II VILNIAUS FORTEPIJONO MUZIKOS FESTIVALIO Ai??SPA?DA?IAI

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA: Muzikos festivaliai
AUTORIUS:Ai??Daiva TamoA?aitytAi??, Tomas BakuA?ionis
DATA: 2012-02

II Vilniaus fortepijono muzikos festivalio A?spAi??dA?iai

Daiva TamoA?aitytAi??, Tomas BakuA?ionis

KultAi??rinio gyvenimo laiko pojAi??tis savitas. Regis, tik neseniai nuskambAi??jo I-ojo, 2009-A?jA? Vilniaus fortepijono muzikos festivalio baigiamieji akordai, ir A?tai vAi??l, jau po dvejA? metA?, II festivalis muzikos gurmanus sukvietAi?? A? Filharmonijos salAi??. Festivaliui skirtoje spaudos konferencijoje NacionalinAi??s filharmonijos generalinAi?? direktorAi?? RAi??ta PruseviA?ienAi?? sakAi??:Ai??ai??zDA?iaugiuosi, kad 2009 metA? I Vilniaus festivalis tampa tradicija. Jis stipriai susietas su tematika, jame regime pasaulinius vardus. Jo organizatorAi?? MAi??za RubackytAi?? – ne tik pianistAi??, pedagogAi??, verslininkAi??. Ji kupina idAi??jA?. Nuostabu, kad jos pradAi??tos A?gyvendinti. II Vilniaus muzikos festivalis dedikuotas Lisztui ir A?iurlioniui. Manau, kad jis atvers naujus A?iA? kompozitoriA? kAi??rybos klodus. Tai ir reta galimybAi?? iA?girsti, kaip uA?sienio atlikAi??jai interpretuoja A?iurlionA?, ir tolesnAi?? jo kAi??rybos sklaida. Atvyks net A?eA?i kritikai iA? Vokietijos A?urnalA?, kritikai iA? PrancAi??zijos, Ispanijos, Rusijos: didelA? tarptautinA? dAi??mesA? pritraukia ne tik Liszto asmenybAi??, bet ir didA?iulis jam skirtas festivalis.”Ai??M. RubackytAi?? pristatAi?? kiekvieno koncerto atlikAi??jus ir koncepcijAi??, paA?vairindama pristatymus citatomis, faktais iA? XIX a. laiA?kA? ir dokumentA?. Renginys sukAi??lAi?? didA?iulA? susidomAi??jimAi??. Tad vAi??l, kaip ir prieA? du metus, dalinsimAi??s festivalio A?spAi??dA?iais ir diskutuosime.

T. B.:Ai??Bendrais bruoA?ais apA?velgiant antrAi??jA? festivalA?, galima iA?skirti svarbA? aspektAi?? – festivalio scenoje susitinka A?vairiA? kartA? ir A?vairaus patyrimo bei mokyklA? pianistai. Pirmajame festivalyje girdAi??jome dar pradedantA? savo karjerAi??, bet iA?skirtinio ryA?kumo jaunAi?? rusA? pianistAi?? VitalijA? PisarenkAi??, kuris 2008 metais tapo Tarptautinio Utrechto F. Liszto konkurso nugalAi??toju ir visai kitos kartos, jau dideliA? kAi??rybos aukA?tumA? pasiekusA? prancAi??zAi?? Jean-Philippe Collardai???Ai??. Ir vienu, ir kitu atveju tAi??syk festivalio publika patyrAi?? iA?skirtinius meninius A?spAi??dA?ius. Ai??iA?meA?iame, skirtame dviem iA?kiliems praeities kAi??rAi??jams – Ferenzui Lisztui ir Mikalojui Konstantinui A?iurlioniui, scenoje vAi??l iA?vydome visiA?kai skirtingA? patyrimA?, mokyklA? ir kartA? pianistus. IntriguojanA?iai sudAi??styti koncertai ir jA? programos – neabejotinas festivalio A?kvAi??pAi??jos ir meno vadovAi??s MAi??zos RubackytAi??s meninAi??s ir reA?isAi??rinAi??s intuicijos rezultatas. Jei po pirmojo festivalio galAi??jome pasidA?iaugti festivalio sAi??kme ir svarstyti apie perspektyvas, tai po antrojo jau galime kalbAi??ti apie jo formuojamas menines tradicijas ir uA?duodamAi?? aukA?tos prabos tonAi?? visam Vilniaus koncertiniam sezonui. Ir tai ne tik dAi??l to, kad fortepijonas yra bene populiariausias visA? laikA? instrumentas, ne veltui tituluojamas muzikos instrumentA? karaliumi, kuriam sukurta bene daugiausia kAi??riniA? per keliA? A?imtmeA?iA? menines epochas – nuo G. Frescobaldi iki S. Prokofjevo ar G. Ligeti, bet ir dAi??l aukA?tai iA?keltos (ir A?veiktos!) festivalio meninAi??s kartelAi??s.

Manau, kad vieno festivalio rAi??muose ir fortepijono meno kontekste derinti tokio skirtingo plano kAi??rAi??jus (turiu omeny F. LisztAi?? ir M. K. A?iurlionA?) buvo tam tikra rizika, taA?iau A?iuo atveju ji pasiteisino.

Apvalios praeities kAi??rAi??jA? sukakA?iA? datos (200 metA? F. Liszto gimimo ir 100 M. K. A?iurlionio mirties metinAi??s) – visuomet geras akstinas atsigrAi??A?ti A? jA? ir jA? epochos kAi??rybAi??, tarsi naujai paA?velgti A? tA? laikA? kultAi??ros klodus. XIX amA?iaus pradA?ia pasauliui dovanojo ne vienAi?? tokio rango kAi??rAi??jAi?? – kone pameA?iui pasaulA? iA?vydo Hectoras Berliozas (1803), Fredericai???as Chopinai???as ir Robertas Schumannas (abu – 1810), Ferenzai???as Liszai???as (1811), Richardai???as Wagnerai???is (1813).

Ai??iek tiek netradiciA?kai festivalio preliudija tapo kamerinis vokalinis A?anras – dainos. Pirmojo vakaro (lapkriA?io 9-Ai??jAi??) vieA?niomis buvo dainininkAi?? Irina DolA?enko (mecosopranas, Rusija) ir pianistAi?? Inna Davidova (fortepijonas, Latvija). Nors ir turAi??jome progos A?sitikinti, koks svarbus visiems muzikiniams A?anrams XIX a. buvo fortepijonas ir vakaro programoje skambAi??jo per deA?imtA? F. Liszto dainA?, koncertas, mano nuomone, A?iek tiek iA?krito iA? bendro festivalio konteksto. O kAi?? Tu pati manai apie festivalio preliudijos idAi??jAi?? apskritai?

