Gruzijos A?irdis

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: Gruzija
AUTORIUS:Ai??Romualdas A?Ai??sna
DATA: 2012-06

Gruzijos A?irdis

Romualdas A?Ai??sna

Ar atkreipAi??te dAi??mesA? A? tai, kad tardami Lietuvos vardAi?? gruzinai A?ypsosi? Tas draugiA?kumas tikriausiai iA? tolumos, iA? istorijos. Gruzinai palieka lietuviams labai draugiA?kA?, atvirA? A?moniA? A?spAi??dA?, ir tai padeda dviem skirtingoms tautoms geriau paA?inti vienai kitAi??, atidA?iau paA?velgti A? nuo seno puoselAi??jamas tradicijas. O jA?, tA? graA?iA? sugyvenimo pavyzdA?iA?, galima rasti daug ir A?vairiA?, kartais ai??i?? visai netikAi??tA?.

Ai??siklausydamas A? Tbilisio garsus ir A?siA?iAi??rAi??damas A? jo spalvas, dangA? remianA?iA? kalnA? apsuptame mieste mAi??ginu surasti palyginti netolimos praeities lietuviA?kA? pAi??dsakA?, kuriA? metai po metA? vis daugAi??ja ir kurie ateities kartoms liudys apie lietuviA? ir gruzinA? tautA? draugystAi??.

Ai??Mtacminda ai??i?? A?ventasis kalnas

Ai??Gruzijos sostinAi??je laukia daugybAi?? netikAi??tumA?. Vienas A?simintiniausiA? ai??i?? susitikimas su Motina Gruzija, iA?didA?iai rymanA?ia ant Salakalo kalnagAi??brio. Vienoje rankoje ji laiko taurAi??, kitoje ai??i?? kardAi??. Vyno taurAi?? ai??i?? draugams, kardas ai??i?? prieA?ams.

TaurAi?? ir kardas… Ai??iuo taupiu A?vaizdA?iu skulptAi??ros autorius ElgudA?a AmaA?ukeli daug pasako apie TbilisA? ai??i?? miestAi??, kuris ai??i?? ir tautos likimas, ir garbingiausia A?alies istorija.

Gruzija A?imtmeA?iais kentAi??jo nuo nuoA?miA? prieA?A?. EpochA? tAi??kmAi??je TbilisA? keturiasdeA?imt kartA? puolAi?? prieA?ai, ir keturiasdeA?imt kartA?, suA?eistas, srAi??vantis krauju, jis kAi??lAi??si iA? pelenA? ir griuvAi??siA?. Tik nedaugeliui pasaulio miestA? teko tokia iA?bandymA? dalia. Bet Tbilisis, miestas su kario tvirtybe ir ironiA?ka A?ypsena randuotame veide, iA?liko stiprus ir iA?didus. Su A?ypsena nugalAi??tojo, padAi??jusio kardAi?? A?alia, kad kaskart pasveikintA? savo draugus.

…Kas nematAi?? Tbilisio iA? paukA?A?io skrydA?io, tas nematAi?? Gruzijos sostinAi??s, ai??i?? atvykus A? A?alA?, sakAi?? biA?iuliai gruzinai. Sudominti tokio posakio, mes iA?kart ir pakilome A? MtacmindAi?? ai??i?? A?ventAi??jA? kalnAi??, A?velniai prigludusA? prie senojo miesto. Jis ai??i?? pats aukA?A?iausias iA? TbilisA? supanA?iA? kalnA?.

Ai?? A?ventAi??jA? kalnAi?? malonu kilti vienu ilgiausiA? pasaulio funikulieriA?. Galima ir kitaip: sAi??sti A? kabinAi?? ir aukA?tai aukA?tai praplaukti virA? margaspalvAi??s miesto stogA? mozaikos. Jei bijote, kad nuo A?spAi??dA?iA? apsvaigs galva, sAi??skite A? automobilA?. KeliA? A?ia daug, ir visi jie veda A? MtacmindAi??.

Nuo A?io kalno virA?Ai??nAi??s kaip ant delno atsiveria visas Tbilisis. Bet aprAi??pti A?vilgsniu daugiau nei milijonAi?? gyventojA? turintA? miestAi?? vargu ar pavyks: iA? pietryA?iA? A? pietvakarius jis driekiasi beveik 40 kilometrA?. Ai??spAi??dis toks, kad miestas tarsi stiebiasi iA? uolA? ir kalnA?.

