IntelektualA? vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybAi??

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Lietuvos valstybAi??
AUTORIUS: Kornelijus Platelis

DATA: 2012-03

IntelektualA? vaidmuo atkuriant Lietuvos valstybAi??

Kornelijus Platelis

Lietuvos valstybAi?? 1990 metA? kovo 11 d. neatsirado iA? nieko. JAi?? atkuriant neakivaizdA?iai dalyvavo ir knygneA?iai su daraktoriais, ir Vasario 16-osios akto signatarai, ir tarpukario Lietuvos visuomenAi??, ir rezistencijos dalyviai, ir visi A?uvusieji sovietiniuose lageriuose bei tremtyje, o jau tiesiogiai ai??i?? didA?ioji dauguma Lietuvos ir iA?eivijos A?moniA?. Sukurti A?iuolaikinAi?? teisinAi??, demokratinAi?? valstybAi?? ai??i?? be galo sunkus, didelio iA?manymo bei intelektualiniA? pastangA? reikalaujantis darbas. Kaip jA? atliko lietuviA? intelektualai? Ai??ia tema padiskutuoti redakcija pakvietAi?? istorikAi?? VDU Istorijos katedros profesoriA? habil. dr. EGIDIJA? ALEKSANDRAVIA?IA?, filosofAi?? VU TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? instituto docentAi?? dr. KA?STUTAi?? GIRNIA?, semiotikAi?? VU A. J. Greimo centro profesoriA? habil. dr. KA?STUTAi?? NASTOPKAi??, filosofAi?? Lietuvos kultAi??ros tyrimA? instituto Ai??iuolaikinAi??s filosofijos vyriausiAi??jA? mokslinA? darbuotojAi?? profesoriA? dr. ARA?NAi?? SVERDIOLAi??. PokalbA? vedAi?? ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? vyriausiasis redaktorius KORNELIJUS PLATELIS.

K. P.Ai??KalbAi??dami apie naujausiA? laikA? mAi??sA? minties istorijAi??, galAi??tume skirti du etapus: maA?daug iki 1988 metA?, kai buvo klojami teoriniai valstybingumo ar bent laisvesnio mAi??stymo A?ia, Lietuvoje, pagrindai, ir jau po 1988-A?jA?, kai atsirado galimybAi?? vieA?ai kalbAi??ti, imta suprasti, jog teks pradAi??ti kurti savo valstybAi??… Taigi ai??i?? intelektualai TAi??vynAi??je ir iA?eivijoje.

buy antibiotics for chlamydia.

E. A.Ai??Kadaise Vytauto Kavolio buvo uA?megzta intriga: imti dAi??styti intelektualinAi?? lyginamAi??jAi?? istorijAi??… Esu tai apmAi??stAi??s ir pirmiausia mano reakcija A? A?A? klausimAi??: tai didelAi?? ir jau tolima istorija. MAi??sA? A?inios ai??i?? jei turime galvoje disciplinuotAi?? A?iA? reiA?kiniA? atpaA?inimAi?? ir paaiA?kinimAi?? ai??i?? nAi??ra gausios. VaikA?A?iojame kaip liudytojai, turAi??dami uA?fiksuotas atminties skaidres…

K. G.Ai??IA? dalies iA?kreiptas…

E. A.Ai??…iA? dalies iA?kreiptas, o sisteminiA? tyrinAi??jimA? iA? esmAi??s neturime ai??i?? nei iA?eivijos, nei mAi??sA? paA?iA?. MAi??sA? paA?iA? intelektualinio potencialo studijavimas, supratimas ir papasakojimas A?iandien yra komplikuotas, kadangi mAi??sA? intelektualinis procesas buvo gana chameleoniA?kas. PamaA?u laisvAi??jome, bet tokio gryno intelektinio raA?ytinio produkto, kur bAi??tA? keliamos didelAi??s idAi??jos, idAi??jA? kritika ir keitimasis jomis, kur bAi??tA? rutuliavAi??si principiniai pasaulAi??A?iAi??ra grA?sti tekstai, turAi??jome nedaug. IA?eivijoje kitaip ai??i?? ten gausu atvirA? tekstA?, kuriuos galima tyrinAi??ti. Redakcijos intencijAi?? supratau kaip raginimAi?? kalbAi??ti tarsi apie nepasibaigusiAi?? dabartA?, kad viskas dar yra A?ia pat. O aA? kaip A?ioks toks intelektinAi??s istorijos tyrinAi??tojas nAi?? velnio negaliu pasakyti artikuliuotai ai??i?? manyje, A?iuo atveju, disciplinuotAi?? tyrinAi??tojAi?? persveria atsiminimA? neA?iotojas. Bet publikacijos spaudoje rodo, kad pribrendo reikalas apie tai kalbAi??ti, atmintA? reikia gaivinti, diskutuoti.

