Gyvenimas zonoje (I)

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Atmintis
AUTORIUS: Juozas Prapiestis
DATA: 2012-03

Gyvenimas zonoje (I)

Juozas Prapiestis

Prahos nuojauta ir Kauno pavasaris

TAi?? A?simintinAi?? rugpjAi??tA? buvau Kazachstano stepAi??se, ganAi??tinai toli nuo karA?tA? A?vykiA? paA?iame Europos centre. Neatsimenu, kokiu bAi??du, bet nerimastinga A?inia iA? karto pasklido tarp mAi??sA? ai??i?? studentA? darbo stovykloje prie IA?imo upAi??s, kur gyvenome kartu su latviais ir estais. Gal tai buvo tik neaiA?ki nuogirda per Voice of America ar A?inutAi?? tarp melodijA? per Liuksemburgo radijAi??. Buvome sukrAi??sti, priblokA?ti ir sunerimAi??, nes nieko daugiau neA?inojome, tik kad rusA? tankai ai??i?? Prahos gatvAi??se. Kartu buvo ir kaA?kokia beprotiA?kai naivi viltis, kad dabar kas nors prasidAi??s, gal A?sikiA? Vakarai, ir SovietA? imperija pradAi??s byrAi??ti. BAi??dami jauni ir nieko nebijantys, tokias mintis drAi??siai reiA?kAi??me vieni kitiems nAi?? nepagalvodami, kad tarp mAi??sA? gali bAi??ti skundikA?. Bet vos uA?gimusias mAi??sA? viltis bematant uA?gesino iA? srities centro atvykAi?? saugumieA?iai ir visai netikAi??tai tarp mAi??sA? paA?iA? atsiradAi?? ai??zA?ventuoliaiai???. Jie piktinosi kapitalistA? kAi??slais ir dievagojosi neleisiantys, kad mAi??sA? jaunimo sAi??monAi?? terA?tA? jA? purvinos idAi??jos.

Paskui, jau vidurA?iemA? iA? Prahos atskriejo A?inia apie studento Jano Palacho susideginimAi??. Ai??jo 1969-ieji. TAi??syk jau girdAi??jome visi, nes KaunAi?? laisvi balsai pasiekdavo lengviau negu Kazachstano stepes. Ir vAi??l suaktyvAi??jo saugumas, komjaunuoliai, akylai gaudantys aplinkiniA? nuotaikas ir mintis. LaisvAi??s viltys buvo, galima sakyti, vos uA?A?iuopiamos, nerealios, neapibrAi??A?tos, bet jA? buvo…

Jano Palacho vardas nedingo be pAi??dsako. YpaA? Kaune, kur tuo metu jaunimas suprato, kAi?? be A?odA?iA? kalba Modrio Tenisono pantomima, kAi?? reiA?kia Jono JuraA?o simboliai Kazio Sajos MamutA? medA?ioklAi??je. Kaune tikAi??rai auA?o pavasaris.

A?ydAi??jo alyvos. TAi?? A?eA?tadienio rytAi?? buvau kAi?? tik grA?A?Ai??s iA? komandiruotAi??s Ukrainos PolesAi??je. IA?siruoA?iau pas gimines A? JonavAi??: stovAi??jau A?iovaudamas troleibusA? stotelAi??je prie MenA? mokyklos ir laukiau stoties troleibuso. Mano miegus kaip mat iA?sklaidAi?? A? A?iedinAi?? sankryA?Ai?? riaumodamos A?vaA?iavAi?? kariA?kos maA?inos, pilnos ginkluotA? kareiviA?. NeA?inau, kiek jA? ten buvo, bet A?spAi??dA? padarAi??. Ai??alimais stotelAi??je stovintieji kaA?kAi?? A?nibA?dAi??josi, o aA? tik nusekiau jas akimis, manydamas, kad net A?eA?tadieniais vyksta manevrai.

Vos A?sispraudA?iau A? Kauno priemiestinA? traukinA?, A?sitaisiau tambAi??re ai??i?? ne visai A?prastas vaizdas geguA?Ai??s mAi??nesA?, A?moniA? kaip per kokias Velykas. Bet dar visai nieko nenutuokiau. Nenutuokiau net ir tada, kai iA?girdau A?alia kalbant apie Kauno muzikinA? teatrAi??. Na, juk nieko A?ia tokio ai??i?? teatras. Bet A? kelionAi??s pabaigAi?? jau kai kAi?? suvokiau. Susidegino. Tas A?odis man pasakAi?? daugiau, negu toks A?odis gali pasakyti.

Muzikinis teatras.

Sodelis.

Susidegino.

Kareiviai.

Jau beveik atkAi??riau situacijAi??. Nors man tai atrodAi?? neA?tikAi??tina, virA? fantazijos. Klausti nieko neklausiu,Ai??ai??i?? bijojau pasirodyti nieko neA?inantis. NeA?inau, koks jausmas mane uA?valdAi??, bet iA?lipAi??s iA? traukinio juste jutau ore tvyranA?iAi?? A?tampAi?? ir pasiprieA?inimo jausmAi??. GalAi??jau sau eiti A? autobusA? stotA? ir toliau keliauti pagal planAi??, bet ne, kaA?kokios jAi??gos pastAi??mAi??tas A?A?okau A? troleibusAi?? ir vaA?iavau link LaisvAi??s. Pakeliui prie saugumo Lenino prospekte ir LaisvAi??s pradA?ioje stovAi??jo, ko gero, tos paA?ios, dar Vilniuje matytos kariA?kos maA?inos. Troleibuso keleiviai baimingai dairAi??si pro langus. IA?lipau LaisvAi??s gale ir Ai??jau link Muzikinio teatro. A?moniA? tirA?tAi??jo, vieni skubAi??jo A? vienAi?? pusAi??, kiti vos ne bAi??gte ai??i?? A? kitAi??. Prie centrinio paA?to minia sukunkuliavo, pasigirdo A?Ai??ksniai ai??zLaisvAi?? Lietuvaiai???, A? LaisvAi??s alAi??jAi?? plAi??stelAi??jo kareiviai ir nAi?? nepajutau, net nespAi??jau A?vilgtelAi??ti A? teatro sodelA?, dAi??l kurio aA? A?ia ir atsikliuvau, ai??i?? mano rankos buvo uA?lauA?tos, ant galvos ir nugaros pasipylAi?? bananA? smAi??giai. Akinius pameA?iau iA? karto ir vos nepraradau savo portfelio ir apsiausto, kai buvau grAi??ste A?grAi??stas A? A?ia pat stovAi??jusA? ai??zvoronokAi??ai???, kuriame buvo dar keletas mano likimo draugA?. Net ir lipant A? maA?inAi?? azijietiA?ko veido kareivukas su malonumu A?vaistAi??si ai??zbananuai???. Viduje buvome gal penkiese. Gerai A?sidAi??mAi??jau vyriA?kA? su vaikiA?ko pieno miA?iniA? buteliukais ai??i?? pateko eidamas pro A?alA? ir tiek, ne taip kaip aA? ai??i?? per smalsumAi??. Jis vis kartojo: Londonderis, Londonderis… A?inojau, kas yra Londonderis ai??i?? tuo metu ten vyko arA?ios kovos ir sovietinAi?? televizija mAi??gavosi rodydama vaizdus, kaip kareiviai talA?o demonstrantus.

AtvaA?iavus prie juodo saugumo pastato, mus pasitiko iA?rikiuoti milicininkai, kurie be gailesA?io bananais mums dauA?Ai?? per galvas ir nugaras, kol nubAi??gome A? pastatAi??. SugrAi??do A? pusrAi??sA?, kur pasieniais nusigrAi??A?Ai?? A? sienas stovAi??jo gal dvideA?imt suimtA?jA?. Buvo tarp jA? ir moterA?.

Ai??Ai??jAi??s milicininkas iA?liejo A?tAi??A?A? ant mAi??sA? galvA?. TAi?? patA? pakartojo ir kitas uA? keleto minuA?iA?. Tai kartojosi visAi?? vakarAi??. UA? ai??zLondonderA?ai??? mano naujasis paA?A?stamas baustas su ypatingu pasismaginimu, o netrukus ir visai iA?vestas.

RAi??sio prietemoje be akiniA? beveik neA?A?velgiau A?moniA? veidA?. Bet suA?inojau viskAi?? apie tai, kas vyko sodelyje prie teatro. Dabar A?inau, kad tai buvo Romas Kalanta, vaikinukas iA? VilijampolAi??s, Lietuvos Janas Palachas.

AA?, kaip visai atsitiktinis praeivis, dar su traukinio bilietu iA? PolesAi??s, nieko neA?inantis apie tai, kas A?ia dedasi, gerokai po vidurnakA?io, po tardymo ir ai??zbananA?ai??? profilaktikos buvau iA?leistas iA? juodA?jA? rAi??mA?. Kai uA? nugaros uA?sitrenkAi?? sunkios durys, niekaip negalAi??jau susiorientuoti, A? kuriAi?? pusAi?? reikia eiti. Ai??jau kuo toliau nuo tos vietos, visai negalvodamas kur, per niAi??rA? miegantA? miestAi??, kuris A?iAi?? naktA? vis dAi??lto man tapo artimesnis. Tai ne Praha, tai Kaunas. Ir lydAi??s dabar mane ne Prahos, o Kauno nuojauta. NeA?inau, ar ilgai. Tikiuosi, kad ne. Nes jau prasidAi??jo… A?inoma, tik viltys, dar nieko konkretaus, bet jau A?is tas.

PaA?Ai??lusiai dega nugara ir limpa marA?kiniai prie kAi??no.

