GruA?as, kopiantis A? A?aliakalnA?

A?URNALAS: METAI
TEMA: LITERATA?RA ir TEATRAS
LITERATA?ROS POTEMAi??: LietuviA? literatAi??ra
AUTORIUS: Algimantas Mikuta
DATA: 2011-11

GruA?as, kopiantis A? A?aliakalnA?

Juozui GruA?ui ai??i?? 110

Algimantas Mikuta


Juozo GruA?o pavardAi?? iA?vydau atsikraustAi??s mokytis A? KaunAi??. Dabar negaliu pasakyti, ar provincijos mokykloje apie jA? kAi?? nors buvau girdAi??jAi??s. Kaune susidarAi?? A?spAi??dis, kad raA?ytojAi?? A?ino visi. SkleidA?iama tiesa skambAi??jo taip: rimtieji lietuviA? raA?ytojai arba pabAi??go A? AmerikAi??, arba A?sikAi??rAi?? Vilniuje, Kaune liko vienintelis dramaturgas GruA?as.

A?inoma, tuo laikotarpiu A?ia dar gyveno Adomas Lastas Juodasai, bet iA? jo visi A?aipAi??si, nes, norAi??damas A?siteikti tarybA? valdA?iai, priraA?ydavo visokiA? niekA?: ai??zA?monAi??s gatvAi??j susitikAi??, / viens kitam paduos A?vaigA?dikAi??ai??? ir pan. KartAi?? LastAi?? man parodAi?? LaisvAi??s alAi??joje, ai??i?? tikrai buvo nusenAi??s, vAi??jas jA? neA?iojo iA? vienos gatvAi??s pusAi??s A? kitAi??. O GruA?as tvirtai laikAi??si A?aliakalnyje savo name, kaip dera rimtam raA?ytojui. Ten kAi??rAi?? dramas, kurias statAi?? Kauno dramos teatras. NAi?? vienos nebuvau skaitAi??s, nemaA?iau nAi?? vieno pastatymo. Ir nors A? klasikAi?? A?iAi??rAi??jau gana anarchistiA?kai, nAi?? sykio nesuabejojau, kad GruA?as raA?o puikias pjeses, kurios teatruose sukelia anA?lagus. Tikriausiai dAi??l to buvo kalti aktoriai, liaupsinAi?? GruA?Ai?? ant kiekvieno kampo, kiekvienoje knaipAi??je. AA? klausiausi pastatAi??s ausis, skaiA?iau atsiliepimus miesto laikraA?tyje. IA? tolo GruA?as atrodAi?? kaip netyA?ia uA?silikAi??s mamutas. Tada suA?inojau, kad prieA? karAi?? jis raA?Ai?? noveles, iA?leido romanAi??, beje, buvo iA?bandAi??s ne vienAi?? A?anrAi??. Po ai??zProfesoriaus Marko Vidinoai??? premjeros 1962 m. dramaturgas GruA?as kelias dienas ai??zTulpAi??jeai??? per pietus priiminAi??jo sveikinimus, vaiA?ino aktorius, A?odA?iu, kultAi??ringai A?ventAi??. KaA?kas iA? aktoriA? (gal Algimantas VoA?A?ikas?) nuvedAi?? mane prie GruA?o staliuko, pristatAi??. Buvau kAi?? tik iA?leidAi??s savo pirmAi??jAi?? knygelAi??. Prisimenu, tada jis iA?sakAi?? mintA?, kuriAi?? vAi??liau daA?nai kartodavo: gerai, kad pradedi nuo eilAi??raA?A?iA?, visi turAi??tA? pradAi??ti nuo eilAi??raA?A?iA?, eilAi??raA?A?iai atpalaiduoja vaizduotAi??, iA?miklina stiliA?, nesvarbu, kAi?? vAi??liau raA?ysi, poezijos bandymai visiems raA?ytojams iA?eina A? naudAi??. Prie GruA?o staliuko ilgai neuA?sisAi??dAi??jau, iA?gAi??riau pasiAi??lytAi?? stikliukAi??, kavos puodelA? ir pasiA?alinau, bijodamas, kad neuA?klaustA?, kaip man patiko jo pjesAi??. TaA?iau to, man regis, niekada nedarydavo, A?iAi??rovai patys skubAi??davo pasakyti jam komplimentus. VAi??liau ir aA? jau galAi??jau taip elgtis, pagret paA?iAi??rAi??jAi??s ai??zHerkA? MantAi??ai??? bei ai??zProfesoriA? MarkAi?? VidinAi??ai???.

