IntelektualA? vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Lietuvos valstybAi??
AUTORIUS:Ai??Ai??Kornelijus Platelis

DATA: 2012-03

IntelektualA? vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybAi??

Ai??Kornelijus Platelis

(Pabaiga.Ai??PradA?ia nr. 10)

Apie Lietuvos ir iA?eivijos intelektualA? vaidmenA?, atkuriant bei A?tvirtinant Lietuvos valstybAi??, ginant A?iandieninA? valstybingumAi??, diskutuoja istorikas VDU Istorijos katedros profesorius habil. dr. EGIDIJUS ALEKSANDRAVIA?IUS, filosofas VU TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? instituto docentas dr. KA?STUTIS GIRNIUS, semiotikas VU A. J. Greimo centro profesorius habil. dr. KA?STUTIS NASTOPKA, filosofas Lietuvos kultAi??ros tyrimA? instituto Ai??iuolaikinAi??s filosofijos vyriausiasis mokslinis darbuotojas profesorius dr. ARA?NAS SVERDIOLAS. PokalbA? veda ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.

K. P.Ai??Kalbame bendrai apie intelektualinAi?? kultAi??rAi??, bet kaip manote ai??i?? kiek A?moniA? Lietuvoje, tarkim, 1986-aisiais, atAi??jus A? valdA?iAi?? GorbaA?iovui, tikAi??jo valstybAi??s atkAi??rimo galimybe, kiek sAi??moningai buvo apsisprendAi?? jos siekti? SAi??jAi??dis, keldamas savo reikalavimus tuometinei valdA?iai, man regis, Ai??jo paskui LaisvAi??s lygAi??. Reikalavimams kelti nereikAi??jo didelio intelektualinio potencialo, jo reikAi??jo renkantis taktinius veiksmus, o vAi??liau ai??i??Ai?? kuriant KonstitucijAi??, valstybAi??s A?statymus, A?tvirtinant Lietuvos valstybAi?? pasaulyje…

E. A.Ai??Sutinku su tuo, kAi?? sakAi?? ArAi??nas. IA?ties permainos vyko labai greit. O tai, kas buvo akumuliuota intelektualinAi??je plotmAi??je ir galbAi??t iA?saugota, jei ir ne stalA?iuose, tai sAi??monAi??s uA?kaboriuose, iA? virtuviA? turAi??jo pereiti A? vieA?umAi?? ai??i?? ir pirmiausia tai buvo kritika to pasaulio, nuo kurio mes bAi??game. Visai masei mobilizuoti uA?teko pasakyti: turime apsisprAi??sti bAi??ti laisvi, tada bAi??sime pajAi??gAi??s kurti naujAi?? valstybAi??. PolitinAi??s programos lygmeniu to valstybinio mAi??stymo jau bAi??ta ai??i?? kaip darysime visus atkAi??rimo judesius, pavyzdA?iui, argumentai uA? rAi??mimAi??si 1938-A?jA? Konstitucija. Tai, kAi?? A?iandien galime prisiminti ir kas yra paraA?yta, liudija gana korektiA?kAi?? mAi??stymAi?? ir tiesioginA? ryA?A? su VakarA? patirtimi. V. Landsbergio klausiant apie tai, kaip Stasys Lozoraitis telefonu keitAi??si patirtimi, kaip mes tai pritaikAi??me 1990-A?jA? Kovo 11-osios iA?vakarAi??se, manau, bAi??tA? galima tuo didA?iuotis. Bet tai nebuvo labai gilu, labai platu, regis, net neA?Ai??jo A? madAi?? lAi??tas, kantrus intelektualinis darbas samprotaujant, tarkim, apie iA?likusio turto restitucijAi??, A?mogaus teises ar apie konstitucinAi?? nuostatAi??, kad mAi??sA? laisvAi??je viskas bus galima, ko A?statymas nedraudA?ia…

A. S.Ai??Kaip jau sakyta ai??i?? galvos nebuvo ir jos nereikAi??jo. Tai pirmiausia buvo emocinis, sAi??A?inAi??s perversmas, tikrai ne intelekto. Buvo svarbu iA?girsti vieA?ai ai??i?? net ir banalybes, visiems A?inomus dalykus. Kai A. Juozaitis pirmAi??kart pilnoje salAi??je pasakAi?? apie ai??ztrypiantA? okupanto batAi??ai??? ai??i?? tai buvo neA?tikAi??tino intensyvumo A?odA?iai, nors juk visi tai A?inojo. Bet visi ar beveik visi tylAi??jo. IA?vieA?inimas net elementariA? dalykA? tuomet buvo svarbesnis uA? bet kokius intelektualinius projektus. Manau, apie valstybAi?? pradA?ioje niekas negalvojo ai??i??Ai?? iA? pradA?iA? buvo Persitvarkymo sAi??jAi??dis… Bet transformuojantis perestroikai, A?iAi??rint ne toli A? priekA?, o atsiA?velgiant A? akimirkAi??: kas jau galima ir stumiant tai, kas galima, pamaA?u A?sidrAi??sinant, be jokio ypatingo projekto viskas ir judAi??jo pirmyn. Tai buvo valios, o ne galvojimo reikalas.

