Igno Ai??einiaus gyvenimas Ai??vedijoje

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Publicistika
AUTORIUS:Ai??SigutAi?? RadzeviA?ienAi??
DATA: 2013-11

2014 m. balandA?io 3 d. minAi??sime raA?ytojo, publicisto, Lietuvos diplomato Igno Ai??einiaus (Igno JurkAi??no) 125-Ai??sias metines. Ai??irvintose susibAi??rusi iniciatyvinAi?? grupAi?? siekia, kad kraA?tieA?io atminimui A?prasminti bAi??tA? sukurtas paminklas. I. Ai??einiaus tAi??viA?kAi??je, Ai??einiAi??nA? kaime, Ai??irvintA? rajone, esantis medinis koplytstulpis tik A?ymi gimtA?jA? namA? vietAi??.
LiteratAi??rologAi?? SigutAi?? RadzeviA?ienAi??, 2011 m. iA?leidusi monografijAi?? ai??zNeatrastasis Ignas Ai??einius: gyvenimas ir kAi??ryba Ai??vedijoje”, remdama A?iAi?? idAi??jAi??, siAi??lo ai??zLiteratAi??ros ir meno” skaitytojams susipaA?inti su kai kuriais Igno Ai??einiaus gyvenimo Ai??vedijoje fragmentais.

b_200_301_16777215_00_images_iliustracijos_zurnalas_2013_2013-11-11_nr._3449_seinius2.jpgIgno JurkAi??no Ai??einiaus asmenybAi?? ai??i?? unikalus dvikultAi??ris fenomenas XX amA?iaus pirmosios pusAi??s Lietuvos ir Ai??vedijos literatAi??ros pasaulyje. LietuviA? kultAi??ros istorija buvo gausi A?viesuoliA?, kurie politiniA? pervartA? nublokA?ti A? tolimas A?alis sugebAi??jo A?sitvirtinti tenykA?tAi??je erdvAi??je. Vis dAi??lto paradoksalu, kad Skandinavija, bAi??dama geografiA?kai arti Lietuvos, netapo svetinga priebAi??ga likimo nuskriaustiesiems. Ai??iame kontekste turAi??tume minAi??ti du lietuviA? vardus: JurgA? SavickA? ir IgnAi?? JurkAi??nAi?? Ai??einiA?.
Igno Ai??einiaus meninio A?odA?io paieA?kos, literatAi??rinAi?? branda Ai??vedijoje ai??i?? bene vienintelAi?? iA?ties svari iA?imtis lietuviA?ai??i??A?vedA? kultAi??riniame gyvenime. IA?skirtinumo esmAi?? susijusi ne su paA?ia A?mogaus bAi??timi svetur, o su gebAi??jimu autentiA?ka menine dviejA? kalbA? (lietuviA? ir A?vedA?) iA?tarme perteikti savitAi?? labai skirtingo identiteto esmAi??. IA?skirtiniu tampa tarsi dusyk gimusio talento, dusyk subrandinto meninio diskurso cikliA?kumas.
I. Ai??einiaus A?vedA? kalba kurtAi?? literatAi??rinA? palikimAi?? (1917ai??i??1959) sudaro A?eA?ios publikuotos A?vairiA? A?anrA? knygos bei tokia pat dalis dienos A?viesos taip ir neiA?vydusiA? kAi??riniA?, kuriuos autorius maA?inraA?A?iu buvo parengAi??s spaudai. Tokios gausos pakako, kad Ai??einiaus vardas (Ignas Scheynius) patektA? A?vedA? literatAi??ros istorijon. Tad galime sakyti, jog raA?ytojo likimo iA?ties pakaktA? dviem: Ignui JurkAi??nui Ai??einiui, prozos modernintojui XX a. pradA?ios lietuviA? literatAi??roje; ir Ignui Jurkunui Scheyniui, nuosaikioje A?vedA? literatAi??ros tradicijoje A?vediA?kai prabilusiam baltiA?kam balsui.
Igno JurkAi??no Ai??einiaus gyvenimas Ai??vedijoje neatsiejamai susijAi??s su jo diplomatine, o vAi??liau ir ai??i?? visuomenine politine veikla. TaA?iau A?iandienAi?? bAi??tA? sunku pasakyti, kaip ta A?vediA?koji lemtis bAi??tA? susiklosA?iusi, jeigu ne asmeninAi??s likimo patirtys ai??i?? meilAi?? A?vedaitei, santuoka ir integracija A? Ai??vedijos visuomeninA? socialinA? bei kultAi??rinA? gyvenimAi??. Ar galAi??tume teigti, kad Lietuva, 1916-aisiais pasiuntusi jaunAi??jA? IgnAi?? JurkAi??nAi?? Ai??einiA? Ai??vedijon tarnauti besikurianA?iai Lietuvai, sugrAi??A?ino jA? TAi??vynei su dosniu A?vediA?kuoju paveldu?.. Net jeigu ir taip, ai??i?? tik prabAi??gus penkiems deA?imtmeA?iams po jo gyvenimo A?emiA?kosios kelionAi??s.