D. T.:Ai??Tai idAi??ja, kaip ir visos idAi??jos – jos A?kAi??nijimas gali nusisekti arba ne. Irina DolA?enko – taip pat festivaliA? organizatorAi??. Ta paA?ia proga ji atvyko LMTA vesti meistriA?kumo kursA? ir, kiek A?inau, buvo nelengva suderinti A?io festivalio ir dainininkAi??s grafikus. Vadinasi, A?is koncertas buvo tikslingas. Kitas dalykas, kad antroje koncerto dalyje skambAi??jo S. Rachmaninovo romansai – tematiA?kai jie ir ai??ziA?krito”, nors klausytis buvo A?domu. Be to, I. DolA?enko yra operinio plano dainininkAi?? tiek balso pastatymu, tiek vaidybos kultAi??ra, todAi??l kamerinAi?? muzikAi?? ji interpretavo ganAi??tinai dramatiA?kai. DainininkAi??s balsas – graA?us, taA?iau neatrodo, kad ji kameriniame A?anre jaustA?si jaukiai ir laisvai.

Pati festivalio struktAi??ra, kaip teigAi?? M. RubackytAi??, liko tokia pati – atidarymo ir uA?darymo simfoniniai koncertai su solistais A?rAi??mino pianistA? reA?italius. Jie tapo galingais akcentais, paA?yminA?iais renginio iA?kilmingumAi??. Tai ne retorika: F. Lisztas atstovauja epochai, kurioje dar buvo A?manomas didA?io menininko mitas. M. RubackytAi?? yra muzikAi??, kuri labai gerai jauA?ia XIX a. dvasiAi?? ir geba perteikti jo kultAi??rinA? turinA?. Jos dAi??ka romantizmo dvelksmas per F. Liszto asmenybAi?? buvo juntamas ir turinio, ir formos prasme. GalimybAi?? susipaA?inti su didA?iojo vengro kAi??ryba Lietuvos publikai buvo neeilinAi??.

T. B.:Ai??Festivalio pradA?ios koncertas (lapkriA?io 12-Ai??jAi??) savaime tapo iA?skirtiniu, nes per vienAi?? vakarAi?? iA?girdome du F. Liszto koncertus, pirmAi??jA? Es-dur ir antrAi??jA? A-dur. Be minAi??tA? F. Liszto koncertA?, Nacionalinis simfoninis orkestras (meno vadovas – prof. J. Domarkas) atlikoAi??Ai??Richardo Wagnerio PreliudAi?? iA? operos ai??zNiurnbergo meisterzingeriai” bei PreliudAi?? ir Izoldos mirties scenAi?? iA? operos ai??zTristanas ir Izolda”. Prie dirigento pulto stojo gerai Vilniaus publikai paA?A?stamas A?veicaras Stefanas Lano, o prie fortepijono – pati MAi??za RubackytAi??. Tad ir teminis pradA?ios koncerto pavadinimas ai??zUoA?vis ir A?entas” priminAi?? mums svarbius F. Liszto asmeninAi??s biografijos epizodus. Abu kompozitorius A?eimos ryA?iais susiejo F. Liszto ir grafienAi??s Marie dai???Agoult nesantuokinAi?? duktAi?? Cosima, kuri 1870 metais antrAi?? kartAi?? oficialiai iA?tekAi??jo uA? Richardo Wagnerio, nors jau iki oficialiA? vedybA? su R. Wagneriu susilaukAi?? dviejA? vaikA? – dukters Izoldos ir sAi??naus Siegfrido Wagnerio, vAi??liau tapusio A?inomu kompozitoriumi, dirigentu ir Bairoito festivaliA? direktoriumi. Tuo metu Cosima dar buvo oficialiai susituokusi su Hansu von BA?lowu. Beje, nuo gimimo Cosima turAi??jo motinos, kilusios iA? prancAi??zA? aristokrato A?eimos, pavardAi?? de Flavigny, o jos mergautinis vardas nuo gimimo buvoAi??Cosima Francesca Gaetana de Flavigny. Tik vAi??liau, paaugusi ir jau bAi??dama savo senelAi??s Anos Liszt globoje, gyvendama ParyA?iuje tapo Cosima Liszt, nes nei jos motina, kuri pradAi??jo raA?ytojos karjerAi?? (Daniel Stern pseudonimu), nei tAi??vas, kuris tuo metu labai aktyviai koncertavo po visAi?? EuropAi?? ir savo vaikA? nematAi?? 9 metus, vaikams laiko neturAi??jo. Ai??ias pikantiA?kas biografines detales prisimenu ne A?iaip sau. KalbAi??dami apie F. Liszto kAi??rybAi?? turime suvokti, kad kAi??rAi??jo asmeninAi?? biografija taip pat buvo labai svarbi jo kAi??rybiniam palikimui. Cosima Wagner, pragyvenusi ilgAi?? ir iA?ties A?domA?, ilgAi?? bei audringAi?? gyvenimAi??, be viso kito tapo mediumu, kuris susiejo XIX a. muzikinA? romantizmAi??, taip pat ir F. Liszto bei, visA? pirma, R. Wagnerio kAi??rybAi?? su XX amA?iumi, t. y., modernizmo laikais. Tad Ferenzo Liszto biografinAi?? aplinka buvo daugiau nei spalvinga.

Taigi, grA?A?tant prie pradA?ios koncerto, pirmiausia krinta A? akis tai, kad labai retai viename koncerte galima iA?girsti du tokius maA?tabiA?kus opusus, kaip Liszto Pirmasis ir Antrasis fortepijoniniai koncertai. Ai??domu, kad abu koncertus kompozitorius kAi??rAi?? vienu metu, nors abiejuose koncertuose regime skirtingus programinius vaizdinius, taA?iau iA? solisto A?ie opusai pareikalauja (ypaA? skambinant per vienAi?? vakarAi??) iA?skirtinAi??s iA?tvermAi??s ir toliaregiA?ko interpretaciniA? akcentA? iA?dAi??stymo, kAi?? jau kalbAi??ti apie sudAi??tingAi?? ir virtuoziA?kAi?? solisto ir orkestro ansamblinA? dialogAi??. Manau, kad klausytojai A?iAi?? meniniA? A?spAi??dA?iA? pilnatvAi?? turAi??jo pajusti, nes orkestrui dirigavAi??s Stefanas Lano ir pianistAi?? MAi??za RubackytAi?? yra daugelio koncertA? partneriai, tad vienas kitAi?? suprato ai??ziA? pusAi??s A?odA?io”, nardydami po ansambliA?kai sudAi??tingas koncertA? partitAi??ras. Klausantis A?iA? koncertA? interpretacijA?, darsyk galAi??jome A?sitikinti, kaip fenomenaliai MAi??zos RubackytAi??s interpretacijose jungiasi ir dera dAi??mesys detalAi??ms ir maA?tabiA?kai dAi??stomi specifinio listiA?kojo muzikinio audinio luitai, kerintis, prabangus pianistinis blizgesys ir filosofinis lyrizmas, pagaliau neA?tikAi??tina tembrinAi?? ir spalvinAi?? (turint omeny Liszto vaizdingumAi??) A?vairovAi?? – bisui pianistAi?? dar paskambino ir ai??zA?enevos varpus” iA? ciklo ai??zKlajoniA? metai”.

