Henryai??i??s Milleris: ai??zBAi??draujantis protas mene yra maA?iausiai naudingasai???

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Lina A?ukauskaitAi??
DATA: 2013-05

Henryai??i??s Milleris: ai??zBAi??draujantis protas mene yra maA?iausiai naudingasai???

drugstore.

Lina A?ukauskaitAi??

1934 m. tuomet keturiasdeA?imt dviejA? ParyA?iuje gyvenantisAi??Henry’s MillerisAi??(1891ai??i??1980) iA?leido savo pirmAi??jAi?? knygAi?? ai??zVAi??A?io atogrAi??A?a”. ai??zThe Paris Review” A?urnalistas George’as Wickes’as, 1961 m. kalbindamas raA?ytojAi?? Londone, mano, kad po nesibaigianA?ios kaltinimA? nepadorumu ir cenzAi??ros lavinos su Milleriu pagaliau galima pasiA?nekAi??ti ne tik apie knygas.

ai??zKnygos mano gyvenime” teigiate, kad daugelis raA?ytojA? ir dailininkA? kuria nepatogiomis sAi??lygomis. Manote, kad tai padeda?
Taip. KaA?kodAi??l pradAi??jau manyti, kad dirbdamas raA?ytojas ar bet kuris kitas menininkas maA?iausiai galvoja apie komfortAi??. GalbAi??t diskomfortas A?iek tiek padeda arba skatina. A?monAi??s, galintys dirbti geresnAi??mis sAi??lygomis, daA?nai renkasi dirbti varganoje aplinkoje.

Ar A?is diskomfortas nAi??ra psichologinis? Kaip pavyzdA? minite Dostojevskio atvejA?…
NeA?inau. Man A?inoma, kad Dostojevskis visada kamavosi, taA?iau negalima teigti, kad jis sAi??moningai rinkosi psichologinA? diskomfortAi??. Ne, labai tuo abejoju. Nemanau, kad kas nors renkasi tokius dalykus, nebent nesAi??moningai. Manau, daugelis raA?ytojA? turi tai, kAi?? galAi??tume pavadinti demoniA?ka prigimtimi. Juos visada kamuoja sunkumai. Ne tik tada, kai jie raA?o, arba todAi??l, kad jie raA?o, o visais gyvenimo klausimais: santuokos, meilAi??s, verslo, pinigA?, visko. Tai kAi??rybingos asmenybAi??s bruoA?as.

AnksA?iau teigAi??te, kad kaA?kas uA?valdo Jus iA? vidaus.
Taip, A?inoma. Paklausykite. Kas sukuria didA?iAi??sias knygas? Tai ne mes, kurie A?raA?ome savo vardus. Kas yra menininkas? Tai A?mogus, kuris turi antenAi?? ir A?ino, kaip prisijungti prie sroviA?, judanA?iA? atmosferoje ir kosmose ai??i?? tai viskas, kAi?? jis sugeba. Kuris iA? mAi??sA? yra originalus? Viskas, kAi?? darome, viskas, kAi?? galvojame, jau egzistuoja; esame tik tarpininkai, besinaudojantys tuo, kas sklando ore, tai viskas. KodAi??l idAi??jos, dideli moksliniai atradimai daA?nai gimsta tuo pat metu skirtingose pasaulio dalyse? Tas pats vyksta su elementais, iA? kuriA? gimsta eilAi??raA?tis, puikus romanas ar bet koks meno kAi??rinys. Jie jau sklando ore, tik dar nAi??ra A?gavAi?? balso. Jiems reikalingas A?mogus, interpretatorius. AiA?ku, tiesa ir tai, kad kai kurie A?monAi??s pranoksta savo laikus. TaA?iau A?iandien ai??i?? nemanau, kad yra bent vienas menininkas, kuris taip pranoktA? savo laikus, kaip mokslininkas. Menininkas atsilieka, jo vaizduotAi?? neA?engia drauge su mokslu.