PamAi??ginAi?? tiksliau apibAi??dinti Ai??einiaus bAi??senAi?? Ai??vedijoje, turAi??tume jAi?? A?vardyti kaip neiA?blAi??stanA?iAi?? nuostabAi??. Ai??iaurAi??s karalystAi?? iA?syk uA?bAi??rAi?? vargano sodA?iaus vaikAi?? (na ir kas, kad jau studijavusA? Rusijos didmiestyje!) tradicijA? didybe, sveiko proto adoracija, daiktA? gerove ir dvasine ramybe. Vos spAi??jAi??s atvykti Ai??vedijon, stebAi??josi ja, laikAi?? pavyzdA?iu, vizija Lietuvai:Ai??Ai??vedijos karalystAi?? ai??i?? A?tai mAi??sA? ateities Lietuva! Pavyzdys ir tikslas, kurian turAi??tume stieptis.1
Lietuvai ai??i?? gal ir ne, bet paA?iam Ai??einiui Ai??vedija iA? tiesA? tapo sprendimA? lAi??mAi??ja. Kaip asmeniniame, taip ir kAi??rybos kelyje. PaA?ioje brandoje Ai??einiui Ai??vedija iA? virtualios siekiamybAi??s persikAi??nijo net A? tiesioginAi?? gelbAi??tojAi??. 1940-A?jA? vasarAi?? Lietuvoje patekAi??s A? ekstremalA? politikos verpetAi?? ir traukdamasis iA? TAi??vynAi??s pas A?eimAi??, Ai??vedijAi?? jis deklaravo kaip vienintelAi?? saugiAi?? priebAi??gAi??, atvirai iA?paA?indamas:Ai??Gerai, kad Ai??vedija yra ten, kur yra, sveika ir nepaliesta.2Ai??Ir A?iA? A?odA?iA? nAi?? neketino diplomatiA?kai nutylAi??ti, net jeigu ir pagalvojo apie tAi??vynainius, tokio uA?uAi??tAi??kio neturAi??jusius, likusius akistatoje su istorijos A?iaurumais… 1943-aisiais Ignas Jurkunas Scheynius priAi??mAi?? Ai??vedijos pilietybAi??. Gyvenimo saulAi??lydyje A?tikinAi??jo save natAi??raliai sutapAi??s su A?vediA?kAi??ja gyvensena ir savivoka:Ai??Gertruda, Irvis, Anna-Lisa ir A?irniukai, dar knygos A?eimos bibliotekoje, dar kava rytAi?? su traA?kia bandele ir dA?emu, dar Sundsvalio peizaA?as ir voveraiA?iA? pintinAi??s… visa tai ai??i??Ai?? mano prasAi??mAi??. Gyvenimo kelionAi??s skambus akordas3. Bet antra vertus, 1957-aisiais Ai??einius paraA?Ai?? romanAi??Ai??Kentauras A?vengia, kurA? Ai??vedijos leidAi??jai atsisakAi?? publikuoti dAi??l pernelyg kandA?ios autoriaus satyros A?vedA? visuomenAi??s atA?vilgiu4. Vienaip ar kitaip ai??i??Ai??Ai?? Ai??einius, bemaA? penkis deA?imtmeA?ius gyvendamas Ai??vedijoje, iA?laikAi?? nuostabos ir susiA?avAi??jimo kupinAi?? A?vilgsnA?. Tik ar iA? tiesA? to A?vilgsnio niekada nedrumstAi?? jokia dvejonAi??, neblukino ilgesio Lietuvai A?eA?Ai??lis?.. Vartydami pageltusius raA?ytojo dienoraA?A?iA? lapus, asmeninAi?? korespondencijAi??5, galime pastebAi??ti, kad Ai??einiaus individualiame santykyje su Ai??vedija iA?ryA?kAi??ja tarsi dvi potyriA? fazAi??s: diplomatinAi??s karjeros A?kalnAi?? ir dvilypAi??s tapatybAi??s ai??i??Ai?? sugrA?A?usio iA?eivio ai??i?? paradoksas. Kaip kiekvienAi?? iA? faziA? lAi??mAi?? iA?oriniai postAi??miai, istoriniai A?vykiai, taip Ai??einius kiekvienAi?? jA? A?prasmino svariu valstybiniA? ar visuomeniniA? darbA? indAi??liu. Abu periodai paliko savitAi?? pAi??dsakAi?? ir raA?ytojo kAi??ryboje. Pagaliau, asmeniniame raA?ytojo archyve stebAi??dami laiko bAi??gsmAi??, iA?vystame keiA?iantis ir patA? IgnAi?? Ai??einiA? kaip A?mogA?. Tad A?iandienAi?? jo A?vediA?kosios biografijos visuma gali padAi??ti atsakyti A? esminA? klausimAi??, kas jis, tikrasis Ignas JurkAi??nas Ai??einius.

DiplomatinAi??s karjeros A?kalnAi??