Deja, ne tiek ditirambA? galAi??A?iau pasakyti (nors norAi??tA?si) apie orkestrinius koncerto numerius, ypaA? apie koncerto pradA?ioje orkestro atliktAi?? PreliudAi?? iA? R. Wagnerio operos ai??zNiurnbergo meisterzingeriai”. SusidarAi?? A?spAi??dis, kad maA?daug pirmAi??jAi?? kAi??rinio pusAi?? orkestras bandAi?? ai??zprasigroti” ir, tiesAi?? sakant, sekAi??si nelabai kaip: tai su grupiA? A?stojimais bAi??davo problemAi??liA?, tai intonavimas suA?lubuodavo ir vis sunku buvo iA?sijudinti, nepasiekiant to taip laukiamo pakylAi??to ir iA?kilmingo jaudulio, kuris bent jau sklido iA? dirigento. Bet A?tai nuo antrosios Preliudo pusAi??s orkestras tarsi A?gavo ai??zantrAi??” kvAi??pavimAi?? ir tuomet pagaliau iA?girdome, kas iA? tiesA? yra Wagneris ir ai??zNiurnbergo meisterzingeriA?” Preliudas. TokA? LNSO fenomenAi??, beje, ganAi??tinai erzinantA?, teko girdAi??ti ne pirmAi?? kartAi??, kuo tai paaiA?kinti, neA?inau. Gal Tu A?inai?

D. T.:Ai??Provokuoji, Tomai, nes Tu ir pats gerai A?inai, kad 90 nuoA?imA?iA? koncerto sAi??kmAi??s priklauso nuo dirigento ir orkestro kolektyvo ai??zsusikalbAi??jimo”, ar veikiau ai??zsusigrojimo”. Nesakau – vien nuo dirigento meistriA?kumo, kada jo mostai tiesiogiai lemia vieningAi?? orkestro grupiA? A?stojimAi??. Jei mostas ne laiku ir nekonkretus, vAi??luojantis arba neryA?tingas, neaiA?kus (J. Domarkas pasakytA?, ai??znegramatnas“), kaip gali orkestrantai A?stoti kartu? O dirigento mostai seka vienas kitAi?? didA?iuliu greiA?iu, ir kas prarasta, nebeatgausi (laiko fenomenas). PridAi??kime asmenybAi??s A?avesA? ir bAi??tinAi?? energijAi??, kuriAi?? dirigentas perduoda orkestrui. Esu girdAi??jusi koncertA?, kuriuose geras dirigentas patyrAi?? kone fiasko, nes nesugebAi??jo atrasti rakto A? kolektyvo nariA? A?irdA?. Jie nenorAi??jo paklusti batutai! Ir prieA?ingai – diplomatiA?kas, rAi??pestingas dirigentas sugeba iA?gauti iA? simfoninio orkestro maksimumAi??. Sankalba atsiranda tik per repeticijas. Ai??iuo atveju, manau, lAi??mAi?? mAi??sA? amA?iaus bAi??dos: repeticijA? stygius ir faktas, kad ne kiekvienas dirigentas dAi??l didA?iulio uA?imtumo atiduoda save visAi?? kiekvienam koncertui iA? A?imtA?, diriguojamA? visuose pasaulio kampeliuose. Ir tu, ir aA? kurA? laikAi?? dirbome prof. J. Domarko dirigavimo klasAi??je koncertmeisteriais, dviem fortepijonais imitavome orkestrAi??, tad A?iuo klausimu, regis, dirigavimo ai??zvirtuvAi??” paA?A?stame neblogai…

Sutinku su tavo pastabomis apie M. RubackytAi??s skambinimAi??. Ji visada, nepriklausomai nuo orkestro akompanimento, atiduoda save visAi?? ir parodo, kAi?? gali. IA?skirtinAi?? pianizmo kultAi??ra, F. Liszto fortepijoninAi??s literatAi??ros iA?manymas, artistinis pakilumas – bAi??dingi meninAi??s M. RubackytAi??s asmenybAi??s bruoA?ai.

T. B.:Ai??Antrindamas Tau,Ai??pridurA?iau, kad klausantis M. RubackytAi??s interpretuojamo Liszto, mane aplanko jausmas, kad prie fortepijono sAi??di pats didysis Metras, tik A?A?syk A?sikAi??nijAi??s gleA?nos moters pavidalu. Ai??tai toks stiprus jos energetinis uA?taisas. Beje, ne kartAi?? teko stebAi??ti, kaip M. RubackytAi?? ai??zuA?kuria” orkestrAi??. Manau, kad bAi??tent tai A?vyko ir minAi??tAi?? lapkriA?io 12-os vakarAi??.

Jau kitAi?? dienAi?? – lapkriA?io 13-Ai??jAi?? po pradA?ios koncerto festivalio scena buvo atiduota jauniesiems atlikAi??jams. IA?girdome keturis Lietuvos atstovus (visi – NacionalinAi??s M. K. A?iurlionio menA? mokyklos auklAi??tiniai ir M. RostropoviA?iaus fondo stipendininkai) bei du AzerbaidA?ano atstovus.

Labai pradA?iugino Igno Maknicko (mokytoja V. LipniagovienAi??, A?iuo metu – prof. V. VitaitAi??) pasirodymas. Ai??is trylikametis pasiA?ymi A?gimtu muzikalumu, kuris pasireiA?kia organiA?ku ir natAi??raliu laiko tAi??kmAi??s pojAi??A?iu ir gebAi??jimu tAi?? laiko tAi??kmAi?? valdyti muzikiniame audinyje, jo lengvas pianizmas, graA?us garsas taip pat ne visada yra iA?mokstami, pagaliau tikslingas ir skoningas pianistiniA? techniniA? priemoniA? naudojimas – tai jau geros fortepijono mokyklos dalykas, kuo Ignas taip pat iA?skirtinai pasiA?ymAi??jo. Priminsiu, kad jis atliko M. K. A?iurlionio NoktiurnAi?? cis-moll (VL 183), F. Liszto ai??zPaguodAi??” Nr. 3 ir F. Mendelsohno Bartholdy ai??zRondo capricciso” op. 14.

