Ikona ai??i?? matomas Kristaus ir A?ventA?jA? buvimas su mumis

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: Ikonografija
AUTORIUS:Ai??Monika MidverytAi??

DATA: 2012-05

Ikona ai??i?? matomas Kristaus ir A?ventA?jA? buvimas su mumis

Monika MidverytAi??

Ai??iandien Lietuvos KatalikA? BaA?nyA?ioje pamaA?u pradeda atgimti ikonA? tapyba. TaA?iau daugeliui iA? mAi??sA? ikona ir ikonografija vis dar lieka slAi??pininga BaA?nyA?ios tradicija. Kai mano dAi??mesA? prikaustAi?? PakutuvAi??nA? baA?nyA?ioje, atrodo, kiaurai matantys Kristaus ir Motinos Marijos A?vilgsniai, ikonos pasirodAi?? paslaptingos ir akiai naujos vieA?nios. Tada tikrai pajutau, kad jos mane stebi ir traukia.

UA? ikonografijos tradicijos atgaivinimAi?? galime bAi??ti dAi??kingi italui pranciA?konui Karlui (Carlo) Bertagnin OFM, kuris prieA? 16 metA? pirmAi??kart atvyko A? LietuvAi?? ir pradAi??jo vesti kasmetines ikonografijos stovyklas PakutuvAi??nuose.

Brolis Karlas kartu su ikonografais br. Pauliumi Vaineikiu OFM ir Anastazija Ai??apogiene mielai sutiko supaA?indinti su gausiu ketvirtAi??jA? amA?iA? siekianA?iu ikonografijos lobynu, jos vieta VisuotinAi??je BaA?nyA?ioje, raida, simbolika ir prasme…

Karlai, kaip pats susipaA?inai su ikonomis ir iA?mokai jas tapyti?

Br. Karlas. Ikonomis pradAi??jau domAi??tis dar prieA? A?stodamas A? vienuolynAi??, nes jos atrodAi?? A?domios ir traukAi?? vaizdavimo bAi??das. Baigiau Veronos (Italija) meno licAi??jA? ir grafikos institutAi??, bet ikonografijos ten nesimokAi??me. Tad pradAi??jau asmeniA?kai domAi??tis, skaityti daug literatAi??ros. 1991 metais A?stojus A? vienuolynAi??, po noviciato mane iA?siuntAi?? mokytis tapyti ikonA? A? Italijoje rengiamus kursus. Kiek A?manoma, dar iki A?iol lankausi pas savo mokytojAi??, nors dabar jau galiu dirbti savarankiA?kai ar mokyti kitus.

Ikonos man daugiau buvo asmeninAi??s maldos bAi??das. Gilinausi A? jas dAi??l savAi??s, taip gilindamas savo tikAi??jimAi??. 1996-aisiais, kai brolis Gediminas pakvietAi?? atvykti A? LietuvAi?? vesti ikonografijos stovyklAi?? PakutuvAi??nuose, iA?gyvenau A?okAi??, nes tai, kas man buvo labai intymu, turAi??jau perduoti kitiems. IA?gyvenau savotiA?kAi?? neturtAi??, savAi??s atsiA?adAi??jimAi??.

Kokios yra ikonografijos iA?takos? Kaip formavosi A?i Dievo ir A?ventA?jA? vaizdavimo tradicija?

Br. Karlas. PradAi??kime nuo Ai??ventojo RaA?to, apaA?talo Pauliaus LaiA?ko kolosieA?iams: ai??zJis yra neregimojo Dievo atvaizdas, visos kAi??rinijos pirmgimis, nes jame sukurta visa, kas yra danguje ir A?emAi??je, kas regima ir neregima, ar sostai, ar vieA?patystAi??s, ar kunigaikA?tystAi??s, ar valdA?ios, ai??i?? visa sukurta per jA? ir jamai??? (Kol 1, 15ai??i??16).