Igno JurkAi??no Ai??einiaus odisAi??jA? Ai??vedijoje pradA?ia ai??i?? 1915-A?jA? gruodis, kai raA?ytojas LietuviA? draugijos nukentAi??jusiA?jA? nuo karo A?elpti Centro komiteto buvo pasiA?stas Ai??vedijon rAi??pintis pagalba tautieA?iams. Nors neretai koA?Ai?? intrigA? bei A?vairiA? biurokratiniA? nesklandumA? skersvAi??jai, Ai??einiaus atkakli organizacinAi?? veikla, matyt, lAi??mAi?? vAi??lesnAi?? diplomato karjerAi??. DirbusA? 1919ai??i??1922 m. vedAi??ju Stokholmo, vAi??liau Kopenhagos spaudos biure, pirmuoju sekretoriumi Lietuvos atstovybAi??je Kopenhagoje, pasiuntiniu Helsinkyje tarnavusA? Ai??einiA? Lietuvos Respublikos vyriausybAi?? 1923 m. skyrAi?? valstybAi??s pasiuntiniu Skandinavijos kraA?tams, reziduojant Stokholme. Tuomet jis jau buvo spAi??jAi??s ir asmeniA?kai ai??zintegruotis” A? skandinaviA?kAi?? gyvenimAi?? ai??i?? 1917 m. susituokAi?? su A?vede Gertruda Sydof, kuri, beje, A?takingais asmeniniais ryA?iais nemaA?ai nuveikAi??, kad jaunasis lietuviA? raA?ytojas, ypaA? kAi??rybinAi??s veiklos pradA?ioje, bAi??tA? pastebAi??tas Ai??vedijos literatAi??riniuose salonuose. Gertruda Sydof buvo energinga emancipuota intelektualAi??, kuri, nepaisydama visuomenAi??s stereotipA?, taikomA? kilmingA? A?eimA? dukterims, dirbo Stokholmo leidykloje, mAi??gavosi intelektualiosios bohemos draugija, pati raA?inAi??jo, A?odA?iu, ai??i??Ai??tampAi?? miesA?ioniA?kAi?? gyvenimAi?? uA? Ai??sA?6. Gal ir nieko nuostabaus: pirmojoje XX amA?iaus pusAi??je feminizmo idAi??jos Ai??vedijoje jau buvo gerokai A?sibAi??gAi??jusios7. Faktus apie netradiciA?kai laisvos pasaulAi??A?valgos senelius, Ai??einiaus uoA?vius, yra patvirtinAi??s ir vienintelis Gertrudos bei Igno sAi??nus Irvis Scheynius savo noveliA? romane (patikslintume ai??i?? memuaruose) ai??zAi??iaurAi??s Lotynija”:Ai??Mano pirmasis apsilankymas tAi??vo gimtinAi??j. Visa, kas bus regAi??ta, patirta, iA?liks deA?imtmeA?io berniuko sAi??monAi??je. Dar kai kas jau perduota genais. PavyzdA?iui, pomAi??gis raA?inAi??ti, fantazuoti, kurti visokias istorijas, pasireiA?kAi??s labai anksti (…) Ir mano senelAi??, mamos mama, buvo puiki pasakotoja. YpaA? kai iA?kildavo toks reikalas. Ai??eimyninAi??je nuotraukoje ji, jaukiai A?sitaisiusi po baltu vasariniu skAi??A?iu, seka pasakas8. Ai??vedaitAi??s Gertrudos susidomAi??jimAi??, o netrukus ir meilAi?? jaunam (iA? pradA?iA? ai??i?? net neaiA?kios paskirties) pareigAi??nui iA? Rusijos ar Lenkijos anuomet menkai girdAi??tos provincijos reikAi??tA? aiA?kinti ne tik laisvos visuomenAi??s liberalia valia ai??i?? Ai??vedija anuomet tokia nebuvo. Veikiau ai??i?? laisvamaniA?ku, drAi??siu aukA?tuomenAi??s merginos iA?A?Ai??kiu merkantiliA?koms A?vedA? tradicijoms. Koks paradoksas! Jaunuolis Ai??einius didA?iausia Ai??vedijos vertybe laikAi?? jos tradicijas, taA?iau keliAi?? A? tos visuomenAi??s A?imtmeA?iA? lobynAi?? jam nutiesAi?? mylimos bendraA?ygAi??s maiA?tas prieA? tai, kas pernelyg A?sisenAi??jAi??. TaA?iau maiA?tauta, matyt, jaunatviA?kai. IA? tiesA? SydofA? A?eima net ir kasdienAi??je buityje brangino tai, kas uA?gyventa:Ai??Mes gyvename Uplando gatvAi??je 66, ketvirtame aukA?te. Ai??A? bAi??stAi?? apie 1912 metus buvo A?sigijAi?? mano mamos tAi??vai. SaulAi??tosios Stokholmo olimpiados metais. Nuo to laiko iA?tisos A?eimos kartos be perstojo kaip A?manydamos dAi??mesingai ir su meile puoselAi??jo butAi??. 1922-A?jA? kovAi?? A?ia, vidury kambario, kuriame dabar raA?au, stovAi??jo mano, kAi??dikio, lovelAi?? su visais raukinukais ir kvarkaliukais. PrieA? penkerius metus mano mama su tAi??te buvo susituokAi?? MatAi??jaus baA?nyA?ioje. Tuomet jis laikytas rusA? valdininku Ignu Ai??. Ai??pusAi??jus Pirmajam pasauliniam karui ai??i?? tiksliau, 1915 metais ai??i?? tAi??tAi?? pirmAi??syk susitiko su Ai??vedija ir su mano mama Gertruda. Mano senelis, Juhanas Emanuelis Sydofas, buvAi??s vienas pirmA?jA? LM Ericsson formoje bei iA? gryno entuziazmo ai??i?? karaliaus Gustavo V apsauginis KaraliA?kojoje operoje, pasimirAi?? A?iuose namuose vienAi?? 1945-A?jA? rugpjAi??A?io dienAi??.9Ai??Tikrai netikAi??ta ir A?domu: Ai??einiA? ai??i?? egzotiA?ko pasaulio herojA? ai??i?? mielai A? prabangius namus A?sileido Stokholmo aukA?tuomenAi??s atstovai, Gertrudos tAi??vai. Jie buvo ne tik tolerantiA?ki, bet ir pagauti sveiko smalsumo! Kaip nustosi stebAi??jAi??sis, A?iAi??rAi??damas A? 1933-A?jA? A?eimyninAi?? nuotraukAi??, kurioje gausiai A?vediA?kajai A?eimai vieA?int Igno gimtuose Ai??einiAi??nuose, kaimo trobos verandoje susAi??dAi?? iA?sipustAi?? tarsi A? simfoninA? koncertAi?? Ai??einiaus uoA?viai: Johanas Sydof ir elegantiA?koji uoA?vAi?? Betty Sydof; o A?alia ai??i?? ir jaunoji maiA?tininkAi?? su Ignu… Neabejoji ai??i?? nuoA?irdA?iai susidomAi??jAi?? A?iaudine pastoge, bet nematAi?? reikalo slAi??pti A? kraujAi?? A?augusio aristokratizmo. Igno Ai??einiaus santykiai su uoA?viais niekada nebuvo subjurAi??. Gal padAi??jo tAi??vA? begalinAi?? meilAi?? vienintelei dukrai Gertrudai, o gal sparti ir sAi??kminga A?ento ai??i?? vis tik diplomatas! ai??i?? karjera? Kad ir kaip bAi??tA?, A?eimos albumai kupini nuotraukA? iA? bendrA? iA?kylA?, atostogA? ar A?iaip pabuvojimA? kartu su Gertrudos tAi??vais. Iki jA? giliausios senatvAi??s.
