GruodA?io skaitymai

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Andrius JakuA?iAi??nas
DATA: 2014-01

Ai??tai ir baigAi??si metai, per kuriuos mano pasitikAi??jimas kultAi??rspaude iA? ai??ztrapaus” virto ai??zkritiA?kai maA?u”, ai??i?? drAi??siai galAi??A?iau jA? vadinti nepasitikAi??jimu. Tai liAi??dina, nes anAi?? sausA? vis dar atrodAi??, kad imuosi prasAi??mingo, liAi??dnAi?? situacijAi?? (kuri, ai??i?? taip rodAi??si, ai??i?? niekam negali patikti) keisti padAi??sianA?io darbo, o nAi??n jau kaip ir akivaizdu, jog visa liks tvyroti toje paA?ioje apgailAi??tinoje bAi??klAi??je.

Nesupraskite manAi??s neteisingai: aA? nebuvau toks naivus, kad leisA?iau sau puoselAi??ti viltis, neva mano rAi??pestis kaA?kaip apvers visAi?? sistemAi?? aukA?tyn kojom, o betgi net po penkiA? ar A?eA?iA? darbo vienam kultAi??rlaikraA?tyj metA? vis dar maniausi, kad ji, nors ir labai vangiai, pajAi??gia mokytis iA? savo klaidA? ir evoliucionuoti; tuotarp dabar jau atrodo, kad spaudos pajAi??gos yra sutelktos vien tam, kad bAi??tA? iA?saugoti tie patys turinio formavimo principai ir proporcijA? santykiai, ai??i?? kuklios bAi??tinybAi??s ir (taip pat bAi??tini) pasilankstymai, kuriA? uA?tenka, kad leidinys atrodytA? panaA?us A? leidinA?, ir dar vieneriems metams gautA? finansinAi?? valstybAi??s paramAi??. (IA? pradA?iA? atrodAi??, kad sustabarAi??jusiAi?? sistemAi?? A?iek tiek bando judinti bene jauniausiAi?? bendradarbiA? ratAi?? turintis savaitraA?tis ai??zAi??iaurAi??s AtAi??Ai??nai”, bet dabar, ai??i?? jau iA? perspektyvos, ai??i?? galima teigti, jog A?A? apgaulingAi?? A?spAi??dA? sukAi??rAi?? naujA? vizualiniA? formA? paieA?kos ai??i?? anA? metA? pradA?ioj pasikeitAi?? popierinio laikraA?A?io dizainas, o pastaruoju metu ai??i?? ir interneto svetainAi??.) Kitaip kalbant, sistema yra iA?mokusi ir pasiruoA?usi taip pat ir ateityje ai??zstovAi??ti vietoje” ai??i?? ir, tiesAi?? sakant, aA? neturiu nuovokos, kokia jAi??ga galAi??tA? jAi?? suardyti, arba, ai??i??audiatur et altera pars, ai??i?? bAi??tA? surasta A?tikinamA? argumentA?, kodAi??l ji yra (ir turi bAi??ti) kaip tik tokia.

Juk labai gali bAi??ti, jog aA? dar daug ko nesuprantu?

Vis dAi??lto mano kovingAi?? nuotaikAi?? gerokai prablaA?kAi?? supratimas, kad kaltinant sistemAi?? nereikAi??tA? persistengti, nes, kaip Ai??mAi?? rodytis, didA?iausia jos problema esti ne mAi??stymo stagnacija ir net ne pinigA? stygius, patiriamas tai aA?triau, tai A?velniau (bet niekada neatlAi??gstantis), ai??i?? o tai, kad kultAi??rlaikraA?A?iai, galima sakyt, neturi adresato. Tiksliau, adresatas aiA?kus ai??i??Ai?? kultAi??ros A?mogus ir (daugiau hipotetinis) kultAi??ros mAi??gAi??jas, bet ai??i?? kas iA? to? Dauguma tA? puikiA? A?moniA?, net jei jie sau kartais leidA?ia A?sigyti kokA? kultAi??rinA? savaitraA?tA? ar mAi??nraA?tA?, o prireikus ai??i?? ir stoja uA? juos A? kovAi?? fondA? koridoriuose bei ministerijA? kabinetA? skersvAi??juose, kultAi??rinAi?? spaudAi?? skaito itin vangiai ai??i?? ji egzistuoja veikiau kaip A?enklelis ar vAi??liavAi??lAi??, kuriAi?? reikia turAi??ti ir, prispyrus reikalui, uA? jAi?? pastovAi??ti, bet ai??i?? nieko daugiau. AiA?ku, negali sakyt ai??i?? jie mielai pavarto visokias literatAi??ros apA?valgas, kuriose yra tikimybAi?? pamatyti minimAi?? geruoju savo pavardAi??, bet kolegos ar kolegAi??s raA?inio (A?ia turiu galvoj tiek meninius, tiek poleminius tekstus) yra neregAi??jAi?? daugybAi?? metA? ai??i?? ir, man regis, toks liaudies abejingumas kultAi??ros kasdienybei bei jos ruporams yra viena svarbiausiA? prieA?asA?iA?, kodAi??l kultAi??rinAi?? spauda ai??znegerAi??ja” ai??i?? netampa gyvastinga, aktualia ir telkianA?ia. ai??zKad ir koks puikus, darbui atsidavAi??s bAi??tA? redakcijos kolektyvas, jis negali veikti tuA?A?iom apsukom ai??i?? turi bAi??ti kas nors, kam to darbo reikia, kas jA? vertina ir kas, jei reikia, ai??i?? o dabar reikAi??tA? nuolat, ai??i?? jA? traukia per dantA?”, ai??i?? pasipiktinAi??s raA?iau ai??zRugpjAi??A?io skaitymuose” (ai??zLiteratAi??ra ir menas”, Nr. 35)

