Gyvenimas KolchidAi??s A?emAi??se

A?URNALAS: KRANTAI
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS: Regina Jegorova
DATA: 2012-06

Gyvenimas KolchidAi??s A?emAi??se

Regina Jegorova

TurkiA?kos kavos kvapas pasklinda po nedidelio namo virtuvAi?? ir bundantA? kiemAi??, susimaiA?o su salstelAi??jusiu A?ydinA?iA? mandarinA? aromatu ir sukuria ypatingAi?? nuotaikAi??. Iza paima maA?ytA? kavos puodelA? uA? Ai??selAi??s, apverA?ia ant lAi??kA?tutAi??s ir laukia. Laukia, kol kavos tirA?A?iai iA?puoA? sieneles raitytais tavo likimo simboliais ir ornamentaisai??i??

ai??zA?inai, pavargau gyventi A?itame kraA?te. Nebegaliu. A?monAi??s nebedraugiA?ki kaA?kokie, visi melagiai ir vagys. Niekas pagalbos rankos neiA?ties, kai prireiks… Suchumyje taip nebuvo. Kitokie A?monAi??s gyveno, daugiau dA?iaugsmo buvo aplinkui. O A?ia, rodos, amA?inas gedulas… Gerai, kad galAi??sim sugrA?A?ti. Labai laukiu…ai??? ai??i?? tarsi sau, tarsi man guodA?iasi A?viesiA? akiA? A?eA?iasdeA?imtmetAi?? Iza. Nuo staigiA? gyvenimo posAi??kiA? nuvargusiu jos veidu retai bebAi??ga aA?aros. Nebeliko jA? per karus, karinius konfliktus, bAi??gimAi?? iA? savo A?emAi??s, prisitaikymAi?? naujojoj. Tiesiog nebeliko aA?arA?.

Iza gyvena Zugdidi mieste, kuris yra Gruzijos Samegrelo regiono sostinAi??. SenovAi??je kaip tik Zugdidi buvo VakarA? Gruzijos imperijos sostinAi?? ir kunigaikA?A?iA? rezidencija, todAi??l A?iandienos mieste, apgriautame ir sujauktame per pilietinius karus, dar galima aptikti buvusios prabangos poA?ymiA?. PrieA? gerus dvideA?imt penkerius metus A?spAi??dingame botanikos sode tebeplaukiojo juodosios gulbAi??s, A?monAi??s nuo valgiais ir gAi??rimais lAi??A?tanA?iA? stalA? vos pakildavo iA? gruziniA?kos uA?stalAi??s, oras duso nuo vyno, charA?io sriubA? ir kepamo A?aA?lyko kvapo…

Ai??i A?emAi?? garsi savo praeitimi, turtinga svarbiA? istoriniA? A?vykiA? ir garbiA? jos pilieA?iA?. Ai??ioje A?emAi??je A?monAi??s apsigyveno dar prieA? tAi??kstantmeA?ius ir pavadino jAi?? Kolchide. Ai??i karalystAi?? senovAi??s Kaukaze, vietiniA? vadinta Egrisi karalyste, suvaidino nepakeiA?iamAi?? vaidmenA? gruzinA? tautos etninei ir kultAi??rinei raidai. KolchidAi?? pasaulis A?ino kaip Ajeto ir MedAi??jos namus bei argonautA? kelionAi??s tikslAi??. BAi??tent A?ioje A?emAi??je Jasonas ieA?kojo auksavilnio avino ir plaukAi?? pasiimti MedAi??jos… TaA?iau apie didingAi?? praeitA? kiek vAi??liau…

KolchidAi??s metamorfozAi?? ai??i?? Samegrelas

Ai??iandien Samegrelo regionas, kuriame gyvena Iza, dar vadinamas Megrelija, arba Samargalo, senovAi??je vadintas OdiA?i. Tai istorinis Gruzijos regionas, derlingomis lygumomis besidriekiAi??s iki Juodosios jAi??ros, supanA?ios regionAi?? iA? vakarA?.