Kaip paaiA?kintumAi??te faktAi??, kad kai kurie A?monAi??s yra kAi??rybingi? Angus Wilsonas teigia, kad menininkas raA?o dAi??l tam tikros traumos, kad naudojasi menu kaip terapija savo neurozei A?veikti. Aldous Huxley’us laikosi visiA?kai kitos nuomonAi??s ir sako, kad raA?ytojas visA? pirma yra sveikas ai??i?? jei jA? kamuoja neurozAi??, tai apsunkina jA? kaip kAi??rAi??jAi??. Ar turite nuomonAi?? A?iuo klausimu?
Manau, tai priklauso nuo konkretaus raA?ytojo. Nemanau, kad galima daryti tokius pareiA?kimus apie raA?ytojus kaip apie visumAi??. RaA?ytojas pirmiausia yra A?mogus, A?mogus, kaip ir kiti; jis gali bAi??ti neurotikas arba ne. Turiu galvoje, neurozAi??s ar bet kurie kiti dalykai, formuojantys jo asmenybAi??, neturi nieko bendro su raA?ymu. Manau, tai kur kas mA?slingesnis dalykas, nebandyA?iau prie jo kiA?ti nagA?. Esu sakAi??s, kad raA?ytojas ai??i?? tai A?mogus, turintis antenAi??. Jei jis iA? tiesA? A?inotA?, kas yra, bAi??tA? labai nuolankus. SuvoktA? save kaip asmenA?, turintA? tam tikrA? gebAi??jimA?, kurie skirti tarnauti kitiems. Jam nAi??ra ko didA?iuotis, jo vardas nieko nereiA?kia, jo ego lygus nuliui, jis tAi??ra ilgos procesijos instrumentas.

Kada suvokAi??te, kad turite A?A? gebAi??jimAi??? Kada pradAi??jote raA?yti?
TurAi??jau pradAi??ti dirbdamas ai??zWestern Union”. Ai??iaip ar taip, bAi??tent tada paraA?iau savo pirmAi??jAi?? knygAi??. Tuo metu raA?inAi??jau ir kitus trumpus tekstus, taA?iau didysis lAi??A?is A?vyko tada, kai 1924 m. iA?Ai??jau iA? darbo ai??i??Ai?? nusprendA?iau bAi??ti raA?ytoju ir visiA?kai atsiduoti A?iai profesijai.

Vadinasi, pradAi??jote raA?yti likus deA?imtmeA?iui iki ai??zVAi??A?io atogrAi??A?os” pasirodymo?
Taip, panaA?iai. Per tAi?? laikAi?? A?alia kitA? tekstA? paraA?iau du ar tris romanus. TiesAi?? sakant, iki ai??zVAi??A?io atogrAi??A?os” jA? buvo du.

ai??zAtvirame laiA?ke visur esantiems siurrealistams” raA?ote: ai??zAmerikoje raA?iau siurrealistine maniera dar prieA? iA?girsdamas A?A? A?odA?.” KAi?? siurrealizmas Jums reiA?kia dabar?
Kai gyvenau ParyA?iuje, vartodavome labai amerikietiA?kAi?? posakA?, tam tikru aspektu paaiA?kinantA? siurrealizmAi?? geriau nei bet koks kitas apibrAi??A?imas. Sakydavome: ai??zLet’s take the lead.” Tai reiA?kAi?? nerti A? pasAi??monAi??s gelmes ai??i?? paklAi??stant instinktams, vadovaujantis impulsais, iA? A?irdies, su visa drAi??sa arba kaip tik norite tai A?vardyti. TaA?iau tai mano suvokimas, ne visiA?kai atitinkantis siurrealizmo doktrinAi??. PrancAi??zA? paA?iAi??ros ai??i?? doktriniA?kos paA?iAi??ros ai??i?? man buvo nelabai svarbios. RAi??pAi??jo tik tai, kad tame radau kitAi?? raiA?kos bAi??dAi?? ai??i?? papildantA?, iA?ryA?kinantA?, taA?iau naudojamAi?? pernelyg pasikliaujant protu. Man regis, A?ymAi??s siurrealistai per atsargiai naudojo A?iAi?? technikAi??. Ji tapo nesuprantama, neatitinkanti savo paskirties. Tas, kuris tampa visiA?kai nesuprantamas, praA?Ai??va.

Ar siurrealizmas paaiA?kina tai, kaip suprantate frazAi?? ai??zA? naktinA? gyvenimAi??”?
Taip, kur svarbiausia vieta tenka sapnui. Siurrealistai pasinaudoja sapnu, o jis visada nuostabiai vaisingai atskleidA?ia patirtA?. SAi??moningai ar ne ai??i?? net ir nebAi??dami siurrealistai, visi raA?ytojai naudoja sapno logikAi??. Matote, bAi??draujantis protas mene yra maA?iausiai naudingas.

