Inteligentijos pesimizmas ir pasyvumas man nepriimtinas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: Lietuvos inteligentija
AUTORIUS: Edita DegutienAi??

DATA: 2012-06

Inteligentijos pesimizmas ir pasyvumas man nepriimtinas

Su Julium Ai??alkausku kalbasi Edita DegutienAi??

Ai??alkauskiai priskiriami A?ymiausioms Lietuvos inteligentA? A?eimoms. Dar Mykolas BirA?iA?ka knygoje ai??zLietuviA? tautos kelias A? naujAi??jA? gyvenimAi??ai???, kalbAi??damas apie mAi??sA? tautai didA?iai nusipelniusius, itin reikA?mingus darbus nuveikusius A?mones, greta A?iurlioniA?, Ai??alA?iA?, AlseikA?, A?emkalniA?, ZubovA? paminAi??jo ir Ai??alkauskius. IA?kiliausia asmenybAi?? ai??i?? prof. Stasys Ai??alkauskis, kurio nuopelnus sunku net iA?vardyti. Tai vienas iA? lietuviA? filosofinAi??s minties pradininkA?, A?ymus pedagogas, paskutinis tarpukariu Vytauto DidA?iojo universiteto rektorius, Lietuvos katalikA? mokslA? akademijos A?steigimo 1922 m. iniciatorius, o 1938ai??i??1940 m. jos vadovas. Nepaprastai svarus Ai??alkauskio indAi??lis A? Lietuvos ateitininkA? ideologijAi?? ai??i?? jis sudarAi?? jA? programAi??, o 1927ai??i??1930 m. vadovavo jA? federacijai. Ai??is nepriklausomos Lietuvos veikAi??jas yra daugelio ne tik filosofijos, bet ir pedagogikos, kitA? mokslo sriA?iA? veikalA? autorius, katalikiA?kA? A?urnalA? Romuva, A?idinys, Ateitis ir kitA? redaktorius arba bendradarbis.

Ai??alkauskio A?mona Julija VDU studijavo lietuviA? kalbAi??, mokAi??si dailAi??s pas PetrAi?? KalpokAi?? ir JustinAi?? VienoA?inskA?. Nors baigti Meno mokyklAi?? sukliudAi?? karas, ji nutapAi?? daugelio Ai??alkauskiA? giminAi??s atstovA? portretus. JA? vienturtis sAi??nus Julius Ai??alkauskas pasirinko ne filosofijAi?? ar pedagogikAi?? kaip tAi??vas, bet fizikAi??, tapo mokslA? daktaru. Ai??alkauskas ai??i?? Lietuvos katalikA? mokslA? akademijos narys, aktyvus skautas, etnografiniA? ekspedicijA? dalyvis, sporto ir sveikos gyvensenos propaguotojas. Jo A?mona RitonAi?? su bendraautore parengAi?? pirmAi??jA? tikybos vadovAi??lA? dvyliktoms klasAi??ms, A?iuo metu rengia tikybos pratybA? vadovAi??.

Ai??alkauskiai ypatingi dar ir tuo, kad jA? A?eima palaikAi?? glaudA?ius ryA?ius su iA?kiliausiomis Lietuvos asmenybAi??mis, o sovietmeA?iu jA? bute Vilniaus senamiestyje rinkdavosi ne tik mokslo, kultAi??ros A?viesuomenAi??, bet ir disidentai, kunigai, partizanai. Apie A?eimAi??, garsius, garbingus jos biA?iulius, apie didikus GoA?tautus ir A?iA? dienA? LietuvAi?? dr. Julius Ai??alkauskas mielai sutiko pasikalbAi??ti.

Edita DegutienAi??. TAi??vo motina, jAi??sA? senelAi?? Barbora GoA?tautaitAi??, kilusi iA? LDK didikA? GoA?tautA? giminAi??s, iA?augo lenkiA?kos kultAi??ros apsuptyje. Ar ji laikAi?? save lenke? Kokia kalba su ja bendravote? Ar senelAi?? kAi?? nors pasakojo apie garsiuosius savo protAi??vius GoA?tautus, palikusius tokA? ryA?kA? pAi??dsakAi?? Lietuvos istorijoje?

Julius Ai??alkauskas. Sakoma, kad GoA?tautA? giminAi?? baigAi??si su Alberto GoA?tauto sAi??naus Stanislovo, pirmojo Barboros RadvilaitAi??s vyro, mirtimi. TaA?iau mAi??sA? giminaiA?iai GoA?tautai tyrinAi??jo A?eimos genealogijAi?? ir atskleidAi??, kad Alberto GoA?tauto senelis turAi??jo broliA?, kurie pradAi??jo gretimas GoA?tautA? atA?akas, pasiekusias mAi??sA? laikus. Tai patvirtina ir faktas, kad mano senelAi??s giminAi??s herbas ai??zGabdankai??? yra toks pat kaip ir Alberto GoA?tauto.

O senelAi?? Barbora iA?ties kur kas geriau kalbAi??jo lenkiA?kai negu lietuviA?kai. TurAi??jau galimybAi?? nemaA?ai su ja bendrauti, nes kai ji mirAi??, buvau jau vyresnAi??s klasAi??s gimnazistas. Seneliai ir tarpusavyje, ir su vaikais A?nekAi??davo lenkiA?kai bAi??tent dAi??l jos, bet aA? ilgAi?? laikAi?? su ja kalbAi??jau lietuviA?kai, nes tik vAi??liau pramokau lenkA? kalbos. O senelis Julijonas, gydytojas, buvo kilAi??s iA? grynai lietuviA?kos A?eimos, jo motina lenkiA?kai nemokAi??jo nAi?? A?odA?io, tad kai ji atvaA?iuodavo aplankyti sAi??naus ir marA?ios, abi vos vos susikalbAi??davo. Barbora GoA?tautaitAi?? iA? MilvydA? pagimdAi?? ir uA?augino devynis vaikus. DideliA? mokslA? nebuvo baigusi, taA?iau domAi??josi viskuo, buvo labai apsiskaiA?iusi, gilinosi net A? filosofijos klasikA? knygas. Tais laikais tarp moterA? tai buvo retas dalykas. Labai A?strigo jos A?odA?iai: ai??zJuliau, tu negalvok, kad mes lenkai. Nors kalbame lenkiA?kai, mes visi esame lietuviai.ai??? Ji tikrai mylAi??jo LietuvAi??. JaunystAi??je, dar XIX a., gal buvo labiau LDK, bet XX a. pradA?ioje ai??i?? jau etninAi??s Lietuvos patriotAi??. Ai??eima gausi, namas didelis, todAi??l turAi??jo nemaA?ai tarnA?, su jais senelAi?? stengAi??si kalbAi??tis lietuviA?kai. BuitinAi?? kalbAi?? buvo pramokusi neblogai. Tad mano tAi??vas nuo vaikystAi??s girdAi??jo ir lietuviA?kai A?nekant.

