Igno Ai??einiaus gyvenimas Ai??vedijoje (2)

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??SigutAi?? RadzeviA?ienAi??
DATA: 2013-11

Pabaiga. Ai??PradA?ia 42 numeryje

viagra without prescription cialis black buy

Nuotrauka iA? knygos ai??zLietuvos egzodo literatAi??ra: 1945ai??i??1990ai???
Nuotrauka iA? knygos ai??zLietuvos egzodo literatAi??ra: 1945ai??i??1990ai???

KitokA? Ai??einiA? regime ne politinAi??je, o kasdienio gyvenimo aplinkoje, tiesa, susijusioje su diplomatine tarnyba ar jos vAi??lyvaisiais atgarsiais. RaA?ytojas, matyt, buvo A?tarus ne tik dAi??l jo karjerAi?? iA?tikusiA? nesAi??kmiA?, bet ir dAi??l kitA? asmenA?, kaip jam atrodAi??, A?tartinA? reikalA?. IA? Jurgio Savickio, tuomet tarnavusio Kaune, UA?sienio reikalA? ministerijoje, laiA?ko (1929 04 04) Ai??einiui galima numanyti, kaip A?sisukta A? gandA? karuselAi??:
DAi??l AukA?tuolio ai??zA?ygiavimo aukA?tyn” galima bAi??tA? visaip iA?sitarti, kokios jau ten jam palankios sAi??lygos! Vargas vienas ir tiek ai??i?? tik jam sekasi, kito A?odA?io aA? nerandu. Sekasi. Nors ir sunkus kelias ir jam. DAi??l Kopenhagos 1921 metA? bylos ai??i?? niekus kalbi. Matyti A?mogus Tave blogai informavo. Gali patikAi??ti man, kad ji seniai jau susigulAi??jusi, uA?mirA?ta. Tavo versija be maA?iausio pagrindo. Tuo bAi??du apie tai daugiau neverta rimtai kalbAi??ti.
Dar atviresnAi?? nuoskaudAi?? dAi??l neA?vertinto lietuvybAi??s darbo, dAi??l, kaip Ai??einiui atrodAi??, sAi??moningo kenkimo jam ir jo A?eimai randame Ai??einiaus vAi??lesniame, tikriausiai apie 1950-uosius raA?ytame laiA?ke Nepriklausomos Lietuvos pulkininkui Griniui, pasitraukusiam A? AmerikAi??. LaiA?ke ne tik skundA?iamasi LietuviA? komiteto Ai??vedijoje ai??zsankcijomis” jam (o iA? tiesA? ai??i?? ankstesniA? privilegijA?, prie kuriA? diplomatas buvo A?pratAi??s, panaikinimu), bet ir iA?gyvenama dAi??l paA?eisto tautinio identiteto (kurio dvilypAi??, A?vediA?ka ir lietuviA?ka, dermAi?? raA?ytojui ilgai atrodAi?? kaip didA?iausias privalumas):
AnksA?iau mano A?mona tikAi??jo, kad ji savo giminystAi??s ryA?iais buvo ne tiek man asmeniA?kai, kiek Lietuvai naudinga. VyriausybAi??s A?monAi??s patys man sausio 1943 m. pasiAi??lAi?? Ai??vedijos pilietybAi??. Taip pat manAi?? kad tuomi apsaugos mane nuo eventualiA? sovietiA?kA? ir nacistiA?kA? pavojA? bet drauge ir padAi??s Lietuvai. PanaA?iais sumetimais buvo duota A?vedA? pilietybAi?? A?ymesniems Ai??vedijoje atsidAi??rusiems danA?, norvegA? ir holandA? patriotams. Nes 1918 m. buvau rusA? pilietis, 1936-1939 A?sakymu iA? Kauno KlaipAi??dos kraA?to, bet tos pilietybAi??s mano lietuviA?kumui nekenkAi??.
