reiA?kAi?? ai??zsukombinuotiai???. Viena kombinavimo formA? ai??i?? organizuota, paremta visA? dirbanA?iA?jA? bendru siekiu A?traukti kuo maA?iau A?aliavA? bei produkcijos A? apskaitasAi??ai??i?? daA?niausiai vienijusi brigadAi??. Ai??iuo atveju naudotasi planavimo sistemos trAi??kumu: nurodytos normos A?vykdomos, o gauta virA?norminAi??, nefigAi??ruojanti dokumentuose produkcija ai??i?? pasisavinama63. Darbininkai turAi??jo savo darbu prisidAi??ti prie ai??zplano apA?aidimoai???: sunaudoti kuo maA?iau A?aliavA? gamyboje, ir kartais dirbti virA?valandA?ius ai??i?? apskaitoje nesanA?ias A?aliavas paversti neapskaityta produkcija. UA? nelegaliAi?? gamybAi?? ir virA?valandA?ius A?moniA? vadovai atsiskaitydavo darbininkams leidimu pasisavinti dalA? perteklinAi??s produkcijos. Vis dAi??lto darbininkai siekdavo pasisavinti dar didesnA? kiekA? ai??i?? pergudrauti iA? cecho darbininkus iA?leidA?iantA? ir tikrinantA? brigadininkAi??.

Organizuoto kombinavimo atveju kiekvienas darbininkas turAi??jo kiek kitaip atlikti jam pavestAi?? darbAi??. A?aliavA? priAi??mAi??jo svarstyklAi??s sverdavo ne A?aliavA? augintojA? naudai, laborantai nustatydavo maA?esnA? riebalingumAi?? piene ar didesnA? A?iukA?lingumAi?? grAi??duose64. MAi??sos pramonAi??je gyvuliA? A?alinimo organA?, tokiA? kaip A?lapimo pAi??slAi??, A?arnos, svoris bAi??davo fiksuojamas didesnis, nei iA? tikrA?jA?. KeiA?iama receptAi??ra: deA?rose atsidurdavo daugiau vandens ar svogAi??nA?. Naudojamasi broko ir gedimA? normomis: staklAi??s A?ausdavo siAi??lelA? ne vietoje, vyno buteliai galAi??jo iA?duA?ti pagal ai??znormasai???, o maisto pramonAi??je gendantys produktai ai??i?? sugesti. KrovAi??jai pakraudavo maA?iau ar daugiau A? vagonus (priklausomai nuo to, kam ir kur veA?ama)65, o galiausiai sargai uA? sutartAi?? kainAi?? tikAi??davo tuo, kas paraA?yta popieriuje. Ai??monAi??se, kur buvo praktikuojamas organizuotas kombinavimas, buvo galimas pasisavintos produkcijos vartojimas vietoje: LSSR prokuratAi??rAi?? 1976 m. pasiekAi?? TauragAi??s rajono prokuroro ataskaita, jog trAi??kumas mAi??sos kombinate susidarAi??, nes ai??zdarbininkai virdavo mAi??sAi?? vietoje pavalgytiai???66.

Nesudarius pertekliaus darbininkams vagiliauti nebuvo leidA?iama: situacijai apibrAi??A?ti A?monAi??se vartotas specialus A?argonas ai??i?? ai??zkarantinasai???. Ai??monAi??s darbininkai buvo A?sitikinAi??, jog grobstymas trAi??kumo A?monei nesudaro, nes leidimas produkcijai pasisavinti duodamas A?monAi??s valdyme dalyvavusiA? asmenA?, sekusiA? produkcijos pertekliA? ir trAi??kumAi??. Nors prokuratAi??ros darbuotojA? patikrinimo metu Alytaus mAi??sos kombinate 1979 m. rastas 30 tonA? mAi??sos trAi??kumas, pastarAi??jA? buvo galima greitu laiku padengti: nesant vidinAi??s gamybos apskaitos vienur susikaupusA? trAi??kumAi?? kitur kompensuodavo ai??zplano apA?aidimasai??? (dAi??l A?ios prieA?asties revizoriai kartais negalAi??davo uA?fiksuoti trAi??kumA?)67. Tikrajai situacijai nuslAi??pti buvo klastojami dokumentai: naikinami A?aliavA? priAi??mimo kvitai, taisomi A?aliavos kokybAi?? liudijantys ir kiti dokumentai68. Iventorizacijos vykdomos formaliai, todAi??l A?monAi??s viduje tapdavo sunkiau kontroliuoti apskaitytAi?? ir neapskaitytAi?? produkcijAi??, ai??i?? susikaupAi??s trAi??kumas ar perteklius, uA?fiksuotas revizijos metu, laikytas pagrindu kelti baudA?iamAi??jAi?? bylAi??.