Taip pat, bAi??gant savaitAi??ms ir mAi??nesiams, vis teisingesnis rodAi??si A?tarimas, kurA? iA?sakiau ai??zSpalio skaitymuose”, o bAi??tent, kad ai??zkokybiA?kos literatAi??ros galimybAi?? kultAi??rinAi??je spaudoje psichologiA?kai mes, kultAi??rininkai, jau seniai esame palaidojAi?? ai??i?? metaforiA?kai kalbant, kartelAi?? jau kadais yra nulauA?ta, todAi??l net klaikiausiAi?? niekdarystAi?? nAi??nai priimame kaip visiA?kai normalA?, nuo kultAi??rinAi??s spaudos galbAi??t net neatsiejamAi?? dalykAi??,Ai??kuris niekam netrukdo.” Ir dabar sutikA?iau su, rodos, tuose paA?iuose ai??zSpalio skaitymuose” iA?reikA?ta mintimi, jog A?itoks A?sivaizdavimas yra viena didA?iausiA? mAi??sA? literatAi??ros (ir net kultAi??ros apskritai) problemA? ai??i?? bAi??dami lojalAi??s arba tiesiog abejingi viskam, kas menka, silpna, apgailAi??tina, mes, galbAi??t patys to nesuvokdami, legitimuojame grafomanijAi?? ir netgi padedame jai virsti kanonu, taigi norAi??A?iau darsyk pakartoti ir aname tekste uA?duotAi?? klausimAi??: kokiA? pasekmiA? tai gali turAi??ti jaunam kAi??rAi??jui, patikAi??jusiam (na, tarkim), jog tai, kas publikuojamaAi??litmenyjeAi??irAi??A?atAi??nuose, ir yra A?iuolaikinAi?? lietuviA? literatAi??ra?

Ai??iai apA?valgai buvau suplanavAi??s pasiAi??lyti ir statistikos (kas publikavo daugiausia tekstA?, kokiuose laikraA?A?iuose ir t. t.), bet nesuspAi??jau ai??i?? tikiu, artimiausiu metu vis tiek rasiu bAi??dA? savo kuklius tyrimus pristatyti, nors, ai??i??Ai?? galiu iA?kart pasakyti, ai??i?? nieko, ko ir taip nebAi??tume A?inojAi??, jie neatskleis, o bendra padAi??tis, skirtingai nei A?velgiant pamAi??nesiui, atrodys netgi kiek viltingesnAi??…

Vis dAi??lto padAi??tis nAi??ra guodA?ianti, ir gruodA?io mAi??nesio publikacijos, ai??i??Ai?? o tarp jA? bAi??ta A?kvepianA?iai siaubingA? tekstA?, kuriA? nemokA?iA?kumu, A?iek tiek perA?engdamas padorumo ir etikos ribas, netgi siAi??lyA?iau pasimAi??gauAi??ti, ai??i??Ai??Ai?? tai tik patvirtino; jos aiA?kiai parodAi??, kad svarbiausias laikraA?A?iA? ir A?urnalA? tikslas ai??i?? vaizdu arba tekstu uA?pildyti puslapius, o koks tai tekstas ar vaizdas ai??i??Ai?? jau ne taip svarbu. Tiesa, nenoriu perspausti ai??i?? poezijai gruodis buvo gal netgi geresnis nei vidutiniA?kas mAi??nuo; prie to prisidAi??jo antrAi??jAi?? publikacijAi?? A?iais metais mums siAi??lantis Tomas Venclova (ai??zMetai”, Nr. 12), Donatas PetroA?ius (ai??zRubrika ai??zVienas eilAi??raA?tis”, LiteratAi??ra ir menas”, Nr. 46), IlzAi?? ButkutAi?? (ai??zNemunas”, Nr. 43, ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai”, Nr. 48), Viktoras RudA?ianskas (Nemunas”, Nr. 43) ir kiti jA? kolegos, tikAi??tina, nusprendAi?? nepraA?iopsoti galimybAi??s patekti A? naujAi?? Poezijos pavasario almanachAi??.

Gintaro A?ilio nuotrauka
Gintaro A?ilio nuotrauka

Bet A?tai prozos publikacijos A?A? mAi??nesA? buvo daugiau negu silpnos, kai kurie autoriai demonstravo A?spAi??dingAi??, tiesiog iA? koto verA?iantA? nemokA?iA?kumAi??, kuris, ai??i?? A?ia dera prisiminti Jono SteikAi??no atvejA?, ai??i?? netgi sugebAi??jo pasiekti ai??zkokybAi??” iA? kito galo, ir naujameA?iameAi??litmenyjeAi??driokstelAi??jo kaip tikra ai??zpetarda”; net narsiausiems grafomanijos aukA?tumA? uA?kariautojams ai??i??Ai?? Algimantui Lyvai, Laimonui Iniui, Jonui JakA?tui ir t. t. iki gAi??dA?ios uA?literatAi??rAi??s, kurioje vieniA?as levituoja KAi??stutis A?esnaitis (ai??zLiteratAi??ra ir menas”, Nr. 45) ai??i?? dar galelis kelio. NovelAi?? ai??zDemiurgo A?eA?Ai??lis” tai ne A?iaip sau grafomanija, ai??i?? tai jau jos tobulybAi??, tam tikras etalonas, aiA?kiai paroAi??dantis, kur mes esame ir kur einame su visa savo kultAi??ra ir niekdarystAi??s gailAi??jimu, ai??i??Ai?? ar tik ne A? tAi??, kryptingai angaA?uotAi?? vietovardA? dAi??vinA?iAi?? vietovAi?? Peru?