O kaip dadaizmas? Ar kada buvote A? jA? A?sitraukAi??s?
Taip, dadaizmas man buvo netgi svarbesnis nei siurrealizmas. DadaistA? judAi??jimas buvo kaA?kas iA? tiesA? revoliucingo. SAi??moninga pastanga apversti stalus aukA?tyn kojomis, parodyti visiA?kAi?? mAi??sA? dabartinio gyvenimo liguistumAi??, visA? mAi??sA? vertybiA? menkavertiA?kumAi??. Tarp dadaistA? buvo puikiA? A?moniA?, ir jie visi turAi??jo humoro jausmAi??. Tai buvo judAi??jimas, vertAi??s ir juoktis, ir mAi??styti.

best prices for motillum.

Man regis, ai??zJuodajame pavasaryje” gerokai priartAi??jate prie dadaizmo.
Be abejo. Tuomet buvau lengviausiai paveikiamas A?spAi??dA?iA?. Kai pasiekiau EuropAi??, buvau atviras viskam, kas vyko aplinkui. Tiesa, apie kai kuriuos dalykus A?inojau dar gyvendamas Amerikoje. PavyzdA?iui, kai atsirado literatAi??rinis A?urnalas ai??zTransition” ai??i?? Jolas atliko nuostabA? darbAi??, atrinkdamas visus tuos keistus raA?ytojus ir menininkus, apie kuriuos niekada nebuvome girdAi??jAi??. Prisimenu, kaip keliavau A? ai??zArmory Show” pasiA?iAi??rAi??ti Marcelio Duchamp’o ai??zLaiptais kylanA?io akto” ir daugybAi??s kitA? puikiA? dalykA?. JauA?iausi pakerAi??tas ir apsvaigAi??s. Visa tai buvo, ko aA? ieA?kojau ai??i?? atrodAi?? taip artima man.

Visada buvote geriau suprantamas ir vertinamas Europoje nei Amerikoje ar Anglijoje. Kaip tai paaiA?kintumAi??te?
KAi?? gi, nelabai turAi??jau galimybAi?? bAi??ti suprastas Amerikoje, kadangi mano knygos ten nebuvo spausdinamos. Nepaisant to ir fakto, kad esu A?imtaprocentinis amerikietis (kasdien suvokiu tai vis geriau), iki A?iol geriau sutariu su europieA?iais. Su jais galAi??jau kalbAi??tis, lengviau iA?reikA?ti savo mintis, bAi??ti greiA?iau suprastas. Su jais jauA?iu tvirtesnA? ryA?A? nei su amerikieA?iais.

Savo knygoje apie PaA?enAi?? raA?ote, kad Amerikoje menininkas bus pripaA?intas nebent tada, jei leisis A? kompromisus su savimi. Ar vis dar taip jauA?iatAi??s?
Taip, labiau nei bet kada. JauA?iu, kad Amerika iA? esmAi??s yra prieA? menininkus, menininkas yra Amerikos prieA?as ai??i?? jis gina individualumAi?? ir kAi??rybingumAi??, o tai yra kaA?kaip neamerikietiA?ka. Mano manymu, iA? visA? A?aliA? ai??i?? A?inoma, jei nekalbAi??sime apie komunistines valstybes ai??i??Ai?? Amerika yra labiausiai mechanizuota ir robotizuota.

KAi?? 4-ajame deA?imtmetyje radote ParyAi??A?iuje, ko negalAi??jote rasti Amerikoje?
Manau, radau laisvAi??, kokios niekada nepaA?inojau Amerikoje. Daug lengviau uA?mezgiau paA?intis su A?monAi??mis ai??i?? turiu galvoje tuos, su kuriais man patiko kalbAi??tis. Sutikau daugiau panaA?iA? A? save. TaA?iau svarbiausia buvo tai, kad jauA?iausi toleruojamas. NepraA?iau supratimo ar pripaA?inimo. Pakako tolerancijos. Amerikoje niekada to nejutau.

