Gyvenimas po kalbos medA?iu

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??Apie kAi??rybAi?? ir save
AUTORIUS:Ai??Alis Balbierius
DATA: 2012-02

Gyvenimas po kalbos medA?iu

Alis Balbierius

PoetAi??, vertAi??jAi??, fotografAi?? VladAi?? BraziAi??nAi?? kalbina Alis Balbierius

Kai pagalvoju apie tavo kAi??rybAi??, mano sAi??monAi??je bando vizualizuotis kalbos medA?io A?vaizdis, pamaA?u savaime peraugantis A? pasaulio medA?… MaA?a to: tu, kaip poetas, augini po tuo medA?iu savitAi?? metakalbos medA?, o apie tavo metakalbAi?? graA?iausiai yra pasakAi??s latviA? poezijos patriarchas Knutas Skujeniekas: ai??zVlado BraziAi??no poetinis pasaulis, mano nuomone, yra A?domus ir gana neA?prastas A?vairiA? tradicijA? ir A?vairiA? poetikA? lydinys. IA? pirmo A?vilgsnio nesuderinamA? sAi??vokA? derinimas kartu ir prapleA?ia pasaulA?, ir padaro jA? mums artimesnA?. Skirtingai nei kiti jo plunksnos broliai, vartojantys daugmaA? panaA?iAi?? poezijos technikAi??, Vladas BraziAi??nas tvirtai remiasi A? A?emAi??, medA?iA? ir augalA? A?aknis. O labiau uA? viskAi?? ai??i?? A? kalbos A?aknis. Ai?? savo vaikystAi??s ai??i?? pasvalieA?iA? tarmAi??, visai lietuviA? tautai bendrAi?? kalbAi?? ir netgi ai??i?? lingvistinius giminaiA?ius latvius. (…) BraziAi??no poezija tarsi kuria savAi?? metakalbAi??, lyg tiesia tiltAi?? per tAi?? upAi??, kuri pusantro tAi??kstanA?io metA? skyrAi?? abi mAi??sA? kalbas. Savo paradoksalia poezijos maniera jis sugeba sulieti A?odA?ius ai??zpriedainAi??ai??? (liet. priedainis, refrenas) ir ai??zpriedaineai??? (latv. puA?ynas, puA?ynAi??). Tai ne tik lingvistiniai ekskursai. Tai pirmiausia dvasios darbas, pasaulio troA?kulys. TodAi??l Vladu BraziAi??nu galima tikAi??ti. Tai naujas Lietuvos poezijos puslapis, stiprinantis mAi??sA? brolybAi??s jausmAi??.ai???

Tad noriu iA?girst iA? tavAi??s A?A? bei tAi?? apie tAi?? kalbos medA?. Kur jis auga tavy, tavo sAi??monAi??j, kAi??ne ir visame tame, kas yra Vladas BraziAi??nas ai??i?? poetas, eseistas, vertAi??jas, tarmAi??s saugotojas, anA? laikA? tautosakininkas ir ramuvietis, dabar jau ir A?inomas fotografas, fotografuojantis daugiausia veidA? kalbAi??, kaupiantis savo archyve vizualinA? kultAi??ros pasaulio A?moniA? ai??zveidA? kalbos medA?ai???, o ir tie veidai daA?niausiai susijAi?? bAi??tent su kalbos medA?iu… Taigi kalba, nes iA? dabar kurianA?iA? poetA? tu, regis, bene giliausiai skverbiesi A? kalbos gylA?, ypaA? jos archaikAi??, pajungi jAi?? tik tau vienam bAi??dingam ritmui ir galiai.

NorAi??A?iau bAi??t natAi??rali literatAi??rinAi??s (ar ir kitokiA? menA?, kiek jA? gribA?teliu) ekosistemos dalis, neiA?siA?okanti, tarkim, norAi??A?iau bAi??ti pilkasis garnys ar geriau koks maA?esnis, kokia putpelAi?? ar kurapka, ar mano mylima sidabragalvAi?? kuosa. Jei jau medis, ai??i?? koks paprastas, A? kurA? tik ai??i?? svarbiausia ai??i?? bAi??tA? galima A?kelti inkilAi??, uoksinA?. Kuris galAi??tA? augt ir prie namA?, ir prie kapA?. Kad ramiai ten galAi??tA? pasikalbAi??ti nutAi??pAi?? ai??i?? vAi??jas ir paukA?tis.

Man regis, ir mes kalbAi??s kiekvienas; nAi??ra A?ia kokio mano iA?skirtinumo. IA? ko A?mogus nuo pat pradA?ios pradeda imtis, ar ne iA? kalbos? IA? kalbos ai??i?? per kalbAi?? ai??i?? ateina A? pasaulA?. KAi?? A?mogus gali paaiA?kint apie tai, kas be pastangA? tiesiog kyla iA? jo paties? A?inoma, dar prisideda paties gyvenimo ar socialiniai dalykai. Kitokia gal mano kalba bAi??tA?, jei bAi??A?iau nuo kokio miesto bruko, o dabar kalbinAi??s, kultAi??rinAi??s mano sAi??monAi??s pradA?ia ai??i?? DagiliA?kiA? kaimas, na, ir Pasvalys, bet jis irgi ne per seniausiai dar buvo panaA?us A? didelA? kaimAi??. Miestelio pakraA?A?iuose A?monAi??s turAi??jo ganyklas; grybaut su tAi??vais eidavom uA? keliA? kilometrA? ai??i?? A? Pievas, A? Pieveles, tie miA?kai miA?keliai tAi??vA? atminty dar buvo Pasvalio pievos, Pasvalio pievelAi??s… TodAi??l, kad ten pasvalieA?iA? ganyklos bAi??davusios.