Jeigu skaitytume A?A? tekstAi?? graikiA?kai, skambAi??tA? taip: ai??zKristus yra Gyvojo Dievo ikona.ai??? Ikona yra graikiA?kas A?odis ir reiA?kia ai??zatvaizdAi??ai??? arba ai??zportretAi??ai???. Kristus yra Dievo atvaizdas, pati pirmoji ikona. Senajame Testamente, kol Dievas buvo neregimas, Jis negalAi??jo bAi??ti vaizduojamas, o nuo tada, kai A? pasaulA? atAi??jo A?mogumi tapAi??s Kristus, mes JA? galime vaizduoti. Vaizduodami KristA?, tuo pat metu vaizduojame ir DievAi?? TAi??vAi??, nes Kristus yra TAi??vo veidas, Jo ikona.

Br. Paulius. Gali kilti klausimas: o kaip su tuo Dievo A?sakymu nesidaryti jokio atvaizdo? Senajame Testamente raA?oma: ai??znesidarysi jokio idolion, tai reiA?kia ai??i?? ai??zstaboai???. Ai??is A?odis reiA?kAi?? ne ikonAi??, o stabAi??. O kai ateina Kristus, Jis nAi??ra paveikslas ai??i?? ai??zidolionai???, bet yra atvaizdas, ikona. Senajame Testamente neparaA?yta nesidaryti jokios Dievo ikonos, bet liepta nesidaryti stabA?.

Br. Karlas. Kadangi daug pirmA?jA? krikA?A?ioniA? buvo A?ydai, jie dar laikAi??si Senojo Testamento Dievo A?sakymo, draudusio daryti Dievo atvaizdus. Be to, Iai??i??III amA?iais krikA?A?ionys buvo persekiojami, neturAi??jo nuosavybAi??s ir vietos, kur susirinkti. Tad jie neturAi??jo nei kaip, nei kada tapyti atvaizdA?.

TodAi??l tik IV amA?iuje, kai po imperatoriaus Konstantino edikto krikA?A?ionybAi?? tapo legali, krikA?A?ionys pradAi??jo vaizduoti ir vizualiai reikA?ti savo tikAi??jimAi??. IVai??i??VIII amA?iais visame pasaulyje Ai??mAi?? plisti ikonografija. (Visas pasaulis tais laikais buvo suprantamas kaip Europa, Ai??iaurAi??s Afrika ir Artimieji Rytai.) Kur buvo krikA?A?ionybAi??, ten plito ir ikonos. Tikintieji pradAi??jo vaizduoti KristA?, Jo MotinAi?? MarijAi?? ir A?ventuosius, liudijusius KristA? ir taip buvusius savotiA?komis Kristaus ikonomis.

VIIIai??i??IX amA?iais ikonos patyrAi?? persekiojimAi??, vadinamAi?? ikonoklazmAi??. Kilo prieA?prieA?a tarp teigusiA?jA?, kad galima vaizduoti DievAi??, ir tarp mananA?iA?jA? prieA?ingai. BaA?nyA?ios valdA?ia ir teologai Ai??mAi?? kovoti su visokiu Dievo vaizdavimu. Apie A?imtAi?? metA? buvo siekiama ikonografus paskelbti eretikais. Tuo metu jiems teko bAi??gti nuo persekiotojA? Konstantinopolyje (A?iandienis Stambulas) A? saugesnes vietas. Jiems pabAi??gus A? RomAi??, GraikijAi??, BalkanA? sritA? ir Ai??iaurAi??s AfrikAi??, ikonografija plito toliau, bet A?gavo vietinA? stiliA?, ir taip susiformavo skirtingos mokyklos. Ai??vykus A?iam sukultAi??rinimo procesui, susikAi??rAi?? bulgarA?, rumunA?, koptA?, graikA?, italA? ir armAi??nA? ikonografijos mokyklos.

Iki 1054 metais A?vykusio BaA?nyA?ios skilimo ikonografija buvo skirta visiems krikA?A?ionims. Po skilimo ikonA? iki XIV a. iA?liko tiek RytA?, tiek VakarA? BaA?nyA?iose, taA?iau vAi??liau Vakaruose ji pradAi??jo nykti ir iA?sigimti, nes buvo paveikta pasaulietinio meno A?takos. Rytuose iki A?iol iA?liko senoji ikonA? tapybos tradicija, o nuo XIX a. pabaigos ir Vakaruose pradAi??ta ieA?koti A?aknA? ir grA?A?ta prie ikonografijos.