K. G.Ai??Pirmieji A?ingsniai jau yra. A. RamonaitAi??s ir J. KavaliauskaitAi??s knyga ai??zSAi??jAi??dA?io iA?takA? beieA?kantai???, nors ne vien apie intelektualus ai??i?? vienas pirmA?jA? mAi??ginimA? pateikti Lietuvos vAi??lyvA?jA? sovietiniA? metA? kiek platesnA? skerspjAi??vA?.

E. A.Ai??Pakeliui ir keletas disertacijA?. Vienas B. Genzelio doktorantas filosofas ir minties istorikas raA?o disertacijAi?? apie pasyvA?jA? prieA?inimAi??si vAi??lyvaisiais sovietiniais metais. Tai jau perspektyvos…

K. G.Ai??Perspektyvos buvo jau 1988-aisiais, SAi??jAi??dA?io laikais.

K. N.Ai??NorAi??A?iau paA?ymAi??ti ir kitAi?? dalykAi??. BAi??da, kad stinga tyrinAi??jimA?, viskas tarsi folkloro lygmeniu ai??i?? kas prisimenama, pasakojama, bet dar baisiau, kad ir tas folkloras pamirA?tamas ir kad net prieA? porAi?? deA?imtmeA?iA? raA?ytA? tekstA?, kaip rodo ai??zKultAi??ros barA?ai??? publikacija, jaunoji karta visiA?kai nemoka skaityti ai??i?? istorinAi?? amnezija stiprAi??ja. Net nereikia iA?sitraukti to, kas yra po ranka ai??i??Ai?? daromos tuA?A?ios spekuliacijos. Mes dabar nepadarysim kokio naujo A?ingsnio minties istorijoje, bet turime nors priminti tai, kas buvo. Manau, kalbAi??dami apie iA?eivijos intelektualus, galAi??tume atsigrAi??A?ti ir A? ankstesnA? laikAi??. Juk iA?eivijoje yra ta vyresnioji karta, kuri iA?vaA?iavo ai??zsu Lietuvaai??? ir joje pasiliko, jAi?? tAi??sAi?? uA?jAi??ryje ir kitur uA? ai??zgeleA?inAi??s uA?dangosai???. A?ia buvo aiA?kiai nepripaA?A?stama SovietA? Lietuva, atsisakoma su ja dirbti. Bet yra kita linija ai??i?? rezistencijos, susiformavusios Antrojo pasaulinio karo metais, tAi??sa. Greimo pavyzdys, manau, A?iuo atveju yra iA?kilus. Keturis mAi??nesius prieA? Greimo mirtA? prancAi??zA? ai??zLe Mondeai??? iA?spausdino interviu, kuriame jis iA?sakAi??, kaip jautAi??si tarp ai??zdviejA? iA?laisvintojA?ai???: iA? pradA?iA? ai??ziA?laisvinoai??? rusai, vAi??liau ai??i??Ai?? vokieA?iai. ai??zTAi??syk pajutau, kad esu europietis. Dvi armijos kovojo viena prieA? kitAi??, o aA? buvau joms abiem reikalingas. ApstulbAi??s bandA?iau suvokti A?A? absurdAi?? ai??i?? A?tai vAi??liau iA? kur ta europietiA?kumo nuojauta, kurios prancAi??zai nesugeba suprasti arba kuriAi?? pamirA?o.ai??? Greimas dalyvavo antinacinAi??je rezistencijoje, priklausAi?? Lietuvos LaisvAi??s kovotojA? sAi??jungai, redagavo ai??zLaisvAi??s kovotojAi??ai???. Jis pabrAi??A?Ai?? situacijos absurdiA?kumAi??, bet klausAi??: Ko mes siekiame? Kovojame prieA? nacius tam, kad grA?A?tA? rusai… Pasak Greimo, tai Don Kichoto situacija.

