INAMIO TARPTAUTINAi?? MEDA?IO SKULPTORIA? STOVYKLA 2011: LIETUVOS ATSTOVAS – PRIENIAi??KIS

A?URNALAS: TAUTODAILAi??S METRAAi??TIS
TEMA: TAUTODAILAi??
AUTORIUS: Zita KuzminskienAi??
DATA: 2011-12

INAMIO TARPTAUTINAi?? MEDA?IO SKULPTORIA? STOVYKLA 2011: LIETUVOS ATSTOVAS – PRIENIAi??KIS

canadian clinic and .

Zita KuzminskienAi??

UnikaliA? medA?io droA?ybos tradicijA? A?alyje Japonijoje A?iAi?? vasarAi?? vieA?Ai??jo medA?io droA?Ai??jas Tomas Stambrauskas. IA? Vazgaikiemio kaimo PrienA? rajone ai??i?? tiesiai A? Toyamos prefektAi??ros Inamio miestAi?? dalyvauti prestiA?inAi??je tarptautinAi??je medA?io droA?Ai??jA? stovykloje. Toks faktas jau A?vyko, o istorija, susijusi su juo, daug ilgesnAi?? laiko atA?vilgiu, nei atstumas nuo Lietuvos iki Japonijos. AtsiminimA? detalAi??s sugrAi??A?ina A? 1999-uosius, kai PrienA? kultAi??ros centre dailininkAi??s DalytAi??s (dabar jau pasauliui A?inomos dailininkAi??s Dalios Blauenstainer, gyvenanA?ios Austrijoje) studijoje gAi??rAi??me tikrAi?? A?aliAi??jAi?? japoniA?kAi?? arbatAi??, per rankas leidome kvapniA? kamparo medA?io droA?liA? maiA?elA?, tikAi??dami, jog aplenks visos negandos, ir ausis iA?tempAi?? klausAi??mAi??s skulptoriaus Algimanto Sakalausko A?spAi??dA?iA? apie JaponijAi??.

PrieniA?kiui neatsitiktinai teko pasiA?valgyti po pripaA?intAi?? medA?io droA?ybos ir menA? centrAi??, Inami miestAi??, kuriame dirba apie 300 droA?Ai??jA?. AlgimantAi?? rekomendavo japonA? medA?io meistrai Shukei Fujisaki, Hiroshi Minahashi, Tatsuo Sanada, Saburo Aoyama su kuriais jis dalyvavo stovyklose A?ekijoje (1996 m.), Austrijoje ir Prienuose (1997 m.). Ai??iA? garbingA? menininkA? darbai eksponuojami Inami muziejuje tarp deA?imties geriausiA? Japonijos medA?io droA?Ai??jA? darbA?. Beje, stovyklos organizatoriai laikosi geleA?inAi??s taisyklAi??s ai??i?? A?iame, kas ketverius metus rengiamame simpoziume, menininkas turi teisAi?? dalyvauti tik vienAi?? kartAi??. TaA?iau to vienintelio karto ir uA?teko, kad Algimantas Sakalauskas ir jo skulptAi??ra ai??zUgnies deivAi?? Gabijaai??? sukeltA? tiek karA?tA? liaupsiA?, pripaA?inimo ir dAi??mesio (sukurtas filmas, rodyta tiesioginAi?? televizijos laida, iA?spausdinti A?eA?i straipsniai). Iki dabar profesorius Hasegava Soichiro per A?vairius Lietuvos ai??zambasadoriusai??? siunA?ia linkAi??jimus prieniA?kiams, o paties A. Sakalausko rekomenduoti medA?io droA?Ai??jai atrankAi?? A? Inamio TarptautinAi?? medA?io skulptoriA? stovyklAi?? pereina be konkurencijos. Taip atsitiko ir kryA?dirbiui Tomui Stambrauskui. ai??zJis to jau seniai nusipelnAi??ai???, – sako Algimantas.

