Ideologija neturi pabaigos

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Tarptautiniai santykiai Europoje
AUTORIUS:Ai??Almantas SamalaviA?ius

DATA: 2012-05

Ideologija neturi pabaigos

Almantas SamalaviA?ius

Su Danieliu Chirot kalbasi Almantas SamalaviA?ius

Danielis Chirot yra vienas iA?kiliausiA? sociologA? komparatyvistA?, tyrinAi??janA?iA? tarptautinius santykius, VaA?ingtono universiteto Sietle (JAV) profesorius, paskelbAi??s nemaA?ai tarptautiniu mastu pagarsAi??jusiA? monografijA? ir studijA?, apibendrinanA?iA? visuomeniA? kaitos tyrimus. Jo plunksnai priklauso tokie veikalai kaip ai??zSocialinAi?? periferinAi??s visuomenAi??s kaita ai??? (1976), ai??zSocialinAi?? kaita dvideA?imtajame amA?iujeai??? (1977), ai??zSocialinAi?? kaita moderniojoje epochojeai??? (1987), ai??zModernieji tironaiai??? (1994), ai??zMasiniA? politiniA? A?udyniA? logika ir prevencijaai??? (2006). Jis yra sudarAi??s ne vienAi?? plataus atgarsio sulaukusA? straipsniA? rinkinA?: ai??zRytA? Europos atsilikimo A?aknysai??? (1989), ai??zLeninizmo krizAi?? ir kairiA?jA? A?lugimasai??? (1991), ai??zEtnopolitinis karasai??? (2001) ir kt. Ai??steigAi?? ir redagavo tarptautinA? akademiniA? tyrimA? A?urnalAi?? Eastern European Politics and Societies.

Su profesoriumi Chirot pokalbA? pradAi??jau nuo to, kokie RytA? Europos pakilimai ir nuosmukiai yra akivaizdA?iausi, A?velgiant iA? globalios socialinAi??s perspektyvos.

Almantas SamalaviA?ius. 1990-A?jA? iA?vakarAi??se Vidurio RytA? Europa turAi??jo daugybAi?? vilA?iA? ir lAi??kesA?iA?. Nuo to laiko visuomenAi??s nuotaikos labai pasikeitAi??. Nors pagrindinis tikslas pasiektas, taA?iau laisvAi??s kaina buvo labai didelAi??: prarasta vienybAi??, iA?nyko socialinis solidarumas, pastaraisiais metais sparA?iai didAi??ja turtiniai skirtumai tarp socialiniA? sluoksniA?, vyksta spartus protA? nutekAi??jimas, auga ekonominAi?? emigracija ai??i?? visa tai atspindi realijas, kurios pasirodAi?? esanA?ios gerokai sudAi??tingesnAi??s, negu A?io regiono A?monAi??s A?sivaizdavo anais emocinio pakilimo metais. Kokie, JAi??sA? nuomone, svarbiausi sociopolitiniai Vidurio RytA? Europos laimAi??jimai (nekalbant apie tokius savaime svarbius dalykus kaip laisvAi?? ar narystAi?? Europos SAi??jungoje), o kAi?? reikAi??tA? laikyti didA?iausiais praradimais?

Daniel Chirot. A?velgiant A? visumAi??, A?io regiono pokyA?iai, A?vykAi?? po 1989-A?jA?, yra bene sAi??kmingiausi revoliucinAi??s transformacijos pavyzdA?iai pasaulio istorijoje. Tarkime, Amerikos revoliucijAi??, kuri baigAi??si JungtiniA? ValstijA? susiformavimu XVIII a. pabaigoje, irgi galime laikyti sAi??kme, bet prancAi??zA? 1789-A?jA? revoliucija atneA?Ai?? terorAi??, karinAi?? diktatAi??rAi?? ir baisius karus, kurie baigAi??si tik 1815 m., palikAi?? visiA?kai sugriautAi?? PrancAi??zijAi??. Dauguma vAi??lesniA? revoliucijA?, tarp jA? ir ta, kuri A?vyko 1848-aisiais, leido dar labiau sustiprAi??ti autokratijai. BolA?evikinAi?? revoliucija pamynAi?? A?mogiA?kumAi??, o kartu atvedAi?? prie visiA?ko ekonomikos A?lugimo. Mussolinio ir Hitlerio bandymA? transformuoti savo visuomenes faA?istiniu revoliuciniu bAi??du pasekmAi??s buvo kraupios. Mao kinA? komunizmo pergalAi?? 1949 m. buvo masiniA? A?mogA?udysA?iA? preliudija, didysis Mao A?uolis 1958ai??i??1960 m. sukAi??lAi?? baisiausiAi?? badAi?? A?monijos istorijoje ai??i?? manoma, kad tada mirAi?? keturiasdeA?imt penki milijonai A?moniA?. Revoliucijos KambodA?oje, Ai??iaurAi??s KorAi??joje, Kuboje ir kitose A?alyse pasAi??jo mirtA?, atneA?Ai?? vergijAi?? ir nustekeno A?iA? A?aliA? ekonomikas.