SenelAi??s A?odA?iai apie GoA?tautus mano atmintyje iA?dilo, labiau prisimenu tetos Janinos GoA?tautaitAi??s pasakojimus: visi GoA?tautai buvAi?? nenuoramos, karA?ti, choleriA?ko arba sangviniA?ko bAi??do. Vienas iA? mAi??sA? giminaiA?iA? GoA?tautA? tarnavo Lietuvos kariuomenAi??je, dalyvavo nepriklausomybAi??s kovose, bet susikivirA?ijo su aukA?tesnio rango karininku ir uA?tvojo jam. GrAi??sAi?? karo teismas, todAi??l pabAi??go A? LenkijAi??. Tik tokias nuotrupas prisimenu apie GoA?tautus. Ai??domA? faktAi?? iA?siaiA?kinau jau pats, kai sovietmeA?iu dalyvavau etnografinAi??je ekspedicijoje prie KrakiA?, kur kadaise buvo MilvydA? dvaras. Jo nelikAi?? nAi?? pAi??dsako, bet kaimo A?moniA? pasiteiravAi??s apie MilvydA? dvarininkus iA?girdau ai??i?? ko gero, tai unikalus atvejis Lietuvoje ai??i?? vien paA?ius geriausius atsiliepimus. Man sakAi??, kad dvarininkai mokAi??jo lietuviA?kai, nesididA?iavo, draugiA?kai bendravo su kaimieA?iais, o iA?tikus bAi??dai visada padAi??davo. Daug kAi?? byloja faktas, kad komunistams net kelis mano senelAi??s brolius ir seseris iA?trAi??mus A? SibirAi??, MilvydA? kaimo A?monAi??s rinkdavo pinigus, maistAi?? ir siA?sdavo jiems.

Kaip atsitiko, kad jAi??sA? tAi??vas, uA?augAi??s vis dAi??lto lenkakalbAi??je A?eimoje, be to, tais laikais, kai Lietuvoje buvo tiek daug lenkybAi??s, tapo aktyviu lietuvybAi??s rAi??mAi??ju, A?sitraukAi?? A? lietuviA? atgimimo sAi??jAi??dA??

Tai prasidAi??jo dar Ai??iauliA? gimnazijoje. IA? 30 klasAi??s mokiniA? tik 6 buvo lietuviai. Mano tAi??vas irgi laikAi?? save lietuviu. Ai??eA?etAi?? tA? lietuviukA? jis vadino ai??zaktyvia lietuviA?ka maA?umaai???. Jie gaudAi?? ir skaitAi?? slapta atgabentAi?? spaudAi??, VarpAi??, kuris tuo metu dar Ai??jo, kitAi?? nelegaliAi?? literatAi??rAi??, net Ai??mAi??si versti A?emaitAi??s raA?tus A? lenkA?, rusA? kalbas. Kai grafA? ZubovA? dvaruose GinkAi??nuose ir Aleksandrijoje vykdavo lietuviA?kos geguA?inAi??s, kur A?monAi??s A?nekAi??davosi, dainuodavo tik lietuviA?kai, ten dalyvaudavo ne tik mano tAi??vas, bet ir vyresnysis jo brolis Kazimieras, dvi seserys. Visi jie draugavo su broliais BirA?iA?komis, lankiusiais tAi?? paA?iAi?? gimnazijAi??. Pagarba ir meilAi?? lietuvybei ypaA? sustiprAi??jo, kai geguA?inAi??se pradAi??jo lankytis tokios asmenybAi??s kaip Juozas Tumas-VaiA?gantas, pasakAi??s ugningAi?? kalbAi??, kuri visiems padarAi?? milA?iniA?kAi?? A?spAi??dA?. Beje, tuose tautiA?ka dvasia persmelktuose jaunimo susibAi??rimuose lankydavosi ir Vincas MickeviA?ius-Kapsukas, tada nusiteikAi??s kaip ir kiti patriotiA?kai. DAi??dAi?? Kazys paskui stebAi??josi, kaip komunistai sugebAi??jo jA? prisivilioti.

Patriotines mano tAi??vo nuostatas dar labiau sustiprino ekskursijos pAi??sA?iomis po LietuvAi??. ai??zAktyvi tautinAi?? maA?umaai??? nuAi??jo iki KurtuvAi??nA?, kur susitiko su Povilu ViA?inskiu, vAi??liau apsilankAi?? Tado Daugirdo dvare, pasiekAi?? Dionizo PoA?kos Baublius, Ai??atrijos kalnAi??, palei DubysAi?? keliavo iki Nemuno, iA? kur garlaiviu nuvyko A? KaunAi??, iA? ten traukiniu A? VilniA?, uA?suko ir A? Trakus. TAi??vas vAi??liau raA?Ai??, kad A?i ekskursija sustiprino jo patriotizmAi?? ir teigiamai paveikAi?? sveikatAi??.

Kas paskatino filosofijos A?A?ymybAi?? Ai??alkauskA? intensyviai propaguoti krikA?A?ionybAi??s tiesas ir kurti ateitininkA? ideologijAi???

Jis augo ir brendo A?eimoje, kuriai nekAi??lAi?? abejoniA? du dalykai: krikA?A?ioniA?kas katalikA? tikAi??jimas ir lietuvybAi??. Ateitininkai buvo tik viena iA? tAi??vo veiklos sriA?iA?, anaiptol ne pagrindinAi??. ArtAi??jo reorganizacinis ateitininkA? suvaA?iavimas 1927 m. Palangoje. JA? ideologijos principus tAi??vas buvo parengAi??s iA? anksto ir argumentuotai juos iA?dAi??stAi?? suvaA?iavime. Tai, matyt, lAi??mAi??, kad buvo iA?rinktas AteitininkA? federacijos vadu. AteitininkA? idAi??joms anuomet pritarAi?? daugelis jo biA?iuliA?, kuriA? jis turAi??jo tikrai nemaA?ai. Beje, didA?iuma Laikinosios vyriausybAi??s nariA? buvo ateitininkai.