Ketveriais metais vyresnAi?? Guoda IndriAi??naitAi??, NacionalinAi??s M. K. A?iurlionio mokyklos auklAi??tinAi?? (doc. A. A?virblytAi??s klasAi??), skambino F. Liszto ai??zPamirA?tAi?? valsAi??” ir virtuozinAi?? M. Moszkowskio pjesAi?? ai??zKibirkA?tys” Manau, kad ji yra iA?ties pajAi??gi ir perspektyvi pianistAi??, taA?iau po I. Maknicko pasirodymo A?iek tiek nublanko, visA? pirma, muzikalumo prasme. Apskritai ji parodAi?? gerAi?? pianizmAi??, bet manau, kad pasirinkti kAi??riniai neleido jai visapusiA?kiau atsiskleisti.

D. T.:Ai??I. Maknickas – jauniausias koncerto dalyvis. Ai??alia to, kAi?? apie jo skambinimAi?? pasakei, reikia paA?ymAi??ti, kad jis turi gerus ne tik pedagoginius pagrindus, A?gimtAi?? muzikalumAi??, bet ir natAi??ralA? scenos pojAi??tA?, saiko jausmAi??. Jis paliko daug A?adantA? A?spAi??dA?. TikAi??tina, kad auga dar viena lietuviA? fortepijono meno asmenybAi??. G. IndriAi??naitAi?? parodAi?? puikiAi?? smulkiAi?? technikAi??, lengvAi?? virtuoziniA? kAi??riniA? A?valdymAi??. Neringa ValuntonytAi??, paskambinusi F. Liszto VengriA?kAi??jAi?? rapsodijAi?? Nr. 12, S. 244/1, pasiA?ymAi??jo racionalumu. I. BaikA?tytAi??s klasAi??je M. K. A?iurlionio menA? mokykloje besimokanti, iA? TurkmAi??nistano kilusi Kristina Annamukhamedova paskambino du M. K. A?iurlionio Preliudus – d-moll, op. 12 Nr. 1 ir f-moll, op. 8 Nr. 2, taip pat F. Liszto VengiA?kAi?? rapsodijAi?? Nr. 10, S. 244/10. Tai aukA?tu techniA?kumo lygiu pasiA?yminti atlikAi??ja.

T. B.:Ai??K. Annamukhamedova (jos mokytojos – D. BerulytAi?? ir I. BaikA?tytAi??) iA?siskyrAi?? universalia technika – galingi dvigubA? oktavA? pasaA?ai, tobulai tikslAi??sAi??glissandoAi??VengriA?koje rapsodijoje. Sykiu imponavo gilus A?iurlionio suvokimas, puiki garso kultAi??ra.

Neringos ValuntonytAi??s atliekamos rapsodijos pradA?ia man kaip tik pasirodAi?? A?iek tiek chaotiA?ka. SusidarAi?? A?spAi??dis, kad Neringai pasirodymo pradA?ioje kojAi?? pakiA?o sceninis jaudulys,Ai??Ai??bet vAi??liau ji atgavo pusiausvyrAi?? ir parodAi?? savo gerAi??sias savybes. Ai??i mergina tikrai apdovanota scenine artistine potencija ir turi perspektyvAi??.

D. T.:Ai??Na, galbAi??t man prieA? akis stovi charizmatiA?kasis Neringos brolis Rokas, kuriam ji kol kas nusileidA?ia A?taigumu ir skambinimo spontaniA?kumu, viskAi?? apgalvotai ai??zdAi??liodama A? lentynAi??les”, o pradinis jaudulys, A?inoma, jei suvaldytas, nepraryja pianisto skambinimo stiliaus.

Du AzerbaidA?ano atstovai, kuriuos M. RubackytAi?? atrinko A?iam festivaliui, pademonstravo neabejotinAi?? fortepijono meno profesionalumAi??. Ai??tai Narmin Najafli (Baku ai??zBulbul” specialiosios muzikos mokyklos moksleivAi??, A. Rahimovos kl.) paskambino F. Chopino NoktiurnAi?? Des-dur, op. 72 Nr 2 ir F. Liszto VengriA?kAi??jAi?? rapsodijAi?? Nr. 2, S. 244/2 – itin sunkiAi?? atlikti pjesAi??. Reikia pasakyti, kad tokia interpretacija nepadarytA? gAi??dos ir brandesnio amA?iaus atlikAi??jui. O koncertAi?? uA?baigAi??s Rustamas Zeynalovas (g. 1995 m., AzerbaidA?ano Respublikos prezidento dekretu A?raA?ytas A? auksinAi?? AzerbaidA?ano jaunA?jA? talentA? knygAi??) paskambino F. Liszto PjesAi?? Nr. 3 ai??zTarantela. Venecija ir Neapolis” S. 159 iA? ciklo ai??zKlajoniA? metai. Antrieji metai: Italija” bei F. Chopino BaladAi?? Es-dur Nr. 3. Ai??is pianistas yra A?valdAi??s muzikinAi??s dramaturgijos menAi??, iA?oriA?kai santAi??rus, turi graA?A? tuA?Ai?? ir saikingai naudoja pedalAi?? (ypaA? geros klausos poA?ymis).

T. B.:Ai??Tikrai sutinku su nuomone apie AzerbaidA?ano atstovA? profesionalumAi?? ir iA? visoAi??Ai??gerAi?? pianistinAi?? mokyklAi??, taA?iau kitaip vertinu R. Zeynalovo santAi??rumAi??, nes R. Zeynalovui interpretuojant ChopinAi?? pritrAi??ko precizikos atskirose techniA?kai sudAi??tingesnAi??se vietose, taip pat stigo A?openiA?ko revoliucinio emocinio polAi??kio. VisiA?kai kitaip skambAi??jo jo atliekamas Lisztas – jaunasis pianistas tarsi atgijo iA? susikaustymo. TodAi??l darau iA?vadAi??, kad ChopinAi?? jis galAi??tA? interpretuoti A?ymiai paveikiau, tiesiog dar nerado savojo ai??zrakto” A? Chopino muzikAi??. Kita Tavo minAi??ta AzerbaidA?ano atstovAi?? Narmin Najafli tiesiog pritrenkAi?? A?valdyta smulkiA?jA? pasaA?A? technika, labai A?tikinamai nuskambAi??jo jos interpretuotas Lisztas, taA?iau Chopinas, vAi??lgi, liko uA? jos meninAi??s intuicijos lauko; ypaA? uA?kliuvo man jaunosios pianistAi??s garso spalva bAi??tent Chopino Noktiurne. Manau, kad A?ia dar yra platus profesinio tobulAi??jimo laukas.