O A?velgdami A? Vidurio RytA? EuropAi?? matome, kad revoliucijos, nuvertusios bankrutavusA? reA?imAi??, baigAi??si tik vienu katastrofiA?ku karu ai??i?? tai A?vyko Jugoslavijoje. Visur kitur jos didA?iAi??ja dalimi vyko taikiai. Net Rumunijoje A?uvusiA?jA? skaiA?ius buvo palyginti nedidelis. Po 1990-A?jA? pradAi??jo augti A?iA? A?aliA? ekonomika, atsirado daugiau laisvAi??s, buvo sukurtos tikrai demokratinAi??s institucijos. Suprantama, nelygybAi?? yra, bet ji buvo ir anksA?iau, tik geriau paslAi??pta. AiA?ku, daugelio A?moniA? utopinAi??s svajonAi??s neiA?sipildAi??, bet kas gi yra toji utopija? Kai tie, kurie yra persiAi??mAi?? utopinAi??mis ideologijomis, ateina A? valdA?iAi??, jie atneA?a vien nelaimes. NepamirA?kime, kad komunizmas A?lugdamas paliko sugriautAi?? ekonomikAi??, pasenusiAi?? infrastruktAi??rAi??, visuomenAi??, kurios pasitikAi??jimas sunaikintas. Institucijos nefunkcionavo, klestAi??jo cinizmas ir korupcija. Man kelia nuoA?irdA?iAi?? nuostabAi?? tai, kad didA?ioji dauguma Vidurio RytA? Europos valstybiA? susitvarkAi?? palyginti neblogai. To nepavyko padaryti kai kurioms buvusioms sovietinAi??ms respublikoms, kur, deja, toliau klesti senosios struktAi??ros su neA?abota korupcija ir nedemokratinAi?? praktika. Ai??iuo atA?vilgiu Baltijos respublikos patyrAi?? akivaizdA?iai didA?iausiAi?? sAi??kmAi?? tarp buvusiA? SovietA? SAi??jungos A?aliA?. Pagalvokime apie BaltarusijAi??, ArmAi??nijAi?? arba VidurinAi??s Azijos respublikas ir pamatysime, kuo jas pranoksta visos trys Baltijos valstybAi??s.

JuodA?iausiAi?? socialinA? nusivylimAi?? Vidurio RytA? Europoje, taigi ir Lietuvoje, sukAi??lAi?? didelio masto privatizacija, pradAi??ta iA?kart po 1989-A?jA? ar 1990-A?jA?. Ji buvo tik iA? dalies sAi??kminga, o daugeliu atvejA? labai neteisinga socialiniu atA?vilgiu. Gerai A?inome, kad privatizacijos politikAi?? stipriai rAi??mAi?? VakarA? valstybAi??s ir tokios organizacijos kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, juo labiau kad pirmieji du postkomunistiniai deA?imtmeA?iai sutapo su pasaulA? uA?valdA?iusia neoliberalizmo ideologija, kuri persmelkAi?? tiek politikAi??, tiek ekonomikAi??, nors ir anuo metu bAi??ta balsA?, raginusiA? nelaikyti privatizacijos vienintele panacAi??ja. Apie tokio gydymo pasekmes perspAi??jo ekonomistas Johnas Kennethas Galbraithas, komunitarinis socialinis teoretikas Amitai Etzioni ir kt. Dabar neoliberalizmas, atrodo, jau praranda ankstesnes pozicijas, bet ar Vidurio RytA? Europa ko nors pasimokAi?? iA? liAi??dnos patirties?

