Idealistas, kuriam iA? tikrA?jA? rAi??pi visuomenAi??

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: GarsAi??s lietuviai
AUTORIUS:Ai??Edita DegutienAi??

DATA: 2012-12

Idealistas, kuriam iA? tikrA?jA? rAi??pi visuomenAi??

Edita DegutienAi??Ai??

Antano Mockaus fenomenas

Kai gyvenau Lenkijoje, ne kartAi?? stebAi??jausi, kodAi??l daA?nAi?? su Lietuva susijusA? garsA? veikAi??jAi??, iA?kilesnAi?? asmenybAi??, nepaisydami net akivaizdA?iai lietuviA?kos pavardAi??s, lenkai priskiria savo tautai. IA? Lietuvos didikA? GiedraiA?iA? kilusA? Jerzy GiedroycAi??, nors ir pripaA?indami, kad jis A?emaitis, be iA?lygA? vadina ai??zdidA?iu lenkuai??? (wielki Polak). Dar daugiau: Lenkijos A?iniasklaida nuolat priekaiA?tauja Lietuvai, esAi?? A?i savinasi AdomAi?? MickeviA?iA?, CzesAi??awAi?? MiAi??oszAi??, EmilijAi?? PliaterytAi??, IgnAi?? DomeikAi?? ir kitus. DAi??l to vieniems su kitais be paliovos ginA?ytis, atrodytA?, ne tik keista, bet ir juokinga, aA?iAi?? Dievui, pamaA?u tokie priekaiA?tai rimsta.

Antano Mockaus, garsaus Kolumbijos politiko, mAi??sA? kaimynai nesisavina. Gal todAi??l, kad jo pavardAi?? sunkoka sulenkinti, o gal kad jis ir pats to neleistA?, nes visada pabrAi??A?ia esAi??s lietuvis. Bet ir neignoruoja A?io daugelyje kraA?tA? A?inomo mAi??sA? tautieA?io ai??i?? Lenkijos savaitraA?tis Polityka neseniai paskyrAi?? jam net keletAi?? puslapiA? ir tikrai papasakojo apie jA? iA?samiau, negu A?stengAi??me mes patys, neproporcingai daug dAi??mesio sutelkAi?? A? vienAi?? kurioziA?kAi?? Bogotos universiteto rektoriaus poelgA?ai??i?? LenkA? publicistas Arturas DomosAi??awskiai??i??s, dirbantis Kolumbijos sostinAi??je, detaliai, labai A?iltai, su neslepiama simpatija papasakojo apie Mockaus gyvenimAi??, nuveiktus darbus.

Matematikos profesorius, filosofas, Nacionalinio universiteto rektorius Antanas Mockus, tapAi??s Bogotos meru, pirmasis pasaulyje Ai??mAi?? propaguoti ir A?gyvendino idAi??jAi?? auklAi??ti A?mones, pasitelkiantai??i?? hepeningAi??. ai??zMeniniai aktai sukelia emocijas, kuriA? poveikio jAi??ga panaA?i A? teroro aktA? poveikA?, taA?iau turi esminA? skirtumAi?? ai??i?? pirmA?jA? pasekmAi??s yra teigiamosai???, ai??i?? garsA?jA? lietuvA? cituoja lenkA? publicistas, primindamas vienAi?? pirmA?jA? Mockaus sumanytA? hepeningA?, kurio poveikis, beje, pranoko lAi??kesA?ius. Bogotos gyventojai, be paliovos girdAi??davAi?? tik apie A?iaurias A?mogA?udystes, tragiA?kas avarijas savo mieste, vienAi?? rytAi?? apstulbo, gatvAi??se iA?vydAi?? daugybAi?? tarsi mimai iA?sidaA?iusiA? A?moniA?. Mero suburti entuziastai iA?dygdavo A?vairiose vietose prieA?ais kamA?A?iuose A?strigusias maA?inas, rodydami vairuotojams tai baltas, tai raudonas korteles. Pagal iA? futbolo perimtas, A?iek tiek modifikuotas taisykles raudonos kortelAi??s reiA?kAi?? baudAi??, o baltos ai??i?? pagyrimAi?? uA? mandagA?, drausmingAi?? vairavimAi??. Kitos mimA? grupelAi??s vaizdavo, kaip elgiasi pAi??stieji: eina, degant raudonai A?viesai, arba iA?bAi??ga A? perAi??jAi?? paskutiniu momentu prieA? kAi?? tik pajudAi??jusA? transportAi??. Ten, kur bAi??ta avarijA?, pasibaigusiA? A?Ai??timi, mimai pieA?Ai?? A?vaigA?des, kad A?monAi??s A?sisAi??monintA?, kiek baisiA? tragedijA? yra A?vykAi?? kelyje. Kai kur tekdavo nupieA?ti iA?tisus A?vaigA?dynus.

