Paieškos rezultatai (932)


Gegužės albumai

Nuo pat starto 2009-aisiais „Silence Music” įkūrėjas Vidmantas Čepkauskas-Vidis ir komanda nustatė deramą tiek muzikos turinio, tiek jo pateikimo kartelę ir lig šiol ją preciziškai išlaiko. Didžiulis dėmesys vizualiniam leidinių apipavidalinimui (griežtai tik juoda ir balta spalvos, minimalistinis dizainas), muzikos sklaida tarptautiniu mastu, bendradarbiavimas su bendraminčiais iš kitų šalių – greta vietos kūrėjų, kurių daugelis muzikos rinkoje jaučiasi kaip naktį miške palikti be kompaso, „Silence” atrodo ramūs vilkai, žinantys, ką daro.

Skaityti toliau

Londono muzikinis savaitgalis Vilniuje

Šie metai, ko gero, pirmi tokie, kai į Vilnių koncertuoti ne festivalių pretekstu atvyksta (ir dar ketina atvykti) ilgas tradicijas išugdę ir aukštą tarptautinę poziciją turintys simfoniniai orkestrai, kurių koncertai reikšmingai formuoja mūsų simfoninių koncertų sezoną. Kad šie vakarai paprastai vyksta Nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje, savaip verčia priprasti prie teatro kaip koncertinės erdvės, kuri, regis, iš tikrųjų akustiniu požiūriu palankesnė simfoniniams koncertams nei operos spektakliams.

Skaityti toliau

Rašytoja, už virvelės laikanti skrendančius dujų balionus. Pokalbis su režisiere Agne Marcinkevičiūte

Naujas lietuviškas dokumentinis filmas „Vienatvės gaudesys“ buvo kuriamas ketverius metus. Visą šį laiką filmo herojė Jolita Skablauskaitė rašė savo naująjį romaną „Žiežulės“. Dabar išvystame ir knygą, ir filmą.

Skaityti toliau

Laudatio Adamui Michnikui

Gegužės 23 d. Lietuvos paveikslų galerijoje – Chodkevičių rūmuose įvyko iškilmingas vakaras, pagerbiant pirmuosius Jerzy’o Gedroyco premijos laureatus – istoriką, eseistą, žurnalistą Adamą Michniką ir Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorių Bogdaną Szlachtą. Tai Jerzy’o Gedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo, jungiančio Lietuvos ir Lenkijos intelektualus (valdybos pirmininkas – prof. Alvydas Nikžentaitis), įsteigtas apdovanojimas, kuris kasmet bus skiriamas dviem asmenims, reikšmingai patalkinusiems kaimyninių tautų susikalbėjimui – vienais metais Lenkijos, kitais – Lietuvos atstovams.

Skaityti toliau

90-uosius Lietuvoje reikia sukurti. Pokalbis su Jurijumi DOBRIAKOVU

Saldūs 90-ieji. Laikas, kai 2pac dar buvo ne holograma, žodis internetas buvo rašomas kabutėse ir iš didžiosios raidės, „Prozako karta” atrodė geriausia kada nors išleista knyga, o Jimas Carrey’s – juokingiausias aktorius (jis vis dar toks yra!).

Skaityti toliau

Žiniasklaidos laikas (9)

Rašytojo Sauliaus Šaltenio ir režisieriaus Jono Vaitkaus užmojis sukurti meninį filmą apie Salomėją Nėrį „Demonų amžius“ sudomino žiniasklaidą, kuri ėmė negailestingai manipuliuoti tema, įvairiais pastarąjį sumanymą komentavusiais ekspertais ir visuomenės dėmesiu. Mano nuomone, deja, tenka konstatuoti, jog vienu pačių nekorektiškiausių tekstų šiuo atveju yra 2014 m. kovo 30 d. Delfi.lt paskelbta publikacija „Istorikai skambina pavojaus varpais: rengiama dirva būsimai okupacijai“ (jo autorės dėka ir man pačiam teko patirti, ką reiškia atsidurti žiniasklaidos manipuliacijų lauke).

Skaityti toliau

Intelektualinė XX a. miesto kūrimo istorija ir dabartis

Pasaulio žmogaus Almanto Samalavičiaus tyrinėjimuose urbanistikos studijos užima nepaprastą ir reikšmingą vietą. Miestas, kaip sakrali, šeimos ir tradicijų sąlygojama, jaunystės patirčių kupina, brandžiam dvasingumui įkvepianti, eventuali ir marginali vieta, užvaldžiusi jo protą bei jausmus, lėmė ir profesinius prioritetus.

Skaityti toliau

„Spaudos draudimas paakino ir pagreitino lietuvių tautos atgimimą“

Ši frazė iš redaktorių Jono Aisčio ir Stepo Zobarsko pratarmės, parašytos 1954 metais JAV išleistam literatūros metraščiui „Gabija”, skirtam spaudos atgavimo penkiasdešimtmečiui ir tremties dešimtmečiui paminėti. Didžiulė knyga (545 p.) pradedama Jurgio Baltrušaičio ketureiliu („Aš žinau, žinau, kaip žvaigždės krinta”) ir baigiama Jono Aisčio straipsniu „Paskutinysis penkiasdešimtmetis”. Spaudos atgavimo šimtmetį minėjome rimtai, rūpestingai, bet permąstydama 110-ąsias to ypatingo įvykio metines, pirmiausia atsimenu „Gabiją” ir ją atsiverčiu.

Skaityti toliau

Karolis Strautniekas: „Norėčiau, kad skaitytojas pats užbaigtų piešinio pasakojamą istoriją“

Dar visai neseniai įspūdingo dydžio Bolonijos vaikų knygų mugėje klaidžiojęs jaunas iliustruotojas Karolis Strautniekas šiandien intensyviai darbuojasi toliau kurdamas įvairias iliustracijas užsienio žurnalams, internetiniams portalams bei –­ žinoma – sau. Gegužės 17 d. iki pat rugsėjo mėnesio jo ir dar devynių Lietuvos iliustruotojų darbai bus eksponuojami Prancūzijos mieste Kompjene, André François centre.

Skaityti toliau

Šį mūsų nerimo pavasarį

Šį mūsų nerimo pavasarį, kai žvelgiu pro atdarą langą į stogus su kokliniais kaminėliais, tarp kurių stirkso antenos, panašios į mažų kranų gerves, nors vėjo lyg ir nėra, vos pastebimai sukinėjančias savo kaklus, tarsi būtų mano vienatvės radarai, man siunčiantys ženklus, kurių suprasti aš negaliu…

Skaityti toliau