E. A.Ai??Arba, tarkim, Valiulis, kai jA? tardAi?? kagAi??bistai, sakAi??: ai??zMes kovojome prieA? naciusai???, jam atsakAi??: ai??zNepAi??sk mums miglA?, jAi??sA? kova prie nacius buvo tik metodas kovoti prieA? rusus…ai???

K. N.Ai??AntinacinAi?? rezistencija peraugo A? antisovietinAi?? rezistencijAi??, kurioje Greimas vAi??liau dalyvavo jau iA? anapus sienos. Galima prisiminti ir SantarAi??-Ai??viesAi??, jaunesnAi?? kartAi??, brendusiAi?? iA?eivijoje, kaip ir Greimas, turAi??jusiAi?? vakarietiA?kAi?? situacijos vizijAi??. Nuosekliai dAi??stant iA?eivijos ai??zeA?elonusai???, reikia paminAi??ti vAi??liau emigravusius ai??zsovietinio elito augintiniusai??? ai??i?? tarybinio himno autoriaus sAi??nA? TomAi?? VenclovAi?? ir SnieA?kaus augintinA? AleksandrAi?? Ai??tromAi??… ApibAi??dinant juos pagal ai??zklasikinAi?? kilmAi??ai???, pamirA?tamas jA? apsisprendimo A?ingsnis ai??i??Ai?? jie juk tapo rezistentais!

E. A.Ai??Jie nesiejami su, tarkim, A. Koestleriu, G. Orwellu, kurie lygiai taip pat po A?tikAi??jimo kairiAi??ja utopija, pamatAi?? tikrovAi??, staiga pasuko kita kryptimi.

K. G.Ai??Keturi penktadaliai iA?eiviA? nesuprastA? pasakojimo, pradAi??to Greimu, pereiAi??nant prie Santaros ir baigiant Venclova. O teiginys, kad santarieA?iai buvo europieA?iai apskritai netikslus ai??i?? jie, kaip ir visi kiti, buvo dalis iA?eivijos kaimo: viskas sukosi apie LietuvAi??. Vytautas Kavolis iA? jA? buvo vienintelis, skaitAi??s pasaulinius tekstus, domAi??jAi??sis intelektualiniu gyvenimuai??i??

E. A.Ai??Juozas Girnius taip pat skaitAi??ai??i?? [juokiasi]

K. G.Ai??Kalbu apie tai, kad Santara-Ai??viesa vAi??liau praplAi??tAi?? savo akiratA?. Bet ilgAi?? laikAi?? santarieA?iA? pagrindinAi?? veikla buvo lietuviA? literatAi??ros analizAi??. Juk ryA?kiausi jA? A?monAi??s ai??i??Ai?? Kostas Ostrauskas, nepaprastai A?viesus A?mogus, skaitAi??s pasaulio literatAi??rAi?? profesorius Rimvydas Ai??ilbajoris, dramaturgas Algirdas Landsbergisai??i?? Turiu patikslinti ankstesnAi?? savo pastabAi??. Visi A?ie A?monAi??s domAi??josi, kas vyksta VakarA? intelektualiniame pasaulyje, bet tai neatsispindAi??davo jA? lietuviA?kuose raA?tuose. PaA?iAi??rAi??jAi??s A? Santaros suvaA?iavimA? programAi??, pamatytum, kad viskas sukosi apie lietuviA?kAi?? tematikAi?? ir itin didelis nuoA?imtis temA? ai??i?? grynai literatAi??rinAi??s. Nebuvo daug nei filosofA?, nei istorikA?ai??i?? Net ai??zAkiraA?iaiai??? atsirado atsiribojant nuo savotiA?ko uA?darumo, norint komentuoti kasdienA? iA?eivijos gyvenimAi??ai??i??

K. N.Ai??NesakyA?iau, kad jie buvo tokie jau filologai kaip mAi??sA? XIX amA?iaus tautinio sAi??jAi??dA?io dalyviai. Istoriniai dalykai jiems irgi rAi??pAi??jo.

