Interviu su Vidu MaA?iuliu. 45-eri metai su A?urnalistika

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Interviu
AUTORIUS: DeimantAi?? DaugintytAi??
DATA: 2012-11

Interviu su Vidu MaA?iuliu. 45-eri metai su A?urnalistika

DeimantAi?? DaugintytAi??

Vidas MaA?iulis ai??i?? televizijos A?urnalistas, Lietuvos A?urnalistA? sAi??jungos Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas. Apie dalyvavimAi?? projekte AKIM, jo ilgametAi?? veiklAi?? A?iniasklaidoje, dabartinAi??s A?urnalistikos padAi??tA? domAi??josi DeimantAi?? DaugintytAi??.

Dalyvaujate projekte ai??zAukA?tosios kultAi??ros impulsai mokyklomsai??? (AKIM). Kuriose mokyklose lankAi??tAi??s, kokius mokinius sutikote ir kuo jie domAi??josi? Kaip vertinate jaunosios kartos pilietinA? pasirengimAi??, jA? socialinA? aktyvumAi???

Per keturias deA?imtis A?urnalistinAi??s veiklos metA? AKIM projektas pirmAi??kart privertAi?? mane susitikti su gimnazistais ir viduriniA? mokyklA? vyresniA?jA? klasiA? auklAi??tiniais. Tai lyg skolos grAi??A?inimas uA? tai, kad man gyvenime padAi??jo apsisprAi??sti, pasirinkti, pasiekti. Kulautuvos vidurinAi??je mokykloje, kuriAi?? aA? baigiau, kasmet lankydavosi daug kAi??rybiniA? A?moniA?, besigydanA?iA? TUB sanatorijoje. Tuometinio Lietuvos radijo ir televizijos diktoriaus Vytauto Kybarto A?taigAi??s A?odA?iai apie darbAi?? ir gyvenimAi??, jo skaitomos eilAi??s ai??i?? A?kvAi??pAi?? ir paskatino mokykloje rengti vietines radijo valandAi??les, fotografuoti, net suvaidinti rajoninio laikraA?A?io korespondento rolAi?? V. MiliAi??no pjesAi??je ai??zAi?? pakalnAi??ai???, paskui baigti A?urnalistikos mokslus. Ai??tai dAi??l ko su noru ir A?kvAi??pimu skubAi??jau A? AKIM pamokas.

Pirmiausia pasiekiau SkuodAi??, ai??zpamirA?tAi??ai??? A?emaitijos kampelA?, nes PlungAi??s sankryA?oje yra nuorodos tik A? MaA?eikius, Ai??iaulius ir PalangAi??. TaA?iau jau per pirmAi??jAi?? pamokAi?? supratau, kad internetinAi??je Lietuvoje nAi??ra ir negali bAi??ti provincijos. Ir mieste, ir kaime gyvena tokie patys smalsAi??s moksleiviai, kuriems nesvetima yra meninAi?? kAi??ryba ir jos autoriai. Po teminAi??s pamokos ai??zMoksleiviA?kos A?urnalistikos laisvAi?? ir atsakomybAi??, moraliniA? ir etiniA? nuostatA? paA?eidimas ir kaip jA? iA?vengtiai???, erdvioje PranciA?kaus A?adeikio gimnazijos salAi??je visAi?? valandAi??, jau dalyvaujant dviems A?imtams skuodiA?kiA? (kaip vAi??liau ir Alytaus ai??zAi??altiniA?ai??? pagrindinAi??je mokykloje), diskutavome apie kAi??rybAi??, A?mogiA?kAi??sias vertybes, A?iniA? siekimAi??, gerumo ir atkaklumo saviugdymAi?? jaunystAi??je. Ai??domus ir malonus reiA?kinys: A?inomA? A?moniA? vardais pavadintose A?alies A?vietimo A?staigose vyrauja labai kAi??rybinga dvasia.