TaA?iau savo gyvenimo uA?duotA? jis, dar studijuodamas Ai??veicarijoje, suformulavo taip: ai??zTautos ugdymas per filosofijAi??.ai??? Ateitininkai buvo tik viena to ugdymo dalis. Be to, jis bendravo ir su skautais, juk net 70 proc. ateitininkA? anuomet buvo ir skautai. TaA?iau po 1926 m. perversmo, kai tautininkA? reA?imas skautus faktiA?kai suvalstybino, tAi??vas nuo jA? nutolo, nes, anot jo, tautininkai skautus pavertAi?? savo rezervu. DAi??l to manAi??s A? vilkiukus nepasiuntAi?? (A?ypsosi).

Istorikai, kiti mokslininkai, nagrinAi??jantys Ai??alkauskio nuveiktus darbus, pripaA?A?sta, kad be jo bAi??tA? sunku net A?sivaizduoti XX a. pirmosios pusAi??s Lietuvos intelektualinA? gyvenimAi??. JAi??sA? A?eima tarpukario nepriklausomybAi??s metais puoselAi??jo tradicijAi?? burti inteligentus, kad jie diskutuotA? valstybei svarbiais klausimais. Kas rinkdavosi tAi??vA? namuose Kaune? Kokie A?monAi??s labiausiai A?strigo atmintin?

A?inoma, visA? gal neprisiminsiu. Ateidavo filosofA?, politikA?, raA?ytojA?. Beje, tAi??vas palaikAi?? puikiausius santykius ir su prieA?ingA? paA?iAi??rA? A?monAi??mis, pavyzdA?iui, su profesorium Jonu Vabalu-GudaiA?iu, kuris vAi??liau, sovietmeA?iu, vadintas mokslinio ateizmo pradininku. Taip pat su Tadu Ivanausku, nors jis, gamtininkas natAi??ralistas, laikAi??si evoliucionistinio poA?iAi??rio, tad vargu ar buvo tikintis. Su visais rasdavo kalbAi?? ir temA? diskusijoms. KartAi?? per mAi??nesA? tAi??vo kabinete susirinkdavo apie 10ai??i??12 A?moniA?. Tarp jA? ai??i?? profesorius Juozas Eretas, iA?kilus Lietuvos ir Ai??veicarijos mokslininkas, politikas, visuomenAi??s veikAi??jas, filosofijos daktaras, literatAi??ros istorikas, pats artimiausias tAi??vo draugas Kazys PakA?tas, A?ymus geografas, politikas, raA?ytojas, keliautojas, irgi studijavAi??s Ai??veicarijoje. Garsus jo teiginys ai??zNegalAi??dami kiekybe susilyginti su savo gausingais kaimynais mes privalome pakelti kiekvieno lietuvio kokybAi??ai??? aktualus iki A?iol. DaA?nai lankydavosi broliai BirA?iA?kos, Levas Karsavinas, filosofas, klasikinAi??s filologijos tyrinAi??tojas, VDU ir Bonos universitetA? profesorius Vladimiras Ai??ilkarskis. Suprantama, ateidavo ir Antanas Maceina, tAi??vo mokinys, vAi??liau jaunas dAi??stytojas, beje, vienintelis be barzdos, kuriAi?? anuomet uA?siaugindavo beveik visi. Tuose susitikimuose man, dar vaikui, leisdavo dalyvauti, taA?iau liepdavo netriukA?mauti, nAi?? A?odA?io nepratarti.

Ai??alkauskis troA?ko Lietuvos visuomenAi?? matyti kAi??rybingAi??, veikliAi??, ai??zgyvos dvasiosai???. Niekada nepalaikAi?? jokios kraA?tutinAi??s ideologijos, radikalizmo, ksenofobijos, apskritai nepagarbos A?mogui, neiA?siA?adAi??jo demokratiniA? vertybiA?, neapleido Lietuvos, nors buvo kvieA?iamas dAi??styti uA?sienyje. MAi??sA? kultAi??ros, mokslo, politikos A?mones jis tarsi A?pareigojo puoselAi??ti visuomenAi??s dvasines vertybes. Kokias dar jo skelbtas mintis laikote itin svarbiomis, A?velgiant iA? A?iA? dienA? perspektyvos?

Kazys PakA?tas, sudAi??tingais 1940 m. pasitraukAi??s iA? Lietuvos, labai kvietAi?? tAi??vAi?? su A?eima vykti A? AmerikAi??, kur jam buvo jau numatyta profesoriaus vieta PrancAi??zA? universitete, net atsiuntAi?? kelionei didelAi?? pinigA? sumAi??, bet tAi??vas padAi??kojAi??s tuoj pat grAi??A?ino jAi?? siuntAi??jui ir nAi?? nesuabejojAi??s liko TAi??vynAi??je.

Vertas dAi??mesio jo poA?iAi??ris A? partijas. Nors daugelis manAi?? tAi??vAi?? esant krikA?A?ioniA? demokratA? partijos A?alininku, jis pabrAi??A?davo esAi??s nepartinis. Krikdemai buvo turbAi??t tolerantiA?kiausia iA? to meto partijA?, daug kuo jam artimi, bet laiA?ke Antanui Smetonai jis vis dAi??lto raA?Ai??: ai??zNesidA?iaugA?iau, jei A? valdA?iAi?? ateitA? krikA?A?ionys demokratai, ir neliAi??dAi??A?iau, jei iA? jos iA?eitA? tautininkai.ai??? Labai grieA?tai kritikavo tautininkA? reA?imAi?? nuo pat puA?o 1926 m. gruodA?. BarAi?? tiek ateitininkus, kurie prie jA? prisidAi??jo, tiek krikdemus. Su pagrindiniu jA? ideologu, A?emAi??s reformos autoriumi kunigu Mykolu KrupaviA?iumi tAi??vas daug diskutuodavo.