Produkcija galAi??jo bAi??ti kombinuojama ir be vadovybAi??s A?inios, sutartinai veikiant tam tikrA? specialybiA? darbuotojams, arba kiekvieno, tiesiogiai su gamyba susijusio darbininko iniciatyva69. Individualus kombinavimas daA?niau pasinaudodavo turto nesaugojimo aplinkybe: atviroje ar nerakinamoje patalpoje laikoma produkcija, galimybe darbo metu vaikA?A?ioti po visus cechus bei darbo metu iA?eiti iA? kombinato teritorijos, ar seifu, kurio raktA? kopijA? skaiA?iaus negali niekas tiksliai nustatyti70. Kaip matyti iA? Alytaus medvilnAi??s kombinato partinio komiteto dokumentA?, nesant materialinAi??s apskaitos, buvo kebAi??lu fiksuoti trAi??kumus: ai??zNegalima pasakyti, kad bAi??tinai vyksta grobstymai, bet perA?asi iA?vada, kad taip yraai???71.

Po sukombinavimo vydavo produkcijos pasisavinimas ai??i?? grobimas. Pasisavinimas pagal bAi??dus skirstytas A? veA?imAi?? (rus. ??Ni???????i??) ir neA?imAi?? (rus. ??Ni??????N?)72. VeA?imasAi??ai??i?? daA?niau A?monAi??s valdybos ir tarpinAi??s grandies vadovA? (meistrA?, brigadininkA?) grobimo bAi??das: tam reikAi??jo sukaupti didesnA? produkcijos kiekA?. Neturintis galimybiA? ai??ziA?veA?tiai???, produkcijAi?? ai??zneA?davoai???. Grobstymas, vieA?as ai??i?? daA?nai legalizuotas ai??i?? A?monAi??s viduje, uA? A?monAi??s teritorijos ribA? tapdavo nusikalstamu elgesiu. Ai??tartinAi?? neA?ulA? galAi??jo patikrinti VRM darbuotojai, todAi??l produkcijAi?? reikAi??jo kAi??rybingai paslAi??pti.

Priklausomai nuo gamybos specifikos, produkcijos neA?imo bAi??dai skyrAi??si. PagrindinAi?? neA?anA?iojo slAi??ptuvAi?? ai??i?? jo paties kAi??nas ir drabuA?iai. Vyrai produkcijAi?? neA?davo ant peA?iA?, tvirtindavosi dirA?ais ar gumomis prie juosmens ir A?launA?, o moterys darydavosi specialius, kaip respondentAi??s A?vardydavo, ai??zkorsetusai??? iA? dviejA? ai??i?? celofano, kad produkcija liktA? A?vari, ir medA?iaginio audinio ai??i?? maiA?A?, kuriuos A?vilkus vienAi?? A? kitAi?? galAi??davai apsijuosti liemenA? ir susisegti saga. Taip pat buvo slepiama liemenAi??lAi??se ir kelnaitAi??se. Pastarosiose buvo neA?ami suvyti ir tris kartus perriA?ti siAi??lai, kaip respondentAi??s vadindavo ai??i?? ai??zbalnasai???. Ir moterys, ir vyrai produkcija apsivyniodavo (taikyta audiniams), slAi??pdavo rankovAi??se, kiA?enAi??se, tvirtindavo prie blauzdA? ir dengdavo plaA?iomis kelnAi??mis, sijonais. Vyrai neA?iodavo keliais dydA?iais didesnius aulinius batus, kuriA? padai bAi??davo iA?klojami vogta produkcija. Produkcija slAi??pta gobtuvuose ar net po kepurAi??mis. BAi??davo iA?radingai iA?naudojama kiekvienos produkcijos specifika: pavydA?iui, kojinAi??s iA?neA?amos tiesiog jas apsimovus, o alkoholiniai gAi??rimai pilami A? celofaninius maiA?elius, kuriuos reido metu buvo galima pradurti ir A?kalA?io atsikratyti73. DAi??l A?iA? prieA?asA?iA? darbininkA? aprangos ai??zmadosai??? nekito: plaA?ios kelnAi??s, megztiniai ir sijonai, lietpalA?iai, siekiantys blauzdas vasarAi??, ilgi paltai A?iemAi??, gausiai dekoruoti kiA?enAi??mis.

