GyvybAi?? daro menAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Menas
AUTORIUS: Kornelijus Platelis
DATA: 2012-03

GyvybAi?? daro menAi??

Kornelijus Platelis

Kornelijus Platelis kalbasi su muzikologijos profesoriumi Vytautu Landsbergiu ai??zapie menAi??ai???.

K. P.:Esate sakAi??s, turAi??damas omeny A?iurlionA?, kad sAi??voka menai Jums A?iek tiek rAi??A?ia ausA?, kad menas iA? esmAi??s yra vienas, nesvarbu, kokiais pavidalais jis reiA?kiasi. Kaip A?vardytumAi??te tAi?? savybAi??, bAi??dingAi?? visiems meno kAi??riniams, kuri daiktams (garsA? sekoms, tekstams) suteikia meno kAi??rinio statusAi???

buy xenical online cheap new zealand. V. L.:Prisiminiau senus posmelius. Gal apie dualizmAi??.

Menas kai skauda
pro juodAi?? spaudAi??
kreA?a ir limpa
kraujas ir limfa.

Menas kai lengva
mesti A? langAi??
melsvAi?? A? saulAi??
paukA?A?io apgaulAi??.

A?inoma, daiktams, garsams ir tekstams meno kAi??rinio statusAi?? ai??i?? sakyA?iau, funkcijAi?? ai??i??Ai?? suteikia dar daugiau kas, taip pat priAi??mAi??jas. Jis gali pamatyti arba iA?girsti menAi?? ir atsitiktiniuose dalykuose, kurie vis tiek yra A?mogaus arba Dievo produktai. SumindA?iota skardinAi??, apdraskytas debesis. Visai nenumatyti kaip praneA?imai, jie gali tokiais tapti. O kAi?? A?mogus tyA?ia daro kaip menAi??, tai jau tikriausi praneA?imai. Viskas yra praneA?imai, kaA?kada prieA? 20 metA? taip nuA?nekAi??jau PEN klubo kongrese. Gali bAi??ti ir specifiniai praneA?imai ai??i?? provokacijos, kaip Fluxus, arba dA?iaugsmo A?aidimai nebAi??tinai scenoje. GyvybAi?? daro menAi??.

K. P.:Prisimenu tAi?? PEN kongresAi?? Vienoje 1991 metais, A? kurA? buvote kviestas kaip SAi??jAi??dA?io Tarybos, o atvykote kaip AukA?A?iausiosios Tarybos pirmininkas. Didelis sujudimas kilo. Bet grA?A?kime prie meno.

Kiemsargis, dirbantis savo darbAi??, sumindA?iotAi?? skardinAi?? arba A?mogus, iA?Ai??jAi??s iA? namA? be skAi??A?io, apdraskytAi?? debesA? nebAi??tinai traktuos kaip meno kAi??rinius. O tas, kuris panorAi??s tai daryti, sAi??moningai ar nesAi??moningai A?raA?ys juos A? meno registrAi??, kurA? jau bAi??na susiformavAi??s iA? visA? kadaise regAi??tA?-girdAi??tA? kAi??riniA? nuo seniausiA? laikA? iki tos susidAi??rimo su objektu akimirkos ir kontempliuodamas pastarAi??jA? panaudos turimAi?? arsenalAi??.

Sutinku, kad gyvybAi?? daro menAi??. Pirmiausia kAi??rAi??jas gyvai patiria tam tikrus dalykus, bet kurdamas praneA?imAi?? turi tAi?? iA?gyvenimAi?? numarinti, A?A?aldyti medA?iagoje ai??i?? daA?uose, natose, grafiniuose A?enkluose ir pan. Jei jam pavyksta tai padaryti teisingai, priAi??mAi??jas tAi?? praneA?imAi?? perskaito ir gyvai (nors galbAi??t ne lygiai taip pat kaip kAi??rAi??jas) iA?gyvena kAi??rinA?. GyvybAi?? ai??i?? tarytum menininko-suvokAi??jo komunikacijos alfa ir omega, bet ji neapA?iuopiama. Ji ai??i??Ai?? jausmas, apdraskytas debesis, kuris tuoj A?gaus kitAi?? pavidalAi??. Ji neturi kanono, ji gali viso labo atrodyti. Tad gal galAi??tume praneA?imo tikslumAi?? pavadinti ta savo ieA?koma savybe, jeigu tai nekvepia nesveiku polinkiu kanonizuoti menAi???

V. L.: PraneA?imas yra neribotas, kadangi jo priAi??mAi??jas ai??i?? jeigu tik atsiranda ai??i??Ai?? auga, plinta, keiA?iasi. Ir vis ko nors iA? to praneA?imo sau gauna, priima. KaA?kada skaiA?iau estetikos esAi?? apie praneA?Ai??jus, nors juos vadino kitaip, bAi??tent DidA?iAi??ja Brolija. Jos nariA? neskiria nei laikas, nei erdvAi?? (Mocartas yra mAi??sA? narys), jie iA? karto atpaA?A?sta ai??i?? iA? darbo ai??i?? vieni kitus ir taip toliau. Tai meno mistika, kurios niekaip nekanonizuosi. Dalykas, kuris arba yra, arba jo nAi??ra. Taigi ne tikslumas, o tikrumas. Man A?iurlionis yra tikras, nes jautAi?? ir matAi?? tikrai. Ir Ai??jo kaip praneA?Ai??jas (pranaA?as?) arba instruktorius. ai??i?? Imkite, tikras dalykas, patys toliau atraskite. Beje, MaA?vydas panaA?iais A?odA?iais pradeda savo knygAi??. Ai??tai aA?, broliai seserys ai??i?? jums arba Dievui.