PanevAi??A?io Juozo Miltinio gimnazijoje, Igliaukos Anzelmo MatuA?io ir KlaipAi??dos VydAi??no vidurinAi??se mokyklose AKIM pamokA? metu buvo rimtis ir susikaupimas, aktyvus bendravimas. Moksleiviai nori ir yra pasiryA?Ai?? siekti profesiniA? aukA?tumA?. KlaipAi??dos Rubliovo pagrindinAi??s mokyklos deA?imtokai, kurie yra A?vairiA? tautybiA?, taA?iau taisyklingai, be akcento kalba lietuviA?kai, po ai??zA?urnalistinAi??s pamokosai??? ilgai ai??zkonsultavosiai???, kaip ir kur jiems geriau siekti reA?isieriaus, A?urnalisto ar dailininko profesijos. SmalsAi??s ir Ai??irvintA? rajono BartkuA?kio pagrindinAi??s mokyklos moksleiviai, kuriA? pusAi?? yra lenkai. TaA?iau tautinAi??s nesantaikos, kaip teigAi?? mokyklos direktorAi??, nAi??ra nei mokykloje, nei aplinkiniuose kaimuose ir gyvenvietAi??se. Tik politikai, jeigu reikia, ai??zieA?ko ir randaai??? negatyviA? apraiA?kA?.

BaigAi??s A?urnalistikos studijas likote A?ioje srityje. Kuo patraukAi?? A?io darbo specifika? Ar nemAi??stAi??te iA?bandyti kitA? sriA?iA??

KonkreA?iais pavyzdA?iais jauniesiems pamokos dalyviams siAi??lau profesijAi?? rinktis ne pagal tAi??vA? siAi??lymus ar savus iA?skaiA?iavimus, kur bus galima daugiau uA?dirbti, bet pagal sielos ir A?irdies A?auksmAi??. Tas vidinis A?mogaus balsas (gal tai ir yra paA?aukimas) ai??i?? niekada nesuklys, o jo pakuA?dentas kelias bus A?veiktas, ir nebus sunku, o malonu ir gera juo eiti. IA? dvideA?imties Vilniaus universiteto Kauno fakultete pradAi??jusiA? studijuoti A?urnalistikAi??, profesionalais liko vos trys. Vieni iA? karto suprato, kad ta profesija ne jiems, kiti ai??i?? neiA?laikAi?? universitetiniA? mokslA? ar gamybinAi??s praktikos reikalavimA?, treti paliko redakcijas dAi??l materialiniA? iA?skaiA?iavimA?, nes kitur ai??zvaldiA?kAi??ai??? buvo galima greiA?iau gauti…

Tik to paA?aukimo, gimusio mokyklos suole dAi??ka, po keliA? mAi??nesiA? sukaks keturiasdeA?imt penkeri, kai aA?, kaip ir A?mona, gyvename su A?urnalistika. Trejus metus palikau Kauno rajono laikraA?tyje, trisdeA?imt penkerius ai??i?? Lietuvos televizijoje, o pastarAi??jA? deA?imtmetA? ai??i?? prodiuserinAi??je ai??zKetvirtojoje valdA?iojeai???. Nesutaupiau tAi??kstanA?iA?, nepasistaA?iau namo, bet esu turtingas ir laimingas, nes A?urnalistikos dAi??ka daug pamatyta, patirta, sutikta, iA?mokta. Gal kai kam ir kasdienio kAi??rybinio darbo vaisiai patiko? YpaA? Atgimimo laikA? A?urnalistika, kai Lietuvos televizijoje penkerius metus su kolegomis rengiau autorinAi?? publicistinAi?? laidAi?? ai??zSekmadienio rytAi??ai???. Tikrai tautiA?kAi?? programAi?? kAi??rAi??me ne pagal nurodymus ai??ziA? virA?ausai???, bet pagal savo A?sitikinimus ir supratimAi??. Buvo daug gAi??rio ir drAi??siA? mAi??sA? tautos istorijos pavyzdA?iA?. Tada visi buvome vieningi, tAi??kstanA?iai rinkosi A? mitingus, niekas niekam nieko nepavydAi??jo. PrieA?ingai, be akcijA?, savanoriA?kai A?monAi??s aukojo pinigus SAi??jAi??dA?iui, neA?Ai?? A? labdaros A?staigas maisto produktus ir rAi??bus.