Ai??domus dalykas, A? kurA? iki A?iol neatkreiptas deramas dAi??mesys: 1936 m. KatalikA? mokslA? akademijoje darydamas praneA?imAi?? ai??zIdeologiniai dabarties kriziA? pagrindai ir katalikiA?koji pasaulAi??A?iAi??raai??? tAi??vas analizavo ano meto kriziA? prieA?astis, kurios dabar paA?iu liAi??dniausiu bAi??du pasitvirtina. PagrindinAi??mis prieA?astimis jis laikAi?? liberalizmAi?? ir principinA? ekonomizmAi??, kai viskas priklauso nuo ekonomikos ai??i?? jei situacijAi?? reguliuoja laisvoji rinka, tai esAi?? viskas gerai. Ai??itokios nuostatos daug kas laikosi ir A?iandien. Liberalioji demokratija, jo teigimu, anksA?iau ar vAi??liau iA?sigimsta arba A? kraA?tutinAi?? kairAi??, tai yra bolA?evizmAi??, kaip Rusijoje, arba A? kraA?tutinAi?? deA?inAi??, tai yra nacizmAi??, kaip Vokietijoje. Tai irgi pasitvirtino. Su laukiniu kapitalizmu tAi??vas nesusidAi??rAi??, o tai treA?ioji iA?sigimimo prieA?astis.

Ai??alkauskis mirAi?? anksti, sulaukAi??s vos 55 metA?. KokA? jA? prisimenate?

TAi??vas mirAi?? 1941-aisiais, kai man buvo 10 metA?. Gerai prisimenu, kad buvo tvirto, valingo charakterio ir tai padAi??jo jam grumtis su ligomis, kuriA? patyrAi?? daug ai??i?? sirgo dA?iova, turAi??jo net tris infarktus… Tiems, kurie susidurdavo su juo tik auditorijose, universiteto koridoriuose, jis atrodAi?? tarsi iA? kito pasaulio: dvasingas, susikaupAi??s. O namuose bAi??davo linksmas, nuolat A?ypsodavosi, kantriai atsakinAi??davo A? ai??zfilosofiniusai??? mano klausimus. Buvo paprastas, draugiA?kas A?eimos A?mogus ir labai geras tAi??vas. NemaA?ai pasiekti, o ir A?veikti ligas jam padAi??jo valinga nuostata laikytis geleA?inio reA?imo. Senelis gydytojas yra sakAi??s: ai??zJei ne tvirta Stasio valia, jis bAi??tA? mirAi??s jaunystAi??je.ai??? Ryte po pusryA?iA? tAi??vas dirbdavo savo kabinete, ten man buvo kategoriA?kai uA?drausta A?eiti, po pietA? ai??i?? trAi??ks plyA? valanda netrikdomo poilsio, tada eidavo skaityti paskaitA?. Kadangi daugelis studentA? dirbo, paskaitos vykdavo popiet arba pavakare. TreA?iadieniais grA?A?davo su prof. Eretu, kuris buvo jo ai??zinformuojanti sistemaai??? ai??i?? praneA?davo, kas vyksta A?alyje, nes tAi??vas neturAi??jo laiko sekti A?vykius, skaityti visus laikraA?A?ius.

Mane jis labai rimtai auklAi??jo. Kai neseniai per vienAi?? seminarAi?? pasakiau edukologams, kad gaudavau dirA?A?, visi akis stulpu pastatAi??: kaip A?manoma ai??i?? pagrindinis Lietuvos pedagogikos, edukologijos teoretikas lupdavo savo sAi??nA?! AA? jiems paaiA?kinau, kad labai gerai darAi??, jei turAi??A?iau vaikA?, irgi griebA?iau dirA?Ai?? dAi??l rimtA? prieA?asA?iA?. Svarbu, ar yra uA? kAi?? lupti ir kaip tAi?? paaiA?kini vaikui. TAi??vas elgdavosi labai pedagogiA?kai. Pirmiausia sakydavo: uA? tokA? nusiA?engimAi?? privalau tau A?krAi??sti. O bausdavo mane tik uA? vienintelA? dalykAi?? ai??i?? bet kokA? melAi??, tegu ir menkiausiAi?? prasilenkimAi?? su tiesa. Po ai??zprocedAi??rosai???, kai jau nebeverkdavau, pasisodinAi??s mane A?alia sakydavo: ai??zAi??krAi??A?iau tau, kad visAi?? gyvenimAi?? atmintum ai??i?? meluoti nevalia! Jeigu tai darysi, turAi??si daug vargo, niekas tavim netikAi??s.ai??? ViskAi?? paaiA?kindavo su meile, draugiA?kai. Bet kai A?aisdamas su degtukais vos nepadegiau virtuvAi??s, gavau barti, o lupti ai??i?? ne (juokiasi).

Ar okupacijos metais jAi??sA? tAi??vai nebuvo persekiojami? BolA?evikai turbAi??t laikAi?? jus ai??zpavojingais elementaisai??? tiek dAi??l kilmAi??s, tiek dAi??l mokslinAi??s, visuomeninAi??s katalikiA?kos veiklos ir apskritai paA?iAi??rA?.

Per pirmAi??jAi?? sovietA? okupacijAi?? nei tAi??vo, nei mamos nepriAi??mAi?? A? jokA? darbAi??. TAi??vas kelis kartus Ai??jo A? A?vietimo komisariatAi??, kuriam tada vadovavo Antanas Venclova, siAi??lAi??si gimnazijoje mokytojauti, nes apie dAi??stymAi?? universitete negalAi??jo net svajoti. GrA?A?davo A?ypsodamasis kaip visada, mama apsidA?iaugdavo ai??i?? na, turbAi??t sutarei su Venclova? O tAi??vas: ai??zNiekaip nepavyko. Tiesiog gaila buvo A?iAi??rAi??ti, kaip nepatogiai Venclova jautAi??si atsakydamas man, ir A?iaip, ir taip muistAi??si, iA?sisukinAi??jo visas paraudAi??s, esAi?? netinkama mano pasaulAi??A?iAi??ra, nors jis ir gerbia mane, bet mokytojauti neleis…ai??? Tada mama, kilusi iA? pasiturinA?iA? Ai??kininkA? PaltarokA?, baigusi VDU, be to, studijavusi tapybAi??, pradAi??jo vaikA?A?ioti ieA?kodama darbo, siAi??lAi??si dAi??styti lietuviA? kalbAi?? arba pieA?imAi??. Ai??vietimo komisaras tada buvo jau Liudas Gira. Jis elgAi??si su mama tiesiog chamiA?kai: net nepakviesdavo A? kabinetAi??, sAi??dAi??damas ant palangAi??s prieA?kambaryje aiA?kino, esAi?? mAi??sA? A?eimos ideologija yra labai kenksminga, Ai??alkauskio A?mona negali dAi??styti sovietinAi??je mokykloje. Materialiai mAi??sA? A?eimAi?? tada rAi??mAi??, be to, savo bute priglaudAi?? dAi??dAi?? Kazys. Gerokai vAi??liau mamai pavyko A?sidarbinti Vilniaus universiteto bibliotekoje.