Kolchozus iA? esmAi??s sudarAi?? kaimA? ar vienkiemiA? sodybos, kuriose dar tebebuvo gyva patriarchalinAi?? tvarka, tradicinAi?? agrarinAi?? sankloda. Senelis dienAi?? iA?eidavo A? darbAi?? tan kolchozan, bet grA?A?davo atgal A? tAi?? senAi??jAi?? kaimo tvarkAi??. Nors mano ankstyvoj vaikystAi??j ir tie kolchozo darbai dar buvo gana archajiA?ki, dirbami primityvia technika, daugiausia arkliais, o ir A?monAi??se dar buvo gyva senoji talkA? dvasia. Tuo, kad senojo kaimo A?mogus tiesiog nemokAi??jo nedirbt, ai??i?? tuo tie kolchozai pradA?ioj ir laikAi??si.

Mane supo toji senovAi??, visiA?ka vienalytAi?? tarminAi?? aplinka, o vaiko ausis jautri tiems garsA?, prasmiA? ir niuansA? dalykams, dar ai??i?? kaimo tyla, gamta, paukA?A?iA? balsai, augalA? ir gyvAi??nA? formos, vaizduotAi??.

Tame kaimo ir gamtos pasaulyje niekad nesijausdavau vieniA?as. Dar prieA? mokyklAi?? tAi??vai bandAi?? parsiveA?t iA? kaimo A? PasvalA? ir leist A? darA?elA?, tai ten ir savaitAi??s neiA?buvau, kasdien pabAi??gdavau. Rasdavau kokiAi?? skylAi?? tvoroj, ir ai??i?? per darA?us, per kiemus ai??i?? jau namie. Man gera bAi??davo bAi??ti vienam namie ir tyloje girdAi??ti pasaulio garsus. Jokios baimAi??s, jokio vieniA?umo. Dabar suprantu, koks tai iA?ganingas daiktas ai??i?? pasitraukti nuo visa ko tarsi A? A?alA?. Po teisybei ai??i?? A? save. Dabar daA?niausiai, nors ir per retai, ai??i?? A? tA? dienA? reginius savyje.

Kitas svarbus poveikis, patekus A? tA? laikA? universitetAi??, buvo staigus A?siterpimas A? A?viesA? bAi??rA? A?moniA?, kuriA? galvose jau tada buvo gyvas Vilniaus universiteto kraA?totyrininkA? ramuvos sumanymas. Taigi atvaA?iavau iA? Pasvalio ir po mAi??nesio kito jau buvau su jais: kurso draugas Edmundas StankeviA?ius, jau amA?inatilsA?, mane tiesiog nusivedAi?? pas TrinkAi??nus, kaip vAi??liau paaiA?kAi??jo, A? patA? ai??zburA?uaziniA? nacionalistA? lizdAi??ai??? (juokiasi). Jame ai??i?? Jonas Bruveris, Veronika JanuleviA?iAi??tAi?? (dabar PovilionienAi??), Vida JukniAi??tAi?? (dabar GirininkienAi??), Arvydas Ai??liogeris, Jonas TrinkAi??nasai??i?? VAi??rAi??si ligi tol neA?vardyti pasididA?iuotini pasauliai: Lietuvos valstybAi??, baltA? gentysai??i?? IA? tA? dienA? dar turiu iA?saugojAi??s ranka persiraA?ytAi?? maA?inraA?tA? ai??i?? visAi?? Alfonso AndriuA?keviA?iaus verstAi?? Marijos GimbutienAi??s monografijAi?? ai??zSenasis simbolizmas lietuviA? liaudies meneai???.

Buvau toks provincijos berniukas, dar priedo ai??i?? maA?iausiai metais uA? bendrakursius jaunesnis ai??i?? vos septyniolikmetis, nes metais anksA?iau baigiau vidurinAi??, ai??i?? ir ta miesto aplinka tau apskritai keista, o A? A?ia dar patenki iA? ten, kur tavo senelio kaime, gryA?ioj, visu balsu bAi??davo plAi??A?iamos tokios dainos kaip ai??zstrAi??bytelAi?? pasiAi??tAi?? / sodegAi??na manai??i?? kAi??tAi??…ai??? O jaunas A?mogus A? viskAi?? A?iAi??ri pasitikAi??damas, nes tokia patirtis: stebAi??tinai tas seneliA? kaimas pasitikAi??davo vieni kitais ai??i?? kaimo ar giminAi??s savybAi??je vieA?ai dainuodavo tas visas partizanA?, A?iaip dainas, kurias dabar priskirtume prie antisovietiniA?. Vis dAi??lto ir tAi??vai, ir seneliai ai??i?? iA? patirties ir globAi??jiA?kos meilAi??s ai??i?? stengdavosi apie panaA?ius dalykus prie vaikA? neA?nekAi??t, o vaikui ar paaugliui reikAi??davo susivokt, kur ir kodAi??l tas tylAi??jimo brAi??kA?nys nubrAi??A?tas. Kai dabar blaiviau suvoki, jog A?ia tik pati A?eA?tojo deA?imtmeA?io pradA?ia, paA?iurpsti, kaip viskas buvo dar gyva, visa tragiA?koji pasiprieA?inimo tikrovAi??. IA? tA? pokario laikA? senelio namuose A?strigAi??s ir, aiA?ku, giliai paveikAi??s senelio dainavimas. Kai tik koks suAi??jimas ar alaus iA?gAi??rAi??s ai??i?? iA?tisom parom. Paskui suvokiau, kokia A?ia tragedija. Jis buvo, kaip A?mogus raA?tingas ir galvotas, padarytas kolchozo pirmininku, nors ir trumpam. O juk buvAi??s Lietuvos savanoris kAi??rAi??jas ir tuo labai didA?iuodavAi??sis. Gerai, kaip dabar suprantu, kad jo ypatingi ryA?iai buvAi?? ir su miA?ku. VienAi?? vakarAi??, seneliui iA? kaA?kur vAi??lai grA?A?tant, prieina prie jo ir sako: kai tu, Jonai, taip vaikA?tai, ai??i?? dainuok. Mano vyrai tave iA? balso paA?A?sta, tai bus ramu, kitaip gali netyA?ia ir nupilt. Tai nuo tada dainuodavo. Ir dainavo iki savo amA?iaus pabaigos.

