Ai?? PrahAi?? ai??i?? lyg A? kurortAi??

A?URNALAS: METAI
TEMA: Recenzijos
AUTORIUS:Ai??Alfredas GuA?A?ius
DATA: 2012-03

Ai?? PrahAi?? ai??i?? lyg A? kurortAi??

Alfredas GuA?A?ius

Romas Gudaitis. INVAZIJA Ai?? PRAHAi?? IR Ai??IRDIS. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2011.

Romo GudaiA?io romane ai??zInvazija A? PrahAi?? ir A?irdisai???, palyginus jA? su 1996 metais pasirodA?iusiu romanu ai??zChamskio eros rytasai???, nesikeiA?ia autoriaus epinis uA?mojis aprAi??pti plaA?ius tikrovAi??s klodus, politinius ir socialinius reiA?kinius, demonstruoti savo tarytum begalinius intelektualinius resursus, beribAi?? erudicijAi??. Mindaugui Kvietkauskui, recenzavusiam pirmAi??jA? romanAi??, net pasidingojo, kad R. Gudaitis turi ambicijA? atkurti neegzistuojantA? lietuviA? tautos epAi??.

TaA?iau naujajame romane ai??i?? daug kas nauja. PasikeitAi?? tema ir veiksmo laikas bei vieta, pasikeitAi?? ir herojai. AferistA?, mafijozA?, chamA? trijulAi??, pradAi??jusiAi?? savo nusikalstamAi?? veikAi?? pirmaisiais atgautos NepriklausomybAi??s metais Lietuvoje, pakeitAi?? Vilniaus universiteto absolventai Simas Lietuvaitis ir Juras Stepas, 1968 m. paimti A? sovietinAi?? armijAi??, tarnybAi?? atliekantys A?erniachovske esanA?iame kariniame dalinyje, kuris ruoA?iamas svarbiai operacijai, A?inomai kaip ai??zPrahos pavasarioai??? malA?inimas (iA? A?ia ir romano pavadinimo pirmasis segmentas ai??zinvazija A? PrahAi??ai???).

TaA?iau svarbiausia tai, kad pasikeitAi?? autoriaus santykis su paA?ia romano tikrove ai??i?? vietoje totalitarinAi??s sAi??monAi??s, grAi??smAi??s, aistringo sovietinAi??s sistemos likuA?iA? moralAi??je ar psichologijoje ieA?kojimo ir demaskavimo, plaA?iai iA?vystyto ai??zChamskio eros ryteai???, dabar regime lengvAi??, nuotaikingAi??, autoironiA?kAi?? prisilietimAi?? prie septintojo deA?imtmeA?io sovietinAi??s realybAi??s.

Du A? romano avanscenAi?? iA?vesti lietuvaiA?iai ai??i?? tikri ai??zlaimAi??s kAi??dikiaiai???, linksmai ir nerAi??pestingai einantys per mokslus, merginas, karinAi?? tarnybAi??, taip sakant, per gyvenimAi??. BravAi??ros poA?iAi??riu Simas Lietuvaitis ir Juras Stepas, neA?iAi??rint jA? paprastos socialinAi??s kilmAi??s (vienas iA? PypkiA?, kitas iA? TabalAi??nA? kaimA?), ar tik nepralenks kareivio Ai??veiko ir vertelgos Ostapo Benderio? Romane ne kartAi?? A?mAi??steli ir ginklaneA?ioai??i??riterio, Tilio UlenA?pigelio motyvai, kuriais savo nepabaigiamuose disputuose remiasi vakarykA?A?iai universiteto studentai. IA? Juro Stepo, Simo LietuvaiA?io bei kitA? internacionalinAi??s kuopos kariA? ir karininkA? nuotykiA? susidaro vaizdas, kad pasaulA? suneraminAi??s sovietinAi??s kariaunos ai??zmarA?brosokasai??? A? A?ekoslovakijAi?? malA?inti ai??zPrahos pavasarioai??? buvo skirtas tam, kad kareiviai galAi??tA? pakirkinti A?ekA? mergas, pagerti A?ekiA?ko alaus. Atvykus A? PrahAi?? stiprinti komunistinAi?? sistemAi??, lietuvaiA?iams A?is miestas tampa vos ne kurortu, ai??i?? A?tai SimAi?? A?ekaitAi?? Eva vedasi namo, supaA?indina su mama, ir jis, pasijutAi??s laisvas kaip paukA?tis, imasi Evos namuko A?erpinio stogo remonto… Suprantu, kad R. Gudaitis ir paA?iAi?? karinAi??-politinAi?? invazijAi??, ir savo personaA?A? poelgius, jA? psichologijAi?? vaizduoja ironiA?kai, hiperboliA?kai, bet A?aidA?iant stilistiniais niuansais neleistina iA?kraipyti istorinAi??s tiesos.