K. G.Ai??Manau, kad vAi??lyvaisiais sovietiniais metais A?i santvarka A?monAi??ms buvo jau gerokai A?grisusi ai??i?? kokiam sveikam A?mogui priimtina, kad tau, suaugusiam, smulkmeniA?kai nurodinAi??ja, kAi?? turi daryti? Bet kiek A?moniA? mAi??stAi??, kad Lietuva gali bAi??ti laisva? Man susidaro A?spAi??dis, gal ir klaidingas, kad sovietams bent iA? dalies pasisekAi?? sukurti tokA? etnokultAi??rinA? tautiA?kumAi?? be politinio lygmens. Politinis lygmuo atsirado po 1986-A?jA? ai??i?? ne visA? A?moniA? sAi??monAi??je, bet bent jau kai kuriA?. Kai A. Terleckas tuomet sakAi??: ko jAi??s A?aidA?iate, reikia iA?kart galvoti apie NepriklausomybAi?? ai??i?? daug kam tai buvo gana svetima. O kalbant apie tai, kad nebuvo mAi??styta apie restitucijAi?? ir panaA?ius dalykus, matyA?iau skirtumAi?? tarp techninAi??s inteligentijos ir, sakykim, kAi??rybinAi??s. Juk matAi??m, kaip avyA?iai, kubiliai (rektorius) pateko A? SeimAi??, jie nesusigaudAi?? tuose A?statymA? raA?ymo smulkmeniA?kuose reikaluose. Manau, S. Geda puikiai suprato savo gebAi??jimus. Kai iA?rinktas A? Liaudies deputatA? tarybAi?? turAi??jo rinktis ai??i?? ar vaA?iuoti A? MaskvAi??, ar sutikti atvykstantA? BrazdA?ionA?, jis nutarAi?? su BrazdA?ioniu keliauti po LietuvAi??… Man patiko, kad jis suprato, kAi?? gali padaryti ai??i?? kad savo kalbomis mitinguose prisidAi??jo prie tautinio atgimimo, o tiesioginei politikai suvokAi?? neturA?s talento ir pasitraukAi??.

A. S.Ai??TarybA? valdA?ia buvo A?grisusi jau gerokai anksA?iau ai??i?? prieA? deA?imtmetA? ar du, tikrai nAi?? kiek ne maA?iau nei 1988-aisiais. Ne pradAi??ta kitaip galvoti, bet iA?drA?sta. Pakartosiu: tai buvo ne intelekto, o valios, drAi??sos klausimas ai??i?? ar bijai tarybA? valdA?ios, o ne tai, kAi?? tu apie jAi?? galvoji ir ar turi kitokA? Lietuvos valstybingumo projektAi??. Ai??iuo atveju Antanas Terleckas, nebAi??damas joks intelektualas, buvo svarbesnAi?? figAi??ra ai??i?? tokiA? A?moniA? dAi??ka viskas pajudAi??jo A? priekA?.

K. G.Ai??Lyg ir pasitvirtina Brazausko tezAi??: Lietuvos komunistA? partijoje buvo 97% patriotA? ir 3% ai??i?? komunistA?.

E. A.Ai??VAi??l pritarA?iau ArAi??nui: tos intelektualinAi??s galvos visai revoliucinei bangai per daug ir nereikAi??jo.

A. S.Ai??Paskui vienu momentu staiga prireikAi??…

E. A.Ai??Paskui prireikAi?? ai??i?? kAi??rAi??si mAi??sA? tautos atstovybAi??, kuriai reikAi??jo nuo metaforA? pereiti prie gebAi??jimo leisti A?statymus. Ir niekas nieko nekaltina: tos buvusios represinAi??s sistemos pogrindyje, jos uA?kulisiuose negalAi??jo iA?sivystyti praktinio intelektualumo svarbiausieji bruoA?ai. Metaforos, ezopinAi?? kalba, pasaulio vaizdiniai poetiniA? nuojautA? lygmeniu ai??i?? tai mes turAi??jome, kaip vienas iA? RaA?ytojA? sAi??jungos A?moniA? tuomet sakAi??: ai??zMums reikia rAi??pintis vaizdA?ia A?statymA? kalba…ai???

K. P.Ai??Man susidaro A?spAi??dis, kad mAi??sA? intelektualai, ypaA? humanitarai, nelabai buvo pasirengAi?? dalyvauti valstybAi??s atkAi??rimo darbe. IA? tA?, kurie visiA?kai pasinAi??rAi?? A? A?iAi?? veiklAi?? ir iki A?iol nuosekliai jAi?? tAi??sia, liko gal tik Vytautas Landsbergis, beje, dar surandantis laiko raA?yti knygas apie A?iurlionA? ir groti jo muzikAi??.

A. S.Ai??Bet ar A?manoma buvo tam pasiruoA?ti? Kaip galAi??jai TarybA? Lietuvoje pasiruoA?ti valdyti savAi?? valstybAi???