Sutinku, kad vadinamosios ai??zVaA?ingtono sutartiesai??? 1990-aisiais pasiAi??lytas receptas, t. y. nelankstus neoliberalios rinkos ekonomikos taikymas, pasirodAi?? esAi??s visiA?kai kvailas sprendimas. 2008-aisiais tai sukAi??lAi?? didA?iAi??jAi?? recesijAi??, kuri tAi??siasi iki A?iol. Veikiausiai iA?tikimybAi?? tokioms idAi??joms iA? esmAi??s lAi??mAi?? ir skurdAi?? PietA? Europoje. Negalima bAi??tA? sakyti, kad kapitalizmas neveikia, taA?iau laisvoji rinka negali funkcionuoti pati savaime, nevertAi??tA? puoselAi??ti vilA?iA? apie protingai teisingAi?? visuomenAi?? be vyriausybinAi??s paramos. Karlas Marxas buvo neteisus dAi??l daugelio dalykA?, ypaA? dAi??l galimybAi??s A?gyvendinti socialistinAi?? utopijAi??, taA?iau puikiai suprato kapitalizmo prieA?taravimus, kurie periodiA?kai sukelia krizes, ir jo polinkA? didinti nelygybAi??. Marxo pranaA?avimai neiA?sipildAi?? tik todAi??l, kad didA?iausios kapitalistinAi??s visuomenAi??s galiausiai sukAi??rAi?? institucijas, skirtas A?ioms problemoms suA?velninti.

Pernelyg daug ekspertA? iA? paA?alies, ypaA? amerikieA?iA?, prastus patarimus 1990-aisiais dalijo ne tik Vidurio RytA? Europai, bet ir kitoms A?alims, net paA?ioms JungtinAi??ms Valstijoms. Visi uA? tai brangiai mokame. Kita vertus, Vidurio RytA? Europa dabar laikosi geriau nei prieA? 1989-uosius, nors kai kurie gyventojA? sluoksniai skursta. Vis dAi??lto, turint galvoje komunistinAi??s ekonomikos praA?Ai??tingumAi??, reformos nebuvo tokios jau baisios. NorAi??A?iau tikAi??ti, kad neoliberalizmo nesAi??kmAi?? visiems duos teisingAi?? pamokAi??. Kapitalizmas veikia, bet ne tada, kai A?gauna visiA?kai nereguliuojamAi?? formAi??. Mums derAi??tA? sugrA?A?ti prie Johno Maynardo Keyneso ekonominiA? idAi??jA? ir visam laikui atsisakyti tA?, kurias skelbAi?? Miltono Friedmano A?ikagos mokyklos ekonomistai, o ypaA? radikalieji jos pasekAi??jai.

Vienoje savo knygoje tvirtinate, kad ekonominio RytA? Europos atsilikimo A?aknys istoriA?kai specifinAi??s. Gal galAi??tumAi??te trumpai nusakyti to prieA?astis? Kitas klausimas, kurA? norAi??A?iau uA?duoti ai??i?? ar RytA? Europai pavyks A?veikti nuolat persekiojanA?iAi?? kone fataliA?kAi?? bAi??senAi??, kad ji yra ai??zpusiau periferinAi??ai??? modernaus pasaulio dalis? Kalbant bendresnAi??mis kategorijomis, ar teoretikai, pasaulA? skirstantys A? centrAi??, periferijAi??, pusiau periferijAi?? ir tuo aiA?kinantys skirtingAi?? ekonominAi?? regionA? sAi??kmAi??, yra teisAi??s?

Ne, A?ios kategorijos turAi??jo prasmAi?? tada, kai pasaulio ekonomikoje dominavo kelios VakarA? valstybAi??s, kontroliavusios milA?iniA?kas imperijas. Dabar toks skirstymas nAi??ra prasmingas. Knyga apie RytA? Europos atsilikimAi?? (buvau jos sudarytojas ir redaktorius) iA? tikrA?jA? baigAi??si tokia iA?vada: klausimas, kodAi??l A?is regionas ekonominAi??s raidos poA?iAi??riu atsiliko nuo VakarA? Europos, yra keliamas neteisingai. ReikAi??tA? klausti, kokios prieA?astys lAi??mAi??, kad maA?a vakarinAi?? A?emyno dalis buvo kitokia. Vakarams Ai??mus ekonomiA?kai augti ir industrializuotis, tos RytA? Europos A?alys, kuriA? ryA?iai su labiausiai paA?engusiomis valstybAi??mis buvo stipriausi, nepatyrAi?? atsilikimo. PrieA?ingai ai??i?? jos tapo paA?angiausios RytA? Europoje. Taigi visa periferializacijos teorija yra klaidinga. Net A?iandien Lenkija, Baltijos A?alys, A?ekija ir Slovakija, Vengrija ir SlovAi??nija yra labiau pasiturinA?ios negu Balkanai, kurie ilgiau buvo ai??zapsaugotiai??? nuo prekybos su Vakarais ir jA? A?takos.