O A?tai ir Narikala ai??i?? tvirtovAi??, iA?kilusi IV amA?iuje ir atstatyta XVII-ame. Nuo jos bokA?tA? gali iA?vysti dar vienAi?? A?spAi??dingAi?? senojo miesto panoramAi??.

Ryto Ai??kuose iA?nyra mAi??gstamiausia tbilisieA?iA? pasivaikA?A?iojimo vieta ai??i?? Ai??otos Rustaveli prospektas.Vos ne kas vakarAi?? ateina jie A?ia pasiA?monAi??ti, vieni A? kitus pasiA?valgyti…

Rustaveli prospektas ai??i?? tikras Tbilisio simbolis, pagrindinAi?? sostinAi??s arterija. A?ia ir patys A?spAi??dingiausi administraciniai, kultAi??ros pastatai: Gruzijos parlamento rAi??mai, garsusis Operos teatras, koncertA? salAi??s, valstybiniA? A?staigA? pastatai, muziejai, vieA?buA?iai.

SvarbiausiAi??jA? A?alies prospektAi?? nesunku ir savo A?ingsniais pamatuoti, ne toks jis jau ilgas, ir pasiklysti nAi??ra kur. Prospektas jungia dvi gerai A?inomas vietas ai??i?? LaisvAi??s aikA?tAi?? su Ai??v. Jurgio kolona (garsiojo skulptoriaus Zurabo Cereteli kAi??rinys) ir Respublikos aikA?te, kuri visuomet gyva ir triukA?minga.

PasipuoA?usi, nerimastinga minia, sAi??kuriuojantis A?moniA? verpetas. O A?sitaisAi?? ant suoleliA? po plaA?iaA?akiais platanais pagyvenAi?? vyrai dAi??lioja A?achmatA? ir nardA? partijas. Jie niekur neskuba, neklauskite jA?, kuri dabar valanda… A?aidimA? aikA?telAi??se krykA?tauja vaikai, baltus balionus A? padangAi?? leidA?ia jaunavedA?iai. Visiems miela A?i diena ir A?i akimirka…

Eini ir girdi, kaip aidi tavo A?ingsniai Mtacmindos papAi??dAi??je. Jaukus, nepakartojamas istorinis sostinAi??s palikimas ai??i?? Tbilisio senamiestis. Daugiausia tai dviejA? trijA? aukA?tA? namai iA? akmens ar mAi??ro su raiA?ytais balkonais, pakibusiais virA? siaurA? akmenimis grA?stA? gatveliA?.

Ne viena gatvelAi?? ritasi nuo skardA?io raitydamasi tarp uolA?, glaustydamasi uA? apsamanojusiA? akmeniniA? terasA?.Visai A?alia uA?dari, lyg iA? senA? italiA?ko neorealizmo filmA?, kiemeliai. PatamsAi??jAi??s raiA?ytA? balkonA? medis, netikAi??tas itin ryA?kiA? spalvA? blyksnis ai??i?? tai purpuru dega kilimai, permesti per senoviniA? laiptA? turAi??klus…

NedidelAi??se vingiuotose gatvelAi??se ir atsiskleidA?ia tikrasis Gruzijos sostinAi??s A?avesys. Atrodo, A?ia amA?iai kalbasi vienas su kitu.

Vakaro prieblanda, iA?rasojAi?? akmenys Vyno gatvAi??je. KadAi?? ir neA?inotum, vis vien jAi?? surastum, nes geriausia rodyklAi?? ai??i?? milA?iniA?ki vyno Ai??soA?iai prie durA?. Netoliese A?sikAi??rAi?? metalo kalimo meistrai, o ten, uA? kampo, susimetAi?? A? bAi??relA? diskutuoja, ginA?ijasi paveikslus iA?dAi??liojAi?? dailininkai.

Yra A?ia ir Duonos aikA?tAi??, kuriAi?? aptikti tikrai nesunku ai??i?? per visAi?? kvartalAi?? eini gerdamas tradicinAi??s gruzinA? duonos aromatAi??. A?ia daug kepyklA? ir parduotuviA?, prekiaujanA?iA? tuo, be ko neapsieisi kasdien, ko reikia ir A?eimai, ir sveA?iui.