E. A.Ai??Bet A?tariu, kad KAi??stutis Girnius kalbAi??jo ne apie siaurAi?? domAi??jimosi kryptA?, bet apie tai, kAi?? aptariame ir A?iame pokalbyje ai??i??Ai?? intelektualinAi?? kultAi??rAi??. Nors 1950ai??i??1960 metais bAi??ta tekstA?, kur raA?oma apie intelektualA? dilemas, nAi?? vienas iA? tA? A?moniA?, kuriuos minAi??jom, savAi??s intelektualu nebAi??tA? pavadinAi??s. Akivaizdu, kad iA?kart po karo pagrindinA? intelektualinA? krAi??vA? ant savo sprando neA?Ai?? visai ne liberaliosios, o katalikiA?kosios srovAi??s A?monAi??s. A. Maceina, J. Brazaitis, vis labiau A?sibAi??gAi??jantis J. Girnius, ai??zAidaiai???. Ai??eA?to deA?imtmeA?io viduryje ir Kavolis pripaA?ino: mes intelektualinAi??s kultAi??ros rimtA? darbA?, paA?iA? idAi??jA? svarstymA? nesam pradAi??jAi?? ai??i?? iA?skyrus katalikiA?kosios srovAi??s branduolA?. IA? tiesA? iA?eivijoje Greimo ar vAi??liau priaugusios santarietiA?kos jaunuomenAi??s reikA?mAi??, vaidmuo ai??i??Ai?? maA?umos, nepopuliariA?jA? ai??zagentAi??raai???. Dauguma buvo kitame sparne, taip pat uA?siangaA?avusi idAi??jA? generavimui, jA? svarstymui, ypaA? ai??i??Ai?? mAi??stymui apie tai, kas dabar su Lietuva darosi, kas jos laukia, jei uA?truks okupacija, ir kAi?? mes galime padaryti, kad turAi??tume, su kuo grA?A?ti, kai iA?auA? naujas laisvAi??s rytojus. Vyresniesiems suprantant: mes jau negrA?A?im (BirA?iA?kos karta tai diagnozavo gana anksti), bet galbAi??t mAi??sA? intelektiniai vaisiai grA?A? ai??i?? iA?prievartautos Lietuvos visuomenAi??s labui.

K. G.Ai??Taip ir buvo formuluojamas klausimas: ar mes, iA?eiviai, palikom TAi??vynAi?? sunkiausiAi?? valandAi??, tiesiog pabAi??gome ai??i??Ai?? ar pasitraukAi??me, kad padarytume tai, kas Lietuvoje neA?manoma. IlgAi?? laikAi?? ai??i?? iki A?eA?tojo deA?imtmeA?io pabaigos ai??i?? daug dAi??mesio kreipta A? kultAi??ros lygA?. Ai??tai ai??zLiteratAi??ros lankaiai??? iA?kart atsiskyrAi?? nuo B. BrazdA?ionio ai??i??Ai?? esAi?? jo dirbtinAi?? patriotinAi?? poezija patinkanti masAi??ms, bet nepatenkinanti suvokianA?iA?jA?, kad bAi??tina padAi??ti Lietuvai ir jos kultAi??rai brAi??sti. Tada ai??i?? apie 1957ai??i??1958 m. ai??i?? kilo plaA?ios diskusijos apie kultAi??rinA? nuosmukA?, kuriuose mano tAi??vas aktyviai dalyvavo. ai??zAiduoseai??? pasirodAi?? daug tekstA?, pasisakyta prieA? kiA?Ai?? lietuviA? literatAi??roje, mene ai??i??Ai?? buvo aiA?kiai sakoma, jog mes negalime sentimentaliai tapatintis vien su A?okanA?ia, dainuojanA?ia tauta, reikia kurti atitinkamai aukA?to intelektualinio lygio kAi??rinius.

A. S.Ai??NorAi??A?iau grA?A?ti prie mAi??sA? uA?mirA?imo ir neA?inojimo, kas ir kaip intelektualiai paruoA?Ai?? mAi??sA? aksominAi?? revoliucijAi??. Gal yra kita to neA?inojimo prieA?astis ai??i?? gal ir nebuvo jokio intelektualinio paruoA?imo, jokio teorinio galvojimo apie valstybAi??, jokio projekto? Ar tiktai nenorime dabar retrospektyviai pagaminti tAi?? perspektyvAi?? ai??i??Ai?? iA? nieko? Yra socialiniai organizmai, kuo puikiausiai apsieinantys be galvos ai??i?? galimas daiktas, kad mAi??sA? socialinis organizmas klesti ir be jos. Toks A?spAi??dis kyla, tiek kalbant apie vAi??lyvAi??jAi?? TarybA? LietuvAi??, tiek apie dabartinAi?? nepriklausomAi?? LietuvAi??: galvos nAi??ra ir jos nepasigendama. Galima klausti, ar iA?vis bAi??ta ir esama kokio nors intelektualA? vaidmens?