Tokiais vaidinimais meras stengAi??si A?kalti A? galvAi?? bogotieA?iams, kaip kvailai jie elgiasi, rizikuodami savo ir kitA? A?moniA? gyvybAi??mis. Net pasibaigus A?iam hepeningui, vairuotojai vairuotojams, pAi??stieji vaA?iuotiems arba atvirkA?A?iai dar ilgai rodAi?? raudonas korteles. Toks pilietinio sAi??moningumo A?aidimas tapo populiarus ir kituose A?alies miestuose.

Kai meras atleido iA? darbo 3 tAi??kstanA?ius sostinAi??s keliA? policininkA?, daugiausia tuos, kurie buvo korumpuoti, o neatleistiems ir naujai priimtiems liepAi?? iA? mimA? perimti eksperimentinius darbo metodus, spauda sutartinai Ai??mAi?? klykti, esAi?? miesto galva iA?protAi??jo. TaA?iau realybAi?? netrukus parodAi??, kad jis buvo teisus ai??i?? A?uvusiA?jA? avarijose skaiA?ius sumaA?Ai??jo perpus.

Kone visAi?? pasaulA? apskriejo dokumentiniai TV kadrai, kaip meras ai??i?? superpilietis Mockus, apsivilkAi??s supermeno kostiumu, ai??i?? bAi??gioja po miestAi??, pats tvarkydamas, A?varindamas apleistas gatves. Ai??itaip jis stengAi??si A?tikinti, kad kiekvienas aktyvus pilietis gali keisti tikrovAi?? A? gerAi??jAi?? pusAi??.

Bogota labai kenA?ia nuo vandens trAi??kumo, todAi??l meras nusprendAi?? asmeniniu pavyzdA?iu parodyti, kad galima ir privalu taupyti A?A? gamtos turtAi??. Televizija nufilmavo, kaip jis maudosi rytais: muilindamasis ir kempine trindamas kAi??nAi??, uA?sukdavo A?iaupAi??, o atsukdavo tik muilui nuplauti. Ir A?io pavaizdaus raginimo rezultatai buvo iA?kalbingi ai??i?? vandens suvartojimas sostinAi??je sumaA?Ai??jo daugiau kaip treA?daliu.

Politikos, paremtos hepeningu, pradininkais Kolumbijoje laikomi partizanai, kilAi?? iA? viduriniosios klasAi??s ir inteligentijos sluoksniA?. JA? maiA?tas prasidAi??jo praeito amA?iaus 8-ojo deA?imtmeA?io pradA?ioje, kai ai??zKolumbijos valdA?ia pavogAi?? rinkimusai???. Jaunieji guerrilleros A?sibrovAi?? A? Simono BolAi??varo, XIX a. vadovavusio keleto LotynA? Amerikos A?aliA? iA?sivadavimui iA? Ispanijos karaliA? valdA?ios, namAi?? muziejA? ir pavogAi?? jo kardAi??, A?aukdami: ai??zBolAi??varai, tavo kardas grA?A?ta A? kovAi??!ai???

BAi??tent tuo metu jaunas, vos dvideA?imt metA? perkopAi??s Mockus grA?A?o iA? PrancAi??zijos, gavAi??s matematiko diplomAi??. PartizanA? hepeningas jam padarAi?? milA?iniA?kAi?? A?spAi??dA?. Tad po 20 metA? tapAi??s Bogotos, turinA?ios 8 mln. gyventojA?, meru, Kolumbijos lietuvis miesto gyvenimAi?? bandAi?? pertvarkyti, pasitelkdamas teatralizuotus, su menu susijusius metodus. Tokie veiksmai paveikia kur kas labiau negu A?odA?iai, ai??i?? iki A?iol mAi??gsta sakyti Mockus.