RytA? Europos intelektualams patinka gailAi??tis savAi??s, taA?iau pasauliniu mastu A?ios A?alys laikosi ne taip jau blogai. NAi??ra jokios abejonAi??s, kad XIX a. jos buvo labiau atsilikusios ir kad XX a. A?iauriai su jomis pasielgAi?? ai??i?? Pirmasis ir Antrasis pasauliniai karai, komunistinio reA?imo deA?imtmeA?iai padarAi?? joms nepalyginamai daugiau A?alos negu bet kokio pobAi??dA?io periferinis ar pusiau periferinis statusas. Nesunku suprasti, kodAi??l marksistai laikosi poA?iAi??rio, esAi?? atsilikimAi?? sukAi??lAi?? dalyvavimas pasaulio ekonomikoje, taA?iau jokie duomenys to neA?rodo, jei nekalbAi??sime apie kai kuriuos kolonijinius regionus, kurie buvo politiA?kai iA?naudojami praeityje.

PirmAi??jA? laisvAi??s deA?imtmetA? Vidurio RytA? EuropAi?? daA?nai vadindavo ai??zpostkomunistineai???, taA?iau nuo tada, kai didA?ioji jos dalis A?stojo A? Europos SAi??jungAi??, postkomunizmo diskursas palaipsniui buvo iA?stumtas, A?valgantis naujos interpretacinAi??s schemos. Tam pritarAi?? ir vietiniai politikai, ir akademiniai sluoksniai. Vis dAi??lto kai kuriems kritikams atrodo, kad A?io diskurso atsisakyta per anksti. KAi?? manote apie tokA? ai??znuorodA? bazAi??sai??? pasikeitimAi???

PraAi??jo jau daugiau kaip dvideA?imt metA? nuo tada, kai komunizmas Europoje A?lugo. Pritariu manantiems, kad laikas liautis mAi??sA?ius postkomunizmo kategorijomis, kai kalbama apie tas A?alis, kurios tapo Europos SAi??jungos narAi??mis. TaA?iau Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje ir didA?iojoje VidurinAi??s Azijos dalyje viskAi?? valdo vis dar tie patys A?monAi??s ai??i?? vienur, kaip antai Kazachstane ir Uzbekijoje, senieji komunistA? partijos A?ulai, kitur, pavyzdA?iui, Rusijoje, buvAi?? kagAi??bistai. Komunizmo socialistinAi?? dalis iA?nyko, taA?iau korupcija, autokratija, grieA?ta valstybinAi?? esminiA? ekonomikos A?akA? kontrolAi?? liko. Nors buvo bijoma, kad taip atsitiks ir RytA? Europoje, stambiu mastu to iA?vengta. Ai??iaurinAi?? regiono dalis iA? komunizmo iA?sivadavo sAi??kmingai.

Kai kurios JAi??sA? publikacijos rodo, kad nepritariate norintiems pabrAi??A?ti skirtumus tarp Vidurio RytA? ir VakarA? Europos (Milano Kunderos atgaivintAi?? Vidurio Europos koncepcijAi?? apibAi??dinote kaip A?iek tiek propagandinAi??). TaA?iau kultAi??riniai skirtumai egzistuoja visame pasaulyje, todAi??l ar derAi??tA? Europos (ypaA? jos Vidurio RytA?) raidAi?? interpretuoti vien iA? ai??zmodernizacijosai??? pozicijA?? Gal yra tiesiog skirtingi ai??zmodernizacijosai??? (kaip ir ai??zglobalizacijosai???) lygmenys?

A?inoma, kultAi??rinAi??s tradicijos visur skirtingos. Netgi VakarA? Europoje, ai??i?? juk PrancAi??zija, Italija ir Vokietija skiriasi daugeliu atA?vilgiA?. Parinkus ekstremalA? pavyzdA?, sunku A?sivaizduoti, kad vokieA?iai laisva valia rinktA? A?alies vadovu tokA? korumpuotAi?? klounAi?? kaip Berlusconiai??i??s, ypaA? A?inodami, kokiAi?? A?alAi?? jis atneA?Ai?? savo A?aliai.