Gertrude Stein yra sakiusi, kad gyvenimas PrancAi??zijoje iA?grynino jos anglA? kalbAi??. Ji nevartojo jos kasdieniame gyvenime, todAi??l tapo stiliaus meistre. Ar gyvenimas ParyA?iuje panaA?iai paveikAi?? ir Jus?
Ne visai, bet suprantu, kAi?? ji turAi??jo galvoje. A?inoma, bAi??damas ten aA? kur kas daA?niau kalbAi??jau angliA?kai nei Gertrude Stein. Nepaisant to, visAi?? laikAi?? buvau pripildytas prancAi??zA? kalbos. Kasdien bAi??nant svetimoje kalbinAi??je aplinkoje iA?ryA?kAi??ja tavo kalba. Pradedi A?sisAi??moninti jos atspalvius ir niuansus, kuriA? nAi?? nepastebAi??davai. Taip pat pradedi A?A? tAi?? pamirA?ti, o tai sukelia troA?kimAi?? atgaivinti tam tikras frazes ir posakius.

Ar turAi??jote kAi?? nors bendro su Gertrude Stein arba jos aplinka?
Ne. Niekada su ja nesusitikau ir nepaA?inojau nieko, kas priklausAi?? jos ratui. TaA?iau tuo metu nelabai daug A?inojau apie bet kokA? ratAi??. Visada buvau vieniA?as vilkas, nusiteikAi??s prieA? grupes ir kompanijas, sektas ir kultus, doktrinas ir kitus panaA?ius dalykus.

Ar ParyA?iuje nepaA?inojote jokiA? amerikieA?iA? raA?ytojA??
PaA?inojau WalterA? LowenfelsAi??, SamuelA? PutnamAi??, MichaelA? FraenkelA?. SherwoodAi?? AndersonAi??, Dos Passos, SteinbeckAi?? ir SaroyanAi?? sutikau vAi??liau, Amerikoje. Beje, vos keletAi?? kartA?, ne daugiau. MAi??sA? niekada nesiejo tikras ryA?ys. IA? visA? sutiktA? amerikieA?iA? raA?ytojA? SherwoodAi?? AndersonAi?? iA?skirA?iau kaip tAi??, kurA? mAi??gau labiausiai. Dos Passos buvo A?iltas ir nuostabus vyrukas, taA?iau Sherwoodas Andersonas ai??i?? nuo pat pradA?iA? A?simylAi??jau jo darbAi??, stiliA?, kalbAi??. Taip pat mAi??gau jA? kaip A?mogA? ai??i?? net jei ir smarkiai nesutarAi??me dAi??l daugelio dalykA?, ypaA? Amerikos klausimu. Jis mylAi??jo AmerikAi??, gerai jAi?? paA?inojo, dievino A?mones ir viskAi??, kas buvo su ja susijAi??. AA? ai??i??Ai?? prieA?ingai. TaA?iau man patiko klausytis jo kalbA? apie AmerikAi??.

Ar paA?inojote daug britA? raA?ytojA?? Juk tarp jA? turAi??jote senA? biA?iuliA?, kaip Durrellis ar Powysas.
Durrellis, taip, A?inoma, taA?iau man sunku galvoti apie jA? kaip apie britA? raA?ytojAi??. Mano nuomone, jis visiA?kai nebritiA?kas. Johnas Cowperis Powysas, savaime suprantama, padarAi?? man milA?iniA?kAi?? A?takAi??, taA?iau aA? niekada jo nepaA?inojau ir nepalaikiau su juo ryA?iA?. NedrA?sau! Buvau nykA?tukas, o jis ai??i?? milA?inas. Jis buvo mano dievaitis, mano mokytojas, mano stabas. SusidAi??riau su juo bAi??damas vos virA? dvideA?imties. Jis skaitydavo paskaitas Niujorko Labor temples, Cooper Union ir panaA?iose vietose. IA?girsti jA? kalbant kainavo vos deA?imt centA?. Po kokiA? trisdeA?imties metA? nuvykau pamatyti jo A? VelsAi?? ir savo nuostabai supratau, kad jis A?ino, kAi?? raA?au. MaA?a to, panaA?u, kad A? mano kAi??rybAi?? A?velgAi?? su didele pagarba.

Tuo metu paA?inojote ir OrwellAi???
OrwellAi?? sutikau du ar tris kartus jam lankantis ParyA?iuje. NegalAi??A?iau vadinti jo draugu, tai tebuvo oficiali paA?intis. TaA?iau aA? buvau pamiA?Ai??s dAi??l jo knygos ai??zDienos ParyA?iuje ir Londone”. Manau, tai klasiA?kas kAi??rinys. Vis dar laikau jA? geriausia Orwello knyga. Vis dAi??lto, net jei jis ir buvo savaip A?aunus vyrukas, galiausiai pradAi??jau laikyti jA? kvailiu. Jis buvo toks panaA?us A? daugelA? britA? ai??i?? idealistas, mano akimis, kvailas idealistas. PrincipA? A?mogus, kaip mes sakome. PrincipA? A?monAi??s man kelia nuobodulA?.