Taigi universitete man pasisekAi?? bent jau dAi??l dviejA? dalykA? ai??i?? lituanistikos ir ramuvos. JA? tikrumo aplinkoje mano sAi??monAi??j daug kas nuA?vito taip, kaip reikAi??jo, kad nuA?vistA?. Lyg pamerktam A? tuomet labai specifinAi?? kraA?totyrinAi??, etnokultAi??rinAi?? universiteto terpAi??, many atkuto ir tai, kas buvo girdAi??ta nuo vaikystAi??s gimtam kraA?te, tAi??vA? ir seneliA? namuos. Senelis padainuodavo kokiAi?? dainAi??, ir ji nusAi??sdavo atmintin ar pasAi??monAi??n. Universitete aA? jau suA?inojau, kas iA? tiesA? yra ta daina. PavyzdA?iui, su mumis ramuvoj buvo Veronika JanuleviA?iAi??tAi??; ji dainuoja dzAi??kiA?kas, aA? ai??i?? savo kraA?to dainas. SmilktelAi??davo tos tikros dainos, tas tikrumas, ta gilmAi??… Kas savaitAi?? rengdavom universitete dainA? vakarus, o vienas prodekanas tuoj bAi??gdavo skA?sti, kad susirinkAi??s jaunimas ir vAi??l ai??ztas sektantiA?kasai??? dainas dainuoja… Jos iA? tiesA? tada sektantiA?kai, ko gero, atrodAi??, nes, jei galAi??jai kur oficialiai iA?girsti liaudies dainAi??, ai??i?? ji bAi??davo tik harmonizuota, tik ai??znacionalinAi?? savo formaai???, o ne kokia kita… Taigi bAi??siu pajutAi??s autentikos galiAi??, groA?A?, gal nesAi??moningai A? juos atsirAi??mAi??s. Ai?? tAi?? dainos ai??i?? ir kalbos ai??i?? pirmapradiA?kumAi??. O vAi??liau, nuo pat pirmos atostogA? vasaros po kartAi?? ar daugiau, ai??i?? kraA?totyros ekspedicijos, daA?niausiai dvi savaitAi??s kokioje Lietuvos vietoj ar Baltarusijos lietuviA?kose salose, iA?tisus metus ai??i?? A? DzAi??kijAi??: tautosakos rinkti, kalendoriniA? A?venA?iA? A?vAi??sti, ai??zkurtiai??? A?iAi??rA? ansamblioai??i?? Tai buvo ir sunkus darbas, ne tik patirtis, groA?Ai??jimasis: priraA?ytas magnetofono juostas reikAi??davo sutvarkyti, pirmiausia, kaip sakydavom, ai??i?? iA?A?ifruoti, kruopA?A?iai uA?raA?yti kiekvienAi?? tarmAi??s garselA?. Keliolika dainA? juostA? ai??i?? dar nieko, bet jei bent kelios pasakA?ai??i?? Gal ir todAi??l kiekviena eilAi??raA?A?io fonema man po A?iai dienai liko ai??i?? svarbus, nepakeiA?iamas, tik tai vietai, tam reikalui tinkamas elementas. IA? A?ia ir bAi??da: net laikraA?A?ius skaitydamas ai??i?? juos girdA?iuai??i??

Vadinasi, tu kaip kempinAi?? gAi??rei tAi?? tikrAi?? lietuviA?kAi?? gilmAi??, savotiA?kAi?? vienybAi??s per tarmiA? A?vairovAi?? terpAi??. Ir ai??i?? po daug metA? ai??i?? prabilai savo kraA?to tarme ir kAi??ryboj. KAi?? tau tavo tarmAi?? reiA?kia dabar, nes ji visAi?? laikAi?? buvo gyva tavo namuos, tavo A?eimoj; tarmiA?kai kalbatAi??s su taip pat nuo Pasvalio kilusia A?mona Alma, su vaikais, Darium ir Saulute…

Taip, net ir A?uo, kurA? daug metA? turAi??jom, gal suprasdavo tik tarmiA?kai… Na, kAi?? reiA?kia tarmAi??? ReiA?kia ne kAi?? kita, o natAi??raliausiAi?? bAi??vA?. Jei A?mogus atAi??jai su A?ia kalba A? pasaulA? ir turi galimybAi?? su ta kalba gyventi, tai puiku. Kalba A?iuo atveju vadinu tarmAi??. Nes kas yra kalba? Tai tarmAi??, kuriai pasisekAi??. Visada pirmiausia buvo tarmAi??s, tos tikrosios kalbos.