KaA?kada buvAi??s A?ymus fotografas realistas Stasys Kuosakovskis, jausdamas silpstantA? savo kAi??nAi??, ryA?tasi ai??zanalogA? neturinA?iam” eksperimentui ai??i??Ai?? ai??zjis iA?A?auks savo dvasiAi?? ir lieps jai atnaujinti kAi??no lAi??steles”. Stebuklingajai tyrei prireikia tinkamos konsistencijos A?lapimo (protagonistas prisiA?iAi??ri, kAi?? valgyti), A?monai nurodyta gauti gaidA?io kraujo, oA?io ragA?, balandA?iA? iA?matA?; buvAi??s fotografas nusprendA?ia A?pilti A? koA?elAi?? ir ryA?kalA?, o galiausiai A? komponentA? sAi??raA?Ai?? A?traukiama ir septyniolikos nuo meningito mirusio prosenelio kaukolAi??s mikstAi??ra (tam tenka eiti plAi??A?ti kapo)… Kuo visa tai baigiasi, suA?inosite atsivertAi?? A?urnalAi??, ai??i??Ai?? galiu tik atskleist, jog Kuosakovskio lAi??stelAi??s neatjaunAi??ja, bet…

Prie paslaptingo A?esnaiA?io opuso glaudA?iasi (ir lyg mAi??gina graA?inti padAi??tA?) Romo Daugirdo publikacija ai??i??Ai?? beje, man pasirodA?iusi ne tiek A?domi kaip mAi??nraA?tyje ai??zMetai” (Nr. 5ai??i??6) publikuoti vizualumu ir sodria, nelyginant iA?dA?iAi??vusiA? daA?A? tekstAi??ra A?avAi??jAi?? ai??zPoesizmai”. Ai??iuose tekstuose viso to nAi??ra, jie neilgi ir, ai??i?? kaip Daugirdui, ai??i?? labai nuosaikAi??s. Kiekvienas diptikas, kaip ir galima tikAi??tis pagal A?anro apibrAi??A?tA?, yra sudarytas iA? dvieAi??jA? (sAi??lygiA?kai) savarankiA?kA? tekstA?, todAi??l prasmAi??s tenka ieA?koti siejant, gretinant ai??i?? arba, atvirkA?A?iai, prieA?inant, ai??i?? abi kiekvieno diptiko ai??zdetales”. Tiksliau,Ai??tektA? doxycycline for dogs for sale canada. Ai??ieA?koti, jei tie tekstai nebAi??tA? pernelyg vienaplaniai, dirbtinai vaizdingai ir A?iek tiek pedagogiA?kai konstatuojantys banalias kasdienybAi??s metaforas (ai??zpraeidamas skaistyklAi?? / volo ir lygybAi??s / gali save pratAi??sti / iki pragaro”, ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zlygybAi??”), arba netikAi??tai reikA?mingiau susidAi??sA?iusiA? A?odA?iA? faktus: ai??zjos A?iAi??ri pro langAi?? / ir registruoja blusas”, ai??i?? eilAi??raA?tis ai??zinercija”.

ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nA?” (Nr. 46) poezijos skiltis padalyta trims poeAi??tams ai??i?? Dominykui NorkAi??nui, Viktorijai Rimaitei, Nidai Timinskaitei. Apie visus tris nelabai turiu kAi?? gero pasakyti ai??i??Ai?? pavyzdA?iui, Dominykas NorkAi??nas (jA? esu minAi??jAi??s ai??zLapkriA?io skaitymuose”, Nr. 47) pastaruoju metu apsAi??stas kaA?kokiA? ezoteriA?kA? vaizdiniA?; daugiaaukA?tAi??s metaforos ir bereikA?mis vaizdingumas klampina, prasmAi??s nAi??ra: ai??zseisminAi??m vibracijom / dAi??zgia / gelA?betony sustingdytA? / patirA?iA? / mikroscheminAi??s sankaupos” (ai??zIA? neA?emiA?kumo manifestacijA?”, II) ir t. t., ir t. t. NuoA?irdA?iai linkAi??A?iau Dominykui truputA? atvAi??sti ir paA?iAi??rAi??ti A? tuos tekstus A?viesia galva, ai??i??Ai?? esu tikras, tai padAi??s. Viktorijos RimaitAi??s A?ia publikuojami vos keli neilgi eilAi??raA?A?iai, bet jA? pakanka matyti, jog autorAi?? neturi jokios individualios raiA?kos, nieko, kas jos tekstus iA?skirtA? iA? daugybAi??s kitA? indiferentiA?kA? literatAi??ros erdvAi??je klajojanA?iA? tekstA? ai??i?? tai daugiau ne eilAi??raA?A?iai, bet oras, kuriuo kvAi??puojame, visos mAi??sA? mintys. Tai svarbu, bet kritikai uA? tai nepaglosto (nors, sakykim, partneris gal ir labiau myli). Beje, turite puikiAi?? progAi?? palyginti RimaitAi??s tekstus su laikraA?A?io puslapio kaimynAi??s Nidos TiminskaitAi??s eilAi??raA?A?iais. Ar labai daug matyti skirtumA??
KaA?kokA? panaA?A? klausimAi?? drA?sau sau uA?duoti, A?iame savaitraA?tyje ir vAi??l radAi??s KAi??stuA?io Navako opusAi?? apie savo santykius su dar viena moterimi (ai??zLilit”) ai??i?? bent aA?, pradAi??jAi??s skaityti tekstAi??, pagalvojau, kad jA? jau esu skaitAi??s. Kaip vAi??liau paaiA?kAi??jo, skaitAi??s nebuvau ai??i?? tiesiog KAi??stuA?io lorelei, monikA?, auA?rA? ir kt. pripildyta sAi??monAi?? atsisakAi?? A?A? tekstAi?? laikyti nauju, ai??i?? labai tikAi??tina, kad ir kitiems skaitytojams atrodys panaA?iai. KaA?ko daugiau A?iA?ia ir negalAi??A?iau pridurti: gerai paraA?yta, navakiA?kai subtiliai, patiks visiems, kas mAi??gsta ai??zpletkus”. N. B. Ne tik gyvenime, bet ir skaitant A?A? tekstAi?? reikia dAi??ti pastangas tikAi??ti, kad autorius ai??i??Ai?? A?avingas A?aunuolis, antraip gali pasimatyti dalykA?, niAi??resniA? akiai…

