Gyvenimas turi bAi??ti didelis

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: BendrakultAi??riniai tekstai
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? KatinaitAi??
DATA: 2012-02

Gyvenimas turi bAi??ti didelis

JAi??ratAi?? KatinaitAi??

Baigiantis 2011-iesiems ai??i?? A?iurlionio metams, jo kAi??rybos tyrinAi??tojui, fundamentaliA?jA? darbA?, eilAi??s monografijA? autoriui, rankraA?A?iA?, laiA?kA? redaktoriui, muzikologui, politikui, Europos parlamentarui profesoriui Vytautui Landsbergiui suteikta NacionalinAi?? kultAi??ros ir meno premija. LaureatAi?? kalbina JAi??ratAi?? KatinaitAi??.

JAi??ratAi?? KatinaitAi??:Ai??Ai??i premija ai??i?? didA?iausias A?vertinimas menininkui, kultAi??rininkui Lietuvoje. Kokie JAi??sA? pamAi??stymai A?ia proga?

Vytautas Landsbergis:Ai??Ta proga man jau kaip ir neaktuali. Kai atAi??jo A?inia, buvo smagu, turAi??jau apie kAi?? pamAi??styti, kaip A?ia taip atsitiko, ko jau gal ir neturAi??jo atsitikti. Bet jeigu atsitiko, tai aA? kaA?kam komentavau kaip malonA? netikAi??tumAi??. Dabar pamAi??stymai? Yra du dalykai. Vienas ai??i?? progA? sutapimas gali kam nors atrodyti atsitiktinAi?? proga, kad A?venA?iamas A?iurlionio mirties A?imtmetis. O kadangi Landsbergio kandidatAi??ra su jo darbais apie A?iurlionA? vAi??l atsirado darbotvarkAi??je, ne pirmAi?? kartAi??, tai dabar Komisija apsisprendAi?? ir paskyrAi?? premijAi??. Man labiau norAi??tA?si galvoti apie A?iurlionio palikimAi??, jo, kaip sakoma, A?vertinimAi??. Man tas A?odis nelabai tinka, bet nerandu geresnio. Tai priminimas, aktualinimas, A?vedimas A? mAi??sA? visuomenAi??s sAi??monAi?? ir tarptautinAi?? A?inijAi??, kad ne tik yra toks dar vienas dailininkas, vertas tarptautinio dAi??mesio, bet kad jis iA?skirtinis, ypatingas, ir jA? tiesiog reikia paA?inti. Ne tam, kad bAi??tA? pagerbtas jo darbas, bet kad mes patys ir milijonai A?moniA? nebAi??tume nuskurdinti nepaA?indami tos kAi??rybos su jos idAi??jomis, groA?iu ir reikA?me. Man teko kaip ir uA?duotis arba tema daugybei metA?, deA?imtmeA?iA?, visam gyvenimui nuo labai senA? sovietiniA? laikA?, kai greta savo tiesioginio pedagoginio darbo imdavausi A?vairiA? kitA? dalykA?: ne tik muzikos kritikos, organizavimo, papildomo visuomenAi??s A?vietimo su paskaitomis, bet ir muzikologiniA? darbA?. Tarp jA? pirmiausia ai??i?? A?iurlionio palikimas. Mano tyrimas prasidAi??jo nuo nedideliA? straipsniA?, vAi??liau nuo pamAi??ginimA? pamAi??styti ir pasidalyti. Tai nebuvo lengva, buvo stabdoma, bet mAi??ginant pamaA?Ai??le brendo mintys; galA? gale iA? to atsirado ir pirma (1965 m.) knyga, ir antra, ir galbAi??t deA?imta knyga. Tai mano darbas, bet ir dalis bendro darbo, kad A?iurlionis bAi??tA? aktualus, svarbus ir paA?A?stamas. To toli graA?u nepasiekta. Ai??io to pasiekta. Tai tarptautiniai minAi??jimai, A?tai ir metinAi??s paskelbtos kaip reikA?minga tarptautinAi?? data. Parodos pasaulyje ir net labai garsiuose muziejuose. Kai kuriA? rengime ir atidaryme man teko dalyvauti. Milane vyko labai efektyvi, gausiai lankoma ir didelio atgarsio susilaukusi paroda. Ai??tai tiek apie visAi?? tAi?? darbAi??, o kaA?kaip A?ia ir premija teko per tuos metus. NeA?inau, ar ji savaime dar prisideda prie vaizdo, kad atkreiptas dAi??mesys A? A?iurlionA?. NorAi??A?iau, kad taip bAi??tA?. TaA?iau aA? dirbu tam, kad bAi??tA? padaryta. Jeigu paskelbta, kAi?? padarau, tai ir visas dA?iaugsmas.

J. K.:Ai??Paskutiniai JAi??sA? darbai, susijAi?? su A?iurlioniu ai??i?? rinkiniai, ankstesniA? straipsniA? sAi??vadai ai??i?? visur tarsi figAi??ruoja visumos momentas. 2008 m. iA?leidote milA?iniA?kAi?? monografijAi?? ai??zVisas A?iurlionisai???, kur iA? esmAi??s sudAi??jote papildAi??s visus savo darbus. A?odis ai??zvisasai???, ai??zvisumaai??? lydi JAi??sA? pastarojo deA?imtmeA?io prisilietimus prie A?iurlionio. Tarsi sumuojate savo gyvenimo didA?jA? darbAi??, skirtAi?? A?iurlioniui. Pastaraisiais metais prisAi??sdamas prie savo ankstesniA? darbA?, visa tai gaivindamas, redaguodamas, kokias galimybes JAi??s dar regite kitoms kartoms, galbAi??t kitoms menotyros tradicijoms? KAi?? A?iurlionio temoje dar A?A?velgiate, bet nebeskirsite tam laiko?