Kiti grobimai buvo atliekami panaudojant ne pagal paskirtA? A?vairias A?monAi??s patalpas. Viena tokiA? vietA? ai??i?? kanalizacija: ai??zTai plukdydavo… Kanalizacijos vamzdynai po visAi?? ai??zMedvilnAi??ai??? [Alytaus medvilnAi??s kombinatAi??,Ai??ai??i?? K. G.], net iA?eina A? NemunAi??. Ten tai vamzdis, ooo, gali eit tuo vamzdA?iu. Tai A?trenkei A? celofaninA? maiA?Ai?? tAi?? rulonAi??, A?metei A? kanalizacijAi??, ir iA?plaukdavo, pasiimdavo prie Nemunoai???. Metodas ne visada taikytas sAi??kmingaiAi??ai??i?? dideli ir sunkAi??s maiA?ai uA?strigdavo74. Buvo naudojamasi ventiliacija, stoglangiais ir tinkamu apA?vietimu: neA?ama tamsiu paros metu arba anksti ryte75. Produkcija slAi??pta ir A?iukA?liA? dAi??A?Ai??se: iA?neA?ta su A?iukA?lAi??mis produkcija tapdavo darbininko nuosavybe. KontrolAi??s kliAi??tys bAi??davo A?veikiamos gudravimais: deA?ros iA?metamos A? lauko teritorijAi?? prakiA?ant jas pro grotuotus langus, o tvoros kartkartAi??mis vis praardomos, produkcija permetama per virA?A?76. ApgaudinAi??jimui buvo iA?naudojamos A?vairios aplinkybAi??s: darbininkai meluodavo ir vaidindavo ai??i?? A?ioje srityje buvo kAi??rybingi.

Grobstymas buvo tapAi??s kasdienybAi??s dalimi, deficito ekonomikos sAi??lygomis jis apAi??mAi?? visus: grobsA?iusius, vogtas prekes vartojusius ir reiA?kinA? stebAi??jusius. DAi??l kasdienio kontakto su reiA?kiniu tokia praktika tapo A?prasta ai??i?? tam tikra norma. TeismA? bausmiA? prevencinAi?? kontrolAi?? efektyviai neveikAi?? dAi??l galiojusiA? smulkiam grobimui palankiA? A?statymA?. Buvo baudA?iama A?velniomis bausmAi??mis, o A?moniA? vadovai, daA?nai patys dalyvaudavAi?? grobstymuose, siekAi?? nevieA?inti vidaus problemos, nepraneA?davo apie nusikaltimAi??, ai??zteisdavoai??? A?monAi??s viduje skirdami menkAi?? nuobaudAi??. KontrolAi??s funkcijAi?? vykdA?iusiA? institucijA? bei organizacijA? atstovai daA?nai buvo nemotyvuoti iA?aiA?kinti nusikalstamas veikas, nes patys A?sitraukdavo A? grobstymus.

Ai??