Lyg ir neprisimenu daugiau paA?A?stamA? A?moniA?, kuriA? vardais Kaune bAi??tA? pavadintos gatvAi??s. Su BarA?ausku tik prasilenkiau, jis ai??i?? rektorius, manAi??s, aiA?ku, neA?sidAi??mAi??jo, nors per mandatinAi?? komisijAi?? palaikAi?? nutraukdamas kamantinAi??tojus, panAi??dusius iA?siaiA?kinti, kas mano tAi??vai. Tikriausiai GruA?o vardu pavadinta gatvAi?? parodo raA?ytojo mastAi??, jo asmenybAi??s iA?skirtinumAi??, reikA?mAi?? miestui. TaA?iau GruA?as man asocijuojasi ne tiek su gatve, kiek su kalnu. Net fiziA?kai. Ir ai??zTulpAi??jeai??? tarp A?mirinAi??janA?iA? padavAi??jA?, kurias jis vadindavo vardais, o A?ios pamaA?iusios metrAi?? A?A?engiant bemat priA?okdavo, pasirengusios aptarnauti, ir gatvAi??je, kai iA? lAi??to kopdavo A? A?aliakalnA?. Tarsi kalnas, judantis A? kitAi?? kalnAi??. TokA?, tiesa, jA? maA?iau tik kartAi?? ai??i?? ilgu juodu lietpalA?iu, smarkiai palinkusA?, sunAi??rusA? rankas uA? nugaros ir dideliais lAi??tais A?ingsniais kopiantA? aukA?tyn A?emaiA?iA? gatve. Buvo didelis ir ramus. Kartais prasiA?iodavo, iA?mesdamas dAi??mA? ir pelenA? debesA?, ir vAi??l uA?siA?iaupdavo. NetryA?ko geizeriais, neburbuliavo, kaip dauguma teatralA?. SeptintAi??jA? deA?imtmetA? GruA?as buvo grynA? gryniausias teatralas ai??i?? raA?Ai?? dramas, vos ne kasdien lankAi??si teatre, kavinAi??je sAi??dAi??jo apsuptas aktoriA? ir teatro gerbAi??jA?, net iA? Vilniaus jA? lankydavo vien teatro A?monAi??s: reA?isieriai, teatrologai, redaktoriai. Ai??iandien po penkiA? deA?imtmeA?iA? matydamas, kaip mirguliuoja teatro pasaulis, kaip keiA?iasi jo tarnai ir mados, galiu paliudyti, ai??i?? GruA?as lietuviA? teatre iA?silaikAi?? itin ilgai ir nAi??ra garantijos, kad po kurio laiko prie jo kAi??rybos nebus grA?A?ta.

GruA?as nebuvo veiksmo A?mogus, bent jau tas A?eA?ias deA?imtis perkopAi??s raA?ytojas, kurA? man teko paA?inti. IA? jo biografijos A?inome, kad prieA? karAi?? ir mokytojavo, ir dirbo redaktoriumi, netgi buvo raA?ytojA? draugijos pirmininkas, ai??i?? visi A?ie darbai reikalauja aktyvios veiklos, taigi gal jaunystAi??je GruA?as buvo kitoks, ai??i?? ko neA?inau, to ir nesakau. Ai??eA?iasdeA?imtmetis raA?ytojas nesiverA?Ai?? A? disputus, nebuvo karingas, veikiau atlaidus, tolerantiA?kas. GruA?o reikAi??jo klausytis, nes niekada nekalbAi??jo tuA?A?iai ir formaliai. Buvo galima bandyti jA? provokuoti, kAi?? daA?nai darAi?? A?urnalistai. Neatsilikome ir mes, jaunesni kolegos. LeptelAi??davome savo kategoriA?kAi?? nuomonAi?? apie kokA? nors A?vykA?, veikAi??jAi??, reiA?kinA? ir laukdavome, kAi?? pasakys GruA?as. O jis arba viskAi?? nuleisdavo juokais, arba imdavo mAi??sA? suniekintAi?? asmenA? teisinti, arba leisdavosi A? filosofijas, kodAi??l A?itaip nutinka gyvenime, pateikdamas galybAi?? praeities faktA?, A?odA?iu, konkretA? niekelA? A?pindavo A? platA? istorinA? kontekstAi?? taip, kad nebeatrodydavo, jog mAi??sA? smerkiamas dalykas yra reikA?mingas ir niekingas. Matyt, todAi??l kai kurie raA?ytojo bendraamA?iai bei visokie funkcionieriai GruA?ui buvo prilipdAi?? neatplAi??A?iamAi?? epitetAi?? ai??i?? katalikas. Vilniaus valdininkai taip ir klausdavo: na, kaip laikosi jAi??sA? katalikas GruA?as? Ne iA? karto supratau, kodAi??l jA? taip vadina, pagalvodavau, gal dAi??l prieA?kario praeities, priklausymo kokioms nors katalikiA?koms organizacijoms, kaA?kokio iA?skirtinio uA?siangaA?avimo jA? veikloje. VAi??liau susigaudA?iau, kad tikriausiai dAi??l kitko ai??i?? GruA?as nekiA?o pirA?tA? A? varstomA? durA? tarpus, net raginamas nieko nesmerkAi??, nepasiraA?inAi??jo po visokiais kaltinamais laiA?kais, tai po karo buvo traktuojama kaip lojalumo sovietinei valdA?iai A?enklas. TodAi??l ir prigijo tas epitetas, kuris ne tiek atspindAi??jo GruA?o religingumAi??, kiek reiA?kAi?? valdA?ios A?moniA? paA?iepiamAi?? jo dorovinA? nusiteikimAi??, pagrA?stAi?? krikA?A?ioniA?ku mokymu. Katalikas, nes nesielgAi?? kaip bolA?evikas. GruA?as nebuvo kovotojas, jis buvo iA?minA?ius. MeistriA?kai iA?sisukdavo nuo kebliA? klausimA?. Tarkime, uA?klaustas apie kokiAi?? savo gyvenimo realijAi??, sakydavo, kad jo asmeninis gyvenimas yra pilkas ir neA?domus, apie tai neverta kalbAi??ti, o papraA?ytas atskleisti kAi??riniA? prototipus, dAi??stydavo savo teorijAi?? apie realybAi??s ir vaizduotAi??s minkymAi??: atseit tikrovAi??, istorijos faktai, realios istorijos mene turi bAi??ti sumaiA?omos su iA?mone, iliuzijomis ir idealais, paverA?iama vientisa mase ir tas molis gerai iA?minkomas ai??i?? taip atsiranda meninAi?? tikrovAi??, pranaA?esnAi?? ir svarbesnAi?? uA? konkreA?iAi?? realybAi??. Senasis Robertas Antinis, paklaustas, kas svarbiausia skulptoriaus darbe, atsakydavo dar paprasA?iau ai??i?? gerai iA?minkyti molA?. Kitaip tariant, vaiA?inkitAi??s, mielieji, pyragAi??liais, bet A? virtuvAi?? nelA?skit. GruA?as, regis, gudraudavo ir dAi??l savo sveikatos. Kad jo netampytA? po visokius renginius, susitikimus, neverstA? sakyti kalbA? mokytojA? ir akuA?eriA? konferencijose, nuolat pasiskA?sdavo silpna sveikata, vis negaluodavo, maA?ai rodydavosi vieA?umoje. Tikroji prieA?astis buvo kita, ai??i?? jis kAi??rAi??, mAi??stAi?? apie bAi??simas dramas, konstravo siuA?etus, lipdAi?? charakterius, apie kAi?? yra prasitarAi??s knygoje ai??zNeramios A?viesos pasauliaiai???. Taigi visokie tuA?ti pasisAi??dAi??jimai raA?ytojAi?? blaA?kAi??, atitraukdavo nuo kAi??rybos katilo, nuo karA?tA? sumanymA?, todAi??l ir apsimetinAi??jo didA?iu paliegAi??liu, nors tikrai toks nebuvo. Jo sveikata suA?lubavo tik A?kopus A? devintAi?? deA?imtA?. Jau sakiau, GruA?as man priminAi?? kalnAi??. Matyt, ne vien stambia figAi??ra, bet ir nepaliaujamai kunkuliuojanA?ia vidaus gelme. Be galo apgaulingas vaizdas: iA? iA?orAi??s palaimingai ramus, viduje verdantis, viskAi?? kristalizuojantis, perdirbantis A? naujAi?? tikrovAi??, kuri vAi??lgi yra apgaulinga ai??i?? labai primena realA? gyvenimAi??, nors tokia ir nAi??ra.