Tu iA?leidai eilAi??raA?A?iA? knygAi?? tarmiA?kai, taA?iau jAi?? ai??ziA?verteiai??? A? bendrinAi?? kalbAi??. KAi?? manai apie savotiA?kAi?? madAi?? raA?yti tarmiA?kai, nes dabar pasirodo vis daugiau tarmAi??m paraA?ytos poezijos? Ar tai ne tik ai??zmadaai???, o ir savotiA?ka giluminAi?? tarmiA? savisauga, atgijAi??s jA? instinktas gan beviltiA?kai bandyti iA?likti globalAi??janA?iame pasaulyje, kada nyksta ne tik tarmAi??s, bet ir kalbos? Ar tau atrodo, kad mAi??sA? tarmAi??s mirs? Kita pasaulinAi?? tendencija ai??i?? knygA? raA?ymas A?vairiomis pasaulio kalbomis ir tarmAi??mis, kurios beveik mirusios ar yra maA?os, dabar atrodo ir kaip pasiprieA?inimas niveliacijai…

RaA?yti savo tarme, ypaA? iA? paA?akniA? demokratinAi??j, graA?aus parapinio patriotizmo kupinoje Europoj, ai??i?? normalus reiA?kinys, anokia mada. GalAi??tA? bAi??ti ir pas mus, jei A? tokiAi?? kAi??rybAi?? ai??zliteratAi??riniA? valdA?iA?ai??? nebAi??tA? iA? anksto A?iAi??rima nepatikliai ir globAi??jiA?kai atlaidA?iai ai??i?? panaA?iai kaip mAi??sA? partiniA? valdA?iA? A?iAi??rima A? tikrAi??, irgi europinAi??, savivaldAi??. Na, 2013-ieji Lietuvoje skelbiami tarmiA? metais, tad A?iAi??rAi??sim, koks bus jA? turinys… TarmAi?? ai??i?? pati artimiausia A?mogaus kalba, jei tas A?mogus yra iA? jos terpAi??s, jei yra suaugAi??s su jos pirmaprade struktAi??ra. A?inoma, raA?antis tarmiA?kai turi susitaikyt, kad A?itokiA? kAi??riniA? skaitytojA? bus ne per daugiausia. Kad savo tarmAi??s siauruku ne baisiai toli tenuvaA?iuosi, bent jau kitas A?alis vargu ar pasieksi. Nebent ir tenai atsirastA? koks tylus knislius braziAi??nas, kuriam irgi rAi??pAi??tA? ne populiarAi??s ir garsAi??s vardai, tan populiaruman tempiantys ir jA? vertAi??jAi??, o tiesiog tikri gyvi kAi??riniai, kad ir maA?A? tautA? ar kalbA?, kad ir tarmiA? (tarkim, latgaliA? ar A?vairios retoromanA?). Koks nors praktiA?kas protas galAi??tA? tarti: marginalas renkasi marginalus. Ir labai neprieA?tarauA?iau: taip, mano pozicija tokia ai??i?? ekologiA?ka, prieA?gyniA?ka, stojanti uA? gyvAi?? smilgAi?? ir gyvAi?? A?virblA?… IA? tarmiA?kai raA?anA?iA? lietuviA? gal geriausiai galAi??tA? jaustis A?emaiA?iai, turintys savo raA?tAi??, savo spaudAi?? ir A?iaip platesnAi?? auditorijAi??. Mano tarme paraA?ytA?, tarkim, eilAi??raA?A?iA?, jei jA? neiA?versi lietuviA? kalbon ir dar nepridAi??si kompaktinAi??s plokA?telAi??s, maA?ai kas dorai tesupras. A?ia jau dialektologijos dalykai, paA?ios tarmAi??s ypatybAi??s.

Ai??iaip tarmiA?kumas yra graA?u, vis dAi??lto nemanau, jog Lietuvoj jis gali smarkiau iA?siplAi??toti: mAi??sA? tarmiA? niveliacija gana toli pastAi??mAi??ta. PrieA?asA?iA? A?ia daug. Pirma ai??i?? A?monAi??s jau nebesilaiko taip sAi??sliai, kaip anksA?iau. Migracija ir A?alies viduje, ir ai??i?? iA? jos. Kokiame nors miestely jau daA?nai gyvena pusAi?? kitatarmiA?. O kaimas kuo toliau, tuo labiau retAi??ja, senoji darbo, paproA?iA?, santykiA?, apsiAi??jimo kultAi??ra jau beveik iA?nykusi. Esam gerokai pakirsti. SovietmeA?iu ir ne vienas kalbininkas, ir jA? dresuoti mokytojai yra pasidarbavAi??, kad tarmAi??s kuo sparA?iau blanktA?. Buvome mokomi kalbAi??ti tik ai??ztaisyklingaiai???, A? tarmes kartais bAi??davo vos ne pirA?tu badoma ai??i?? kaip A? iA?gyvendintinAi?? daiktAi??. AA?iAi?? Dievui, bent mano mylimoje ramuvoje tarmAi??s bAi??davo gerbiamos.