K. P.Ai??AA? kalbu jau apie valstybAi??s kAi??rimo etapAi?? po Kovo 11-osios. Ai?? AtkuriamAi??jA? SeimAi?? atAi??jo bent penki mano kolegos raA?ytojai ai??i??Ai?? atAi??jo, pabuvo ir iA?Ai??jo. VAi??liau seimuose jA? buvo dar maA?iau. Jie nebuvo nusiteikAi?? imtis politikos, nes, matyt, buvo prisiriA?Ai?? prie savo kAi??rybos. Manau, tAi?? patA? galima pasakyti ir apie kitus humanitarus iA? akademinio pasaulio.

A. S.Ai??Kai buvo didA?iulio svaigulio metas, intelektualai iA?Ai??jo A? visuomenAi??s arenAi?? ir atliko savo vaidmenA?. Normalus dalykas, kad jie nenorAi??jo ar negalAi??jo likti politikoje. Kas sukAi??rAi?? liberalA? partijAi??? Vytautas RadA?vilas, Aleksandras Dobryninas, Arvydas Ai??liogeris ai??i?? A?monAi??s, tada supratAi??, jog tai reikalinga. Paskui prasidAi??jo visai kitas laikotarpis, atsirado visai kitokie A?monAi??s, intelektualams valdA?ioje vietos nebeliko ir dabar nebAi??ra. Valdyti ai??i??Ai?? ne intelektualA? uA?davinys.

E. A.Ai??Dar replikuoA?iau dAi??l opinijos. Emocijomis grA?sto pakilimo metu tarsi netrAi??ko intelektualA?, kurie bAi??tA? Ai??mAi?? visiA?ka ai??zprozaai??? interpretuoti bAi??simus valstybinio statinio konstruktus. Bet vieA?oji opinija nebuvo pasiruoA?usi ramiai diskutuoti klausimA?, kai nebuvo tiesiog pritariama ar agituojama. IA? kairiA?jA? intelektualA?, panaA?iA? A? VincAi?? TrumpAi??, ateina kalbAi??jimas: intelektualA? uA?davinys ai??i?? ne tiek paA?iam dalyvauti galios struktAi??roje, kiek atlikti konstruktyviAi?? visuomenAi??s, politikos, kultAi??ros kritikAi??, ir A?iais pozityviais pastebAi??jimais tada gali remtis vykdantys politinA? procesAi??. Jei tuomet kas iA? mAi??sA? atlikdavo tokius intelektualinAi??s kritikos judesius, tie buvo baisesni uA? baisius. Ir tai intelektualus nukreipAi?? iA? normalaus kelio A? isteriA?kus, apokaliptinius, fantasmagoriA?kus stilistinius viraA?us. Intelektualai uA?siAi??mAi?? kritika gana A?iauriai ai??i?? iki dabar. O, iA? kitos pusAi??s, apsiA?vietusiA? A?moniA?, norinA?iA? ramiA? analitiniA? tekstA?, buvo ne taip daug.

A. S.Ai??Prie tavo replikA? apie praeitA? aA? vis priraA?au esamAi??jA? laikAi?? ai??i?? ir dabar tas pats. Ai??itam socialiniam organizmui vis dar nereikia ar jau vAi??l nebereikia smegenA?: jokio ekspertinio A?inojimo, jokiA? teoriniA? samprotavimA?. Reikia primityvaus moralizavimo ai??i?? A?itaip suprantamas intelektualo uA?davinys ir A?ito pasigendama masinAi??s komunikacijos priemonAi??se.

K. G.Ai??Tai yra ne tik Lietuvoje. Amerikoje respublikonA? partijos kalbAi??jimo lygis pasidarAi?? labai primityvus. Bet mes kalbame apie intelektualus taip, lyg tai bAi??tA? kokia vieninga klasAi??. Prisiminkim tokA? reiA?kinA? kaip LAFai??i??as ai??i?? Lietuvos ateities forumas. TurAi??jau pristatyti naujausiAi?? Landsbergio knygAi?? ir joje perskaiA?iau LAFai??i??o kreipimAi??si 1990-A?jA? gruodA?: ai??zNepriklausomybAi??s A?tvirtinimui padAi??tume, jei savo politikos strategijAi?? susietume su konstruktyviu nauju NepriklausomA? valstybiA? sandraugos kAi??rimuai???, konkreA?iai ai??i??Ai?? buvo siAi??loma ai??zplaA?ios koalicijos pagrinduai??? sukurti derybA? su TSRS delegacijAi??ai??i?? Taigi gal trys savaitAi??s prieA? Sausio A?vykius ai??i?? atviras tekstas, kvieA?iantis daugiau ar maA?iau pasilikti sovietijoje. Buvo tie ir buvo PilieA?iA? chartija ai??i?? kaip atsakasai??i?? Tad nebuvo vienybAi??s net jau turint savo valstybAi??, bAi??ta ir gana radikaliA? pasiAi??lymA? ai??i??Ai?? taip pat iA? inteligentA?.