Jo mama Nicole Sivickas yra skulptorAi??, taigi Antanas nuo maA?umAi??s turAi??jo sAi??lytA? su menu, nenuostabu, kad bAi??tent menas tapo neatsiejama politiniA? jo akcijA? dalimi, ai??i?? tvirtina Polityka.

DomosAi??awskiai??i??s pasakoja ir apie tai, kaip 1995 m. vasario 16-Ai??jAi?? meras Mockus verkAi?? prieA? Kolumbijos TV kameras. Mat tAi??dien suA?inojo, kad partizanai nuA?ovAi?? geriausiAi?? jo draugAi?? 42 metA? VitAi?? SlotkA?. Ir visai ne dAi??l politikos: Slotkus vertAi??si galvijA? auginimu, o guerrilleros uA?simanAi?? pavogti keletAi?? jo karviA? ir nuA?udAi?? Ai??kininkAi??. Mockus atsakAi?? A? tai naujais hepeningais prieA? smurtAi??.

Partizanams pradAi??jus siA?sti jam grasinimus, surengAi?? simbolines laidotuves, per kurias A? karstAi?? sudAi??jo savo apsaugininkA? ginklus, o pats pasirodAi?? vieA?umoje su neperA?aunama liemene, iA?kirpAi??s A?irdies formos skylAi?? ant krAi??tinAi??s. Ai??itaip vaizdingai meras reikalavo, kad partizanA? vadas Manuelis Marulandas vieA?ai papraA?ytA? bogotieA?iA? atleidimo.

Ai??is hepeningas ai??i?? dalis didA?iulAi??s kampanijos prieA? smurtAi??, kuri tAi??sAi??si beveik per visAi?? pirmAi??jAi?? mero Mockaus kadencijAi?? ir buvo labai reikA?minga kolumbieA?iA? ateiA?iai. Kelis deA?imtmeA?ius KolumbijAi?? draskAi?? pilietinis karas, narkotikA? karteliA? grumtynAi??s ir kasdieninis A?iaurus nusikalstamumas. A?monAi??s A?udydavo vieni kitus dAi??l menkiausios prieA?asties ai??i?? kad pavogtA? automobilA?, elektronikos prietaisAi?? ar porAi?? tAi??kstanA?iA? pesA? (tai vos keli doleriai). O ginklA? galAi??jai nusipirkti visur, ai??i?? prisimena DomosAi??awskiai??i??s.

CharizmatiA?kasis meras ryA?osi kreiptis A? gyventojus, kad namuose laikomus ginklus A?ie atneA?tA? A? savivaldybAi??, uA? tai jiems buvo A?adamos dovanos. Pakluso ne tik suaugusieji, bet ir vaikai, Ai??mAi?? tempti A? merijAi?? A?aislinius A?autuvAi??lius, o mainais uA? juos gaudavo ai??ztaikius A?aislusai???.

Dar vienas tos iA?radingos kampanijos elementas ai??i?? masiniai hepeningai, kai A?monAi??s asmeniniA? savo prieA?A? veidus pieA?davo ant balionA?, kuriuos paskui subadydavo. Pats meras nupieA?Ai?? savo buvusA? mokytojAi??, nes A?is kadaise bandAi?? iA?naudoti jA? seksualiai.

Analizuodamas kriminogeninAi?? padAi??tA?, Mockus priAi??jo prie iA?vados, kad smurto A?aknys glAi??di A?eimoje, todAi??l nusprendAi?? A?rengti pagalbos telefonAi??. Remdamasis statistikos duomenimis, kad daugiausia A?mogA?udysA?iA? A?vykdoma tarp pirmos ir ketvirtos valandos nakties, meras davAi?? nurodymAi?? pirmAi?? valandAi?? uA?daryti visus barus, restoranus ir pats tikrino, kaip laikomasi naujojo potvarkio. Ai??i akcija irgi sukAi??lAi?? didA?iulA? A?iniasklaidos pasipiktinimAi?? ai??i?? esAi?? tai nieko neduos, A?monAi??s ir toliau A?audys vieni kitus, gal tik darys tai kiek anksA?iau. TaA?iau tikrovAi?? atskleidAi?? kAi?? kita: vidutinis skaiA?ius uA?muA?tA?jA? naktA?, ypaA? savaitgaliais, sumaA?Ai??jo nuo 38 iki 18, o mirtinA? suA?alojimA? per avarijas ai??i?? nuo 16 iki 4.