Po 1991-A?jA? sausio 13-osios A?vykiA?, kai A? KaunAi?? persikAi??lAi?? ir Lietuvos televizija, A?monAi??s dovanojo vaizdo kasetes, net videokameras, kad bAi??tA? su kuo ir kur A?amA?inti tAi?? istorinA? laikAi??, atneA?usA? Lietuvai LaisvAi?? ir skaudA?ius praradimus. TaA?iau greitai mes Ai??mAi??me prarasti tautinAi?? vienybAi??. Jeigu A?urnalistas paruoA?ia pokalbA? su vienais, jA? vadina ai??zdeA?iniuojuai???, kalbina eteryje kitus ai??i?? jis jau kairiA?jA? ai??zpakalikasai???. NejuA?iom gimAi?? ai??zsaviai??? ir ai??zsvetimiai???, ai??zgeriejiai??? ir ai??zblogiejiai???, priklausomai nuo to, kam A?iniasklaida tarnauja… 1992-A?jA? vasarAi??, rinkimA? A? Lietuvos SeimAi?? dienAi??, iA? Kauno buvo parodyta paskutinAi?? televizijos laida ai??zSekmadienio rytAi??ai???.

BAi??tent tada pasirinkote sporto A?urnalistikAi??? Ar tikrai sportas vienija, teikia vienybAi??s jausmAi?? tautai?

Ir taip, ir ne. TarybinAi??s Lietuvos metais svarbiausia uA?duotis A?urnalistams buvo socialistinis lenktyniavimas ir jA? spartuoliA?, penkmeA?io planA? bei partijos politikos propaganda. KultAi??ra, menas, net ir profesionalusis sportas A?iniasklaidai buvo treA?iaeilis dalykas. TodAi??l kaip gaivaus oro gurkA?nis auksinio ai??zA?algirioai??? laikais Kauno sporto halAi??je prieA? krepA?inio rungtynes, pertraukA? metu ir joms pasibaigus mano ruoA?ti ai??zTaim-autai??? pokalbiai. Juos lygiai prieA? dvideA?imt metA? pakeitAi?? autorinAi?? laida Lietuvos televizijoje ai??i?? ai??zKrepA?inio pasaulyjeai???. PrieA? 90 metA? Lietuvoje pradAi??tas A?aisti krepA?inis buvo ir liko tautAi?? vienijanti sporto A?aka. Pradedant Lietuvos vyrA? krepA?inio rinktine, kuri 1937 ir 1939 metais iA?kovojo Europos meisteriA? vardus, 1985ai??i??1987 metais, kai ai??zA?algirisai??? parklupdAi?? Maskvos CASK krepA?ininkus ai??i?? karininkus ir triskart tapo tuometinAi??s didA?iosios valstybAi??s nugalAi??tojais, ir baigiant 2003 metais, kai treA?iAi??kart Lietuvos vyrai Stokholme laimAi??jo Europos A?empionatAi?? ai??i?? vAi??l iA?aukA?tinAi?? savo gimtinAi??. Ir dabar oranA?inio kamuolio didA?iavyrai labiausiai pasaulyje primena LietuvAi??. KrepA?inis buvo, yra ir liks savotiA?ka mAi??sA? tautos vizitine. Laisvos Lietuvos A?aidAi??jai ir treneriai pasklido po pasaulA?, o mes priimame uA?sienieA?ius. Sportas negali suartinti tautA?. To A?rodymas ai??i?? vietinAi??s ai??zA?algirioai??? ir ai??zLietuvos rytoai??? varA?ybos, jA? pergalAi??s ar pralaimAi??jimai kiekvienAi??kart suprieA?ina kaunieA?ius ir vilnieA?ius.

Pastaruoju metu pasigirsta nusivylimo gaideliA?, esAi?? siekiama vien skandalingai praneA?ti apie A?vykius, tvyro konkurencija tarp A?iniasklaidos atstovA?. KAi?? pats manote apie dabartinAi?? A?urnalistikAi??? Ar skaitydamas / klausydamas A?urnalistA? parengtA? laidA? nejauA?iate agresijos, noro A?Ai??tbAi??t sukrAi??sti, pabrAi??A?ti neigiamus dalykus?