PirmAi?? kartAi?? A? GruA?o namus KalnieA?iA? gatvAi??je mane nusitempAi?? aktorius KAi??stutis Genys. Tai nutiko rudens vidurnaktA?, rodos, 1963 metais. Keliese gurkA?nojom tada dar naujoje, o dabar jau nebeegzistuojanA?ioje ai??zTartuai??? kavinAi??je. DvyliktAi?? jAi?? uA?darAi??, kompanija bemat iA?sisklaidAi??, o mane Genys prikalbino uA?sukti pas GruA?Ai??. ai??zJis netoliese gyvena. Pamatysi, apsidA?iaugs, kad uA?Ai??jomai???, ai??i?? A?tikino mane KAi??stutis. Gal ir aA? paskutinAi?? akimirkAi?? bAi??A?iau dezertyravAi??s, bet GruA?o namuose tikrai degAi?? A?viesa, kaip vAi??liau paaiA?kAi??jo, ne kur kitur, o raA?ytojo kambaryje. Genys pabaladojo, GruA?as A?sileido, suguA?Ai??jom A? jo kambarA? namelio deA?inAi??je su A?vieA?ianA?iu langu A? sodAi??. Aktorius iA?kart krito ant keliA?: ai??zMaestro, atleiskit, kad taip vAi??lai, baisiai norAi??jom jus pamatyti, pasiA?nekAi??ti.ai??? RaA?ytojas praA?o jo keltis ir sAi??stis, tas vis tiek vaikA?to keliais po kambarA? ir byloja, kad GruA?as ai??i?? genijus, dramos korifAi??jus, kad niekas Lietuvoje jam niekada neprilygs. Teatras. Galiausiai dramaturgas kaA?kur surado pradAi??tAi?? vyno butelA?, visi susAi??dome prie apkrauto knygomis stalo. Neprisimenu, kAi?? A?nekAi??jom, kAi?? aptarinAi??jom, buvau nustebintas, kad GruA?as visiA?kai nesipiktino nei prastoka sveA?iA? savijauta, nei naktiniu vizitu, juokavo, gurkA?nojo su mumis vynAi??, A?velniai traukAi?? KAi??stutA? per dantA?. Kai po geros valandos iA?sidanginom, Genys pareiA?kAi??: ai??zO kAi?? aA? sakiau, matai, kad apsidA?iaugAi??.ai??? Ai??itaip teigti nedrA?sA?iau, bet kad neiA?vijo ir netgi pavaiA?ino, tikras faktas. VAi??liau aA? supratau, kad GruA?as, kaip tikras teatralas, buvo pripratAi??s prie panaA?iA? artistiA?kA? triukA?.