GraA?iausiai, graudA?iausiai ir tradiciA?kiausiai savo eseistikoj (didele dalimi ir poezijoj) agrarinAi??s kultAi??ros mirtA? aprauda Marcelijus Martinaitis… Tu ai??i?? jau kitos kartos atstovas, lyg ir darai tAi?? patA?, bet tavo kalba, poetika yra organizuota moderniau, net gal ai??i?? postmoderniau, ir tas postmodernumo ir archaikos santykis daro tavo poezijAi?? gan iA?skirtine tiek vyresniA? poetA?, tiek mAi??sA? kartoms. TavAi??s niekada nepavadinsi ai??zeuropoetuai???, tavo kiekviena eilutAi?? yra lietuviA?kai gili gerAi??ja prasme, tautiA?kumas ir patriotiA?kumas ai??i?? o A?ie dalykai tavo poezijoj akivaizdAi??s ai??i?? tikri, kaip ir kalba, kylanti iA? gilmAi??s, prie kurios jau A?iek tiek prisilietAi??m A?ia kalbAi??dami.

Jonas StrielkAi??nas mano pirmosios knygos recenzijoje yra raA?Ai??s, kad mano poezija ai??i?? miestelio poezija. Yra A?ia teisybAi??s: miestelis ai??i?? ir A?akninis ryA?ys su savo pAi??da, ir ai??i?? drAi??siA? horizontA? svajonAi??s. Kad ir koks bAi??tA? laikas, teisybAi??s ir kontekstai, A?mogus, jei jauA?ia savo genties A?aknis, jis ir auga, lapoja, jA? neprarasdamas pasaulio vAi??juose, ai??i?? man taip atrodo. ManAi??s neretai kas paklausia: kaip tu, bAi??damas toks kaimietukas, kaip tu tame pasaulyje iA?lieki toks… ir ne tik lietuviA?kam kontekste, bet ir tarptautiniuose festivaliuose, renginiuose, knygose, spaudoje. Mano atsakymas visada labai paprastas: matyt, aA? kam nors ten ir A?domus, gal A?domesnis nei lietuviams, kaip tik todAi??l, kad turiu A?aknis, kad dAi??l jA? esu gal savitas. Ir kad man pirmiausia irgi A?domAi??s tie, kuriuose jauA?iu savitAi?? jA? A?aknA? gelmAi??.

Kadaise, anais laikais, dauguma tavo biA?iuliA? manAi??m, kad tokia ai??zbraziAi??niA?kaai??? poezija, kokiAi?? tu raA?ai, yra beveik savaime pasmerkta likti tik savo kalboje ir savo kalbai… Man irgi truputA? keista ir buvo netikAi??ta, kai staiga tu pradAi??jai ai??zuA?kariautai??? EuropAi??, o dabar esi verA?iamas ir iA?verstas gal A? kelias deA?imtis kalbA?, esi daA?nas A?vairiA? garsiA? Europos poezijos festivaliA? sveA?ias… Galima sakyti, kad jau kuris laikas dalyvauji Europos poezijos procese ir kontekstuose bAi??tent su ta savo autentika, su nacionalumu ir esi jiems A?domus. Tavo eiliA? knyga iA?leista ParyA?iuje, o toks A?inomas prancAi??zA? poetas kaip Bernardai??i??as NoAi??lis ta proga raA?Ai??: ai??zYra kalbA?, kurios, buvusios nuA?udytos, prisikelia. Tokia yra lietuviA? kalba, kuriAi?? carai buvo uA?draudAi??, kad nutildytA? maiA?tingAi?? tautAi??. Tad nelabai kAi?? A?inome apie tAi?? buvusiAi?? kalbAi??, jos pasiprieA?inimAi??, jos literatAi??rAi??, nors nuo A?iol ji yra ai??zmAi??sA?ai??? Europos dalis. TodAi??l Vlado BraziAi??no, A?iandien ryA?kiai atstovaujanA?io lietuviA? kalbos minA?iai ir vaizduotei teikiamoms galimybAi??ms, knygos pasirodymas prancAi??zA? kalba yra, be abejo, didelis A?vykis. <...> Garsinis pavidalas, A?inoma, yra prarastas: jis neiA?verA?iamas, bet dAi??l ritmo kaitos, sutirA?tinimA? ir pagreitinimA?, kuriuos vertAi??jai sugebAi??jo iA?saugoti, muzika vis dar virpa anapus teksto. Ai??iurkA?tokas nelygiA? skiemenA? girgA?desys ir elipsAi??s paryA?kina kultAi??rinio paveldo klodus, aiA?kiai iA?likusius eiluA?iA? moduliacijose, niuansuose ir ritme. Bendra intonacija lyrinAi??, taA?iau vienodai tekanti, nedeklaratyvi, kaskart iA?sauganti tikrumAi?? ir tikslumAi??. Visa tai leidA?ia sukurti A?tampAi?? tarp jausmo ir minties, kai vienas nuspalvina kitAi?? arba kartais perplAi??A?ia, palikdami atvirAi?? A?aizdAi??, nes A?iandien bAi??tent A?itaip suvokiamas pasaulis…ai???