A. S.Ai??Labai galimas dalykas, kad A?ia yra ir nesimpatiA?kA? dalykA?. Bet neturAi??tume to demonizuoti. Jei pripaA?A?stame laisvA? svarstymA? erdvAi??, tai ir tokiAi?? pozicijAi?? reikia laikyti tam tikru intelektualiniu projektu, o ne ai??ziA?davysteai???.

E. A.Ai??Man regis, viena A?io mAi??sA? pokalbio intrigA? buvo iA?eivijos intelektualinio potencialo ir vaisiA? pergabenimas revoliucijos metais A?ia ir panaudojimas Lietuvos statybos reikalams. GrA?A?A?iau prie pirminiA? teziA? ir teigA?iau, kad tada, kai natAi??raliam intelektualiniam vystymuisi sovietinAi??je Lietuvoje nebuvo pakankamai sAi??lygA?, iA?eivija, tai puikiai atpaA?indama ir neturAi??dama, kur praktiA?kai veikti Lietuvos valstybAi??s labui, smarkiai susikoncentravo A? intelektualinius uA?davinius. Paimkim ai??zAidusai??? ai??i?? jA? turinys deA?imtmeA?iais buvo kreipiamas A? tai, kas dabar yra lietuvybAi?? pasaulyje, kas yra Lietuva uA? geleA?inAi??s uA?dangos, kAi?? galim praktiA?ko prasimanyti, jei nuA?vis ta auA?raai??i?? Perverskim tAi?? A?urnalAi?? ir pamatysim, kiek ten buvo praktiniA? galimos ateities uA?daviniA? apmAi??stymA?. Paimkim pirmAi?? londoniA?kAi?? ai??zSantarvAi??ai???, kuri iA? liberaliA? pozicijA? galAi??jo A?alia ai??zAidA?ai??? vystyti intelektinA? darbAi??. VAi??liau ai??i??Ai?? ai??zMetmenysai???, ai??zAkiraA?iaiai??? ir kiti laikraA?A?iai. DaugybAi?? autoriA?! PaA?iAi??rAi??kim, kaip intelektualas Greimas dAi??josi prie Lietuvos atkAi??rimo reikalA?! Vien jo skiltys ai??zLiteratAi??roje ir meneai??? neprarado vertAi??s. Tarkim, Greimo mintys dAi??l policentrinio Lietuvos kultAi??ros ir intelekto vystymo ai??i?? kaip kolegijA? tinklAi?? kurti ne centriniuose miestuoseai??i?? Palyginkit jo pastebAi??jimus su 1995 m. Norvegijos Mokslo tarybos ekspertizAi??s dvitomiu ai??i?? einama visai panaA?ia kryptimi. Nelabai pasinaudota. Prisiminkim liberaliA? paA?iAi??rA? teisininko vakarieA?io Vinco Rastenio samprotavimus nuo pat 1960 m. apie galimAi?? iA?likusio ir neiA?likusio turto restitucijos keliAi??. Tai esminiai klausimai. 1922 m. KrupaviA?iaus A?emAi??s reforma gebAi??jo sukurti visAi?? naujos Lietuvos socialinA? sluoksnA?, ant kurio viskas rAi??mAi??si. MAi??sA? restitucija, atrodo, iA?ardAi?? ir tuos pamatus, kuriuos galAi??jom turAi??ti. Kavolio samprotavimai apie visuomenAi??s rekonstrukcijAi?? ai??i??Ai?? atpaA?inimas, kad iA?ardA?ius visus prievartinAi??s sovietinAi??s socializacijos tinklus, Lietuvos laukia didA?iausias socialinio suirimo ir privatizmo, egoizmo priepuolis. Visos tos idAi??jos ir dabar aktualios.

A. S.Ai??Aktualios, tik niekam nereikalingos.

E. A.Ai??Arba reikalingos tik sukarikatAi??rinti. Tai, kAi?? A?iandien galime paskaityti ai??zKultAi??ros baruoseai???, didele dalimi yra pretenzingo neraA?tingumo dokumentai. Visai nesuvokiamas tas per 40 metA? iA?eivijos sukurto produkto dydis. Tai noriu labai rimtai akcentuoti. Ten yra resursA?, iA? kuriA? mAi??sA? bendras iA?mintingumas dar gali penAi??tis.

A. S.Ai??Kad neskanu, neA?domu niekas. Kokia argumentacija gali bAi??ti iA?klausyta dabar vieA?ojoje erdvAi??je? Kam tas paveldas reikalingas, kas jo pasigenda ar ieA?ko?