V. L.:Ai??Teisingai matote, gal ir kiti mato, kad tas A?odis A?A? tAi?? reiA?kia, jis neatsitiktinis. ai??zVisas A?iurlionisai??? ai??i?? tai nebAi??tinai viskas, kAi?? esu apie A?iurlionA? paraA?Ai??s. TaA?iau toje knygoje yra apie visAi?? A?iurlionA?: ir jo gyvenimas, ir kAi??ryba, dailAi??, tapyba, grafika, ir muzika, ir idAi??jos, nes jis iA? tikrA?jA? buvo idAi??jA? menininkas. Moderniais laikais pasakytume ai??i?? konceptualistas. Man tai norAi??josi A?iek tiek praskleisti. Jis dar ir literatas su labai graA?ia vaizduote, vaizdinga kalba. Nors raA?Ai?? lenkiA?kai ir dauguma jo raA?iniA? praA?uvo, bet yra A?iek tiek iA?likAi?? tikrA? literatAi??ros perlA?. Esu juos tvarkAi??s, redagavAi??s, rekonstravAi??s, nes iA?likAi??s ir vienas kitas originalus tekstas lenkA? kalba. Vertimai gali bAi??ti nuolat tikslinami, paA?A?stant jo A?odynAi??. IA? jo laiA?kA? ir panaA?iA? A?altiniA? gali bAi??ti pamatomos tikslesnAi??s prasmAi??s. PanaA?iai kaip ir muzikos rankraA?A?iuose. Man teko pirmiausia daug dirbti analizuojant, A?A?velginAi??jant daA?nai labai neaiA?kius muzikos rankraA?A?ius, kad kAi??riniai bAi??tA? iA?leisti teisingesniais tekstais, o ir skambinami arA?iau to, ko A?iurlionis norAi??jo ir kAi?? pieA?tuku paraA?Ai?? apsitrynusiuose natA? puslapiuose. Toks darbas man irgi buvo artimas ir traukAi??. Tekstologija, tam tikra archeologija, kurioje labai daug prasmAi??s. Visi darbai ir susirinko A? knygAi??, kuria norAi??jau vienoje vietoje pateikti visAi?? A?iurlionA?. AnksA?iau buvo kilAi??s sumanymas pateikti jA? pasauliui anglA? kalba, ir 1992 metais dar Vilniuje buvusi ai??zMintiesai??? leidykla (gal ji jau vadinosi ai??zLituanusai???) iA?leido angliA?kai mano paraA?ytAi?? knygAi?? pasauliui, kurioje trumpai pateikta biografija, pagrindinAi??s gyvenimo datos, kAi??rybos A?akos, iA?traukos iA? laiA?kA?, straipsniA?. Tartum maA?as kompendiumas ai??i??Ai?? visuma glaustai, kad pasaulyje egzistuotA? tokia informacija. Sunku pasakyti, kiek ji paplito. Veikiau nebuvo platinta. AA? pats kaA?kaip neapsiA?iAi??rAi??jau ir praAi??jus daug metA? radau savo archyve laiA?kAi?? iA? Amerikos, kurA? buvo man paraA?Ai?? leidAi??jai ar prekybininkai, kad duoA?iau jiems visAi?? tiraA?Ai?? su teise ten platinti. Per apsileidimAi?? ar neapsiA?iAi??rAi??jimAi?? aA? to nepadariau, todAi??l ir dabar dar turiu tA? knygA?, nes leidykla man krAi??vAi?? atidavAi?? kaip honorarAi??. Tai neiA?naudota proga. O vis dAi??lto A?iek tiek ir iA?naudota. IdAi??ja vienoje knygoje turAi??ti viskAi??. Ai??ia idAi??ja susidomAi??jo japonai, ir prieA? keletAi?? metA? buvo iA?leista japoniA?ka versija ai??zA?iurlionis. Laikas ir turinysai???. A?inoma, ta proga, jA? paA?iA? pageidavimu, aA? knygAi?? papildA?iau, taisiau, paraA?iau net skyrelA? apie fotografijAi??, nes A?iurlionis mAi??go fotografuoti, o japonai tuo domAi??josi. Dabar tai darosi A?domu, nes jo fotografijos labai iA?kalbingos. TodAi??l A?dAi??jau ir A? didA?iAi??jAi?? knygAi?? ai??zVisas A?iurlionisai??? skyriA? ai??zA?iurlionis fotografuojaai???. Taigi tokia prasmAi??: visas A?iurlionis yra A?ia, jo asmenyje ir kAi??ryboje. Kartu ir beveik viskas, kAi?? esu raA?Ai??s. Pasitaiko visada paraA?yti ir maA?esniA? straipsneliA?, esAi??, dalyvauti konferencijose ar duoti interviu. TodAi??l sugalvojau ir iA?leidau nedidelAi?? knygAi?? ai??zMaA?oji A?iurlionianaai???. Ne visai tiktA? A?odA?iai ai??zmarginaliniai dalykaiai???, gal jie ir ne visai marginaliniai. Kai kur paskaitau, kas prieA? daugelA? metA? raA?yta, tai ir tuose tekstuose yra viena kita originalesnAi?? mintis. Be to, atspindi laikAi??: nuo senokA? sovietiniA? laikA?, kai A?iurlionis atrodAi?? A?tartinas ir nepropaguotinas, ligi dabar ai??i?? panorama, kaip A?iurlionis toliau gyvena. IA? tikrA?jA? tAi?? idAi??jAi?? turAi??jau ir raA?ydamas anAi?? knygAi?? vertimui A? anglA? kalbAi??, kuri neseniai iA?Ai??jo japoniA?kai, ai??zLaikas ir turinysai???: kaip A?iurlionio palikimas gyvena laike, kaip keiA?iasi jo palikimo supratimas ir tuo paA?iu auga turinys. Tai A?inomas fenomenas, ypaA? iA? muzikos istorijos, iA? didA?iA?jA? klasikA?. Ir dailAi??s klasikai, ir filosofai vis naujai perskaitomi, juose nuolat atrandama naujA? dalykA?. Ir A?iurlionis priklauso prie tA? didA?iA?jA?, kuriA? palikime vis atrandama naujA? dalykA?. Ateina naujos kartos, nauji A?monAi??s, nauji laikotarpiai su savo A?A?valga, ir pamatoma, ko anksA?iau nebuvo matyta arba tai, kas aktualu dabar. Tai ir yra meno fenomenas, kad jis gyvas, egzistuoja A?moniA? sAi??monAi??je. Jis ne vien materialus daiktas, A?rAi??mintas ir pakabintas ant sienos. Jis yra smegenyse ir kultAi??roje. O kultAi??ra irgi nuolatinis procesas. Visa tai A?iek tiek atsispindi mano darbuose. AA? taip norAi??jau, taA?iau ai??zVisas A?iurlionisai??? niekada nebus visas. Tai sAi??lyginis pavadinimas. Visas ai??i?? pagal kAi??rybos A?anrus, apimtis, rAi??mus. Formaliai imant. TaA?iau turinio prasme bAi??A?iau be galo drAi??sus ir naivus, jei manyA?iau, kad pasakiau viskAi?? apie A?iurlionA?. Pasakiau daugmaA?, kiek pats iA?manau ar kas man tada atAi??jo A? galvAi??. Bet toli graA?u A?ia nAi??ra viskas, ir to visko niekada nebus.