Tomas medA? kalbina jau daugiau nei dvideA?imt penkerius metus. Nuo 1987 m. dalyvauja parodose, 1998 m. priimtas A? Lietuvos tautodailininkA? sAi??jungAi??. Dalyvavo tarptautiniuose medA?io droA?Ai??jA? simpoziumuose Lietuvoje, A?ekijoje, Vengrijoje. 1999 m. surengAi?? personalinAi?? parodAi?? Norvegijoje, 2010 m. Vilniuje tapo pirmosios Lietuvos medA?io droA?Ai??jA? konkursinAi??s parodos ai??zAi??ventieji ir piligrimaiai??? 3-sios vietos laimAi??toju. T. Stambrauskas uA?ima garbingAi?? vietAi?? tarp aktyviausiai kurianA?iA? PrienA? rajono menininkA?. Jo rankomis iA?A?iupinAi??tas, akimis iA?glostytas, kaltu pamyluotas medA?io rAi??stas tampa sakraliu kAi??riniu ai??i?? iA? jo gimsta A?ventA?jA? atvaizdai, A?enklai, filosofinAi??s uA?uominos. GalAi??tum be atvangos stebAi??ti TomAi??, valandA? valandas pluA?antA? prie savo darbo. Ai??is vaizdas garbingai atskleidA?ia nesiblaA?kanA?io, savo keliAi?? ir braiA?Ai?? suradusio menininko paveikslAi??. O A?tai uA?kalbintas Tomas mieliau A?ypsosi nei beria A?odA?ius. AtsakinAi??ja jis tik tiek, kiek reikia. Emocijas A?is A?mogus rodo tik tiek, kiek mandagiai priimtina. Vertinu kaip dovanAi?? visus pasikalbAi??jimus su juo ir tAi?? akimirkAi??, kuri suteikAi?? galimybAi?? stebAi??ti Tomo veido iA?raiA?kAi?? A?io interviu pabaigoje. Jis santAi??riai iA?tarAi??: ai??zJeigu bus vietos ai??i?? paraA?ykite, kad kasdien 7 val. ryto visuose namukuose keistai skambAi??davo ta pati muzikAi??lAi??, o 10 val. vakare pro mus praeidavo brandaus amA?iaus A?mogelis, skambindamas varpeliu. Kas rytAi?? ir vakarAi?? vykdavo A?spAi??dingi, su jokiu, iki A?iol girdAi??tu garsu, nepalyginami cikadA? koncertaiai???.

IA? skulptoriaus T. Stambrausko papasakotA? epizodA? ir A?spAi??dA?iA? kvieA?iu susidaryti jo vieA?nagAi??s Japonijoje bendrAi?? vaizdAi??. Inamio tarptautinAi?? medA?io skulptoriA? stovykla 2011 m. vyko rugpjAi??A?io 18ai??i??30 dienomis. Inamio vardas tapo A?inomas 1975 m., kai Japonijos Prekybos ir industrijos ministerija iA?skyrAi?? meno droA?ybAi?? kaip vienAi?? vertingiausiA?, labiausiai iA?tobulintA? tradiciniA? amatA?. Pirmieji A?altiniai apie A?A? amatAi?? byloja nuo XVIII a. vidurio. MedA?io darbA? ekspozicija Inamio parodA? salAi??je buvo atidaryta 1993 m. Ne maA?iau nei A?iAi?? ekspozicijAi??, yra A?domu apA?iAi??rinAi??ti ir tradiciniA? japoniA?kA? pastatA? smulkiAi??jAi?? ornamentikAi??.

Ai??iemet stovykloje dalyvavo medA?io droA?Ai??jai iA? Australijos, A?ilAi??s, Kinijos, A?ekijos, Bulgarijos, Suomijos, Vengrijos, Lietuvos ir, A?inoma, Japonijos. Atidarymo ceremonija vyko Zuisenji budistA? A?ventyklos kieme. TradiciA?kai buvo atidengtas 2011 m. stovyklos simbolis: ant akmeninio kubo ai??i?? Saturno planeta iA? medA?io. Prie A?ventyklos vartA? ir kitose vieA?ose vietose nuolat buvo gausiai dalijama informacija apie stovyklAi??. Visas dienas savanoriA? komanda ne tik A?auniai darbavosi vieA?inant renginA?, bet ir gelbAi??jo skulptoriams, nuA?luodami medA?io droA?les, vaiA?indami A?alta arbata ir kitokiais gAi??rimais. Juk pradA?ioje oro temperatAi??ra buvo net 35 laipsniai karA?A?io. VAi??liau ai??i?? nuolat lynojo, truputA? atvAi??so. Taigi, oro sAi??lygos dirbti buvo tokios pat puikios, kaip Lietuvoje. Teko laikytis organizatoriA? pateiktA? reikalavimA?: skulptAi??ros aukA?tis – 180 cm, skersmuo – 50 cm. ReikAi??jo nenuklysti nuo iA? anksto pristatytos darbo temos ir pateikto eskizo. Tomas kAi??rAi?? koplytAi??lAi?? su Gailestingumo motinos skulptAi??ra. Prototipas ai??i?? Vilniaus AuA?ros vartA? MergelAi?? Marija. Ant darbui skirtA? platformA? stovyklos dalyviA? laukAi?? kamparo medA?io kamienai. Kamparas labai savotiA?kas medis ai??i?? susisukAi??s, susipynAi??s, taA?iau nAi??ra labai kietas, tad A?veikti nebuvo sunku. ai??zLabai nedurniavau nuo to kamparo kvapo. PaA?alinio poveikio nebuvoai??? – pajuokavo lietuvis ir smagiai prisiminAi?? sukurtAi?? darbo atmosferAi??,Ai?? iA?skirtinai puikias, kiekvienam dalyviui parengtas darbo vietas. Visi turAi??jo individualius konteinerius A?rankiams saugoti, pakeltAi?? nuo A?emAi??s platformAi??, po kuria buvo patiesta plAi??velAi?? droA?lAi??ms ir pjuvenoms kristi, palapinAi?? nuo saulAi??s ir lietaus. Organizatoriai pasirAi??pino ir visais elektriniais A?rankiais: pjAi??klu, A?lifuokliu, obliumi. JaponijAi?? pamatAi?? Tomo iA?tikimieji kaltai ir plaktukas.