ParyA?iais grA?A?au A? VilniA?. Pro tirA?tus A?ydinA?iA? alyvA? debesis. Pavasaris.

Troleibuse patekau A? piktA? rusiA?kA? keiksmaA?odA?iA? lietA?: Nacionalisty… faA?isty… bl…

Dar tik 1972-ieji…

Salos. Toli Rytuose

Viskas kaA?kaip tapo aiA?ku, bet kAi?? daryti, kol kas neA?inau. Nors bendraminA?iA? labai daug. Kol kas mus jungia tik dainos. Vienos kadaise vaikystAi??je girdAi??tos, kitos pasAi??monAi??je pabudina kaA?in kokA? ilgesA?, uA?buria ir jau nepalieka.

Pasineriu A? tAi?? pasaulA?. KiekvienAi?? savaitgalA? iA?einu A? LietuvAi??. Ne vienas ai??i?? trys, keturi, o kartais deA?imtys. Beveik fanatiA?kai traukia keliauti laukais, miA?kais, iA? kaimo A? kaimAi??. Labiausiai paviliojo Gudijos lietuviA? salos. Taip vadiname kaimus, kur dar kalbama lietuviA?kai. Prarastas, nutolAi??s kraA?tas, bet neA?uvAi??s. AtvaA?iuoji, o ten viskas tarsi sustingAi?? praAi??jusio A?imtmeA?io bAi??senoje. TikimAi??s kaA?kAi?? padaryti A?io paA?alio labui, bet nelabai A?inome kAi??. Tiesiog einame, kalbamAi??s, klausome…

Ai??

TriukA?mingi ir patosiA?ki spalio A?venA?iA? parado repeticijA? akordai jau keletAi?? naktA? drebina Lenino prospektAi??. Kartu su tebekrintanA?iais paskutiniais rudens lapais ir dar neuA?gesusiA? VAi??liniA? A?vakiA? mirgAi??jimu.

Per miegantA? miestAi?? bAi??gam nuo A?ios kakofonijos A? traukinA? Kaliningradasai??i??Maskva ir dundam A? rytus. Per mieganA?iAi?? BaltarusijAi??. Minske dar triukA?mingiau, A?ia net iki paryA?iA? netyla optimistinAi??s melodijos. VaA?iuojam dar toliau. Rytas iA?auA?ta jau su sniego marA?kone ant laukA?, kaA?kur tarp OrA?os ir Smolensko, nei Rusijoje, nei Baltarusijoje, nes toliau vaA?iuojame autobusu, kuris vinguriuoja tarp paribio miesteliA?. IA?lipAi?? vidury miA?kA?, vos A?ymiu keliuku dardame pakeleivingu sunkAi??veA?imiu iki kaA?kokiA? fermA?, galiausiai A?siropA?A?iam A? traktoriaus ai??zBelarusai??? priekabAi?? ir kyvuliuojam dar gerokAi?? gabalAi?? per neapgyventus plotus. Ai??ykA?ti lapkriA?io saulAi?? vis dAi??lto iA?tirpdAi?? plonAi?? sniego sluoksnA?, beliko purvas ai??i?? gilus, beveik neiA?brendamas, iA?minkytas arkliA?, traktoriA? ir dar kaA?in kokiA? sunkiasvoriA? maA?inA?. IA? traktoriaus A?astelim tiesiai A? A?itAi?? pliurAi??. Traktorius toliau nepravaA?iuoja.

Dar keletAi?? kilometrA? einam siauru to kelio-ne-kelio pakraA?A?iu, bijodami A?smukti A? klampynAi??, paskui nusprendA?iame patraukti tiesiai per pievas ai??i?? blogiau nebus. Jau temsta. Ai??alimais vis pasiA?aipydama iA? savAi??s ir mAi??sA? visA?, purvais aptaA?kytA?, eina Zita VanagaitAi??. AA? dar neA?pratAi??s prie jos, sunkiai velkanA?ios savo suA?alotAi?? kojAi??. Bet ji lyg niekur nieko pasakoja mums apie CegelnAi??, lietuviA?kAi?? kaimAi??, kurio dabar ieA?kome A?itoje pasvietAi??je pagal prieA?karines laikraA?A?iA? A?inutes. Jis kaA?kur jau visai netoli ai??i?? turAi??tA? bAi??ti.

Mus apgobAi?? ne tik tamsa, bet ir rAi??kas. Vis ropA?A?iamAi??s ir ropA?A?iamAi??s per vielinius ganyklA? aptvarus, nerimastingai stengdamiesi pro tirA?tAi??jantA? rAi??kAi?? A?A?velgti trobesiA? kontAi??rus ar A?iburio blyksAi??jimAi??. NusprendA?iau, kad reikia uA?dainuoti, tai A?unys pradAi??s loti ir taip aptiksim tAi?? uA?sislAi??pusA? kaimAi??. UA?traukiu ai??zPucinAi??li raudoniausias…ai??? ir, iA? tikrA?jA?, visai netoli iA? rAi??ko pasigirsta duslus amsAi??jimas. Pasidaro visai smagu. O po valandAi??lAi??s rAi??ke suspA?sta ir A?iburys. Jis A?ia pat, ir mes, nepaisydami jau beveik klampia pelke tapusios pievos A?abangA?, patraukiam link jo. Zitai tenka padAi??ti, bet ir kiti tik vargais negalais iA?traukia batus iA? purvo pliurAi??s. Brendame visai aklai tik vieno A?iburAi??lio vedini. Visai arti sumAi??kia karvAi?? ir skambteli kibiras. Pagaliau galime ir rankomis susigriebti uA? kaimo tvoros karA?iA?. Patvoriais, patvoriais prisiartinam prie trobos. O jA? A?ia, pasirodo, keletas.

ai??zLabas vakarasai???, ai??i?? sakom A? priebutA? iA? A?viesos iA?nirusiai moteriA?kei. Ji sustingsta, valandAi??lAi?? A?velgia A? tamsAi??, iA? kurios atsklido pasveikinimas, viena sau kaA?kAi?? sumurma ir A?Ai??kteli gretimo kiemo pusAi??n:

ai??zEmilija, eto tvoji priA?liai???, ai??i?? tarsi mes A?ia jau kelis kartus bAi??tume buvAi??.

Vadinasi, iA? tikrA?jA? pataikAi??m.

Netrukus jau sAi??dime A?iltoje Emilijos troboje ir mus ryte ryja nustebusiA? moteriA?kiA? A?vilgsniai. JA? A?ia visas trejetas, dar mAi??sA? pati pirmoji sutiktoji rusAi??, renkasi dar. TokiA? sveA?iA? A?ia niekas lig A?iolei nematAi??. IA? Lietuvos, iA? tolimos ir nematytos, tik pasakojimuose minAi??tos. Vyrai ir moterys kalba, dainuoja, taria seniai pamirA?tus A?odA?ius, net patys nesuvokdami, iA? kur jie ir randasi. O mes traukiam ir traukiam iA? jA? tuos A?odA?ius, pasakojimus, istorijas, dainas, lyg iA? seno moA?iutAi??s kuparo vyniotume nesibaigianA?ius drobiA? rietimus.

SuA?inome, kad A? CegelnAi?? buvo iA?tremti jA? proseneliai po didA?iojo sukilimo praAi??jusA? A?imtmetA?. Ai??sikAi??rAi??, prakuto ir priprato. Tik kaimo vyrus vis prarydavo karA? nasraiAi??ai??i?? japonA?, kinA?, vokieA?iA?. Paskui visus sulygino kolchozai. Bet ir iA? A?itos bAi??dos iA?sikapstAi?? ai??i?? net geriausiu Gudijos kolchozu tapo. Tai buvo tik trumpa laimAi??, greitai virtusi pragaiA?timi. IA?veA?Ai?? vienAi?? naktA? visus vyrus nuo A?eA?iolikos ir niekas iki A?iol neA?ino kur. Joks laiA?kas, jokia A?inutAi?? iA? jA? niekada nepasiekAi?? CegelnAi??s. Taip ir pragyveno ai??ziA?buoA?intosai??? moterys dar vienAi?? karAi?? ir dar vienAi?? kolchozinimAi??.

Valgom A?vieA?iAi?? varA?kAi??s sAi??rA?, visai tokA? pat kaip Lietuvoj. Geriam kmynA? arbatAi??. A?monAi??s dainuoja apie toli nutekAi??jusios jaunamartAi??s vargus ir ilgesA?. Kalba ir dainos mus padaro vos ne giminAi??mis ir iA?tirpsta bet kokio A?tarumo uA?uomazgos. Jie nors trumpam pasijunta vAi??l suriA?ti su protAi??viA? A?eme ir net jai svarbAi??s. Ir vienintelAi?? kaimo rusAi?? sAi??di, klauso dainA?, retsykiais A?sijungdama A? pokalbA? ir apgailAi??dama, kad rusai nAi??ra tokie vieningi kaip lietuviai, kad tA? lietuviA? pilna Rusija ai??i?? va, jos Kostia gyvena Donbase ai??i?? ir ten lietuviai.

Ryte iA?keliaujam. Su mumis sveikinasi ir atsisveikina visi sutiktieji. ai??zLaba dienaai??? ir ai??zsu Dievuai??? skamba jA? lAi??pose pakylAi??tai, iA?taria A?iuos A?odA?ius garsiai ir pasimAi??gaudami. Net visai lietuviA?kai nemokantys taria juos ir A?ypsosi.