J. K.:Ai??2004 m. iA?leidote pakartotinA? papildytAi?? ir naujai redaguotAi?? A?iurlionio kAi??riniA? fortepijonui rinkinA? ai??zVisumaai???. KAi?? naujo A?A?velgAi??te A?iurlionio rankraA?A?iuose?

V. L.:Ai??A?iurlionio fortepijoninAi??s kAi??rybos visuma buvo noras ir siekis pateikti viskAi??, kas vertingiausia, nes anksA?iau, nors ir leidA?iant gana iA?samius albumus, kuriuos redagavo Jadvyga A?iurlionytAi??, aA? greta to iA?leisdavau maA?esnius leidinius arba kAi??rinius, kurie ten nepateko, liko neuA?baigti ir aA? juos rekonstruodamas uA?baigdavau, pats taip skambindavau koncertuose. ReikAi??jo surinkti viskAi??, ypaA? kur dariau kitokiAi?? redakcijAi??, iA?taisydamas, mano supratimu, neapsiA?iAi??rAi??jimus, nors mano leidiniuose irgi yra klaidA?. KaA?kaip sunku to iA?vengti. Skambini, skambini ir po daugelio metA? A?iAi??ri: kodAi??l A?ia tokia gaida, A?inau, kad skambinu teisingai, o atspausdinta neteisingai. ReiA?kia, pats nepamaA?iau, kai skubiai tikrinau korektAi??rAi??. Pasitaiko, bet A?mogus vis stengiesi iA?taisyti. Tokiu bAi??du ir A?ia, galima sakyti, mano gyvenimo darbas. Kaip pianisto, atlikAi??jo ir konkreA?iai A?iurlionio fortepijoninAi??s kAi??rybos rankraA?A?iA? tyrinAi??tojo bei redaktoriaus. Tad sudAi??jau A? vienAi?? daiktAi?? savo ankstesnius leidinius ir suredagavau, ko dar trAi??ko, nuolat raginamas leidAi??jo Jono Petronio, kuris buvo uA?sibrAi??A?Ai??s iA?leisti visAi?? A?iurlionA?, visAi?? jo muzikos palikimAi??. AA? buvau kaip ir atsiliekantis su fortepijonine kAi??ryba, tai jis man primindavo ir primindavo. A?inoma, ir man paA?iam to norAi??josi, supratau, kad reikia padaryti ai??i?? palikti tai, kAi?? aA? iA?manau ir kaip sutvarkau tuos kAi??rinius, sudAi??stau A? tam tikrAi?? tvarkAi??, ne paties A?iurlionio, o tarsi pasiAi??lytus ciklus, kaip juos bAi??tA? galima atlikti tam tikromis grupAi??mis. Nors kai pats skambinu, visada susikomponuoju koncerto programAi??, kaip man atrodo A?domu tam kartui. KitAi??syk nuo ankstyvA?jA? kAi??riniA? A? sudAi??tingesnius vAi??lyvuosius, o kartais, pavyzdA?iui, koncertAi?? pradedu nuo sudAi??tingiausios ir efektingiausios A?iurlionio didA?iosios Fugos kaip vizitinAi??s kortelAi??s ai??i??Ai?? A?tai, kas yra A?iurlionis! O toliau ai??i?? A?vairiai: arba kontrastuodamas, arba derindamas, sakysime, A?iurlionio preliudus ar kitus kAi??rinius, kuriuose yra atpaA?A?stamA? arba juntamA? lietuviA? liaudies dainA? intonacijA?, kartais motyvA?, su jo paties aranA?uotomis lietuviA? liaudies dainomis. Paskambini tokius kAi??rinius greta, ir nereikia jokio komentaro ai??i?? jie komentuoja vienas kitAi??. PanaA?iai bAi??na skambinant A?iurlionio fortepijoniniA? kAi??riniA? reA?italA?, kai ekrane rodau skaidres. Tai mano paties kompozicija, kAi?? ties kuriuo kAi??riniu rodyti. Kartais perspAi??ju publikAi??, jog tai visai nereiA?kia, kad A?iurlionis taip galvojo ir tam ar kitam paveikslui raA?Ai?? tokiAi?? muzikAi??. Tai tik mano laisvai parinkti sugretinimai, kurie gali bAi??ti ir tam tikri komentarai. Ai??tai paveikslas ekrane ir muzika, kuri tarsi komentaras. O kaip kas supranta, tai jo individualus dalykas. PanaA?iai galvojo ir A?iurlionis, kad nereikia aiA?kinti ir pirA?tu rodyti. Tegul A?mogus pats atranda prasmAi?? ir menininko kAi??rinyje uA? ko nors ai??zuA?sikabinaai???.