Beveik kiekvienoje gatvAi??je, kiekviename skvere ar parke ai??i?? paminklai A?ymiesiems tautos veikAi??jams, savo A?aliai nusipelniusiA? A?moniA? biustai, skulptAi??ros. UnikalAi??s gruzinA? kalbos raA?menys, pasiekAi?? mAi??sA? laikus iA? XIai??i??XIII amA?iA?, keliauninkui tokie pat paslaptingi kaip ir senovAi??s Egipto hieroglifai.

PravaA?iuodami ar praeidami pro cerkvAi??, gruzinai visada persiA?egnoja. O cerkviA? Tbilisyje labai daug, visos jos A?spAi??dingos. Taigi A?egnotis gruzinams per dienAi?? A?ia tenka ne sykA? ir ne du.

CerkvAi??s labai A?vairaus dydA?io, ir kiekvienos ai??i?? iA?raiA?kinga architektAi??ra. Toks ir Metechi soboras, statytas XIII amA?iuje. Nuostabaus groA?io A?ventykla yra Narikalos tvirtovAi??s kieme. Netoliese ai??i?? seniausia mieste Ai??v. Marijos cerkvAi??.

AkA? traukia A?iuolaikinAi?? gruzinA? katalikoso rezidencija ai??i?? Dievo Motinos katedra (Sioni). Joje saugoma viena A?venA?iausiA? gruzinams relikvijA? ai??i?? Ai??v. Ninos kryA?ius.

Ai??domi istorinAi?? detalAi??. XX amA?iaus pradA?ioje iA? Gruzijos A? kitAi?? carinAi??s imperijos kraA?tAi?? ai??i?? LietuvAi?? buvo iA?tremtas gruzinas Kirionas SadzagliA?vili, vAi??lesniais metais tapAi??s Gruzijos katolikosu ai??i?? Gruzijos BaA?nyA?ios vadovu Kirionu II. Tremtyje, PaA?aislyje, Kirionas paraA?Ai?? mokslinAi?? studijAi?? apie PaA?aislio vienuolynAi??.

Rekonstruodami vienuolynAi??, lietuviA? specialistai turAi??jo galimybAi?? susipaA?inti su Gruzijos katolikoso archyvu, rasti nemaA?a vertingA? duomenA? apie vienuolynAi??. Neabejotina, jog tai padAi??jo atkurti PaA?aislio vienuolyno architektAi??ros ansamblA?.

BAi??simasis katolikosas buvo pramokAi??s lietuviA? kalbos, uA?raA?Ai?? lietuviA? liaudies dainA?. Apie visa tai straipsnyje ai??zKAi?? savyje turi tu, Lietuva, kad A?itaip uA?buri kitatauA?iA? A?irdis?ai??? plaA?iau raA?o Gediminas Zemlickas (ai??zMokslo Lietuvaai???, 2003, Nr. 22 / 290, p. 8).

Beje, Tbilisis ai??i?? vienas nedaugelio pasaulio miestA?, kur visai nedidelAi??je erdvAi??je iA?sitenka trys pasaulio religijos: islamas, judaizmas ir krikA?A?ionybAi??.

Gruzijos sostinAi??je vis daugiau atsiranda ir lietuviA?kA? akcentA?. Vilniaus skvere, kuris Tbilisyje atidarytas 2009 metA? vasarAi??, dalyvaujant Lietuvos ir Gruzijos prezidentams, atidengta UA?upio respublikos konstitucija. IA? organinio stiklo iA?pjauta plokA?tAi?? puoA?ia specialiai jai surAi??stAi?? sienAi??, kuriAi?? vis papildo Lietuvos ir Gruzijos menininkA? darbai.

IdAi??ja perkelti UA?upio respublikos konstitucijAi?? A? Gruzijos sostinAi?? kilo menininkui Mariui AbramaviA?iui. Ai??gyvendinti A?A? sumanymAi?? padAi??jo Lietuvos ambasada Gruzijoje, Tbilisio miesto valdA?ia ir A?ioje A?alyje dirbanA?ios lietuviA? bendrovAi??s.

Visai netoli, A?alia Gorgasali aikA?tAi??s, iA?kilAi?? neregAi??ti garsiA?jA? Tbilisio pirA?iA? kupolai. Ai??ie statiniai giliai po A?eme. Pasivartyti karA?tame, sieros prisotinto vandens baseinAi??lyje, pasimAi??gauti gruziniA?kos arbatos stikline, aptarti su kaimynais per savaitAi?? susikaupusius reikalus, galop saldA?iai pasnAi??duriuoti ant patogaus gulto ai??i?? gruzinui niekuo nepakeiA?iamas malonumas. PageidaujanA?iA?jA? tokiA? procedAi??rA? niekada netrAi??ksta, nors piniginei tai atsiliepia skaudokai….