K. N.Ai??Egidijus paminAi??jo GreimAi??, vasario 27 d. kaip tik sukako 20 metA?, kai jo nebAi??ra. Ta dingstimi noriu pateikti keletAi?? paliudijimA?. Ai?? tas politines nuostatas, kurios iA?reikA?tos KAi??stuA?io Girniaus minAi??tame LAFai??i??o kreipimesi, Greimas reagavo anksA?iau ai??i?? savo tekstu, kurA? ai??zKultAi??ros baraiai??? apvertAi?? aukA?tyn kojom, jis kaip tik kreipAi??si A? VakarA? intelektualus lietuvius (GimbutienAi??, AviA?ienA?, KliorAi??, RabikauskAi??, AdamkA?, MieA?elA?), ragindamas aiA?kiai pasakyti, kad nereikalingi jokie ai??zatsteigimaiai???: ai??zLietuviA? tauta neturi teisAi??s A?iAi??rAi??ti A? praeitA?, uA?siiminAi??ti naujA? paminklA? statyba, negali galvoti apie prisiA?liejimAi?? prie Rusijos, kur jos lauktA? tik dar didesnis neiA?brendamas skurdas, o turi kurti savo ateitA?.ai??? Greta to jis, A?inoma, prognozavo, kas Lietuvos laukia po DainuojanA?ios revoliucijos: ai??zTaA?iau ai??zdainuojanA?ios revoliucijosai??? sparA?iu A?ingsniu A?ygiuojanA?iai tautai nebuvo tuo pat aiA?kiai pasakyta, kad jos siekta ir paskelbta nepriklausomybAi?? A?adAi??jo ilgam laikui tik prakaito ir aA?arA? laikus. VisiA?kas pramonAi??s pertvarkymas: jos nacionalizacija, biurokratijos panaikinimas, naujos technologinAi??s revoliucijos pravedimas ai??i?? gali bAi??ti atliktas tiktai deA?imtmeA?iA? ir A?imtA? tAi??kstanA?iA? bedarbiA? sAi??skaita. A?emAi??s Ai??kio, vis labiau verA?iamo seneliA? prieglauda, produktyvi rekonstrukcija, kraA?to pavertimas A?ydinA?iais sodais ir A?aliuojanA?iais laukais reikalaus kitA? tAi??kstanA?iA? aukA?ai???. TurbAi??t po metA? jis perdavAi?? Landsbergiui memorandumAi?? ai??i?? ai??zMemoria Lietuvos prezidentuiai???, kuriame iA?dAi??stAi?? savo europietiA?kAi?? vizijAi??. Memorandumo tekstas nugulAi?? A? stalA?iA?, bet A?urnale ai??zBaltos lankosai??? 1997 m. Nr. 8 jA? galima paskaityti.

E. A.Ai??1992ai??i??1993 m., mums visiems A?ia galvojant, kad po trejA?-penkeriA? metA? pasieksim VakarA? materialinAi??s kultAi??ros lygA?, Greimas perspAi??jo apie laukianA?ius didA?iulius iA?bandymus.

K. G.Ai??GrA?A?tant prie ArAi??no pastebAi??jimo ai??i??Ai?? nenoriu demonizuoti LAFai??i??o, tik pastebAi??ti: jei po NepriklausomybAi??s paskelbimo buvo nemaA?ai A?moniA?, svajojanA?iA? apie NepriklausomA? valstybiA? sandraugAi??, vadinasi, valstybingumas nebuvo visA? persmelkAi??s.

K. N.Ai??NemanyA?iau, kad A?i frazAi?? iA?reiA?kia viso LAFai??i??o pozicijAi??, tai buvo gana marga publika.

K. P.Ai??RetkarA?iais pasigirsta nuomonAi??, kad lietuviA? intelektualai, iA?rinkti A? AtkuriamAi??jA? SeimAi??, atidavAi?? valstybAi?? posovietinei nomenklatAi??rai, todAi??l dabar kalti, kad ta valstybAi?? tokia korumpuota ir biurokratinAi??. Man atrodo, kad jie valdA?ios, tad ir tos valstybAi??s niekada ir neturAi??jo ai??i?? nebent iki minAi??to Seimo paleidimoai??i??

A. S.Ai??Viskas be galo poliarizuojama: viskas, kas A? kairAi??, yra komunizmas ir mAi??ginimas grAi??A?inti TarybA? SAi??jungAi??, kapituliacija. DeA?inAi?? kartu su ultradeA?ine yra monopolizavusi patriotizmAi??. Taip poliarizuojant visiA?kai nebeA?manoma neutrali erdvAi??, kurioje galAi??tum galvoti vienaip ar kitaip, svarstyti, kritikuoti ir atsakyti A? kritikAi??. Keliamas tik vienas klausimas ai??i??Ai?? kas ant kurio malAi??no pila vandenA?? Poliarizacija vyksta emociniu ir, sakyA?iau, alerginiu, o ne intelektualiniu pagrindu, uA?kirsdama keliAi?? svarstymams. ai??zIntelektualai atidavAi?? valstybAi??!ai??? Kada jie tAi?? valstybAi?? turAi??jo?

