Paieškos rezultatai (932)


Biblijos atspindžiai H. Melville’io romane „Mobis Dikas, arba banginis“ ir jų perteikimas

Sunkiausia bendravimo su Dievu forma – lingvistinė. Šventųjų tekstų vertėjas privalo žvelgti tuo pat metu ir pro mikroskopą, ir pro teleskopą, kad nesuklystų, bandydamas įskaityti popieriuje žodžio reikšmę, o dangaus begalybėje – pasakymo prasmę, kad žodžio siaurumu nepažemintų Dievo visažinystės.

Skaityti toliau

Marcelijaus Martinaičio ruduo

Vasario mėnesį, prieš pat Vilniaus knygų mugę, pasirodė nauja, deja, pomirtinė Marcelijaus Martinaičio knyga „Nenoriu nieko neveikti”. Pirmas ir labai tvarus įspūdis: kokia graži knyga! Jos dailininkė Deimantė Rybakovienė. Viršelyje poeto anūkės Justinos Skučaitės pieštas M. Martinaičio portretas – veido kontūras, atpažįstamas, rodantis geranoriškai ironiškąją, o gal ironiškai elegiškąją poeto asmenybės pusę. Vytauto Balčyčio fotografijos, darytos M. Martinaičio namuose Vanaginėje 2013 m. balandžio 18 d. fiksuoja turbūt dar nedaug tepakitusią poeto kasdienio gyvenimo aplinką: erdvus, patogus kambarys ir taip kaimietiškai ant sienos sukabinti drabužiai, kitoje nuotraukoje priartinti ant viršaus kabantys poeto lietpaltis ir kepurė (dažniau sutikdavusieji M. Martinaitį dar prisimena ne tik jų spalvą, bet ir atspalvį); viena priešais kitą paliktos veltinės šlepetės, šalia tarsi ką tik nusimautos vilnonės kojinės; nuo suo­džių pajuodusi dūmtraukio sklendė, įskilęs sienos tinkas.

Skaityti toliau

Lietuviškų tradicijų skrynelę pravėrus. Pokalbis su Libertu KLIMKA

2013-ųjų pabaigoje leidykla „Didakta” išleido Lietuvos edukologijos universiteto Baltų proistorės katedros profesoriaus, hab. dr. Liberto Klimkos knygą „Lietuviškų tradicijų skrynelė”.
Apie šį leidinį su Libertu Klimka kalbasi Irena Seliukaitė.

Skaityti toliau

Skaitome su Jakoszu: vasaris

Manding, šįsyk teks šneką pradėti be visokių įžangų, –­ daugumą dalykų, kuriuos vienas sau mintijau apie kultūrinę spaudą, jau pasakiau anksčiau. Be to, esu kontūzytas (Poezijos dieną smagiai nulėkiau nuo savo dviračio) – tai dar, žiūrėk, prikalbėčiau kokių nesąmonių. Todėl prieš prabildamas apie literatūrines publikacijas, atliksiu tik tai, ką privalau, o privalau, – nors čia tik sąžinės klausimas, – atsiprašyti „Durų” leidėjų, kuriems sausio mėnesio apžvalgoje priskyriau kone dvigubai daugiau valstybės paramos, nei jie gavo iš tikrųjų; tikrai jaučiuos mažumę kaltas, sorry.

Skaityti toliau

Stasys Jonauskas: „Nerašau datų prie eilėraščių…“

Tėvai nežinojo, kad rašau. Nieko aš jiems nesakiau. Kai tėvas mirė, aš tikriausiai ir pradėjęs rašyti nebuvau. Tiesiog nežinau, gal kartais ir matė, kad ten sėdžiu, kažką rašau. Gal mama vėliau ir sužinojo, nors vargu. Rašyti pradėjau atsitiktinai, kaip vaikas. Šeštoje ar septintoje klasėje, tiksliai nepamenu. Tai buvo gal 1963-aisiais, nes 1964 metais baigiau aštuonmetę Gėsalų mokyklą. Mokykloje buvau skaitęs keletą knygelių. Viena pirmųjų tarp senų daiktų rasta ir perskaityta V. Hugo „Paskutinė nuteistojo mirti diena”. Jeigu gerai prisimenu, ten buvo pasisakoma prieš mirties bausmę. Dabar dar atsimenu, parašiau: „Pavasari, pavasari, ateiki pas mus / Pavasari, pavasari, į mūsų namus / Pavasari, pavasari, mes tavęs laukiam / Pavasari, pavasari, mes tave šaukiam.”

Skaityti toliau

Premijuotas mokslas Lietuvoje

Lietuvos mokslo premijų teikimas – reta proga, kai vienoje erdvėje susitinka ir vieni kitų gali pasiklausyti humanitarinių, tiksliųjų mokslų ir gamtamokslio atstovai, o dar retesnė proga viešoje erdvėje susitikti iškiliausiems mokslininkams ir aukščiausio rango politikams. Kaip gi vyko, jei išvis įvyko, tas susitikimas šio mėnesio pradžioje Lietuvos mokslų akademijoje?

Skaityti toliau

Žalias yra sąmonės tiltas

Dar mąsčiau apie Avromo Suckeverio „Žaliąjį akvariumą”, kai išgirdau liūdną žinią – mirė Icchokas Meras, išmintingas lietuvių kalbos rašytojas, neužmirštamo romano „Lygiosios trunka akimirką” autorius,žydas žemaitis, ištaręs: „Kelmė išmokė mane žvelgti į gyvenimą lietuvio akimis ir neužmiršti, kad esu žydas…”

Skaityti toliau

Iš nespausdintų eilėraščių

Poetui Jonui Strielkūnui kovo 16 d. būtų sukakę 75-eri.

Skaityti toliau

Okupuotas protas

Julius Sasnauskas vienoje savo esė taip apibrėžė žodžio „okupacija” reikšmę: „Lotynų kalbos žodyne besitikrindamas žodžio „okupacija” reikšmes aptikau, kad jis gali reikšti ne tik užgrobimą ar pasisavinimą, bet ir apsėdimą. Tai, kas prasidėjo Lietuvoje 1940-ųjų birželį, dar galėtų būti paaiškinama ir šia sąvoka”.

Skaityti toliau

Žaidimo objektai

Visgi baisiai sudėtinga rašyti apie gimtą miestą ir to miesto dailės mokyklą, kurią, žinoma, teko dar ir baigti. Sudėtinga, nes tai jau dariau daugybę kartų įvairiomis progomis (o progų mokykla pateikia nuolat), ir surasti kokį nors aspektą, kuris dar nebūtų aptartas, išties darosi vis sunkiau. Bet tiek to: šįkart mokyklos tekstui galima pritaikyti sukaktuvių sveikinimo šabloną. Iš karto patikslinu: mokykla šiuo atveju – VDA Telšių fakultetas. Per netrumpą savo gyvavimo laiką ši institucija ne kartą keitė savo pavadinimą – nuo Telšių amatų mokyklos per Telšių taikomosios dailės technikumą, Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą, kol galiausiai „pakilo” socialinės hierarchijos laipteliais ir prisijungė prie Vilniaus dailės akademijos, tapdama vienu jos fakultetų.

Skaityti toliau