Kad atA?vAi??stA? A?iAi?? didA?iausiAi?? savo sAi??kmAi??, Bogotos meras surengAi?? hepeningAi?? kapinAi??se: keli A?imtai A?moniA? atsigulAi?? A? karstus, o paskui simboliA?kai iA?kilmingai iA? jA? prisikAi??lAi??.

Tai, ko Mockus pasiekAi?? per dvi savo kadencijas (1995ai??i??1997 m. ir 2001ai??i??2003 m.), iA?ties imponuoja. A?mogA?udysA?iA? sostinAi??je ne tik sumaA?Ai??jo perpus, bet ir toliau iA?liko panaA?i tendencija, nes kiti merai taikAi?? pirmtako sukurtus metodus.

Neabejojama, kad bAi??tent dAi??l Mockaus veiklos A? BogotAi?? pradAi??jo plaukti naujos investicijos. Jam pavyko padaryti tai, kas, regis, visiA?kai neA?manoma: net 65 tAi??kstanA?ius turtingiausiA? A?alies A?moniA? A?tikino savanoriA?kai apmokestinti save ir 10 proc. pajamA? pervesti A? Bogotos biudA?etAi??. SusidarAi?? tikrai nemenka suma, nes mero A?kalbinAi??jimams pasidavAi?? ne A?iaip turtingi A?monAi??s, bet milijardieriai.

Jo iniciatyva pradAi??ta tiesti antA?eminA? metro. Ai?? lAi??A?nynA? rajonAi?? buvo A?vesta elektra, vandentiekis, kanalizacija.

MAi??sA? tautietis atkakliai stengAi??si iA?populiarinti dviratA? (pats juo iki A?iol daA?nai vaA?inAi??ja), ir netrukus ant dviraA?iA? sAi??do beveik pusAi?? milijono Bogotos gyventojA?, o automobiliA? eismo intensyvumas sumaA?Ai??jo penktadaliu. Be to, meras pasiekAi??, kad sostinAi??je bAi??tA? atidaryta net keliolika vieA?A?jA? bibliotekA?, A?vairiuose miesto rajonuose A?rengta A?imtai rekreaciniA? parkA? ai??i?? tuo tikslu jis, beje, nusavino didA?iulius Bogotos elitui priklausiusius sklypus.

Pasak lenkA? publicisto, Mockus prisipaA?A?sta, kad jo charakteris pernelyg Ai??mus, su agresijos pradais. Per vienAi?? karA?tAi?? ginA?Ai?? net A?liAi??kA?telAi??jAi??s paA?nekovui A? veidAi?? stiklinAi?? vandens. Poelgis, A?inoma, ne itin graA?us, bet A?alyje, kur susivaidijAi?? A?monAi??s grobia vieni kitA? artimuosius, A?audosi, deda bombas, Kolumbijos lietuvio nesusivaldymAi?? galima laikyti vos ne ai??zkovos be smurtoai??? pavyzdA?iu. Vis dAi??lto, kad A?veiktA? tokA? savo impulsyvumAi??, polinkA? greitai A?tAi??A?ti, meras kabinete pasikabino boksininko maiA?Ai?? su uA?raA?u: ai??zA?ia iA?liek savo pyktA?, kad mintys bAi??tA? A?varesnAi??s.ai??? Ir gana daA?nai jA? dauA?ydavo.

Polityka aptaria ir Mockaus sAi??sajas su Lietuva. Jo tAi??vai atvyko A? KolumbijAi?? po Antrojo pasaulinio karo, gimtinAi??je patyrAi?? sovietA? ir naciA? okupacijas, vienas iA? seneliA? buvo iA?tremtas A? SibirAi??. Karas taip traumavo Antano mamAi??, kad iki A?iol ji turi keistAi?? A?protA? sandAi??liuke laikyti geriamojo vandens ir konservA? atsargas, mat persekioja mintis apie vAi??l galintA? kilti karAi??.