Samegrelo A?iaurAi??s vakaruose yra Abchazija, A?iaurAi??je ai??i?? Svanetija, A?iaurAi??s rytuose ai??i?? LeA?chumija, Rytuose ai??i?? Imeretija, o pietuose ai??i?? Gurija. Megrelija buvo vienas istoriniA? VakarA? Gruzijos regionA?. Kaip ir visa VakarA? Gruzija, ji nuo VIai??i??V amA?iaus pr. Kr. priklausAi?? KolchidAi??s karalystei, IV amA?iuje ai??i?? Lazikos valstybei, iki VI amA?iaus uA?kariauta Bizantijos, ir tada A?ia A?vesta krikA?A?ionybAi??.

Samegrelas garsAi??ja savo dainomis ir svetingumu, A?ia, labiau nei kur kitur Gruzijoje, bAi??site priverstas daug valgyti ir gerti. Vietos valgiai aA?trAi??s ai??i?? beveik visi su raudonaisiais A?ili pipiriukais. Paragausite tik A?iam kraA?tui bAi??dingo patiekalo homio: tai kukurAi??zA? miltA? koA?Ai??, valgoma su A?vairiais mAi??sos ar darA?oviA?, sAi??rio priedais. Kadaise A?is patiekalas iA?gelbAi??jo kraA?tAi?? nuo bado: pigu ir sotu. Lietuvoje A?inomi kvapnAi??s kaukazietiA?ki prieskoniai taip pat kilAi?? iA? Samegrelo, jie iki A?iol sumaiA?omi tiktai A?ia ir jau po to pasklinda po visAi?? A?alA?. GarsAi??ja Samegrelas ir gamtos groA?ybAi??mis: tai ir VII amA?iaus Martvili vienuolynas, kurio teritorijoje apeigas tuA?A?iaviduriuose Ai??A?uoluose vykdydavo A?ia gyvenAi?? pagonys. Tai ir GaA?edili kriokliai, prasidedantys iA? maA?o kalnA? upelio ir jAi??gAi?? A?gaunantys giliame tarpeklyje. Tai ir Toba VarA?chili vulkaninAi??s kilmAi??s eA?eras, esantis aukA?tai kalnuose, A? kurA? takelius A?ino tik piemenys ir vietiniai A?monAi??s, ai??i?? mat A?is eA?eras, vadinamas rojumi A?emAi??je, atrastas dar visai neseniai, ir keliA? A? jA? nutiesta nAi??ra.

Samegrelo sostinAi?? ai??i?? Zugdidi su 69 000 vietos gyventojA? ir beveik tiek pat pabAi??gAi??liA? iA? Abchazijos. Ai??io gana jauno miesto (dabartines formas A?gavusio 1918 metais) simboliu tapo Dadiani giminAi??s, valdA?iusios regionAi?? ne vienAi?? A?imtmetA?, rAi??mai (1840). Juose A?iandien A?sikAi??rAi??s etnografijos muziejus, o dar XIX amA?iuje A?ia buvo mokomasi A?okiA?, dainuota ir kalbAi??ta apie A?vietimo reformas regione. Vienoje rAi??mA? pusAi??je ai??i?? botanikos sodas, jame daug retA? augalA? iA? visA? pasaulio A?emynA?. Deja, sodas po pilietinio karo apleistas ir nepriA?iAi??rimas, todAi??l dabar labiau panaA?us A? graA?A? ir A?domA? miA?kAi??. Dadiani rAi??mA? muziejus A?sikAi??rAi??s aristokratiA?kos megrelA? kunigaikA?A?iA? Dadiani giminAi??s rezidencijoje. Ji lyginama su garsiaisiais to meto architektAi??ros paminklais, pavyzdA?iui, VoroncovA? rAi??mais Kryme.