Ai?? paskutinA? pasiganymAi?? gena karves. Jau vAi??lus ruduo. Jos klampoja per purvus lAi??tai ir nelabai noriai, nes A?ino, kad nieko gero jau nAi??ra Ai??kanotose ir A?altose pievose. Mes patraukiam per tas pievas tolyn, ilgesingo karviA? mykimo lydimi, vis atsigrAi??A?dami A? rAi??ke dingstanA?iAi?? CegelnAi??. Lyg miraA?Ai??, iA?nirusA? iA? nebAi??ties, iA? Stalino laikA? A?urnalo Priekalas, ir vAi??l nuskAi??stantA? Rusijos platybiA? Ai??kanose.

A?agAi??nA? kraA?te

Liaudies dainA? klubas tampa mAi??sA? A?idiniu. Susirenkam ant Tauro kalno vakarais. IA? pradA?iA? likuA?iai iA?sklaidytos Ramuvos A?ygeiviA?. Ratas vis pleA?iasi. Ai?? vakarones suplaukia ne deA?imtys, A?imtai vienminA?iA?.

Dainuojam suAi??jAi?? A? maA?us susibAi??rimus, dainuojam A?ygiuodami, vaA?iuodami traukiniais, autobusais. Atsitiktiniai pakeleiviai suklAi??sta, dauguma pritaria akimis ar A?ypsena. Baltarusijoje labai daA?nai palydi piktoki A?vilgsniai. Tik lietuviA?kose salose A? mus A?iAi??ri viltingos ir draugiA?kos akys.

PavalakAi??s moterys dainuoti renkasi kaip A? pamaldas…

Zietelos Marija iA?lieja savo jaunystAi??s godas tik dainomis: ai??zOi saniai saniai,Ai?? Momuteip buvau…ai??? KalbAi??ti ji jau beveik nemoka…

Apso Felicijai rodosi, kad lietuviai visur ir visada dainuoja…

LazAi??nA? A?agAi??nams dainos padeda susieti padrikus praeities prisiminimus A? vienAi?? A?Ai??snA? ai??i?? ai??zA?agAi??nA? istorijAi??ai???…

GudA? A?emAi??s godos A?traukia A? savo verpetAi??.

BerA?Ai??nos vanduo ai??i?? pelkiA? spalvos. Ir upAi??s krantai liulantys ir durpAi??ti. Po ilgos klajonAi??s NalibokA? girios tankynAi??se upAi?? mums regisi kaip vartai A? pasaulA?, A? kurA? mus dabar kelia guvus 90-metis valtininkas Klemensas. Jis valtininkas ir A?iniuonis kartu. Taip, taip ai??i?? savamokslis daktaras, kurio paslaptis jau keletAi?? metA? bando perimti mokslininkai iA? Leningrado. Gaila, bet niekuo nesergam, tad tik iA?klausom poringiA? apie A?oles, ligas ir stebuklingai pasveikusius. Klemensas ai??i?? geriausias paslaptingos A?oliA? galios pavyzdys ai??i?? ne pagal metus gerai atrodantis, A?elmiA?kai savo bedante burna besiA?ypsantis BerA?Ai??nos valtininkas.

O uA? BerA?Ai??nos ai??i?? A?agAi??nA? kraA?tas. Taip save vadina LazAi??nA? lietuviai, iA?sibarstAi?? DievergiA?, UosiagiriA?, ValdzikA?, Pasalio, DaunorA? kaimuose. TikimAi??s surasti dar vienAi?? kitAi?? lietuviA?kai kalbantA?. Ne per toliausiai nuo upAi??s ir surandame senutAi??, kuri nemoka nAi?? vieno lietuviA?ko A?odA?io, tik dainas. Tos dainos jau sukelia nesutramdomAi?? juokAi?? jos vaikaiA?iams, kurie pirmAi?? kartAi?? girdi, kaip jA? senolAi?? nei A?A?, nei tAi?? dainuoja svetimiems A?monAi??ms ai??i?? keistai ir nesuprantamai. Tiesiog gAi??dAi?? daro.

Buvo ir linksmesniA? akimirkA?. PranciA?kus iA? ValdzikA? mumis be galo apsidA?iaugAi?? ai??i?? atsirado kam A?vertinti jo sugebAi??jimus. IA?sineA?Ai?? A? kiemAi?? didA?iulius cimbolus ir kad trenks A?agAi??nA? polkAi??, kad sudzinguliuos kadrilA?. Liejosi ir liejosi vis naujos melodijos iA? PranciA?kaus cimbolA?. Senukas viskAi?? uA?mirA?o ai??i?? gyvulius, darbus, net A?monAi??, vaikA?tanA?iAi?? aplink ir priekaiA?tingai bambanA?iAi??, kad senis suvaikAi??jo ir prarado saikAi?? ai??i?? niekam tie jo kadAi??riliai nereikalingi. Cimbolai papuoA?ti droA?inAi??tom penkiakampAi??m. ai??zKad Sibiran neiA?veA?tA?ai???, ai??i?? sako senukas. Ir groja jis mums visAi?? popietAi??, vakarAi?? ir dar rytAi??. Per tAi?? laikAi?? spAi??jo keliskart susipykt ir vAi??l susitaikyt su savo gaspadine, mus pavaiA?int, kaimo istorijAi?? papasakot, prisiminti tuos laikus, kai visi A?agAi??niA?kai dainuodavo.

LazAi??nA? baA?nyA?ioje ai??i?? kolchozo grAi??dA? sandAi??lis, dAi??zgia elevatorius. VirA? apsidAi??s iA?skAi??tAi??s rankas grAi??dA? kalnAi?? bando apglAi??bti Kristus, virA? durA? A?velgia Dievo akis, apsilaupiusi ir pilka.

KapinaitAi??se tik vienas lietuviA?kas uA?raA?as. Taip savo motinAi??lAi?? pagerbAi?? senasis Vilniaus gidas Maceika.

Ai?? rytus nuo AdutiA?kio, jau Gudijoj, yra keli lietuviA?ki kaimai. Bet A? ten maA?ai kas uA?klysta. Pro nuobodA?ias lygumas A?ia teka Kamaja. Beveik be srovAi??s, lyg mieganti. Pievose kaimelis. NeA?inau, kuo mes A?eimininkei A?tikom, bet labai greitai radom bendrAi?? kalbAi?? ai??i?? apie LietuvAi??, apie baA?nyA?iAi??, apie gyvenimAi??. Gauname ir vakarienAi??, ir nakvynAi?? ant aukA?tA? lovA?, su naujai prikimA?tais A?iuA?iniais.

ParyA?iu vAi??l keliaujam per pakamajAi??s pievas.

Jarevas. Surandame graA?iAi?? sodybAi?? su kryA?iumi ir gAi??liA? darA?eliais. A?ia niekas nesijauA?ia, kad gyvena ne Lietuvoj. AdministracinAi?? priklausomybAi?? maA?ai kAi?? reiA?kia, jeigu A?monAi??s save priskiria kitai kultAi??rinei erdvei. Mes lietuviai ai??i?? ir tuo viskas pasakoma. Nereikia jokios agitacijos.

Tie A?monAi??s ir mumyse neleidA?ia uA?gesti optimizmui.

Pelesa. A?odA?iA? magija

Tarsi burtaA?odA?iais A?aidA?iame A?odA?iais. Pasakome lietuviA?kai, o garbusis Pelesos tyrinAi??tojas rusA? akademikas Vladimiras Toporovas A?okinAi??ja per gentis, epochas, A?aidA?ia A?odA?iA? A?aknimis ir priesagomis, ir prieA? mus veriasi paslaptingi indoeuropieA?iA? kalbA? lobiai. A?odis iA? vienos genties nuklysta A? kitAi?? ai??i?? iA? prAi??sA? pas slavus, iA? latviA? pas lietuvius, paskui kaA?kur link trakA?, frygA?, getA?, alanA?, galindA?, rusA?.

BitAi??-bitela-biA?ela-pA?iala-pA?ela…

Vingiuoja melodijomis, aidi keistais garsais ir sAi??skambiais. Kaip kad dabar suskambAi??jo ai??zkAi??draai???, einant iA? PavalakAi??s A? PelesAi?? mAi??nesienoje suA?vilgus kAi??dros vandenims. ai??zKAi??dra, kAi??dra, kAi??dra… ai??i?? kartoja profesoriaus A?mona Tatjana, VedA? A?inovAi??. ai??i?? Tai sanskritas.ai??? Kita tyrinAi??toja, Tamara Sudnik, paA?eria krAi??vAi?? tokiA? sanskritA?, kuriA? pilna pelesiA?kiA? kasdienybAi??.

PrisAi??dam ant mAi??nuliu padabintos kAi??dros kraA?to ir A?iAi??rim A? A?vaigA?des. Sietynas, Ai??ienpjoviai, VakarAi??, Dvyniai, GrA?A?ulo ratai ai??i?? iA?tisas mitologijos A?odynas. A?ia profesorius jau nesustabdomas ir dabar klajojame po indA?, baltA?, slavA? mitologijos erdves, kur Agnis, Asura, PradA?iapatis, Varuna, Perunas, PerkAi??nas, Ugnis…

Nuo mitologijos ai??i?? prie poezijos. RusiA?kai deklamuoja ArsenijA? TarkovskA?. Apie A?vaigA?dAi??tAi?? dangA?. NeiA?kenA?iu ir pasakau kelis Oskaro MilaA?iaus posmus. Ne apie A?vaigA?des, bet irgi pilnus pasaulio vienovAi??s ilgesio. Visi A?ia sAi??dintieji dabar esame tokie panaA?Ai??s ai??i?? A?ie ai??zA?viesAi??sai??? rusai ir mes ai??i?? lietuviai. Ai??iAi?? naktA?, A?iAi?? akimirkAi??. Kad taip bAi??tA? visada.