Kuo ikonografija skiriasi nuo pasaulietinAi??s tapybos? Kokie buvo reikalavimai ikonografams?

Br. Karlas. Ankstesniais laikais ikonas kurdavo vienuoliai. Ikona yra tikAi??jimo iA?raiA?ka, ir vienuoliai, gyvendami atsiskyrAi??, mokAi??si teologijos ir iA?manAi?? liturgijAi??, galAi??jo geriau tikAi??jimAi?? perteikti per atvaizdus. Tuo tarpu pasaulieA?iai, daug dirbAi?? ir neturAi??jAi?? galimybAi??s aukA?tesniam iA?silavinimui, negalAi??jo gerai suprasti, A?sigilinti A? BaA?nyA?ios mokymAi?? ir ikonografijos tradicijAi??. AnksA?iau kiekvienas vienuolis ikonografas turAi??davo mokiniA?, kurie perimdavo jo patirtA? ir tAi??sdavo pradAi??tAi?? darbAi??.

Kuo ikonos skiriasi nuo kitA? meno kAi??riniA?? Mes turime atskirti religinius paveikslus nuo ikonA?. Tai skirtingi dalykai. Religiniame paveiksle vaizduojama tai, kas buvo tarsi uA?fiksuota fotografijoje. PavyzdA?iui, kaip JAi??zus meldAi??si AlyvA? sode, kaip jis buvo nukryA?iuotas. Tai primena nuotraukAi??.

Ikona vaizduoja tai, kas, kur ir kaip yra dabar. Ji vaizduoja Kristaus, MergelAi??s Marijos ir A?ventA?jA? buvimAi??. Paveikslai labiau skirti jausmams ir yra menininko saviraiA?kos dalis. Ikonos perteikia BaA?nyA?ios mokymo ir tikAi??jimo tradicijAi??. Ikonai nebAi??dingas sentimentalumas, ir menininkas-ikonografas yra tik Ai??ventojo RaA?to ir BaA?nyA?ios tikAi??jimo perdavAi??jas.

Kokie yra pagrindiniai ikonA? motyvai, simbolika, esminiai ikonos bruoA?ai?

Br. Karlas. Kad galAi??tume atskirti, kas yra ikona ir kas ne, BaA?nyA?ioje buvo priimti vadinamieji ai??zkanonaiai??? ai??i?? taisyklAi??s. Jeigu nutapyta pagal tuos kanonus, atvaizdas yra ikona, jei ne ai??i?? tai religinis paveikslas.

Ikonoje gali bAi??ti vaizduojama tik tai, kas buvo matoma: JAi??zus, Dievo Motina, A?ventieji, scenos iA? Ai??ventojo RaA?to. PavyzdA?iui, Dievas TAi??vas nebuvo matomas, JA? galime vaizduoti, vaizduodami KristA?. Ai??ventoji Dvasia gali bAi??ti vaizduojama tik taip, kaip buvo matoma ai??i?? paukA?A?io tarsi balandA?io arba ugnies lieA?uviA? pavidalu.

Antra taisyklAi?? ai??i?? Kristus ir A?ventieji vaizduojami perkeisti Dievo A?viesoje. TodAi??l jie tapomi ne natAi??ralAi??s, bet stilizuoti, o stilizavimas skiriasi pagal ikonografijos mokyklAi??. Stilizuoti figAi??rA? veidai, drabuA?iai, gamta, architektAi??ra ir perspektyva. Ikonose nerasite paveikslams bAi??dingo peizaA?o, jose vyrauja aukso fonas, kuriame esantys asmenys ir daiktai rodo, kad jie yra Dievo A?viesoje.