IA? dviejA? vunderkindA? ypaA? iA?siskiria Juras Stepas, stebina jo kAi??rybinAi??s ambicijos, erudicija (sakosi, kad ir A? universitetAi?? jis jau atAi??jo kaip didelAi?? biblioteka), grandioziniai planai. Jis sugalvoja A?domiausius pjesiA?, apysakA?, romanA? siuA?etus (vienas apie tai, kaip lietuvis, prasibrovAi??s A? Krem-liA?, kAi??sinasi A? Stalino gyvybAi??) ir visa tai A?kAi??nija tik… lieA?uviu, perpasakodamas idAi??jas, siuA?etus Simui LietuvaiA?iui ir kitiems tarnybos draugams. Juras mAi??gsta remtis lietuviA?, rusA? teatro spektakliA?, kino filmA?, literatAi??ros kAi??riniA? pavadinimais, paA?intimis su menininkais, mokslininkais, raA?ytojais BaltuA?iu, MieA?elaiA?iu, Churginu, Krasausku, MeA?kausku, Korsaku, DaukA?u, Savukynu etc. paA?inA?iA? su uA?kulisiniu to meto kultAi??riniu ir meniniu pasauliu, su bohema A?iam ai??zlaimAi??s kAi??dikiuiai??? per akis. Bet nei A?arA?avimu, nei parodijavimu tA? Juro ai??ztraktuoA?iA?ai??? nepavadinsi. KaA?ko joms trAi??ksta…

Ar renkant gausiAi?? faktografinAi?? medA?iagAi?? R. GudaiA?io nebus aplankiusi mintis, kad kAi??rinA? reikia A?vardyti autobiografiniu romanu? ManyA?iau, toks A?anrinis apsisprendimas bAi??tA? padAi??jAi??s pasiekti geresnA? kAi??rybinA? rezultatAi??; faktografinAi??s medA?iagos specifika bAi??tA? pareikalavusi A?anrinAi??s tvarkos, stilistinio grieA?tumo ir, beje, politinio korektiA?kumo. Tada paaiA?kAi??tA?, kas tas universiteto profesorius BliAi??dA?ius, aspirantas Minalga, iA?sakantys vos ne Antano Terlecko ai??zLietuvos LaisvAi??s lygosai???, kuri anuomet net nebuvo A?sisteigusi, disidentines mintis. Tada jaunosios kartos skaitytojams gal nekiltA? abejoniA? dAi??l istorinAi??s tiesos iA?kraipymA? romane. ai??zRespublikosai??? apA?valgininkas, poetas Rimvydas StankeviA?ius suabejojo pavAi??luotai rodoma romano autoriaus disidentine drAi??sa, kuria bandoma uA?krAi??sti JurAi?? StepAi?? ir SimAi?? LietuvaitA?. Tikrai, paA?ioje meninAi??je romano koncepcijoje atsianda lemtingas prieA?taringumas ai??i?? laisvos, demokratinAi??s, disidentinAi??s paA?iAi??ros persodinamos A? septintojo deA?imtmeA?io sovietinAi?? tikrovAi??, net A? ai??zkazarminAi??ai??? realybAi??. Tai vadinama tikrovAi??s lakavimu, istoriniu dirbtinumu, arba herojA? idealizavimu, heroizavimu.

RaA?ydamas apie R. GudaiA?io romanAi?? ai??zChamskio eros rytasai???, M. Kvietkauskas irgi samprotavo apie A?io kAi??rinio A?anrinA? adekvatumAi??, pavartodamas ai??zsiaubo fantastikos, bulgakoviA?kos fantasmagorijosai??? terminus ir prieidamas iA?vados, kad, ai??zbeje, politinAi?? fantastika ai??i?? turbAi??t paties autoriaus iA?radimasai???. O kAi?? recenzentas pasakAi?? apie romano veikAi??jus, manau, tebetinka ir dabar: ai??zRomane vaizduojami politiniai veikAi??jai ai??i?? ne realiA? asmenybiA? parodijos, o hipertrofuotos bAi??tybAi??s be individualiA? bruoA?A?. Romane apskritai nAi??ra individualizuotA? veikAi??jA? charakteriA?ai??? (ai??zMetaiai???, 1996, Nr. 6, p. 141).