Rytas pribloA?kia netikAi??tu A?vykiA? vingiu. Ai?? Pelesos mokyklAi?? triukA?mingai ir grubiai A?siverA?ia milicija ir vietinAi?? valdA?ia. Kas mes ir ko mums reikia? IA?verA?ia maskvieA?iA? lagaminus, ieA?kodami kaA?in ko ypatingo, iA?tardo mus. Be uA?uolankA? pataria neA?dintis. Kokia A?ia gali bAi??ti lietuviA? kalba ir tautosaka Baltarusijoje…

ai??zMan tai ne naujiena. Jie visur vienodiai???, ai??i?? apie A?siverA?Ai??lius sako Toporovas. Tik jo kolegAi??s vis dar negali atsikvoA?Ai??ti nuo A?A?eidimA? lavinos ir pasikAi??sinimo A? jA? brangaus, neA?kainojamo darbo vaisius, po kambarA? rinkdamos po kratos pabirusius lapelius su magiA?kais A?odA?iais ai??i?? bitAi??, aguona, kAi??dra, ugnis.

AukA?tupiuose

Gudijos rytuose ai??i?? trijA? didA?iA?jA? upiA? takoskyra ai??i?? Nemuno, Dauguvos, Dniepro. A?ia aukA?tupiai. Ai??itame kauburyje, galbAi??t iA? karto po ledynmeA?iA? pradAi??jo gyventi mAi??sA? protAi??viai. Ai?? pietus tekantys upeliai subAi??ga DniepAi??ran: BerA?Ai??na, DrutAi??, Drisa, PronAi??. Ai?? vakarus ai??i?? Nemunan: Vilija, Narutis, Ditva. Ai?? A?iaurAi??s vakarus ai??i?? Dauguvon: Dysna, Drisa, ObolAi??, A?la.

VaikA?tome Dniepro paberA?Ai??niais. Zita, Aldona KatkauskaitAi??, BirutAi?? BurauskaitAi??, Romas (MeA?ys) Laurinkus. VAi??l pabAi??gome nuo sovietiniA? paradA? alaso. Tykios Sivicos kapinaitAi??s netoli Borisovo. Pro A?alA? teka BerA?Ai??na-Berezina. Tokia pat tamsi, pavargAi??lAi?? kaip ir jos bendAi??ravardAi??, tekanti Nemunan pro LazAi??nus. ApA?Ai??lAi?? kapai, iA?krypAi?? kryA?iai, sunkiai A?skaitomi vardai. Pagaliau randame ai??i?? PukAi??nas, Adomukas, VaitkAi??nas, Strazdas. Kai kur primenama, kad kilAi??s nuo Kurliandijos.

Ir iA?tikrA?jA? ai??i?? mAi??sA? pirmi sutikti A?monAi??s buvo dvi latAi??vAi??s, sunkiai velkanA?ios iA? miA?ko veA?imaitA? malkA?. Padedam joms ir kalbAi??damiesi ateinam iki trobos. ai??zTaip, A?ia daug lietuviA?ai???, ai??i?? patvirtina latvAi??s, nelabai suprasdamos, kuriam galui A?ie lietuviai ieA?ko dar kitA? lietuviA?, visai neAi??Ai?? giminiA?. ai??zIA? Latvijos mAi??sA? niekas neieA?ko. Mat kokie tie lietuviaiai???, ai??i?? tarsi pavydAi??damos priduria.

Atvairuojam latviA?kAi?? veA?imaitA? prie pat malkinAi??s. Tokios malonios moteriA?kAi??s, didelAi?? ir graA?i rAi??stinAi?? troba ai??i?? praA?ome, gal priglaus nakvynei, nes saulAi?? jau pasislAi??pAi?? uA? miA?ko. ai??zKAi?? jAi??s, ai??i?? iA?sigando, rodos, iki A?iol tokios nuoA?irdA?ios mAi??sA? paA?nekovAi??s. ai??i?? O gal jAi??s Amerikos A?nipai? Be pirmininko leidimo mes negalim jAi??sA? priimti.ai???

KAi?? gi ai??i?? einame toliau. Surandame ir lietuviA?. VAi??l nuostabos A?Ai??ksniai, vAi??l akimirksniu atgimsta A?odA?iai, kalbos, dainos. VAi??l iki iA?naktA? gyvename A?ito kraA?to A?moniA? likimais. Sugraibom dar kelis A?iupsnelius istorijos. Ai??ie A?monAi??s mumis pasitiki ir pasakoja istorijas, gal net pavojingas pasakoti ai??i?? apie tremtis, lagerius.

ParyA?iais atsisveikiname. Borisovo geleA?inkelio stotyje netikAi??tai vAi??l susiduriame su tomis paA?iomis latvAi??mis. NudA?iungame, nes malonu sutikti paA?A?stamus. Jos irgi, regis, apsidA?iaugia. Bet smalsumo jA? veiduose daugiau nei dA?iugesio. Klausia, kur nakvojome, kuo vaiA?ino. ai??zArbata, ai??i?? sakom. ai??i?? Ai??iuo bei tuo.ai??? ai??zTik arbata? ai??i?? nustemba paA?nekovAi??s. ai??i?? Mes jus bAi??tume kakava pavaiA?inusiosai???,Ai??ai??i?? pasako su apgailAi??jimo gaidele, visai nesuprasdamos situacijos komiA?kumo. Gaila, A?inoma, kad neteko paragauti kakavos. LatvAi??s dar ilgai nenori atsisveikinti ir lyg atsipraA?inAi??damos maloniai mums A?ypsosi.

VaA?iuojame A? dar vienAi?? kaimAi?? ai??i?? OsinovkAi??, netoli Minskoai??i??Maskvos plento. Daug lietuviA?kai kalbanA?iA? surandame ir A?ia. JA? kalba kartais sukelia juokAi?? net jiems patiems: ai??zMotin, ar nematei mano galvos?ai???Ai??ai??i?? klausia vyras, ieA?kodamas savo kepurAi??s. ai??zJuoktumas ima iA? mAi??sA? Ai??tarojimo.ai???

Ai??A? kaimAi?? vokieA?iai per karAi?? iA?kraustAi?? atgal A? LietuvAi??, A? TroA?kAi??nA? kraA?tAi??. Bet ten jie pasijuto irgi svetimi. Kad ir kaip stengdavosi graA?iai atrodyti Osinovkos merginos, vis tiek iA? jA? apsirengimo juokAi??si vietiniai ir ruselkom pravardA?iavo. O po karo ir iA? viso pradAi??jo su rusais juos tapatinti. Pavojinga buvo, toks neramus laikas tada ten, Lietuvoje, prasidAi??jo. GrA?A?o atgal A? savo tremtA?. Kokia tokia, bet gimtinAi?? vis dAi??lto A?ia. Nors ir ne Lietuva…

LaiA?kai A? Niekur

RaA?au laiA?kus A? Niekur. Taip vadinu tuos praA?ymus, maldavimus, skundus, kuriuos iA?sako A?itie A?monAi??s ai??i?? gudA? kraA?to lietuviai. Nesibaigiantis skriaudA?, nuoskaudA?, paA?eminimA?, A?A?eidimA? srautas. UA? kalbAi??, tikAi??jimAi??, uA? ryA?A? su Lietuva, uA? susitikimus su mumis. AA? tik uA?raA?inAi??ju, nieko neprikuriu ir neiA?galvoju. SAi??dime su Izidoriumi jo sodo namelyje ir aptarinAi??jame nesibaigianA?ius A?io kraA?to vargus. Paskui lieku vienas. Taip geriau susikaupiu. Tada visai pasineriu A? Pelesos, PavalakAi??s, KargaudA?, Padzitvio gyvenimus, nutikimus, nuoskaudas. Gal tik Dievas iA?girs, bet tasai, kam aA? raA?au ai??i?? niekados. Iki to beveik mistifikuoto A?mogelio veA?liais antakiais jokie laiA?kai nenueina. Nors aA? tuos laiA?kus ir nuveA?u tiesiai A? MaskvAi??. A?inoma, kaA?kas juos perskaito, bet persiunA?ia vietinei valdA?iai, kuri uA? tai dar labiau uA?sipuola vargA?us A?mones. UA? jA? skundus ir praA?ymus. Dar pikA?iau ir nuoA?miau, norAi??dami parodyti, kam reikia raA?yti ir kam lenktis.

Bet aA? raA?au, nes A?monAi??ms rodosi, kad Maskva yra visagalAi?? ir anksA?iau ar vAi??liau iA?girs jA? balsAi?? ai??i?? grAi??A?ins baA?nyA?iAi??, leis mokytis lietuviA?kai, o gal net prijungs prie Lietuvos.

Visi vargai suplaukia A? Marijos trobelAi?? Pelesos paA?onAi??je. IA? A?ia jie pasiekia LietuvAi??, MaskvAi??, net VatikanAi?? ir AmerikAi??. Ten irgi tariamas Pelesos vardas. Keistai skambantis kituose kraA?tuose ir kitomis kalbomis. Bet dar keisA?iau jis skamba tA? paA?iA? pelesiA?kiA? ausyse, kai vAi??laus vakaro tylumoje iA? eterio nuskamba jA? gimtinAi??s vardai ir A?odA?iai ai??i?? Pelesa, PavalakAi??, RodAi??nAi??, jA? kaimynA? vardai ir galiausiai iA? tos dAi??A?utAi??s jie iA?girsta apie savo vargus ir skriaudas. Viskas A?gyja kaA?kokiAi?? kitokiAi?? prasmAi?? ir vertAi??. Jie patys pasijunta svarbAi??s ne tik vienas kitam, bet ir Lietuvai, ir net pasauliui.