K. G.Ai??Jie niekur jos ir negali turAi??ti. Tik kitur yra truputA? kitaip. PavyzdA?iui, Amerikoje ir kitur 80% parlamento nariA? yra advokatai ir verslininkai. Dauguma A?statymA? reguliuoja Ai??kinA? gyvenimAi??, jA? kAi??rimui turi paA?inti teisinAi?? bazAi??, nusimanyti ekonomikoje. AtAi??jAi??s koks poetas ar filosofas to nepadarys. TAi?? ir reikia pabrAi??A?ti: inteligentai niekad neturAi??jo valstybAi??s savo rankose, o jei ir turAi??tA?, neA?inotA?, kAi?? su ja daryti.

A. S.Ai??Bet VakarA? visuomenAi??se yra dalykA?, kuriuos daugmaA? visi pripaA?A?sta savaime suprantamais, yra normatyvumo, ne tik teisinio, valstybinio, bet ir moralinio, sfera, dAi??l kurios neA?manoma ir nebereikia ginA?ytis, nes jAi?? pripaA?A?sta visi ar beveik visi. O Lietuvoje tos savaime suprantamybAi??s nAi??ra ai??i?? ir ultrakairiosios, ir ultradeA?iniosios idAi??jos skelbiamos kaip rimtas dalykas. DAi??l to visokios garliavos ir visokie pusproA?iai lenda A? vieA?umAi??, o publika jaudinasi ir traktuoja tai rimtai. Kitur tokios A?nekos iA?kart marginalizuoja, kompromituoja A?mogA?. Pas mus niekas nemarginalizuoja ir nekompromituoja, kad ir kAi?? A?nekAi??tum. Ir prieA?ingai ai??i?? gali bAi??ti dergiami garbingiausi Lietuvos A?monAi??s. Jei pasipiktini, iA? tavAi??s reikalaujama: ai??zO tu argumentuok, A?rodyk, kad tie A?monAi??s garbingi…ai??? Kaip A?prasta, taip kalba ai??zkritikaiai???, kurie apie juos niA?nieko neiA?mano ir nepajAi??gia perskaityti jA? tekstA?. IntelektualiA? tekstA?.

K. G.Ai??Vienas respublikonA? partijos kandidatas A? prezidentus prieA? kelerius metus aiA?kino, kad JAV pateko A? A?Ai??tono taikiklA?. UltradeA?iniesiems sekasi tokiose valstybAi??se kaip Olandija, Ai??vedija, PrancAi??zija, Suomija ai??i?? ultradeA?inieji. ai??zTikrieji suomiaiai???, pavyzdA?iui, laimAi??jo 20% balsA?. Auga kaA?koks sAi??myA?is.

K. N.Ai??Vadinasi, ne vien lietuviai intelektualai taip ai??i?? visur intelektualai atidavinAi??ja valdA?iAi?? A?vairioms A?Ai??tono jAi??goms. O A? Kornelijaus klausimAi?? atsakyA?iau taip, kaip ir jAi??s visi sakAi??te: tai, ko neturAi??jo, negalAi??jo atiduoti. SovietinAi?? nomenklatAi??ra buvo gan iA?veA?Ai??jusi, turAi??jo raumenis ir technologijAi??, tad ir uA?Ai??mAi?? valdA?iAi??, nebuvo lygios jAi??gos. Bet dabar valdanti nomenklatAi??ra nAi??ra vien prosovietinAi??, ji ai??i?? posovietinAi??. Nauja nomenklatAi??ra gali bAi??t susijusi ir su tautiA?kumu, eiti su bet kokiomis vAi??liavomis. Greimas jau anuomet A?aipAi??si: kam Lietuvoje reikia tiek partijA?, bAi??tA? trys, tai bAi??tA? ir pozicijos aiA?kios.

K. G.Ai??Jei uA?registruos BrazauskienAi??s partijAi??, jA? bus 40. Vis dAi??lto manau, Lietuvai buvo tragedija, kad socdemai-komunistai grA?A?o 1992 m. Nuo 1993 iki 2008 metA? ai??zseniejiai??? valdAi?? dvylika metA?. VisiA?kai kitaip buvo Estijoje. Ten daugelis gamyklA? direktoriA? ir pan. buvo rusai, po NepriklausomybAi??s nemaA?ai jA? iA?vyko. DAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? Estijoje labai greit jauni A?monAi??s perAi??mAi?? svarbiausius postus. Kadangi Lietuvos komunistA? partija buvo lietuviA?kesnAi?? negu Estijos ir Latvijos, vadovaujantys kadrai liko savo postuose.

K. N.Ai??Ji iA? pat pradA?iA? solidarizavosi su SAi??jAi??dA?iu.

K. G.Ai??Jie liko su savo galvosena, taip sovietinAi?? nomenklatAi??ra su savo augintiniais prisidAi??jo kuriant posovietinAi?? nomenklatAi??rAi??.

A. S.Ai??Bet dabartinAi?? mAi??sA? nomenklatAi??ra ir valdininkija anaiptol ne vien iA? sovietiniA? laikA?, tai ne vien tAi??sa to, kas buvo TarybA? Lietuvoje ai??i?? tai naujas dalykas, labai dinamiA?kas, gyvybingas.