K. P.:Taip, tikrumas, ko gero, tinkamesnis A?odis. Net galbAi??t labiau sutaikantis senAi??jA? ir A?iuolaikinA? menAi??. JAi??s A?ia minite senuosius kAi??rAi??jus. O kaip vertinate A?iuolaikinA? konceptualA?jA? menAi??, man regis, labiau besirAi??pinantA? savo praneA?imA? tikslumu?

V. L.:Brolijai priklauso ne vien senieji, bet ir dabartiniai kai kurie, ir bAi??simieji ai??i??Ai??Ai??Ai?? dar negimAi??, jei uA?augs kaip tiesos (pra)neA?Ai??jai. Eis, pavyzdA?iui, su A?vake rankoje ir A?iAi??rAi??s A? jos liepsnAi??, ne A? apsvilusius drugelius. O laikui pasibaigus, anot Marcelijaus ai??i??Ai??Ai??Ai?? A? visuotinA? nariA? susirinkimAi??.

Apie konceptualA?jA? menAi?? kiekybiA?kai, tad iA?samiai, neiA?manau; bet susidariau apie tai savo koncepcijAi??. PaA?vietAi?? kaA?kada kokybiA?kai lenkA? kolega ir biA?iulis KA?yA?tofas (rzsz) Droba, praA?nekAi??s apie konceptualizmAi?? kaip virAi??jos knygAi?? (nebAi??tinai ai??zKucharka Litewskaai???): nieko negaliu realizuoti, bet kaip malonu skaityti! Dar prieA? tai ai??i?? Fluxus, paprastA? veiksmA? ir idAi??jA? apie veiksmus A?aismAi??. ParaA?iau ir aA? Jurgiui instrukcijAi??-partitAi??rAi??: ai??zEik paskui upAi??ai???. PartitAi??ros raA?omos natomis, tai irgi konceptualizmas. Vienas kitas paskaito tiesiai. Ir A?iurlionio paveikslai ai??i?? provokacija, konceptualusis menas. Tikslas ai??i?? uA?kabinti, A?velti, o ne tikslumo kankinystAi??s vinA? A?kalti.

K. P.:Ar Jurgis MaA?iAi??nas kaip nors tAi?? partitAi??rAi?? realizavo? JAi??s pats, ko gero, bent jau mano poA?iAi??riu, taip. VAi??liau, politikoje, tiktai gal ne paskui upAi?? eidamas, o pasAi??kui menkAi?? drAi??gmAi??, ardanA?iAi?? sovietinAi??s santvarkos mAi??rAi?? ir atverianA?iAi?? keliAi?? upei su visomis jos A?uvimis ir nepatyrusiais plaukikais.

V. L.:UpAi?? yra rimtas dalykas. KonceptualAi??s poA?iAi??riai (amA?inas Fluxus) numato, kaip ana partitAi??ra, ne tik tapnojimAi?? upAi??s krantu nuolankiai jAi??rA?-vandenynA?-begalybAi??s link, bet ir A?sijautimAi??, kaip tai bAi??tA?. NepamirA?kim ai??zVirAi??jos knygosai???. Bristi skersai arba eiti maiA?tingai prieA? upAi?? bAi??tA? nenatAi??ralu, iA?sidirbinAi??jimas. A?uvys tam nepritartA?. Man yra tekAi?? ne tik sakyti pamokslAi?? A?uvims, bet ir pasiklausyti, kAi?? jos mAi??sto. Sako, kad eiti reikia. O anoje Ai??jimo partitAi??roje yra ir tAi??sinys ai??i?? kAi?? siAi??loma daryti sutikus paukA?tA?, debesA? arba radus negyvAi?? A?uvA?. Tai reiA?kia, kad galima (leidA?iama) elgtis ir visai kitaip arba, galA? gale, liautis elgusis, kAi?? mes visi ir padarysime.

K. P.:SenovAi??s graikai valstybAi??s valdymAi??, politikAi?? taip pat laikAi?? menu, labiau siedami jA? su gebAi??jimu A?tikinti, iA?kalba, retorika, taigi su mAi??zos KaliopAi??s, kuriai dar teko globoti epinAi?? poezijAi?? (neA?inia, ar Platonas ir epinius poetus norAi??jo iA?tremti iA? savo ValstybAi??s), globojama sritimi. Ar A?A?velgiate meno apraiA?kA? A?iuolaikinAi??s Lietuvos Respublikos valdyme? O Europos Parlamente?

V. L.: Manau ir ne kartAi?? esu sakAi??s, kad politika ai??i?? kultAi??ros dalis. Menkos kultAi??ros A?monAi??s daro prastAi??, primityviAi??, vulgariAi?? politikAi??. Politika kaip menas ai??i?? tai bendrumo, A?tikinimo, sutelkimo menas (kai reikia demoso A?galiojimA?) ai??i?? A?ia man irgi aiA?ku. Yra dalykA? ryA?ys, o gal ir tapatybAi??. KaliopAi?? su Melpomene eina ratelio ir esmingai dalyvauja kurdamos objektAi?? (valdAi??) istorijos mAi??zai ai??i?? koks ten jos vardas?

Pabaigai dar posmelis. Pusantro iA? 2010 metA?.

IA? nevilties jis
krAi??sdavo juokus.
IA? pasiutimo
mylAi??jo tAi??vynAi??.
Tu visai neA?inotum ai??i??
jei nedainuotum ai??i??
kas pasaulio A?irdy.

medicament penedicide.