iliustracija
ArAi??nas Sverdiolas ir KAi??stutis Nastopka
Astridos PetraitytAi??s nuotrauka

K. N.Ai??Bet KAi??stutis Girnius priminAi??, kad ten jau buvo rAi??pinamasi intelektu…

E. A.Ai??Tik viena replika, atsakant ArAi??nui. KalbAi??damas apie tiriamojo A?vilgsnio bAi??tinumAi??, gink Dieve, nemanau taip optimistiA?kai, kad tai viskAi?? iA?sprAi??stA?. Tai yra tam tikras kuklumas, uA?tvirtinant minimalizmAi??: mAi??sA? A?inios ribotos, ribotos galbAi??t ir todAi??l, kad maA?ai ko bAi??ta. GalbAi??t ir diskusijAi?? galAi??tume uA?baigti sakydami: realiai intelektualA? vaidmens, kaitinant mAi??sA? DainuojanA?iAi?? revoliucijAi??, nesijautAi??… Tai, kuo jie reiA?kAi??si, jokiu bAi??du nebuvo intelektualinAi?? kultAi??ra. Nepaneigsi, kad apsiA?vietAi?? A?monAi??s, menininkai, kultAi??rininkai Ai??jo A? pirmAi??sias SAi??jAi??dA?io gretas, buvo IniciatyvinAi??je grupAi??je ai??i?? reikia lenkti galvAi?? prieA? juos, bet abejotina, ar tai intelektualinAi?? funkcija. MAi??sA? Dainuojanti revoliucija nei siAi??lAi??, nei svarstAi?? labai sudAi??tingA? sAi??monAi??s produktA?, nei mAi??go tuos, kurie tai darAi??.

A. S.Ai??Ai??ioje socialinio organizmo be galvos istorijoje, regis, buvo iA?imtis ai??i?? pati revoliucija. Staiga tuo momentu intelektualai Ai??mAi?? dalyvauti, jie buvo svarbAi??s ne A?iaip kaip patriotiA?kai nusiteikAi?? asmenys, bet bAi??tent savo intelektualiniu potencialu. Trumpas pavyzdys. SAi??jAi??dA?io laikais A? VilniA? buvo atvaA?iavAi??s ai??i?? dar per MaskvAi?? ai??i??Ai?? toks kanadietis politologas. SusiradAi??s mane papraA?Ai??, kad nuvesA?iau A? SAi??jAi??dA?io bAi??stinAi??. NuAi??jome kaip tik pietA? pertraukos metu, visi buvo iA?sivaikA?A?iojAi??, didA?iulis stalas apverstas popieriais, o per vidurA? gulAi??jo Aristotelio ai??zPolitikaai??? rusA? kalba… Kanadietis tai pamatAi??s iA?siA?iojo. Ten, kur A?monAi??s techniA?kai A?gudAi?? artikuliuoti savo visuomenines programas, rutiniA?kai studijuoja politologijAi?? ai??i?? visuomeninio judAi??jimo vadovai tokiu dinamiA?ku momentu Aristotelio turbAi??t nebeskaitytA?. O A?ia, SAi??jAi??dA?io sAi??kuryje, paA?iame A?tabe ai??i?? prireikAi??… Tuo metu pradAi??ta teoriA?kai galvoti apie valstybAi??, nes to prireikAi??.