A. Ai??apogienAi??. ReikAi??tA? pabrAi??A?ti, jog Pirmoji ikona pasaulyje yra pats JAi??zus Kristus, kad visos dabar egzistuojanA?ios ikonos remiasi A?ios pirmosios ikonos pagrindu. JAi??zus yra neregimojo Dievo atvaizdas, todAi??l Jis yra ir Pirmoji ikona. Mes visi esame sukurti pagal Dievo atvaizdAi??, esame gyvos ikonos, todAi??l visA? A?ventA?jA? veidai labai panaA?Ai??s A? Kristaus arba MergelAi??s Marijos veidus.

Br. Paulius. Ikonose visada bAi??na uA?raA?ytas vaizduojamos figAi??ros vardas, nurodantis, kas vaizduojama. Mums, sukurtiems pagal Dievo atvaizdAi??, vardas yra neatsiejama tapatybAi??s dalis. Jeigu ikonoje matytume pavaizduotAi?? moters veidAi??, bet nebAi??tA? vardo, neA?inotume, kas ji yra. NeA?inotume, ar A?ia Marija Magdalena, ar Marija Dievo Motina, ar A?v. TeresAi??. Ai??ventAi??jA? ikonose atpaA?A?stame ne pagal jo groA?A? ar nutapytAi?? veidAi??, bet iA? uA?raA?yto vardo.

Br. Karlas. Ikona visada vaizduoja A?mogA?. NAi??ra ikonos, kurioje nebAi??tA? bent vieno veido. Kadangi ikona yra kaA?kieno buvimas, su kuo galima bendrauti, negali nebAi??ti veido. DAi??l to figAi??ros visada tapomos iA? priekio, ir niekada nevaizduojamos profiliu, nes profilis su mumis nebendrauja. Tarkime, Egipto mene ar religiniuose paveiksluose veikAi??jai gali bAi??ti nutapyti ir A?onu, o ikonose A?ventieji visada atsisukAi?? A? A?mogA? ir atmerktomis akimis.

A. Ai??apogienAi??. Nebent ikonose su masinAi??mis Biblijos scenomis, pavyzdA?iui, ai??i?? Kristaus laidojimu ai??i?? gali bAi??ti figAi??rA? ir su daliniu profiliu. Ikonose visiA?ku profiliu arba A?onu daA?niausiai vaizduojami neigiami personaA?ai arba piktasis.

Br. Paulius. Ikonose spalvos turi svarbiAi?? simbolinAi?? prasmAi??. A?mogaus veidai vaizduojami ochros, A?emAi??s spalvomis. Raudona spalva reiA?kia kraujAi?? ir dieviA?kumAi??, ji vadinama karaliA?kAi??ja spalva. MAi??lyna reiA?kia vandenA?, gyvybAi??, A?mogiA?kumAi??. A?alia spalva ai??i?? gyvybAi??s A?alumAi?? ir Ai??ventAi??jAi?? DvasiAi??. Balta arba geltona yra dieviA?koji A?viesos ir tiesos spalva.

A. Ai??apogienAi??. Ikonoje neegzistuoja laikas. Joje A?alia gali bAi??ti ir mirtis, ir gimimas ai??i?? viskas vienu metu. Toje paA?ioje ikonoje gali bAi??ti vaizduojamas Jonas KrikA?tytojas, skelbiantis Dievo A?odA?, ir kartu ai??i?? jo galva ant lAi??kA?tAi??s. Nes ikonoje visada yra dabar, Dievo A?viesoje. Dieve nAi??ra laiko ir erdvAi??s, viskas yra dabar, dAi??l to ir Jono krikA?tytojo veikla, ir mirtis yra vienoje plotmAi??je. Visa yra Dievo A?vilgsnyje.

Kokios medA?iagos naudojamos ikonA? tapyboje?

Br. Karlas. IkonA? tapymui naudojamos A?vairios technikos. DaA?niausiai tapoma ant gipsu gruntuotos lentos naudojant kiauA?inio temperAi?? (natAi??ralus kiauA?inio trynys sumaiA?omas su daA?A? pigmentais).