Ai??iandieniuose Dadiani rAi??muose A?sikAi??rusiame muziejuje galima susipaA?inti su kraA?to etnografija bei istorija. Jame saugomi unikalAi??s ne tik vietinAi??s, bet ir pasaulinAi??s reikA?mAi??s eksponatai: gruzinA? bei europieA?iA? tapybos darbai, rinktiniai baldai, namA? apyvokos daiktai. Yra ir keletas imperatoriaus Napoleono asmeniniA? daiktA? (Dadiani kunigaikA?A?iai turAi??jo giminystAi??s ryA?iA? su Bonaparteai???u). Be to, muziejuje eksponuojama ir viena iA? trijA? pomirtiniA? jo kaukiA? (kitos dvi saugomos Anglijoje, taip pat PrancAi??zijoje). TaA?iau muziejuje saugoma ir dar svarbesnAi?? relikvija ai??i?? MergelAi??s Marijos drobulAi??. Anot padavimA?, jAi?? XV amA?iuje A? VakarA? GruzijAi?? iA? Bizantijos atgabeno kunigaikA?A?iA? Dadiani protAi??viai.

KolchidAi??s aukso amA?ius

Ai??domiausi Megrelijos statiniai ir kraA?tovaizdA?iai susijAi?? su religija bei didinga kraA?to praeitimi. Pirmoji KolchidAi??s sostinAi?? ai??i?? Nokalakevi. Tai joje, anot vietos kronikA?, argonautA? vadas Jasonas ieA?kojo ir rado aukso vilnAi??. PirmAi??kart KolchidAi?? dar pirmame tAi??kstantmetyje iki mAi??sA? eros savo veikaluose mini antikiniai autoriai Pindaras ir Eschilas.

KolchidAi??je gyveno kelios gentys, kurios buvo panaA?ios tarpusavyje, taA?iau kartu ir labai skirtingos. Jos taip skyrAi??si savo iA?vaizda ir kalba nuo kitA? tautA?, kad senovAi??je net buvo kuriamos jA? atsiradimo teorijos. Dauguma tA? teorijA? teigAi??, kad tA? genA?iA? protAi??viai yra egiptieA?iai. XIII amA?iuje pr. Kr. dAi??l artimA? A?iA? genA?iA? santykiA? buvo A?kurta KolchidAi??s karalystAi??, vietiniA? pavadinta Egrisi. 730ai??i??720 metais pr. Kr. jAi?? uA?Ai??mAi?? Persijos imperija. Gentys, gyvenusios pietA? KolchidAi??je, buvo prijungtos prie vienos iA? Persijos provincijA?, o A?iaurinAi?? dalis kas penkerius metus persams turAi??davo siA?sti 100 sveikA? berniukA? ir mergaiA?iA?.

Stipri Persijos imperijos ekonomika padAi??jo sustiprinti ir KolchidAi??s ekonomikAi??. VAi??liau, pavykus atsikratyti Persijos A?takos, buvo sukurta nepriklausoma valstybAi??.

Gera geografinAi?? padAi??tis ir palankios gamtinAi??s sAi??lygos traukAi?? graikus, ir jie kolonizavo KolchidAi??s pakrantAi??. Buvo manoma, kad A?ia teka saulAi??, nes karalystAi?? buvo toliausiai A? rytus nutolusi to meto visuomenAi??s A?inoma vieta. A?lugus PersA? imperijai dalis KolchidAi??s, vadinama Egrisi, 302 metais pr. Kr. buvo prijungta prie neseniai susikAi??rusios Iberijos karalystAi??s. Greitai KolchidAi?? suskilo A? kelias maA?as dalis, ir A?ia prasidAi??jo neramumai ir valdovA? tarpusavio konfliktai. Apie 101 metus pr. Kr. jAi?? uA?Ai??mAi?? Pontas. Mitridatas IV 83 metais pr. Kr. numalA?ino didelA? sukilimAi?? KolchidAi??je ir atidavAi?? jAi?? valdyti sAi??nui Mitridatui Krestui, bet A?is greitai buvo nuA?udytas, nes buvo A?tariamas norAi??jAi??s A?vykdyti sAi??mokslAi?? prieA? tAi??vAi??. Kai 65 metais pr. Kr. Mitridatas IV buvo nugalAi??tas, KolchidAi?? uA?grobAi?? PompAi??jus. Palemonui I valdant dalis A?alies priklausAi?? Pontui, kita dalis ai??i?? Bosporo karalystei.