Juk taip daug kartA? jiems sakAi?? ir profesorius Toporovas. Jo vardas tariamas su paA?ia didA?iausia pagarbaAi??ai??i?? kaip kokio misionieriaus ar prezidento.

Zietelos kanA?ia

Zietela… Diatlovo… ZdAi??ciol…

Daugeliui A?is A?odis nesako nieko. Gal tik kalbininkai pasakytA?, kad tai labiausiai nuo Lietuvos nutolusi lietuviA? kalbos salelAi??, bet jau iA?nykusi ir neaktuali. Nors mums A?is Gudijos miestelio vardas skambAi??jo dar gyvai.

SenukA? iA? PagiriA?, ZasieA?iA? kaimA? prie Zietelos jau seniai nAi??ra gyvA?. Bet mes girdAi??jome jA? kalbAi?? ir dainas, matAi??me jA? meistrystAi??s darbus, turAi??jome laimAi??s dar suvokti jA? A?odA?ius, kad ir jie ai??i?? dalis Lietuvos, nors niekada ten ir nebuvo. Su Lietuva juos sieja tik kalba, dainos, seneliA? pasakojimai, iA? kuriA? vienas byloja, kad jA? protAi??vius Lietuvos karalius praloA?Ai?? kaimynui ir jie buvo perkelti A? ZietelAi??. Laikas baigAi?? iA?trinti paskutinius lietuviA?kus A?odA?ius iA? jA? atminties. Bet viena A?io kraA?to relikvija pasiekAi?? LietuvAi??.

Tai buvo per DidA?jA? Ai??eA?tadienA?. Mes Zieteloje, arba tiksliau ai??i?? netoliese esanA?iame ZasieA?iA? kaime. Tai didelis gatvinis kaimas paplentAi??je. Norime paA?iAi??rAi??ti, kaip A?monAi??s A?ia sutinka A?ventas Velykas, ar gyvi senieji papAi??roA?iai. Ai??ventiA?ka nuotaika trobose ai??i?? kiauA?iniA? daA?ymas, pyragai, kiemA? A?lavimas, langA? plovimas, visa taiAi??ai??i?? VelykA? laukimas.

Mus visur pasitinka, vaiA?ina, kalbina vienu kitu lietuviA?ku A?odA?iu, o A?iaip daugiausia gudiA?kai. Tik Marija lAi??tai parinkdama tarsi A?ventus dAi??lioja lietuviA?kus A?odA?ius A? graA?iai senoviA?kAi?? kalbAi??: ai??zManimp…, tavimp…, A?muo…ai??? PraAi??jusiAi?? vasarAi?? ji mums dainavo. Dabar Didysis Ai??eA?tadienis, todAi??l tik kalbamAi??s.

Einam pas kitus paA?A?stamus ai??i?? BernardAi??, KotrynAi??. Aplankome HalinAi??. Tai visos Zietelos giedotojA? siela ai??i?? vaiA?inga ir geraA?irdAi??. Pas jAi?? ir apsinakvojom. O prieA? miegAi?? Halina ir sako: ai??zAA? jums A?A? tAi?? parodysiuai???.

Ji pasilenkia, atsiklaupia visai keturiomis ir iA? palovio iA?traukia kaA?kAi?? suvyniotAi?? A? senAi?? paltAi??. Atsargiai iA?vynioja, ir mes pamatome papilkAi??jusA? medinA? veidAi??. Paskui krAi??tinAi??, kojas. Tik be rankA?. Tai NukryA?iuotasis… MAi??ka… KANA?IA.

Ji stovAi??jo ZasieA?iA? kaimo pakraA?tyje, prie didA?iojo kelio A? SlonimAi??. KanA?iAi?? iA?droA?Ai?? Steponas DargeviA?ius, kaimo dievdirbys. Dar vienas panaA?us kryA?ius su KanA?ia ir A?iandien rymo kaimo viduryje, pasislAi??pAi??s medA?iA? lajoje, todAi??l niekam per daug neuA?kliuvAi??s. O senAi??jA? kryA?iA? su traktoriumi nugriovAi?? ir uA?kasAi?? kaimo laukuose. Rankas nukirto, kad vietos maA?iau uA?imtA?. Ai??tai tada Halina nuAi??jo vidurnaktA? ir paslapA?iom atsikasAi??. ParsineA?Ai?? ir laikAi?? paslAi??pusi, tik geriausiai draugei Kotrynai prasitarAi??. Abi vakarais iA?sitraukdavo KanA?iAi?? ir melsdavosi.

ai??zImkit, ai??i?? sako Halina, ai??i?? veA?kit Lietuvon, A? VilniA?. Mes numirsim, ir viskas prapuls.ai??? Ji ryA?tingai suvynioja A? paltAi??, A?deda A? maiA?Ai?? ir lyg maA?Ai?? vaikAi?? atiduoda mums. AnkstA? VelykA? rytAi?? pustuA?tis Slonimo autobusas paima mus nuo ZasieA?iA? paplentAi??s lyg su vaiku, lyg su ligoniu ant rankA?. Zietelos KanA?ia vaA?iuoja A? LietuvAi??.

Tada negalAi??jome nusprAi??sti, kur Jai geriausia bAi??tA? pradAi??ti savo antrojo rymojimo gyvenimAi??. Sovietiniai muziejai mums nepasirodAi?? pati geriausia vieta. NusprendAi??m, kad kol kas tegul glaudA?iasi PaberA?Ai??je, visA? senA? mediniA? DievA? prieglaudoje pas tAi??vAi?? StanislovAi??.

VAi??liau Jai kaA?kas pridAi??jo rankas ir nuveA?Ai?? dar giliau Lietuvon ai??i?? ViduklAi??n, pas monsinjorAi?? SvarinskAi??. Ten ir dabar teberymo. Bet A?ia ji tik ai??zNeA?inomo A?emaitijos dievdirbio skulptAi??raai???. Ne Stepono DargeviA?iaus, Zietelos lietuvio, vienintelio A?io kraA?to dievdirbio, apie kurio sukurtas groA?ybes mus pasiekAi?? tik legendA? nuotrupos.

Apso kraA?te

Tu nebijok,

tu drAi??siai sAi??sk ir valgyk:

juk A?ia tik sapnas.

IA? kur aA? imsiu pieno,

jei visos mAi??sA? karvAi??s

amA?iais ganosi uA? Apso.

(RamutAi?? BelickaitAi??)

Apso vardas dar vis yra mAi??sA? A?odyne. Miestelis uA? VydA?iA?, su raudona baA?nyA?ia ir eA?erA? lopinAi??liais tarp kalvA?. Retas malonumas keliauti po A?A? kraA?tAi?? vasarAi??.

A?so eA?eras ai??i?? A?sionys, BuA?o eA?eras ai??i?? BuA?ionys. Kaimas ai??i?? eA?eras… Kaimas ai??i?? eA?eras… Visur pasiA?nekam aukA?taitiA?kai.

A?sionyse pasaulio naujienas visi suA?ino iA? aklojo Jonelio. Jam pasaulio vartus atkelia Vatikano radijas ir ai??zAmerikos balsasai???. ai??zLietuvoje daug baA?nyA?iA? ir kunigA?, todAi??l A?monAi??s gal nesijauA?ia tokie uA?mirA?ti kaip A?iaai???, ai??i?? kalba jisai. Lietuva ai??i?? lyg tolimas A?iburys tamsioje Jonelio naktyje. Jis visAi?? laikAi?? A?ypsosi, nes, sako, labai smagu girdAi??ti lietuviA?kai ne iA? radijo, o iA? A?mogaus.

Senolis Teofilis, jau A? deA?imtAi?? deA?imtA? A?kopAi??s, sakosi kaip A?iandien matAi??s Salako baA?nyA?ios bokA?tAi??, virA? kalvA? boluojantA?.

UA? Breslaujosai??i??Daugpilio plento tik keletas lietuviA?kA? vienkiemiA? ai??i?? Raginio, Krapano, Riktario. Toliau didA?iA?jA? eA?erA? ai??i?? Strusto ir SnAi??dA? ai??i?? platybAi??s. LietuviA?kai niekas jau nebemoka, bet kapinaitAi??se daug kur lietuviA?kos pavardAi??s. O upeliA? ir eA?erA? vardai nuo amA?iA? lietuviA?ki.

Paskutinieji

JA? vienkiemis ai??i?? tai aukA?ti medA?iai, senos obelys, upeliukas, prasidedantis ir dingstantis laukuose, apvaliA? rAi??stA? trobesiai ir ramybe A?vieA?iantys veidai. Netoliese puA?ynas ai??i?? iA? jo uogos, grybai, A?iluma. Aplinkui vien laukai laukai, tik tolumoje, ant horizonte iA?kilusios kalvosAi??ai??i?? Ai??ilAi??nai, didelis kaimas, kiek deA?iniau ai??i?? PagelundA?iai ir RAi??vas, pagreA?iui suaugAi??, beveik pranykstantys kalvA? kalveliA? gausybAi??je. Dabar rugpjAi??tis, tad viskas iki horizonto skAi??sta liAi??liuojanA?iam, banguojanA?iam rugiA? geltony.