SudAi??jau A? didelA? albumAi??, pavadindamas ai??zVisumaai???. Tai nAi??ra A?imtas procentA?. A?iurlionis paliko daug eskizA?, kai kurie dabar rekonstruoti, restauruoti, sutvarkyti skambinimui. TaA?iau liko daug studijiniA? darbA?, kuriuos raA?Ai?? kaip kompozicijos studentas: keliolika fugA?, kanonA?, nuo visai maA?A? iki sudAi??tingA?. NAi??ra viskas A?ia sudAi??ta, nes bAi??tA? perkrauta ir disproporcija. Man kartais bAi??davo keista, kad iA?leidA?iamas sAi??siuvinAi??lis tai labai ankstyvA?, tai atsitiktiniA? studijiniA? dalykA? arba eskizA?, kur reikAi??jo dar daug ko priraA?yti. Irgi iA? ankstyvosios kAi??rybos. AtvaA?iavAi?? iA? uA?sienio dA?iaugiasi, kad nusipirko A?iurlionio kompozicijA? leidinA?, ir iA?siveA?a jA? kaip pavyzdA?. Bet aA? suprantu, kad tai nAi??ra pavyzdys, nAi??ra reprezentatyvi A?iurlionio kAi??ryba, o vos keli atsitiktiniai dalykai. Rengdamas didelA? albumAi??, parinkau ir iA? studijiniA? dalykA?. JA? yra graA?iA?, vertingA?. A?iurlionis neraA?Ai?? atmestinai, vien vykdydamas savo profesoriaus uA?duotA? paraA?yti dvigubAi?? fugAi?? ar apverstAi?? kanonAi??. Jis raA?Ai?? kAi??rybiA?kai. Kai kada tuose kAi??riniuose yra ir skambesio, ir faktAi??ros groA?io, ir jausmo. Kanonas c-moll kupinas pasiilgimo, nelyginant noktiurnas ar romansas, nors tai buvo konkreti kompozicinAi?? uA?duotis. TokiA? irgi talpinau A? albumAi??, bet taip, kad jie nesugriautA? visumos. Tad patikslinu, kad toji visuma nAi??ra A?imtas procentA?, bet visuma, kuriAi?? aA? A?sivaizduoju kaip vertingAi?? ir koncertui, ir paskambinti namuose. Arba paA?inti tAi?? A?mogA?, kuris, dar bAi??damas visai jaunas, jau yra palikAi??s A?tai tokiA? kAi??rinAi??liA?. Juose visad A?io to yra. Yra dvasios.

Dar vienas momentas. A?inoma, aA? norAi??jau tuo etapu uA?baigti savo ilgai darytAi?? darbAi??. Tai visiA?kai nereiA?kia, kad prie jo negrA?A?iu. PavyzdA?iui, skambinu savo suredaguotus ir papildytus kAi??rinius ir kai kAi?? pagerinu, redaguoju toliau. Arba randu klaidA?. AA? skambinu teisingai, taA?iau gaidose vis dar yra A?iek tiek klaidA?. Jei nebus progos iA?leisti pakartotinA? iA?taisytAi?? leidimAi??, tai paliksiu savo archyve su labai aiA?kiais, spalvotais paA?ymAi??jimais, kur klaidos, o kur ai??i?? mano naujausia redakcija.

J. K.:Ai??Vis kalbame apie visumAi??. Visuma ai??i??Ai?? JAi??sA? kaip muzikologo metodas. Ai??iuolaikinAi?? muzikologija labiau linkusi nagrinAi??ti kompozitoriA? kAi??rybAi?? tam tikru aspektu, o JAi??s Ai??jote kompleksiA?kumo keliu. Jei raA?ote apie A?iurlionio muzikAi??, tai neatsiejama nuo jo biografijos, laiA?kA?, dailAi??s, emocinAi??s patirties. Tas pat, kai tyrinAi??jate dailAi??. JAi??sA? knygos yra Vytauto Landsbergio autentiA?ko mAi??stymo apie A?iurlionA? iA?davos. Ai??iuolaikiniai tyrinAi??tojai, kai priartAi??ja prie A?iurlionio, pradeda paA?intA? su jo kAi??ryba nuo JAi??sA? fundamentaliA?jA? darbA?, nes ten be kita ko yra daug faktA? ir JAi??sA? paties atrastA?, uA?fiksuotA? dalykA? bendraujant su amA?ininkais. Kurie dabartiniai A?iurlionio tyrinAi??tojai ir jA? darbai Jums atrodo vertingiausi?

V. L.:Ai??NenorAi??A?iau vertinti. Pirmiausia, nespAi??ju ir nesu susipaA?inAi??s. Kadaise rinkdavau absoliuA?iai viskAi??, ir iA? tolimA? A?aliA?, ir iA? senA? laikA?, fragmentAi??lius iA? laikraA?A?iA?. Pats rausdavausi bibliotekose po senus leidinius Leningrade, VarA?uvoje, Leipcige, senuose to laikotarpio rusiA?kuose, lenkiA?kuose, vokiA?kuose laikraA?A?iuose, kai A?iurlionis ten studijavo. Jau vien tam, kad A?inotum, kokia buvo aplinka, kAi?? jis galAi??jo matyti, girdAi??ti kalbant apie A?vairius meno dalykus. Turiu prisirinkAi??s tokios medA?iagos. NeA?inau, ar kam bus tai A?domu, ji liks archyve. TaA?iau dabar tiesiog negaliu suspAi??ti, nes turiu, kaip A?inote, ir kai kuriA? kitA? darbA?. Jeigu man patenka A? rankas, pavartau. Jeigu gaunu storas knygas, kur yra daug apie A?iurlionA?, bent prabAi??gom pavartau, ir kartais akis gal uA?kliAi??na: A?ia A?tai nauji dalykai arba arti prie reikalo. O kai kur tiesiog autoriA? poA?iAi??riai plAi??tojant savo koncepcijAi??. Ne mano reikalas vertinti, net pripaA?inti, kad A?ia teisinga ar A?domu. Viskas A?domu, nes tai A?iurlionio palikimo gyvenimas tolesnAi??je kultAi??rinAi??je sAi??monAi??je, kuri reiA?kiasi per atskirA? A?moniA? susidomAi??jimAi?? bei jA? kuriamus ir paliekamus tekstus. Tie tekstai irgi liks, kaip ir mano tekstai. Gal kas nors toliau mAi??gins juos apibendrinti ir A?vertinti. Tai jau ne mano reikalas. Be to, jei ir galAi??A?iau, mane labai varA?ytA? numanomi reagavimai, kad jeigu aA? kritikuoju, tai todAi??l, kad ne aA?, o kas nors kitas paraA?Ai??. Arba tarsi aA? gal nepatenkintas, kad ne pagal mane. AA? viskuo patenkintas.