RaA?ytojas nebuvo gyvenimiA?kA? istorijA? pasakotojas. Tatai turAi??jau galimybAi?? patirti vAi??liau, kai Kaune atsirado A?urnalas ai??zNemunasai???, kurio redakcijoje dirbau nuo pirmos dienos. GruA?as buvo redkolegijos narys, mAi??sA? patarAi??jas, kritikas ir gynAi??jas. Mes uA? jo nugaros jautAi??mAi??s kaip uA? mAi??ro sienos, nors pats tokia siena, atrodo, nesijautAi??. SkyrAi??si nuo kitA? solidA?iA? raA?ytojA? vilnieA?iA?, uA?sukanA?iA? A? redakcijAi??. Anie, daugiausia buvAi?? A?urnalistai, na kad ir BaltuA?is, PetkeviA?ius, neuA?siA?iaupdami pylAi?? A?vairiausias istorijas apie A?inomus asmenis ir paprastus A?monelius, stebindami mus turtinga kalba ir imlia atmintimi. GruA?as stebino kitkuo ai??i?? giliu mAi??stymu, sugebAi??jimu lyginti ir rAi??A?iuoti tikrovAi??s reiA?kinius, analizuoti literatAi??rAi?? bei teatrAi??, formuluoti redakcijos uA?davinius, kAi??rybinius tikslus, apibAi??dinti kultAi??ros situacijAi?? ir menininkA? pastangas atsinaujinti bei tobulAi??ti. NepastebAi??jau, kad jis kAi?? nors labai keiktA?, piktintA?si kokiais nors valdininkais, redaktoriais, reA?isieriais, kvaila tvarka, A?odA?iu, efektingai reikA?tA? savo neigiamas emocijas, kaip darAi?? kiti garsAi??s autoriai. Nebent grakA?A?iai pasiA?aipydavo, tarsi apgailestaudamas, kad kaA?kas taip neprotingai pasielgAi??. Buvo itin dAi??mesingas modernioms meno kryptims ir jauniesiems autoriams. Yra sakAi??s, kad visada perskaito A?urnale spausdinamAi?? poezijAi??, o kitkAi?? skaitAi??s pasirinktinai. Ai??alia kitA? raA?ytojA? profesionalA? jis atrodAi?? kaip profesorius greta gabiA? liaudies pasakoriA?. Kurti neprastAi?? literatAi??rAi?? mokAi??jo ne vienas, netgi mes, jaunesnieji, A?A? tAi?? nuveikdavom, taA?iau sistemiA?kai apibAi??dinti ir psichologiA?kai pagrA?sti kAi??rybinAi?? veiklAi??, lyginti kryptis, pastangas ir rezultatus, neuA?kliAi??vant uA? smulkmenA? ir subjektyviA? simpatijA? bei antipatijA?, sugebAi??jo tik GruA?as. Kai kurie jo pasakymai man ligi A?iol skamba kaip aforizmai, grakA?A?iai transformavAi?? svariAi?? autentiA?kAi?? iA?mintA?. Jau uA?siminiau apie molA?, iA? kurio GruA?as siAi??lAi?? minkyti meninAi?? tikrovAi??. Dar jis mAi??gdavo kartoti, kad kAi??ryba yra A?mogaus dvasinAi?? veikla, iA?reikA?ta metafora. Skamba kaip matematinAi?? formulAi??. Netgi neA?inau, ko siekdamas, ai??i?? gal norAi??damas mus, kitos kartos A?mones, padrAi??sinti, o gal ir pagAi??sdinti, ai??i?? nesiliaudavo tvirtinAi??s, kad kAi??ryba yra sunkus darbas, verA?iantis tam pasiryA?usA? A?mogA? kovoti su chaosu ir savyje, ir iA?oriniame pasaulyje. Beje, GruA?as neturAi??jo dviejA? pavidalA?: iA?eiginio ir kasdieniA?kojo, neretai sutinkamA? meno pasaulyje. Tais paA?iais A?odA?iais ir sakiniais, kuriais dAi??stAi?? savo paA?iAi??ras A?vairiuose interviu, jis kalbAi??jo ir privaA?iuose pokalbiuose ai??zTulpAi??jeai??? ar KalnieA?iA? gatvAi??je. Ir A? mikrofonAi??, ir tiesiai A? mAi??sA? ausis bylojo ta paA?ia intelektualo ir erudito kalba ai??i?? logiA?kai ir aiA?kiai, pabrAi??A?damas gyvenimo reiA?kiniA? prasmAi??. Tekdavo pasitempti, susikaupti, kad ko nors nepraleistume. A?inoma, atsiminti viskAi??, kAi?? A?nekAi??jo GruA?as, vargu ar A?manoma. Net pedantiA?kasis Martinkus, vAi??liau nemaA?ai raA?Ai??s apie raA?ytojo kAi??rybAi??, manau, kAi?? nors bus praklausAi??s. Ne viskAi?? A? magnetofonAi?? A?raA?Ai?? ir tuo metu radijuje dirbAi??s Petras Palilionis. Gerai, kad nemaA?ai GruA?o pamAi??stymA? sudAi??ta knygon ai??zNeramios A?viesos pasauliaiai??? bei penktame ai??zRaA?tA?ai??? tome. Nekalbu apie dramas ir prozAi??, remdamasis A?inomu kritikA? paA?maikA?tavimu, kad veikAi??jai uA? autoriA? iA?mintingesni. NedrA?sA?iau A?ios minties taikyti GruA?ui, bet kad jo dramA? herojai kur kas aistringesni uA? autoriA? ai??i?? A?venta teisybAi??. Dera pripaA?inti, kad lygiaverA?iA? sau pokalbininkA? Kaune GruA?as neturAi??jo, todAi??l itin atkusdavo, kai jA? aplankydavo Juozas Miltinis, kuris vienintelis drA?sdavo supeikti raA?ytojo dramas ir pasaulAi??A?iAi??rAi??. KontroversiA?ka Miltinio asmenybAi?? A?avAi??jo GruA?Ai??. Kikendamas vAi??liau mums pasakojo, kaip anas iA?sidrAi??bAi??s ant sofos mAi??tAi?? neuA?gesintas nuorAi??kas uA? atkaltAi??s, o perspAi??tas, kad sukels gaisrAi??, atsakAi?? klausimu: ai??zTai kas tau, GruA?ai, brangiau ai??i?? tavo sena sofa ar mudviejA? sena draugystAi???ai??? Daugelis Vilniaus menininkA?, atvykusiA? A? KaunAi??, mAi??gdavo aplankyti GruA?Ai??, taA?iau, man regis, visiems labiau rAi??pAi??jo pasiklausyti, pasisemti ramios raA?ytojo iA?minties. Ai??jo pas jA? iA?girsti, o ne ginA?ytis ar pasakyti kAi?? nors vertinga. Atsilygindami nebent papasakodavo uA?kulisines sostines naujienas. GruA?as tarsi lokatorius godA?iai gaudAi?? visokias pikantiA?kas ir kitokias A?inias bei detales iA? kasdieninio gyvenimo. Kaipgi kitaip jis bAi??tA? paraA?Ai??s tokias aktualias anuomet pjeses kaip ai??zMeilAi??, dA?iazas ir velniasai???, ai??zGintarinAi?? vilaai???. A?urnalistai apspitAi?? klausinAi??jo, iA? kur jis taip paA?A?stAi??s jaunimo arba, tarkime, medikA? gyvenimAi??, o GruA?as atsakinAi??jo, kad jis visados klausosi, kAi?? A?monAi??s A?neka. Apie istorines jo dramas ai??i?? atskira kalba, bet A?ia tema kalbAi??ti ne mano nosiai, ai??i?? ar simfoninAi?? muzika, ar istorinAi?? drama man yra tas pat, neturiu maA?iausio supratimo, kaip jos sukuriamos, iA? ko padaromos.