Tik laiko kAi??rybai stigo. RAi??pinantis diplomatine tarnyba, A?eimos materialine gerove, teko aukotis racionalesniam, nei groA?inAi?? literatAi??ra, uA?siAi??mimui. Ai??einiaus gyvenime nuolatos susikirsdamos pynAi??si dvi veiklos sritys ai??i?? literatAi??ra ir politika, ai??i??Ai?? neretai tarpusavyje konkuruodamos ar net eliminuodamos viena kitAi??.
1927 m. Lietuvos uA?sienio ministerijoje susiklosA?ius nepalankiai nuostatai dAi??l Lietuvos reprezentavimo Skandinavijoje jo kaip diplomato atA?vilgiu (mat buvo ne sykA? kritiA?kai vieA?ai iA?sitarAi??s apie 1926-A? A?vykius Lietuvoje), jausdamas A?irdy apmaudAi?? po kebliA? pasiaiA?kinimA? su Lietuvos biurokratais, Ai??einius buvo priverstas pasitraukti iA? diplomatinAi??s arenos. Oficialus diplomato karjeros saulAi??lydis lyg ir dAi??sningai vAi??l nuA?vietAi?? aukA?tAi?? padangAi?? skrydA?iui. RaA?ymAi?? derindamas su pragyvenimAi?? garantuojanA?ia veikla (tarpininkavimu tarp Lietuvos ir Ai??vedijos), darbu Ai??vedijos kooperacijos sAi??jungos archyve, A?urnalistika bei visuomenine politiko praktika, jis subrandino A?vedA? kalba iA?reikA?tAi?? meninio A?odA?io pasaulA?.
Kol kas neliesdami literatAi??rinio Ai??einiaus palikimo ir turAi??dami domAi??je glaustai paminAi??tAi?? raA?ytojo biografijos kontekstAi??, pasklaidykime Stokholmo archyvA? dokumentus, patvirtinanA?ius mAi??sA? teiginius.

DvilypAi?? tapatybAi?? ai??i?? sugrA?A?usio iA?eivio paradoksas

Pagal Stokholmo valstybAi??s archyvo medA?iagAi?? esame priversti diplomatinAi?? Ai??einiaus misijAi?? Ai??vedijoje vertinti gana kontrastingai. PrieA?ingoje vertybiA? skalAi??je atsiduria Ai??einius ai??i?? kovotojas uA? Lietuvos bei lietuviA? reikalus ir Ai??einius ai??i?? psichologiA?kai paA?eidA?iamas ambicingas asmuo, pedantiA?kai besirAi??pinantis savo materialine gerove. PirmAi??jAi??, pasiaukojamAi?? altruistinAi?? buvusio diplomato nuostatAi?? bene ryA?kiausiai liudija Ai??vedijoje iki A?iol nepamirA?ta vadinamoji ai??zbaltA? pabAi??gAi??liA? byla”10. Ji, nors ir netiesiogiai, yra susijusi su XX a. pirmosios pusAi??s lietuviA? emigracijos pAi??dsakais Ai??vedijoje. Lietuvos nepriklausomybAi??s laikotarpiu (1918ai??i??1940) Ai??vedijoje gyveno (gana) nedaug lietuviA?. Tai ai??i?? pasiuntinybAi??s tarnautojai, studentai stipendininkai, besimokAi?? Ai??vedijos universitetuose, ir kiti. 1940-ais SovietA? SAi??jungai okupavus LietuvAi??, tik pavieniai bAi??gliai pasiekAi?? Ai??vedijAi??. MasiA?kai buvo atsikeliama 1944 m. rudenA?, taA?iau emigracija nuslopsta kartu su Antrojo pasaulinio karo pabaiga. Paskutinioji lietuviA? grupAi?? A? Ai??vedijAi?? atvyko 1945 m. rugpjAi??A?io 20 dienAi??. Tai buvo 11 kaliniA? iA? Ai??tuthofo koncentracijos stovyklos, kuriuos A? Ai??vedijAi?? atgabeno Raudonasis KryA?ius. Vienintelis legalus kelias, atviras pabAi??gAi??liams, buvo Vokietija, ir lietuviai pasinaudojo juo. Kaip nurodo Ai??einius laiA?ke pulkininkui Girniui, iA? 75 000 lietuviA? pabAi??gAi??liA? A? Vakarus tik apie 500 A?moniA? pateko A? Ai??vedijAi??, o vAi??liau A?ia pasiliko apie 100. Matyt, A?A? procesAi?? bus sAi??lygojAi??s nesAi??kmingai susiklostAi??s baltA? pabAi??gAi??liA? likimas penktajame deA?imtmetyje. Stokholmo valstybAi??s archyvas, slaptieji Riksdago protokolai leidA?ia rekonstruoti A?ios politinAi??s tragedijos eigAi?? ir Igno Ai??einiaus vaidmenA? joje.