Ai?? asmeninAi?? diskusijAi?? su Ai??einiumi lietuvybAi??s tema jau anksA?iau buvo A?sitraukAi??s ir jo plunksnos brolis bei biA?iulis Jurgis Savickis. 1929 metA? laiA?ke jis, matyt, bus taip uA?gavAi??s draugui A?irdA?, kad A?is po to ilgokai tylAi??jo, neatsakAi?? A? Savickio laiA?kus. Tik A?iam atkakliai, pakartotinai klausiant, ai??zkokia katAi?? bus keliAi?? perbAi??gusi”, Ai??einius pagaliau atlyA?o. Nors ankstesniA? A?iltA? santykiA? laiA?kai nebeatspindi. O A?A?eidAi?? Ai??einiA?, matyt, tokia Savickio frazAi??, pataikiusi skaudamon vieton ir galbAi??t paA?adinusi savos sAi??A?inAi??s priekaiA?tus:
Kiek metA? ai??i?? sAi??nus? Ar kalba nors kiek lietuviA?kai, o jei ne ai??i?? ar A?ino kAi?? apie LietuvAi??? TurAi??tum jam parodyti mAi??sA? suplyA?usiAi?? LietuvAi??, su konke Kaune. Na, ir A?iaip jau gamtos groA?ybAi??mis. NegalAi??A?iau A?sivaizduoti Ai??einiukAi?? ne lietuvA?. Dovanok, kad lieA?iu tokias intymias temas ai??i?? Kaune bebAi??damas visai subarbarAi??jau.
Kad Ai??einius buvo smulkmeniA?kas materialinAi??s gerovAi??s klausimais, liudija A?vairaus laiko dokumentai: sAi??skaitos, kvitai, ataskaitos UA?sienio reikalA? ministerijai, o kartais ir pastarosios priekaiA?tai, kad tA? sAi??skaitA? uA? surengtus priAi??mimus nAi??ra. Tarnaudamas diplomatinAi??je aplinkoje, Ai??einius, regis, stengAi??si lygiuotis A? pasiturinA?ias VakarA? A?alis: rengAi?? iA?taigingus furA?etus, daA?nai kvietAi?? sveA?ius ir A? namus, kuriuos tiek Kopenhagoje, tiek Helsinkyje ar Stokholme buvo A?sirengAi??s gana prabangiai. Matyt, nuoA?irdA?iai tikAi??damas, kadAi??viskas Lietuvos labui, negalime pasirodyt ubagais besAi??, su kuriais niekas ir kalbAi??t nekalbAi??s kitaipAi??(iA? 1924 m. laiA?ko J. Savickiui). TaA?iau baigus diplomatinAi?? tarnybAi??, Ai??einiA? dar ilgokai vijosi graA?aus ir ne pagal Lietuvos kiA?enAi?? gyvento gyvenimo priekaiA?tai, tad jam prisiAi??jo atsakinAi??ti ir aiA?kintis. Oficialiame laiA?ke (1930 04 16) Jurgiui Savickiui, tuomeA?iam Lietuvos pasiuntiniui Stokholme, Ai??einius raA?Ai??:
DAi??l URM-jos raA?to nrs 4813 1/ ir 2/ ai??zA?eimos priedo perAi??mimo” paaiA?kinta mano raA?te Tamstai 8-IV A?.m. Kad aA? bAi??A?iau Ai??mAi??s ai??ztrijA? asmenA? priedAi??” ir 1925 m. tikrai nepamenu.
1926 m. vasarAi??, rodos 27-VII – 27-VIII, buvau atleistas ne paprastoms poilsio atostogoms, bet gydytis. Prie mano praA?ymo tokioms gydymo atostogoms, pasiA?sto UA?sienio ReikalA? Ministeriui M. SleA?eviA?iui, buvo pridAi??tas gydytojo Stokholme Harald Nauckhoff oficialiai paliudytas liudijimas. Raikalauti uA? tAi?? laikAi?? pusAi?? A?eimynos priedo atgal bAi??tA? ne tik nepamatuota, bet daugiau neg negailestinga.