mair mail lasix.

Ai??alkauskio skelbtos mintys darAi?? A?takAi?? visai Lietuvos A?viesuomenei, be to, ir A?iandien A? jas daug kas gilinasi, jas vertina idealistinAi??s krypties VakarA? Europos, net Amerikos intelektualai. O kaip tAi??vo paA?iAi??ros paveikAi?? jus?

Mokykloje mokiausi tikrai ne per geriausiai, buvau labai judrus, iA?siblaA?kAi??s. Su A?ia yda man teko grumtis ir studijA? metais, ir vAi??liau, kai jau dirbau mokslinA? darbAi??. Vis dAi??lto gimnazijAi?? baigiau su pagyrimu. VyresnAi??se klasAi??se pradAi??jau skaityti tAi??vo rankraA?A?ius. ViskAi?? filtravau per savo smegenis, kritiA?kai svarstydamas, kas man priimtina, o kas ai??i?? ne. Pagrindiniams tAi??vo teiginiams vis dAi??lto neradau jokios prieA?asties nepritarti, nes jie tvirtai, iA?mintingai argumentuoti, visos mintys aiA?kiai pagrA?stos. Taigi, galiu tvirtinti, kad mano pasaulAi??A?iAi??rAi?? iA?ugdAi?? tAi??vo mokslinis palikimas. Tiesa, tAi??vas prisipaA?ino gimnazijos laikais patyrAi??s religinAi?? krizAi??, net suabejojAi??s Dievo buvimu. AA? su tuo nesusidAi??riau, nors dAi??l kai kuriA? apeigA?, dAi??l liturgijos turAi??jau abejoniA?, gal ir A?iandien jA? likAi??, taA?iau principinAi?? pasaulAi??A?iAi??rAi?? perAi??miau iA? tAi??vo.

JAi??sA? A?eimos butas Vilniuje net ir gAi??dA?iu sovietmeA?iu garsAi??jo inteligentA? susibAi??rimais. Sklido kalbos, kad jAi??sA? mama, bAi??dama jau vyresnio amA?iaus, bet vis dar elegantiA?ka, daili moteris, sveA?ius vaiA?indavo tik savo gamintais skanAi??stais. KAi??A?iA? vakarienAi??s, net tada, kai komunistinAi?? valdA?ia grieA?tai draudAi?? religines A?ventes, pasikviesdavo kunigA?, tarp jA? ir iA? tremties grA?A?usA? monsinjorAi?? KazimierAi?? VasiliauskAi??. Kas dar sveA?iuodavosi pas jus?

GilA? A?spAi??dA? man paliko trys artimos mamos draugAi??s. Tai Jadvyga A?iurlionytAi??, jauniausia M. K. A?iurlionio sesuo, kurios prisiminimai dar nebuvo atiduoti spausdinti, o prie mAi??sA? stalo juos jau girdAi??jome. Ji pasakodavo nepaprastai gyvai, spalvingai. A?iurlionytAi?? tyrinAi??jo folklorAi??, o aA? 50 metA? dalyvavau etnografinAi??se ekspedicijose, rinkau tautosakAi??. Kol neturAi??jau magnetofono, dainA? tekstus tiesiog uA?siraA?ydavau, o melodijas stengdavausi A?siminti, taigi su A?iurlionyte turAi??davome kAi?? aptarti, jos nuomonAi?? man buvo labai svarbi. Svarstydavome, kaip dainos keiA?iasi, keliaudamos iA? lAi??pA? A? lAi??pas, ji buvo A?sitikinusi, kad nuo to dainos tampa tik dar tobulesnAi??s.

Kita nuolatinAi?? vieA?nia buvo BeatriA?Ai?? GrinceviA?iAi??tAi??. Mano kambaryje stovAi??jo pianinas ir ji, akompanuodama sau, dainuodavo ai??i?? pamenu tuos A?spAi??dingus koncertus.

Dar viena mamos draugAi?? ai??i?? ponia Eleonora A?arneckienAi??, buvusio ministro, ambasadoriaus Romoje A?mona, labai A?domiai pasakodavo apie savo gyvenimAi??. PrieA? karAi?? jai teko paA?inoti Mussolini, net kortomis su juo loA?usi. Ai??strigo skaudAi??s jos prisiminimai apie ilgus tremties metus prie Ledinuotojo vandenyno.

Pas mus lankydavosi daug A?moniA?. Vienas iA? tA?, su kuriais artimai biA?iuliavausi, ai??i?? Adolfas Raulinaitis, apie deA?imt metA? kalAi??jAi??s lageriuose, bet nepalauA?tas nei fiziA?kai, nei dvasiA?kai. Tai buvo A?viesi, iA?mintinga, aukA?tos kultAi??ros asmenybAi??. VAi??liau jis tapo Liaudies universiteto KultAi??ros fakulteto dekanu, daug prisidAi??jo prie TrakA? pilies atstatymo, be to, buvo aukA?tos klasAi??s paleografas ai??i?? senoviniA? lotyniA?kA?, lenkiA?kA?, vokiA?kA?, rusiA?kA? rankraA?A?iA? A?ifravimo specialistas. Ai??is nepaprastai iA?silavinAi??s A?mogus nuolat vieA?Ai??davo mAi??sA? namuose.