PaA?iais pirmaisiais ai??zNemunoai??? gyvavimo metais teatralas GruA?as, nAi?? vieno iA? anksto neperspAi??jAi??s, atneA?Ai?? A? redakcijAi?? tris noveles, pateikdamas mums didelA? siurprizAi??. Bent jau aA? jokios prozos iA? A?imtaprocentinio dramaturgo, koks jis buvo 1967 metais, tikrai nesitikAi??jau. Atvirai A?nekant, man taip ir nepavyko iA?siaiA?kinti, kada tos novelAi??s paraA?ytos, tad ligi A?iol A?tarinAi??ju, kad naujo kultAi??ros leidinio atsiradimas Kaune kAi??rybiA?kai paveikAi?? net GruA?Ai?? ir jis Ai??mAi??si primirA?to A?anro. Juolab kad jaunieji kolegos nuolat praA?inAi??jo duoti kAi?? nors A?urnalui. Juk pjesAi??mis neiA?sipirksi, nors vAi??liau ai??zNemunasai??? spausdino ir jo dramas. Nepamenu, kodAi??l vienAi?? iA? noveliA? ai??i?? ai??zNuogi atrodo negraA?iaiai??? ai??i?? pakrikA?tijome grotesku. Tada groteskais garsAi??jo Slavomiras MroA?ekas, gal A?ia jo A?taka? NeA?prastoms, iA?siskirianA?ioms lietuviA? literatAi??ros peizaA?e GruA?o novelAi??ms vAi??liau literatAi??rologai sugalvojo A?vairiausiA? epitetA? ai??i?? siurrealistinAi??s, absurdiA?kos, paradoksalios (A?iandien tikriausiai vadintA? postmodernistAi??mis), bet, manding, visi A?ie apibAi??dinimai esmAi??s neatskleidA?ia, o ji glAi??di proporcijose, kuriomis GruA?as maiA?o realybAi?? su iA?mone, arba, naudojantis jo paties pamAi??gta metafora, molio maiA?ymo technologijoje. Be kietos, net A?iaurios logikos (tarkime, aA? visiems laikams A?siminiau aforizmAi?? iA? novelAi??s apie AdomAi??, jog A?mogaus svorA? geriausiai nustato kartuvAi??s) bei tikslios kalbos, dramaturgiA?ko stiliaus, pateiktos novelAi??s stebino ir rizikingu turiniu: kAi??rinyje ai??zTu muA?ei AdomAi??ai??? veiksmas vyksta naktA? beprotnamio palatoje, novelAi??je ai??zNuogi atrodo negraA?iaiai??? ai??i?? sovietiniame cirke, kiaulAi?? tenai apA?neka nuogAi?? A?moniA? giminAi??, o A?tai novelAi??je ai??zGyvA? sienojA? namaiai??? ai??i?? sename miA?ke, kuris partizanams atstoja namus. Ai??i novelAi??, nors ir nesidalijome baimAi??mis bei nuojautomis, tarsi laikydamiesi konspiracijos, labiausiai kAi??lAi?? nerimAi?? ai??i?? ar neuA?klius cenzoriui, nes vienas trumpas novelAi??s dialogas nedviprasmiA?kai bylojo, apie kokius miA?ke gyvenanA?ius A?mones kalbama. Matyt, cenzorius arba nesuprato, arba apsiA?ioplino, nes paprastai tA? laikA? spaudoje pokario miA?ko broliA? gyvenimas galAi??jo bAi??ti tiktai smerkiamas, dergiamas, bet ne poetizuojamas, kaip A?ioje GruA?o novelAi??je. Taigi visos trys novelAi??s iA?vydo A?viesAi??, vAi??liau jA? atsirado daugiau, kAi??riniai sugulAi?? A? dvi originalias knygas, kurias turAi??tA? perskaityti kiekvienas A? novacijas linkAi??s jaunas prozininkas. Idant neiA?radinAi??tA? dviraA?io, kuris, nors ir stulbinamai savitos formos, dar turi atlikti ir bAi??tinAi?? funkcijAi?? ai??i?? privalo vaA?iuoti.