Man graA?u, kad iA?Ai??jai A? tuos platesnius vandenis, ir kaip tu ten jauties?

Na, tos ai??zkelios deA?imtysai??? kalbA?, A? kurias esu verstas, ai??i?? gal tik kokios dvi. O A?iaip jau truputAi??lA? bAi??siu atsakAi??s. Taip, ai??zvandenyseai??? jauA?iuosi gerai, kaip ir Lietuvoje. TiesAi?? sakant, bAi??na, kad net geriau. Kad ir kaip keista, kartais svetur jauA?iu daugiau tikro supratimo. Tai ai??i?? paradoksas. AA? net neA?inau, kodAi??l taip yra. Mentaliteto skirtumas? Tradicijos iA?ugdytas gebAi??jimas geriau skirti esmAi??? Mes vis labiau nuklystam A?urnalistinio, bulvarinio mAi??stymo link ai??i?? beveik visose gyvenimo srityse. Ir, blogiausia, ieA?kom tA? A?ou dalykA? ne tik bendraudami ar kAi??rybAi?? pateikdami, bet ir paA?ioje kAi??ryboje, poezijoje taip pat.

KAi?? tu pasakytum kartais pasigirstantiems kaltinimams, kad BraziAi??nas kaip vertAi??jas pernelyg ai??zbraziAi??niA?kaiai??? iA?verA?ia kitus poetus? TiesAi?? kalbant, to ai??zsubraziAi??ninimoai??? esu ir pats pastebAi??jAi??s kai kuriuose tavo vertimuose. IA?imtis gal bAi??tA? R. M. Rilkeai??i??Ai??s prancAi??zA? kalba paraA?yta knyga ai??zRoA?Ai??sai???, kur mano pastangos aptikti tAi?? ai??zbraziAi??niA?kumAi??ai??? buvo bergA?dA?ios…

Ir kiek metA? kaltintojai siAi??lo?.. Geriausia bAi??tA? nesakyti nieko: ne mAi??sA? reikalas, kaip tartA? Jonas StrielkAi??nas. Nors visokiuose kaltinimuose ai??i?? bjauriai skamba: taip ir matau kokA? nelaimingAi?? teisuolA? ai??i?? tiesos paprastai bAi??na, A?ia gal pirmiausia matyA?iau rudimentAi?? to paties tavo minAi??to stereotipo, kad apskritai BraziAi??no kalba, deja, pernelyg braziAi??niA?ka (o kieno ji turAi??tA? bAi??ti?), kad BraziAi??nas, deja, neiA?verA?iamas, ir panaA?iai. Paprastai uA?tenka pavartot tik kokA? dar nespAi??tAi?? nuvalkioti A?odA? ar formAi?? ai??i?? ir jau: A?kaltis. NatAi??ralu, kad kiekvienas vertAi??jas, kaip ir kiekvienas A?mogus, turi savAi?? kalbos ir kalbinAi??s patirties aruodAi?? ir iA? jo semia ai??i?? taip jau mums duota. A?inoma, esu kaltas, kad tas mano aruodas gal kartais gilAi??lesnis. Kitas daiktas ai??i?? jei tai kertasi su kokio nors verA?iamo kAi??rinio stilistika, nors ji irgi pajuntama subjektyviai. Tiek vertAi??jo, tiek ir skaitytojo. Rilke? Bet kiekvienas A?mogus, kiekvienas verA?iamas poetas, kiekvienas kAi??rinys yra kitas pasaulis, tad su kiekvienu reikia elgtis kitaip, surast arA?iausiAi?? A?manomAi?? kalbos kodAi?? kaip tik tam autoriui, tam jo kAi??riniui.

NemAi??gstu to kvailo A?odA?io ai??zkultAi??rininkasai???, taA?iau tavo kultAi??rinAi?? veikla ypaA? iA?siplAi??tAi??, nors, tiesAi?? sakant, visAi?? laikAi?? buvai aktyvus ai??i?? nuo tautosakos rinkimo laikA?… Man, kaip tavo biA?iuliui, retsykiais linkusiam A? eskapizmAi??, kartais daros neramu dAi??l tavo veiklos platumo ir visapusiA?ko bendravimo, bendradarbiavimo su paA?iais A?vairiausiais kultAi??rininkA?, kAi??rAi??jA? ar kultAi??ros biurokratA? sluoksniais. Kaip tu visAi?? A?itAi?? ai??i?? kartu su kAi??ryba ir vertimais ai??i?? plius fotografija ai??i?? pakeli? O kai kurie tavo projektai, pavyzdA?iui ai??i?? ai??zMagnus Ducatus Poesisai??? ai??i?? aprAi??pia ir geografiA?kai, ir istoriA?kai plaA?iai?