D. T.:Ai??Be abejo. Tavo minAi??tas kliaudas atliekant Chopino kAi??rinius gerai girdAi??jau (kulminacijos BaladAi??je Es-dur nepavyko, akordika buvo ne itin A?vari, neatidirbta; perAi??jimai iA? dalies A? dalA? skuboti, ir pan.). Lyginant su kitais Narmin ir Rustamo atliktais kAi??riniais, atrodo, kad tai tiesiog ai??zA?ali”, kAi?? tik iA?mokti dalykai.

Apskritai manau, kad festivalyje suteikta galimybAi?? pasirodyti M. RostropoviA?iaus fondo stipendininkams, kuriA? jaunos biografijos jau dabar iA?margintos pasiekimais A?vairiuose konkursuose, yra didelAi?? paspara fortepijono meno atA?alynui ir kartu muzikos mylAi??tojams leidA?ia susipaA?inti su ateinanA?ia karta, brAi??A?ianA?ia A?io meno ateities punktyrus. ViliamAi??s, kad ateity iA?girsime ir platesnio geografinio arealo stipendininkus.

Sekantis koncertas (lapkriA?io 16 d.) buvo itin svarbus ta prasme, kad suteikAi?? auditorijAi?? trims pastarA?jA? metA? F. Liszto tarptautiniA? konkursA? laureatams BudapeA?te (Vengrija), Utrechte (Olandija) ir Veimare (Vokietija), kurie atliko tik F. Liszto kAi??rybAi??. IA? trijA? skambinusiA?jA? (eilAi??s tvarka atitinka konkursus) – Alexanderio Ullmano (JungtinAi?? KaralystAi??), Masataka Goto (Japonija) ir GA?boro Farkaso (Vengrija) man didA?iausiAi?? A?spAi??dA? padarAi?? japonas. Nors A. Ullmanas (jauniausias pagal metus) programAi?? atliko nepriekaiA?tingai, o vengrA? pianistas labai charakteringai iA?ryA?kino liaudiA?kus motyvus (jam A?i muzika natAi??raliai labai artima, nacionalinAi??), M. Goto asmenybAi?? patraukAi?? nuo pirmA?jA? taktA?: jo interpretacijos buvo A?ymiai pagavesnAi??s, A?domesnAi??s, papirko muzikine logika ir atlikimo kultAi??ra. BAi??tent per jA? iA?girdau ne tik F. Liszto padarytAi?? Vincenzo Bellini ai??zPrisiminimA? apie NormAi??” parafrazAi?? ir ai??zDievo palaiminta vienatvAi??j”, bet ir patA? epochos balsAi??. KAi?? jau kalbAi??ti apie labai sunkias fortepijono partijas (sukryA?iuotos rankos), atlikimo tikslumAi??, iA?skleistAi?? dramaturginA? planAi??, fortepijonu perteikiamus orkestrotuttiAi??efektus. TiesAi?? sakant, jo muzikavimas man tapo A?io festivalio A?simintiniausiu akordu, nauju atradimu. Seniausias F. Liszto konkursas, A?inoma, vyksta BudapeA?te. Jau pasibaigus festivaliui ir uA?raA?ius jo A?spAi??dA?ius, M. RubackytAi??s paklausiau, kuris iA? konkursA? yra svarbesnis, svaresnis, nes akivaizdu, kad jie negali bAi??ti lygiaverA?iai. M. RubackytAi??s nuomone, laikui bAi??gant tai vienas, tai kitas konkursas A?gyja didesnA? prestiA?Ai??. Ai??iandienAi??, anot jos, Utrechto konkursas yra stipriausias (iA? 120 pianistA? 4 turA? konkurse atrenkami 26 pretendentai). KAi?? pats manai?

T. B.:Ai??Sutinku, kad M. Goto imponavo savo muzikine interpretacine logika, stulbinanA?ia technika ir atlikimo kultAi??ra. TaA?iau man A?domiau klausAi??si Alexanderis Ullmanas ir GA?boras Farkasas. Pirmasis savo jaunatviA?ku polAi??kiu tarsi A?kAi??nijo romantizmo epochos dvasiAi?? ir tam tikras estetines vertybes. Antrasis, bAi??damas gerokai vyresnis uA? jo kolegas, ne tik labai taikliai, kaip pati pastebAi??jai, iA?ryA?kino nacionalinius vengriA?kus motyvus, bet tai buvo kai kas daugiau, negu vien tik nacionalinAi?? spalva. G. Farkasas man visA? pirma imponavo emocinio temperamento ir dramaturgijos valdymo derme, kas, be kita ko, yra meninAi??s brandos poA?ymis.

D. T.:Ai??Suprantama, juk jie yra pirmA?jA? premijA? laureatai, vadinasi, tarp kitA? pretendentA? buvo geriausi.

LapkriA?io 19 d. reA?italyje argentinietis pianistas Nelsonas Goerneris paskambino F. Chopino 24 preliudus op. 28, F. Liszto BaladAi?? Nr. 2 h-moll, S. 171, ai??zPamirA?tAi?? valsAi??” Nr. 1, S 215, ai??zBagatelAi?? be tonacijos”, S. 514, ai??zMefisto valsAi??” Nr. 1, S. 214 ir keturis M. K. A?iurlionio Preliudus. DidA?iausio susidomAi??jimo sulaukAi?? bAi??tent A?iurlionis. Man A?is pianistas – subtilus, ieA?kantis ir atrandantis mikrokosmines kAi??riniA? detales. Kaip Tau patiko A?iurlionio interpretacija?

T. B.:Ai??PrisipaA?insiu, kad seniai neteko taip ai??zatsijungus” klausytis gyvai atliekamA? 24 Chopino preliudA?. Ai??is ciklas nuskambAi??jo vienu atsikvAi??pimu. Greta to, kaip pianistas apgalvotai ir iki smulkmenA? sudAi??liojo dramaturginius akcentus, tiesiog pakerAi??jo jo subtili emocinAi?? raiA?ka, platus, taA?iau stebAi??tinai skambusAi??pianoAi??dinamikos diapazonas. Jo interpretuojamas A?iurlionis man buvo atradimas, viskas kitaip, nei esame A?pratAi?? – dinamika, gyvesni tempai, kas mano manymu pasiteisino, neA?prastai, bet subtiliai iA?ryA?kinti polifoniniai pobalsiai. Tiesiog jo atliekami A?iurlionio preliudai A?gavo visiA?kai naujA? atspalviA? ir prasmiA?.