K. G.Ai??Valdininkija savo A?gAi??dA?ius gavo iA? senA?jA?.

A. S.Ai??Nemanau. Kai girdA?iu: jauni mAi??stys kitaip ai??i?? mane ima juokas. Jie lygiai tokie patys.

K. G.Ai??Jie iA?moko. Noriu kontrastAi?? su Estija pabrAi??A?ti: kai ten senosios nomenklatAi??ros galia buvo palauA?ta, atAi??jo nauji A?monAi??s ir bent iA? dalies ai??i?? naujos tradicijos.

A. S.Ai??NenorAi??A?iau su tuo sutikti. Man atrodo, vis stiprAi??ja nauja, antrosios Lietuvos Respublikos nomenklatAi??ra. Demokratija visAi?? laikAi?? pralaimi oligarchijai ir biurokratijai. Tai anaiptol ne vien prisiminimai iA? praeities. DabartinAi?? nomenklatAi??ra atsiranda naujai, iA? dabartiniA? partijA?.

K. G.Ai??AA? manau, kad atmintis Lietuvoje buvo perduota jauniems A?monAi??ms, perAi??mAi?? jie tai iA?vystAi?? savu bAi??du. Estijoje tai buvo nutraukta, ir estai visai atA?vilgiais lenkia LietuvAi??.

A. S.Ai??Bet kokio A?mogaus A?staigoje pasiteirauk, jis sakys ai??i?? dabar popieriA? deA?imt kartA? daugiau negu buvo TarybA? Lietuvoje. Tai ne tAi??sinys, o naujas dalykas. Biurokratija yra tikroji Lietuvos santvarka, jAi?? reikAi??tA? apmAi??styti taip pat, kaip Platonas ir Aristotelis apmAi??stAi?? monarchijAi??, demokratijAi?? ar oligarchijAi??. DAi??l to nomenklatAi??ra neA?Ai??sta, ji kuriasi vis nauja ai??i?? tas pats ai??znaujA?jA? bajorA?ai??? komplektas cirkuliuoja iA? vienos partijos A? kitAi??, iA? vienos valdA?ios A?staigos A? kitAi??, atsiskyrAi?? nuo visuomenAi??s ir su ja nebesusimaiA?ydami.

K. N.Ai??Tam tikras skirtumas nuo Estijos ir Latvijos yra. Lietuvos komunistA? partijos politika buvo kitokia. Ai??tai Latvijoje net ir kadrai buvo daugiausia atvaA?iavAi?? iA? Rusijos, CK posAi??dA?iai vyko rusA? kalba. Lietuvoje galbAi??t fiziA?kai A? valdA?iAi?? atAi??jo tie patys A?monAi??s, bet atAi??jo ir naujA?. Noriu priminti vienAi?? Greimo utopijAi?? ai??i?? kad neatrodytA?, jog aA? jA? miniu vien kaip pranaA?Ai??. Tame laiA?ko projekte jis dA?iaugAi??si: ai??zMes didA?iavomAi??s stebAi??dami, kaip naujoji Lietuvos vyriausybAi?? atstovaujama pavyzdingos, vakarietiA?kam stiliui atitinkanA?ios trijulAi??s intelektualo ai??i?? prezidento, moters ekonomistAi??s ai??i?? ministrAi??s pirmininkAi??s ir iA?silavinusio komunistA? partijos lyderio.ai??? Matote, Greimas iA?silavinusio inteligento vaidmenA? priskiria KomunistA? partijos lyderiui! Greimas gana nuosekliai gynAi?? LandsbergA? nuo LAFai??i??o, sakAi??: ai??zAi??meiA?tas, kad jis diktatorius ai??i?? gal prieA?ingai. Lietuvai reikia demokratiA?kos Cincinato diktatAi??ros.ai??? Kaip Romoje V a. pr. Kr. nuo A?agrAi??s atAi??jo A? valdA?iAi?? Cincinatas, taip ai??znuo pianinoai??? atAi??jAi??s Landsbergis turi A?vesti grieA?tAi?? tvarkAi??. Ai??i utopija turbAi??t buvo neA?manoma, uA? iA?silavinusio komunisto buvo durys nomenklatAi??rai.

K. P.Ai??O kAi?? dabar daryti, kad galva atsirastA?, jei net jos niekam ir nereikia? KokiAi?? vietAi?? intelektualai dabar galAi??tA? uA?imti visuomenAi??je, be savo tiesioginiA? darbA?? Ar turAi??tA? aktyviau dalyvauti politiniame gyvenime, kad jA? idAi??jos pasiektA? platesnAi?? visuomenAi???

K. G.Ai??PesimistiA?kai A?iAi??riu. NeA?inau, kiek kartA? RadA?vilas ir Medalinskas kAi??rAi?? naujus judAi??jimus, bet jie pasmerkti A?lugti. Manau, tik partijos gali turAi??ti tribAi??nAi??. Gaila, Lietuvoje nAi??ra kokio vadovaujanA?io intelektualaus A?urnalo, kuris visus telktA?. Geri tekstai A?ia iA?sklaidyti per 5ai??i??6 A?urnalus.

