Horizontali A?iurlionio vertikalAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Teatras
AUTORIUS:Ai??JAi??ratAi?? VisockaitAi??

DATA: 2013-05

Horizontali A?iurlionio vertikalAi??

JAi??ratAi?? VisockaitAi??

LNOBT didA?ioji rausva uA?danga atitraukta, scenAi?? aklinai dengia juoda uA?sklanda, o jai pakilus, treA?dalA? erdvAi??s kairAi??je scenos pusAi??je uA?stoja tvirtai iA?brAi??A?tos lygiagreA?ios vertikalAi??s; gilumoje boluoja grAi??dAi??tos faktAi??ros ekranas ir grubiai iA?pjauta paA?A?stamo miA?ko linija. Iki blizgiA? grindA? leidA?iasi ir kyla iA? juosteliA? suformuoti stulpai, primenantys mAi??sA? A?iandieninio genialaus emigranto A?ilvino Kempino tAi??bas. Ai??A?angoje A?Ai??jus artistams kairioji grieA?tai suliniuota pusAi?? mAi??sA? akyse ima mirguliuoti, kelia apgaulingAi?? optinA? efektAi??, kuris trikdo ir kaA?kAi?? pasislinkusio jau pranaA?auja. Scenografija keisis neA?ymiai, bet iA? esmAi??s, iA? spektaklio vidaus ai??i??Ai?? herojus serga, jo psichika krinka, todAi??l visos pasaulio linijos ims virpAi??ti, vertikalAi??s plonAi??s ir lengvAi??s, kristalo struktAi??ra keisis, atneA?dama suirimAi??, beprotystAi??.
Naujojo baleto ai??zA?iurlionis” scenoAi??grafija ai??i?? A?kvepianti, iA?gryninta, skambanti. LenkA? dailininkA? kvartetas (D. MarAi??Ai??szalek, J. Skrzynecka, E. Krasucka, M. Igielskis) savo prieA? A?imtmetA? gyvenusA? kolegAi?? iA?tyrinAi??jo ir, atrodo, pamilo atsargia meile ai??i??Ai??Ai?? M. K. A?. kAi??ryba transformuojama pagarbiai, dekoracijos pasisavina tik kukliAi?? genijaus citatAi?? ar spalvos atA?vaitAi??, vaizdo projekcija tapybos kAi??rinius, eskizus, faksimiles pablukina, nekiA?a jA? be reikalo ir proto; sena VarA?uvos ir Peterburgo fotografija, linksmai permaiA?yta su kokia nors iA?kirpta, ant virA?aus uA?dAi??ta ir vos vos animuota A?mogaus figAi??rAi??le ar maA?inAi??le, formuoja ekrane subtiliAi?? retroAi??spektyvAi??.
Scenoje dar ai??zvaidins” geleA?inAi?? ligoninAi??s lova ir virA? jos pakibAi??s A?viestuvo skritulys ai??i?? menininko vienutAi??s atributai.
Ai??ituose ai??zpaveiksluose” pasirodantys baleto artistA? siluetai iA?syk pritampa, netrukdo, pragysta judesiu, kartais net, suskambus baleto kompozitoriaus Giedriaus KupreviA?iaus ryA?kesniam akordui, tampa tarsi gyvomis natomis atgijusioje penklinAi??je. Spektaklio ai??zA?iurlionis” bendras intelektualus prislopintos grafikos poveikis yra mums neA?prastas ir paveikus.
Choreografas ir reA?isierius lenkas Robertas Bondara ai??i?? jaunas ir pats dar A?okantis artistas, matyt, todAi??l jo A? scenAi?? iA?vesti mAi??sA? teatro A?okAi??jai atsinaujina, keiA?iasi, ne tik nusileidA?ia nuo puantA? ant basA? puspirA?A?iA?, bet prie savo atskiro choreoAi??grafinio numerio mAi??gina prieiti iA?silaisvinAi?? ir individualiai. Laikui bAi??gant turAi??tA? suveA?Ai??ti ir jA? draminAi?? vaidyba ai??i?? be jos A?ia neapsieisi, nes KupreviA?ius sukAi??rAi?? iA? anksto nulemtAi?? A?mogaus menininko tragedijAi??.