Ai??simintinA? vietA? senajame mieste ant Kuros upAi??s krantA? ai??i?? galybAi??. VisA? jA? aplankyt, gaila, ir laiko gali neuA?tekti, bet bAi??damas Gruzijos sostinAi??je tiesiog negali neuA?sukti A? jos turgA?.

Ai??tai jis, spalvingasis Tbilisio turgus, su gruziniA?ku A?urmuliu, sunkiai apibAi??dinamais kvapais. PerrAi??kdami vieni kitus, pardavAi??jai vilioja prie savAi??s pirkAi??jus. O suvenyrA?, suvenyrA?!.. Kardai, kepurAi??s, kryA?iai, roA?iniai, puodynAi??s, nacionaliniai saldumynai. TuA?A?ias iA? gruziniA?ko turgaus tikrai neiA?eisi: jei ne su unikaliu vyno Ai??soA?iu, tai bent jau su vaikiA?ka A?vilpyne.

Bet kuris pasaulio miestas gali pavydAi??ti senajam Tbilisiui. Jam ai??i?? jau daugiau kaip 1500 metA?.

Viena gruzinA? legenda skelbia, kad prieA? 1500 metA? TbilisA? A?kAi??rAi?? Gruzijos karalius Vachtangas Gorgasali. MedA?iodamas jis paA?ovAi?? elniAi??, bet A?is, A?kritAi??s A? upelA?, akimirksniu atgijo. Upelio vanduo buvo karA?tas, tad valdovas, pamanAi??s, kad jis turi stebuklingA? galiA?, A?sakAi??s toje vietoje pastatyti miestAi??. Kaip tarAi??, taip padarAi??. IA?kilo miestas, kuris buvo pavadintas Tbilisiu (tbili gruziniA?kai reiA?kia ai??zkarA?tasai???).

…Kada Gruzijoje apsigyveno pirmieji lietuviai, pasakyti sunku. Lietuvos Respublikos ambasados Gruzijoje teigimu, pirmosios patikimesnAi??s A?inios apie Gruzijon atkakusius lietuvius siejamos su XIX amA?iaus pradA?ia. Dauguma mAi??sA? tautieA?iA? A?ioje A?alyje atsidAi??rAi?? kaip cariniA? represijA? aukos, ypaA? po nesAi??kmingo 1830ai??i??1831 metA? sukilimo. Yra A?inoma, kad apie penki A?imtai sukilimo dalyviA? iA? Lenkijos ir Lietuvos, iA?tremti A? KaukazAi??, vAi??liau pabAi??go A? PersijAi??. Manoma, kad iA? viso jA? Kaukaze galAi??jo bAi??ti keli tAi??kstanA?iai.

Antroji lietuviA? banga KaukazAi?? uA?plAi??do XIX amA?iaus pabaigoje. A?ia jie pateko kaip carinAi??s armijos A?auktiniai, kiti ai??i?? kaip tarnautojai ar tremtiniai. Teigiama, kad nemaA?Ai?? to meto lietuviA? kolonijos dalA? sudarAi?? geleA?inkelininkai.

Ai??Lemties neA?inomi viraA?ai

Ai??…Kas lAi??mAi??, kad vienAi?? pirmA?jA? savo poemA? ai??zKaukazo belaisvisai??? didysis rusA? poetas Aleksandras PuA?kinas paraA?Ai?? lankydamasis A?iame PietA? kraA?te? Ir kiti jo romantiniai kAi??riniai ai??i?? poemos ai??zBachA?isarajaus fontanasai??? ir ai??zA?igonaiai???, eilAi??raA?A?iai ai??zKaukazasai???, ai??zGriAi??tisai???, ai??zJau kalvos Gruzijos nugrimzdo A? rAi??kus…ai???, apybraiA?a ai??zKelionAi?? A? ArzrumAi??ai??? gimAi?? A?ia, kalnA? ir vyno A?alyje. Didinga Gruzijos gamta, draugystAi?? su iA?didA?iais ir nuoA?irdA?iais A?monAi??mis A?kvAi??pAi?? poetAi?? sukurti posmus, kuriuose pulsuoja kAi??rybos laisvAi??s A?Ai??kiai.