antibiotic order

ai??zNemune” (Nr. 42) ai??i?? didelis Gintauto DabriA?iaus poezijos pluoA?tas; tai bene pirmoji A?io mAi??nesio poezijos publikacija, kuria mAi??gautis nereikia papildomA? argumentA? ir kuri, ypaA? paA?A?stantiems ir vertinantiems Gintauto pasaulio matymo bAi??dAi??, naiviai nepatiklA? kalbos suktumAi??, pasirodys gana miela, juoba kad poeto A?vilgsnis A? paprastus dalykus metai iA? metA?, regis, vis aA?trAi??ja: ai??zKaip laikAi?? suprast ai??i?? / Diena lyg rutuliukas // Ir visa kita / Padaryta iA? rutuliukA? ai??i?? / Tik smulkiau.” Nors man gal tik taip atrodo, aplinkybAi??ms simboliA?kai sutapus: kaip A?ia nepridursi, jog manoAi??oldskAi??linioAi??telefono ekrane ai??i?? gal prieA? kokius 8 metus fotografuoti sAi??naus prie jAi??ros nulipdyti smAi??lio rutuliukai. O ir pas kaimynAi?? bute nuolat kaA?kas raiA?iojasi… Spintos ratukai? Ar vis dAi??lto ai??i??Ai??Ai??visa kita?

BAi??tA? apie kAi?? pasvarstyti, bet A?tai skaitant NijolAi??s KepenienAi??s kAi??rinA? ai??zKompotas liAi??tams” teko vAi??l prisiminti KAi??stuA?io A?esnaiA?io liguistAi?? ir makabriA?kAi?? kAi??rybingumAi?? ai??i?? A?io autoriaus kAi??rinyje senis Kuosakovskis bAi??dA? atnaujinti savo susidAi??vAi??jusias lAi??steles ieA?kojo magijoje, o KepenienAi??s raA?inyje pasakotojos moA?iutAi?? ir senis AntanaviA?ius, kurA? gerokai jaunesnAi?? partnerAi?? Liudvika palieka, nes ir sulaukAi??s devyniasdeA?imties jis nesiruoA?ia mirti, jauninasi savais bAi??dais ai??i?? moA?iutei prisireikia ai??ztarybinio” kompoto su plaukiojanA?iomis razinomis, o AntanaviA?iui, kad A?is atsikovotA? LiudvikAi??, ji pataria suA?iupti liAi??tAi??. Skaitydamas pirmuosius sakinius, atvirai kalbant, jauA?iausi A?kliuvAi??s (nes atrodAi??, kad ai??zstebuklinAi??s novelAi??s” A?anras neturi perspektyvA?), bet dabar turiu pripaA?int, jog A?i A?maikA?ti alegorija yra visai paskaitoma, nors A?iek tiek prievartinis A?aismingumas (o A?aismingumas A?ia bAi??tinas, nes be jo A?itas tekstas bAi??tA? tiesiog nesAi??monAi?? kaip A?esnaiA?io opusas) A?iek tiek trukdo A?sijausti A? A?vykiA?, galiausiai sukeiA?ianA?iA?, taip pasakykim, priekA? su galu, srAi??tA?.

PrAi??siA?kojo pasaulio vidine rekonstrukcija nuolat uA?siAi??musio Mindaugo MilaA?iaus-MontAi??s ai??zpaklodAi??” ai??zAs DruAi??wAi??” (prAi??s. AA? tikiu) savaitraA?tyje ai??zLiteratAi??ra ir menas” (Nr.46) perkelia mus A? istorijai nei geografijai nebepavaldA? (nors egzistavusA? laike ir erdvAi??je) visai kitokio intensyvumo pasaulA?: ai??zA?ia oA?Ai?? Sarmatijos vandenynas ai??i?? / klausAi??mAi??s vAi??traujanA?iA? Skagerako / bei Kategato pietuos, iA? ten / viesulavo OA?inis.” Poeto praktikuojama savotiA?ka minties ir bAi??ties archeologija duoda, pasakyA?iau, puikiA? vaisiA?, ai??i??Ai?? net ir paburbAi??damas dAi??l didA?iulAi??s apimties, turAi??jau pripaA?inti, kad nieko iA? to teksto net ir norAi??damas neiA?mesi, ai??i??Ai?? ir ai??zsta ast perarwiskai arwi” (prAi??s. Tai yra iA? tikro tikra).

TaA?iau ir kurA?Ai??niA?kio Petro RakA?tiko A?vilgsnio, ai??i?? nors jis apraA?inAi??ja tik tai, kAi?? regi, ai??i?? o regi provincijos miestelio neA?mantrius vyksmus, ai??i?? uA?tenka, kad prieA? mAi??sA? akis atsiskleistA? graA?Ai??s ir gal netgi savotiA?kai didAi??s dalykai; bet A?itai sakydamas nepasakysiu nieko naujo ai??i?? neuA?tenka pasakyt, kad Petras RakA?tikas yra trumpA? tekstA? meistAi??ras; reikia teigti, jog jis, ai??i?? drauge su kokia Kisarauskaite, kuri suteikAi?? A?iek tiek kitAi?? dimensijAi?? niekdariA? pamAi??gtam noveletAi??s ai??zA?anrui” (nors tai joks pretekstas juos lyginti, ai??i?? tai nepanaA?Ai??s autoriai), yra vienas svarbiausiA? lietuviA? ypaA? trumpos prozos autoriA?, gan sAi??kmingai iA?balansuojanA?iA? tarp tokiems tekstams paprastai bAi??dingA? ydA?, iA? kuriA? man nepakenA?iamiausia ai??i??Ai?? paribiA? A?anrA? kAi??rAi??jA? labai mAi??gstamas A?maikA?tus filosofiA?kumas.