KAi?? gi, manau, turAi??tume aptarti pornograAi??fijos ir nepadorumo klausimAi??. Tikiuosi, JAi??s nieko prieA?. Ar kaA?kur nesate sakAi??s: ai??zEsu uA? nepadorumAi??, bet prieA? pornografijAi??”?
Tai labai paprasta. Nepadorumas reikA?tA? tiesumAi??, o pornografija ai??i?? dviprasmybAi??. Tikiu tiesos sakymu ai??i?? A?altu, jei reikia A?okiruojanA?iu, nemaskuojanA?iu. Kitaip tariant, nepadorumas yra valymo procesas, o pornografija tik pripildo tamsos.

Kuria prasme ai??i?? valymo?
Kai sulauA?omi tabu ir A?vyksta kaA?kas gero, skleidA?ianA?io gyvastA?.

Ar visi tabu yra blogi?
Jie nAi??ra blogi primityviose bendruomenAi??se. Jose tabu turi prieA?astA?, taA?iau tai negalioja mAi??sA? gyvenimui ir civilizuotai visuomenei. A?ia tabu tampa pavojingais ir nesveikais. Matote, civilizuoti A?monAi??s negyvena remdamiesi kokiais nors moraliniais kodais ar principais. Mes kalbame apie juos ir pritariame jiems, taA?iau jais netikime. Niekas nesilaiko A?iA? taisykliA?, joms nAi??ra vietos mAi??sA? gyvenimuose. Tabu tAi??ra praeities palikimas, padarinys ligoto proto ir baisiA? A?moniA?, neturAi??jusiA? drAi??sos gyventi ir primetusiA? mums A?iuos dalykus, A?vilktus A? moralAi??s ir religijos apdarAi??. Matau, kad didA?ioji dalis pasaulio, civilizuoto pasaulio, yra nereliginga. Religijos, vieA?pataujanA?ios civilizuotose bendruomenAi??se, visada yra melagingos, veidmainiA?kos ir visiA?kai prieA?taraujanA?ios principams, kuriuos iA? tiesA? skleidAi?? jA? pradininkai.

TaA?iau JAi??s vadintas labai religingu A?mogumi.
Taip, taA?iau nepalaikau nAi?? vienos religijos. KAi?? tai reiA?kia? Tik nuolankiAi?? pagarbAi?? gyvenimui, pasirinkimAi?? bAi??ti jo, o ne mirties pusAi??je. Pasikartosiu dar sykA? ai??i?? A?odis ai??zcivilizacija” man poruojasi su mirtimi. Vartodamas jA? civilizacijAi?? matau kaip suluoA?intAi??, suardytAi??, atbukintAi?? darinA?. Visada buvo taip. Netikiu aukso amA?iaus idAi??ja. Aukso amA?iA? iA?gyvendavo vos keli iA?rinktieji, taA?iau masAi??s visada tarpo varge ai??i?? jos buvo prietaringos, neiA?prususios, paA?emintos, dusinamos baA?nyA?ios ir valstybAi??s. AA? vis dar esu didelis Spenglerio sekAi??jas. Jis kuria antitezAi?? tarp civilizacijos ir kultAi??ros. Civilizacija yra kultAi??ros aterosklerozAi??.

PrieA? maA?daug deA?imt metA?, raA?ydamas apie Jus straipsnA? A?urnalui ai??zHorizon”, Durrellis kalbAi??jo apie nepadorumAi??, kaip apie technikAi??. Ar pritariate jam?
Manau, suprantu, kAi?? jis turAi??jo galvoje. Tikriausiai A?oko technikAi??. KAi?? gi, galbAi??t naudojau jAi?? nesAi??moningai, taA?iau niekada nedariau to tyA?ia. NepadorumAi?? pasitelkdavau taip pat natAi??raliai, kaip bet kurA? kitAi?? kalbAi??jimo bAi??dAi??. Tai buvo tarsi kvAi??pavimas, dalis viso mano ritmo. Nemanau, kad nepadorumas yra pagrindinis elementas. TaA?iau jis labai svarbus ir neturi bAi??ti atmetamas, nepastebimas ar draudA?iamas.