1945 m. geguA?Ai??s 9 d. iA? Liepojos A? Gotlando salAi?? atvyko ten buvusio lietuviA? savisaugos bataliono 9 kariA?kiai Vermachto uniformomis: majoras Pranas AmbraziAi??nas, gydytojas Vincas ZenkeviA?ius, kapitonas Voldemaras Langis, vyr. leitenantas Jonas JanA?ys, vyr. leitenantas Juozas Plevokas, leitenantas Vincas Lengvelis, leitenantas Soteris Vosylius, puskarininkis Vacys IngeleviA?ius, eilinis Stasys Dranseika. LietuviA? komiteto Ai??vedijoje archyvinAi?? medA?iaga glaustai mini bendrAi??sias bAi??gliA? charakteristikas:
(…)Ai??jie iA?lipo Gotlando saloje civiliais rAi??bais arba tik dalinai vokiA?kais darbo rAi??bais, be jokiA? paA?enklinimA? ir ginklA?. Visi jie uA?pildydami anketas pasisakAi?? esAi?? nepriklausomos Lietuvos karininkai ar atsargos karininkai. BAi??dami nepaprastai kantrAi??s lietuviai ir tikAi??damiesi, kad juos pagaliau apklausinAi??s, jie nekAi??lAi?? aikA?tAi??n A?ios nepaprastai svarbios aplinkybAi??s.
TuometAi?? Ai??vedijos vyriausybAi??, stodama A? JungtiniA? TautA? OrganizacijAi??, buvo pasiA?adAi??jusi vykdyti VakarA? sAi??jungininkA? reichui padiktuotas kapituliacijos sAi??lygas, tarp kuriA? buvo ir tokia:Ai??Kapituliacijos dienAi?? reicho karys privalo kapituliuoti tam sAi??jungininkui, kurio fronte jis buvo kapituliacijos metu… Ai??i sAi??lyga tapo A?vedams formalia dingstimi iA?duoti SovietA? SAi??jungai 167 Baltijos A?aliA? pabAi??gAi??lius (7 estus, 151 latvA?, 9 lietuvius). Istorija, daA?nai prisimenama sausa faktA? ir skaiA?iA? kalba, iA? archyviniA? puslapiA? prabyla dramatiA?kais A?moniA? likimais.
Ai??einiaus laiA?kas advokatui Kostui JurgAi??lai (Lithuanian American Information Center, 1946/I, 10) puikiai atspindi daugiaklodA? A?ios politinAi??s problemos pobAi??dA? ai??i?? istorinA? bei moralinA?, o netikAi??tas baigties vingis atveria tautinA? charakterA?: patiklA? lietuviA? pabAi??gAi??liA? naivumAi??, kietAi??, bekompromisAi?? Ai??vedijos politikA? laikysenAi??, o A?vedA? visuomenAi??s ai??i?? atkaklA? solidarumAi??. Ai??einiaus laiA?kas ai??i?? informatyvus liudijimas, apnuoginantis lietuviA? iA?eiviA? nesutarimus, ambicijas, iA?oriA?kai gal ir neA?A?velgiamus kai kuriA? jA? sandAi??rius su Lietuvai prieA?iA?komis valstybAi??mis. Ai??einius savo laiA?ke JurgAi??lai skundA?iasi:
LietuviA? komitete buvo iA?keltas reikalavimas imtis A?ygiA?, kad visi Gotlande internuotieji lietuviai tuojau bAi??tA? pervesti paprastais pabAi??gAi??liais ir paleisti A? laisvAi??. V.GylysAi??(paskutinysis ministras nepriklausomos Lietuvos pasiuntinybAi??s personale ai??i?? S. R.)Ai??kaip pirmininkas dAi??l jA?, kaipo neva vokieA?iA? karo dalyviA?, nenorAi??jo teptis, bet taip pat neleido, kad kas kitas kalbAi??tA? dAi??l jA? su A?staigomis. Smarkiai ir pakartotinai puolamas pagaliau pasiA?adAi??jo padaryti A?ygiA?. Bet vAi??liau paaiA?kAi??jo, kad nepadarAi??.
SAi??moningas V. Gylio vilkinimas iA?laisvinti internuotus lietuvius keistai sutapo su Ai??vedijos tuometAi??s vyriausybAi??s slaptaisiais paA?adais sovietA? diplomatijai, o sykiu ai??i??Ai?? ir jA? valdA?iai. Ai??einius laiA?ke pulkininkui Girniui pastebi:
Iniciuotuose sluoksniuose reiA?kiama A?ia negraA?ios baimAi??s, kad II teisingumo ministeris Bergquist A?neA?Ai?? riksdagan A?statymo sumanymAi??, kuriuo valdA?ia galAi??tA? rusams iA?duoti A?ia atvykusiA? baltieA?iA? pabAi??gAi??liA? laivus, viso per 700. TaA?iau atbAi??gAi??liai, A?rodAi?? nuosavybAi??s teises, galAi??tA? gauti A?kainuotAi?? atlyginimAi??. Kitais A?odA?iais, valdA?ia perka atbAi??gAi??liA? laivus ir dovanoja juos Maskvai kad tik lengviau A?siteikus. PaA?ius pabAi??gAi??lius atiduoti nereikAi??tA? nei naujA? A?statymA? leisti.