1 M. Semionovas, ai??zA?inok saikAi??!ai???, in: Ai??luota, 1971, Nr. 20, p. 2.

2 IA? PanevAi??A?io miesto prokuroro ataskaitos, in: LCVA, f. Rai??i??809, ap.Ai??3, b. 554, l. 47.

3 Revizijas organizuodavo visos ministerijos. NeA?inybines revizijas galAi??jo atlikti KontrolAi??s ir revizijos valdyba, taip pat liaudies kontrolAi??s organai: E. Palskys, M. Kazlauskas, P. DaniseviA?ius, Kriminalistika: VadovAi??lis respublikos aukA?tA?jA? mokyklA? teisAi??s specialybAi??s studentams, Vilnius: Mintis, 1985, p. 269; Ai??luota, 1963, Nr. 16, p. 10.

4 JA?nos Kornai, The Socialist System: The Political Economy of Communism, Oxford: Oxford University Press, 1992, p. 236.

5 J. VAi??lyvis, ai??zBalsuoju uA? pasitikAi??jimAi??ai???, in: Ai??vyturys, 1970, Nr. 21, p. 12.

6 IA? A?moniA? darbuotojA? apklausos lapA? apie grobstymus, in: LCVA, f.Ai??R-734, ap. 4, b. 619, l. 173, 356.

7 ?i?????????????????i?? ?? ??N??i??N?Ni??N?Ni???i?? ?i????Ni??????N??????? ?????i?? 1973 ??????N?: N?Ni???i??Ni????Ni???i??N??????? ?i???i???i??????????????, ?i?????i??N???NZN?: ??????Ni????N?, 1974, p. 304; Lietuvos TSR liaudies Ai??kis 1987 metais, Vilnius: Mintis, 1988, p. 113; LCVA, f. R-734, ap. 4, b. 621, l. 57; AAA, f. 303, b. 143, l. 46.

8 IA? A?moniA? darbuotojA? apklausos lapA? apie grobstymus, in: LCVA, f.Ai??R-734, ap. 4, b. 620, l. 61.

9 IA? A?moniA? darbuotojA? apklausos lapA? apie grobstymus, in: LCVA, f.Ai??R-734, ap. 4, b. 950, l. 17ai??i??24.

10 I. MuraA?ovas, ai??zKodAi??l kalnas gimdo pelAi???ai???, in: TarybA? darbas, 1976, Nr. 4, p. 34.

11 IA? A?moniA? darbuotojA? apklausos lapA? apie grobstymus, in: LCVA, f.Ai??R-734, ap. 4, b. 619, l. 59.

12 Lietuvos TarybA? SocialistinAi??s Respublikos AukA?A?iausiosios Tarybos ir VyriausybAi??s A?inios, 1969, Nr. 12-114.

13 Ai??statymas dAi??l Lietuvos SocialistinAi??s Respublikos baudA?iamojo kodekso patvirtinimo, 1961-08-25.

14 Lietuvos TarybA? SocialistinAi??s Respublikos BaudA?iamasis kodeksas, Vilnius, 1961, p. 35ai??i??36.

15 1971 m. LSSR liaudies teismA? baudA?iamA?jA? bylA? metinAi??s ataskaitos, in: LCVA, f. R-761, ap. 5, b. 33.

16 Simonas A?erniauskas, Justinas Glaveckas, Lietuvos TSR draugiA?kA?jA? teismA? nuostatai. Praktinis komentaras, Vilnius: Mintis, 1964, p. 14.

17 Tai skaidAi?? bausmes uA? smulkA?jA? grobstymAi?? A? padarytas pirmAi?? kartAi?? ai??i?? iki 30 rb. nuobauda, pakartotinai ai??i?? iki 50 rb. Galiojo iki 1969 m. A?sako, tuomet palikta iki 30 rb. nuobauda, o nuo 1975 m. ai??i?? 50 rb. ai??i?? iA?liko iki 1983 m.

18 Nuobauda panaikinta 1977 m. dAi??l reto taikymo praktikoje; A.Ai??Dambrauskas, ai??zNauji draugiA?kojo teismo nuostataiai???, in: SocialistinAi?? teisAi??, 1977, Nr. 3, p. 14.