D. T.:Ai??Taigi, tokius pianistus vadinu sAi??A?iningaisiais, kruopA?A?iaisiais, tokiais, kurie sukelia nevalingAi?? pagarbAi?? dAi??l savo neiA?matuojamo atsidavimo partitAi??ros tiesai, atspalviA? ieA?kojimams…

LapkriA?io 20 d. klausAi??mAi??s RAi??tos ir Zbignevo IbelhauptA? fortepijoninio dueto programos ai??zMetamorfozAi??s”. Programa buvo iA?ties maA?tabiA?ka: F. Liszto SimfoninAi?? poema Nr. 3 ai??zPreliudai”, S 637 (F. Liszto transkripcija 2 fortepijonams), parafrazAi?? operos ai??zRigoletas” temomis (A. Gottliebo transkripcija 2 fortepijonams), SimfoninAi?? poema Nr. 6 ai??zMazepa”, S. 640 ir Nr. 4 ai??zOrfAi??jas”, S. 638 bei parafrazAi?? ai??zPrisiminimai apie Don A?uanAi??”, S 656 (F. Liszto transkripcija 2 fortepijonams). Naujiena buvo dueto koncerto pradA?ioje atlikta M. K. A?iurlionio simfoninAi?? poema ai??zMiA?ke”, VL 1, kurios transkripcijAi?? 2 fortepijonams padarAi?? J. Aleksa. SuA?avAi??jo aranA?uotAi??s profesionalumas (ypaA? trukmAi??s poA?iAi??riu) ir atlikAi??jA? interpretacijos A?taigumas. A?iurlionis nuskambAi??jo koncentruotai ir tapybiA?kai, tiesiog ai??zA?iurlioniA?kai”. Bisui pianistai paskambino pjesAi?? iA? C. Saint-Saenso ai??zA?vAi??riA? karnavalo”. Jei Liszto kAi??riniai sugestijavo tam tikrAi?? pompastiA?kumAi??, sulaikytas ir iA?didintas muzikines emocijas, labai charakteringas F. Liszto patosui, tai bisas leido prasiverA?ti A?inomam pianistA? verA?lumui ir virtuoziA?kumui be ypatingA? literatAi??riniA?Ai??credo. Man tAi??vakar netgi pritrAi??ko kAi??riniA?, kuriuose RAi??ta ir Zbignevas galAi??tA? maksimaliai atskleisti neeilinius intelektinius gebAi??jimus. Kita vertus, bAi??tent A?iurlionio opusas A?A? stygiA? atpirko su kaupu.

T. B.:Ai??Galiu Tau tik paantrinti, kad A?viesios atminties maestro J. Aleksos transkripcija yra tiesiog fantastiA?ka. Labai logiA?kai ir skoningai iA?dAi??styti orkestro balsai, atliekami fortepijonais, nAi?? kiek nenublanko. Pats atlikimas taip pat buvo aukA?A?iausio lygio, toks, koks yra A?iA? pianistA? duetas, kuriam labai tiktA? ir Tavo pasakyti N. Goerneriui skirti aukA?ti epitetai apie sAi??A?ininguosius ir kruopA?A?iuosius pianistus. Tokiais momentais galime tik didA?iuotis, kokA? turime didingAi?? nacionalinA? simfoninA? opusAi?? ir kad turime pianistA?, galinA?iA? jA? interpretuoti lygiaverA?iai spalvingai simfoniniam orkestrui.

D. T.:Ai??Dar pridurA?iau, kad klausantis mAi??sA? pianistA?, seniai pelniusiA? aukA?A?iausius meistriA?kumo A?vertinimus, – o A?is pasireiA?kia gebAi??jimu metA? metus iA?laikyti pasiektAi?? lygA? tolygA? ir net augantA?, – kirbAi??jo mintis, jog bAi??tA? be galo A?domu iA?girsti RAi??tos ir Zbignevo IbelhauptA? duetAi?? atskirai, kiekvieno solo reA?italA?…

T. B.:Ai??LapkriA?io 23 d. programa ai??zSukryA?iuotos dedikacijos” klausytojams A?adAi??jo A?domiAi?? ir intriguojanA?iAi?? trijA? romantizmo amA?ininkA? F. Chopino, R. Schumanno ir F. Liszto kAi??rybinio bendravimo retrospektyvAi??. PrancAi??zas Yves Henry atliko F. Chopino BaladAi?? F-dur (dedikuotAi?? R. Schumannui), R. Schumanno ai??zKreislerianAi??” (dedikuotAi?? F. Chopinui), FantazijAi?? C-dur, op. 17 (dedikuotAi?? Lisztui) ir F. Liszto SonatAi?? h-moll (dedikuotAi?? Schumannui).Ai??Ai??KAi??riniai – vieni iA? sudAi??tingA?jA? visoje fortepijono literatAi??roje. TaA?iau drA?stu abejoti, ar meninis rezultatas galAi??jo suintriguoti daug klausytojA?. Ar tai buvo ai??zblogoji” pianisto diena, ar tikrai pianistas tAi??raAi??PleyeliuAi??salonuose skambinantis atlikAi??jas, kuriam nelengva susitvarkyti su koncertiniu instrumentu didesnAi??se salAi??se? Tokios mintys apAi??mAi?? klausantis neiA?grotA? pasaA?A?, ai??zAi??A?ianA?io” pedalo….Ai??Ai??Deja, kiekviename festivalyje bAi??na koncertA?, kurie iA?krenta iA? bendro aukA?to lygio konteksto, kaip ir kiekvienam atlikAi??jui gali bAi??ti blogA? dienA?…