Stengdavausi sudAi??ti A? savo straipsnius ir knygas maksimumAi?? to, kas apie A?iurlionA? raA?yta. Ir kad bAi??tA? matoma, jog apie A?iurlionA? pasaulyje raA?oma. Nors ir po truputA?, bet kad susidarytA? A?spAi??dis tiems, kurie nori jA? uA?mirA?ti ar iA?braukti. Parodyti jiems, kad jis svarbus. Dabar A?iAi??rima kitaip, ir nAi??ra reikalo bAi??tinai daug kAi?? minAi??ti, net ir kokA? LandsbergA?. Jeigu tiesiai juo nesiremiama, tai kam jA? minAi??ti? Tame nematau nieko ypatinga. Ai??sivaizduoju, kad ateitA?, turAi??tA? atsirasti, gal jau seniai turAi??jo atsirasti, ir kitose valstybAi??se gal jau egzistuotA? koks nors A?iurlionio institutas. Nes tai toks turtingas palikimas, o problematika taip iA?siA?akojusi, kad turAi??tA? dirbti nemaA?as bAi??rys A?moniA? ir geriau, kai pagal koordinuotAi?? programAi??. Arba dirbdami dalytA?si tarpusavyje. Kol kas to nAi??ra nei prie Kauno A?iurlionio muziejaus, nei A?iurlionio draugijoje, kuriAi?? man pavyko A?steigti paskutiniais sovietiniais metais. Draugija nepajAi??gi pati tapti tokiu institutu, jei valstybAi?? jo neA?steigia ar neatsiranda kokio milijardieriaus. Mes ne Amerika, ir pas mus nAi??ra tokiA?, kurie paliktA? porAi?? milijardA?, kad veiktA? A?iurlionio institutas. A?ia fantastika. Lietuvoje to nAi??ra ir dar greit nebus. Gal po deA?imties ar dvideA?imties metA? valstybAi?? pradAi??s apie tai galvoti, ir atsiras tai, kAi?? matau kaip A?iurlionio institutAi??.

iliustracija
M.K. A?iurlionis.
KA?RINIAI FORTEPIJONUI. VISUMA.
ParengAi?? ir redagavo
Vytautas Landsbergis
ai??i?? Kaunas: J. Petronio leidykla, 2004.

J. K.:Ai??JAi??s jau pokalbio pradA?ioje iA?reiA?kAi??te nuogAi??stavimus dAi??l A?iurlionio palikimo, dAi??l didesnio jo kAi??rybos paA?inimo pasaulyje. IA?ties jis A?inomas tik tam tikrose salelAi??se, kur A?monAi??s turAi??jo kontaktA?, susidomAi??jo. O platesnio pripaA?inimo nepasiekAi??me. A?iurlionio vardo grAi??A?inimas A? pagrindinius dailAi??s ar muzikos istorijos puslapius A?iandien yra sunkiai A?gyvendinamas. JAi??s paminAi??jote, kad galbAi??t valstybAi?? kada nors imsis tokiA? strategijA? ir galAi??s daryti daugiau A?takos A?iurlionio meno sklaidai. Ai??iandien sunku A?sivaizduoti, kaip ir iA? kokiA? resursA? bAi??tA? galima tai padaryti. TaA?iau yra kitas dalykas, man A?ovAi??s A? galvAi??, minint A?iurlionio mirties A?imtmetA?. Visais laikais, ypaA? atgavus NepriklausomybAi??, visi ai??i?? ir JAi??s asmeniA?kai ai??i??Ai?? dAi??jome daug pastangA? A?vesti A?iurlionA? A? tarptautinA? kontekstAi??. Ir vis tiek jA? tarsi lydi permanentinAi?? nelemtis, turbAi??t nuo to laiko, kai Romainui Rollandui karas sutrukdAi?? atvykti LietuvAi??. Gal tai bAi??tA? buvAi??s postAi??mis A? platesnius vandenis? TaA?iau man dabar daA?nai kirba mintis, kad kuo A?iurlionis sudAi??tingiau eina A? pasaulA?, tuo jis darosi brangesnis mums, tarytum A?gydamas relikvijos statusAi??. Net maA?ai kultAi??ra besidomintiems A?monAi??ms A?iurlionio vardas asocijuojasi su kaA?kuo labai svarbiu tautiA?kai ir reikA?mingu valstybiA?kai.