Po Palemono mirties A?alA? valdAi?? jo antroji A?mona PitodoridAi??, kuri valdAi?? KolchidAi?? ir PontAi??, taA?iau Bosporo karalystAi?? buvo nugvelbta jai iA? po nosies. Imperatorius Neronas privertAi?? jos sAi??nA? PalemonAi?? II atsisakyti sosto, ir KolchidAi?? su Pontu buvo prijungti prie Galatijos (63 m.), o vAi??liau (81 m.) prie Kapadokijos provincijA?.

Nors romAi??nai uA?Ai??mAi?? visas pajAi??rio tvirtoves, jA? valdA?ia vis dAi??lto buvo silpna. 69 metais KolchidAi??s ir Ponto A?monAi??s sukilo prieA? romAi??nus, taA?iau sukilimas buvo numalA?intas. I amA?iuje A?iame regione Ai??mAi?? plisti krikA?A?ionybAi??. TaA?iau dar iki IV amA?iaus buvo paplitusi pagonybAi??. KolchidAi?? buvo suskilusi A? maA?as karalystes. IIIai??i??IV amA?iuje jas pavergAi?? Lazikos karalystAi??…

VII amA?iuje A? KolchidAi?? uA?klysta arabai ir perima karalystAi?? A? savo rankas. 730 metais Bizantijos karaliui Leonui Isaurui pavyksta iA?vaduoti tik A?iaurinAi?? karalystAi??s dalA? ai??i?? AbchazijAi??. Vadovaujami Murvano KurA?iojo, 735-aisiais arabai iA?pleA?ia savo valdas iki Anakopijos, A? kuriAi?? neA?leisdavo Bizantijos-Abchazijos-ArmAi??nijos kariuomenAi??s. Per Murvano KurA?iojo invazijAi?? dabartinis Samegrelo kraA?tas buvo visiA?kai sugriautas. A?moniA? padavimuose ir liaudies dainose dar A?iandien gali girdAi??ti to laikotarpio atgarsiA?: ai??zneverk, vaikeli, arabai pasitraukAi??ai???; ai??zklausyk senelio, vyresniA?jA?, nes kitaip atjos arabai, ir atiduosim taveai???; ai??ziA?gerkim uA? tai, kad arabA? A?irgai niekada mAi??sA? nebepasiektA?ai???… Tik 780 metais abchazai iA?vaduoja pietinAi?? Abchazijos dalA? bei MegrelijAi?? nuo kraugeriA? arabA?, taA?iau galutinai juos iA? savo A?emiA? iA?veja tik IX a. viduryje, A?ia A?kurdami Abchazijos karalystAi?? su sostine Kutaisi. Ai??iuo metu Kutaisi yra vidurio Gruzijoje, tai antras pagal dydA? Gruzijos miestas.

Manoma, kad net A?iandienos Kaukaze itin svarbus mergaiA?iA? nekaltybAi??s institutas savo A?aknimis siekia tuos arabA? invazijos laikus, kai plAi??A?dami ir prievartaudami jie verA?Ai??si A? A?ias A?emes. Vietos vyrai, iA?jodami kovoti, palikdavo namus ir A?monas, dukras, seses vienas. VAi??liau, grA?A?Ai??, daA?nai rasdavo savo moteris nAi??A?A?ias arba patys susilaukdavo su jomis itin tamsaus gymio palikuoniA?, nors istoriniai kolchai, KolchidAi??s gyventojai ir palikuonys, tradiciA?kai turi A?viesias akis, rusvus plaukus ir baltAi?? odAi??. TodAi??l vengdami arabiA?ko kraujo priemaiA?A? ir saugodami savo genofondAi?? kolchai formavo itin grieA?tAi?? poA?iAi??rA? A? merginos nekaltybAi?? bei iA?tikimybAi?? vyrui. Netekusi skaistybAi??s anksA?iau nei per pirmAi??jAi?? vedybinAi?? naktA?, mergina uA?traukdavo gAi??dAi?? visai giminei, bAi??davo nuplakama ar uA?mAi??toma akmenimis, jos giminei grAi??sAi?? bAi??ti paA?alintai iA? bendruomenAi??s.