TAi?? A?anrinAi?? diktatAi??rAi??, kompozitoriaus ir libreto autoriaus pasirinktAi?? katastrofinAi?? intonacijAi?? reA?isierius vis dAi??lto sunkiai pakelia. Smulkiuose choreografiniuose pieA?iniuose Bondara yra neiA?semiamas, taA?iau veiksmo motorika kartas nuo karto buksuoja ai??i?? jos gi neuA?kursi A?sineA?ta A?achmatA? lenta, lagaminu ar krAi??vele demonA?, su reperiA? kapiA?onais plevAi??suojanA?iA? paA?eme. ReA?isAi??rai dailininkA? padovanotos vertikalAi??s graA?iai pasitarnauja mizanscenoje su herojaus kAi??no pakylAi??jimu transo bAi??senoje, su jo atskirtomis kAi??no dalimis, lyg baisiame sapne lendanA?iomis pro sukarpytAi?? uA?dangAi??. Ai??domiai iA?naudojami herojaus dvilypumo ir dviejA? jA? atliekanA?iA? artistA? sugretinimo momentai: herojai guli ant nugarA? ir, matyt, stebi tuos dangumi plaukianA?ius A?iurlioniA?kus debesis; herojai sinchroniA?kai rAi??ko ir galvoja tAi?? paA?iAi?? A?kyriAi?? mintA?; herojai bando gelbAi??tis per mylimAi?? moterA? ai??i??Ai?? jinai nuolat mAi??gina tapti dar viena atrama, bet jos glAi??bys ir vienam, ir kitam Mikalojui yra tik laikina priebAi??ga.
Finale reA?isierius sustato jaudinantA? ai??zgyvAi??jA?” M. K. A?. paveikslAi??: choro (visAi?? laikAi?? dainavusio uA? kulisA?) artistai su juodais skAi??A?iais lydi lovAi??-katafalkAi?? A? tolumas… Bet avanscenoje lietaus dulksnoje trumpai minutei vis dAi??lto iA?vystame vieniA?Ai?? ir A? amA?inybAi?? uA?vertusA? galvAi?? MikalojA?.
Deja, lova Pustelniko ligoninAi??je yra stacionarus A?io pastatymo epicentras. Net trys moterys ai??i?? Marija, Bronislava, Sofija ai??i??Ai?? sukasi aplink herojA? ratilais, taA?iau jis kaip koks tradicinis baletinis prakeiktasis princas yra paA?ymAi??tas lemties ir lova traukia jA? kaip magnetas.
KupreviA?ius teigia: ai??z…paveiksluose ir muzikos kAi??riniuose, laiA?kuose ir fotografijose uA?fiksuotos neA?tikAi??tinai A?viesios ir viltingos vizijos. A?iurlionio kAi??ryba man niekada nebuvo tamsi ar beviltiA?ka.” Taip, bAi??tent taip! Ir kAi?? gi? Pats apsiAi??mAi??s raA?yti libretAi?? (et, tai ne pats svarbiausias dalykas balete…) ir, matyt, vAi??liau patarinAi??jAi??s reA?isieriui, KupreviA?ius pasiklydo tarp trijA? puA?A?. A?iurlionio pasaulis, kurA? jis ai??i?? visi mes gerai tai A?inome ai??i?? ai??zvaizduojasi kaip didelAi?? simfonijAi??”, nusileido ant A?emAi??s ir virto kankyniA? virtine, diagnoze, faktiA?kai paskutiniais ligotais gyvenimo metais, nors baleto programoje buvo deklaruotas M. K. A?. portretas. Taigi, saviA?udiA?ka Lietuva gavo dar vienAi?? saviA?udiA?kAi?? spektaklA?. SimbolinAi?? A?iurlionio vertikalAi??, su kuria mes visi tapatinamAi??s, kuri A?augo mums A? kraujAi??, tapo horizontalia nelaimAi??lio istorija.
StereotipiA?kai tokiu kankiniu kiekvienAi?? genijA? mes ir A?sivaizduojame, taip sakant, patys velkamAi??s jo kasdienius marA?kinius ir paiA?ome jam aureolAi??. TaA?iau tikrasis genijaus gyvenimas juk vyksta jo kAi??riniuose! Ir M. K. A?. nutapytos ir sugrotos simfonijos spinduliai yra svarbiausi. Ir ypaA? dabar.