Suokalbio iA? tiesA?, matyt, bAi??ta: Ai??vedijos vyriausybAi?? nutarAi?? iA?duoti sovietams baltijieA?ius (lietuvius, latvius, estus) drauge su vokieA?iA? kariais. Ai??i amorali, o vAi??liau paaiA?kAi??s ai??i?? ir teisiA?kai niekinAi?? nutartis buvo laikoma paslaptyje, taA?iau A?vedA?ai??i??sovietA? susitarimas netikAi??tai per asmeninius diplomatA? kontaktus iA?kilo vieA?umon. 1945 m. lapkriA?io mAi??nesA? Ai??einiA? namuose aplankAi??s A?vedA? ministras Londone Prytzas konfidencialiai praneA?Ai?? apie savo vyriausybAi??s slaptuosius ketinimus. Beje, A?vedA? kairiosios pakraipos laikraA?A?io ai??zNy Dag” vedamasis tuomet jau atvirai skatino Ai??vedijAi??Ai??nusikratyti ta A?ala, kuriAi?? jai sudaro baltA? pabAi??gAi??liai. Kas iA? jA? faA?istas, kas ne, bus paA?iA? sovietA? organA? reikalas iA?siaiA?kinti... Ai??vedijos LietuviA? komitete susiklosA?ius pirmininkA? kaitos aplinkybAi??ms, ir Ai??einiui pakeitus GylA?, imtasi gelbAi??ti internuotuosius baltijieA?ius. Be skubiai priimtA? vieA?A? pareiA?kimA?, pasinaudojAi??s savo plaA?iomis paA?intimis, A?gytomis tarpukariu, diplomato karjeros metu bei draugyste su A?takingais Riksdago deA?iniA?jA? partijA? nariais, Ai??einius karA?tligiA?kai griebAi??si gelbAi??jimo akcijos. Pavyksta inspiruoti A?takingus Riksdago narius, kad A?ie (dAi??l slapto sandAi??rio su sovietais) reikalautA? uA?sienio reikalA? ministro Ai??sten Undeno interpeliacijos. Turint galvoje nepajudinamA? nuostatA?, tradicijA? ir autoritetA? tvirtovAi?? Ai??vedijAi??, Ai??einiaus pastangos ir sAi??kmAi?? A?puA?iant skersvAi??jo A? valstybAi??s racionalistinius sprendimus kelia nuostabAi??. UA?sienio reikalA? ministras buvo priverstas vieA?ai teisintis spaudoje bei A?rodinAi??ti savo teisumAi?? Riksdage. Ai??ie pasiaiA?kinimai, uA?uot pateisinAi?? ministro ir visos vyriausybAi??s teisumAi??, A?suko visuomenAi?? A? tikrAi?? diskusijA? bei protestA? viesulAi??. Neatsargus, o gal ir nuoA?irdus ministro pastebAi??jimas, kadAi??Baltijos valstybiA? nepriklausomybAi??s troA?kimas ai??i?? gryniausia iliuzija, o jos paA?ios nesubrendusios laisvai tvarkytis, per antruosius interpeliacijos debatus Riksdage netikAi??tai perskirstAi?? posAi??dA?iautojA? gretas. UA?sienio reikalA? ministrAi?? bei jo kairA?jA? sparnAi?? dabar puolAi?? jau ne tik konservatoriai (moderatai), liberalai, baA?nytinAi??, Ai??kininkA?, sindikatA? sAi??jungos, bet ir radikalAi??s socialdemokratai (buvAi??s uA?sienio reikalA? ministras R. Sandleris, teisingumo ministras V. Lundstedtas ir kt.), kuriA? vardai tebebuvo svarAi??s Ai??vedijos vidaus politikoje. Po interpeliacijos debatA? Ai??vedijoje kilo didA?iausias nepasitenkinimas vyriausybe. Iki pat 1945-A?jA? metA? A?v. KalAi??dA? bemaA? retAi?? dienAi?? visi pagrindiniai dienraA?A?iai savo vedamuosiuose negvildeno Baltijos A?aliA? pabAi??gAi??liA? dilemos. Spauda buvo kupina protesto rezoliucijA?, internuotA?jA? stovyklA? apraA?ymA?, tuomet jau A?sibAi??gAi??jusio bado streiko ai??i?? paskutinAi??s vilties nebAi??ti pargrAi??A?intiems ai??i?? atgarsiA?. Iki A?irdies gelmiA? sukreA?ia prieA?mirtiniai belaisviA? interviu A?vedA? A?iniasklaidai. AbsurdiA?kos politikos aukos, nekalti ir beteisiai vyrai paskutinAi??mis bado iA?sekintos valios pastangomis A?nabA?da ne prakeiksmo, o vilties A?odA?ius. Vilties, kad jA? auka iA?gelbAi??s likusiuosius… Sklaidant to meto periodikAi??, jaudina Ai??vedijos A?viesuoliA? pilietinAi?? pozicija: argumentuotus, ryA?tingus pareiA?kimus Baltijos pabAi??gAi??liA? klausimu skelbAi?? A?ymieji Ai??vedijos raA?ytojai Alfas Knutas Petterssonas, Johanas Hanssonas, Birgeris Beckmanas, akademikas Nobelio premijos laureatas Gustavas HellstrAi??mas. PamirA?us skandinaviA?kAi?? charakterio nuosaikumAi??, buvo protinama vyriausybAi??, humanistiA?kai pagelbAi??ti akinama visuomenAi??. Kovon stojo net Ai??vedijos baA?nyA?ia. Arkivyskupas Ehrlingas Eidemas su vyskupais radijo bangomis atnaA?avo miA?ias uA? pabAi??gAi??lius, vienu ir tuo paA?iu metu buvo aukojamos miA?ios visose be iA?imties Ai??vedijos baA?nyA?iose. Tai stebinantis solidarumo aktas, kuris vargu ar A?sivaizduojamas A?iandienio politinio pragmatizmo laikais.
1945 m. lapkriA?io pabaigoje Ai??vedijAi?? apima protestA? ir mitingA? banga. Periodika liudija, kad dvi savaites protestavo A?vairios kultAi??rinAi??s, politinAi??s, mokslinAi??s bei visuomeninAi??s organizacijos, universitetai, gimnazijos, sporto sAi??jungos, gydytojA? bei advokatA? susivienijimai ir net kariuomenAi??s daliniai. Kildavo ir visai spontaniA?kA?, iA? anksto neskelbtA? mitingA? gatvAi??se ir aikA?tAi??se. Trys Ai??vedijos juridiniai universitetA? fakultetai vieA?ai protestavo prieA? neteisAi??tAi?? uA?sienio reikalA? ministro paA?adAi?? sovietams. TeisAi??s ir kitais argumentais buvo diskredituotas ministras Undenas ai??i??Ai?? tarptautinAi??s teisAi??s specialistas. Ai??iandien kurioziA?kai skamba pasiAi??lymai ne tik suteikti bAi??gliams Kanados ar Dominikos pilietybAi??, ai??i?? jei tik A?vedA? vyriausybAi?? sutiktA? leisti pergabent internuotuosius, ai??i?? bet ir ai??i??Ai?? jei to nebus leista ai??i?? juosAi??A?sAi??nytiAi??Ai??vedijoje, kad tik iA?vengus jA? pargrAi??A?inimo sovietams. Ai??vedijos karalius, jo rAi??mA? praneA?imu, gavAi??s daugiau kaip 100 000 protesto ir rezoliucijA? telegramA?.