MAi??sA? A?iniasklaida lyg tas vilkA?unis, kuris buvo pririA?tas prie bAi??dos ir tik lojo, kol nenutrAi??ko nuo grandinAi??s. Tada puolAi?? ir kando visiems iA? eilAi??s. Lietuvos A?urnalistai, 50 metA? tarnavAi?? vienai partijai ir vienai tiesai, nepriklausomoje Lietuvoje pasijuto ne tik informatoriais, bet ir tyrAi??jais, advokatais, prokurorais, teisAi??jais viename asmenyje. Spauda, radijas ir televizija tapo privatininkA?, kuriems svarbAi??s ir savi interesai, verslu. Kuo toliau, tuo maA?iau yra objektyvios ir visapusiA?kai gyvenimAi?? atspindinA?ios A?urnalistikos. Norint suprasti tiesAi??, reikia A?iAi??rAi??ti ne vienos, o penkiA? televizijA? ruoA?iamas ir transliuojamas A?iniA? laidas, skaityti kelis laikraA?A?ius. Apskritai, A?ios profesijos tAi??sAi??jais jau tampa ne profesionalAi??s A?urnalistai, o tuA?A?iagalvAi??s, svetimus tekstus iA?mokusios ai??zpupytAi??sai??? arba aktoriai. TodAi??l ir televizijos rodo ne A?mogA? ir duonAi?? kasdienAi??, bet bruka suvaidintus reginius, pramogas. Ir dar visAi?? nusikaltimA? technologijAi??: nuo vagysA?iA?, prievartavimA? iki korupcijos, saviA?udybiA? ir A?moniA? skerdyniA?. Ir spaudoje, ir eteryje nebeliko gerA? naujienA? informacijA?, nes jos nedidina tiraA?A? ir reitingA?. GAi??ris, groA?is, A?moniA? tikAi??jimas, jA? viltis ir meilAi?? iA?nyko iA? A?urnalistA? kAi??rybos. Visi A?anrai suplakami A? vienAi??, nesupranti, kur A?inia ar nuomonAi??, paA?eidA?iama elementari A?urnalistinAi?? etika. O visagalis internetas ne tik sveikus, bet ir ligotus tautieA?ius padarAi??… komentatoriais. Nors nesugeba, bet raA?o, kAi?? nori ir kaip nori, visus ir viskAi?? niekina, net ragina neteisAi??tiems veiksmams. Ir nAi?? vienas tinklapis uA? tokiAi?? internautA? kAi??rybAi?? neatsako, A?meiA?ikus retai nubaudA?ia teisAi??sauga. Ir riedam A? pakalnAi??, nors turime ausis ir akis, bet esame kurti ir akli A?urnalistai, nes kaip tarybiniais laikais vAi??l vykdom A?iniasklaidos savininkA? ir jA? statytiniA? uA?sakymus, tenkinam jA? norus, taip prarasdami savo sAi??A?inAi??.

NeA?inia, kas ir kada pakels mAi??sA? A?alies A?urnalistikAi?? A? naujas aukA?tumas. Gal tie, kurie iA?vyko studijuot uA?sienin ir sugrA?A? gimtinAi??n su kitokiu poA?iAi??riu A? A?urnalistikAi??? Gal tie, kurie dabar dalyvauja pamokose ai??zAukA?tosios kultAi??ros impulsai mokyklomsai???? Jie kol kas tik stebi, A?iAi??ri, klauso, bet gal gretai su kAi??rybiniu polAi??kiu lAi??ks paskui savo savo svajoniA? paukA?tAi??, o jAi?? sugavAi?? ai??i?? A?velgs A? gyvenimAi?? kitaip nei mano karta. AKIM pamokA? dalyviai, kiekvienAi??kart iA? kAi??rybos A?moniA? dovanA? gavAi?? po tuA?inukAi?? ir bloknotAi??, tuA?A?iame lape pirmiausia ir A?raA?o savo svajonAi??s, kurios sieks gyvenime, vardAi??…