K. G.Ai??Neseniai viename renginyje, rodos, Ozolas minAi??jo, kad Kanto raA?tai buvo iA?spausdinti 30 tAi??kstanA?iA? tiraA?u ir viskas iA?pirkta…. Ai??sivaizduoju, kad skaitAi?? gal kokie A?eA?i A?monAi??s ai??i?? juk Kantas beveik neA?kandamas. A?iAi??rint iA? A?alies ai??i?? beveik taip ir aA? A?iAi??rAi??jau ai??i?? Lietuva turAi??jo A?domA? pogrindinA? judAi??jimAi??, A?ia buvo daugiau pogrindA?io leidiniA? (skaiA?iuojant vienam gyventojui) nei bet kurioje kitoje tarybinAi??je respublikoje. Aktyvus disidentinis judAi??jimas ai??i?? buvo nuteistA? disidentA?, veikAi?? TikinA?iA?jA? teisAi??ms ginti katalikA? komitetas, Helsinkio grupAi??… Bet A?iame pogrindA?io judAi??jime visai nebuvo intelektualA?. PavyzdA?iui, disidentai, nuAi??jAi?? praA?yti pogrindA?io spaudai teksto pas paA?angesnA? intelektualAi??, iA?girsdavo: ai??zNegaliu, atpaA?ins mano braiA?Ai??…ai??? Kai A?ia, Vilniuje, uA? KatalikA? kronikos platinimAi?? buvo teisiamas S. Kovaliovas, atvyko S. Sacharovas, kai kurie kiti kitaminA?iai iA? Maskvos ai??i?? stengAi??si patekti A? teismo salAi??. Kai lietuviai disidentai buvo teisiami, nAi?? vienas Lietuvos inteligentas neatAi??jo parodyti solidarumo. Arba tos kalbos apie ai??zraA?ymAi?? A? stalA?iA?ai??? ai??i?? atAi??jo 1988-ieji, stalA?iai buvo tuA?ti. Bet, A?iaip ar taip, 1987ai??i??1988 metais situacija pakito, inteligentai pradAi??jo eiti A? vieA?umAi??, kalbAi??ti. Ai??vyko man nesuprantamos metamorfozAi??s. PavyzdA?iui, aiA?kiai atsimenu puikiAi?? istoriko Gedimino RudA?io kalbAi?? dAi??l Molotovo-Ribentropo pakto; akimi permetAi??s serijos ai??zJaunA?jA? istorikA? darbaiai??? sAi??siuvinius A?iAi??riu ai??i?? jis raA?Ai?? apie komjaunimAi??, buvo ai??i?? gal ir A?alia kitA? sriA?iA? ai??i?? komjaunimo specialistas. Kyla klausimas, kaip A?mogus, kuris buvo pasirinkAi??s tokiAi?? sritA?, kur visi atsakymai beveik aiA?kAi??s, staiga pradeda kitaip kalbAi??ti. Manau, kad 1986ai??i??1988 metais turAi??jo A?vykti lAi??A?is, nebuvo taip, kad A?mogus vienaip galvojo privaA?iame gyvenime, tik nieko nesakAi??, o kai iA?laisvAi??jo, prabilo.

K. P.Ai??Nebent tik poezija paskutiniuoju sovietiniu dvideA?imtmeA?iu galAi??jo pasakyti daugiau savo ezopine kalba. ReikA?ti idAi??jas buvo A?manoma tik savo butukA? virtuvAi??se. BandymA? pritaikyti Ezopo kalbAi?? filosofijai, literatAi??rologijai, pagaliau prozai taip pat bAi??ta, taA?iau jie nepuoselAi??jo intelektualinAi??s kultAi??ros, greiA?iau ai??i?? atvirkA?A?iai.

K. G.Ai??Bet ar buvo mAi??ginama? PavyzdA?iui, A. Zalatorius, kai lankAi??si iA?eivijoje, rodos, 1988-aisiais, dar SAi??jAi??dA?iui neprasidAi??jus, kalbAi??damas apie vienAi?? J. ApuA?io apsakymAi?? pasakAi??: ai??zA?ia gal pasakyta ne visa tiesa, bet nAi??ra nAi?? laA?o meloai???, tai jis minAi??jo kaip iA?imtA?, o ne normAi??.