Takelis per rugius ir atveda A? sodybAi??, kur palangAi??je jau pradeda A?ydAi??ti geltonieji jurginai. Jie pirmiausia sukelia tolimAi?? prisiminimAi?? visai kitame Lietuvos pakraA?ty. Tai pokario sodybA? gAi??lAi??s. A?monAi??s seniai dingo Rusijos platybAi??se, sodybos apgriuvo, sunyko, obelys sulaukAi??jo, darA?eliai velAi??nomis uA?A?Ai??lAi??, tik geltonieji jurginai A?ydAi??davo kasmet, jA? krAi??mai nenyko, o augo vis aukA?tyn, beveik iki stogo, savo skaudA?iu, bet atkakliu paprastumu saugodami atminimAi?? it paskutines vienkiemiA? gyvybAi??s kibirkA?tis.

Mus pasitinka moterAi??lAi??. Ji iA? lAi??to ateina iA? pievos, kur vartAi?? A?ienAi?? ai??i?? A?iandien gerai dA?iovina. VAi??jas ir saulAi?? baigia iA?taisyti vakarykA?tAi??s liAi??ties iA?daigA? A?alAi??.

ai??zLabas, ponai. Ar ne iA? Lietuvos bAi??sit?ai??? Ir jos veide pradingsta nerimo ir neA?inios A?eA?Ai??lis. ai??zJau galAi??jote mAi??sA? A?ia ir nerasti. Mus iA?kelia… Paliksim savo namelius.ai??? Dabar iA?girstame, koks likimas laukia paskutinAi??s BirutiA?kAi??s kaimo sodybos ir jos senA?jA? gyventojA?, kurie vieninteliai iA? aplinkiniA? kaimA? dar kalba nesugadinta RytA? aukA?taiA?iA? tarme.

Takeliu pareina brolis ir vyresnioji sesuo. Jie jau dirbo savo naujoje vietoje, uA? deA?imties kilometrA?, prie dulkAi??to vieA?kelio nupirktame namelyje, kur visi svetimi ir priprasti tikriausiai negalAi??s, nors su A?monAi??mis jie visada graA?iai ir A?monAi??s su jais graA?iai.

Taigi gyveno trejetas ai??i?? brolis Jonas, seserys AnelAi?? ir Malvina ai??i?? nuo kAi??dikystAi??s tarp A?itA? laukA? ir A?itA? medA?iA?, nieko geriau neieA?kojo ir neA?sivaizdavo, kad vienAi?? kartAi?? viskas bus atimta, suniokota ir neliks nAi?? pAi??dsako iA? viso to, kuo buvo uA?pildyta kiekviena diena ir valanda, kuo alsavo ir kAi?? mylAi??jo. Stovi jie dabar gimtos sodybos aplinkumoje ai??i?? tokie graudA?iai iA?kilmingi, lyg mAi??sA? dAi??dAi??s ir tetos pageltusiose trisdeA?imtA?jA? metA? nuotraukose, prieA? iA?vykdami A? uA?jAi??rius. Jie dar A?ia, bet akyse nerimas ir liAi??desys, sumiA?Ai?? su gailesA?iu ir prisiminimais.

ai??zMAi??sA? nameliai… mAi??sA? nameliai… A?ia gimAi?? tAi??vai, A?ia gimAi??me mes. Kiekvienas takas, kiekvienas akmenAi??lis, kiekviena A?olAi?? paA?A?stama, sava. Mes A?virbliai. Aplinkui buvo ir daugiau sodybA? ai??i?? visi A?virbliai. Sugyvenom graA?iai, niekada nesibarAi??m. Paskutinis iA?sikAi??lAi?? A?A? pavasarA?. Dabar ateina, medA?ius paglosto, ant pamatA? pasAi??di, paverkia ir pasiskundA?ia ai??i?? nelinksma ten, krAi??voj ai??i?? visi suvaA?iavAi?? ai??i?? ir gudai, ir rusai, visi svetimi, nepasitiki vieni kitais, pykstasi dAi??l niekA?. Ir geria, geria… Niekas nerAi??pi ai??i?? nei darbas, nei vaikai, tik rublis ir ai??zraA?alasai???. AnksA?iau nors Dievo bijojo, dabar gi nieko nebaisu, nes nieko jau nAi??ra.ai???

Taip kalba brolis, jauniausias iA? trijA?, bet irgi jau seniokas, septintAi?? deA?imtA? bebaigiAi??s, uA? gerAi?? bAi??dAi?? aplinkiniA? ai??zA?ventu Jonuai??? vadinamas. ai??zSaugojom kiekvienAi?? A?odA?, kiekvienAi?? vardAi?? ai??i?? LiepynAi??, Grikialaukis, PaA?ilAi??, DilgynAi??, Papieviai, UA?ubaliai. Kas juos dabar atsimins, kam rAi??pAi??s… KAi?? ten laukai, pievos ai??i?? A?moniA? vardus pamirA?ta, perverA?ia. Blogis visada lengviau prie A?mogaus prilimpa. SugudAi??jo, surusAi??jo, susimaiA?Ai?? svietas ai??i?? dabar ne Balsys, o Bals, ne KreivAi??nas, o Kryvian, ne Jonas, o Ivan. Ogi visi buvo lietuviai, maA?i tik lietuviA?kai kalbAi??joAi??ai??i?? dabar gi belorusais pasuose suraA?yti, mokyklose mokosi rusiA?kai, o baA?nyA?ioj lenkiA?kai poterius kalba.ai???

Ai??siterpia jaunesnioji AnelAi??, nepasiA?yminti iA?kalbumu, bet vis dAi??lto daA?niau ir drAi??siau prabylanti ne kaip Malvina, pati vyriausioji, liAi??dniausiA? akiA?. ai??zMes tai meldA?iamAi??s lietuviA?kai. Ir maldaknygAi??s lietuviA?kos, ir giesmynai ai??i?? kitaip nemokame. Taip tAi??veliai iA?mokAi??.ai??? Ji sudAi??jo rankas ant krAi??tinAi??s, atsistojo prie geltonA?jA? jurginA? ir nubraukAi?? aA?aras, nesigAi??dydama ir nesislAi??pdama. ai??zDieve, Dieve, visus A?ia paA?arvojome, visus A?ia palaidojome, o mums teks tarp svetimA? numirti…ai???

Neprabyla tik Malvina. Stovi apsirengusi A?kapine sukAi??nele, kaA?kAi?? lyg sakyti norAi??tA?, bet nedrA?sta ai??i?? A?itie ponai nepaA?A?stami, kaip A?ia rodysi jiems aA?aras ir dAi??A?iAi??.

ai??zMes jau paskutiniai. Nieko nelieka. IA?nyko A?virbliai, iA?nyko BirutiA?kAi??, iA?nyko lietuviaiai???, ai??i?? A?vento Jono balsas nuaidi beveik beviltiA?kai. Bet tik trumpam. Giedriose jo akyse vAi??l blyksteli gyva ugnelAi??: ai??zBet reikia gyvint, ponai. Gyvas A? A?emAi?? nelA?si. Dievui dAi??kui, kad ir tokia amA?elia sulaukAi??m, kad didelAi??s bAi??das neiA?tika. Dabar, A?inoma, sunkiau ai??i?? sveikatas nAi??ra, a dirbti raikia. Raikia kolchozan ait, raikia namuos tvarkytis. Neverk, A?magau, a taikykis prie viskAi??. Jei prieA?insies ai??i?? tavi gyvAi?? suAi??s ai??i?? apkarpys arus, neduos pievas, javA? ai??i?? kaip gyvinsi? Jei verksi, tai tik paA?iam blagiau bus ai??i?? kolchozas nepagailAi??s, a nuo aA?arA? A?irdA?iai irgi nepalengvAi??s. Jeigu nori gyvint ai??i?? taikykis su viskuo, net su melu.ai???

Dar pakalba apie kaitrA? birA?elA?, apie lietingAi?? rugpjAi??tA?, apie baigtus ir nebaigtus darbus ai??i?? ir vAi??l ai??i?? tai A?odA?iais, tai mintimis sugrA?A?ta prie tos nelaimAi??s, kuri A?tai be gailesA?io sugriauna visa, kas per kartA? kartas uA?gyventa, kas brangu ir nepamirA?tama.

ai??zTai tas pats kaip numirtiai???, ai??i?? sako AnelAi??, o Malvina dar labiau nuleidA?ia akis: ai??zTaip, taip ai??i?? nepergyvensim A?ito.ai???

Ai??ventas Jonas tik rankom skAi??steli, A? A?emAi?? A?iAi??ri ir galva palinguoja: ai??zGaila, gaila, ponai, ai??i?? ir apsakyt negali, kaip gaila… NepamirA?kite mAi??sA?, atvaA?iuokite kitAi??met A? naujAi?? vietAi??, kai jau bAi??sime pripratAi??. Gal dar gyvinsim, tai apie viskAi?? pakalbAi??sim.ai???

Atsisveikinam, spaudA?iam rankas, guodA?iam, bet paguosti negalim.

Einame takeliu per kaimAi??, kuris dar vadinamas BirutiA?ke. Tik A?iAi?? paskutinAi?? vasarAi?? jis dar turi A?A? vardAi?? ir dar yra kaimas. Bet greitai pAi??dsakA? neliks ai??i?? iA?nyks A?ie paskutinieji rAi??stA? trobesiai, iA?nyks ir medA?iA? guotai, liks laukas, dar kurA? laikAi?? vadins BiruciA?ki, bet praeis koks deA?imtmetis, gal dar maA?iau, ir bus uA?mirA?tas net A?itas A?odis.

Kaip ir visur tame tolimame kraA?te ai??i?? nuo Pelesos iki Apso.