DAi??l URM-jos to pat raA?to 4/. ai??i?? Nei Lietuvos konsulo Kopenhagoje V. Gylio, nei kitA? Lietuvos konsulA? Skandinavijoj adA?vilgiu jokiA? grinai asmeniA?kA? pareigu aA? neturAi??jau. BAi??damas atstovu turAi??jau legalAi??s teisAi??s sprensti, kas reikalinga pavaiA?inti iA? reprezentacijos lAi??A?A?. aunty.
Dar vienas Ai??einiaus nusiskundimas (1930 06 20) UA?sienio reikalA? ministerijai atsiveja iA? Helsinkio:
UA?sienio Reikalu Ministerija 1924 m. A?iemAi??, perkeliant mane Stokholmas, perAi??mAi?? mano asmeniA?kus rakandus Helsinkyje uA? 10 000 litA?. TA? pinigA? per AtstovybAi?? Helsinkyje buvo man metA? bAi??gyje prisiA?sta tik dalis, bAi??tent apie 5 000 litA?, kita likusi dalis, kiek pamenu iA? mano persiA?sto ir Pr. DailidAi??s pasiraA?yto URM-jos raA?to, buvo iA?skaityta kaune uA? mano, mano nuomone visai neteisingai URM-jos nustatytAi??, nes turAi??jau pamokAi??ti veik visAi?? nuomAi??, naudojimAi??si AtstovybAi??s butu. Savo laiku pasiunA?iau Lietuvos Atstovybei Helsinkyje gautiems pinigams pakvitavimAi??.
VisA? skaudA?iausiai Ai??einius iA?gyveno savo kebliAi?? materialinAi?? padAi??tA?, netekAi??s Lietuvos pasiuntinio tarnybos 1927 metais. Net buvo susirgAi??s nervA? iA?sekimu (gydytojA? liudijimai, paA?ymos, receptai saugomi asmeniniame Irvio Scheynius archyve). Kol A?gudo A? naujAi?? veiklAi??, galinA?iAi?? iA?maitinti kad ir negausiAi?? trijA? asmenA? A?eimAi??, A?pratusiAi?? prie sotaus ir patogaus gyvenimo, kol susirado mokius komercinio konsultavimo bei tarpininkavimo klientus, uA?truko, atrodo, beveik metus. Bet ir susiradAi??s A?io darbo, nuolat stokojo lAi??A?A? prabangesniam gyvenimui. PaA?iAi??rAi??jAi?? A? aplinkybes, matytume, kad materialinis Ai??einiaus A?eimos gyvenimas visai nebuvo prastas. IA? nuotraukA? A?velgia linksma pasipuoA?usi A?eima, sAi??nus leidA?iamas mokytis A? privaA?iAi?? prestiA?inAi?? berniukA? gimnazijAi??Ai??Norra Latin, vAi??liau ai??i?? A? Stokholmo universiteto teisAi??s studijas, ir toliau kasmet atostogaujama Baltijos paplAi??dimiuose tiek Ai??vedijoje, tiek ir Lietuvoje ir t. t. TaA?iau pajamA? uoliai stengtasi visaip prasimanyti: atsiskaityti spaudA?iami laiA?kA?, banderoliA? gavAi??jai Amerikoje uA? gautAi?? informacijAi?? telegramomis, uA? kAi??rybos iA?traukA? publikavimAi??, uA? siunA?iamas knygas. Ai?? tikrAi?? mAi??A?A? 1946-aisiais A?sivelta su Jungtiniu lietuviA? komitetu Amerikoje, kai Ai??vedijoje esantis padalinys, o tiksliau ai??i?? jo valdyba, nesutiko patenkinti Ai??einiaus praA?ymo tAi??sti emigranto paA?alpAi?? A?eimai; matyt, pamatuotai argumentuojant, kad Ai??vedijos pilieA?iai privalo savimi pasirAi??pinti patys ar kreiptis paramos A? Ai??vedijAi??. Archyvuose nepavyko rasti Ai??einiaus laiA?ko, adresuoto LietuviA? komiteto valdybai ar Amerikoje A?sikAi??rusiam rAi??mimo fondui, nuoraA?A?. TaA?iau iA? BALF’o reikalA? vedAi??jo Juozo LauA?kos atsakymo Ai??einiui galime pajausti net iki Amerikos pakranA?iA? nusidriekusA? gandA? skersvAi??jA?, Ai??einiui nuolat kAi?? nors A?tarinAi??jant piktais kAi??slais, ir politinAi??s konfrontacijos povandenines sroves:

Tamstos praA?ymas bus svarstomas artimiausiame BALF Valdybos posAi??dyje. Galiu Tamstai pasakyti, kad iki A?iol BALF nAi??ra niekam skyrAi??s vienkartinAi??s paA?alpos. BALF Valdyba iki A?iol nAi??ra net svarsA?iusi atskirA? asmenA? praA?ymA? ai??i?? visada jie bAi??davo perduodami BALF komitetams atitinkamose valstybAi??se.