E. A.Ai??Kadangi, matyt, nepretenduojame savo pokalbyje atrakinti visA? durA? vienu raktu, kyla pavojus, kalbant apie antisovietinAi?? energijAi??, vaizdinius, poezijAi??, sutapatinti tai su intelektualine kultAi??ra, taA?iau mes esame tik intelektualinAi??s kultAi??ros prieigose. IntelektualinAi?? kultAi??ra reikalauja mAi??styti idAi??jas ir tikrovAi?? tiesiai ai??i??Ai?? ji be raA?to kultAi??ros negali egzistuoti, o mAi??sA? visi intelektualumai nutekAi??jo begeriant A?napsAi?? virtuvAi??je… Mes beveik nieko nepalikome raA?to pavidalu, A?altiniais, kuriuos vAi??liau bAi??tA? galima tyrinAi??ti. Mes galime kalbAi??ti apie antisovietinAi?? energijAi??, laisvAi??jimAi??, bet be intelektualinio antstato, be idAi??jA?, A?iAi??rint toli A? priekA?, svarstymo. Bet 1988-A?jA? lAi??A?yje reikia pastebAi??ti ai??i?? be atskirA? kultAi??rinAi??je spaudoje prasimuA?anA?iA? tekstA? ai??i?? ai??zSietynAi??ai???, pradedantA? visiA?kai nepriklausomAi?? naujAi?? spaudAi??, o joje jau aiA?kiai matAi??si intelektualinio turinio tekstai, tik dauguma jA? ai??i??Ai?? nukreipti A? sovietizmo kritikAi??, sovietinAi??s sistemos ir mentaliteto atpaA?inimAi??; toliau galime eiti iki ai??zAi??Ai??posai??? teatro satyrA?… LietuviA? intelektualinis potencialas, koks jis buvo sukauptas, stipriai iA?sirutuliojo sovietizmo, to, nuo ko mes vaduojamAi??s, kritikai ai??i??Ai?? tai ir didA?iausias intelektualA? nuopelnas. KokiA? nors ateities perspektyvA? ai??i?? konstitucinAi??s santvarkos, mAi??sA? valstybinio statinio formos, visuomenAi??s laisviA? ir A?mogaus teisiA? ir pan. ai??i?? tekstuose beveik nepalikome.

A. S.Ai??Bet juk taip ir turAi??jo bAi??ti. Kaip galima kalbAi??ti apie perspektyvAi??, nesukritikavus buvusios situacijos. O grA?A?tant prie to, kAi?? sakAi?? KAi??stutis Girnius ai??i?? nenorAi??A?iau sutikti, kad A?mogus, galvojAi??s vienaip, tam tikru metu pradAi??jo galvoti kitaip. Man rodos, judesys buvo asimetriA?kas: uA?spaustos po A?luota pelAi??s slapukavo, raA?Ai?? apie komjaunimAi?? ir dar velniai A?ino apie kAi??, o kai pasidarAi?? A?manoma, pradAi??jo kalbAi??ti tai, kAi?? iA? tiesA? manAi??. A?inoma, buvo tokiA?, kurie galvojo taip, kaip raA?Ai??, bet tai visiA?ka maA?uma ai??i?? tie principingi, tokie kaip BurokeviA?ius ir keli kiti komunizmo gynAi??jai.

K. N.Ai??Tie, kurie raA?Ai??, kaip galvojo, iA? tikrA?jA? visai negalvojo…

A. S.Ai??BurokeviA?ius buvo katedros vedAi??jas, sociologiA?kai kalbant ai??i?? intelektualas.

K. G.Ai??1944 m. rudenA? bene visi prancAi??zai sakAi??: ai??zBuvome rezistencijoje.ai??? Netgi toks Sartreai??i??as, kuris vokieA?iA? laikais skelbAi?? savo darbus, statAi?? pjeses teatruose, vaizdavosi dideliu rezistentu. Jo draugai jA? gynAi?? sakydami ai??i?? jis praktikavAi??s ai??zatvirAi?? slaptumAi??ai???… Reikia labai skeptiA?kai vertinti tokius impresionistiA?kus pasakojimus. Jei gana atvirai A?iAi??rima A? tai, kas vyko Lietuvoje 1940ai??i??1941 m. ai??i?? pripaA?A?stama, kad buvo blogA? dalykA? padaryta, tai laikotarpis tarp 1970 ir 1990 m. vertinamas pro apologijos prizmAi??.

A. S.Ai??Taip, dabar kone visi skelbiasi rezistentais. TaA?iau kas galAi??tA? bAi??ti atsvara tam, kAi?? pavadinai impresionizmu? KultAi??ros istorikas, nagrinAi??damas tekstus, nelengvai supras, ar tai buvo tikros A?mogaus paA?iAi??ros, ar ne. TaA?iau gyva patirtis smarkiai koreguoja A?inojimAi??. Tiesiog supranti, kaip tada iA? tiesA? buvo.