Lemties neA?inomi viraA?ai… Raitas jodamas A? kAi?? tik rusA? kariuomenAi??s uA?imtAi?? ArzrumAi??, PuA?kinas kelyje susidAi??rAi?? su keturraA?iu veA?imu, veA?usiu iA? Teherano A? TbilisA? Rusijos pasiuntinio Aleksandro Gribojedovo kAi??nAi??: ministras rezidentas buvo nuA?udytas per riauA?es Teherane.

PaskutinAi?? pagarbAi?? plunksnos broliui PuA?kinas atidavAi?? grA?A?Ai??s A? TiflisAi??. Pasak amA?ininkA?, jis uA?kopAi?? A? Ai??v. Dovydo kalnAi??, ilgai dAi??mojo, tylAi??damas klAi??pAi??jo prie raA?ytojo kapo.

Su Gruzijos sostine susijAi?? daugelis Aleksandro Gribojedovo gyvenimo tarpsniA?. 1826ai??i??1828 metais jis dirbo Gruzijos diplomatinAi??s kanceliarijos virA?ininku. Mieste, kurA? nepaprastai mylAi??jo, raA?ytojas ir diplomatas kAi??rAi?? garsiAi??jAi?? komedijAi?? ai??zVargas dAi??l protoai???. Pirmasis pjesAi??s vaidinimas surengtas ne kur kitur, o kaip tik A?ia, Tbilisyje, jo bAi??simo uoA?vio, generolo ir poeto Aleksandro A?avA?avadzAi??s rAi??muose.

Tbilisyje Gribojedovas paraA?Ai?? ir romantinAi?? tragedijAi?? ai??zGruzijos naktisai???, daug prisidAi??jo kuriant pirmAi??jA? miesto laikraA?tA? ai??zTifliso A?iniosai???, parengAi?? miesto rekonstrukcijos projektAi??.

O ir miestas neliko skolingas raA?ytojui, dovanojo jam daug brangiA? akimirkA?. A?ia, Aleksandro A?avA?avadzAi??s namuose, jis pasiAi??lAi?? rankAi?? A?eimininko dukrai graA?uolei Ninai.

Bet neilgai teko dA?iaugtis A?eimyniniu A?idiniu. Pareiga A?aukAi?? vykti A? TeheranAi??. Tarsi pasitikti mirties…

1829 metA? sausio 30 dienAi?? diplomatAi?? ir raA?ytojAi?? AleksandrAi?? GribojedovAi?? Teherane uA?muA?Ai?? Rusijos misijAi?? nusiaubusi musulmonA? fanatikA? minia.

Ai??eA?iolikmetAi?? naA?lAi?? Nina A?vykdAi?? A?ventAi?? velionio priesakAi?? ir vyro palaikus palaidojo Mtacmindos kalne, gruzinA? tautos garsiausiA? atstovA? panteone. Iki A?iol Tbilisyje sklando pasakojimas, kaip nelaiminga naA?lAi?? kasdien kopdavusi A? kalnAi?? ir ilgai rymodavusi prie vyro kapo, tyliai A?velgdavusi A? miestAi??, kurA? taip mylAi??jo jos vyras.

IA?didi stovi lyra apvainikuota kolona prie A?A?ymaus lyriko, filosofo, ryA?kiausio gruzinA? romantizmo atstovo Nikolozi BarataA?vili kapo. Poetui buvo tik dvideA?imt septyneri, kai nustojo plakusi jo A?irdis. Nors jo kAi??rybinA? palikimAi?? tesudaro nedidelAi?? (tik vienos poemos ir 36 eilAi??raA?A?iA?) knyga, bet jo vardas ir A?iandien gyvas dAi??kingA? tautieA?iA? A?irdyse ir atmintyje. Beje, priminsime, kad su nepakartojama poeto kAi??ryba lietuviA? skaitytojus yra supaA?indinusi ir mAi??sA? ai??zVagaai???, 1982 metais iA?leidusi jo knygAi?? ai??zLyrikaai???.

VietA?, susijusiA? su garbingais vardais, Gruzijoje nepaprastai daug. Ne visiems, pavyzdA?iui, A?iandien A?inoma, kad A?iame kraA?te yra gimAi??s ir augAi??s poetas Vladimiras Majakovskis.