K. N.Ai??Lietuvoje nAi??ra intelektualinAi??s A?urnalistikos. Politiniai laikraA?A?iai primena geltonAi??jAi?? spaudAi??. Lietuvoje apie uA?sienA?, iA?skyrus DrungAi??, beveik niekas nekalba, tarsi tai neA?domu ai??i?? tik kas kAi?? pavogAi??.

A. S.Ai??Galva negali atsirasti, jei nAi??ra reikalo.. SkeptiA?kai A?iAi??rAi??A?iau A? projektus padaryti, sukurti kaA?kokA? organAi??. Galvos, galvA? nepasigendama, jA? niekam nereikia. Publika (visuomene jos nepavadinA?iau, visuomenAi??s neturime) yra linkusi galvoti lAi??kA?tai, reaguoti emociA?kai, jaudintis. Turime keletAi?? kvailA? masiniA? laikraA?A?iA?, kuriuose jokie bent kiek rimtesni klausimai nesvarstomi, nes esAi?? skaitytojams neA?domu. NAi??ra vietA?, kuriose intelektualas galAi??tA? reikA?tis kaip intelektualas. Yra keli kultAi??ros laikraA?tukai, kuriA? tiraA?ai tokie maA?i (keli A?imtai trimilijoniniam kraA?tui), kad jie nieko nepasiekia. Kas trukdo pakelti tiraA?Ai??? Tai, kad jis paprasA?iausiai nebus iA?pirktas. Jie kasdien gauna signalAi??: mums to nereikia, nespausdinkite, mes neskaitysime. MAi??sA? visuomenAi?? yra mikrocefalinAi??. IdAi??jos toliau nesklinda, jei jos ir iA?reiA?kiamos uA?darose vietose, tai platesnAi??s sklaidos neturi. Daug kas jau antrAi?? deA?imtmetA? kalba, kad reikAi??tA? bent vieno padoraus laikraA?A?io, A?urnalo. Bet, kai nAi??ra poreikio, projektavimas pasmerktas..

K. N.Ai??IA?sakyA?iau pesimistinA? optimizmAi?? ai??i?? kaip Don Kichoto atveju. Reikia kovoti, nepaisant, kas ateis. IA? Greimo ai??zBaltA? lankA?ai??? skilA?iA? dar galiu paminAi??ti, kaip jis mAi??gino daryti skirtumAi?? tarp inteligentA? ir intelektualA?. ai??zInteligentija ai??i?? tai sAi??voka, prieA?inga tamsiai, prAi??skai liaudA?iai. RyA?kiausias inteligento pavyzdys man buvo 1939 metais PrienA? nuovados virA?ininkas, kuris, pakviestas pas mano tAi??vus suloA?ti preferanso, atsakydavo sumuA?Ai??s kulnimis: ai??zGerbiamoji ponia, visuomet prie pareigA?.ai??? VakarA? intelektualas skiriasi nuo rusA? inteligento ne tuo, kad bAi??tA? uA? pastarAi??jA? ai??zprotingesnisai???, bet kad jis jauA?iasi moraliai angaA?uotas. Menininkas, mokslininkas, plunksnos A?mogus ai??i?? labiausiai raA?ytojas, jau vien dAi??l to, kad yra pripaA?intas, A?inomas, yra atsakingas uA? tai, kAi?? sako ir raA?o, jo A?odis atstovauja ne tik jam, bet ir skaitytojams, tiems, kurie juo patikAi??jo, ir visuomenAi?? turi teisAi?? pareikalauti iA? jo ataskaitos. Jis yra tautos sAi??A?inAi??, kuri kaip Cezario A?mona, turi bAi??ti be priekaiA?to.ai??? NeA?inau, ar rasim intelektualA? be priekaiA?tA? ai??i?? ypaA? tarp tA?, kurie pradAi??jo savo biografijAi?? sovietiniais laikaisai??i?? Bet intelektualams kyla atsakomybAi??s klausimas ai??i?? turime reaguoti A? tai, kAi?? vadiname pilietine visuomene, reaguoti savo srityse, prisidAi??ti prie to, kad ir kiti, sumuA?Ai?? kulnais, neatsakytA? ai??zVisada prie pareigA?ai???, pasiruoA?Ai?? A?vykdyti bet kokA? uA?sakymAi??. Turime analizuoti situacijAi?? ir reikA?ti savo A?sitikinimus.

A. S.Ai??Pesimizmo neatsisakau. Bet reikia daryti tai, kAi?? galima daryti. Mikrocefalijos sAi??lygomis kas belieka? Ogi veikti asmeniA?kai, visiA?kai maA?utAi??se akelAi??se. Ten, kur yra, kas klauso, reikia kalbAi??ti, kur yra, kas nori aptarinAi??ti ai??i?? reikia aptarinAi??ti. Tokia individuali partizaninAi?? taktika.

K. P.Ai??TAi??kstanA?io li kelionAi?? prasideda pirmu A?ingsniu, kaip sakAi?? Konfucijus. AA?iAi?? uA? pokalbA?.