Pasak DomosAi??awskiai??i??o, faktas, kad Mockaus A?aknys glAi??di kaA?kur tolimoje RytA? Europoje, kolumbieA?iams nekAi??lAi?? antipatijos, vien smalsumAi?? ai??i?? visi nuolat klausinAi??jo, kiek jis turi lietuvio bruoA?A?. Mockus atsakydavo MiAi??oszo citatomis ir bAi??tinai pridurdavo iA? lietuviA? perAi??mAi??s atkaklumAi?? ir sunkaus darbo kultAi??, nes tAi??vai jam daA?nai sakydavAi??: Lietuvoje reikia sunkiai triAi??sti vasarAi??, kad iA?gyventum ilgAi?? A?iemAi??.

Atkaklumo, kurio reikia A?gyvendinti svajonAi??ms, pavyzdys Antanui buvo jo tAi??vas Alfonsas ai??i?? savamokslis inA?inierius, sugebAi??jAi??s neakivaizdA?iai baigti net du fakultetus JAV universitetuose. Deja, vienAi?? 1966-A?jA? savaitgalA? 14-metis Antanas nebesulaukAi?? grA?A?tant tAi??vo, dirbusio Kartagenoje, KaribA? jAi??ros pakrantAi??je, ai??i?? lAi??ktuvas, kuriuo jis skrido A? BogotAi??, suduA?o vos pakilAi??s. PaauglA? AntanAi?? Ai??mAi?? globoti buvAi??s Lietuvos diplomatas Stasys Sirutis, turizmo verslo Kolumbijoje pradininkas. Iki pat savo mirties, iA?tikusios prieA? keletAi?? metA?, jis buvo Mockaus rAi??mAi??jas, mokytojas, dvasinis vadovas. BAi??tent Sirutis pirmasis padarAi?? jam grieA?tAi?? pastabAi?? po plaA?iai nuskambAi??jusio iA?siA?okimo universitete, kai per audringAi?? kivirA?Ai?? su studentais, kurie baubAi??, neleisdami rektoriui kalbAi??ti, A?is A?pykAi??s atkiA?o jiems nuogAi?? uA?pakalA?. Mat nusprendAi??, kad reikia padaryti kokA? nors drastiA?kAi?? veiksmAi??, kuris iA?muA?tA? rAi??ksnius iA? vAi??A?iA?. Kilus skandalui, Mockus atsikirto sau bAi??dingu stiliumi: ai??zKAi?? gi, studentai iA?vydo taikos spalvAi?? ai??i?? ji balta!ai???

Ir pasitraukAi?? iA? rektoriaus pareigA?. TaA?iau, parodydamas plikAi?? uA?pakalA?, A?is neeilinis A?mogus kartu parodAi?? savo pilietinAi?? drAi??sAi?? prieA? negeroves, prieA? neteisybAi?? protestuoti nekonvencionaliais veiksmais. Taip gimAi?? net ir pasaulio mastu iA?skirtinis politikas performeris, dAi??l uA?sibrAi??A?to tikslo nebijantis uA?sitraukti paA?aipA?, ai??i?? tvirtina lenkA? publicistas.

Anot DomosAi??awskiai??i??o, kadaise svajojAi??s tapti raA?ytoju, Mockus iki A?iol mAi??gsta filosofuoti apie ai??zNusikaltimAi?? ir bausmAi??ai???, Sartreai??i??o egzistencializmAi??, KafkAi?? ir KunderAi??. Jeigu rinkAi??jai ir A?urnalistai neklausinAi??tA? jo apie politikAi??, mieliausiai A?nekAi??tA? apie raA?ytojus, filosofus. Dar bAi??damas paauglys, Antanas paraA?Ai?? apsakymAi?? apie mergaitAi??, kuri subjaurojo save, nes aplinkiniai kreipAi?? dAi??mesA? vien A? jos groA?A?. Kad pasirinko ne literatAi??rAi??, ko gero, daug lAi??mAi?? filosofiA?kas MiAi??oszo, kurA? Mockus taip mAi??gsta cituoti, dialogas su paA?iu savimi ai??i?? ten gvildenamas klausimas, kokia poezijos prasmAi??, jeigu ji neiA?gelbsti net pavieniA? A?moniA?, tad kAi?? jau kalbAi??ti apie tautas, o kartais netgi tampa pasaulio galingA?jA? bendrininke, pritardama jA? melagystAi??ms?