Tapymui naudojamos natAi??ralios medA?iagos: tartum visa kAi??rinija A?sitraukia atkuriant Dievo atvaizdAi??. Kad gimtA? ikona, dalyvauja voverAi?? (teptukui pagaminti), zuikis (iA? jo daromi klijai gruntavimui), medis, traiA?koma uoliena, malama spalvota A?emAi?? pigmentams gauti…

TaA?iau jeigu nAi??ra galimybAi??s, nebAi??tina naudoti vien tik natAi??ralias medA?iagas. Svarbu nepadaryti iA? technikos stabo. NAi??ra taip, kad panaudojus sintetines medA?iagas nutapytas atvaizdas nebebus ikona. Ikona yra tikAi??jimo iA?raiA?ka, o ne tikslas. Tai tik vaizduojamoji priemonAi??, kurios pagrindinis tikslas yra padAi??ti melstis, padAi??ti tikinA?iajam susitikti DievAi?? ir Jo A?ventAi??jA?. Jeigu rasime kitAi?? medA?iagAi??, kuri geriau tiks A?iam tikslui pasiekti, naudosime jAi??.

DaA?nai pradedantieji ikonA? tapytojai bando sureikA?minti senAi??jAi?? technikAi?? ar medA?iagas, tvirtindami, kad jei naudojai ne kiauA?inio ar vaA?ko temperAi??, ikona bus netikra.

KiauA?iniA? tempera, natAi??ralAi??s A?emAi??s daA?ai ir auksas naudojami todAi??l, kad A?ios medA?iagos yra patvarios, daA?ai neblunka, ir Dievo atvaizdas iA?lieka amA?iams, o ne todAi??l, kad taip darAi?? tas ar anas A?ventas ikonografas.

Taip, tai brangesnAi??s medA?iagos negu sintetinAi??s ar naujai iA?rastos, bet Dievui turime atiduoti tai, kas geriausia, o ne ai??zkas pigiausiaai???.

Br. Paulius. DaA?nai A?monAi??s klausia, ar reprodukcija, atspausdinta ir uA?klijuota ant medA?io, yra ikona. Taip, tai taip pat yra ikona ir padeda melstis. Bet svarbu, kiek ji tau bus brangi.

Br. Karlas. Norisi kalbAi??ti apie tikrumAi??. TikAi??jimas turi paliesti mAi??sA? gyvenimus ir bAi??ti tikras. Kaip mes turime bAi??ti tikri, taip ir mAi??sA? naudojami simboliai turi bAi??ti tikri. A?vakAi?? turi bAi??ti A?vakAi??, o ne plastmasinis aliejaus pripildytas vamzdis, duona, naudojama per EucharistijAi??, turi bAi??ti duona, vynas turi bAi??ti vynas, o ikona taip pat turAi??tA? bAi??ti tikra.

Jei nAi??ra galimybAi??s A?sigyti rankA? darbo ikonos, iA? bAi??dos tiks ir reprodukcija. Bet A?ia kaip bendrauti veidu A? veidAi?? ir bendrauti per skype. Tai nAi??ra tas pat. Matai tAi?? patA? veidAi??, bet tikrumo neiA?gyveni.

A?odis ai??zikonaai??? katalikams daA?niausiai nuskamba kaip svetimas, RytA? BaA?nyA?ios bruoA?as. KAi?? apie tai raA?o KatalikA? katekizmas?

Br. Karlas. Nesupratimas apie ikonA? ir paveikslA? skirtumus bei jA? kilmAi?? daugiau bAi??dingas Lietuvai. PanaA?u, kad toks poA?iAi??ris susiformavo dAi??l ilgalaikAi??s ir brutalios rusA? okupacijos, kai katalikai buvo vejami iA? savo baA?nyA?iA?, jas paverA?iant cerkvAi??mis. Rusai lietuviams reiA?kia pravoslavus, pravoslavai reiA?kia ikonas, ikona ai??i?? okupantA? tikAi??jimo iA?raiA?kAi??. VakarA? Europoje ikonos yra priimtos, ir daA?nai nerasi baA?nyA?iA?, kurios neturAi??tA? savo ikonos.