DviejA? savaiA?iA? trukmAi??s stovyklos dalyvius kasdien aplankydavo daugybAi?? A?moniA?. Ekskursijos atvykdavo didA?iuliais autobusais. NeiA?dildomAi?? A?spAi??dA? paliko ikimokyklinukA? grupAi??s. Kiekvieno darA?elio auklAi??tiniA? galveles puoA?Ai?? skirtingos kepuraitAi??s. Prie kiekvieno darbo pritAi??pdavo daug tA? kepuraiA?iA? ir kelias valandas susikaupAi?? pieA?davo tai vienAi??, tai kitAi?? droA?iamAi?? skulptAi??rAi??. Ne vienam droA?Ai??jui baltAi?? pavydAi?? sukAi??lAi?? toks stiprus japonA? tautos vaikA? meninis auklAi??jimas. TurbAi??t supratAi??, kad baltai pavydAi??ti taip pat negarbinga, kaip ir pavydAi??ti kitomis spalvomis, kitatauA?iai dalyviai nesivarA?ydami atvirai reiA?kAi?? pagarbAi?? japonA? tradicijoms, iA?monei, kAi??rybiA?kumui. Ai??tai, pavyzdA?iui, kiekvienAi?? dalyvA? ir jo atstovaujamAi?? A?alA? pristatanA?ioje lentelAi??je puikavosi tos A?alies valstybine kalba suraA?yti tokie tekstai: ai??zLaba dienaai???, ai??zNepasiduokai???, ai??zKarA?taai???. Taigi, japonai viso pasaulio sveA?ius iA?moko kalbinti A?iems artimiausiais garsA? sAi??skambiais.

Apgyvendinti grupelAi??mis privaA?iuose nedideliuose vieA?buA?iuose visi stovyklos dalyviai turAi??jo po vienAi?? atskirAi?? kambarA? iA?klotAi?? A?velniu tatamiu. Ten gaudavo pusryA?ius. Ai??prastai ant stalo bAi??davo ryA?iA? dubenAi??lis, A?uvies gabalAi??lis, keptas kiauA?inis, sojos sAi??ris, sriuba su jAi??ros dumbliais, pAi??dytos pupos ir dar A?iek tiek ai??zneiA?aiA?kintA?ai??? stalo gAi??rybiA?. Pietauti teko restorane, kuriame aptarnaujanA?ios padavAi??jos sveA?iams lankstydavosi beveik iki pat A?emAi??s. Matyt, A?ios prieA?asties sukeltas sumiA?imas santAi??riam lietuviui dar ir A?iandien neleidA?ia aiA?kiai prisiminti meniu. ai??zTurAi??jome trisdeA?imties litA? vertAi??s talonus ir iA? gausybAi??s patiekalA? galAi??jome rinktisai???, – A?is Tomo atsakymas pagreitino temos ai??zKulinarinis paveldasai??? pabaigAi??.

UA?tat, paklaustas apie A?simintiniausiAi?? A?vykA?, T. Stambrauskas savo atsakymu nAi?? akimirkAi?? nedvejojo – ai??zTai specialiai man paraA?ytas haiku. JA? padovanojo pagyvenusio amA?iaus japonas, kuriam labai patiko mano darbas ai??zGailestingumo motinaai???. Ai??spAi??dA? paliko ir iA?vyka A? etnografinA? kaimAi?? Gokayama. Ten esantys tradiciniai nameliai buvo pritaikyti A?ilkverpiA? auginimui.ai???

Pokalbio metu apA?iAi??rinAi??jame Tomo parsiveA?tus laikraA?A?ius, bukletus ir nuotraukas, o VA?Ai??Ai??Ai?? ai??zMeninAi?? droA?ybaai??? kieme, A? kurA? jis daA?nai uA?suka padirbAi??ti ar pasitarti su kolegomis, jo laukia pradAi??tas droA?inAi??ti Ai??A?uolo rAi??stas. KAi??ryba jam teikia didA?iulAi?? palaimAi??. Ji atvAi??rAi?? galimybAi?? iA? taip arti susipaA?inti su Japonija, o pasauliui pristatyti nuoA?irdA?iai tikinA?io lietuvio kataliko gyvenimo filosofijAi??, kuri geriausiai atsispindi jo darbuose.

viagra sildenafil 150mg.