KartAi?? pas GruA?Ai?? uA?klydau per Juozines. TAi?? pavakarAi?? likome vidury gatvAi??s dviese su Juozu MarcinkeviA?iumi, tada taip pat dirbusiu ai??zNemunoai??? redakcijoje. Juozo rankose ai??i?? tulpiA? puokA?tAi??, kuriAi?? jam buvo A?teikAi?? bendradarbiai, kaA?kodAi??l nepanorAi?? A?vAi??sti ilgiau ir iA?silakstAi?? po namus. MudviejA? finansiniai pajAi??gumai neleido sukti A? kokiAi?? nors kavinAi??, tad sustojAi?? galvojome, kAi?? toliau daryti. NeA?inau, kuriam A?ovAi?? iA?ganinga mintis, kad Kaune yra ir solidesniA? JuozA?. Pakilome funikulieriumi A? A?aliakalnA? ir nudroA?Ai??me A? KalnieA?iA? gatvAi?? pas GruA?Ai??. DramaturgAi?? radome kaip visada savo kambaryje, pasveikinome, A?teikAi??me puokA?tAi??. Ai??ventAi??mis A?ia nekvepAi??jo, taA?iau mus pakvietAi?? prisAi??sti, pavaiA?ino kava. Kol jAi?? siurbA?iojome, atAi??jo varduvininko sveikinti kaimynai, paskui aktoriai, rodos, Vrubliauskas ir ZelA?ius, dar po valandAi??lAi??s docentas GubaviA?ius, A?eimos gydytoja, susirinko gal deA?imt A?moniA?. SvetainAi??je A?mona su dukra padengAi?? stalAi??, susAi??dome visi ir be didelio triukA?mo atA?ventAi??me Juozines, A?eimininko vardadienA?. Pamenu, mudu bandAi??me atsipraA?yti, kad uA?griuvome neperspAi??jAi??, be leidimo (A?iaip eidamas pas GruA?Ai?? kokiu nors reikalu prieA? tai paskambindavau), bet raA?ytojas nuramino mus, sakydamas, kad specialiai JuozinAi??ms niekada nesiruoA?ia ir sveA?iA? nekvieA?ia, tik dAi??l visa pikta turi pasidAi??jAi??s buteliokAi??. Paprastai kas nors vis viena uA?suka, neleidA?ia pamirA?ti, kad jis yra Juozas. Beje, tAi?? vakarAi?? buteliokas buvo puikus ai??i?? penkiA? A?vaigA?duA?iA? armAi??niA?kas konjakas, sunkiai anuomet gaunamas.

SovietmeA?iu labai rAi??pAi??jo iA?girsti autentiA?kA? istorijA? ir liudijimA? apie prieA?kario KaunAi??, nepriklausomos Lietuvos laikus. Kaune gyveno keletas vyresniA? dailininkA?, retsykiais atverianA?iA? savo prisiminimA? skryneles, taA?iau man labiausiai A?siminAi?? tai, kAi?? yra A?nekAi??jAi?? raA?to A?monAi??s, ai??i?? jie paA?inojo literatAi??ros pasaulA?, anA? laikA? klasikus ir novatorius. Kartais pavykdavo prakalbinti vertAi??jus DrazdauskAi??, ViskantAi??, Ai??iugA?dinA?. GruA?as, ko gero, galAi??jo papasakoti daugiausia, bet vengAi?? per daug pasakyti, be to, nemAi??go aA?triA? vertinimA? ai??i?? to sunku iA?vengti prisimenant aktyvaus gyvenimo epizodus. TaA?iau noriai komentuodavo leidA?iamus atskiromis knygomis kitA? autoriA? prisiminimus (sakykim, Venclovos, PaukA?telio, KorsakienAi??s), rasdamas juose nemaA?ai prasilenkimA? su tikrove. Raginamas pats raA?yti prisiminimus, su A?ypsenAi??le atsakydavo, kad tam dar neatAi??jo laikas, jA? imsis tuomet, kai viskAi?? galutinai pamirA?. Ai??is gruA?iA?kas humoras, matyt, reiA?kAi??, kad raA?ytojA? atsiminimai nAi??ra patikimas dalykas, ai??i?? jie yra dailinami, cenzAi??ruojami, kitaip falsifikuojami. Kelerius metus pabendravus su GruA?u paaiA?kAi??jo, kad esama jo itin mAi??gstamo teminio repertuaro. Sakau taip todAi??l, nes ne kartAi?? esu girdAi??jAi??s pasakojimAi?? apie SalomAi??jos NAi??ries knygos ai??zAnksti rytAi??ai??? aptarimAi?? Vytauto DidA?iojo universitete, kai jis pravirkdAi?? autorAi?? savo kritiA?kom pastabom. PasiA?aipydavo jis iA? PakA?to, Sruogos, taA?iau apie MykolaitA?-PutinAi?? kalbAi??jo tik pagarbiai, kaip ir apie finansininkAi?? JurgutA?, lito tAi??vAi??. Vis kartodavo istorijAi?? apie kritikAi??, tapusA? Laikinosios vyriausybAi??s pirmininku, AmbrazeviA?iA?, kuris sutiktas visada skA?sdavosi, kad vokieA?iai su mAi??sA? vyriausybe visiA?kai nesiskaito, esAi?? jis gavAi??s vienintelA? vokieA?iA? karinAi??s valdA?ios raA?tAi??, reikalaujantA? parAi??pinti jA? kariuomenAi??s arkliams A?ieno. Ai?? Laikinosios vyriausybAi??s raA?tus vokieA?iai tiesiog neatsako. GruA?as mAi??gdavo pabrAi??A?ti, kad jo karta buvo pirmoji, kuri Lietuvoje A?gijo aukA?tAi??jA? iA?silavinimAi??, o dAi??stantys profesoriai mokslus dar Ai??jo visoje Europoje ai??i?? Vokietijoje, PrancAi??zijoje, Rusijoje. Anot GruA?o, kaimo vaikai, susirinkAi?? iA? visA? paA?aliA? ai??i?? pirmoji karta nuo A?agrAi??s ai??i?? tapo naujosios Lietuvos inteligentijos branduoliu. Vis kartodavo, matyt, norAi??damas A?kalti mums A? komunistinAi??s propagandos sujauktus protelius, kad nepriklausoma Lietuva per dvideA?imt gyvavimo metA? iA? atsilikusios carinAi??s gubernijos tapo visavertAi?? Europos valstybAi??, kurioje paA?angiai vystoma pramonAi??, A? savas rankas perimta prekyba, modernAi??ja A?emAi??s Ai??kis, tautiniu pagrindu plAi??tojama kultAi??ra. Tos GruA?o pamokos ai??i?? daA?niau ekonominAi??s nei literatAi??rinAi??s ai??i?? sAi??do A? galvAi?? stipriau, negu kokie nors iA?kraipyti vadovAi??liniai teiginiai. Nors iA? paA?iAi??ros minkA?tokas, raA?ytojas buvo ai??zkietas rieA?utAi??lisai???.