Aukso vilnos beieA?kant

TaA?iau grA?A?kime A? KolchidAi??s karalystAi??s aukso laikus. GraikA? karalius Pelijas troA?ko valdA?ios ir visiA?ko Tesalijos valdymo, todAi??l iA?siuntAi?? JasonAi?? atlikti neA?veikiamos uA?duoties ai??i?? pargabenti aukso vilnos, saugomos KolchidAi??s karaliaus Ajeto valdose. Auksavilnis avinas graikA? mitologijoje ai??i?? bAi??tybAi??, kuriAi?? dievas Hermis suteikAi?? minijA? karaliaus Atamo bei deivAi??s NefelAi??s vaikams Friksui ir Helei gelbAi??tis nuo pamotAi??s Ino persekiojimo. Beplaukiant ant auksavilnio avino A? KolchidAi??, HelAi?? nuskendo. IA?sigelbAi??jAi??s Friksas avinAi?? paaukojAi??s Dzeusui, o jo vilnAi?? atidavAi??s KolchidAi??s karaliui Ajetui, ai??i?? A?is jAi?? pakabinAi??s dievo ArAi??jo giraitAi??je ir jai saugoti pristatAi??s drakonAi??.

Ai??domu tai, jog mitai apie aukso vilnAi?? gali bAi??ti ne iA? pirA?to lauA?ti. KolchidAi??s A?emAi??se, dabartinAi??je VakarA? Gruzijoje, gausu aukso. Jis glAi??di kalnA? uolienose bei akmenuotame jA? pavirA?iuje ir yra iA?neA?amas kalnA? upiA? A? A?emumas. SenovAi??je aukso bAi??ta gana nemaA?ai, ir vietos A?monAi??ms iA? aviA? vilnos nerdavus tankA? tinklelA?, kurA? jie vilkdavo per kalnA? upelA? prieA? srovAi??, ant veltos vilnos nusAi??sdavAi??s auksas, todAi??l A?monAi??s savo iA?radimAi?? Ai??mAi?? vadinti aukso vilna…

…Taigi, Jasonas neiA?sigando Pelijo uA?duoties, subAi??rAi?? grupAi?? didvyriA? ir Argo laivu iA?keliavo A? KolchidAi?? parveA?ti aukso vilnos. Kartu su Jasonu keliavo graikai Boreidai, Heraklis, Filoktetas, PelAi??jas, Telamonas, OrfAi??jas, Kastoras ir Polideukas, Atalanta ir Eufemas.

Po sunkiA? ir pavojingA? nuotykiA? jAi??roje Jasono vadovaujami argonautai atvyko A? KolchidAi??, kur JasonAi?? sergAi??jAi?? dievai suA?adino MedAi??jos meilAi?? jam. Ajeto dukra MedAi??ja padAi??jo Jasonui A?veikti iA?bandymus, kuriuos jam skyrAi?? karalius. Be to, mergina didvyriui padAi??jo pagrobti aukso vilnAi??, stebuklingomis A?olelAi??mis uA?migdA?iusi drakonAi??, kuris saugojo vilnAi??. Pagal senesnA? mitA? variantAi??, Jasonas uA?muA?Ai?? drakonAi?? ir kartu su MedAi??ja pabAi??go iA? KolchidAi??s. MedAi??ja savo ruoA?tu nuA?udAi?? jaunesnA?jA? savo brolA? ApsirtAi??, kad sulaikytA? bAi??glius persekiojusA? AjetAi??. Ji A?inojo, kad Ajetas nutrauks persekiojimAi??, nes norAi??s surinkti sAi??naus kAi??no dalis ir jas palaidoti. Kitame variante Apsirtas nebAi??go kartu su MedAi??ja, o vadovavo kolchams, besivejantiems bAi??glius. MedAi??ja A?viliojo brolA? A? spAi??stus, ir jA? nuA?udAi?? Jasonas.