Ai??io galingo protesto, apAi??musio veik visAi?? A?vedA? A?emAi??, pasekmAi?? tebuvo ta, kad baltA? pabAi??gAi??liA? iA?siuntimas iA? Ai??vedijos atidAi??tas, nors vyriausybAi?? nebeslAi??pAi?? tebesilaikanti senojo paA?ado sovietA? diplomatams.
Archyviniai duomenys tvirtina, kad Ai??einius savo ryA?iais inspiruoja sunkiai A?tikAi??tinAi?? akcijAi?? ai??i?? patraukti Ai??vedijos vyriausybAi?? teisman. Konfidencialiame laiA?ke (1946 01 05) Lietuvos pulkininkui Griniui jis prisipaA?A?sta:
Imtis tos priemonAi??s visais atA?vilgiais labai nesmagu. Bet karA?tai jauA?iant pareigAi?? iA?gelbAi??ti nekaltus A?mones, bjauraus smurto aukas, tenka ir prieA? svetingo kraA?to vyriausybAi?? griebtis nepartingo teismo, teisAi??tumo priemoniA?. DeA?imties lietuviA? reikalo gynAi??ju sutiko bAi??ti Ai??vedijos pats garsiausias advokatas A. Hemming-SjAi??berg.
IA? tiesA? buvo konsultuotasi ne su vienu patyrusiu tarptautiniA? santykiA? teisAi??ju ir konstatuota, kadklausimAi?? iA?tyrAi?? ekspertai tiki, kad vyriausybAi?? bus priversta teismo keliu anuliuoti savo rusiA?kAi??jA? paA?adAi??(iA? laiA?ko R. JurgAi??lai, 1946 01 10). PainiA? diskusijA? tAi??kmAi?? rodo, kad vyriausybAi??s paA?adas sovietams iA? tiesA? yra neteisAi??tas, taA?iau, pasak Ai??vedijos UR ministro patarAi??jo Zetterbergo, jis tvirtai riA?Ai??s vyriausybAi??, ir A?i pasirinkimo neturinti. Ai??vedijos vyriausybAi??, A?varyta visuomenAi??s, A?iniasklaidos bei tarptautinAi??s opinijos A? kampAi??, neoficialiai pataria LietuviA? komitetui kreiptis A? Amerikos lietuvius, kad A?ie inspiruotA? VaA?ingtone JAV vyriausybAi??s praA?ymAi?? Maskvai ai??i??Ai?? nebereikalauti Ai??vedijos iA?duoti Baltijos pabAi??gAi??liA? (Advokato Hemming-SjAi??berg paraiA?ka Riksdagui, laiA?kas LietuviA? komitetui). TaA?iau tai ai??i?? kaip liudija slaptA? Riksdago posAi??dA?iA? protokolA? medA?iaga ai??i??Ai?? tik politinis Undeno vyriausybAi??s A?aidimas. Tuo metu, kada Ai??vedijos lietuviai akinami susisiekti su savo tautieA?iais JAV (tai ir buvo padaryta iA?rAi??pinant bAi??gliams Dominikos pilietybAi??), ministras Undenas baigia pasiruoA?imus iA?duoti Baltijos pabAi??gAi??lius. 1946 m. sausio mAi??nesio A?iniasklaidos vedamieji skelbia liAi??dnAi?? samdytA? advokatA? A?iniAi??:
Nesant prejudikato,Ai??teismas atsisako uA?vesti bylAi??, motyvuodamas, kad tai ai??i?? prejudikato neturintis faktas, todAi??l ai??i?? vyriausybAi??s politinAi??s kompetencijos sritis.