GruA?o paA?lovinimas bAi??tA? iki galo neuA?baigtas, jeigu nepaminAi??A?iau, jog, aktyviau pradAi??jus veikti 1971 metais atkurtam RaA?ytojA? sAi??jungos Kauno skyriui, mes, jo nariai, raA?ytojo pavardAi?? naudojome kaip vAi??liavAi?? ir skydAi??. Siekdami didesnio prestiA?o, iA?keldavome kaip vAi??liavAi??, kaip skydu prisidengdavome nuo prieA?iA?kA? antpuoliA?. Paklojus kozirA? GruA?Ai??, buvo galima kloti ir kitas kortas ai??i?? SamuleviA?iA?, MartinkA?, KeturakA?, DabulskA?. Vienoje malkoje su GruA?u visi kiti skyriaus nariai atrodAi?? solidA?iau ir patikimiau. O be jo mAi??sA? kompanija, pasak vieno lieA?uvingo tapytojo, tebuvo raA?inAi??jimo mylAi??tojA? ratelis. GruA?as tempAi?? mus pirmyn kaip galingas buksyras. Anuomet RaA?ytojA? skyriaus veikla gerokai skyrAi??si nuo A?iandieninAi??s, nes buvo rengiama nemaA?ai visokiausiA? susirinkimA? ai??i?? ir prasmingA?, ir formaliA?. Ai?? tuos, kurie buvo reikalingi ne mums, raA?ytojams, o partiniams ir kitokiems menininkA? prievaizdams, kitaip tariant, ataskaitiniam paukA?tukui, GruA?o nAi?? nekviesdavome. Kartais jA? prisikalbindavome, kad duotA? tonAi?? kokiam nors kAi??rybiniam paA?nekesiui arba panaA?A? paA?nekesA? apibendrintA?. Rezultatas bAi??davo maA?daug toks: jei GruA?as pokalbA? pradAi??davo, visi kiti mAi??gindavo raA?ytojo A?odA?iams pritarti, o jo teiginius iliustruoti to laikotarpio kAi??riniais; jeigu GruA?as pokalbA? apibendrindavo, paaiA?kAi??davo, kad ankstesnAi??s kalbos buvo lAi??kA?tokos, mizeriA?kos, tiesiog smulkAi??s priekabiavimai, laikraA?tinAi??s kritikos parafrazAi??s. Taigi, skyrAi??si A?aidimo klasAi??s. KartAi?? raA?ytojAi?? prisiA?nekinome vadovauti jaunA?jA? dramaturgA? seminarui. Pamenu net kelis Kauno zonos jaunA?jA? raA?ytojA? seminarus, taA?iau A? juos rinkdavosi vien poetai ir prozininkai. Tik viename pavyko surinkti perspektyviA? dramaturgA? grupAi??. AA? ten nelindau, tik pamenu, kad uA?siAi??mimai A?ioje grupAi??je uA?truko ilgiausiai. Visi kiti, baigAi?? darbAi??, sAi??dAi??jo ir laukAi?? koridoriuje ant palangiA?, kol dramaturgai liausis aiA?kintis kAi??rybinius reikalus, mat po seminaro buvo numatytas bendras vakaras, o po jo pasisAi??dAi??jimas prie alaus. IA?Ai??jo susikaupAi??, nekalbAi??s, labai A?raudAi??, kaip ir jA? profesorius GruA?as. VAi??liau suA?inojau, kad dramaturgas buvo atidA?iai perskaitAi??s visas pjeses ir po kauliukAi?? jas iA?narstAi??, autoriA? neA?A?eidinAi??damas, bet ir neglostinAi??damas. Matyt, pasakAi?? ir smagiA? A?odeliA?, nes turAi??jo tokA? sugebAi??jimAi??. IA? ankstesniA? laikA? pamenu anekdotinA? epizodAi??. Vienas pusamA?is mokytojas paraA?Ai?? komedijAi?? ir nuneA?Ai?? jAi?? GruA?ui A?vertinti. Ai??is atskleidAi?? aplankAi?? ir perskaitAi??s pavadinimAi?? ai??zAi??imtas kiauA?iniA?ai??? pasiteiravo, ar tai pirmasis mokytojo kAi??rinys. Autorius atsakAi??, kad pirmasis. Tada GruA?as paklausAi??, ar ne per daug pirmam kartui. Jau sakiau, kad raA?ytojAi?? stengdavosi aplankyti sveA?iai iA? sostinAi??s. Nusivesdavome ir mes, visokie miesto ai??zkultAi??rtrAi??geriaiai???, pas jA? Kaune apsireiA?kusius garsius A?mones iA? Maskvos, Leningrado, VarA?uvos. Visus noriai priimdavo, su visais rasdavo kalbAi??, nors ne visi sveA?iai suprasdavo, kuo uA?siima malonusis A?eimininkas. Tada kelios GruA?o pjesAi??s buvo pastatytos Rusijos bei Ukrainos teatruose, todAi??l negalima sakyti, kad uA? Lietuvos ribA? buvo neA?inomas. Ai?? svarbiausias pasaulio kalbas buvo verA?iamos ir jo novelAi??s, o viena pakliuvo A? Amerikoje leidA?iamAi?? geriausiA? pasaulio noveliA? antologijAi??. GruA?as tuo faktu dA?iaugAi??si ir didA?iavosi, nors ir suprato, kad antologijai novelAi?? rekomendavo kaA?kuris mAi??sA? iA?eivijos raA?ytojas, gal net geras paA?A?stamas. KartAi?? GruA?o svetingumu papiktnaudA?iavau ir aA?. NusiveA?iau A? KalnieA?iA? gatvAi?? avarA? raA?ytojAi?? RasulAi?? GamzatovAi??, kurio knygAi?? apie DagestanAi?? prieA? porAi?? metA? buvau iA?vertAi??s. Ai?? KaunAi?? jis uA?klydo atlydAi??jAi??s A? tarptautinAi?? muziejininkA? konferencijAi?? savo A?monAi??. Kol ji su muziejininkais posAi??dA?iavo, raA?ytojas uA?sinorAi??jo pasidairyti po miestAi??. Ai??sisodinau jA? A? A?iguliukAi?? ir A?en bei ten paveA?iojau, uA?sukau ir pas GruA?Ai??. Jis apie GamzatovAi?? buvo truputA? girdAi??jAi??s, o A?is apie GruA?Ai??, regis, iA?girdo tik vaA?iuodamas A? sveA?ius. TaA?iau susitikAi?? jiedu glAi??besA?iavosi, sakAi?? vienas kitam komplimentus, laidAi?? juokus. UA?uodAi??s, kas vyksta KalnieA?iA? gatvAi??je, su magnetofonu atskubAi??jo radijo Petras, t. y. Palilionis, kuris negalAi??jo atsistebAi??ti raA?ytojA? bendravimu. AtrodAi??, susitiko ilgai nesimatAi?? vaikystAi??s draugai, ai??i?? A?itaip jis vAi??liau apibAi??dino dviejA? literatAi??ros meistrA? susitikimAi??.