SavaitraA?tis ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nai” (Nr. 47) visus literatAi??ros plotus uA?leido Juliui Kelerui ai??i?? A?ia ne tik didelAi?? jo publikacija, bet dar ir vienas eilAi??raA?tis antrajame puslapyje ai??i?? ai??zlogopedo konsultacija”, kuriame bene esama ir politinAi??s potekstAi??s (ai??zmielas mAi??sA? vladimirai iljiA?iau (…) / (…) visi matrosai / miegos, tebeA?vAi??sdami amA?inAi?? pergalAi??s / dienAi?? po nuodAi??mingai iA?kerojusiu putinu”). Tai privertAi?? ir publikacijAi?? perskaityti kiek atidA?iau nei ankstesniAi??sias, kurios, tiesAi?? pasakius, buvo gana vienodos (ar netgi, ai??i?? su tam tikrom iA?lygom, ai??i?? vienodai blankios). Ai??iaip ar taip, reikia pripaA?inti, jog autoriaus skandinimasis prisiminimuose ar meilAi??s pliurpalai buvo jau kiek A?sipykAi??, todAi??l viltingai suklusti verA?ia bet koks nuokrypis nuo tiesiosios ai??zvaikystAi??ai??i??moters kAi??nas”. Kita vertus, teigti, kad A?ia matome kitokA? KelerAi??, bAi??tA? neatsakinga ai??i?? kaip visad daug A?odA?iA?, sentimentA?, banalokA? A?vaizdA?iA?. O to ai??zdeA?imtuko”, A? kurA?, anot vieno posakio, reikia pataikyti ai??i?? neregAi??ti.

LiteratAi??riniu poA?iAi??riu kur kas A?domesnis yra savaitraA?tis ai??zNemunas” (Nr. 43) ai??i?? tik, A?inoma, ne prozos skiltis, kuriAi?? negailestingosios moiros iA?verpAi?? Irnai Labokei. KAi??rinAi??liai ai??zDAi??delAi??” ir ai??zGhi” pasakoja apie moteriA?kos lyties subjekto santykius su kaA?kokiu Florestanu ai??i?? pirmajame autorAi?? / protagonistAi?? kaunasi su A?iojo fleitos birbinimu, kitame pasakojama, kaip ji stengAi??si vietoj paprasto, kancerogenA? ir riebalA? turinA?io sviesto A?siAi??lyti Florestanui ghi. Tai skurdAi??s ir nykAi??s (ne vien turiniu, bet ir stilium) kAi??riniai, kuriems tikrai neverta gaiA?ti laiko, nors iki literatAi??rinAi??s bejAi??gystAi??s deimanto, ai??i?? KAi??stuA?io A?esnaiA?io kAi??rinio, kuriuo pasipuoA?Ai?? ai??zLiteratAi??ra ir menas”, ai??i?? A?iai autorei vis dAi??lto toloka. Jei autorAi?? kada atitrauktA? akis nuo dujinAi??s viryklAi??s (ar kokio nuosavo Florestano) ir pamatytA?, koks A?vairus yra pasaulis, A?iAi??rAi??k, dar kas nors ir pavyktA?…

IlzAi??s ButkutAi??s, netrukus iA?leisianA?ios naujAi?? poezijos knygAi??, eilAi??raA?A?iai yra lyriA?ki ir sklandAi??s, negana to (o tai nAi??dienAi?? nAi??ra taip daA?na) ai??i?? sklandA?iai rimuoti. Tas sklandumas, baisu pasakyt, netgi A?iek tiek uA?liAi??liuoja, apsvaigina ai??i?? gal todAi??l norisi pamirA?ti, kad ankstyvesnAi??je jaunystAi??je autorAi?? vis panuolaidA?iaudavo rimui ir ritmui, o ir vienAi?? kitAi?? prasprAi??dusiAi?? banalybAi??, ai??i??Ai?? jA?, deja, yra ir dabar, ai??i?? norisi laikyti kaA?kuo jautriu ir subtiliu. Patiko ai??zDelA?ios buA?inys”, ai??zKompanionas”, o A?tai ai??zDu klausimai apie vakar dingusA? eilAi??raA?tA?” man pasirodAi?? nuobodokas. Bet gal A?ia vis dAi??l to, kad mano santykis su katAi??mis yra pasyviai komplikuotas?

Ilzei kompanijAi?? A?iame numeryje palaiko savaitraA?A?io vyriausiasis redaktorius poetas Viktoras RudA?ianskas. Publikacijos kai kuriuos niuansus A?manoma apibAi??dinti paties poeto A?odA?iais: ai??zmelodija iA? rytA? ai??i?? adatAi??le ai??i??Ai??Ai?? / skaidru, / nieko pasakyto, nieko nutylAi??to”, ai??i?? ar net ai??zrAi??kauAi??stepiA? vilkAi?? hesAi??sAi??veidrodA?iA? kambaryje / bandau A?siA?iAi??rAi??ti // A? praeitA? ir ateitA?”. Vangiai, tarytum iA? tam tikros pareigos, o gal ilgai neuA?miegant besiklostanti kiekvieno teksto situacija lemia, jog ir juose uA?koduota informacija vAi??luoja ai??i??Ai?? RudA?iansko kelios eilutAi??s visai netikAi??tai (ir nemotyvuotai) ataidAi??jo galvoje kitAi?? savaitAi??, atsivertus Jono Kiriliausko prozos kAi??rinA? ai??zLiteratAi??roje ir mene” (Nr. 47): ai??zatA?ygiuoja / karingA? A?iurkiA? / pulkai” (ai??zGraikinio rieA?uto viduje”).