D. T.:Ai??Luko GeniuA?o gerbAi??jai nekantriai laukAi?? jo pasirodymo lapkriA?io 25 d. Ketvirtame Maskvos P. A?aikovskio konservatorijos kurse studijuojantis lietuviA? pianistas jau seniai patraukAi?? jA? dAi??mesA? ne tik iA?skirtine muzikos aplinka A?eimoje, bet ir ankstyvais laimAi??jimais A?vairiA? rangA? konkursuose, iA? kuriA? bene svarbiausias – II vieta ir sidabro medalis F. Chopino konkurse VarA?uvoje (2010 m.). Ai??A? vakarAi?? pianistas skyrAi?? bAi??tent F. Chopinui – atliko jo keturdales sonatas c-moll, op. 4, b-moll, op. 35 ir h-moll, op. 58. ai??zKlausydamiesi visA? trijA? sonatA? viename koncerte, neturAi??tume jA? suvokti kaip ciklo ar net bandyti atsekti kompozitoriaus kAi??rybos evoliucijAi??: pirmoji sonata pernelyg skiriasi nuo kitA? dviejA?, joje dar vos mezgasi ta Chopino muzikinAi?? kalba, kuria sukurti jo A?edevrai. Ai??is koncertas – tarytum kelionAi?? per kAi??rAi??jo gyvenimAi??…” Ai??iais A?odA?iais Lukas A?vedAi?? A? savo interpretacijA? pasaulA?. Paskutinioji sonata, pasak specialistA?, tapo viena geriausiA? iA? kada nors girdAi??tA? A?raA?A? ar gyvo atlikimo interpretacijA? (!). Pirmoji sonata, regimai jaunatviA?ka, dAi??l savo tariamo paprastumo iA? tikrA?jA? – kebli atlikti. PaskambinAi??s F. Liszto etiudAi?? ai??zMedA?ioklAi??” L. GeniuA?as iA? filosofiniA? aukA?tumA? tarsi grA?A?o A? gyvenimAi??, trykA?tantA? srautu, atskleidAi?? jau A?valdytAi?? romantinA? maksimalizmAi?? visa jAi??ga, o bisui paskambintas prieA? dvi savaites iki atlikimo sukurtas Leonido Desiatnikovo kAi??rinys visai suintrigavo.

T.B.:Ai??…bAi??tent, pirmoji sonata yra sunki ir nedAi??kinga. Kai nesusilaikAi??s tiesiai A?viesiai Luko paklausiau, ar neatsibodo jAi?? ruoA?ti A?iam koncertui, jis taip pat atvirai pasakAi??, kad ai??zuA?dAi??jo nemaA?ai grimo”. Norint klausytojui pateikti tokA? kAi??rinA?, kaip Chopino pirmoji sonata, reikia iA? tiesA? ai??zgrimuoti”, o tam gali ryA?tis tik brandus interpretatorius.

Stebiu Luko GeniuA?o pasirodymus jau ne vieneri metai ir negaliu atsistebAi??ti tokia greita jo branda. Teko klausytis jo ir pernykA?A?iame Chopino konkurse. Rizikuoju bAi??ti neobjektyvus, bet manau, kadAi??jis buvo vertas pirmosios premijos. Deja, konkursA? rezultatus neretai lemia politiniai motyvai. Gal ne iA?imtis ir 2010-A?jA? F.Chopino konkursas. Ai??is mano A?sitikinimas tik sustiprAi??jo po to, kAi?? iA?girdau lapkriA?io 25-Ai??jAi?? Vilniuje. PrisipaA?insiu – tai pranoko mano lAi??kesA?ius. Manau, kad Lukas GeniuA?as savyje A?kAi??nija geriausias XX a. pianizmo mokyklas ir tradicijas, ai??zsugerdamas” jas it saulAi??s baterija ir iA?spinduliuodamas savo interpretacijose su dviguba energija. Jo interpretacijose galima rasti daugelio didA?iA?jA? XX a. pianistA? bruoA?A? – nuo ArtAi??ro RubinA?teisno filosofinio lyrizmo iki Vladimiro Horowitzo vulkaniA?ko virtuoziA?kumo. Pagaliau, ir sukauptas solidus repertuaras byloja apie jo iA?skirtinAi?? brandAi??. Bisui be Tavo paminAi??tA? kAi??riniA? dar paskambino Chopino NoktiurnAi?? (pomirtinis opusas), na o Liszto ai??zMeA?ioklAi??s” atlikimas buvo pritrenkiantis. Juk tai turbAi??t vienas techniA?kai sunkiausiA? kAi??riniA? visoje fortepijoninAi??je literatAi??roje…

D. T.:Ai??Pritariu Tavo entuziazmui Luko atA?vilgiu. Tas bisas, pomirtinis Chopino Noktiurnas, buvo maA?as apsodo perlas tarp stambiA? brangakmeniA?. IA? tiesA? apie LukAi?? reikAi??tA? kalbAi??ti daug ir garsiai. Tavo sparnuotas aforizmas, esAi?? ai??zLukas po deA?imties metA? neturAi??s kAi?? veikti prie fortepijono“, yra kone pranaA?iA?kas (jis vaizdingai nusako reaktyvinA? brendimo greitA?). O ai??zpranaA?auti” yra nedAi??kingas uA?davinys, ir ne kiekvienas A?arsto pelnytus komplimentus visiA?kai jauniems talentams, ne kiekvienas A?A?velgia jA? ateitA?. DA?iugu bent tai, kad po ilgo laiko NacionalinAi?? filharmonija Luko talentus pripaA?ino, ir A?tai gal porAi?? metA? pagaliau girdime jA? ne vien KongresA? rAi??muose, LMTA ar Piano.Lt, bet ir akustiA?kai vienoje geriausiA?, prestiA?iA?kiausiA? Vilniaus saliA?. Tuo tarpu Luko atA?vilgiu jau netinka matuoti skambinimAi?? pagal amA?iA?, nes jis – ne toje kategorijoje. Ir tai ne vien geros mokyklos ar laimAi??s, palankiA? aplinkybiA? dalykas. Tai jo paties autentiA?kos asmenybAi??s sklaida.

Gerai, kad uA?siminei apie Chopino konkursAi??. Nors jame nebuvau, faktas, kad Ingolfas Wunderis kartu su Luku GeniuA?u laimAi??jo II vietAi??, mane kone A?okiravo. Mat girdAi??jau pirmAi??jA? Wunderio pasirodymAi?? Lietuvoje. Tai buvo ne tik nesAi??kmingas, bet ir silpnas netolygiai skambinanA?io jauno atlikAi??jo pasirodymas (neiA?kentusi iA?Ai??jau koncertui nesibaigus). Ai?? atmintA? A?strigo, kad Beethoveno ai??zMAi??nesienos” sonatos pirmoje dalyje nesigirdAi??jo kas penktos natos, kitur buvo neiA?lygintas garsas, finale – bAi??gimas ai??zbe galvos”. TuA?A?ias pirA?tA? lakstymas po klaviA?us. Apie muzikAi?? nebuvo kAi?? kalbAi??ti.