Taip pat nAi??ra jokiA? abejoniA?, kad praeitis iki A?iol daro didA?iulAi?? A?takAi?? dabarA?iai. ApsilankAi?? RytA? Azijoje, pavyzdA?iui, PietA? KorAi??joje, Japonijoje, o dabar ir kai kuriose Kinijos dalyse, A?sitikinsime, kad ten modernizacija labai skiriasi nuo vakarietiA?ko jos modelio. Net Anglija ir JungtinAi??s Valstijos A?iuo atA?vilgiu yra labai skirtingos A?alys. TaA?iau svarbiausia ne tai. Modernizacija reiA?kia gyvenimo lygio kilimAi??, urbanizacijAi??, didA?iulA? demografinA? pokytA? ai??i?? nuo didelio mirtingumo ir gimstamumo prie maA?o mirtingumo ir gimstamumo, prie maA?esniA? A?eimA?, didesnio raA?tingumo ir t. t. Tai vyksta visur, netgi skurdA?iausiose pasaulio dalyse. Europos Rytai nAi??ra tokie turtingi kaip Vakarai, taA?iau vis tiek toli graA?u nAi??ra nei skurdA?iausia, nei maA?iausiai modernizuota A?emAi??s rutulio vieta! TiesAi?? sakant, komunistiniai reA?imai irgi siekAi?? modernizacijos, nors darAi?? tai autokratiA?kai ir neefektyviai, todAi??l po pradiniA? didA?iulAi??s paA?angos etapA? sekAi?? nepaliaujamas smukimas.

Lietuvis ar lietuvAi??, nuvykAi?? A? Ai??anchajA?, iA?kart pastebAi??s, koks stiprus senA?jA? kultAi??ros formA? poveikis dabarA?iai, kita vertus, lengvai supras daugelA? ten vykstanA?iA? procesA?. Veikia banko automatai, dideli vieA?buA?iai ir stambusis verslas neiA?siverA?ia be anglA? kalbos, taksi ir vieA?ojo transporto sistema lengvai perprantama. Jei tas lietuvis arAi??lietuvAi?? nekalba kiniA?kai, vis tiek be didelio vargo suvoks, kas rodoma per televizijAi??ai??i?? Kai 6-ajame deA?imtmetyje gyvenau neurbanizuotose Nigerijos dalyse, kuriA? nebuvo palietusi modernizacija, daA?nai jausdavausi atsidAi??rAi??s visai kitoje epochoje. Ten vis dar buvo kilmingieji ir vergai, vietiniA? emirA? dvarai atrodAi?? tarsi perkelti iA? ViduramA?iA? paveikslAi??liA?, matytA? knygose, valstieA?iai manAi??, kad baltieji ai??i?? tai vien prancAi??zai, nes A?alis buvo PrancAi??zijos kolonija. O tikAi??jimas magiA?kais uA?kalbAi??jimais ir burtais taip stipriai A?siA?aknijAi??s, kad islamas nedarAi?? jiems jokio A?spAi??dA?io ir buvo pavirA?utiniA?kas. BAi??tent tai A?tikino mane, kad egzistuoja toks dalykas kaip modernizacija, turinti daugybAi?? panaA?umA? visame pasaulyje, bet jos poveikis daA?niausiai teigiamas. Ai??prasta kalbAi??ti apie tai, kiek daug prarandama dAi??l modernizacijos, taA?iau matydamas vaikus, mirA?tanA?ius nuo tymA? ar lengvai A?veikiamo apendicito, atmeA?iau visas antimodernistines nesAi??mones, kurias skleidA?ia kai kurie nostalgiA?kai nusiteikAi?? intelektualai.

Garsioji ai??zcivilizacijA? susidAi??rimoai??? koncepcija, kuriAi?? sukAi??rAi?? ir paskelbAi?? Samuelis Huntingtonas, nepaisant visA? jos ydA?, pasirodAi?? esanti pranaA?ystAi??, iA?sipildA?iusi savaime. Procesai, vykstantys po rugsAi??jo 11-osios, sustiprAi??jAi??s islamo fundamentalizmas sukAi??lAi?? tam tikrA? baimiA? ir dAi??l Europos ateities. Kai kurie autoriai, skirtingai nei Huntingtonas, kalba apie ai??zglobalizacijA? susidAi??rimAi??ai???. Kad ir kaip bAi??tA?, islamas Europoje jau tvirtai A?siA?aknijAi??s, taA?iau ar tai pakankamas pagrindas spekuliacijoms apie neiA?vengiamus ai??zcivilizaciniusai??? konfliktus? Jei vis dAi??lto tai ne ai??zcivilizacinisai??? konfliktas (o aA? tikrai taip manau), kaip bAi??tA? galima sumaA?inti dabartinAi?? A?tampAi???