Tikrai ai??i?? nAi??ra ir A?iame, o ilgAi??, padrikAi?? romano diskursAi?? uA?pildo A?veikiA?ki, benderiA?ki, donkichotiA?ki dviejA? lietuvaiA?iA? nuotykiai, ai??zhiperboliA?ki postringavimaiai??? (M. Kvietkausko pastebAi??jimas minAi??toje recenzijoje). Tik A?iame romane jie nebAi??ra tokie statiA?ki, nuobodAi??s, sunkiai A?veikiami ai??i?? autorius padarAi?? paA?angAi?? ir pabandAi?? jam bAi??dingAi?? A?odA?iA? srautAi?? nukreipti bent dviem kanalais; romane atsirado jau du ryA?kiau ai??zkanonizuotiai??? naratoriai (buvAi?? bendrakursiai, dabar karinAi??s tarnybos draugai Juras su Simu). Vienas kitam jiedu pasakojasi savo sumanymus, planus, pasiekimus, nuotykius, sapnus, kartais ginA?ijasi; daA?nai vieno balsas pereina A? kito, o kartais pasakojimas vedamas visA? dalinio lietuvaiA?iA? vardu. Ir tokia diskurse girdima tiesioginAi?? bei netiesioginAi?? menamoji kalba neA?ymima kabutAi??mis ar brAi??kA?niais. Dialogams skirtas treA?iaeilis vaidmuo, o esantys irgi nAi??ra tipiA?ki, nes jie daA?nai iA?silieja A? ilgus monologus. Jie dar prikimA?ti citatA?, sparnuotA? posakiA?, barbarizmA?, keiksmaA?odA?iA? (daA?niausiai rusiA?kA?, bet jie suA?velninti, pakeisti eufemizmais, raA?omi be kabuA?iA?). Juro oracijas nuo Simo sunku atskirti, nebent pagal jo mAi??gstamAi?? prieA?odA? main bon ami…

Pasakojimo bAi??do individualizavimo bei stiliaus estetinAi??s gyvybAi??s ir groA?io stoka leidA?ia teigti, kad R. GudaitA? varA?o pasirinkta romano forma ai??i?? iliustratyvus, deklaratyvus autoriaus santykis su gyvenimiA?kAi??ja medA?iaga. Toks santykis neleidA?ia atsiskleisti vaizdiniam, metaforiniam, tapybiniam talento pradui. Romano tekste labai A?ykA?tAi??s aplinkos apraA?ymai, striukos portretinAi??s charakteristikos, nAi??ra gamtos peizaA?A?… Formos pasirinkimas yra autoriaus teisAi??. Galima sukurti puikA? politinA? ar iliustratyvA?-publicistinA?, ar nuotykiA? romanAi??, bet jo sumanymas turi bAi??ti A?kAi??nytas adekvaA?ia forma. A?anras A?iuo atveju tAi??ra kaip kriterijus, kaip ai??zteisAi??jasai??? autoriaus kAi??rybinAi??je laboratorijoje. Laikau kritiko priederme atkreipti R. GudaiA?io dAi??mesA? A? bet kuriam A?anrui bAi??dingAi?? vienAi?? svarbiausiA? kAi??rinio meniA?kumo savybiA? ai??i?? kompozicijAi??. Ji ir ai??zChamskio eros ryteai???, ir A?iame romane yra labai paA?eidA?iama. Turiu omeny ne tiktai proporcingAi?? kAi??rinio daliA? iA?dAi??stymAi??, bet ir vidinA? tA? daliA? sAi??ryA?A?. MotyvA?, leitmotyvA?, kultAi??riniA? bei literatAi??riniA? intertekstA?, citatA? romane itin daug. Koks nors vardas, detalAi?? ar pavadinimas daA?nai nuneA?a jo vunderkindus JurAi?? su Simu A? lankas, o autorius jA? nesustabdo, negirdi, kad jA? oracijos nei A? tvorAi??, nei A? mietAi??…

Autorius bene keturiolika metA? raA?Ai?? A?A? romanAi??, taip ilgai beraA?ydamas gal jA? A?simylAi??jo, gal dAi??mesA? prarado. NepastebAi??jo, kad romanas baigAi??si 402 puslapiu, kad treA?ioji dalis ai??zJauni kvaili graA?Ai??sai??? yra tik prielipas, nelimpantis prie visumos nei kompoziciA?kai, nei prasminiai. Ir paraA?ytas jis gremAi??zdiA?kai lyg pamfleto, lyg esAi?? stiliumi… Antroji romano dalis baigiama pakankamai organiA?ku dviejA? vunderkindA? tandemui monologu, kuriame ai??i?? Simo, Juro jausmai, mintys, paliekant ai??znukariautAi??ai??? PrahAi??, ir spAi??lionAi??s apie ateitA?. Pabandysiu tAi?? paskutinAi?? pastraipAi?? pacituoti, nors tai keblu, kadangi reikia iA?traukti iA? ilgA?, puslapiniA?, Juro ar Simo monologA?. Ai??A? kartAi?? Simo:

A?vanga hauptvachtos durys, politiA?eski gramotnyj, moralno ustoiA?iv, aA?tri plunksna violetiniu raA?alu skrebena, pro aA?aras matau tetAi?? VeronikAi?? prie vartA?, prie paskutinio uA?silikusio TabalAi??nuose diemedA?io. Ji laukia savo vaiko, savo Simo ir neA?ino, kad Simas, ai??i?? politiA?eski gramotnyj ir moralno ustoiA?iv plaukia pasroviui, A?ygiuoja A? paspAi??stus spAi??stus ir uA? tai Simas iA? TabalAi??nA? nusipelno lazdA?, ir uA? tai po keliasdeA?imties metA? Simui LietuvaiA?iui ai??i?? kaip ir Stepui Jurui iA? PypkiA? ai??i?? nutiks jau visai kitos istorijos. Jie bus netarnavAi?? tarybinAi??je armijoje, jie bus pamirA?Ai?? A?erniachovskAi??, jie dar ilgai gyvens pypkes laimingai kAi??rens, ir tuo stebAi??sis Veronikos, BliAi??dA?iaus, LiuobynAi??s vaikA? sielA? atomai kosmose. Ai??tai A?i A?pyga suraityta likimui ai??i?? tai geriausi linkAi??jimai nuo dviejA? labusA?! Sustok, akimirka, aA? ai??i?? Simas Lietuvaitis, jebitute ai??i?? dar gyvenu ten, kur visi mes jauni, graA?Ai??s ir kvaili, ir A?aukiu Jurui, kad gyvenimas, pypkieti, po A?imts pypkiA?, yra perkAi??niA?kai graA?us, nors Prahoje mes palikome papAi??gAi??, raudonAi??jAi?? papAi??gAi??, ir iA? jos snapo tik pyst ir iA?krito mirtos A?akelAi?? po iA?didA?ios, neokupuotos A?ekA? tautos kojom. Lik sveika Praha ai??i?? mano meile, toks bus, main bon ami, naujo, vanas, A?edevriuko pavadinimas, o dAi??l jo kils toks, to-ks aA?iota-aA?as!..

O Eva moja ir moja man ranka, A?ypsosi, ir topolio, jos topolio lapuose dainuoja saulAi?? (p. 401ai??i??402).

TodAi??l romano prielipe chronologinis perA?okimas iA? 1968-A?jA? A? mAi??sA? dienas, radikalus tonacijos pakeitimas ai??i?? iA? bravAi??riA?kA?, A?veikiA?kA? lietuvaiA?iA? (juos rusakalbiai tarnybos draugai perkrikA?tijo A? ai??zlabususai???, nuo A?odA?io ai??zlabasai???) nuotykiA? vaizdavimo A? kritiA?kAi??, rAi??stA? kapitalizmo smerkimAi?? ai??i?? yra konceptualiai paA?eidA?iamas, o meniA?kai nevykAi??s.

Matosi, kad R. Gudaitis turi sukaupAi??s kalnus A?vairaus pobAi??dA?io medA?iagos, kad jo A?inios, apsiskaitymas verA?iasi per kraA?tus; kad jis raA?ys dar ne vienAi?? kAi??rinA?. TodAi??l norisi jam palinkAi??ti kAi??rybinAi??s sAi??kmAi??s Aleksandro SolA?enicyno A?odA?iais. Garsiajame savo kAi??rinyje ai??zGulago archipelagasai???, raA?ydamas apie A?mones, kurie negalAi??dami susitaikyti su nelaisve, su paA?eminimu, vis bAi??gdavo iA? ai??zzonA?ai??? (vienas tokiA? buvo Ivanas Vorobjovas), daro tokA? apibendrinimAi??: ai??z1951 m. lapkritA? Ivanas Vorobjovas dar kartAi?? bAi??ga su savivarte. 6 A?monAi??s. Po keliA? dienA? juos sugauna. Buvo kalbama, kad Vorobjovas buvo vienas pagrindiniA? 1953 m. Norilsko sukilimo organizatoriA?. Paskui jis buvo uA?darytas A? Aleksandrovsko tvirtovAi??.

TikAi??tina, A?io ypatingo A?mogaus gyvenimas, pradedant jo jaunyste ir partizanavimu, mums daug kAi?? paaiA?kintA? apie mAi??sA? epochAi??ai??? (3 tomas, p. 155).

Taigi ai??i?? per A?mogA? aiA?kinti laikAi??, epochAi??. Kuo betarpiA?kiau visa tai vaizduoti, kuo maA?iau tarp tokiA? ai??zepochiniA? A?moniA?ai??? (kuriA?, manau, ne vienAi?? paA?A?sta R. Gudaitis) ir savAi??s, kAi??rAi??jo, statyti formos kliuviniA?, stilistinio balasto. Apie tai, kaip ai??zmes gyvenomeai???, raA?yti paprasA?iau, nuoA?irdA?iau, giliau. Liudyti laikAi?? savimi, autentiA?kai ir autobiografiA?kai, nesislapstant, nesidangstant formos mandrybAi??mis, ai??i?? tokio kAi??rinio iA? Romo GudaiA?io liekame laukti.