Jam gali bAi??ti suteikiama ir pernelyg daug reikA?mAi??s…
Gali, taA?iau kam tai pakenktA?? Kas mus taip neramina, ko mes bijome? A?odA?iai, A?odA?iai ai??i?? ko juose turAi??tume bijoti? Arba idAi??jose? Tarkime, jos revoliucingos ai??i?? ar esame bailiai? Ar gi nesame su viskuo susidAi??rAi??, ar nestovAi??jome ant destrukcijos kraA?to per karus, uA?klupti ligA?, epidemijA? ir siauA?iant badmeA?iui? KodAi??l mus baugina perdAi??tas nepadorumas? Kur slypi jo pavojus?

Esate minAi??jAi??s, kad nepadorumas tAi??ra A?iedeliai, palyginti su prievarta, labai paplitusia pigiuose amerikietiA?kuose leidiniuose.
Taip, man kelia pasiA?lykA?tAi??jimAi?? visa ta iA?krypAi??liA?ka sadistiA?ka raA?liava. Visada sakiau, kad mano tekstai sveikesni, nes yra dA?iaugsmingesni ir natAi??ralesni. Niekada nepasakiau nieko apie tai, apie kAi?? A?monAi??s nekalba ir ko nedaro visAi?? likusA? laikAi??. IA? kur galAi??jau tai iA?traukti? NeiA?lauA?iau to iA? pirA?to. Visa tai supa mus, mes kvAi??puojame tuo kiekvienAi?? dienAi??. A?monAi??s tiesiog atsisako tai pripaA?inti. Kas skiria iA?spausdintAi?? ir iA?tartAi?? A?odA?? Tiesa, A?is tabu mAi??sA? nevarA?Ai?? visada. AnglA? literatAi??roje bAi??ta laiko, kai viskas buvo leidA?iama. Ai??iAi?? A?lykA?A?iAi?? laikysenAi?? perAi??mAi??me vos prieA? du tris A?imtus metA?.

Vis dAi??lto netgi Chaucerio tekstuose nerasime visA? A?odA?iA?, kuriuos randame skaitydami Henry MillerA?.
Bet rasite daug dA?iaugsmo, sveiko natAi??ralizmo ir kalbos laisvAi??s.

Ai??iek tiek pakalbAi??kime apie tapybAi??. 3-iojo deA?imtmeA?io viduryje pajutote potraukA? raA?yti. Ar tuo paA?iu metu pradAi??jote ir tapyti?
Ai??iek tiek vAi??liau. Manau, pradAi??jau 1927ai??i??1928 m. A?inoma, ne taip rimtai. TroA?kimas raA?yti buvo labai svarbus mano gyvenime, labai svarbus. Tai, kad raA?yti pradAi??jau gana vAi??lai, ai??i?? man buvo trisdeA?imt dveji ai??i?? nereiA?kAi??, kad anksA?iau apie tai negalvojau. Nemaniau, kad turiu talentAi??, netikAi??jau savimi nei kaip raA?ytoju, nei kaip menininku. NedrA?sau nAi?? galvoti, kad galAi??A?iau toks bAi??ti. DAi??l A?ios prieA?asties nepradAi??jau rimtai tapyti. IA?siaiA?kinau, kad turiu kitAi?? pusAi??, kuriAi?? galiu iA?naudoti. Nepaisant to, man buvo malonu tapyti, taip ilsAi??jausi nuo kitA? dalykA?.

Vis dar vertinate tai kaip A?aidimAi???
O taip, nieko daugiau.

TaA?iau ar neapA?iuopAi??te pamatinio ryA?io, siejanA?io menus?
A?inoma. Jei esi kAi??rybingas vienoje srityje, bAi??si kAi??rybingas ir kitoje. IA? pradA?iA? didA?iausiAi?? vaidmenA? man vaidino muzika. Skambinau fortepijonu, vyliausi tapti geru pianistu, taA?iau neturAi??jau pakankamai talento. Nepaisant to, buvau pripildytas muzikos. Netgi galAi??A?iau sakyti, kad muzika man reiA?kia daugiau nei raA?ymas ar tapyba.

Pagal ai??zThe Paris Review” parengAi??
Lina A?ukauskaitAi??