Huntingtonas buvo puikus politologas, taA?iau sendamas vis labiau pasidavAi?? prietarams. PaskutinAi?? stambesnAi??s apimties jo knyga buvo nukreipta prieA? imigrantus iA? LotynA? Amerikos, esAi?? A?ie niekada nesileis integruojami A? amerikietiA?kAi?? visuomenAi??, nors tai buvo visiA?kai klaidingas poA?iAi??ris. PatyrinAi??kime ai??zsusidAi??rimAi??ai??? prieA? nukeliaudami pernelyg toli. PraAi??jusio amA?iaus 4-ojo deA?imtmeA?io pabaigoje Europoje vyko didA?iulis ai??zsusidAi??rimasai??? tarp faA?izmo ir demokratijos. Kiekvienas iA? jA? siAi??lAi?? kitokiAi?? ateities vizijAi??. Stalinizmas taip pat pirA?o labai aiA?kaus pobAi??dA?io visuomenAi??s perspektyvAi??. Tiek Hitlerio Vokietija, tiek Stalino SSRS, tiek demokratinAi??s santvarkos A?alys, pirmiausia JungtinAi?? KaralystAi?? ir JungtinAi??s Valstijos, A? karAi?? A?sitraukusios vAi??liau, ai??i?? visos jos buvo ai??zmoderniosai???, taA?iau sunku A?sivaizduoti skirtingesnA? politinio, socialinio ir kultAi??rinio gyvenimo organizavimAi??. Visos buvo europietiA?kos, o naciA? Vokietija ir demokratinAi?? Anglija, pagal Huntingtono apibrAi??A?imAi??, priklausAi?? netgi tai paA?iai civilizacijai. SusidAi??rimas europinAi??s civilizacijos viduje buvo itin A?iaurus.

Be to, tiesa ir tai, kad nesAi??kmes, iA?tikusias vadinamAi??jA? treA?iAi??jA? keliAi?? arba socialistinA? nacionalizmAi??, kurA? diegAi?? Nasseras Egipte, panarabiA?ka socialistA? atgimimo partija (Baai??i??ath), AlA?yro reA?imas po nepriklausomybAi??s atkAi??rimo, Achmedas Sukarno arba maA?esnio kalibro jA? pasekAi??jai, kaip antai Qadaffiai??i??s Libijoje, lAi??mAi?? tai, kad ne itin sekAi??si modernizuoti savo visuomenes. TAi?? patA? galima pasakyti ir apie tariamai konservatyvius lyderius, tokius kaip Irano A?achas ar Pakistano karinAi?? valdA?ia. Tad tose islamo A?alyse, kurioms nesisekAi?? modernizuotis, populiarumAi?? A?gijo reakcingi, religinio fanatizmo bangAi?? sukAi??lAi?? salafistai, nes buvusiA? reA?imA? nesAi??kmAi?? buvo laikoma ir vesternizacijos nesAi??kme. TaA?iau ten, kur valdA?iAi?? perAi??mAi?? religinAi?? ideologija, kaip atsitiko Irane, rezultatai ypaA? apgailAi??tini. Tad galime bAi??ti tikri: jeigu A? valdA?iAi?? ateis daugiau islamistiniA? reA?imA?, jie irgi patirs nesAi??kmAi??, neiA?vengiamai save diskredituos, nebent rinktA?si saikingAi?? ir demokratiA?kAi?? keliAi??, kokiu eina Turkija.

Taigi tikrasis susidAi??rimas vyksta ne tarp skirtingA? kultAi??riniA? teritorijA?, bet jose paA?iose. Ai??iandien tAi?? matome Irane, o ir visoje musulmoniA?koje pasaulio dalyje. Net JungtinAi??se Valstijose tikrasis civilizacijA? susidAi??rimas vyksta tarp deA?iniojo sparno evangelikA?, o kai kuriose A?alies dalyse (bet tik kai kuriose) tarp KatalikA? baA?nyA?ios ir tolerantiA?kesniA? sekuliariA? gyventojA? sluoksniA?. Klausydamasis, kAi?? kalba iA?kilus respublikonas Santoras, pagalvojau, kad jis atstovauja amerikieA?iA? Talibanui ai??i?? yra labai netolerantiA?kas, siekia moterims sugrAi??A?inti tradicinius jA? vaidmenis, nori uA?drausti kontracepcijAi??, atmeta modernios biologijos ir mokslo plAi??trAi??, be to, arA?iai nusistatAi??s prieA? iA?orinA? pasaulA?. Jis negavo respublikonA? pritarimo balotiruotis A? prezidentus, taA?iau vis tiek yra labai A?takingas. Tad kAi?? galima pasakyti apie tokio pobAi??dA?io kultAi??rinA? susidAi??rimAi??? Jis vyksta civilizacijA? viduje, bet ne tarp jA?.