V. L.:Ai??Man labai A?domu tai, kAi?? jAi??s sakote, ir aA? tikrai norAi??A?iau tuo tikAi??ti. Man sunku apibendrinti, nes, A?inote, esu uA?siAi??mAi??s daugiausia kitais dalykais, net neseku A?iurlioniA?kA?jA? renginiA?, kur pats dalyvauA?iau ir galAi??A?iau pastebAi??ti platesnAi??s visuomenAi??s susidomAi??jimAi??. Neturiu jokio vaizdo, kas vyksta Lietuvos mokyklose. Gali bAi??ti, kad kaip visada ai??i?? vienas kitas A?mogus, kuriam tai svarbu ir yra didelAi?? vertybAi??, paskatina ir savo tiesioginius mokinius ar vienAi?? kitAi?? mokinA?, kuris pagauna ir priima. Gal visada taip buvo, ir A?ia nAi??ra nieko ypatinga. TaA?iau turbAi??t reikAi??tA? A?iurlionio programos, pirmiausia tyrimo (gal A?ia tiktA? net A?odis ai??zaiA?kinimasai???), priartinimo, kuris vAi??lgi gali kartais bAi??ti subanalintas pastatymAi??liais, montaA?ais, tiesioginiais interpretavimais. Labai lengva A?aisti kokia nors minties nuolauA?a ir iA? to daryti visai kitAi?? prasmAi??. ai??zVisAi?? pasaulA? A?sivaizduoju kaip didelAi?? simfonijAi??.ai??? Labai graA?u, ar ne? Bet ten kablelis, o toliau eina ai??zsimfonijAi??, kurioje vokieA?iai yra klaidos ir falA?aiai???. Jis tai raA?Ai?? Leipcige jausdamasis svetimas ir nemAi??gdamas aplinkinAi??s vokieA?iA? publikos. A?inoma, didieji vokieA?iA? genijai jam buvo jau ne vokieA?iai, o didieji A?monijos genijai, iA? kuriA? jis tiesiogiai ir netiesiogiai mokAi??si ir kuriais sekAi??. TaA?iau aplinkos vokieA?iai jam buvo kaip falA?yvos gaidos toje simfonijoje. Jo A?aismingAi?? kalambAi??rAi?? gali kaip nori pasukti. Galima neva A? konceptualA? menininkoAi??credo: visas pasaulis ai??i?? didelAi?? simfonija. Man A?iurlionis graA?esnis tikras, kuris sako labai gilius dalykus, bet ir pajuokauja. Kur jis dA?iaugiasi, o tame jo dA?iaugsme yra ir skausmo. Jis visur A?mogus. JAi??s paminAi??jote tai, kas visada yra. Tartum kAi??ryba yra atskirai. KAi??rybAi?? tenka tirti atskirai, nors sakot, kad aA? jungdavau. AA? tikrai truputA? jungiu, nes pastebAi??jau tyrinAi??damas rankraA?A?ius ir darydamas pirmAi?? A?iurlionio kAi??riniA? sAi??raA?Ai??, kurA? iA?leidau savo monografijose, kad jo paveikslai ir nedatuoti, ir nepasiraA?yti, ir pavadinimai buvo arba jo paties, arba artimA?jA? improvizuojami, kaip kas norAi??jo. Ten yra sumaiA?ties. O muzikos kAi??riniai, kad ir juodraA?A?iai, yra gana tvarkingi ta prasme, kad jis visur raA?o datAi?? ir vietAi??: Druskininkai, data, VarA?uva, data, Leipcigas, data. Tada pamatai, kad yra tam tikri kAi??rybiniA? antplAi??dA?iA? arba eksplozijA? laikotarpiai, kai jis raA?o labai daug, kasdien po vienAi?? kAi??rinA?, o kartais net du per dienAi?? ir datuoja. IA? to ir matyti. Taip daA?nai atsitikdavo Druskininkuose. GrA?A?ta namo, dA?iaugsmas ir A?kvAi??pimas, pilna minA?iA?. Jis vaikA?to po laukus, raA?o gaidas A? kiA?enAi??je laikomAi?? bloknotAi??lA?. Paskui jA? nAi?? neperraA?inAi??ja. Laimei, tie bloknotAi??liai su nepaprastais kAi??riniais yra iA?likAi??. Arba raA?o A? savo dideles rankraA?A?iA? knygas. Su datomis ir su vieta ai??i?? tai tikra biografijos dalis. AA? neparaA?iau ir neA?inau, kas kada paraA?ys tokiAi?? A?iurlionio biografijAi??, kurioje bAi??tA? ne vien iA?oriniai, bet ir vidiniai A?vykiai. O vidinis A?vykis ai??i?? tai idAi??ja, kuri atAi??jo A? galvAi?? ir kuriAi?? jis raA?o natomis arba skambina. Paskambina, paskui kas nors atsimena, vAi??liau sesutAi?? apraA?o atsiminimuose, kaip Kastukas kAi?? nors skambindavo. NebaigAi??s numetAi??, iA?Ai??jo pasivaikA?A?ioti, taip ir likdavo kAi??rinAi??lis ar panaA?iai. IA? tikrA?jA? tai jo gyvenimas. Kaip A?jungti A? tAi?? gyvenimAi?? paveikslA? tapymAi??, kai jis sako: tapau nuo ryto iki vakaro? Viskas kaA?kur eina savo keliais, A?monAi??s vaikA?to, kAi?? nors dirba, o aA? nieko, aA? tik tapau. KlaidA?ioju kaA?kur savo iA?svajotame pasaulyje. Bet jis gyvena, tai jo diena. Kaip jAi?? apraA?yti biografijoje? Ai??tai jis uA?metAi?? pieA?tuku kompozicijAi??, A?tai padAi??jo vienAi?? pagrindinAi?? spalvAi??, A?tai paliejo skystA? daA?A?, nuvarvAi??jusiA? A?emyn. Tai ai??i??Ai?? gyvenimas. Bet neA?jungsi A? gyvenimAi??, nors bAi??tA? nepaprasta. Arba reikia fantazuoti, o tada greit gali pasidaryti banalu, kai fantazuoji tartum uA? kAi??rAi??jAi??. RaA?ai, kada jis patepAi?? to daA?o, o kada padAi??jo kito daA?o. TAi?? irgi galima A?A?velgti. Bet tu A?A?iAi??ri sau ir truputA? pasidA?iaugi, kad supranti, kaip dirbo jo teptukas. O sujungti su gyvenimu ai??i?? tai fantastinis dalykas. TurbAi??t neA?manoma. Arba galima tik A?sivaizduoti.

J. K.:Ai??A?iurlionA? minime ir kai kalbame apie lietuvybAi??s istorijAi??, jeigu galime nusakyti tokA? fenomenAi??. Ai??iandien, kai tokie skausmingi mAi??sA? politizuoti santykiai su Lenkija, daA?nai susimAi??stome apie lietuvybAi??: kas yra lietuviA?koji kultAi??rinAi?? savimonAi??, lietuviA?kumo fenomenas? Juk labai nedaug laiko esame susipratAi?? kultAi??riA?kai, puoselAi??jantys raA?tAi??, A?vietimAi??. Kalbu apie XIX a. vidurA?, kai prasidAi??jo knygneA?iA? judAi??jimas. Sykiu tai ir JAi??sA? A?eimos, JAi??sA? seneliA? istorija. A?iurlionis priklauso tai paA?iai generacijai. Tai A?mogus, kuris apsisprendAi?? bAi??ti lietuviu. LietuviA? kultAi??ros istorijoje turime nemaA?ai asmenybiA?, kuriA? etninAi??s A?aknys neaiA?kios arba maA?ai sietinos su lietuviA?kumu, taA?iau jie sAi??moningai apsisprendAi?? bAi??ti lietuviais (kaip, pavyzdA?iui, kompozitorius Vytautas BaceviA?ius). KAi?? A?iandien reiA?kia lietuvybAi?? ir kokia jos tvermAi??, kai LietuvAi?? A?itaip kreA?ia emigracijos bangos? Ar turime pakankamai tvirtAi?? lietuvybAi??s stuburAi??, kad iA?liktume? JaudinamAi??s dAi??l A?iurlionio menko paA?inimo pasaulyje, bet galime netgi su savo valstybingumo idAi??ja, su tokia netvaria lietuvybe iA?vis iA?nykti.