Dokumentiniame filme ai??zBogotos permainaai??? (Bogota Change), kuris lietuviA? kilmAi??s merAi?? iA?garsino visame pasaulyje, Nicole Sivickas prisipaA?A?sta, kad jai visiA?kai nepatinka sAi??naus posAi??kis A? politikAi??, nes, jos A?sitikinimu, visi politikai yra sukA?iai ir niekA?ai, o Kolumbijoje jA? kalibras ypaA? stambus. Ponia Sivickas gena lauk ir korespondentus, neduodanA?ius ramybAi??s jos sAi??nui. DomosAi??awskiai??i??ui lankantis pas MockA?, motina irgi tuoj Ai??musi A?aukti AntanAi??, kaA?kAi?? karA?tai jam aiA?kindama lietuviA?kai.

Mockus iki A?iol gyvena pabrAi??A?tinai kukliai. Baltai daA?ytas dviejA? aukA?tA? namukas A?emesnAi??s negu vidutinAi?? klasAi??s rajone, regis, galAi??tA? priklausyti mokytojui, virAi??jui ar kirpAi??jui, bet ne buvusiam merui, universiteto rektoriui. Nors jau atA?ventAi?? 60-metA?, Antanas atrodo gerokai jaunesnis su tankia A?eveliAi??ra ir barzda, primenanA?ia romantizmo poetus. Neseniai jam buvo diagnozuotas parkinsonizmas, o jis, tvirtai laikydamasis skaidrumo, padorumo principA?, nAi?? nemano to slAi??pti, atvirai A?neka apie savo ligAi?? net su A?urnalistais. Laimei, jos poA?ymiai kol kas nekrinta A? akis.

Asmuo, kuris A?aismingai bAi??giojo gatvAi??mis, apsivilkAi??s superpilieA?io uniformAi??, duodamas interviu savo namuose dAi??vi tvarkingAi?? kostiumAi?? su kaklaraiA?A?iu. Yra itin mandagus ir A?iek tiek susikaustAi??s. Kalba lAi??tai, daro daA?nas pauzes, apgalvodamas kiekvienAi?? A?odA?. Juk interviu ai??i?? tai irgi savotiA?kas hepeningas, ai??i?? raA?o Polityka.

Kolumbijos ir apskritai visos LotynA? Amerikos realijas puikiai paA?A?stantis DomosAi??awskiai??i??s teigia: ne tik Mockaus valdymo laikotarpiui, bet ir tolesnei A?alies perspektyvai ypaA? svarbus A?ios iA?kilios asmenybAi??s bandymas A?veikti visA? regiono valstybiA? politikai bAi??dingAi?? tradicijAi??, kad viskAi?? uA? visus nusprendA?ia, viskAi?? valdo vadas ai??i?? caudillo, valdA?ia priklauso ai??zstipriems A?monAi??msai???. PietA? Amerikoje taip yra net ir A?iandien, demokratijos paA?angos laikais. O Mockus propagavo visai kitokiAi?? politikos sampratAi??, pagal kuriAi?? visi pilieA?iai gali aktyviai dalyvauti, kai sprendA?iami jA? bendruomenAi??s reikalai. Argi mero ai??zkeistenybAi??sai??? bAi??tA? davusios tokius teigiamus rezultatus, jeigu A? jas nebAi??tA? masiA?kai A?sitraukusi didA?iuma Bogotos gyventojA??