Tbilisio laikraA?tis ai??zKavkazai??? buvo tas leidinys, kuriame savo pirmAi??jA? apsakymAi?? ai??zMakaras A?iudraai??? paskelbAi?? rusA? raA?ytojas Maksimas Gorkis. Jo tbilisiA?ko laikotarpio kAi??riniai ai??i?? poema ai??z MergaitAi?? ir mirtisai???, legendos ai??zDankoai??? apmatai, keletas apsakymA?.

1903ai??i??1905 metais Tbilisyje apsistojo jaunas vaistininkas Antanas A?ukauskas-Vienuolis. Dirbdamas garsiojoje Ferdinando Oteno vaistinAi??je, jis visAi?? laisvalaikA? skyrAi?? iA?vykoms po apylinkes ir visam gyvenimui pamilo kalnus, A?io kraA?to dangaus A?ydrynAi??, A?avAi??josi A?stabiu jA? groA?iu, domAi??josi gruzinA? tradicijomis, jA? dainomis, legendomis. A?ia, Tbilisyje, bAi??simasis mAi??sA? literatAi??ros klasikas paraA?Ai?? ir pirmuosius savo kAi??rinius, ai??zatradoai??? savo literatAi??rinA? slapyvardA?.

Beje, namas, kuriame buvo Oteno vaistinAi??, paA?ymAi??tas memorialine lenta ai??i?? joje gruzinA? ir lietuviA? kalbomis iA?kalta, kad A?ia dirbo raA?ytojas Antanas Vienuolis.

Gyvendamas Tbilisyje, Vienuolis A?sitraukAi?? A? revoliucinA? judAi??jimAi??. UA? dalyvavimAi?? politinAi??je demonstracijoje jis buvo suimtas ir 47 paras kalAi??jo Metechos tvirtovAi??je. KalAi??jime susipaA?ino su jaunais gruzinA?, armAi??nA?, rusA? revoliucionieriais. Dienas ir naktis, praleistas tvirtovAi??je, Vienuolis apraA?Ai?? apybraiA?oje ai??zKalAi??jimo A?spAi??dA?iaiai???.

IA?didA?iam ir laisvAi?? mylinA?iam kraA?tui, atskleidusiam jo literatAi??rinA? talentAi??, Antanas Vienuolis jautAi??si dAi??kingas visAi?? gyvenimAi??. PraAi??A?us karo audroms, tarsi ieA?kodamas naujA? legendA? herojA?, raA?ytojas dar ne kartAi?? lankAi??si Gruzijoje, klajojo po kalnus. Viename susitikime su Gruzijos A?odA?io meistrais Tbilisyje gruzinA? raA?ytojas A. GomiaA?vili sveA?iui iA? Lietuvos sakAi??, kad per jA?, raA?ytojAi??, gruzinai pamilo ir LietuvAi??…

Beje, tAi?? dvasinA? dviejA? kultAi??rA? tiltAi?? tiesAi?? ir kitA? kartA? kAi??rAi??jai. Antano Vienuolio ai??zPadavimus ir legendasai??? iA? originalo A? gruzinA? kalbAi?? iA?vertusi lietuviA? literatAi??ros ai??zataA?Ai??ai??? Gruzijoje Nana Devidze ir A?iandien yra lietuviA?kos knygos Gruzijoje puoselAi??toja.

Nana yra baigusi gruzinA? kalbAi?? ir literatAi??rAi?? Tbilisyje ir lituanistikAi?? Vilniaus universitete, iA?vertusi nemaA?Ai?? pluoA?tAi?? lietuviA? autoriA? kAi??riniA?. UA? lietuviA? kultAi??ros garsinimAi?? ir puoselAi??jimAi?? Gruzijoje ji apdovanota Vytauto DidA?iojo ordino medaliu.

Tbilisis ai??i?? A?inomo poeto ir vertAi??jo Jono GraiA?iAi??no gimtasis miestas. Jo tAi??vas ai??i?? dragAi??nA? pulko vyresnysis puskarininkis Vytautas GraiA?iAi??nas A?ia atliko karinAi?? tarnybAi??, sukAi??rAi?? A?eimAi??. Prisimindamas vaikystAi??s dienas saulAi??toje A?alyje, kaskart vis joje apsilankydamas, poetas ne viename posme apdainavo GruzijAi??:

Tokio groA?io kalnA?

NeregAi??jau anksA?iau, ai??i??

Taip nekaito skruostai

Ir nesvaigo galva!..

AA? Kaukazo kalnuos

Dar aiA?kiau pamaA?iau,

Kaip man A?irdA?iai brangi

Ir graA?i Lietuva!