Lietuvoje tebAi??ra maiA?omi ikonos ir religinio paveikslo terminai. Ai??is neaiA?kumas yra ir lietuviA?kame KatalikA? BaA?nyA?ios katekizmo vertime. PavyzdA?iui:

1159 Katekizmo skirsnis sako, kad seniau Dievas, kuris neturi nei kAi??no, nei regimos iA?vaizdos, visiA?kai negalAi??jo bAi??ti vaizduojamas paveiksle. TaA?iau dabar, kai Jis tapo matomas kAi??ne, kai Jis pats gyveno su A?monAi??mis, aA? galiu kurti regAi??to Dievo paveikslAi??. 1160 skirsnyje raA?oma: mes iA?saugome visas mums perduotas raA?ytas ir neraA?ytas BaA?nyA?ios tradicijas, jA? nekeisdami. Viena jA? yra su skelbiamos Evangelijos A?vykiais suderinta paveikslA? tapyba tikint, kad Dievo A?odis tikrai, o ne tariamai yra tapAi??s A?mogumi; toks derinys naudingas ir pravartus mAi??sA? tikAi??jimui, nes vienas kitAi?? geriau nuA?vieA?iantys dalykai, be abejonAi??s, yra vienodai reikA?mingi.

Visur, kur paraA?ytas A?odis ai??zpaveikslasai???, turAi??tA? bAi??ti ai??zikonaai??? arba ai??zatvaizdasai???. Katekizmas originalioje kalboje vartoja A?odA? ai??zatvaizdasai???, o iA?versta kaip paveikslas. TurAi??tA? bAi??ti: ai??zatvaizdas ir A?odis papildo vienas kitAi??ai???.

Katekizmas pripaA?A?sta ikonas kaip A?odinei tradicijai vienodai reikA?mingAi?? tikAi??jimo iA?raiA?kAi??, tik vertimas yra netikslus, galbAi??t dAi??l istorinAi??s patirties bijant vartoti A?odA? ikona.

Paveikslas ir ikona sutapatinami, o tai nAi??ra tas pat. Pateiksiu pavyzdA?: tarkime, sakome, kad kunigas aukoja A?v. MiA?ias su stikline. Bet tai netiesa. Jis naudoja taurAi??, o taurAi?? nAi??ra stiklinAi??.

Ar visi, paAi??mAi?? teptukAi??, gali bAi??ti ikonografais? Kas iA? tiesA? yra ikonografas?

Br. Karlas. Ikona yra tikAi??jimo iA?raiA?ka, todAi??l ikonografas turi bAi??ti tikintis. Kitaip bAi??tA? tolygu papraA?yti kieno nors nutapyti mano mamos portretAi??, kai tas A?mogus nAi??ra jos matAi??s. Jeigu aA? netikiu DievAi??, nesu susitikAi??s JAi??zaus, negaliu Jo ir vaizduoti. Galiu kopijuoti kokiAi?? nors ikonAi??, bet ji bus be gyvybAi??s.

Ikonografas turAi??tA? priklausyti Visuotinei BaA?nyA?iai, nes ikona nAi??ra ir sektos ar kokio atskiro A?mogaus tikAi??jimo iA?raiA?ka. Tai VisuotinAi??s BaA?nyA?ios tradicijos dalis, dAi??l to menininkas turi gerai jAi?? paA?inoti bei bAi??ti tapybos profesionalas.

A. Ai??apogienAi??. Ikonografas turAi??tA? bAi??ti nuolankus kritikai ir su dA?iaugsmu priimti mokytojo pastabas. Jis negali bAi??ti nelieA?iamas menininkas. Tarp ikonografA? nAi??ra paslapA?iA?. NAi??ra taip, kad ko nors nepasakytume, nuslAi??ptume, kad kitas ikonografas netaptA? konkurentu.

Ikona nAi??ra vien technika, kad nesuklaidintume. Ai??iais laikais galima iA?mokti dekupaA?o ir panaA?iA? technikA?, o ikonografijos mokytis reikia maA?iausiai penkiolika metA?.