Galiu taip pat uA?tikrinti TamstAi??, kad Tamstos minimo kovo 2 d. posAi??dA?io ai??zsprendimai” nebuvo jokia ai??zkibirkA?tis”, sukAi??rusi kaA?kokA? ai??zpamaA?u ruoA?tAi?? gaisrAi??”. NeA?inomi mums ir jokie tamstos ir Dr. Starkaus tariami ai??zkonflikati”. Dr. Starkus, tvirtinu, BALF’o vadovybei bAi??ra paraA?Ai??s Tamstos asmens adresu nAi?? vieno nepalankaus ar kartaus A?odA?io, todAi??l man visiA?kai nesuprantama Tamstos elgsena kergiant A?vairiausius epitetus Dr.Starkui (ypaA? Tamstos laiA?ke Dr. GrigaiA?iui, adv. Oliui, adv. Rasteniui ir man), kurs Tamstai, kiek aA? A?inau, linki tiktai gera. (…)
Pasisakysiu tamstai esAi??s skaitAi??s daug Tamstos raA?tA?. Ir kaip skaudu buvo skaityti Tamstos laiA?kus, kuriA? turinyje niekaip negalima rasti lietuviA? jaunuomenAi??s mAi??gtojo autoriaus. PraA?au atleisti uA? atvirumAi??, bet negaliu nepasakyti, kad A?ia labai apgailestaujama dAi??l plaA?iai A?inomA? ir gerbtA? asmenA? tarpusavio barniA?, pilkA?, nudAi??vAi??tA? priekaiA?tA? svaidymosi.
Nejau negalima kaip nors suA?velninti tarpusavio santykius? Lietuviai iA?trAi??mime turAi??tA? bAi??ti A?viesiausiu pavyzdA?iu lietuviams Amerikoje. Deja, iA? uA?jAi??rio plaukia per daA?ni nesantaikos, A?tarinAi??jimA? ir kitA? smulkiA? kasdienybiA? atgarsiai. Manau, netenka aiA?kinti, kad visa tai sunkina net ir tokA? neA?aliA?kAi?? darbAi??, kaip paA?alpa.