V. L.:Ai??A?iurlionio atvejis gali bAi??ti ir pavyzdys, ir pamoka. Apsisprendimas lietuvybei abiem prasmAi??m, kad esu lietuvis ir turiu savo darbuose galvoti apie savo tautAi??, kraA?tAi?? ir kAi?? nors pirmiausia jiems duoti. Nors tie darbai savo reikA?me ir mintimis eina daug plaA?iau ir toliau, man rAi??pi, kas yra A?ioje A?emAi??je tarp mano tautieA?iA?. Jam rAi??pAi??jo. Kai jam iA? tikrA?jA? parAi??po, jis rado savo gyvenimo prasmAi??. GalbAi??t antrAi??jAi?? prasmAi??, nes pirmoji prasmAi?? buvo meno kAi??ryba. Paskui atsirado viena ir kita meilAi??, galA? gale ir didA?ioji gyvenimo meilAi??, ir A?eima, kuria nebespAi??jo pasidA?iaugti, savo kAi??dikio turbAi??t nAi?? nepamatAi??. Bet tam tikru laikotarpiu atsirado labai didelAi?? gyvenimo prasmAi??. Kam aA? tai visa darau? ai??i??Ai?? Greta pagrindinAi??s uA?duoties, kad dirbam A?monijai. TAi?? jis yra sakAi??s, ir tai ne vien retorika. Bet taip graA?iai sakAi?? A?monai, kaip mes po maA?Ai?? plytelAi?? A?dedam A? tAi?? rAi??mAi??, kurA? A?monija amA?iA? amA?iais stato. Kitas uA?davinys apibAi??dinamas: ai??zvisus savo darbus skirsiu Lietuvaiai???. ai??zTie mAi??siA?kiai tokie vargA?ai, taip nieko neturi, kad mes privalom jiems kAi?? nors duotiai???. TodAi??l jis net rAi??pinasi, ar jo darbai, tas darbas, apie kurA? jis dabar galvoja, nebus pernelyg tolimas A?io laikotarpio lietuviams, kad ir jie kAi?? nors iA? to pagautA? ne tik po A?imto metA?. Taip atsiranda mAi??stymas ir nusiteikimas: esu A?ios visumos dalis ir noriu bAi??ti jai reikalingas ir reikA?mingas.

Tai turAi??tA? bAi??ti tema susimAi??stymui ir galbAi??t pavyzdys dabartiniams A?monAi??ms, kurie linkAi?? pamoti ranka. A?inoma, visais laikais bAi??davo A?moniA?, kurie manydavo, kad A?ia toks savaiminis dalykas ai??i?? aA? iA? to kraA?to, iA? maA?ens moku lietuviA?kai kalbAi??ti, galiu ir nekalbAi??ti, o susiorientuoti kaip nors kitaip, galiu net gAi??dytis tos ai??zprastosai??? kalbos, kuria kalba tiek nedaug arba neiA?simokslinAi?? A?monAi??s. O jeigu iA?simoksAi??linAi?? ja kalba, tai tiesiog stebuklas, kas A?ia darosi. Koks nors Jonas BasanaviA?ius kalba lietuviA?kai? Jis kAi??, pokA?tus kreA?ia? Juk buvo A?iAi??rima ir taip. Keistuoliai buvo, kurie lietuviA?kai vieA?ai kalba, ir ne todAi??l, kad neiA?simokslinAi?? ir nemoka geresniA? poniA?kA? kalbA?. Jie moka geresniA? poniA?kA? kalbA?, bet jiems graA?u kalbAi??ti lietuviA?kai. Tokie dalykai neiA?nyksta iA? mAi??sA? gyvenimo realijA?. O jeigu mums graA?u kalbAi??ti lietuviA?kai, tai galAi??tA? bAi??ti graA?u kalbAi??ti graA?iai lietuviA?kai. Ne kokiA? netaisyklingA? skolintA? konstrukcijA? atsitiktiniu miA?iniu, kurA? valydamas turAi??jo savo darbo barAi??, kaip minAi??jote, vienas mano seneliA?. Kaip iA?mokyti lietuvius kalbAi??ti ir raA?yti lietuviA?kai taisyklingai? YpaA? tuos, kurie mokAi??si svetimose aukA?tosiose mokyklose. Juk net ir pradinAi??s buvo draudA?iamos. TodAi??l jie savo kalboje, taip pat ir vieA?ojoje bei raA?tuose daro daug klaidA?. TodAi??l reikia sukurti lietuviams jA? taisyklingAi?? kalbAi??. Ir A?ia buvo vienas atramos taA?kA?, kad apskritai rastA?si Lietuva kaip lietuviA? tauta, lietuviA? bendrija ir valstybAi??.

Tai neiA?nyksta iA? aktualijA?. Kai klausiate apie lietuvybAi?? A?iandien, tai ji pasireiA?kia tuo, kad tam tikrai daliai A?moniA? norisi lietuviA?kai dainuoti, patinka klausytis. Yra iA?augusi labai A?vairi lietuviA? literatAi??ra, ji marga, gyva, bet nAi??ra didelAi??, nAi??ra A?inoma pasaulyje. KaA?kur skaiA?iau, kaA?kas vartAi?? norvegiA?kAi?? enciklopedijAi?? ir tik dviejose vietose rado paminAi??tAi?? LietuvAi?? ai??i?? prie MickeviA?iaus ir MiAi??oszo. Bet nAi?? vieno lietuviA? raA?ytojo atskirai kaip verto A?inoti kAi??rAi??jo, kuris raA?ytA? lietuviA?kai, ten nebuvo. Tie, kurie raA?Ai?? lenkiA?kai, bet gimAi?? Lietuvoje, kaA?kiek atneA?a Lietuvos vardAi??. Gal tai atsitiktinis dalykas. Vis dAi??lto ir nepaisydami to, mes raA?ome lietuviA?kai, mes kalbame, leidA?iame knygas ir stengiamAi??s ugdyti, puoselAi??ti kultAi??rAi??. Tai mAi??sA? gyvenimo dalis. O jeigu to neturAi??tume ar atsisakytume, tai kas bAi??tume? Kokie nors individai, vAi??jo neA?iojami po pasaulA? kaip sausi lapai, gal kur nors pritampantys, gal pasireiA?kiantys kitose kultAi??rose. Tai irgi nAi??ra be prasmAi??s. Bet tada teliktA? tik Lietuvos vardas prie MickeviA?iaus biografijos, kaip mano minAi??tuoju atveju.

