Ignas KrungleviA?ius: galios teritorijos tyrimai

A?URNALAS: DAILAi??/ART
TEMA: TARPDISCIPLININIS MENAS
AUTORIUS: Jolanta MarciA?auskytAi??-JuraA?ienAi??

DATA: 2011-12

Ignas KrungleviA?ius: galios teritorijos tyrimai

Jolanta MarciA?auskytAi??-JuraA?ienAi??

Nors menininkas ir kompozitorius Ignas KrungleviA?ius jau deA?imtmetA? gyvena Osle, dalyvavimas projektuose ir parodose Lietuvoje neleidA?ia A?iAi??rovams jo pamirA?ti. Jis ai??i?? vienas iA? tA? menininkA?, kuriA? kAi??rybAi?? sunku suvesti iki bendro vardiklio, kadangi ji tarpdiscipliniA?ka ne tik dAi??l naudojamA? raiA?kos priemoniA? ai??i?? garsas, tekstas, vaizdas, bet ir dAi??l ai??zdviguboai??? jo, kaip menininko, paA?aukimo.

Dar gyvenant Lietuvoje, KrungleviA?iA? traukAi?? ir vizualieji menai, ir muzika. Anot autoriaus, viskas prasidAi??jo nuo maiA?tingos juodojo metalo muzikos ir gitaros trinksmA?. VAi??liau, vakarais klausydamas per Lietuvos radijAi?? transliuojamos A?iuolaikinAi??s akademinAi??s muzikos, susidomAi??jo ja. Ai??mAi?? savarankiA?kai studijuoti, kaip raA?oma muzika, iA?moko natas, pradAi??jo lankyti kompozitoriaus Osvaldo Balakausko pamokas. ParaA?Ai?? pirmuosius savo kAi??rinius[1]. Ne itin iA?sikristalizavusi pirmojo nepriklausomos Lietuvos deA?imtmeA?io aplinka lAi??mAi?? A?vairiA? disciplinA? maiA?ymAi??si. IA? muzikos ir garso medijos apmAi??stymo iA?plaukusios idAi??jos buvo realizuojamos vizualiuosiuose menuose ir atvirkA?A?iai, o garso meno niA?a dar buvo beveik neiA?naudota. AplinkybAi??s buvo palankios tarpdisciplininiams projektams kurti, menininkams bendradarbiauti, todAi??l dar prieA? pradAi??damas studijuoti Norvegijoje KrungleviA?ius dalyvavo ir Osle rengiamose, ir Vilniaus Ai??iuolaikinio meno centro parodose.

pcm pharmacy, salt lake city, utah.

Kadangi neturAi??jo formalaus muzikinio iA?silavinimo, Ignui nepavyko A?stoti A? Lietuvos teatro ir muzikos akademijAi??. PamAi??gino laimAi?? Norvegijoje, A? kuriAi?? tuo metu daA?nai keliaudavo. Pavyko. Nepaisant atstumo ir kultAi??ros atotrAi??kio, ir toliau dalyvaudavo Lietuvoje rengiamose parodose, grA?A?Ai??s namo kartu su kolegomis iA? Norvegijos A?gyvendindavo savo projektus A?ia. Temos ir problemos poA?iAi??riu pirmieji tokie bendri projektai ai??i?? postsovietinio gyvenimo, socialiniA? problemA? refleksijos, uA?fiksuotos dokumentininko (ar tikrai gerai ai???dokumentininkasai???? Jei tokia videoAi?? kAi??rimo strategija vadinama dokumentalistine, tai gal ir kAi??rAi??jas ai???dokumentalistasai???? Mano galva, dokumentiniA? filmA? kAi??rAi??jas ir dokumentinio pobAi??dA?io video kAi??rAi??jas truputA? skirias, tad ir ai???dokumentininkasai??? nelabai tinka) A?vilgsniu ai??i?? be tikrovAi??s graA?inimo ir reA?isavimo. PavyzdA?iui, 2004 m. kartu su A?mona Siri Harr Steinvik nufilmuotas videofilmas ai??zIs that all there is?ai???, kuriame uA?fiksuotas Ignalinos atominAi??s elektrinAi??s reaktoriaus turbinos paleidimo 25-meA?io proga surengtas A?ventinis vakaras Visagine. PanaA?ios problematikos filmas ai??zIgnalina mon amourai??? (2007) sukurtas taip pat bendradarbiaujant su Siri Harr Steinvik. Projektas ai??zPARUS film festivalai??? (2006), kuriuo buvo bandoma atgaivinti nebeveikianA?io kino teatro TilA?Ai??je (Sovetsk) veiklAi??, atliktas bendradarbiaujant su Norvegijos ir Lietuvos menininkais bei kritikais. Apskritai 1999ai??i??2007 m. laikotarpis menininko kAi??rybinAi??je biografijoje yra itin dinamiA?kas ir nevienalytis ai??i?? nuo dokumentiniA? filmA? su site specific (A?vietinto meno) strategijomis iki muzikos orkestrams kAi??rimo.