Ateidavo profesorAi?? Vanda ZaborskaitAi??, pas kuriAi?? mes irgi daA?nai sveA?iuodavomAi??s, tekstologas Aleksandras A?irgulys, vertAi??jas Dominykas Urba, profesorius Henrikas HorodniA?ius su A?mona, o atkAi??rus nepriklausomybAi?? ai??i?? Jadvyga ir Adolfas DamuA?iai, Juozas ir Ona Girniai, kunigas Vaclovas Aliulis ir kiti.

MAi??sA? bute, ypaA? per mamos vardines, susirinkdavo 30ai??i??40 A?moniA?, iA?tiesdavom stalAi??, turAi??jom net specialA? priedAi??lA? prie jo. Ypatingu sveA?iu laikAi??me didA?iulAi?? visA? susirinkusiA?jA? pagarbAi?? kAi??lusA? profesoriA? SerajAi?? Chan Ai??apA?alAi??, dvasininkAi??, pasaulinio masto tiurkologAi??, orientalistAi??, karaimA? tautinA? ir religinA? vadovAi??. Jis dirbo MokslA? akademijoje ir artimai draugavo su mano dAi??de Kaziu Ai??alkauskiu. Su profesorium Ai??apA?alu bendravau iki pat jo mirties. Tai buvo nepaprastai gilios rytietiA?kos kultAi??ros A?mogus. Per karAi?? jis kaip A?manydamas gelbAi??jo karaimus nuo naciA? represijA?. Ai??rodAi??, kad karaimai tiek antropologiA?kai, tiek etniA?kai, tiek pagal kalbAi?? yra tiurkA? giminAi??s, o jA? religija, nors turi A?iek tiek bendro su judaizmu, bet jam netapati. BAi??damas jau labai garbaus amA?iaus, Ai??apA?alas darAi?? nepaprastAi?? A?spAi??dA? savo iA?prusimu, intelektu. Ne veltui kadaise pats caras buvo iA?siuntAi??s jA? dirbti Persijos A?acho vaikA? auklAi??toju. Tikslas, A?inoma, buvo politinis ai??i?? norAi??ta suartinti RusijAi?? su Persija. Ai??apA?alas praleido ten ne vienus metus.

JAi??sA? butAi?? KGB tikriausiai laikAi?? ai??zliaudies prieA?A?, burA?uaziniA? nacionalistA?, kapitalizmo pakalikA? lizduai??? ir, be abejo, sekAi??. Ar toji ai??zprieA?iAi??raai??? labai slAi??gAi???

Dar ir A?iandien prisimenu, kaip mama uA?dAi??davo ant telefono net tris pagalves, o A?nekai pakrypus itin aA?tria politine tema, eidavom A? kitAi?? kambarA?, sandariai uA?darAi?? duris, kad kagAi??bistai negirdAi??tA?. Man, fizikui, tai atrodAi?? juokinga, nes po 1960 m. jau buvo infraraudonieji lazerio spinduliai, reikAi??jo vienAi?? iA? jA? tik nukreipti A? langAi?? ir viskAi?? lengvai iA?A?ifruosi. Neabejoju, kad buvome akylai stebimi. Juolab kad pas mus lankydavosi net partizanai. Vienas iA? jA?, padarAi??s man didA?iulA? A?spAi??dA?, buvo partizanA? pasiprieA?inimo pirmaisiais pokario metais organizatorius generolas VAi??tra ai??i?? Jonas Noreika. Jis buvo artimas mAi??sA? A?eimos draugas, labai gerbAi?? mano tAi??vAi??. Ir Ai??tuthofo lageryje jis elgAi??si didvyriA?kai, ir Lietuvoje. Kai grA?A?o iA? lagerio, buvo paimtas A? sovietA? kariuomenAi??, bet netrukus demobilizuotas, nes karas baigAi??si. Mano dAi??dAi?? Kazys, dirbAi??s MA bibliotekos juriskonsultu ir direktoriaus pavaduotoju Ai??kio reikalams, uA?leido jam juriskonsulto vietAi?? ai??i?? Noreika buvo baigAi??s ne tik karo mokyklAi??, bet ir teisAi??s fakultetAi??. DAi??dAi?? vertino jA? kaip vienAi?? gabiausiA? savo studentA?.

Likimas mane suvedAi?? ir su lakAi??nu Viktoru AA?mensku, kuris kartu su generolu VAi??tra buvo devynis mAi??nesius kankinamas saugumo rAi??siuose, paskui devynerius metus kalAi??jo lageryje. AA?menskas viskAi?? iA?tvAi??rAi??, neseniai A?ventAi??me jo A?imtmetA?. Nors tokio garbaus amA?iaus, A? iA?kilmes jis atAi??jo su lakAi??no uniforma ir visa atributika.

UA?sukdavo pas mus beveik visi to meto disidentai, tarp jA? ai??i?? NijolAi?? SadAi??naitAi??, kunigas Alfonsas Svarinskas, daugelis iA? A?arneckiA? giminAi??s. Mielas ir daA?nas mAi??sA? sveA?ias buvo kunigas Vasiliauskas, po A?iaurios tremties A? Rusijos anglies kasyklas, po priverstinio gyvenimo Latvijoje pagaliau sugrA?A?Ai??s A? LietuvAi??. Nepaprastai tolerantiA?kas, draugiA?kas A?mogus.

Diskutuodavome, A?nekAi??davomAi??s A?vairiausiomis temomis: apie kultAi??rAi??, istorijAi??, literatAi??rAi??, filosofijAi?? ir, A?inoma, apie politikAi??, sovietinAi??s santvarkos absurdAi??.

Tad kaip jums pavyko iA?vengti areA?to, tremties?

Manau, mAi??sA? nesuAi??mAi?? ir neiA?veA?Ai?? todAi??l, kad vokieA?iA? okupacijos metais dAi??dAi?? Kazimieras nuo naciA? gelbAi??jo A?ydus, o karui pasibaigus sovietA? represinAi??se tarnybose jA? dirbo nemaA?ai. MAi??sA? name vokieA?iA? laikais gyveno Vilniaus apskrities ar miesto, tiksliai neA?inau, vienas iA? virA?ininkA?, rodos, Kovera. Jis turAi??jo lietuviA?kA? pasA? blankA? ir kartu su mano dAi??de vietoj A?ydiA?kA? A?raA?ydavo lietuviA?kas pavardes. Su tokiais dokumentais iA?siA?sdavo A?ydus A? kaimAi?? pas patikimus A?mones. Ai??itaip juos iA?gelbAi??davo, o tai, esu A?sitikinAi??s, vAi??liau, jau rusA? okupacijos metais, padAi??jo mAi??sA? A?eimai iA?vengti kalAi??jimo ir Sibiro.

generic drugs with out prescription.