Paskui prasidAi??jo liaupsAi??s spaudoje, esAi?? tai tikras fortepijono meno stebuklas, Wunderis atvyko kelintAi??kart A? LietuvAi??, bet jo klausytis nebAi??jau. Ir A?tai – A?itokia premija, pasiraA?yta sutartis suAi??Deutshe Grammophone. A?inodama, kad pianistams visko bAi??na – ir nesAi??kmiA?, ir profesijos krizAi??s momentA?, ir tiesiog laikotarpiA?, kai netenka daug ir naA?iai dirbti, vis tiek manau, kad Wunderis yra pritemptas, kaip sakai, ai??zpolitinis” atvejis. DeA?imtA? metA? iki VarA?uvos jis iA? viso niekur nefigAi??ravo. Luko GeniuA?o su juo nAi?? nelyginA?iau. Niekada nesu girdAi??jusi Luko taip blogai skambinant, o apie jA? paraA?iau, anot prof. Petro GeniuA?o, pirmAi??jAi?? jo istorijoje profesionaliAi?? recenzijAi??, kai jam buvo gal penkiolika. Be to, Wunderis yra penkeriais metais uA? LukAi?? vyresnis. Svarbu A?ia ir profesinis sAi??A?iningumas: tikras profesionalas niekada neleis sau, kaip A?monAi??s sako, ai??zchaltAi??rinti”, jeigu kas nors neatidirbta, neiA?baigta, veikiau iA? viso negros net ir maA?ose salAi??se. O jei teks, viskAi?? atliks net turAi??damas 38 laipsnius temperatAi??ros arba po nemigo naktA?, ilgos kelionAi??s taip, kad klausytojas nieko neA?tars (A? galvAi?? iA? karto ateina Daumanto Kirilausko pavardAi??). Klausytojui neturi rAi??pAi??ti, ar atlikAi??jas nepasirengAi??s, ar dAi??l objektyviA? prieA?asA?iA? iA?vargAi??s, ar serga, o gal iA?eina prieA? publikAi?? po ilgos pertraukos ir nepaprastai jaudinasi. TokiA? egzistenciniA? iA?bandymA? atlikAi??jams pasitaiko, ir tada pamatai, kas yra kas. TaA?iau daugelis pianistA? savo koncertinAi??se biografijose gali rasti ir nesAi??kmiA?, ir A?ygdarbiA?…

Lukas GeniuA?as – fenomenas, kuriam negali likti abejingas. Tai giliausia prasme muzikos menui atsidavAi??s A?mogus – jautrus, imlus, dvasios aristokratas. 2012 metA? sausio mAi??nesA? Vilniuje jis skambins visus S. Rachmaninovo preliudus. Neabejoju, kad tai bus vienas ryA?kiausiA? sezono akcentA?.

T.B.:Ai??Festivalio pabaigos koncertAi?? iA?girdome lapkriA?io 26-Ai??jAi??,Ai??Ai??dar viena programa intriguojanA?iu pavadinimu ai??zLegendinAi?? dvikova”, turint omeny F. Liszto biografijos epizodAi?? – konkuravimAi?? su A?ymiu to meto virtuozu Sigismondu Thalbergu.

D. T.:Ai??Ai??i dvikova tik retorinAi??, primenanti istorinius Liszto laikus, kai jis grA?A?o A? ParyA?iA?, iA?provokuotas A?inios, jog jam atsirado konkurentas – Sigismondas Thalbergas. Liszto draugai suorganizavo konkursAi??, kuriame varA?Ai??si Lisztas ir Thalbergas. To laiko A?urnalistai padarAi?? A?ou laikraA?A?iuose ir priAi??jo prie iA?vados: ai??zThalbergas geriausias, Lisztas – vienintelis”. Tiek smagios istorijos.

T.B.:Ai??…kaA?kas panaA?aus A? legendinAi?? A?A?ymiA?jA? baroko amA?ininkA? ir vienmeA?iA? Georgo Friedricho HAi??ndelio bei Domenico Scarlatti ai??zdvikovAi??” prie vargonA? ir prie klavesino 1708 metais Romoje. Istorikai teigia, kad klavesino dvikova baigAi??si draugiA?komis lygiosiomis, o A?tai prie vargonA? grieA?yklos nugalAi??toju buvo pripaA?intas HAi??ndelis…

D.T.:Ai??LapkriA?io 26 d. skambinAi??s Francesco Nicolosi, pasak M. RubackytAi??s, yra S. Thalbergo specialistas, A?raA?Ai??s jo kAi??rybos CD. Jis atliko arijos ai??zCasta Diva” iA? V. Bellini operos ai??zNorma” S. Thalbergo transkripcijAi?? fortepijonui op. 70 bei F. Liszto ai??zPrakeikimAi??” fortepijonui ir styginiA? orkestrui S. 121/R. 452. Gan plakatiA?kAi?? kAi??rinA? Nicolosi atliko stilingai ir nenusaldintai, jo atlikimas pasiA?ymAi??jo geru tonu. M. RubackytAi?? skambino L. van Beethoveno- F. Liszto ai??zAtAi??nA? griuvAi??sius” fortepijonui ir orkestrui op. 113. SkambAi??jo ir vien simfoniniai kAi??riniai: F. Liszto SimfoninAi?? poema Nr. 5 ai??zPrometAi??jas”, S. 99, H. Berliozo ai??zRA?kA?ci marA?as” iA? draminAi??s legendos ai??zFausto pasmerkimas” op. 24 bei L. van Beethoveno uvertiAi??ra ai??zKaralius Ai??tefanas” op. 117. Orkestrui dirigavAi??s R. Ai??ervenikas LisztAi?? traktavo labai A?kvAi??ptai, laisvai, temperamentingai. ai??zAtAi??nA? griuvAi??siuose” buvo iA?ties A?avingas paukA?A?iukA?, tupinA?iA? ant griuvAi??siA?, epizodas. PaA?ymAi??A?iau puA?iamuosius, kurie labai gerai atliko unisono partijas, ir ne tik jas. Tikrai pagirtinas LNSO variniA? puA?iamA?jA? darbas, paskutiniu metu dA?iuginantis ryA?kiais pasirodymais.

T.B.:Ai??PrisipaA?insiu, tikrai nesu S. Thalbergo kAi??rybos gerbAi??jas ar juolab didelis A?inovas, taA?iau bendrai vertinant, pabaigos koncertas buvo labai stilingas, visa programa sudAi??liota originaliai, A?domiai dramaturgiA?kai sugretinant Liszto biografijos ir skambAi??jusiA? dramatiniA? opusA? dvikovas. Kaip ir pridera baigiamajam koncertui, solistai MAi??za RubackytAi?? ir Francesco Nicolosi leido sau elegantiA?kai papokA?tauti keturiomis rankomis grodami F. Liszto VengriA?kAi??jAi?? rapsodijAi??.

D.T.:Ai??Pabaikime ir mes savo diskusijAi?? naujametiniu pokA?tu – palinkAi??kime visiems pianistams sAi??kmingA? drakono, tik ne drakoniA?kA? metA?…