Site specific ai??i?? fundamentali aA?is, ant kurios ankstyvuosiuose KrungleviA?iaus kAi??riniuose susiveria tiek jA? turinys, tiek pateikimas. AutoriA? domino vietos, kuriA? istorija ir mutacijos lemia jose gyvenanA?iA? A?moniA? likimus. PanaA?iu A?vilgsniu besikeiA?iantA? postsovietinA? socialinA?-politinA?-ekonominA? Lietuvos peizaA?Ai?? fiksavo Kristina InA?iAi??raitAi??, Deimantas NarkeviA?ius, Gintaras MakareviA?ius, taA?iau KrungleviA?iaus, kaip dokumentininko, veikla apima trumpAi?? ir ne patA? svarbiausiAi?? laikotarpA?. Jo sAi??lytis su dokumentinAi??mis vietos apmAi??stymo strategijomis A?ymi pirmojo nepriklausomybAi??s deA?imtmeA?io kAi??rAi??jams bendrAi?? polinkA? koncentruotis A? naujo gyvenimo sAi??lygotas permainas ir atsinaujinimo procesuose iA?ryA?kAi??jusius socialinius kontrastus.

IA?grynintas ai??zvietiA?kumoai??? leitmotyvas iA?nyra garso instaliacijose ai??zYou are not hereai??? (Tempo Skien, 2007, kartu su Snorre Hvamen). Ai??vairiuose vieA?osios erdvAi??s objektuose A?taisomi mp3 grotuvai, prie kuriA? prijungAi??s ausines klausytojas gali uA?megzti savotiA?kAi?? dialogAi?? su savo kasdiene aplinka. PavyzdA?iui, prisijungus prie A?iukA?liadAi??A?Ai??s, pasigirsta ironiA?ka ai??zEuro technoai??? daina, siAi??lanti merginAi??, prisijungus prie A?olAi??je A?montuotos stotelAi??s ai??i?? transliacija iA? ai??zpoA?eminio pasaulioai??? su praeiviA? A?ingsniA?, eismo vibracija ir t.Ai??t. Projekto idAi??ja pratAi??sta ir 2008 m. parodoje ai??zArs viva 07/08 ai??i?? Garsasai???, vykusioje Ai??iuolaikinio meno centre. Joje pristatytAi?? KrungleviA?iaus instaliacijAi?? ai??zListen/Klausykai??? sudarAi?? penkios keistose, nepatogiose padAi??tyse A?rengtos ausinAi??s (vienoje, norint iA?girsti, koks garsas sklinda jas uA?sidAi??jus, reikAi??jo atsiklaupti, kitoje ai??i?? pasilipti kopAi??A?iomis, dar kitoje ai??i?? atsitAi??pti). AusinAi??se girdimas A?naresys, A?ingsniA? aidas buvo A?raA?ytas taip pat esant analogiA?kose padAi??tyse, kaip ir klausantis, tad uA?mezgamas provokatyvus, betarpiA?kas santykis su aplinka, konkreA?iai ai??i?? Ai??MC erdve. Anot Tautvydo BajarkeviA?iaus, ai??zlipdamas kopAi??A?iomis ar klAi??podamas atvirame Ai??iuolaikinio meno centro koridoriuje nuolat regi save iA? A?alies, truputAi??lA? A?aipaisi, priimi A?aidimo taisykles. Tuo tarpu pats garsas, bAi??damas ganAi??tinai abstraktus, klausantis jo A?tai tokioje ai??zkliAi??tiesai??? suriestoje padAi??tyje, tik sustiprina kiek absurdiA?kos situacijos pojAi??tA? ir savo ruoA?tu irgi iA? tavAi??s A?aiposi ai??i?? pavyzdA?iui, A?rAi??mAi??s galvAi?? A? kampAi?? girdi: ai??zListen, just listen!ai??? (ai??zKlausyk, tiesiog klausyk!ai???).ai???[2] Dar vienAi?? projekto dalA? sudarAi?? netoli nuo A?Ai??jimo A? Ai??MC, VokieA?iA? gatvAi??je, esantis suoliukas, prie kurio, prisijungus ausines, buvo galima klausytis prieA?taringos Kristupo Saboliaus knygos Bloga knyga. Ai??iuose kAi??riniuose svarbus buvo A?aidybinis momentas ir savirefleksija, sukeliama paverA?iant A?iAi??rovAi?? aktyviu kasdienAi??s aplinkos dalyviu, priverA?iant jA? sudvejoti savo regos ir klausos ribomis.