SvarA? Ai??einiaus A?vediA?kojo archyvo lobynAi?? sudaro korespondencija su raA?ytojais ar jA? artimaisiais ai??i?? tiek gyvenusiais Lietuvoje, tiek pokario metais emigravusiais A? AmerikAi??: Jurgiu Savickiu (laiA?kA? jam bene gausiausia), Baliu Sruoga, Vanda Sruogiene, PetronAi??le Orintaite, Bernardu BrazdA?ioniu, Stepu Zobarsku ir kt. Su vienais jA? (Zobarsku, BrazdA?ioniu) siejo dalykiA?ki leidybos reikalai, tad ir laiA?kai ai??i??Ai?? mandagAi??s ir nuosaikAi??s. Su kitais ai??i?? istorijos verpetuose iA?tikAi?? nesusipratimai. (OrintaitAi?? priekaiA?tauja Ai??einiui dAi??l neteisingai knygoje ai??zRaudonasis tvanas” paminAi??to jos vardo greta prisitaikAi??liA?kAi?? pozicijAi?? pasirinkusiA? raA?ytojA?; reikalauja vieA?ai paneigti A?iAi?? klaidAi??, ai??i?? Ai??einius mandagiai atsiA?nekinAi??jo, esAi?? A?i knyga paklAi??sta ne tik fakto, bet ir iA?monAi??s dAi??sniams, o kai raA?ytoja vis atkakliau spaudAi??, Ai??einius ir visai nutilo, nebeatsakAi??). Dar su kitais ai??i??Ai?? skausminga, bet tyra sielA? giminystAi??. Nors Sruogos laiA?kA? Ai??einiui ir nAi??ra gausu ai??i??Ai?? vos vienuolika, ai??i?? bet jie liudija sielos kanA?iAi??, kai negalima, nenorima, nesugebama prisitaikyti prie gyvenimo aplinkybiA?. Sruogos laiA?kai Ai??einiui ai??i?? labai skirtingi, matyt, atspindintys kraA?tutinius raA?ytojo patyrimus bei pajautas. Begalinis emocinis skirtumas tarp Sruogos laiA?kA?, iA?margintA? eilAi??raA?A?iA? posmais, ir dalykiniA? siAi??lymA?, o dar vAi??liau ai??i?? tragiA?kA? intonacijA? iA?paA?A?stant giliausias sielos A?aizdas. Ai??tai apie 1924 metais raA?ytAi?? laiA?kAi?? margina cikloAi??DievA? takaisAi??iA?traukos, ir visa laiA?ko intonacija ai??i?? poetiA?ka, pakili:
Ir kaip A?vaigA?dAi?? rudeninAi??
Mylimoji ai??i?? mylima – -
Ir pasvaigusi krAi??tinAi??
RudeninAi?? nuoguma.
Ir paA?Ai??lAi?? sutartinAi??j ai??i??
KrAi??tys ai??i?? mylima ai??i?? darna – - -
VisA? geriausias mano gyvenimo metas ai??i?? kai buvau Kaune. Gyvenau aukA?tumoj, virA? debesA?, kur saulAi?? ir vAi??jas ir neapA?iuopiamos erdvAi??s. MilA?iniA?ki ledynai, milA?iniA?kos uolos, vidudieny juodas dangus ir A?vaigA?dAi??s matyti. PamylAi??jau aukA?tybes ir laisvAi?? ir dabar negaliu niekur nurimti. Noris lAi??kti, skristi, dangintis. Jei bAi??tA? galima insitaisyti pas Tave Ai??vedijoj, tai praneA?k ir aA? su vAi??jais atidumsiu. Tuomet daug daug papasakosiu apie LietuvAi??, apie MaskvAi??, apie KaunAi??, apie kalnus ir mares. Reikia man kur nors insisprausti, insikabinti, nes aA? A?ia visai nuskursiu.
Tai matai. BAi??tA? gerai, kad paraA?ytum.
Darniai susipina meninis A?odis ir epistolinis naratyvas. Ne vienas Balio Sruogos laiA?kas Ai??einiui kupinas dvasios A?auksmo padAi??t iA?trAi??kti iA? menininkAi?? slegianA?ios daiktA? aplinkos, dvasiai svetimos rutinos. Ne kartAi?? poetinio ir kasdienio iA?sisakymo ekspromtas maldaute maldavo kokios nors iA?eities ai??i?? taip raA?ytojas kreipAi??si A? biA?iulA? pagalbos (bet kodAi??l taip ir liko neiA?girstas? Gal ir adresatas buvo pavargAi??s nuo savA? dvasios kanA?iA? bei sunkmeA?io?):
Senai senai nesu nieko Tau raA?Ai??s. Dar seniau esu nuo TavAi??s kAi?? girdAi??jAi??s.