Kaip manote, kodAi??l mAi??sA? dienomis taip tolstama nuo Ai??alkauskio propaguotA? dvasiniA? vertybiA?? Gal tapome visai nebeatsparAi??s pinigA?, linksmybiA? kultui? KodAi??l taip lengvai pasiduodame kai kuriA? politikA?, A?iniasklaidos manipuliacijoms? Nejau iA? tikrA?jA? dauguma lietuviA? ai??i?? mulkiai, trokA?tantys, kaip teigia A?iniasklaida, tik lAi??kA?tA?, pigaus skonio TV laidA?, skaitantys tik kriminalinius spaudos puslapius, kur apraA?inAi??jami nuA?udymai, prievartavimai? Kaip jAi??s vertinate dabartinAi?? mAi??sA? visuomenAi???

Daug esu galvojAi??s apie tai. Padariau aiA?kiAi?? iA?vadAi??: A?iandien tiek visuomenAi??, tiek valdA?ia laikosi principo ai??i?? jei bAi??tA? pinigA?, viskAi?? iA?sprAi??stume. Netiesa! Toks principinis ekonomizmas ai??i?? nesAi??monAi??! Aukso verA?io garbinimas daro daug A?alos, o jis, deja, labai A?sigalAi??jAi??s. DAi??l pinigA? rezgamos intrigos, ieA?koma kompromatA?, atsiranda tarpusavio prieA?iA?kumas. PiniguoA?iai dAi??l pavydo ir konkurencijos irgi susvetimAi??ja. O tie, kurie vargsta skursdami, neturi nei noro, nei laiko A?moniA?kiems santykiams, rAi??pinasi, kad kaip nors pramistA?. Nesveikos konkurencijos esama ir tarp partijA?, ir partijA? viduje.

Kitas skaudulys ai??i?? moralAi??s nuosmukis. Ai??is reiA?kinys turi gilesnes A?aknis. Libertarizmas, t. y. kraA?tutinis liberalizmas, postuluoja absoliuA?iAi?? individo laisvAi??, o ji neleidA?ia jam A?sipareigoti nei konstitucijai, nei religijai, nei A?eimai, nei valstybei. PostmodernistinAi?? libertarizmo filosofija sukelia visiA?kAi?? chaosAi?? galvose. AA?iAi?? Dievui, kraA?tutiniA? liberalA? Lietuvoje dar nedaug, bet pasaulyje A?i tendencija jau ryA?kAi??ja. Ir mAi??sA? A?alyje bandoma propaguoti absoliuA?iAi?? individo laisvAi??. IA? to randasi godumas, smunka moralAi??. PramogA? industrija, popmenas gadina estetinA? skonA?. MenkAi??jant intelektui, visuomenAi?? lengvai pasiduoda manipuliacijoms, visAi?? informacijAi?? ima iA? televizijos, balsuoja uA? tuos, kurie daA?niau pasimaivo ekrane. Televizijos sukvailinti A?monAi??s lekia pirkti kuo daugiau daiktA?, nori vis daugiau ir vis primityvesniA? reginiA?. BAi??tent tai neA?a pelnAi??. O idealistas patriotas, tikras inteligentas ai??i?? menkas vartotojas. Ai??tai kodAi??l melagingai aiA?kinama, esAi?? A?iniasklaida tik pildo visuomenAi??s norus, derinasi prie jos skonio.

Bet kodAi??l mAi??sA? tautos A?viesuomenAi?? atrodo tarsi susigAi??A?usi? KodAi??l intelektualai nenubrAi??A?ia visuomenei A?viesesnAi??s perspektyvos, nesuteikia egzistencinAi??s vilties? Aplink girdime tik vaitojimus, kad Lietuva ai??i?? baisi A?alis, kad A?ia gyvena vieni niekA?ai, sukA?iai, savanaudA?iaiai??i?? Ar nepasigendate iA?mintingo, autoritetingo balso, kuris keltA? tautos dvasiAi???

Ai??viesuomenAi??, intelektualai A?iandien sudaro, deja, visiA?kai menkAi?? visuomenAi??s dalA?. Be to, nAi??ra ryA?kiA? asmenybiA?. Jei atsirastA? charizmatiA?kas A?mogus, sugebantis patraukti mases, daug kas pasikeistA?. Antai Brazauskas turAi??jo charizmAi??, gaila tik, kad jis vedAi?? dviprasmiA?kAi?? politikAi??. Gerai prisimenu, kaip jis sakAi??: ai??zJeigu iA?eis iA? Lietuvos tarybinAi?? armija, kas gi mus tada gins?ai??? Bet nuo ko gi, jei ne nuo tos armijos, reikAi??jo ir reikia mus ginti?

Inteligentijos pesimizmas ir pasyvumas man nepriimtinas. Ji tikrai turAi??tA? bAi??ti aktyvesnAi??. Intelektualai nieko nedaro, nes, matyt, yra A?sitikinAi??, kad viskas nupirkta ir nieko pakeisti neA?manoma. Tokias kalbas neretai girdA?iu iA? savo paA?A?stamA?. Bet vis dAi??lto ne viskas perkama ir parduodama. PavyzdA?iui, tokio entuziazmo ir pasiaukojimo, koks buvo 1989ai??i??1990ai??i??1991 m., nenupirksi uA? jokius pinigus.