A?inant politinAi?? XX a. 5-ojo deA?imtmeA?io situacijAi?? bei Europos politinA? kontekstAi??, baltA? bylos baigtis Ai??vedijoje, rodos, nAi?? negalAi??jo bAi??ti kitokia. Ar galAi??jo bAi??ti stipresnAi?? visuomenAi??s, kad ir kaip solidarios, A?taka A?vykiA? raidai uA? tuometAi??s vyriausybAi??s politinA? ai??zuolumAi??”? (Ai??vedija buvo pirmoji VakarA? A?alis, juridiA?kai pripaA?inusi Lietuvos, Latvijos ir Estijos sovietA? okupacijAi??.) TaA?iau, net iA?leidus iA? akiploA?io sunkiai pamirA?tinas nuoskaudas, pro sukAi??stus dantis jas motyvuojant laisvos valstybAi??s politiniu kompromisu, makabriA?kA? intonacijA? politinAi??je byloje pasigirsta A?siklausant A? moralines probAi??lemos aplinkybes. Kaip tik jos iA?ryA?kAi??ja patyrinAi??jus, pavyzdA?iui, archyvines pabAi??gAi??lius saugojusiA?jA? ataskaitas apie tai, kAi?? Ai??vedijoje veikAi?? internuotieji, kaip su jais bAi??davo elgiamasi. Pasirodo, kad net ir laisvoje A?alyje ai??i?? kaip neseniai pasmerktajame faA?izmo lopA?yje ai??i?? ironiA?kai skambAi??jo A?Ai??kis:Ai??darbas iA?laisvina A?mogA?. Ai??tai, stovyklos komendantas, paA?adAi??jAi??s, kad atlikAi?? prievolAi??s darbus valstybei, internuotieji bAi??siAi?? laisvi, iA?siuntAi?? devynioms savaitAi??ms A? durpiA? kasyklas. Po alinanA?io darbo pabAi??gAi??liai grAi??A?inti stovyklon, tiesa, ne senojon, o dar geriau saugomon, kur prie jA? niekas iA? LietuviA? komiteto nariA? ar A?iniasklaidos atstovA? negalAi??jAi?? nAi?? artyn prieiti. Tik griebusis bado akcijos (pasibaigusios keturiA? latviA? mirtimi), reA?imo sAi??lygos supaprastintos. O rimtos juridinAi??s belaisviA? apklausos nAi?? nebAi??ta. Ministro Undeno potvarkiu nusprAi??sta, kad kariA?kiA? neverta klausinAi??ti. MoralinA? verdiktAi?? galA? gale vainikuoja A?ios vyriausybAi??s pasiAi??lymas sovietA? organams: A?vedai patys pristatysiAi?? pabAi??gAi??lius iA? Treleborgo uosto A? rusA? laivAi?? ai??zBeloostrov”, rusams nAi?? nereikAi??siAi?? vargintis (iA? Ai??einiaus laiA?ko S. LozoraiA?iui A? RomAi??, 1956 01 18). Taip ir buvo padaryta. TolesnAi?? lietuviA? kariA? lemtis neA?inoma. Yra tik prieA?taringA? duomenA?: baltijieA?iai iA?tremti A? SibirAi??; iA? Ai??vedijos atplaukAi?? A? KlaipAi??dAi??; aplenkAi?? KlaipAi??dAi??, nuvyko tiesiai A? LeningradAi?? ir t. t. Ai??einius, domAi??jAi??sis kiekvieno jA? istorija, nAi?? vienos versijos patvirtinti negalAi??jAi??s. BaltijieA?iA? pAi??dsakai, remiantis Stokholmo BaltA? archyvo medA?iaga, nutrAi??ksta laive ai??zBeloostrov”…
TragiA?ka baltijieA?iA? pabAi??gAi??liA? iA?davimo sovietams istorija turi rAi??stA? moralAi??. Patys A?vedai ilgai negalAi??jo pamirA?ti gAi??dingos istorijos. Jei pasektume vAi??lesniojo deA?imtmeA?io A?vedA? periodikAi??, A?sitikintumAi??me, kad joje, vos progai pasitaikius, prie gAi??dos stulpo bAi??davo kalamas ir vyriausybAi??s verdiktas, ir pati vyriausybAi??. Undeno vardas tapo A?vedA? politinAi??s valios atrofijos simboliu… SavAi??, irgi skaudA?, moralAi?? patyrAi?? ir lietuviai, kaip ir jA? baltai broliai, latviai bei estai. Pasak Ai??einiaus, po A?ios politinAi??s tragedijos atomazgos puolusio A? giliAi?? dvasinAi?? depresijAi??, baltijieA?iA? aukos buvo didA?iai prasmingos tuo, kad Ai??vedijos vyriausybAi??, patyrusi tiek gAi??dingA? akistatA? su sava visuomene, niekada nebedrA?so iA? savo A?alies beatodairiA?kai iA?siA?sti prieglobsA?io praA?iusiA?jA? svetimtauA?iA? (iA? laiA?ko S. LozoraiA?iui, 1955 02 03). Su A?ia gAi??dinga istorija, matyt, susijAi??s ir netrukus Riksdage priimtas Europoje iki A?iol bene liberaliausias imigracijos A?statymas. TaA?iau lietuviA? pokario egzilis Ai??vedijon jau buvo nutrAi??kAi??s.

P. S. KiekvienAi??, neabejingAi?? mAi??sA? kraA?to kultAi??rai ir istorijai, kvieA?iame prisijungti prie akcijos paminklui sukurti, paremti lAi??A?omis. Ai??irvintA? rajono savivaldybAi??s vieA?osios bibliotekos specialiosios sAi??skaitos Nr. LT934010042000341535, AB DNB bankas, banko kodas 40100.

B. d.

1Ai??IA? laiA?ko Jurgiui Savickiui //Ai??Diverse 1916ai??i??1940. Stockholm: Riksarkivet, vol 24.
2Ai??Ai??einius I. Raudonasis tvanas. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1990, p. 234.
3Ai??Jurkunas Scheynius I. Dagbok (DienoraA?tis).Ai??Scheynius Personliga arkiv. Stockholm: Upplandsgatan 66.
4Ai??LaiA?kas iA?Ai??Bonniers fAi??rlagAi??//Ai??Diverse 1940ai??i??1958. Stockholm: Riksarkivet, vol 24.
5Ai??Ai??ie A?altiniai leisti vieA?inti tik po Igno Ai??einiaus sAi??naus, Irvio Scheynius, mirties (2010 metais).
6Ai??IA? Gertrudos Sydoff laiA?ko Ignui Ai??einiui //Ai??Scheynius Personliga arkiv. Stockholm: Upplandsgatan 66.
7Ai??WAi??gner E. VAi??ckarklocka. Stockholm: Albert Bonniers fAi??rlag, 2007, s. 45.
8Ai??Ai??einius I. Ai??iaurAi??s Lotynija. VertAi?? S. RadzeviA?ienAi??. ai??i??Ai?? Vilnius: Tyto alba, 2002, p.107.
9Ai??Ibid.,Ai??p. 46.
10Ai??Duomenys, citatos, faktai, susijAi?? su BaltA? pabAi??gAi??liA? byla, imami iA?Ai??BaltutlAi??mningen. Baltiska arkiv. Stockholm: Riksarkivet, vol. 3ai??i??5 ir iA? Irvis Scheynius asmeninio archyvo Stokholme: Upplandsgatan 66.