AiA?ku, Europoje yra menkai integruotA? imigrantA?, kuriA? daugumAi?? sudaro musulmonai, ir tai opi problema, taA?iau manyti, neva jie uA?valdys EuropAi?? arba amA?iams liks neasimiliuoti, yra kvaila. Lygiai tas pats bAi??tA? teigti, esAi?? todAi??l, kad KatalikA? baA?nyA?ia ilgAi?? laikAi?? prieA?inosi modernizacijai, Europos protestantai niekada nesugebAi??s taikiai sugyventi su katalikais. Visur, iA?skyrus Ai??iaurAi??s AirijAi??, jiems tai puikiai sekasi.

RytA? Europoje bandoma A?tvirtinti (teisingiau pasakius, atkurti) A?inomas ideologijas ir diskursus, o tai, regis, prieA?tarauja garsiajai ai??zideologijA? pabaigosai??? koncepcijai. Kai kurie jaunesniA? kartA? intelektualai stengiasi reanimuoti ai??zkairiAi??jAi??ai??? doktrinAi??, pasitelkdami diskursyvias VakarA? praktikas (pavyzdA?iui, radikalA? multikultAi??ralizmAi??, feminizmAi??, gAi??jiA?kAi?? kritikAi?? ir panaA?iai). Kaip manote, ar toks senstelAi??jusiA? ideologijA? ai??zgaivinimasai??? turi kokA? nors socialinA? potencialAi???

Danielio Bello teiginys apie ai??zideologijA? pabaigAi??ai??? jau ir prieA? pusA?imtA? metA? buvo gerokai perdAi??tas. IA? tikrA?jA? netrukus po to, kai pasirodAi?? jo knyga, kurioje be menkiausiA? abejoniA? konstatuota senosios kairAi??s kaip dinamiA?kos jAi??gos mirtis, iA?kilo naujoji kairAi?? ir 1968-aisiais tapo visiA?kai aiA?ku, kad A?i ideologija toli graA?u nAi??ra mirusi. Ai?? mano klausimAi??, gal jau yra atmetAi??s ideologijA? pabaigos idAi??jAi??, Bellas atsakAi??, nors iA? tikrA?jA? tai joks atsakymas, esAi?? tolygu bAi??tA? klausti, ar jis nustojo muA?Ai??s A?monAi??. Kitaip tariant, A? klausimAi??, keliamAi?? tokiu bAi??du, ar atsisakAi??s, ar neatsisakAi??s tos idAi??jos (nors nAi??ra jokiA? A?rodymA?, kad bAi??tA? tAi?? padarAi??s), jis niekaip negalAi??jo atsakyti nepasijusdamas kvailai.

VAi??liau, A?lungant europiniam komunizmui, Fukuyama ir kiti Ai??mAi?? kartoti tAi?? Bello teiginA?. TaA?iau ideologija niekada nesibaigia. Taigi, suprantama, bus nuolatos grA?A?tanti kairAi??, nors panaA?u, kad dabar ji labiau reikA?is protestais prieA? neteisingAi?? ekonominAi?? santvarkAi?? negu A?gaus ai??zgAi??jiA?kos kritikosai??? pavidalAi??. PamaA?u tai jau formuojasi JungtinAi??se Valstijose ai??i?? reikalaujama teisingesnAi??s mokesA?iA? sistemos, didesnAi??s tolerancijos gAi??jA? ir rasinAi??ms maA?umoms, svaresniA? investicijA? A? A?vietimAi??. TaA?iau yra ir labai aktyvi deA?inAi??, pasisakanti prieA? visa tai. Vadinamieji ai??zkultAi??riniai karaiai??? JungtinAi??se Valstijose iA? tikrA?jA? yra tiesiog kitokia tradicinAi??s kovos tarp kairiA?jA? ir deA?iniA?jA? forma. Europoje tiek deA?inAi?? (turiu galvoje ViktorAi?? OrbanAi?? Vengrijoje arba antiimigracines partijas Nyderlanduose, Danijoje), tiek kairAi?? (ypaA? pietinAi??je A?emyno dalyje) gerokai suradikalAi??s. EkonominAi?? krizAi?? neiA?vengiamai sukelia tokius padarinius, o dabartinAi??s krizAi??s neA?veiksime dar ilgai.