IeA?kojimai

Zita, Aldona ir Bronius PranckeviA?ius iA?vaA?iavo net A? DniepropetrovskAi?? Ukrainoje. Ten stepAi??je yra kaimas Litovka. TaA?iau neuA?tiko nieko lietuviA?ko. KaA?koks ponas nuo Lietuvos pusAi??s buvo A?sikAi??rAi??s.

Novosibirsko srityje, kur buvo nukeliavusios Zita, Gema BagdonaviA?iAi??tAi??, NijolAi?? SadAi??naitAi??, pasisekAi?? daug geriau. Ten tebegyvena lietuviA? vaikaiA?iai. GrA?A?o patenkintos uA?megztais ryA?iais ir svetingumu.

AA? uA?sukau A? Usolje Sibirskoje, netoli Baikalo eA?ero. Tokioje tolybAi??je nuo Lietuvos sibirietiA?koje troboje ne tik iA?girdau lietuviA?kAi?? A?nekAi??, bet ir pamaA?iau daugybAi?? knygA?, A?urnalA?, jau gerokai suskaitytA?, bet tvarkingai sudAi??liotA? lentynAi??lAi??je. IA?ganaiA?iai jau rengiasi iA?vykti Lietuvon, vaikai mokosi iA? lietuviA?kA? knygA?. JA? bibliotekAi??lAi?? papildau ir aA?.

Rimas Matulis ai??i?? A?iornaja Padina lietuviA?ko kaimo Saratovo srityje A?inovas. IA? ten sugrA?A?usiAi?? Ai??ulienAi?? daA?nai pasikvieA?iame A? DainA? klubAi??.

Sofijskas, Osintorfas ai??i?? Mogiliovo kraA?te… Rudnia ai??i?? Smolensko… PaAi??liai ai??i?? Polocko… Indrica ai??i?? Latgalijoje…

Keliaujame po tuos kraA?tus su knygomis, knygelAi??mis, dainomis. Patys gauname daugiau negu galime duoti A?iems A?monAi??ms.

GimAi?? idAi??ja rengti literatAi??ros vakarus. Jeigu yra Kronika, AuA?ra, galbAi??t atsiras A?moniA?, kurie eilAi??mis ar proza pasakys daugiau negu oficialioji literatAi??ra. Nors nemaA?ai, A?inoma, pasako ir ai??zKukutisai???, ai??zDevyni broliaiai???, ai??zMamutA? medA?ioklAi??ai??? ar ai??zBarbora RadvilaitAi??ai???. Jeigu esantieji valdA?ioje juos suprastA?, vargu ar leistA? juos mums skaityti. Mes nekeliame sau tikslo pasiekti labai dideliA? literatAi??riniA? aukA?tumA?. Tik norime kaA?kAi?? daryti, nevarA?omai sakyti tai, kAi?? galvojam.

Ai?? vakarus ateina Gintaras Patackas ai??i?? jau A?inomas poetas, Mindaugas Tomonis ai??i?? uA?sisklendAi??s, tarsi kitam pasauly gyvenantis A?mogus, eiliA? ir esAi?? autorius.

Saulius A?ukas ai??i?? literatAi??ros mokslA? diplomantas, Romas, RamutAi??, Justinas Kubilius, Liudvikas Gadeikis ai??i?? studentai. Dar Aldona, Petras Kimbrys, Gediminas RadzeviA?ius. IdAi??jos pradininkas ai??i?? Algis Patackas. Darome tarsi konkursAi?? ir net nugalAi??tojus iA?siaiA?kiname. Gintaras ir Mindaugas uA? mus kur kas pranaA?esni.

IA? Mordovijos grA?A?o kursiokas Vidmantas Povilionis. Sistema jo nepriima. Mes priimam ai??i?? mielai. Bet nei darbo, nei pinigA? jam, deja, pasiAi??lyti negalim. PasiAi??lom tik moralinAi?? pagalbAi??. GuodA?iam, palaikom, kartu A?ygiuojam, kartu dainuojam.

Abu keliaujame po Ai??iaurAi??s LietuvAi??.

Linkuva. Teta ElziutAi??. SenA? maldaknygiA? A?riA?Ai??ja, vargA?A? ir benamiA? globAi??ja, mylinti juos net ir mirusius, miestelio kapiniA? patvory palaidotus. Gaunam gerAi?? dozAi?? artimo meilAi??s eliksyro, kurA? teta ElziutAi?? geria kasdien, nesiskA?sdama jo kartybe.

UA?sukam A? RundalAi??s, MeA?uotnAi??s pilis ZemgalAi??je, traukiam monotoniA?ku, beveik nykiu VaA?kA?ai??i??KrinA?ino kraA?tovaizdA?iu, pastovime prie grafo elektrochemiko Teodoro Grotaus kapo jo tAi??vonijoje, nakvojame tiesiog prie melioracijos griovio ar pakrAi??mAi??je, nes graA?esnio, ypatingesnio peizaA?o A?ia reikAi??tA? ilgokai paieA?koti. Bet vis tiek smagu. Ai??nekam apie praeitA? ir ateitA?.

BirA?elA? iA?plaukiam baidare Ai??ventAi??ja. VAi??lyvas pavasaris mums sudarAi?? galimybAi?? suA?inoti, kodAi??l Sartai vadinasi taip, o ne kitaip. Dar ne visai suA?aliavusios suartos kalvA? atA?laitAi??s rudavo atspalviais, kokius turi tik arkliai, sarA?iais vadinami.

Kiek paplaukAi?? Ai??ventAi??ja pastebime, kad esam sekami. LygiagreA?iai mums visada vaA?iuoja A?tartina ai??zVolgaai???. Apsinakvoti stengiamAi??s neprieinamose vietose, taA?iau vis tiek visur prie mAi??sA? braunasi A?vejais apsimetAi?? ai??zVolgosai??? keleiviai.

Kuriam laikui VidmantAi?? ai??zpriglaudA?iaai??? archeologai ir suteikia A?iokiAi?? tokiAi?? galimybAi?? uA?sidirbti duonai. Palaikom draugiA?kus ryA?ius ir toliau, dA?iaugiuosi jo maA?omis pergalAi??mis, kurios pamaA?u jA? grAi??A?ina A? gyvenimAi??.

O paskui A? tAi?? gyvenimAi?? ateina Veronika.

Pirmieji daigai

Ai?? mano rankas patenka Lietuvos KatalikA? BaA?nyA?ios kronika. Arba tiesiog ai??i?? Kronika. Paprastos tiesos, iA?sakytos be jokiA? cenzAi??rA?. PirmAi?? kartAi?? rankose laikau tokio ai??zsvorioai??? leidinA?. IA? pradA?iA? tarsi A?ado netenku ir negaliu pasakyti net savo nuomonAi??s apie jA?. Nesinori kritikuoti ar reikA?ti pastabas, kai A?inai, kAi?? reiA?kia SovietA? SAi??jungoje vien mintis iA?leisti nepriklausomAi?? leidinA?. Belieka tik A?avAi??tis A?moniA? drAi??sa ir ryA?tu.

Kai kAi?? nuveA?u A? kaimAi?? draugams. Matau, kad leidinA? paskaitAi?? A?monAi??s mAi??sto taip, kaip ir aA?. Ir nors labai retai, bet vis dAi??lto pavyksta iA?girsti ne tik liAi??dnAi?? ai??zKAi?? mes padarysim prieA? tokiAi?? galybAi??ai???, bet ir ai??i?? ai??zJuk negali amA?iA? amA?ius A?itaip bAi??tiai???.

Pasirodo vis nauji leidiniai: AuA?ra, Alma mater, Vytis, Perspektyvos.

UA?suku pas savo kaimo klebonAi??. Su juo diskutuojame daug ir be uA?uolankA?. YpaA? dA?iaugiamAi??s AuA?ra ai??i?? nauju leidinuku, kiek kitokiu negu Kronika. AA? jam nuolat jA? atveA?u iA? sostinAi??s, o jis perskaitAi??s grAi??A?ina ir mes ilgais vakarais uA?kampio parapijos klebonijoje aptarinAi??jame naujienas ir A?vykius, kuriuos apraA?o pogrindA?io spauda. Ir tik daug vAi??liau, jau po mano garbaus paA?nekovo mirties, aA? suA?inojau, kad tas pats uA?kampio parapijos klebonas kunigas Lionginas KuneviA?ius ir buvo AuA?ros redaktorius. AmA?inAi??jA? atilsA?, tylusis A?vietAi??jau…

DaA?nai kyla noras ir paA?iam iA?sakyti tai, kAi?? galvoju ir jauA?iu. Kad ir visai paprastai, kaip AuA?ra ar Kronika. Savo paA?iAi??ras vienas kitam mes labai atvirai nuolat iA?dAi??stom A?ygiuose ir vakaronAi??se. NejauA?iame tarpusavyje jokios vidinAi??s cenzAi??ros barjerA? nei kalbAi??dami apie istorijAi??, nei apie ateities vizijas. Ir apie laisvAi?? LietuvAi?? jau pakalbam visai rimtai.