Ikonografija susideda ir iA? technikos, ir teologijos, ir istorijos. KalbAi??ti apie technikAi??, vadinasi, paimti tik vienAi?? jos dalA?. BAi??tA? net kenksminga naudoti tik technikAi??, A?iandieniame meno pasaulyje prikurta A?vairiausiA? pseudoikonA?, nepaisant jokiA? taisykliA?. Tarkime, Stalinas, nutapytas ikonografijos technika su aureole, arba verkiantis Putinas. TechnikAi?? galima iA?manyti, bet ji nAi??ra esmAi??.

Br. Paulius. Kartais parduotuvAi??se gali rasti ikonA? su uA?raA?u, kad nutapyta pagal visus ikonA? reikalavimus, o matai, jog tas, kuris tapAi?? ikonAi??, neA?ino, kodAi??l vaizduojama vienaip ar kitaip, nes matyti, kad aklai kopijuota ir privelta kanoniniA? klaidA?.

Kas patikrina ir patvirtina ikonas?

Br. Karlas. TeoriA?kai vyskupai turAi??tA? priA?iAi??rAi??ti, kas ir kaip daro ikonas. Kiekviena ikona yra paA?ventinama, suteikiamas inprimatur, kad prie jos bAi??tA? galima melstis. TaA?iau dabar to nAi??ra. DaA?niausiai problemos iA?vengiama, kadangi ikonografai kopijuoja ir nekeiA?ia ikonA?, kurios jau buvo aprobuotos. O kai atsiranda naujA? ikonA?, kol kas nAi??ra autoritetA?, kurie galAi??tA? tikrinti. Vyskupai, A?inoma, galAi??tA? tarti A?odA? ir bAi??tA? nediskutuojama, bet paprastai jie to nesiima.

A. Ai??apogienAi??. ManyA?iau, kiekvienas tikintis A?mogus gyvenime turAi??tA? nutapyti bent vienAi?? Kristaus atvaizdo ikonAi??. BAi??tA? graA?u, kad ir KunigA? seminarijoje bAi??simi kunigai susipaA?intA? su ikonA? tapymo tradicija. GautA? teoriniA? ir praktiniA? pagrindA?, nutapytA? ikonAi??, pamAi??gintA? ir A?vertintA?, kiek tam reikia A?dAi??ti darbo ir pastangA?. Taip taptA? jautresni sakraliniam menui ir jA? geriau paA?intA?.

Kiek A?iuo metu Lietuvoje yra ikonografA??

A. Ai??apogienAi??. Kadangi ikonografai nAi??ra savarankiA?ki pavieniai menininkai, o tam tikra bendruomenAi??, bandome palaikyti nuolatinA? ryA?A? vieni su kitais ir BaA?nyA?ia. DabartinAi??je ikonografA? grupAi??je yra apie 30 A?moniA?, kurie daugiau ar maA?iau tapo ir gilina savo A?inias. Rengiame ikonografA? maldos susitikimus. Ir Vilniuje, ir Kretingoje kartAi?? per mAi??nesA? susitinkame kartu pasimelsti, pakalbAi??ti, kAi?? naujo atradome, pasidalinti patirtimi.

Buvo malonu, kai praAi??jusiais metais broliai pravoslavai mus, kaip katalikA? ikonografus, pakvietAi?? A? KlaipAi??doje vykusiAi?? keliA? dienA? trukmAi??s teologinAi?? konferencijAi?? ai??zRubliovo skaitiniaiai???. Nors A?engiame tik pirmuosius A?ingsnius, taA?iau jau buvome pripaA?inti senas tradicijas turinA?iA? pravoslavA? ikonografA?.

Ikonografas Marius Viluckas priA?iAi??ri interneto puslapA? www.ikona.lt. Ten yra trumpas ikonografijos istorijos apraA?ymas, nuorodos A? susijusius uA?sienio tinklalapius, galima suA?inoti, kas vyksta tarp lietuviA? ikonografA? ir kada vyks artimiausi mokymai ai??i?? rekolekcijos.

ParengAi?? Monika MidverytAi??