JAi??s A?steigAi??te tarptautinA? mokslo A?urnalAi?? Eastern European Politics and Societies, buvote pirmasis jo redaktorius. Ai??is leidinys yra puikiai A?inomas visiems akademiniams sluoksniams, tyrinAi??jantiems postkomunistines RytA? Europos visuomenes. Koks A?io leidinio indAi??lis, interpretuojant ir analizuojant politinAi??, socialinAi?? ir ekonominAi?? regiono raidAi??? Ar esate patenkintas akademiniais leidinio pasiekimais?

Tai A?iek tiek primena klausimAi??, kurA? uA?daviau Danieliui Bellui. KAi?? galAi??A?iau pasakyti? A?inoma, esu patenkintas, kad A?is A?urnalas suvaidino svarbA? vaidmenA?, nes skelbAi?? vertingas RytA? Europos studijas jai svarbiu metu. Manau, A?is A?urnalas ai??i?? vienas svarbiausiA? mano nuveiktA? darbA?. Tad jeigu ir yra kokiA? nors dalykA?, kurie manAi??s nedA?iugina dabar, kai redaktoriaus pareigas esu perleidAi??s kitiems, nereikAi??tA? tikAi??tis, kad pradAi??siu juos kritikuoti. A?urnalas labai greitai A?gijo akademiniA? sluoksniA? pagarbAi??, todAi??l kai kurie geri mokslininkai, jame skelbdami straipsnius, sustiprino savo pozicijas, o tai buvo labai svarbu. Suprantama, dabar A?i pasaulio dalis tapo maA?iau reikA?minga, nes turi maA?iau problemA?, taigi daryti tokio pobAi??dA?io poveikA? tapo sunkiau. Bet A?ia ne A?urnalo kaltAi??, tAi?? lAi??mAi?? pati RytA? Europos normalizacija.

Pastaraisiais metais Vidurio RytA? Europoje iA?ryA?kAi??jo gausybAi?? prieA?tarA?, atskleidusiA? stabilumo stokAi??. Antai Vengrija neretai kaltinama, kad stoja prieA? Europos SAi??jungos diegiamAi?? multikultAi??ralizmo politikAi?? (o A?i taip pat patiria svyravimA?). Kur slypi socialinio ir kultAi??rinio nepasitenkinimo A?aknys, kaip reikAi??tA? sprAi??sti tokias regiono problemas? Ar mAi??stymo skirtumai iA? tikrA?jA? kelia grAi??smAi?? Europos ateiA?iai? Turiu galvoje, kad ES niekada nebuvo stabilus darinys, be to, iki A?iol ji grindA?iama vien ekonominiu iA?skaiA?iavimuai??i??

Ai??ios diskusijos, kaip jau sakiau aptardamas ideologijA? svarbAi??, yra A?enklas, kad vyksta aktyvi kova tarp kairAi??s ir deA?inAi??s, tarp dviejA? vizijA?, kokia turAi??tA? bAi??ti visuomenAi?? ai??i?? labiau A?traukianti, visiems atvira ar labiau atsiribojusi, uA?dara.

Savaime tai nekelia pavojaus Europos vienybei. Pavojingiau yra tai, kad ES valdymo struktAi??ros nepakankamai stiprios. Europos Parlamentas neturi reikiamA? galiA?. MonetarinAi?? ir finansinAi?? tvarkAi?? priA?iAi??rinA?ios institucijos yra neadekvaA?ios. Euro krizAi??, manyA?iau, gerokai pavojingesnAi?? negu nesutarimai dAi??l multikultAi??ralizmo.

Negaliu nuspAi??ti, kaip viskas bus, bet A?velgiant A? praeitA? nederAi??tA? pamirA?ti, kad tAi??, kas vos nesugriovAi?? Europos XX a. pirmojoje pusAi??je, lAi??mAi?? ne tiek pradinis kultAi??rinis susidAi??rimas, kiek valdanA?iA?jA? elitA? kvailumas. Tai jie sukAi??lAi?? PirmAi??jA? pasaulinA? karAi??, o visiA?kai ydinga ekonominAi?? jA? politika sukAi??rAi?? tokiAi?? baisiAi?? didA?iAi??jAi?? depresijAi??, kad paAi??mAi?? virA?A? ideologinis ekstremizmas. Ar tai pasikartos? Veikiausiai ne ai??i?? aA? nesu toks pesimistas kaip kai kurie kiti.

DAi??koju uA? pokalbA?.