cialis black bestellen Gintaro A?ilio nuotrauka
Gintaro A?ilio nuotrauka

AiA?ku, apsakyme ai??zPieva” jokiA? A?iurkiA? Kiriliauskas neapraA?inAi??ja ai??i??Ai?? nuobodokame, bet iA?sauganA?iame netikAi??to Ai??jimo pabaigoje principAi?? kAi??rinyje, kaip ir buvo galima tikAi??tis, apgiedama ai??zpaprasto A?mogaus” kasdienybAi??. Tekstas kuriamas kaip pensininko monologas ai??i?? protagonistas piktinasi kaimyno Antano sovietine praeitimi ir piktdA?iugiA?kai kartoja neparduosiAi??s jam A?emAi??s. IA? keliA? tame monologe minimA? faktA? susidAi??lioja gana spalvingas ir jau iA? ankstesniA? apsakymA? neblogai paA?A?stamas sovietinAi??s kolAi??kio gyvenvietAi??s vaizdas, bAi??da tik, kad jis tapomas labai jau neiA?radingais, primityviais, skurdaus A?odyno sakiniais. Na, ir atomazga ai??i?? nors tikrai netikAi??ta, bet itin dirbtina: paaiA?kAi??ja, kad Antanas, kurA? dAi??l sovietinAi??s praeities herojus taip smerkia ai??i?? tai joks ne kaimynas (arba ai??i?? ne tik kaimynas), bet pasakotojo katinas: ai??zSekretoriau, kis, kis, kis, ateik senas komuniste, A?pilsiu tau lAi??kA?tAi?? pieno, tu jos nusipelnei, tu juk ne mano kaimynas, tu mano vienintelis artimas troboj, su katruo nugaras surAi??mAi?? miegam…” TurbAi??t nenuostabu, kad nuotraukoje virA? savo publikacijos Ai??iauliA? rajono politinis veikAi??jas pozuoja su LSDP A?enkleliu atlape…

ai??zAi??iaurAi??s AtAi??nus” (Nr. 48) pradeda Saros Poisson eseistika ai??i?? kaA?in kuo iA?skirtiniu (bent paA?ios autorAi??s kontekste) nepasiA?ymintis tekstas, kaip ir skaitant Navako moterA? katalogus, persekioja jausmas, jog visa tai ai??i?? jau skaityta; taA?iau dar viena A?ios autorAi??s publikacija turbAi??t reiA?kia, ai??i?? tiesa, kol nesu tiksliai suskaiA?iavAi??s visA? publikacijA?, to negaliu teigti, ai??i?? kad ji bus viena iA? daugiausia publikacijA? 2013-aisiais turAi??jusiA? autoriA?. Tiesa, neA?inau, ar tai ai??i?? labai didelis pasiekimas…

prednisone reviews

Kitados publikuotas Kristinos TamuleviA?iAi??tAi??s prozos tekstas apie gyvenimAi?? Bosnijoje man pasirodAi?? visai A?domus, o A?tai poezija (ai??zLaiA?kas vyrui”) ai??i?? naivoka. Vis dAi??lto tam tikras tekstA? infantilumas leidA?ia deramai rimtai priimti autorAi??s siAi??lomAi?? mitologiA?kAi?? pasaulio struktAi??rAi??, kasdienybAi??s audinA?, kur daug kas tabuizuota, paremta senoliA? iA?mintimi (A?ia A?kyriai A? pavirA?iA? iA?siverA?ia, kAi?? jau A?inome apie autorAi??, bAi??tent, kad ji gyvena musulmoniA?koj Bosnijoj), atpaA?inti pasakiA?kus motyvus: auksinis raktelis, devyni apklotai ir t. t.

SavaitraA?tyje publikuojamas dar pluoA?tas IlzAi??s ButkutAi??s eilAi??raA?A?iA? ai??i?? tai tekstai, panaA?Ai??s A? tuos, kurie neseniai buvo publikuoti ai??zNemune” (Nr. 43), todAi??l ir A?spAi??dis yra labai panaA?us, ai??i?? tik tiek, kad kai kurie sAi??skambiai man gana stipriai priminAi?? Radausko eiles.

Tiesiog neA?tikAi??tina, bet faktas ai??i??Ai?? ai??zNemune” aptinkame A?io mAi??nesio ai??zLiteratAi??ros ir meno” A?vaigA?dAi??s KAi??stuA?io A?esnaiA?io raA?inA? ai??zBalsas”, gal ir pralaimintA? apsakymui ai??zDemiurgo A?eA?Ai??lis” (ai??zLiteratAi??ra ir menas”, Nr. 45) keistumo ir liguistumo varA?ybose, taA?iau vis tiek gAi??dA? ir beprotiA?kAi??. Aktoriaus A?odA?ius scenoje sau pritaikiusi teatro kostiumininkAi?? netrukus su juo sugula medA?io paunksmAi??je ai??i?? kaip vAi??liau paaiA?kAi??ja, A?ernobylio sprogimo dienAi?? (dAi??l to jA? vaikai vAi??liau gims neA?galAi??s). VisAi?? likusA? apsakymAi?? uA?ima herojA? paA?nekesys ai??zpo daugelio metA?” ai??i?? aktoriaus neapleidA?ia mintis, kad A?odA?iai, kuriuos moteris suprato savaip ir juos pritaikAi?? sau, buvo A?Ai??tono; moteris tai neigia. Bet paaiA?kAi??ja detaliA?: prie medA?io, po kuriuo jie nesuvaldAi?? geismA?, juos, pasirodo, nukreipAi??Ai?? viagra holand. OMAi??kartojantis A?mogelis, kuris, prabAi??gdamas pro A?alA?, dar atkiA?o jiems panosAi??n ai??zparkerA? su skale” (beje, neA?inau, kas tas yr ai??i?? bAi??tA? logiA?ka, jei A?ia bAi??tA? kas velniA?ka, susijAi?? su kvieA?iamom dvasiom).