19 J. MeA?kauskas, ai??zSpekuliantai nubaustiai???, in: Tiesa, 1982-02-05.

20 J. RinkeviA?ius, J. Smaliukas, ai??zDraugiA?kA?jA? teismA? veikla kovojant su smulkiais grobimais pramonAi??s A?monAi??seai???, in: SocialistinAi?? teisAi??, 1968, Nr. 1, p. 32.

21 Alytaus mAi??sos kombinato draugiA?kA?jA? teismA? posAi??dA?iA? protokolA? medA?iaga, in: AAA, f. 303, ap. 1, b. 143, l. 45, 57.

22 Ibid., l. 46, 48.

23 O?i???????? 1966 m. I pusmeA?io ataskaita, in: LYA, f. V-100, ap. 1, b. 21, l. 8.

24 A. Liustikas, ai??zSvarbus politinis uA?davinysai???, in: Liaudies sargyboje, 1968-08-30.

25 Interviu su Aldona, asmeninis Kristinos GudaitytAi??s archyvas.

26 Interviu su Angele, asmeninis Kristinos GudaitytAi??s archyvas.

27 Ibid.

28 Interviu su Kazimieru, asmeninis Kristinos GudaitytAi??s archyvas.

29 O?i???????? agentA? sAi??raA?as 1966 m., in: LYA, f. V-100, ap. 1, b. 21, l. 21.

30 O?i???????? ataskaita apie grobstymus respublikoje 1966 m. I ketv., in: LYA, f. V-100, ap. 1, b. 21, l. 3ai??i??10.

31 Informacija apie smulkA?jA? grobstymAi?? 1976, 1980 m., in: Ibid., b.Ai??41, b. 49.

32 Arvydas AnuA?auskas, ai??zRepresinAi?? SSRS vidaus reikalA? sistema Lietuvojeai???, in: Lietuvos vidaus reikalA? istorija, Vilnius: Lietuvos Respublikos Vidaus reikalA? ministerija, 2008, p. 316.

33 Instrukcijose sargams nAi??ra paA?ymAi??ta, kokiu bAi??du turi vykti tikrinimas, bet A?vardijama sargo teisAi?? ai??zsulaikytiai???: Instrukcija neA?inybinAi??s iA?orinAi??s apsaugos prie Lietuvos TSR VRM Milicijos organA? sargams, Vilnius, 1960, p. 8.

34 J. JureviA?ius, ai??zKiti vagia, o aA? pasiimuai???, in: Ai??vyturys, 1978, Nr. 3, p. 18.

35 Nors neA?inybinAi??s apsaugos valdyba turAi??jo periodiA?kai keisti sargus, jie dirbdavo penkis ir daugiau metA?: LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 673, l. 11.

36 Interviu su Kazimieru, asmeninis Kristinos GudaitytAi??s archyvas.

37 RokiA?kio rajono prokuroro 1980 m. I pusm. ataskaita, in: LCVA, f.Ai??R-809, ap. 3, b. 595, l. 32.

38 1980 m. I pusm. patikrinimo ataskaitos, in: LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 595, l. 2.

39 V. TreA?iokas, ai??zKodAi??l vagies kepurAi?? nedegaai???, in: TarybA? darbas, 1978, Nr. 11, p. 38ai??i??39.

40 Kalbama apie situacijAi?? Ai??iauliA? ai??zGubernijosai??? alaus gamykloje (Ibid.).

41 Vilniaus miesto prokuroro ataskaita, in: LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 563, l. 38.

42 IA? Alytaus LKP 60-meA?io medvilnAi??s kombinato partinio komiteto posAi??dA?iA? protokolA?, in: LYA, f. 17389, b. 1, l. 72.

43 ValdiA?kAi?? meitelA?, / NukombinuotAi??jA?, / ai??zLaistAi??ai??? direktorius / Su pavaduotoju. // AtplaukAi?? skundai / Ai?? ministerijAi??: / ai??zPasidomAi??kite / IA? ko ten geria jieai??? (Ai??luota, 1965, Nr. 5, p. 13).