1986-A?jA? vasarAi?? pasitaikAi?? proga su koncertine grupe mAi??nesiui iA?vykti A? KubAi??. GruA?as tada sunkiai sirgo. PrieA? pat kelionAi?? jA? aplankiau. Vaizdas graudus. GruA?as sAi??dAi??jo fotelyje prie lango pakeltom ant kAi??dutAi??s kojom. Buvo A?iltai apgerbtas, uA?klotas pledais, ant galvos kepurAi??lAi?? ai??i?? jo kAi??nas A?alo. Trumpai paA?nekAi??jom, jis pasakojo, kaip yra gydomas, aA? pasisakiau, jog iA?vykstu A? tolimAi?? kelionAi??, palinkAi??jau sveikti, stiprAi??ti, kad grA?A?Ai??s rasA?iau atsigavusA?. MaA?daug po savaitAi??s Havanos vieA?butyje ant Meksikos A?lankos kranto susapnavau sapnAi??. GruA?o namA? sodelis pilnas pilnutAi??lis A?moniA?, keisA?iausia, jog A?monAi??s A?vairiausiA? rasiA? ai??i?? ne tik baltieji, bet ir negrai, mulatai. Visi A?urmuliuoja, kaA?ko laukia. Staiga atsidaro namelio durys ir jose pasirodo GruA?as. IA?lenda susikAi??prinAi??s, iA?sitiesia visu Ai??giu ir paaiA?kAi??ja, kad jis daug aukA?tesnis uA? jo laukianA?iAi?? miniAi??. GruA?as jaunas, veide A?ypsena, su pilkA?voka A?emAi?? siekianA?ia tunika. Minia dar garsiau suA?urmuliuoja, jis A?engia sodo taku link gatvAi??s, rankomis paglostydamas palei takAi?? stovinA?iA? A?moniA? galvas. A?monAi??s praA?o sustoti. GruA?as sako: ai??zMan jau laikas, man laikas eitiai??? ir dingsta anapus KalnieA?iA? gatvAi??s. TAi?? naktA? nebeuA?migau, o ir vAi??liau, keliaujant po KubAi??, vis iA?kildavo sapno vaizdinys. Kai po kurio laiko iA? Santjago vAi??l grA?A?ome A? tAi?? patA? Havanos vieA?butA?, palmiA? sodelyje prie vieA?buA?io pamaA?iau StasA? LiupkeviA?iA? su keliais ai??zArmonikosai??? muzikantais. Jie buvo atskridAi?? A? HavanAi?? dalyvauti kaA?kokiame festivalyje. Nors LiupkeviA?iaus nepaA?inojau, puoliau klausinAi??ti, ar jis nieko negirdAi??jo apie dramaturgAi?? GruA?Ai??. Ai??is pagalvojo pagalvojo ir pasakAi??, jog prieA? iA?vykdamas iA? Vilniaus per radijAi?? girdAi??jAi??s, kad GruA?as mirAi??. Jau grA?A?Ai??s Lietuvon aA? tiksliai nustaA?iau tas dvi datas: savo sapno ir raA?ytojo mirties. Jos sutapo. Paklaida galAi??jo bAi??ti pusAi?? paros. Man labai gaila, kad nesu dailininkas ir negaliu nupieA?ti to fantastinio paveikslo, kuriame aukA?tas ir palaimingas GruA?as iA?eina glostydamas jA? palydinA?iA? A?moniA? galvas. Ir kito, visiA?kai realistinio, kuriame ilgu juodu lietpalA?iu vilkintis raA?ytojas lAi??tai kopia A?emaiA?iA? gatve A? savo A?aliakalnA?.

2010 gruodisai??i??2011 birA?elis

A