MAi??nraA?tis ai??zMetai” (Nr. 12) pilnas keistos prozos. Labai jau seniai skaiA?iau kAi?? nors Renatos Ai??erelytAi??s, todAi??l tekstAi?? iA?gyvenau intensyviai ai??i?? iA?trauka iA? jos bAi??simo romano ai??zKokono baladAi??s” iA?kAi??lAi?? akyse Ai??imoniA? baA?nytkaimio alaus barAi??, kuriame maukiantys zombiai nuvirsti traukia A? artimiausios sodybos kiemAi??, vaizdAi??. Nesyk tAi?? miestelA? esu apgiedojAi??s straipsniuose ai??i??Ai?? ten apokalipsAi?? yra ne bAi??sianti ar galima, bet jau A?vykusi; Renata tai A?ino, ai??i??Ai?? ji yra kilusi iA? Ai??imoniA?, galbAi??t todAi??l (nors, aiA?ku, ne tik todAi??l) jos tekstuose apokalipsAi?? irgi atrodo A?vykusi ai??i??Ai??Ai?? klaikAi??s buities vaizdai, degeneratai herojai, A?nekantys, beje, pernelyg literatAi??riA?kos kalbos fragmentais, kuriuos sunku suprasti. Pirmojo epizodo (ai??zBaladAi?? apie arkliaveidAi?? mergelAi??”) herojAi?? ai??i?? arkliaveidAi?? mergaitAi??, iA?naudojama kaA?kokio pono, kuriam buvo perleista jAi?? (taip pat?) tvirkinusio patAi??vio Anastazo; apraA?omas A?urnalisto vizitas. (NedrA?sau patikAi??ti savo A?tarimais ai??i?? ar tik ne baisiA?jA? pedofilA? klano purvini darbeliai A?ia apgiedami?) Antrasis tekstas (ai??zBaladAi?? apie kentaurAi??”) pasakoja apie respektabiliAi?? vadovAi??, kaip vAi??liau paaiA?kAi??ja, trokA?tanA?iAi?? atsisakyti A?sAi??nio, kurA? priglaudAi??, ai??i?? o juk ir priglaudAi?? tik todAi??l, kad pademonstruotA? savo jautrumAi?? bei gailestingumAi??, ai??i??Ai?? neA?inodama, kad berniukas netrukus susirgs klastinga liga… Skaitant A?iuos tekstus, nenyksta jausmas autorAi?? dAi??jus visas pastangas suA?lykA?tinti ir paA?eminti herojus, pavaizduojant juos kuo menkesnius ir bjauresnius (paA?iu geriausiu atveju, A?tartinai ekscentriA?kus, ai??i??Ai??Ai?? tokius kaip perA?vieA?iamus batus apsiavAi??s agentas vaizdelyje ai??zBaladAi?? apie kentaurAi??”). Painu, pretenzinga, perspausta ai??i?? manAi??s neA?tikino.

Ne maA?iau A?tartini, ai??i?? o gal net ir A?tartinesni, ai??i?? man pasirodAi?? ir Almio Grybausko trys apsakymai, nors nei pretenzingumo, nei dirbtinybAi??s (jau nekalbant apie norAi?? kaA?kAi?? paA?eminti) A?ia nefiksavau. TrAi??kumA? orkestre pirmaisiais smuikais grieA?ia A?abloniA?kumas, schematizmas, inertiA?kumas, o autorius visai nuoA?irdA?iai diriguoja mediniams dialogams (kuriA? A?ia, tiesa, nelabai daug). SiuA?etus gal ir galima bAi??tA? laikyti A?iek tiek netikAi??tais, taA?iau tai neatsveria nemalonios nuostabos aptikus, jog autorius iA? anksto yra pasmerkAi??s save tam tikrai A?vykiA? ir jiems apsakyti vartojamA? A?vaizdA?iA? sekai, kuriAi?? galima numanyti iA? anksto, vos pradAi??jus skaityti tekstAi??. Sakykim, apsakyme ai??zAi??vento Brunono stebuklas”, kurio stuburAi?? sudaro protagonisto ir kaA?kokio Petro Efraimo draugystAi??, sapne A?mAi??stelAi??jAi??s dvasingas, banalokas kelionAi??s, iA?Ai??jimo motyvas ai??i??Ai?? karuselAi??, lydint muzikai iA?gabenanti A?mones kaA?kur A? tolumas, aiA?kiai duoda suprast, kad protagonistas pabaigoje seks A?kandin Petro (A?is A?Ai??va leidAi??sis nuo stogo savadarbiu aparatu). Taip ir atsitinka (tai, kad jam, regis, nepavyksta, neturi didelAi??s reikA?mAi??s).

Ai??iek tiek A?domesnis pasirodAi?? apsakymas ai??zRaA?ymo kursas”, kuriame pasakojama apie charizmatiA?kAi??,Ai??kitokA?Ai??dAi??stytojAi??, sugebAi??jusA? atskleisti protagonistui keletAi?? svarbiA? dalykA?, ai??i?? tarp jA? ir tai, kad svarbiausia yra pokalbiai su mirusiais, esAi?? tik juose galima iA?girsti tai, ko paprastai niekur kitur neiA?girsi. Po daugelio metA? Antanas, drauge su juo lankAi??s kursus, papasakoja bAi??damas komoje sutikAi??s tAi?? charizmatiA?kAi??jA? dAi??stytojAi?? ir jis jam sakAi??s…

Labai norAi??A?iau rasti bent vienAi??, o geriausia ai??i?? net keletAi?? prieA?asA?iA?, kodAi??l vertAi??tA? A?iuos apsakymus perskaityti, bet vis dAi??lto, matyt, teks pripaA?int, kad jie ai??zgana A?domAi??s” nebent A?io savaitraA?A?io, nustebinusio dar ir labai nerangia, statiA?ka Guido Michelini drama, kurios, totaliai neperraA?Ai??s, turbAi??t nepastatytA? joks reA?isierius, situacijoje. Vis dAi??lto minAi??toje dramoje gausu informacijos apie KristijonAi?? DonelaitA? ir ano meto kontekstAi??, todAi??l net ir suvokiant, kad tai nAi??ra stipri literatAi??ra, jAi?? paskaityti iA? principo verta, ypaA? kokiems moksleiviams (tiesa, tai pavojinga, nes A?ie galAi??tA? susidaryti klaidingAi?? A?spAi??dA?, neva ta drama nepriekaiA?tinga kaip literatAi??ros kAi??rinys) o A?tai Grybausko vertAi??tA? palaukti geresniA? kAi??riniA?…