Kai argonautai pasiekAi?? fajakA? salAi??, Ajeto siA?sti kolchai pareikalavo grAi??A?inti jiems MedAi??jAi??. TaA?iau fajakA? valdovas Alkinojas atsakAi??, kad atiduos jAi??, jei A?i dar nebus tapusi Jasono A?mona. Alkinojo A?mona perspAi??jo JasonAi?? ir MedAi??jAi??, todAi??l A?ie skubiai susituokAi??.

Vienas populiariausiA? moterA? vardA? VakarA? Gruzijoje iki A?iol iA?likAi??s ai??i?? MedAi??ja…

Kava, Suchumi, Likimas

ai??zTavAi??s laukia kelias, A?domus, taA?iau nelengvas gyvenimas, ir artimas A?mogus. A?ia patekai neatsitiktinai, tavo likimas A?ia ai??i?? A?iose A?emAi??seai???, ai??i?? A?iAi??rAi??dama A? mano tuA?A?iAi??, kavos nuosAi??dA? iA?margintAi?? puodelA?, pasakoja Iza. Jos A?ilstelAi??jAi?? vidutinio ilgio plaukai, kaip ir pats Zugdidi, byloja apie praA?matniAi?? ir turtingAi?? praeitA? bei skurdA?iAi?? dabartA?.

Ai??iuo metu Zugdidi yra Samegrelo, regiono Abchazijos pasienyje, sostinAi??. PusAi?? kraA?to gyventojA? ai??i?? Abchazijos gruzinai ir miA?rios A?eimos, kurios po SovietA? SAi??jungos griAi??ties ir prasidAi??jusio pilietinio karo turAi??jo palikti savo namus Abchazijoje ir pasitraukti A? SamegrelAi??.

Kaip kortA? kaladAi?? prieA? kelis deA?imtmeA?ius sugriuvo ramus ir sotus gyvenimas VakarA? Gruzijoje, istorinAi??je KolchidAi??je, nebeliko aukso vilnA?: arbatos, porceliano, popieriaus fabrikA?. A?monAi??s nuskurdo, daugelis tapo pabAi??gAi??liais savo paA?iA? A?alyje. Iki A?iol jie gyvena buvusiose ligoninAi??se, darA?eliuose, mokyklose. Nuskurdo A?monAi??s, nuskurdo miestas, nuskurdo visas kraA?tas. Kadaise buvAi?? iA?didAi??s gruzinai atsidAi??rAi?? ant prarajos kraA?to, turAi??jo keistis viskas: vaidmenys A?eimose, poA?iAi??ris A? darbAi?? ir poilsA?, santykiai visuomenAi??je… Ne visi iA?tvAi??rAi??… Ai??mAi?? plisti narkomanija, korupcija, ginklA? prekyba, nusikalstamumas ir, baisiausia, giliausias nusivylimas viskuo, apatija. Ai??ypsenos ir spalvos dingo iA? vietos A?moniA? gyvenimo.

TaA?iau per pastaruosius penkerius metus daug kas keitAi??si, VakarA? Gruzija vAi??l bando stotis ant savo paA?ios kojA?. Bando svyruodama laiA?ytis A?aizdas ir nulipti nuo garbios praeities sAi??pykliA?. Jai reikia keistis. Ir ji, VakarA? Gruzija, keiA?iasi…

Iza iki A?iol sapnuoja savo gimtAi??jA? Suchumi, A?iuo metu esantA? atsiskyrusioje nuo Gruzijos separatistinAi??je Abchazijoje. Moteris tiki, kad po keleto metA? regionai vAi??l susijungs, sienos atsivers, ir ji, kaip tAi??kstanA?iai kitA? gruzinA?, galAi??s grA?A?ti A? savo prieA? du deA?imtmeA?ius paliktus namus, atsisAi??sti virtuvAi??je prie apvalaus stalo su ten gyvenanA?iomis draugAi??mis ir lyg niekur nieko nupAi??sti karo suneA?tas dulkes nuo maA?yA?iA? kavos puodeliA? bei turkiA?ko virduliuko.