VienAi?? vasaros naktA? ant Kulautuvos kalno panemuny Lietuvos ateities vizijAi?? nupieA?Ai?? Vytenis Andriukaitis. DrAi??sus vaikinas, jei taip atvirai ir realistiA?kai sugeba kalbAi??ti apie tai, kad ateities LietuvAi?? juk valdysiAi?? mes patys. Ir jokiA? abejoniA? dAi??l to. Reikia ruoA?tis jau dabar. Taip tiesiai A?viesiai ir gana vieA?ai apie laisvAi?? LietuvAi?? dar niekas nekalbAi??jo. Nemanau, kad tik beA?vaigA?dAi?? naktis suteikAi?? Vyteniui drAi??sos kalbAi??ti apie laisvAi??s reaAi??lybAi??. IdAi??jAi?? subrandino laisvos mintys iA? pogrindA?io spaudos, iA? tremtiniA?, iA? tyliA?jA? A?vietAi??jA? lAi??pA?. PajudAi??jo tik pirmieji milA?iniA?ko kalno akmenAi??liai. GriAi??tis vis tiek kada nors A?vyks. Nes ir Kronika, ir AuA?ra, Vytenio A?odA?iai ir net mAi??sA? dainos sukelia aidAi?? A?monAi??se. O aidas kartais sukelia lavinAi?? kalnuose.

Zanavykuose A?vieA?ia dar vienas A?vyturys. Tai tAi??vas PranciA?kus RaA?iAi??nas Paluobiuose. JA? paA?A?stu nuo vaikystAi??s, kai grA?A?Ai??s iA? tremties kunigavo mAi??sA? uA?kampio parapijoje. Dar neturAi??damas teisAi??s gyventi Lietuvoje, prisiraA?Ai?? Gudijoj, uA? Nemuno, bet greitai atsikAi??lAi?? su viskuo pas mus. Kartu atsiveA?Ai?? milA?iniA?kAi?? bibliotekAi?? ai??i?? MarijonA? vienuolijos knygA? turtus, kuriuos paveldAi??jo iA? dAi??dAi??s arkivyskupo Prano BuA?io. PirmAi?? kartAi?? iA?girstu Karsavino, Maceinos, Ai??alkauskio vardus. Galiu net A? rankas paimti ViduramA?iA? foliantAi?? ai??i?? Gvagninio kronikAi??. TAi??vas PranciA?kus didelis Dostojevskio gerbAi??jas, todAi??l sudomina ir mane.

Ai?? Paluobius vaA?iuoju ne vienas. NepakeiA?ama pagalbininkAi?? metrikuojant knygas yra kruopA?A?ioji architektAi?? Zita, matematikAi?? Aldona, energingoji BirutAi??. Klebono A?iguliuku vaA?inAi??jame iA? vienkiemio A? vienkiemA?, renkame senus rakandus, knygas, baldus, kuriuos palieka A? gyvenvietes iA?sikeliantys kaimieA?iai. Visa tai priglaudA?iama klebono etnografinAi??je klAi??telAi??je.

TAi??vas PranciA?kus mus aprAi??pina pogrindiniais leidiniais. Pats irgi aktyviai domisi mAi??sA? A?ygiais, idAi??jomis, nuotaikomis.

VAi??lines sutinkame nuoA?aliame pagirio kaime Liepalotuose, kur kapinaitAi??se kunigas mums parodo partizanA? kapus. Be jokio uA?raA?o, bet tvarkingi ir kuklAi??s, aptaisyti baltais A?virbliauogiA? karoliukais.

Daukanto taku

Einame Daukanto taku. Nuo LinkmenA?, kur ai??zilsisi Dievujeai??? Motina, pro Ventos skalaujamAi?? PapilAi??s kalnelA?, kur palaidotas sAi??nus Simonas.

Keliaujam A? VilniA? ai??i?? kaip ir prieA? pusantro A?imto metA? A? universitetAi?? Ai??jo Simonas Daukantas. Kokia Lietuva tada vAi??rAi??si prieA? jo akis, mes ieA?kojome jo BAi??de, skaitydami A?eA?tadieniA? vakarais kaimA? mokyklose, A?ventoriuose, ant piliakalniA?.

Kokia Lietuva dabar ai??i?? patys regime neskubiai keliaudami pAi??stute:

ai??i?? tie patys kalneliai, upAi??s, miA?kai, piliakalniai, baA?nyA?iA? bokA?tai…

ai??i?? tos paA?ios A?olAi??s prie takA? ir keliA?, laukuose ir pievose…

ai??i?? taip pat viltingai A?ydi A?alA?ialunkiai ant GirgA?dAi??tAi??s…

Simbolinis A?is kelias. Mes tikrojo nAi?? neA?inome, tad einame per brangiausias vietas.

A?emaiA?iA? Kalvarija ai??i?? ten Ai??arnelAi??, MaA?ernis… RainiaiAi??ai??i?? Ai??iluva ai??i?? A?ventoviA? A?ventovAi??… KraA?iai ai??i?? MedA?iokalnis, raitA? kazokA? kirA?iai baA?nyA?ioje… PasandravysAi??ai??i?? Maironio A?altinAi??lis… PaberA?Ai?? ai??i?? Svirskis, tAi??vo Stanislovo paprasti A?odA?iai… BagaslaviA?kis ai??i?? Igno Ai??einiaus pAi??dsakai…

Ir pavargAi??, bet visai nepalauA?ti A?monAi??s, turintys savyje kaA?kAi?? neA?veikiama.

MAi??sA? daug ai??i?? iA? viso kraA?to. Einame tik savaitgaliais, palikdami tarsi relikvijAi?? Daukanto BAi??dAi?? kurioj nors pakelAi??s baA?nyA?ioje, mokykloje ar A?iaip geram A?mogui. IA?siskirstom ir vAi??l susirenkam po savaitAi??s ar keleto, vAi??l keliaujam toliau, dainuodami tada, regis, beveik A?ventas dainas, taip guodA?ianA?ias sielAi?? ir teikianA?ias vilties. Vis dar nesuvokiam, kokiAi?? realiAi?? viltA? puoselAi??jam. Tik juntame, kAi?? reiA?kia pereiti per savAi?? A?emAi?? pAi??sA?iomis:

ai??i?? regAi??ti iA? arti A?emAi?? ai??i?? arimAi??, pievAi??, paukA?A?ius ir vabalus…

ai??i?? uA?lipti ant kalnelio, pajusti pavasario vAi??jAi??, A?velgti A? tolimos baA?nyA?ios bokA?tAi??…

ai??i?? A?iAi??rAi??ti kiekvienam sutiktajam A? akis, matyti jose susidomAi??jimAi?? tavimi, neskubant kalbAi??tis ir klausytis dar gyvos tarmAi??s.

Ai??Jau po pirmA?jA? etapA? gavom perspAi??jimAi?? ir nurodymAi?? nutraukti A?ygA?, bet jau buvom pajutAi?? to A?ygio dvasiAi?? ir nesiruoA?Ai??me jos prarasti. Tapo dar A?domiau. Dabar miesteliuose mus pasitinka milicininkai ir visokie uA?simaskavAi?? sekliai. Kai kurios mokyklos gauna nurodymus nesuteikti patalpA? nakvynei. IeA?kom bAi??dA?, kaip netikAi??tai pakeisti marA?rutAi??, ateiti nepastebAi??tiems. Bet dainuojam ir kalbam kaip ir anksA?iau ai??i?? laisvai ir be cenzAi??rA?.

Tikra mAi??sA? medA?ioklAi?? prasidAi??jo AnykA?A?iA? kraA?te, netoli BurbiA?kio. Niekas nepriima nakvoti, iA? paskos vaA?iuoja A?tartini ai??zviliukaiai???. Sustoja, fotografuoja. PabAi??gam nuo persekiotojA? jau vAi??lA? vakarAi??, sulipdami nakvoti ant A?iaudA? kAi??giA?, vidury AukA?taitijos. VirA? galvos A?vaigA?dAi??tas dangus, giedra spalio naktis. Kaimo keliais blaA?kosi ai??zviliukaiai???, A?viesomis klaidA?ioja po laukus, bet mes jau saugAi??s.

SAi??kmingai pasiekAi??me VilniA?. Atsisveikiname Daukanto kiemelyje. Iki kito A?ygio.

Mindaugas Ateizmo muziejaus lankytojA? knygoje atvirai iA?dAi??stAi?? savo poA?iAi??rA? A? okupacijAi??, viskAi?? A?vardydamas tikraisiais vardais. NAi?? vienas mAi??sA? to turbAi??t neiA?drA?stume padaryti. Mes kol kas linkAi?? savo mintis reikA?ti atsargiau. Gal toks savisaugos instinktas, gal baisu dAi??l artimA?jA?. Bet Mindaugu A?avimAi??s. Ai?? jA? greitai atsisuko represijA? kumA?tis. Saugumas… PsichiatrinAi??… ai??zAA? jAi??sA? negerbiuai???, ai??i?? buvo jo skydas prieA? prievartAi??. O ginklas ai??i?? poezija:

Ai??

Tylios dienos

Tylios A?ventAi??s

Duok mums Dieve

IA?gyventi…

Ai??

Ir A?iurlionis ai??i?? raktas A? visatos slAi??pinius.

Ai??

Ai??

Juozas Prapiestis (g. 1948) ai??i?? inA?inierius, A?ygeivis, disidentas, raA?ytojas. 1998 m. Aidai iA?leido jo autobiografiniA? noveliA? knygAi?? PasaulAi?? prasdeda sodzun, pernai NA?-A (Nr. 1ai??i??3) pubAi??likavome jo gyvAi?? ir giliAi?? istorinAi?? studijAi?? PAi??A?A?ios slAi??piniai, o dabar skaitytojo dAi??mesiui siAi??lome pirmAi??jAi?? dalA? autoriaus atsiminimA? iA? vAi??lyvojo sovietmeA?io, pradedant 1972 m. Kauno pavasariu. Kursyvu pateikiamo teksto dalys fiksuoja autoriaus mintis ir A?spAi??dA?ius iA? kalbamojo meto uA?raA?A? knygeliA?.

Ai??