SuspAi??t dar suspAi??ju, bet tik ai??i?? iA? bAi??dos. Po teisybei, visa ko jau per daug: dAi??l vienos veiklos ar dalyko nukenA?ia kiti, ir atvirkA?A?iai. ReikAi??tA? surast kokiAi?? nors iA?eitA?. Ta iA?eitis galAi??tA? bAi??t ir ta proga, dAi??l kurios mane dabar kalbini. Tokio amA?iaus A?mogus turi pagalvot, kiek jam beliko, ir ramiai pradAi??t raiA?ioti galus… Vien kAi??rybiniA? galA? uA?raiA?iojimas bAi??tA? pakankamai ilgas ir nepabaigiamas uA?siAi??mimas. O jau visokiA? valdybA?, tarybA?, komisijA?, darbo grupiA? ir kitokiA? dalyvavimA? per daug, nes, be visa ko, niekur nemoku dalyvaut tik formaliai, A?iaip sau… Man ir paA?iam to BraziAi??no per akis, atsibodo dirbti jo sekretore, tad laikas jam liautis taip gyvenus ir laksA?ius, ir tikrai laikas koncentruotis ties keliais kAi??rybos barais. Tikra teisybAi??, kaip kartais sakai, kad tokia gausa jau pavojinga ne tik kAi??rybai, bet ir gyvenimui. Mano bAi??da ai??i?? kad sunku ko nors atsisakyt arba atsakyt, jei kas praA?o ar kvieA?ia. Nors reikAi??tA? pagaliau iA?mokt. Tarkim, nesigailiu pasitraukAi??s iA? A?urnalistikos, juolab kad ji, bent Lietuvoje, dabar krypsta ne A? gerAi??jAi?? pusAi??, o svarbiau ai??i?? kad ir literatAi??ra, ir A?urnalistika susijusios su tavo kalba lyg susisiekiantys indai, ir, kai vienas jA? uA?terA?iamas, nori nenori ta tarA?a nusAi??da ir kitame. Nuo A?urnalistikos bent kiek atsitolint sugebAi??jau, teks ir nuo kitA? nebAi??tinumA?. Kur link vis labiau traukia? ai??i?? A? nuoA?alAi??, A? tylAi??. Po teisybei ai??i?? A? save. Buvo man jau gyvenime toks metas, kai graA?ioji ponia MirtelAi?? stovAi??jo galvAi??galy, gaiveliodamasis gavau progAi?? daug kAi?? apmAi??styt.

Bet dAi??l pernelyg didelio uA?imtumo tu ne kaA?kiek iA? to pasimokei…

…(juokiasi). Bent susivokt susivokiau. PerskaiA?iau tada kaA?kieno puikiAi?? mintA?: kas nAi??ra labai svarbu, nAi??ra svarbu iA? viso. Ta mintis niekur nedingo. Prie jos tinka kad ir toks Knuto pasakymas: A?irdis plati ai??i?? rankos trumpos. A?inau, ilgesnAi??s nebepasidarys.

KaA?kada, Vladai, ir aA? tave buvau A?vAi??lAi??s A? visuomeninAi?? veiklAi?? ai??i?? SAi??jAi??dA?io laikais, kai trise (dar ir su a.a. gamtininku Jonu Tauginu) A?nicijavom ai??zA?aliosios plunksnosai??? klubAi?? ai??i?? ekologijos ir kultAi??ros klubAi??, kurA? steigiant mums, kad galAi??tume glaustis RaA?ytojA? sAi??jungos patalpose, vis dAi??lto buvo patarta susijungt su tuo metu nuo anA? laikA? veikusia ekologine komisija, kuriai vadovavo Vytautas PetkeviA?ius… AA? su nostalgija menu tuos gyvus laikus, regis, tos nostalgijos turi ir tu. Pagaliau tu kaip menininkas ir A?mogus esi savotiA?kas gamtos vaikas, kAi?? liudija ir tavo poezija. A?inau tavo jaunystAi??s svajonAi?? ai??i?? kaA?kada norAi??jai bAi??ti ornitologas, ai??zpaukA?tininkasai???, ir tai tavy yra iki A?iA? dienA? ai??i?? perki teleobjektyvAi?? paukA?A?iams fotografuoti, bet pavasarA? per darbus ir A?sipareigojimus taip ir nerandi laiko tiems paukA?A?iams…

Niekur tie dalykai, tie norai nedingo. Kai buvau paauglys ar vAi??liau ai??i?? A?alias jaunuolis, buvau labai kryptingas A?mogus ir A?inojau, kad studijuosiu biologijAi?? ir bAi??siu ornitologas. Beje, tada, dar mokinukas, ir fotoaparatAi?? paAi??miau A? rankas, nes A?inojau, kad jo reikAi??s mano specialybei ai??i?? bAi??tinai turAi??siu paukA?A?ius fotografuot… Paskiau pati biologija nusprAi??do A? A?onAi??, fotografavimas vAi??liau irgi buvo mano paties nustumtas. Bet vis tiek visi gyvenimo keliai, nueiti ir nenueiti, ai??i?? siejasi, susieina, kas gi pasauly nesusieina? Kada nors gal reikAi??tA? atsisAi??st ir paA?iam pabandyt raA?tu susivokti, suimt visa A? viena. Ramiai pasiA?iAi??rAi??t, kaip visi tie dalykai, kuriais aA? uA?siAi??miau ir kuriais norAi??jau uA?siimt, viens nuo kito priklauso.