Pakeliauki ir tu ai??i??

Prasitrinsi akis

Ir kely prarastA?

NegailAi??si dienA?,

Nes iA?girsi tikrai ai??i??

Tau A?irdis pasakys!ai??i??

Kaip tAi??vynAi?? graA?i,

Nors neturi kalnA?ai??i??

Ai??(EilAi??raA?tis ai??zNuo Kaukazo kalnA?ai???)

Ai??DidA?iausia poeto Jono GraiA?iAi??no dovana kraA?tui, kuriame gimAi?? ir augo, yra jo versta nemirtingoji XIIai??i??XIII amA?iA? gruzinA? poeto Ai??otos Rustaveli poema ai??zKarA?ygys tigro kailiuai???. Ai??iame kAi??rinyje iA?reiA?kiamos humanizmo idAi??jos, aukA?tinamas drAi??sus, iA?mintingas, apsiA?vietAi??s A?mogus.

Beje, daugiau kaip deA?imtmetA? Gruzijoje gyveno keliA? inA?inierius, dramaturgas ir publicistas, spAi??jamas pirmosios lietuviA?kos komedijos ai??zAmerika pirtyjeai??? autorius Antanas Vilkutaitis-Keturakis. 1891 metais, baigAi??s prestiA?inA? KeliA? inA?inieriA? institutAi?? Peterburge, jis buvo paskirtas keliA? inA?inieriumi A? GruzijAi?? ir vadovavo geleA?inkelio atkarpos A? BorA?omi tiesimui. Ai??iA? metA? geguA?Ai?? Gruzijoje vieA?Ai??jo ministras pirmininkas Andrius Kubilius. BorA?omi mieste, atidengdamas paminklAi?? mAi??sA? A?ymiajam tautieA?iui, premjeras pabrAi??A?Ai??, kad Antano VilkutaiA?io-Keturakio asmenybAi?? rodo, jog LietuvAi?? ir GruzijAi?? sieja tvirti daugiameA?iai ryA?iai, brangAi??s abiem A?alims.

Ai??ApmAi??stymA? kalvoje

Ai??Vienoje A?spAi??dingiausiA? Tbilisio aukA?tumA? ai??i?? ApmAi??stymA? kalvoje ai??i?? garsiosios A?iaureli dinastijos rAi??mai. Jau kelios graA?ias tradicijas puoselAi??janA?ios A?ios gruzinA? A?eimos kartos iA?tikimai tarnauja tAi??vynei ir tautai.

PrieA? daugelA? daugelA? metA? ant A?ios kalvos jaunas aktorius, skulptorius ir kino reA?isierius Michailas A?iaureli prisiekAi?? meilAi?? septyniolikmetei Veriko ir paA?adAi??jo jai A?ioje nepaprastai A?spAi??dingoje vietoje pastatyti namAi??. A?odA? jis iA?tesAi??jo, ir ApmAi??stymA? kalvoje iA?kilo A?spAi??dingas pastatas, kurA? A?iandien A?ino visas Tbilisis. Dabar A?ia A?rengtas A?iaureli A?eimos memorialinis muziejus.

NeA?manoma iA?vardyti visA? apdovanojimA?, kuriuos gimtajai A?aliai pelnAi?? A?i garbinga A?eima. Jos galva Michailas A?iaureli per beveik A?eA?iasdeA?imt kAi??rybinio darbo metA? sukAi??rAi?? daug vaidybiniA? filmA?, A?einanA?iA? A? Gruzijos kino meno aukso fondAi??. Metro A?mona, Gruzijos teatro paA?iba Veriko AndA?aparidze DidA?iosios Britanijos akademijos iA?rinkta A? XX amA?iaus geriausiA? aktoriA? deA?imtukAi??.

Daugiau kaip A?imtAi?? vaidmenA? teatre ir kine sukAi??rAi?? A?ymiA?jA? menininkA? duktAi?? Sofiko, filmuotis pradAi??jusi dar studijuodama Valstybiniame kinematografijos institute. Jau pirmasis filmas, kuriame ji vaidino, ai??i?? ai??zMAi??sA? kiemasai???, ai??i?? Maskvos tarptautiniame kino festivalyje buvo apdovanotas Aukso medaliu. Po to ji sukAi??rAi?? daug vaidmenA? savo tAi??vo Michailo A?iaureli, taip pat pirmojo vyro, kino reA?isieriaus Georgijaus Ai??engelajos bei pasaulinio garso armAi??nA? reA?isieriaus Sergejaus ParadA?anovo filmuose.