Pirma buvau Vilniuj, blogai. NorAi??jo areA?tuoti mane.
Seniau ai??i?? buvau Maskvoj, buvau Kaukaze, keturius mAi??nesius klajojau po kalnus ir dausas.
Dabar esu Kaune.
Baisiai blogas upas A?ionai. MAi??tais, mAi??tais, ieA?kai ieA?kai ir jokio velnio A?mogus negali rasti.
Baisiai aA? noriu kaip nors pakliAi??ti uA?rubeA?in.
Ar nereikia Tau kartais pagelbininko kokio ai??i?? tai paraA?yk ai??i?? aA? atvaA?iuosiu.
Nes matai ai??i?? A?ia gyvenimas eina, bet kaA?koks, perkAi??nas jA? A?ino negyvas. Jokios kovybos. Jokio dienos skridimo. Pilka ir palA?a. Nuobodu.
Ir vis dAi??lto vienas, matyt, vAi??lyviausiA? Sruogos laiA?kA? Ai??einiui, raA?ytas jau grA?A?us iA? koncentracijos stovyklos, yra be galo autentiA?kas savo dvasios nuogumu, netramdomu sielos A?auksmu, atvirai iA?sakyta kanA?ia, persunktas A?sisAi??moninto beviltiA?kumo. Vargu ar rasime atviresnAi??s iA?tarmAi??s Sruogos raA?ytiniame palikime. LiteratAi??rologiniu poA?iAi??riu laiA?kas ai??i?? raA?ytojo dvasinAi??s laikysenos manifestas, liudijAi??s autoriaus skaudA?iai sAi??moningAi?? laikysenAi??: geriau moraliai A?Ai??ti nei plaukt pasroviui su politiA?kai bei dvasiA?kai svetima gyvenimo realybe:

Mielas Ignai,
AA? vis dAi??lto dar kartAi?? labai labai praA?yA?iau, kad gerasai p. Vykintas nieko apie mane neraA?ytA?! Bent metams norAi??tA?si iA?nykti iA? horizonto. FiziA?kai, deja aA? to padaryti negaliu. Bent moraliA?kai norAi??A?iau jaustis, tartum manAi??s nebAi??tA?. Niekam aA? nieko bloga nedarau, gyvenimo niekam nepastoju, kodAi??l bent metams nebAi??tA? galima palikti manAi??s ramybAi??j?!
Tiek daug liAi??dnumo dAi??A?ioje prisirinko, kad aA? net neA?sivaizduoju, kaip aA? visa pergyvensiu. Vykinto raA?inys iA? naujo uA?pjudys ant manAi??s A?unA?, ypaA? kaliA? rujAi??, ir naujo lojimo atakos aA? nebepakelsiu. AA? pats gerai suprantu, kad aA? nieko dabar negaliu daryti ir negaliu padaryti, ir nenoriu vaizduotis, kad aA? bAi??A?iau kam nors reikalingas, nes faktiA?kai esu niekam nereikalingas. cheap zyban
Su didA?iausia, nuoA?irdA?iausia pagarba nusilenksiu prieA? triumfuojanA?iAi?? MenkystAi??, tegu tik jinai savo pragariA?koj kelionAi??j palieka neuA?kliudA?iusi mano vienumos siaubA?.
Tegu aA? bAi??siu ir liksiu dabartinAi??j Lietuvoj moraliA?kai mirAi??s, ai??i?? tokia mirtis man tiktai vienintelAi?? iA?sigelbAi??jimo priemonAi??, ai??i?? ir nenoriu, kad kas ties mano grabu duobkasio ar aukso ieA?kotojo lopeta stuksentA?.
Tegu gerasai p.Vykintas nelieA?ia mano grabo!
Nenoriu! Ir praA?au TavAi??s!
cialis order on line. Balys.