TolesnAi?? menininko kAi??ryba krypo nuo iA?orinAi??s socialinAi??s aplinkos, vieA?A?jA? erdviA? ir vietiA?kumo linijos prie redukuoto, minimalistinio garso ir vaizdo performansA? kAi??rimo, kur analizuojamas A?mogaus protas ir galia bei A?vairios jA? tarpusavio santykio moduliacijos. KrungleviA?iA? domina asmeninAi??s ir institucinAi??s galios, valdA?ios ir jos A?tvirtinimo metodai, galios psichologija, vaizdo ir garso medijA? poveikis. PavyzdA?iui, videofilme ai??zTV-Loveai??? (2008) A?temptas garso ir vaizdo (tekstas, spalvos) santykis, sulig vaizdu besikeiA?iantis garsas priverA?ia iA?A?iAi??rAi??ti A?iaip jau neprasmingAi?? (siuA?eto prasme) filmAi?? iki galo ir pajusti vaizdo bei garso gebAi??jimAi?? kontroliuoti A?vilgsnA?. Ekrane bAi??ganA?ios eilutAi??s ai??zYou are not a problemai???, ai??zYou are not aloneai???, ai??zYou like meai??? apnuogina televizinAi??s meilAi??s ir televizijos meilAi??s receptus, kai paguodos ieA?koma ekrane ir ekranas suteikia kaip tik tai, ko A?iAi??rovui reikia ai??i?? iliuzijAi??, kad esi ne vienas, esi mylimas, kaA?kam rAi??pi.

Menininko siekis dekonstruoti asmeninAi??s kontrolAi??s ir galios mechanizmus atsiskleidA?ia performanse ai??zRiterisai??? (2009), kuriame ai??ziA?judinamasai??? mergelAi??s, laukianA?ios iA?gelbAi??tojo ir riterio, archetipas. KlasikinAi?? pasaka dekonstruojama iki dviejA? veikAi??jA? pozicijos ir iA?ryA?kinama besikeiA?ianti jA? galios pusiausvyra. Riteris simboliA?kai pasitvirtina savo galiAi?? tik jei yra reikalingas mergelei, lygiai kaip ir mergelAi?? atlieka reikA?mingAi?? vaidmenA? tik tada, kai yra paA?eidA?iama, kai jai reikalinga pagalba ai??i?? tuomet ji gali manipuliuoti savo silpnumu. Abu personaA?ai A?gauna galiAi?? tik dAi??l to, kad egzistuoja kitas, o iA? to kylantis A?tampos bangavimas tarsi apnuoginamas, supaprastinant personaA?A? pokalbius iki minimaliA? fraziA?, pasirodanA?iA? ir uA?gAi??stanA?iA? ekranuose sulig pokalbA? menanA?iu muzikos instrumentA? dialogu.

order robaxin on line.