Visada filosofiA?kai A? gyvenimAi?? A?velgiantis Mockus neabejoja, kad kolektyvinAi?? veikla leidA?ia A?monAi??ms A?sisAi??moninti interesA? bendrumAi?? net ir ten, kur anksA?iau vyravo vien konfliktai, nes visiems bendros emocijos, kai siekiama bendrA? tikslA?, padeda paA?velgti A? visuomenAi?? tarsi kitomis akimis.

ai??zStengiausi A?rodyti, kad A?manoma laikytis tokios politikos, kuri skatina tiek pilieA?iA? tarpusavio pasitikAi??jimAi??, tiek leidA?ia jiems pasitikAi??ti valdA?ia. Tik tada, kai atsiranda pasitikAi??jimas, galima kalbAi??ti apie visuomeniA?kumAi??, bendruomeniA?kumAi??. Jeigu to nAi??ra, individA? sutrikimas, vieniA?umas be paliovos auga, gilAi??ja susvetimAi??jimas, klasinis susiskaldymas, o visa tai labai paranku vadams ir jA? manipuliacijomsai???, ai??i?? sako Mockus, tiesiog ai??zmaniakiA?kai A?sitikinAi??sai???, kad tradicinAi?? politika yra paremta ciniA?ku manipuliavimu A?monAi??mis ir asmeninAi??s naudos siekimu. Abu A?iuos dalykus jis kategoriA?kai atmetAi??. Tai A?mogus, neA?sipainiojAi??s A? jokias, kad ir menkiausiai dviprasmiA?kas, situacijas, tvirtai besilaikantis sAi??A?iningos politikos principA?.

IA? pradA?iA? toli graA?u ne visi A?avAi??josi Mockaus asmenybe, ypaA? jo ai??ziA?radimaisai???. Daugelis laikAi?? jA? manieringu, tuA?A?iagarbiu A?mogumi, kiti A?A?velgAi?? nemaA?ai narcisizmo, polinkA? A? savAi??s aukA?tinimAi??, taA?iau ilgainiui net didA?iausi skeptikai pripaA?ino ai??i?? tai idealistas, kuriam iA? tikrA?jA? rAi??pi visuomenAi??s reikalai ir kuris altruistiA?kai aukojasi, kad iA?sprAi??stA? juos tinkamiausiu bAi??du. A?inomas A?urnalistas Danielis Coronellis pabrAi??A?ia: ai??zA. Mockus buvo pirmasis Kolumbijos istorijoje politikas, kuris laimAi??jo rinkimus, neiA?leidAi??s rinkimA? kampanijai beveik nAi?? skatiko. Jis niekada nieko nedarAi?? dAi??l asmeninAi??s materialinAi??s naudos.ai???

MeniA?kos sielos mokslininkas ir politikas stengiasi perprasti, kaip keiA?iasi pasaulis, ir ieA?ko vis naujA? sprendimA?, atsiA?velgdamas A? tos kaitos prigimtA?. Vienas paskutiniA?jA? Mockaus mAi??A?iA? buvo kandidatavimas A? Kolumbijos prezidentus prieA? porAi?? metA?. BuvAi??s meras, universiteto rektorius startavo kaip A?aliA?jA? partijos atstovas ir surinko net treA?dalA? rinkAi??jA? balsA?. NemaA?ai kolumbieA?iA? mano, kad jis turAi??jo labai daug A?ansA? laimAi??ti, deja, padarAi?? aibAi?? klaidA?: A?sitraukAi?? A? rinkimA? kampanijAi?? pernelyg vAi??lai, atsisakAi?? A?spAi??dingA?jA? savo hepeningA?, be to, Ai??mAi?? rAi??A?ti labai jau ai??zmandrasai??? kalbas, vengdamas paprastA?, visiems suprantamA? pasisakymA?, kokiais anksA?iau buvo pelnAi??s milA?iniA?kAi?? populiarumAi??.

Ai??Polityka svarsto, ar A?is charizmatiA?kas A?mogus mAi??gins dar kartAi?? uA?kariauti kolumbieA?iA? A?irdis. DomosAi??awskiai??i??o nuomone, greiA?iausiai taip, A?inoma, jei nesutrukdys liga. Kita vertus, Antanui Mockui gal nAi?? neverta dar kartAi?? eiti A? politikAi?? ai??i?? juk jau seniai jis tapo A?kvepianA?iu pavyzdA?iu ne tik merams, bet apskritai visiems politikams novatoriams A?vairiausiuose pasaulio kampeliuose. Ir iki A?iol yra laikomas idealistu, kuris A?rodAi??, kad, remiantis kilniais idealais, A?manoma pakeisti tikrovAi?? kur kas sAi??kmingiau, negu A?stengia (A?inoma, jeigu stengiasi) tradicinAi?? politika.

Parengta pagal uA?sienio spaudAi??

A