Net ir lakoniA?kai pasiA?valgius po Ai??vedijos archyvus, jA? medA?iaga leidA?ia teigti raA?ytojAi?? buvus karA?to, ambicingo charakterio, kuo neabejojame, paA?indami savAi??, lietuviA?kAi??jA? IgnAi?? Ai??einiA?. Jo visuomeninAi?? bei politinAi?? veikla Ai??vedijoje tik dar sykA? A?itai patvirtina. Atidesnis A?vilgsnis liudytA? ir kur kas daugiau. Jeigu iA? akiA? neiA?leisime svetur uA?klupusiA? aplinkybiA?, svetimo kraA?to psichologinAi??s A?takos bei Ai??einiaus pastangA? pritapti prie naujos socialinAi??s, politinAi??s sanklodos, A?sitvirtinti toje visuomenAi??je neatsiA?adant kAi??rybos ambicijA?, matytume, kad auka, kuriAi?? raA?ytojas sudAi??jo ant svetimos gyvensenos aukuro, reiA?kAi?? kur kas daugiau negu gimtinAi??je A?gytas kAi??rybos A?dirbis. VAi??lyvA?jA? gyvenimo deA?imtmeA?iA? Ai??einiaus lietuviA?koji kAi??ryba, ar tiksliau jos meninAi??s vertAi??s nuolydis, buvo ne tik tos aukos kokybinAi?? iA?raiA?ka, bet visA? pirma ai??i?? pasirinkimo pasekmAi??. IA?likti vienodai didA?iu, lygiai savu dviejose kultAi??rose, matyt, neA?manoma. Tad nenuostabu, jog pagrauA?ti identiteto pamatai, fiziA?kai, na, ir dvasiA?kai atitrAi??kus nuo gimtinAi??s, lAi??mAi?? kAi??rybines seklumas ar keistas iA?lygas raA?ytojo meninAi??je raiA?koje. Brandos laikotarpio (1932ai??i??1959) lietuviA?koji Ai??einiaus epika arba modifikavo ankstyvAi??jA? impresionistinAi??s raiA?kos modelA? (1932-A?jA?Ai??Kuprelioleidimas, kai kurie rinkinioAi??AA? dar kartAi?? grA?A?tuAi??apsakymai, lyriniai psichoanalitiniai intarpai romaneSiegfried Immerselbe atsijaunina), arba mAi??gino jA? derinti su naujuoju, skandinaviA?ku, meninAi??s raiA?kos bAi??du: racionaliu, A?maikA?A?iu, logiA?kai motyvuotu, mirguliuojanA?iu A?vairios stilistikos mozaika (iA? esmAi??s ai??i?? romanasAi??Siegfried Immerselbe atsijaunina, A?vediA?kos tematikos apsakymai rinkinyjeAi??Vyskupas ir velnias). KAi??rybos gimtAi??ja kalba sekluma, psichologinis nepasitenkinimas tiek savo likimu (turimas galvoje Ai??einiaus nuA?alinimas nuo diplomatinAi??s tarnybos 1927 m.), tiek ir tAi??vynainiA? poA?iAi??riu A? jA? (Ai??einius neretai jautAi??si nepakankamai A?vertintas) ai??i??Ai?? tai tik liAi??dnas, nors, tikriausia, dAi??sningas paA?eisto tautinio identiteto rezultatas. Ai??einius ilgam, gal net iki gyvenimo pabaigos, atsidAi??rAi?? kankinanA?ioje psichologinio diskomforto situacijoje, kai saviems nebesi savas, o svetimiems ir lieki nesavas. Kita vertus, Ai??einiaus profesionalus ai??zA?sigyvenimas” A? skandinaviA?kAi?? literatAi??ros terpAi?? bei originali baltiA?kos pasaulAi??jautos transformacija joje per keturis deA?imtmeA?ius susiklostAi?? A? stebinanA?iAi?? meninio A?odA?io tvirtybAi??.