Meninei A?tampai ir A?taigai sustipinti KrungleviA?ius neretai naudoja autentiA?kAi?? teisAi??saugos institucijA?, psichiatrijos klinikA? medA?iagAi??, kuri suvokAi??jAi?? veikia pati savaime. Muzikos ir vaizdo (teksto) performansai atliekami scenoje, A?iAi??rovA? akivaizdoje, arba pateikiami kaip instaliacinAi??s projekcijos galerijose. Vienas ryA?kiausiA? kAi??riniA? ai??i?? ai??zTardymasai??? (2009), kuriam panaudotas kvotos metu uA?raA?ytas savo vyro A?mogA?udyste kaltinamos moters ir teisAi??saugos atstovo pokalbis. Kairiajame ekrane greitu, dAi??mesA? sutelkianA?iu ritmu A?siA?iebia pirmojo personaA?o ai??i?? tardytojoAi??ai??i?? klausimai, o deA?iniajame ai??i?? trumpi, lakoniA?ki, stambesniu A?riftu raA?omi kaltinamosios Mary Kovik atsakymai. Pati situacija gana aiA?ki, paA?A?stama iA? detektyviniA? romanA? ar filmA?, taA?iau dAi??mesA? kaustantis garsinis fonas, atliepiantis kiekvienAi?? dalyviA? sakomAi?? A?odA?, istorijAi?? padaro tikrAi?? ir itin paveikiAi??. Intriguoja tai, jog klausimai nuolat kartojami, o kaltinamoji vengia A? juos atsakyti arba atsako miglotai (ai??zJust nor right nowai???, ai??zNo commentai???). TodAi??l A?kyrus noras suA?inoti, kas gi iA? tiesA? nutiko A?ioje istorijoje, kurios vaizdas pamaA?u ryA?kAi??ja iA? taupiA? detaliA?, darosi vis aiA?kesnis, nepaleidA?ia A?iAi??rovo dAi??mesio nAi?? sekundei. Tardytojas desperatiA?kai bando iA?peA?ti nuA?udymo motyvAi??, teigdamas, kad tai moters A?ansas, taA?iau deA?iniajame ekrane teiA?ryA?kAi??ja atsakymas ai??zNEai???. Po to dialogas visai nutrAi??ksta ai??i?? taip laukiama atomazga galiausiai neA?vyksta. Esmingas ne tik kAi??rinio atskleidA?iamas A?mogaus proto gebAi??jimas A?sigyventi A? situacijAi?? ir iA? uA?uominA? susikonstruoti savo pasakojimo versijas, bet ir pats pasirinktos apklausos medA?iagos turinys ai??i?? destruktyvus paprastos moters, dviejA? vaikA? motinos ir pastoriaus A?monos, poelgis ai??i?? A?vykdyta vyro A?mogA?udystAi??, kurios prieA?asties ji ir pati neA?stengia A?vardyti.

PanaA?i problematika A?enklina ir kitAi?? menininko projektAi?? ai??zDeath Tapeai??? (2009), kuriame panaudota kolektyvinAi??s saviA?udybAi??s Jonestaune iniciatoriaus, vienos baA?nyA?ios Amerikoje A?kAi??rAi??jo Jimo Joneso A?raA?yta kalba, sinchronizuota su garsu. A?mogus, liepAi??s pirmiau nunuodyti savo vaikus, o po to nutraukti savo gyvybAi??, kalba apie kiekvieno A?mogaus teisAi?? baigti savo gyvenimAi??, kada to nori, pasirinkti savo likimAi??. TrAi??kinAi??jantis, nesklandus Joneso kalbAi??jimas, kurio A?tampa taip pat kuriama garsu, primena pasiteisinimAi??, neiA?reiA?kia tvirtos ir nepalauA?iamos jo pozicijos, kodAi??l A?monAi??s turAi??tA? nusiA?udyti. Kitame projekte ai??zConfessionsai??? (2011) autorius panaudojo tikras nusikaltAi??liA? iA?paA?intis, pasisakymus apie jA? jausmus, kaltAi??s iA?gyvenimAi??.