J. K.:Ai??JAi??s dirbate Europos Parlamente ir esate, kaip sakoma, prie pirmA?jA? informacijos A?altiniA?, kas projektuojama Europos ateiA?iai. IA? Europos Parlamento koridoriA? yra nubyrAi??jusi informacija dAi??l ateities A?vietimo nuostatA?, neva iA?silavinimas Europoje turAi??tA? bAi??ti tik kaip A?darbinimo A?rankis. Tokiu bAi??du iA?kiltA? pavojus senA?jA? universitetA? tradicijoms, puoselAi??jusioms visapusiA?kai iA?silavinusiA?, plaA?ios erudicijos asmenybiA? kultAi??rAi??. NorAi??A?iau, kad pasitelktumAi??te savo futurologinAi?? intuicijAi?? ir pabandytumAi??te nuspAi??ti, kokia yra bAi??simoji Europos kultAi??rinAi?? vizija. Ar jau A?imtAi?? metA? kalbAi??dami apie Europos saulAi??lydA?, iA?ties jo neprisiA?auksime?

V. L.:Ai??PoA?ymiA? yra. Vienas jA? bAi??tA?, kAi?? JAi??s dabar priminAi??te ir papasakojote apie tendencijAi?? A?vietimo, lavinimo, ugdymo srityje, kad tai turAi??tA? bAi??ti orientuota A? A?darbinimAi??. O kam reikalingas A?darbinimas? Jis reikalingas dviem aspektais: kad A?mogus uA?sidirbtA? ir turAi??tA? kAi?? valgyti ir kad jis kAi?? nors gamintA?. Kartais gamina idAi??jas, koncepcijas, bet A?iaip suprantam, kad darbas gamina tiesiogiai ar netiesiogiai materialius produktus, kurie suskaiA?iuojami ir parodomi ant popieriaus: A?tai tiek ir tiek iA?augo gamyba, tiek iA?augo suvartojimas, tiek pragyvenimo lygis. Dabar suvalgome daugiau negu pernai, ir tartum viskas eina geryn. Mano supratimu, tai klaidinga paA?iAi??ra. TaA?iau eina jau ne vienAi?? A?imtAi?? metA? pirmiausiai materialistinis poA?iAi??ris A? gyvenimAi??, kAi?? mes A?ia veikiame, ko A?ia gyvename. Net buvo toks pajuokavimas, kurA? sakydavo A?iurlionio tAi??vas kaip liaudiA?kAi?? arba miestelio pokA?tAi??: kam A?mogus gyvena ai??i??Ai?? kad valgytA? ir gertA?. O kam jis valgo ir geria ai??i?? kad gyventA?. Ratas tartum uA?sidaro, net ir dA?iaugiantis, kad gyvename ilgiau. Tokia filosofija praA?Ai??tinga. Ji tikriausiai ir lems Europos degradacijAi??. Bent ligi A?iol lemia. Kaip jAi?? pakeisti? Galima tik kalbAi??ti, taA?iau ji tokia dominuojanti, lyg visi bAi??tA? marksistai materialistai ir A?inotA?, kad svarbiausia ai??i?? gaminti. Gaminti, o visa kita klostosi pagal tai. Galima bAi??tA? juk suprasti, kad svarbiausia ai??i?? gyventi. O gyvenimas nAi??ra pirmiausia ko nors gaminimas. Esi ne vienas A?iame pasaulyje. Gyvendamas bendrauji ne vien gamybiA?kai, tu nesi tik bosas arba pavaldinys, kuris daA?nai boso nekenA?ia, o bosas bijo pavaldinio. Taip prasideda klasiA? kova arba ji reguliuojama per profsAi??jungAi??. Yra tiesiog A?monAi??s. Sakysim, kad ir mano virA?ininkas, bet jis yra Petras, kuris turi A?domiA? savybiA?. Jeigu pasiseka su juo pasikalbAi??ti, tai mes pasidalijame mintimis, o ne vien A?sakymais ir paklusnumais. Tos mintys padeda mAi??sA? gyvenimo reikaluose, ir mes esame bendruomenAi??. Ne tik gamybinAi??, bet A?moniA? bendravimo bendruomenAi??. Tai A?eima, aplinka, tauta, A?monija. GalbAi??t Europa.

Buvo mAi??ginama aktualinti ir skiepyti, jau man esant Europos Parlamente, europietiA?kumo koncepcijAi?? ir tam tikrAi?? Europos pilieA?io savivokAi??. Dabar vAi??l maA?ai apie tai bekalbama. Nes yra toks didelis antplAi??dis ir tikAi??tinas antplAi??dis A? EuropAi?? ne europieA?iA?, kad, ko gero, akcentuoti europietiA?kumAi?? gali bAi??ti net ai??znekorektiA?kaai???. Tie galvotojai ar galvoA?iai prisigalvoja tiek daug problemA?, kaip neA?iAi??rAi??ti A? dalykus paprastai, o kaip juos suprobleminti.

GrA?A?tant prie to, kas yra gyvenimas, mAi??sA? gyvenimas yra bendravimas. Bendravimas ai??i?? tai ir supratimas, pagalba, o jos labai daA?nai reikia. Arba vien supratimas ai??i?? jau pagalba, kad turi su kuo pasikalbAi??ti. Tai buvimas bendrijoje, kuri susirAi??pinusi ne vien statistiniais rodikliais, kiek A?iemet pasiuvome batA?, ar juos pirko, o jeigu nepirko, tai labai blogai. Kaip uA?varyti tokiAi?? reklamAi??, kad pirktA? daugiau? Nors jA? nAi?? nereikia. Betgi tie, kuriuos avi, jau A?iek tiek pasenAi??, iA?Ai??jAi?? iA? mados, todAi??l tau bAi??tinai reikia naujA?, antraip sustos fabrikAi??lis. Tada gyvenimas ir sukasi apie tokius dalykus ir darosi menkas. O gyvenimas turi bAi??ti didelis. Kaip mums neprarasti didelio gyvenimo? PasiA?iAi??rAi??kim A? A?iurlionio kAi??rybAi??.

Pokalbis transliuotas 2011 m. gruodA?io 30 d. LRT programos ai??zKlasikaai??? laidoje ai??zMuzikinis pastiA?asai???.

Ai??