E. A.Ai??Vis dAi??lto mes neturim maiA?yti intelektualinAi??s kultAi??ros raidos klausimA? su visa antisovietine ar prosovietine rezistencija ai??i?? ne bet kokios atminties formos laikytinos intelektualiniu procesu. LaikyA?iausi intelektualinAi??s kultAi??ros apibrAi??A?imo ai??i??Ai?? tai visuomenAi??s tik didA?iA?jA? idAi??jA? kritikos, ginA?A? ir pan. plotmAi??. Net jei intelektualai tokiais savAi??s nevadina, o yra atpaA?A?stami ir apA?aukiami iA? iA?orAi??s, galime teigti, kad intelektualinAi??s kultAi??rosAi??par excellenceAi??iki 1990 m. turime tik vos vos pastebimus poA?ymius. Jei virtuvAi??se kalbAi??davome ir rimtus dalykus, deja, intelektualine kultAi??ra laikytina tik tai, kAi?? galAi??jome vieA?ai iA?reikA?ti ai??i??Ai?? o beveik nieko neiA?reiA?kAi??me. DAi??l to geriau kreipti pokalbA? A? iA?eivijAi??, kuri iA? tikrA?jA? atliko vienintelA? intelektualinio turinio kAi??rimo ateiA?iai darbAi??.

viagra telephone. K. N.Ai??Ne visai sutikA?iau, kad intelektualai yra tik tekstA? raA?ytojai. Skaitymas irgi yra intelektualinis darbas. RaA?Ai??m tiek, kiek galAi??jom paraA?yti, bet patys nuAi??jome intelektinio paA?inimo keliAi??. Tarkim, ArAi??no Sverdiolo knygoje ai??zKultAi??ros filosofija Lietuvojeai??? (1983) nieko neraA?oma apie rezistencijAi??, bet pati minties pateikimo forma yra rezistencinAi??. AA? pats turAi??jau iliuzijA?, tikAi??jau socializmu ai??zA?mogiA?ku veiduai??? iki pat 1968 metA?. Mano mAi??stymAi?? veikAi?? ir iA?eivijos intelektualai, kuriA? darbai pasiekdavo. Intelektualai brendo tuo laiku ir atAi??jo subrendAi??, kai prasiverA?Ai?? Dainuojanti revoliucija. Tam brendimui nemaA?Ai?? vaidmenA? turAi??jo abiejA? sparnA? iA?eivija. PradA?ioje iA?kAi??lAi??s SantarAi??-Ai??viesAi??, jokiu bAi??du nenuneigiu kito, katalikiA?ko, sparno. Jie ten tarpusavyje A?nirtingai ginA?ijosi, bet tai nesvarbu ai??i?? NepriklausomybAi??s klausimu skirtingomis taktikomis siekta to paties. O tarp Lietuvos intelektualA? plito ir A. Maceinos, ir V. Kavolio darbai, svarbus buvo ir Santaros-Ai??viesos atsigrAi??A?imas ai??zveidu A? LietuvAi??ai???, prisiimant ai??zkrepA?ininkA?ai??? (kaip sakAi?? L. MockAi??nas) misijAi?? ai??i?? krepA?iais veA?ta literatAi??ra. NemaA?ai ir aA? jos gavau, ir tai esmingai paveikAi?? mano intelektualinAi?? biografijAi??.

K. G.Ai??GrA?A?iu prie ai??zSietynoai???… Manau, ir jame buvo kritikuojama sovietinAi?? santvarka ai??i?? vienAi?? kartAi?? reikAi??jo vieA?ai pasakyti, kad visa tai melas. Bet jame buvo ir ta dalis, pavadinta ai??zTAi??saai??? ai??i?? grAi??A?inami iA?eivijos tekstai, kurie galbAi??t nebuvo prieinami; jA? priminimas, tAi??stinumo pabrAi??A?imas buvo labai reikA?mingas. V. Daunio almanachas ai??zVeidaiai??? buvo leidA?iamas iA? dalies oficialiai. O ai??zSietynasai??? kategoriA?kai apsisprendAi?? bAi??ti ai??zanapus cenzAi??rosai???.

K. N.Ai??Tai jau buvo 1988-ieji…

K. G.Ai??Tas tiesos kalbAi??jimas apie sovietinAi?? sistemAi?? buvo svarbus. Tarkim, Molotovo-Ribentropo paktAi?? iA?eivijoje visi A?inojo, bet Lietuvai reikAi??jo apie tai pasakyti. Ir daugiau buvo tokiA? ai??zsenA? tiesA?ai???, kurios turAi??jo bAi??ti vieA?ai iA?sakomos ir kurias galAi??jo pasakyti tik inteligentai. KAi??rybinis tiesos sakymo proverA?is buvo svarbus mobilizacine prasme.

Pabaiga kitame numeryje