Ignui KrungleviA?iui rAi??pi ribinAi??s A?mogaus psichikos bAi??senos, liguisti, nemotyvuoti ir A?iaurAi??s jos apsireiA?kimai, kuriuos galbAi??t inspiruoja pirmykA?A?iai gyvuliA?ki instinktai, galbAi??t priartAi??jus prie beprotybAi??s staiga suvokto ir iA?gyvento savo beribiA?kumo satisfakcija. Ai??alia galios teritorijos tyrimA? visuomet A?mAi??kA?A?ioja Michelio Foucault plAi??totA? institucijA? galios vaidmens ir individo disciplinavimo filosofinAi??s koncepcijos, naujai apmAi??stytos GillesE?io DeleuzeE?o ir FAi??lixo Guattari darbuose. Anot A?iA? filosofA?, saviA?udybAi?? yra vienas galimA? nomadiA?kA? A?ingsniA?, nubrAi??A?ianA?iA? ai??zpabAi??gimoai??? arba ai??zskrydA?io kryptisai???, sulauA?anA?ias A?prasto, normatyvaus vienokiA? ar kitokiA? geismo maA?inA? produkuojamo gyvenimo tAi??kmAi??. Kiekvienas pasiprieA?inimas, atsiskyrimas nuo galios pozicijAi?? uA?imanA?ios geismo maA?inos A?ada naujA? impulsA?, todAi??l iA? esmAi??s yra teigiamas. KrungleviA?ius ai??znomadiA?kusai??? A?ingsnius A?engusiA? A?moniA? istorijomis pasinaudoja kaip galinA?iomis sukelti stipriAi?? reakcijAi??, panardinti A?iAi??rovAi?? A? afekto bAi??senAi?? dAi??l moralAi??s ir normalumoai??i??nenormalumo ribos mindA?iojimo, nes slopinamas valdA?ios troA?kimas glAi??di kiekviename A?moguje ir yra greitai atpaA?A?stamas.

Menininko performansai, kuriuose jis naudoja sinchronizuotAi?? garsAi?? ir tekstAi??, sukonstruoti taip, kad ai??zuA?pultA?ai??? A?iAi??rovAi??. Trumpos, lakoniA?kos fraziA? kliA?Ai??s tarnauja kaip universalAi??s visrakA?iai, tinkantys kiekvieno suvokAi??jo smegenims atrakinti, o varijuojantis A?riftA? dydis neleidA?ia A?siterpti monotonijai ir sudAi??lioja emocinius akcentus. Tai, kad pasirenkama koncerto forma, t.Ai??y. salAi??je sAi??dintys A?iAi??rovai stebi performansAi?? scenoje, primena kolektyvinAi??s hipnozAi??s seansA? triukus. Taigi KrungleviA?iaus performansai yra tarsi gyvi eksperimentai su meno pasiklausyti ir pasiA?iAi??rAi??ti atAi??jusiais A?monAi??mis, iA?provokuojantys reakcijAi?? per garso sukeliamAi?? emocinA? poveikA?. Jo kAi??riniai, pasisavinAi?? autentiA?kus, kaA?kada galiAi?? inicijavusiA? ar jai pasiprieA?inusiA? veikAi??jA? tekstus, koreliuodami su suvokAi??jo protu, A?gauna valios pademonstruoti galiAi?? ir valdymo mechanizmus. PanaA?iai kaip tarp riterio ir mergelAi??s vykstanti abipusAi?? manipuliacija asmenine galia, atsirandanA?ia tik vienas kito egzistavimo dAi??ka.



[1] IA? autorAi??s susiraA?inAi??jimo su Ignu KrungleviA?iumi, 2011 m. rugsAi??jis.

[2] T. BajarkeviA?ius, ai??zKlausyk. Garso meno projektai Ai??iuolaikinio meno centreai???, 7 meno dienos, 2008-06-27, p. 1.