Paieškos rezultatai (932)


50 laiškų iš praeities… Pokalbis su Antanu Sutkumi

Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos fotografijos mokyklos įkūrėjas ANTANAS SUTKUS mini 75-erių metų sukaktį. Šviesoraščio maestro kalbina Vygantas Švoba.

Skaityti toliau

Mitologinė erdvė ir semiotika

Manau, mitologinė erdvė yra gyva ir tikra, kaip ir pats gyvenimas, o semiotika – ne.

Einu karštą gegužės dieną palei Nerį. Žiūriu, ant suoliuko sėdi mano studentė su drauge.

Skaityti toliau

Paskutinė Dariaus ir Girėno savaitė: naujoji chronologija

Festivalis Kino pavasaris kovą suteikė dar bent keturias progas pamatyti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 80-mečiui sukurtą, aktoriaus Remigijaus Sabulio režisuotą dokumentinį filmą Lituanica paslaptis. Juosta rodoma kategorijoje „Lietuvių filmai. Premjeros“. Pirmąją premjerą, režisieriui pakvietus, teko žiūrėti Vilniuje 2013 m. gruodžio 13 d.: po netikėto finalo – bioenergetiko Arvydo Daškaus „pokalbio“ su lakūnų dvasiomis prie memorialo Myslibuže – pabaigos titrai slinko tyloje. Salė nuščiuvusi, ekranas gęsta, šviesos įsižiebia. Kažkas mandagiai pradėjo ploti: „Ačiū“. Filmo kūrėjai paskubom linktelėjo: „Nėr už ką, viso gero“.

Skaityti toliau

„Galime šį tą nudirbti“

Nepriklausomybę esame linkę vaizduoti kaipo politinį įvykį, jį gaubdami pagal skonį arba šviesiomis romantiškomis patriotizmo, arba tamsiomis nepakantaus nacionalizmo spalvomis. Ir vienoje, ir kitoje pažiūroje esama tiesos, nes tautiniame atgimime matyti ir gero, ir blogo. Tačiau apsiribojant politika, lieka nepastebėta nepriklausomybės socialinė reikšmė: juk tąsyk aukštyn kojom apsivertė klasinė hierarchija, nes krašto šeimininku tapo žemiausias sluoksnis.

Skaityti toliau

Maceinos Tautinis auklėjimas

Praėjusį mėnesį pirmą kartą perskaičiau Antano Maceinos knygą Tautinis auklėjimas (toliau TA). Šis beveik 300 puslapių darbas, Maceinos daktaro disertacija, išvydo pasaulio šviesą prieš 80 metų. Knyga buvo parašyta labai greitai, praėjus vos dvejiems metams po universiteto baigimo, Maceinai dar studijuojant užsienyje. Pats Maceina pažymi, kad „studijoms užsienyje skirti metai (1932—1935) prabėgo beskaitant ir berašant“. „Visur buvau […] „laisvas klausytojas“, gerokai tingus paskaitoms lankyti, užtat gana uolus sėdėti bibliotekose“. Tad pats Maceina prisipažįsta iš dalies buvęs savamoksliu filosofu. Laisvas skaitymas ir neprisirišimas prie vienos mokyklos suteikia daugiau intelektinės laisvės, bet ir kartu didina tikimybę, kad bus plaukiojama problemų paviršiuje.

Skaityti toliau

Dienoraštis

Vasario 26 d. Sėdžiu rytiniame lėktuve į Kijevą. Skrendu su psichologų misija. Ją sudaro: dvi psichologės Aušra ir Aina, du motyvacinės psichologijos specia­listai, populiariai vadinami koučeriais (nuo angliško couch – treneris) Marijanas ir Sergejus. Misiją dar lydi žurnalistas Dominykas ir humoro jausmu pasižymintis fotografas Augustas. Mano paties funkcija yra kiek neapibrėžta: pagalba vienai iš misijos organizatorių ir koordinatorių Agnei, kuri turi išmėžti organizacinį chaosą.

Skaityti toliau

Feminizmo performansai

Viešumoje vis dar girdėti atgarsių istorijos apie feministiškai perdainuotą Lietuvos himną, „didvyrius“ keičiant „didmotėmis“, tėvynę – „motyne“ ir pan. Tolesnis žingsnis neabejotinai turėtų būti siekis performuluoti ir įteisinti alternatyvias formas tokių žodžių kaip „tauta“, „tėvynė“ ar net „Lietuva“, kad jais žymimi objektai galėtų tapti ir moterų, ne vien vyrų meilės objektais. Pavyzdžiui, „táutas“, „motynis“ ar „Liẽtuvas“.

Skaityti toliau

Korupcija sveikatos sistemoje

Lietuvoje korupcija yra aktualija. Todėl ji tiriama, vertinama ir aptariama nuolat. Taip pat nuolat su ja kovojama. Kiekviena nauja šluota pasišauna išrauti korupciją su šaknimis, bet kadangi šluotos rovimui nepakanka, korupcijos šaknys styro kaip styroję. Tad visai nestebina, kad jos nei ilgis, nei plotis, nei kiti indeksuoti matmenys nemažėja. Tarp labiausiai korupcija pasižyminčių sričių nuolat minima sveikatos apsauga.

Skaityti toliau

Prieškario fotografų organizacijos Kaune

Lietuvos fotografija nuo pat pirmųjų 1839 m. mūsų krašte padarytų dagerotipų iki nepriklausomybės atgavimo 1918 m. net 77 metus vystėsi nelaisvės sąlygomis. Šalyje iki tarpukario nebuvo nei vienos fotografų organizacijos, kuri būtų koordinavusi jų veiklą, rengusi parodas, leidusi fotografijai skirtus leidinius. Tik 1926 m. kovo 13 d. Kauno komercinių fotoateljė savininkai įkūrė pirmąją šalyje organizaciją – Lietuvos fotografų profesionalų draugiją[1]. Suvažiavimas vyko fotografo Karlo Baulo ateljė (Kaunas, Laisvės al. 57). Dalyvavo daugiau kaip 50 fotografų, išrinkta valdyba (Šimonas Bajeras, Izidorius Girčys, Mejeris Smečechauskas ir kt.). Organizacija vienijo visos Lietuvos fotografus (taip skelbė įstatai), rūpinosi komercinių ateljė savininkų reikalais, bandė spręsti jų problemas, siekė fotografijos išsivystymo ir plėtros. Nors iki pat organizacijos panaikinimo 1940 m. vykdavo suvažiavimai, buvo renkama valdyba, tačiau visa veikla tebuvo deklaratyvaus pobūdžio. Fotografai mėgėjai liko nuošalyje. Jiems buvo reikalinga sava organizacija, kurios įkūrimo teko palūkėti.

Skaityti toliau

Šiaulių fotometraštininkas Algirdas Musneckis

Rašyti apie žmones, kuriuos pažįsti, yra labai sudėtinga, mat kyla pavojus pačiam rašymo aktui tapti subjektyvia asmeninių patirčių kontempliacija. Kartais atrodo, kad toks tekstas negali pasiūlyti jokių konkrečių vertinimo kriterijų, kad jis tebus įvykusių susitikimų ir pokalbių atpasakojimas. Žinia, asmeniškumai dažnai lemia tendencingą, nekritišką draugo portretą.

Skaityti toliau