AktorAi?? A?vertinta gausybe premijA?, prizA?. Tarp jA? ai??i?? ir apdovanojimas uA? geriausiAi?? moters vaidmenA? Lokarno (Ai??veicarija) tarptautiniame kino festivalyje (reA?isieriaus M. MaganadzAi??s filmas ai??zChevsurA? baladAi??ai???). Kinas iA?garsino Sofiko visame pasaulyje, ji dalyvavo kone visuose to meto tarptautiniuose kino festivaliuose ir forumuose.

Su legendinAi??s gruzinA? kino A?eimos nariais man teko ne sykA? susitikti. Dar studijA? metais teko lankytis Latvijoje, Rygos kino studijoje. A?ia ir susipaA?inau su gruzinA? kino kAi??rAi??jais, kurie A?ios studijos paviljonuose suko vaidybinA? filmAi?? ai??zGenerolas ir saulutAi??sai???. Filmavimui vadovavo reA?isierius Michailas A?iaureli, kartu su juo A? RygAi?? filmuotis buvo atskridusios A?mona Veriko ir dukra Sofiko.

Vakare susitikome vieA?buA?io restorane ir gurkA?nodami vynAi?? kalbAi??jomAi??s apie gruzinA? kinAi??, gyvenimo permainas, reA?isieriaus planus. Be kita ko, reA?isierius prisiminAi?? ir tai, kaip kinas buvo kuriamas Stalino laikais.

VisA? SSRS sukurtA? filmA? perA?iAi??ros tuomet vykdavusios Kremliuje, garsiojoje Kino salAi??je. Michailo A?iaureli prisiminimais, A?iAi??rAi??ti kino filmus buvo bene didA?iausias Stalino pomAi??gis. Kartu su Stalinu salAi??je daA?niausiai bAi??davo tik keletas jam artimesniA? asmenA? ai??i?? VoroA?ilovas, Berija…

TAi??kart vyko Michailo A?iaureli filmo ai??zDidA?ioji paA?vaistAi??ai??? perA?iAi??ra. ReA?isierius pasakojo sAi??dAi??jAi??s kaip ant adatA?. Niekas negalAi??jo pasakyti, kaip bus A?vertintas jo darbas.

Pagaliau ai??i?? finaliniai kadrai, filmas baigAi??si, salAi??je A?siA?iebAi?? A?viesa. Akimirkai A?sivyravo nieko gera neA?adanti tyla. NetarAi??s nAi?? A?odA?io, Stalinas atsistojo. Jau tarpduryje atsisuko ir tarAi??: ai??zGeras filmas… Draugas Gelovani A?tikinamai suvaidino draugAi?? StalinAi??ai???.

Visi atsikvAi??pAi??. A?iaureli filmas, kuriame Stalino vaidmenA? sukAi??rAi?? Michailas Gelovani, buvo priimtas…

Nuo ketvirtojo deA?imtmeA?io pradA?ios iki pat gyvenimo pabaigos Stalinas buvo pats svarbiausias visA? sovietiniA? filmA? vertintojas. Tada kasmet buvo iA?leidA?iama tik po deA?imt dvylika filmA?, taigi ai??ztautA? vadoai??? koregavimo ir kupiAi??rA? neiA?vengdavo nAi?? vienas jA?. Nuo vado tiesiogiai priklausAi?? kiekvieno filmo, kiekvieno menininko likimas. Stalinas tiesiog mAi??gaudamasis taisydavo visus filmus, nurodydavo reA?isieriams, kAi?? iA?kirpti, kAi?? A?montuoti.

Beje, Stalinui reikalaujant, Michailo A?iaureli filme ai??zBerlyno paAi??mimasai??? atsirado epizodas, vaizduojantis tautA? vadAi?? su rAi??kstanA?ia pypke dundant traukinio ratams. Kita paties Stalino sureA?isuota scena ai??i?? kaip jis, vadas, audringai sveikinamas tAi??kstanA?iA? sutinkanA?iA?jA?, sniego baltumo miline tarsi iA? padebesiA? leidA?iasi lAi??ktuvo trapu.

NeA?vykdyti Stalino reikalavimA? tais laikais buvo tolygu pasiraA?yti mirties nuosprendA? paA?iam sau.