Ai??alia A?ios keistos prozos ir dar keistesnAi??s dramaturgijos viltingai suskamba lengva, ai??i?? bet, tiesAi?? sakant, ne tokia paprasta, kaip iA? pradA?iA? norisi manyti, ai??i?? NijolAi??s DaujotytAi??s poezija: ai??zir nAi??ra A?ia / jokios prasmAi??s / nei ironijos / graA?u ir tiek.” A?inoma, autorAi?? A?ia maivosi, nes prasmAi??s yra ai??i?? kaip jos nebus, nes juk nors nuo sukimosi ir ai??ztrAi??kinAi??ja / meilAi??s / voratinkliai / ir nervA? / siAi??lai”, vis tiek ai??zesi / to sukuA?io / aA?is”. LakoniA?ki tekstai tarnauja ir kaip atsvara masyviems, sunkiasvoriams (nors jie ne tiek iA?siA?akojAi?? aliuzijose kaip publikuotieji sausio mAi??nesA?) Tomo Venclovos tekstams, kuriA? taip pat rasime A?iame mAi??nraA?tyje.

Tai bAi??tA? jau kaip ir visa gruodA?io literatAi??ra, bet skaitytojai turbAi??t pastebAi??jo, kad anAi?? mAi??nesA? metodiA?kai praleidau mAi??nraA?tA? ai??zMetai”, ai??i?? pritrAi??ko vietos. Taigi pabandysiu (bent probAi??gA?mais) grAi??A?inti skolAi??. VisA? pirma reikia paminAi??t, jog 11-ajame numeryje publikuojami keli Marcelijaus MartinaiA?io eilAi??raA?A?iai, kurie buvo surinkti jau po autoriaus mirties, ai??i?? manau, ne vienas, juos perskaitAi??s, bus A?iek tiek nusivylAi??s.

Apie iA?traukas iA? romanA? kalbAi??ti yra nelengva, todAi??l negaliu tvirtinti, jog mano A?spAi??dis apie Rasos AA?kinytAi??s romano iA?traukAi?? ai??zA?mogus, kuriam nieko nereikAi??jo” yra pagrA?stas (pagrA?stai geras). IA? pirmo A?vilgsnio pasakojimAi?? sudaro galybAi?? maA?A? gyvenimiA?kA? istorijA? ai??i?? vyriA?kos lyties protagonistas pasakoja apie mamAi??, draugus, dalijasi patirtim, kaipAi??kabinoAi??paneles ir t. t. Tik A?siskaitAi??s supranti, kad tos istorijAi??lAi??s turi A?iokA? tokA? karkasAi?? ai??i?? tai bendravimas su Silvija, uA?simezgantis sAi??dint lAi??ktuve ir tAi??siamas sveA?io miesto gatvAi??se. Kadangi skaiA?iau A?A? rusvAi?? ai??zMetA?” numerA? iA?kart po to, kai nusviedA?iau A? kampAi?? gruodA?io A?aliAi??jA? ai??i??Ai?? su Ai??erelytAi??s, Grybausko ir Michelini kAi??riniais, ai??i?? AA?kinytAi??s istorijAi??lAi??s mane, kaip skaitytojAi??, beveik tenkino, nors A?uoliavimas nuo istorijAi??lAi??s prie istorijAi??lAi??s, o ypaA? rutininis sugrA?A?imas A? lAi??ktuvo kAi??dAi??, kur herojus vis svarsto, kaip tAi?? SilvijAi?? toliauAi??kabinti, truputAi??lA? vargina, ai??i?? ir A?iaip nAi??ra lengva skaityti autorius, kuriems visas pasaulis tAi??ra partnerioAi??kabinimas, o po to ai??i?? lova ar kokia kabina (A?iuo atveju ai??i??Ai?? drabuA?iA? persirengimo kabina, kurioje Silvija paglosto herojaus penA?). Bet labai paprastos iA?eitys turi savA? privalumA?…

O A?tai kokiA? privalumA? turi Arvydo JuozaiA?io drama ai??i?? neA?inau. Atvirai kalbant, skaityti pjeses taip neA?prasta, kad net nesu tikras, ar deramai jas suprantu, ai??i?? kita vertus, neA?sivaizduoju, kaip toks dalykAi??lis galAi??tA? bAi??ti pastatytas A?iuolaikiniame teatre. Daug patetiA?ko A?Ai??kavimo, taA?iau yra ir kaA?kokio kvailo komizmo ai??i?? kaip Virgilijaus VerA?ulio ai??zkaraliuje AkAi??be”. Ak, uA?mirA?au pasakyti ai??i?? tai istorinAi?? drama. Imperatorius Napoleonas (beje, kamuojamas hemorojaus) savo atstatydinimo iA?vakarAi??se artimA? bendraA?ygiA? apsuptyje… Ar reikia ieA?koti aliuzijA? A? Lietuvos realijas? Matyt, ai??i?? deja, ai??i??Ai?? taip, nes aA? sunkiai A?sivaizduoA?iau nuo savo politiniA? ir socialiniA? idAi??jA? atsiribojusA? JuozaitA?.

ArtAi??damas prie pabaigos, siAi??lau Jono JuA?kaiA?io, kuris taip pat publikuojamas A?iame ai??zMetA?” numeryje, posmAi??, kurA? be konteksto galime suprasti net labai A?domiai:

Taip, kaip nuo priklausomybiA? lobstat
NepriklausomybAi??j, aA? dvasia
A?alias kaip islamas. Nihil obstat:
Laukiu medA?iA? sprogstant miglose.

Na, o viskAi?? tegul karAi??nuoja poetas Vytautas Stulpinas, savo tekste (ai??zKelionmaiA?is”) pagaliau pripaA?inAi??s, kas iA? tikrA?jA? valdo A?mogA? (taip pat ir poetAi??):

Nesakysi, kad jam sekAi??s.
Nors truputA? rambus, bet nujautAi??,
kaip stipriai ai??i??
neik nuo A?alies ai??i??
A?mogA? valdo lytis.