Ai??KlausAi??te, kodAi??l A?monAi??s dabar tokie susvetimAi??jAi??, kodAi??l bendrumo jausmas, ypaA? tarp vyresnAi??s kartos, baigia iA?nykti? NeA?inau. MAi??sA? A?eimoje ir tarp mAi??sA? biA?iuliA? susvetimAi??jimo niekada nebuvo. Po mamos mirties bendravimas kiek prigeso, nes iA?mirAi?? jos karta, manoji jau irgi iA?eina. Bet aA? su skautA? sAi??junga organizuoju paA?intinius seminarus didelAi??ms auditorijoms, rengiu diskusijas ai??i?? siauresniame bAi??relyje nagrinAi??jame mokslinius, filosofinius klausimus. Tarp dalyviA? daA?nai bAi??nu vyriausias, kiti ai??i?? pradedant nuo studentiA?ko amA?iaus. Svarbu pasiAi??lyti gerAi?? temAi??, tada atsiras susidomAi??jimas ir uA?simegs bendravimas. SusvetimAi??jimas iA?nyksta, kai A?monAi??s remiasi bendromis vertybAi??mis, bendra pasaulAi??A?iAi??ra, kai juos sieja suvokimas to, kas blogo vyksta aplinkui, kokios grAi??smAi??s kyla tautai, valstybei, ir ieA?koma bAi??dA? tam blogiui A?veikti. Jei nieko nedarysime, abejingai plauksime pasroviui, mAi??sA? tauta, valstybAi?? tikrai atsidurs ant iA?nykimo slenksA?io. Vis dAi??lto tikiu, kad iA?liksime, laikui bAi??gant, daugelis dalykA? keisis A? gerAi??jAi?? pusAi??. Kad A?lugs SovietA? SAi??junga, irgi niekas nebesitikAi??jo, taA?iau A?is stebuklas A?vyko.

Kita vertus, yra daug nepaprastai A?viesiA?, A?auniA? A?moniA?, kurie atkakliai siekia mokslo ar verslo aukA?tumA?, rAi??pinasi ne tik asmeniniais, bet ir Lietuvos reikalais. Apie juos per maA?ai A?inome, bet jAi??s tikriausiai daA?nai susiduriate su tokiais?

SimfoniniA? koncertA? salAi??s bAi??na pilnos, baA?nyA?ios per sekmadienio miA?ias ai??i?? taip pat. YpaA? Vilniaus bernardinA? baA?nyA?ioje gausu jaunimo. Yra daug puikiA? jaunuoliA?, kurie nepaprastai iA?prusAi??, visapusiA?kai lavinasi. Teko bendrauti su TarptautiniA? santykiA? instituto studentais, maloniai nustebino, kokie jie A?viesuoliai. Kitas pavyzdys: Kovo 11-Ai??jAi?? mudu su A?mona lankAi??mAi??s jaunimo organizacijos ai??zPro Patriaai??? renginyje ai??i?? susidarAi?? A?spAi??dis, kad tai graA?i uA?uomazga su puikia ateities perspektyva.

Esate sveiko gyvenimo bAi??do A?alininkas: nevartojate alkoholio, nerAi??kote, iki A?iol aktyviai dirbate protinA? darbAi??, raA?ote straipsnius. Daug sportavote, o ir dabar kartais matau jus su kuprine ant peA?iA?, su sportine apranga kaA?kur susiruoA?usA?. KAi?? patartumAi??te kitiems, remdamasis savo patirtimi?

Dar prieA? ketverius metus buriavau, slidinAi??jau, anksA?iau laipiojau A? kalnus. Atsisveikinti su jais mudu su A?mona nukeliavome net A? NorvegijAi??. Ilgai slidinAi??jau kalnA? slidAi??mis SapieginAi??je ir Karpatuose. Buriavau ir slidinAi??jau iki 77 m. amA?iaus. A?aidA?iau lauko tenisAi??. ApAi??jau pAi??sA?iomis didA?iAi??jAi?? dalA? Lietuvos, rinkdamas tautosakAi??. Dar ir dabar pas mus A? sveA?ius ateina A?moniA?, su kuriais ne tik diskutuojame, bet ir padainuojame.

Jaunimui patariu aktyviai sportuoti, bet nepamirA?ti, kad bAi??tina treniruoti ne tik raumenis, o ir smegenis. Kaip tAi?? daryti? PaprasA?iausias bAi??das ai??i?? skaityti rimtas knygas. TaA?iau ne formaliai, o mAi??stant, A?sigilinant. AA? pirmiausia perbAi??gu akimis tekstAi??, kad nusprAi??sA?iau, ar verta tAi?? knygAi?? skaityti. Jei taip, tada skaitau atkreipdamas dAi??mesA? A? svarbiausius teiginius, juos pabraukdamas ar kitaip paA?ymAi??damas.

Beje, turbAi??t nedaugelis A?ino, kad smegenA? darbas gali padAi??ti atlaikyti baisiausius kankinimus. Antai iA?kilus filosofas ir teologas profesorius Pranas Kuraitis patyrAi?? siaubingas kanA?ias KGB kalAi??jimo rAi??siuose, kur iA?tisus mAi??nesius buvo laikomas absoliuA?iai izoliuotas, visiA?koje tamsoje. Anot psichologA?, A?mogus pajAi??gia tai iA?tverti ilgiausiai savaitAi??. TaA?iau kunigas Kuraitis, ai??i?? jis man pats pasakojo, ai??i?? uA?sibrAi??A?Ai?? tikslAi?? nepasiduoti. Kad neiA?protAi??tA?, kasdien mintyse visapusiA?kai gvildendavo kokA? nors filosofijos klausimAi??. Tai padAi??jo jam atsilaikyti ai??i?? liko gyvas ir sveiko proto.

Ai??Antras smegenA? treniravimo bAi??das ai??i?? sekti mokslo naujienas, bandyti jas perprasti. AA? informacijos semiuosi internete. TreA?ias metodas, neleidA?iantis smegenims atbukti, ai??i?? tai raA?ymas. KAi?? tik baigiau raA?yti pradinAi?? medA?iagAi?? amerikieA?iA? rengiamam tinklalapiui, kuris bus skirtas mano tAi??vui, jo veikalams. Pasirengti turAi??jau visapusiA?kai, dar kartAi?? gilinausi A? jo mintis, A? kai kAi?? paA?velgiau kritiA?kai. O dabar rengiu straipsnA? apie terminus, sAi??vokas ir jA? vartojimAi??. Taigi, domiuosi ne vien fizika ir ne vien Stasio Ai??alkauskio filosofija (smagiai juokiasi).

DAi??koju uA? pokalbA?.