44 Ai?? Ai??luotoje 1980 m. Nr. 11 publikuotAi?? straipsnA? buvo sureaguota Bendrosios prieA?iAi??ros skyriaus, kuris LazdijA? rajono prokurorui (tuo atveju A?iame rajone ai??zgrobstomaai???) A?sakAi?? patikrinti informacijAi?? (LCVA, f.Ai??R-809, ap. 1, b. 599, l. 48).

45 IA? 1967 m. A?moniA? darbuotojA? anoniminiA? apklausos lapA? apie grobstymus, in: LCVA, f. R-734, ap. 4, b. 619, l. 176, 105.

46 J. JureviA?ius, op. cit., p. 19.

47 Albertas Barauskas ai??i?? 1962ai??i??1982 m. LKP CK ir LSSR MinistrA? Tarybos partinAi??s-valstybinAi??s kontrolAi??s komiteto, vAi??liau LSSR Liaudies kontAi??rolAi??s pirmininkas; ai??zInterviu su A. Barausku. Liaudies kontrolieriA? darbai ir rAi??pesA?iaiai???, in: Laikas ir A?vykiai, 1978, Nr. 15, p. 4ai??i??6.

48 Albertas Barauskas, ai??zLiaudies kontrolAi?? ai??i?? partijos pagalbininkasai???, in: Komunistas, 1969, Nr. 7, p. 51.

49 Leiba RudaA?evskis, Liaudies kontrolAi??s vieA?umo vaizdinAi??s priemonAi??s, Vilnius: Mintis, 1973, p. 5ai??i??22.

50 1968 m. A?monAi??s liaudies kontrolAi??s grupei priklausAi?? 21 asmuo; IA? Alytaus LKP 60-meA?io medvilnAi??s kombinato partinio komiteto posAi??dA?iA?, in: LYA, f. 17389, ap. 1, b. 1, l. 106.

51 IA? Alytaus miesto liaudies kontrolAi??s ataskaitA? LSSR liaudies kontrolAi??s komitetui, in: AAA, f. 229, ap. 1, b. 33, l. 25.

52 Komjaunimo proA?ektoriaus nuostatai, Vilnius, 1980, p. 5.

53 Alytaus medvilnAi??s kombinate 1968 m. dirbo 350 komjaunuoliA?. Leido Komjaunimo proA?ektoriA?; IA? Alytaus LKP 60-meA?io medvilnAi??s kombinato partinio komiteto posAi??dA?iA?, in: LYA, f. 17389, ap. 1, b. 1, l. 109.

54 Pirmosios draugovAi??s LSSR pradAi??tos kurti 1959 m., patvirtinti liaudies draugoviA? nuostatai; J. VidAi??nas, ai??zLiaudies draugovAi??ms ai??i?? 10 metA?ai???, in: Liaudies sargyboje, 1969-02-28.

55 Edvardas Uldukis, ai??zDraugiA?kasis teismas svarsto draugovininkAi??ai???, in: Tiesa, 1963-06-13.

56 L. Banelis, ai??zIA?barstytos valandosai???, in: PaneveA?io tiesa, 1980-02-27.

57 1980 m. pirmo ketvirA?io ataskaita iA? lengvosios pramonAi??s srities: iA? 256 smulkiA? vagysA?iA? A?eA?ias iA?aiA?kino draugovininkai, in: LYA, f. V-100, ap. 1, b. 49, l. 44, 53.

58 Interviu su Stasiu, asmeninis Kristinos GudaitytAi??s archyvas.

59 Alytaus mAi??sos kombinate budima nuo 10 iki 23 val., ir kontroliuojama materialiai atsakingA? asmenA? veikla; IA? LSSR prokuratAi??ros patikrinimA? kombinate medA?iagos, in: LCVA, f. Rai??i??809, ap. 3, b. 673, l. 38.