Man regis, viskas, kAi?? tu A?ia norAi??tum paraA?yt ar pakomentuot, jau yra tavo poezijoj ai??i?? ornitologija ir gamta, kalba ir istorija, net fotografija ir biografija… Na, bet gal ne visi moka tai iA?skaityti…

A?inoma, gal bAi??tA? geriau, kad aA? to neparaA?yA?iau (juokiasi). TeisybAi?? sakai, bet kad mano eilAi??raA?A?ius labai maA?ai kas teskaito. Be to, kitas A?anras vis tiek kAi?? nors kita leidA?ia pasakyti, gal kAi?? aiA?kiau, suprantamiau pakomentuoja. Ai??iaip jau atsiminimus (ar kokias atsiminimais dvelkianA?ias esAi??, jauA?iu, kad taip nutiktA? man, konkretybiA? neA?simenanA?iam) reikAi??tA? pradAi??t laiku. Ne tada, kai jau rizikuotum pradAi??ti pro A?alA?. Bet iA?mintingai elgtis neiA?mokau, atsiminimA? nepradAi??jau, uA?tat mAi??gstu pradAi??ti kAi?? nors kita, vis kuo nors debiutuoti.

Vladai, jei tavAi??s A?monAi??s nepaA?inotA? kaip poeto ir vertAi??jo, tai A?vairiuose renginiuose daA?nai matytA? tokA? fotoaparatais ginkluotAi??, kartais net A?kyrA? fotografAi??, A?iek tiek ir ai??zpaparacA?ai???… Fotografija tavo gyvenime dabar uA?ima labai didelAi?? vietAi??; tad kaip A?ia yra, ponas raA?ytojau?

Dabar manau, kad paA?iam fotografavimui kokio nors atskiro laiko net nesu skyrAi??s. Tiesiog gal taip ilsiuosi ai??i?? keisdamas uA?siAi??mimus. Fotografija atima daugiau laiko po fotografavimo: anksA?iau ryA?kinimas, negatyvA? tvarkymas, dabar ai??i?? kadrA? ir dubliA? gausa… Taip, tai aistra. Gal ji dabar prasimuA?a aiA?kiau, nes jAi?? buvau kelis deA?imtmeA?ius uA?gniauA?Ai??s. Anais laikais rimtu debiutu buvo laikoma kokia nors publikacija ai??zrespublikinAi??jai??? spaudoj. Tad mano fotografinis debiutas ankstesnis nei literatAi??rinis: 1969-aisiais, laimAi??jus ai??zrespublikinA?ai??? konkursAi??, mano nuotrauka buvo iA?spausdinta ai??zMoksleivioai??? A?urnalo virA?elyje. O pirmuosius eilAi??raA?A?ius tokioj spaudoj iA?spausdinau tik 1974 metais. Tad kvailokai atrodydavo kokios nors spaudos antraA?tAi??lAi??s, kad poetas pakeitAi?? mAi??zAi??. Dabar jau esu surengAi??s keliolika personaliniA? fotografijos parodA?, nors jA? specialiai neskaiA?iuoju.

Pokalbio pabaigoj noriu paklaust ai??i?? kAi?? dabar darai? Na, A?ia ne apie fotografijAi?? klausimas…

Baigiu verst Lenos Eltang romanAi?? ai??zAkmeniniai klevaiai???. AutorAi?? raA?o rusiA?kai, bet ji Lietuvos pilietAi??, A?ia du deA?imtmeA?ius ir gyvenanti. Rusijoje ji populiari, gal ir kultinAi??, o lietuviai jos beveik nepaA?A?sta. Tiesa, prieA?astis ne tik mAi??sA? uA?darumas, bet ir paA?ios Lenos A?sitikinimas, kad jos iA?verst neA?manoma. Ji ir apie savo poezijAi?? taip manAi??.

…bet atsirado BraziAi??nas, kuris iA?vertAi?? jos poezijos, o dabar baigia verst ir sudAi??tingAi?? visom prasmAi??m romanAi??. Matau A?ia kaA?kokiAi?? graA?iAi?? likimo ironijAi??, likimA? persipynimAi?? ai??i?? kaA?kada manAi??m, kad BraziAi??nas A? kitas kalbas neiA?verA?iamas arba beveik neiA?verA?iamas…

IA?verA?iau A?iek tiek Lenos eilAi??raA?A?iA? ir ai??zPoetinio DruskininkA? rudensai???, ir ai??zMagnus Ducatus Poesisai??? almanachams, skaitAi??m Vilniaus knygA? mugAi??j, RaA?ytojA? klube, net su Petru VyA?niausku jo dA?iazo klube A?auniai paimprovizavom, ir jos nuomonAi?? pakito. DAi??l romano vertimo dar abejojo, bet paskiau vienoj radijo laidoj uA?siminAi??, kad vis dAi??lto esantis vienas toks, kuris galAi??tA?, bet kaA?in ar imtA?si ai??i?? A?odA?iu, po truputA? buvau prijaukintas. Pats, aiA?ku, manau, kad Lietuvoje esama nemaA?ai vertAi??jA?, kurie uA? mane A?itAi?? darbAi?? bAi??tA? atlikAi?? kur kas geriau. Dabar dar esu priverstas neleistinai skubAi??ti, nes ir leidyklAi?? privertAi?? gal netikAi??tai gauta parama ai??i?? su nenormaliai trumpo termino sAi??lyga. A?odA?iu, esu prispeistas. Prozos apskritai nedaug tesu vertAi??s, o dar A?itas romanas ai??i?? gardA?iai sluoksniuotas pyragas su razinA? pavidalo akmenukais ai??i?? paskutiniams vertAi??jo dantims iA?trupint. Taigi, kaip koks jaunuolis, vis dar mAi??gstu nenuspAi??jamai debiutuoti.