60 V. TreA?iokas, op. cit., p. 39.

61 DAi??l inventorizacijA? KlaipAi??dos, Ai??iauliA?, Alytaus ir TauragAi??s mAi??sos ir pieno pramonAi??s A?monAi??se, in: LCVA, f. R-809 ap. 3, b. 554, l. 1.

62 Laikas iA?siaiA?kint, kurie policininkai ima kyA?ius. / ai??i?? Sunku tai padaryti. Lengviau nustatyti, kurie neima. (A. A?iurkinas) (Ai??luota, 1972, Nr. 3, p. 10).

63 VirA?norminAi??s materialinAi??s vertybAi??s turAi??jo bAi??ti registruojamos, o uA? jA? slAi??pimAi?? baudA?iama: 1981 m. nutarimas ai??zDAi??l virA?normatyviniA? ir nenaudojamA? materialiniA? vertybiA? realizavimo tvarkosai???, in: Lietuvos TSR A?statymA? sAi??vadas, t. 5, Vilnius: Mintis, 1986, p. 103ai??i??107.

64 IA? ataskaitA? LSSR prokuratAi??rai, in: LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 673, l. 2.

65 1975 m. vidutiniA?kai visoje respublikoje viename vagone trAi??kdavo 100 kg mAi??sos. 1973 m. iA? 9200 t iA?veA?amos produkcijos Vilniaus mAi??sos kombinate trAi??ko 11,1 t mAi??sos gaminiA? (0,12% produkcijos) (LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 463, l. 144, 293; b. 554, l. 47).

66 LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 436, l. 112.

67 Ibid., l. 2; I. MuraA?ovas, op. cit., p. 34ai??i??36.

68 LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 554, l. 47; b. 436, l. 103.

69 ai??zKas sugebaai??? ai??i?? taip raA?Ai?? 1967 m. ai??zMasA?ioai??? trikotaA?o gamybinio susivienijimo darbuotoja (IA? anoniminiA? apklausA?, in: LCVA, f. R-734, ap. 4, b. 619, l. 100).

70 LCVA, f. R-809, ap. 3, b. 554, l. 77; b. 436, l. 32.

71 LYA, f. 17389, ap. 1, b. 1, l. 72.

72 Taip skirstytas smulkus grobimas O?i???????? statistinAi??se analizAi??se. Kadangi tirti smulkaus masto grobimai, dominuoja neA?imo forma: 1980 m. I ketv. mAi??sos ir pieno pramonAi??s A?monAi??se iA? 396 smulkiA? grobimA? tik 6 A?vykdyti ai??zveA?imoai??? bAi??du (LYA, f. V-100, ap. 1, b. 49, l. 29).

73 Interviu su Angele, Danute, Aldona, Kazimieru, GraA?ina, asmeninis Kristinos GudaitytAi??s archyvas; Ai??luota, 1967, Nr. 17, p. 7; LCVA, f.Ai??R-734, ap. 4, b. 620, l. 5, 6, 27, 31, 33. 57, 124, 188.

74 Interviu su Stasiu, Kazimieru, asmeninis Kristinos GudaitytAi??s archyvas.

75 NeA?imas daA?niau priklausAi?? nuo pamainos laiko. Daugiausia darbininkA? dirbdavo 9ai??i??18 val. pamainoje, todAi??l ai??zneA?imA?ai??? skaiA?ius A?iuo metu didA?iausias. Kiekvienoje A?monAi??je ir skirtinguose miestuose laikas skyrAi??si: pavyzdA?iui, iA? Alytaus lengvosios pramonAi??s A?moniA? ai??zneA?amaai??? (ai??zsugaunamaai???) 18ai??i??24 val., o Kauno ai??i?? 24ai??i??9 val. (IA? O?i???????? smulkaus grobimA? 1976 m. I ketv. analizAi??s, in: LYA, f. V-100, ap. 1, b. 41, l. 17).

76 IA? LSSR teismo ekspertizAi??s mokslinio tyrimo instituto surinktos medA?iagos, in: LCVA, f. R-734, ap. 4, b. 619, l. 127; b. 1524, l. 17ai??i??20.