Ir toliau dirbame Lietuvai

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI
TEMA: Sovietika
AUTORIUS: Andrius UA?kalnis
DATA: 2012-05

Ir toliau dirbame Lietuvai

Andrius UA?kalnis

BAi??na, kad A?viesAi??s A?monAi??s neA?a A?viesAi??1. BAi??na, kad tamsAi??s A?monAi??s kalba, kalba, kalba ir, nepriklausomai nuo savo tamsybAi??s (o gal ir jos dAi??ka), paskleidA?ia A?viesAi??, nes nuo jA? juodA? minA?iA? aiA?kiau pasidaro skirti juodAi?? nuo balto.

A?ia aptariamoje knygelAi??je2 A?viesiais laikomi A?monAi??s skleidA?ia daugiausiai tamsybAi??. Knyga yra, labai trumpai tariant, penki A?vairaus banalybAi??s laipsnio tekstai, dar kartAi?? neA?spAi??dingai artikuliuojantys A?inomas tiesas arba tvirtinimus, pateikiantys abejotinAi?? statistikAi?? arba absoliuA?iai iA? pirA?to lauA?tas miesto legendas (ai??zmanoma, kad vien Londone yra daugiau nei 200 000 lietuviA?ai???, raA?o Viktorija DaujotytAi??-PakerienAi??, ai??i?? o kitur yra manoma, kad viso pasaulio pinigus kontroliuoja devyni A?ydA? bankininkai, pasislAi??pAi?? oloje, pridursiu aA?).

KnygAi?? apibendrinti labai lengva: Lietuvoje yra blogai ir eina tik blogyn, kultAi??ra griAi??na ir menksta, jai skiriama vis maA?iau pinigA?, ir todAi??l jAi?? pakeiA?ia komercinis A?lamA?tas, ir todAi??l visi iA?vaA?iuoja, ir todAi??l greitai Lietuvos neliks. KAi?? daryti, nAi??ra A?inoma, taA?iau knygos autoriai aiA?kiai neprieA?tarautA?, kad Seimas ir VyriausybAi?? pasirAi??pintA? dosniu finansavimu, kad bent jau tokie tekstai galAi??tA? bAi??ti raA?omi ir publikuojami daA?nai ir dideliais tiraA?ais (sovietiniA? sinekAi??rA? nostalgija sunkiasi iA? daugelio puslapiA?, kaip drumzlina nestipri kava sunkdavosi iA? Vilniaus darbo raudonosios vAi??liavos ir tautA? draugystAi??s ordinA? valstybinio V. Kapsuko universiteto bufetA? kavos aparatA?; ta LSSR akademinio skonio kava iA? A?varplAi??tA? puodeliA? iA?penAi??tos beveik visos knygelAi??s mintys, jos skystos ir perregimos, kaip tas gAi??rimas, kuris, jei be cukraus, kainuodavo viena kapeika pigiau).

TamsybAi?? knygelAi??je skleidA?iasi nuo paprastos, turginAi??s, Juozo Erlicko negudriuose antivakarietiA?kuose eilAi??raA?tukuose A?dainuotos ir pakartotos naujojoje tautosakoje ai??i?? tAi??kstanA?iuose interneto komentarA? (DaujotytAi??: ai??zemigruojama todAi??l, kad nebematoma ateities Lietuvoje nei sau, nei savo vaikamsai???, p. 37), iki tirA?tai tepamo anti-intelektinio A?Ai??toniA?ko nihilizmo, rusA? kalboje gerai apsakomo A?odA?iu ??Ni???i???????i???i??N????i??3, menanA?io didA?ius XX a. smalos maiA?ytojus, nuo buduliA? lyriko Vladimiro Majakovskio su jo eilAi??mis apie A?lykA?A?iAi??jAi?? AmerikAi??, iki moderniA? antikapitalistA? globAi??jo Juozo BaltuA?io (Arvydas Ai??liogeris: ai??zEkranas ir informacinAi?? technologija yra kaip tik anglosaksiA?kojo maA?ininio mentaliteto padarinys, lietuvio prigimtinA? mentalitetAi?? veikiantis tik destruktyviai, nes neA?mogiA?koji gamta, kurioje vyrauja gyvybAi??s principas, negali bAi??ti niekaip suderinta su mirties principAi?? A?gyvendinanA?ia maA?ina, juolab su jos koncentratuAi??ai??i?? informacijos nuodus spjaudanA?iu Ekranu, termobranduolinAi??mis bombomis arba Teslos elektromagnetinAi??mis patrankomisai???, p. 81).

KnygelAi?? paraA?Ai?? penki akademikai4, habilituoti daktarai, ir jA? akademiniai kredencialai yra atkartojami taip, kad ir norAi??damas nepraleisi priminimo apie tai, kas su tavim kalba. Anotacija, pagirtinai nudelbusi akis, pripaA?A?sta, kad A?ios A?A?valgos ai??znAi??ra iA?baigtas mokslinis darbasai???, ir tai yra A?velniai pasakyta, panaA?iai kaip teigiant, kad stoties uA?kandinAi??je mikrobangA? krosnelAi??je paA?ildytas vakarykA?tis kibinas nAi??ra penkiA? patiekalA? vakarienAi?? su gerai priderintais vynais.

Kuklumo atsargos nAi??ra begalinAi??s: ketvirto virA?elio tekstas (o koks gi bAi??A?iau kritikas, jei neperskaityA?iau ir jo!) gana tiesmukai nurodo, kad knygelAi??s mintys ai??zneatsitiktinaiai??? uA?gimAi?? MokslA? akademijoje ai??i?? ten pat, girdi, kur ir SAi??jAi??dis, ir Lietuvos nepriklausomybAi??s idAi??jos, suprask, A?ia mes jums A?pylAi??me iA? geriausios statinAi??s. Deja, sAi??saja neA?tikina: dulkAi??jimas ant vienos lentynos, sAi??dAi??jimas vienoje salAi??je ir vaikA?A?iojimas tais paA?iais koridoriais neA?skiepija nei dorybAi??s, nei iA?minties, nei minties gaivumo. Pol Potas, pavyzdA?iui, mokAi??si ParyA?iuje ir pAi??dino tomis paA?iomis gatvAi??mis, kaip ir A?viesiausi to meto protai, Mykolas BurokeviA?ius irgi ne tankA? gamykloje krimto mokslus ir gavo diplomAi??.

SAi??saja nesAi??A?ininga dar ir todAi??l, kad pats SAi??jAi??dis atsirado MokslA? akademijoje ne institucijos dAi??ka, o nepaisant jos didA?iausiA? pastangA? iA?sisukti nuo tokios A?lovAi??s, kurios ten toli graA?u niekas neieA?kojo. IA? knygelAi??s galima pagalvoti, kad MokslA? akademija anuomet buvusi vos ne laisvos minties A?idinys, kurios progresyvi vadovybAi?? tik ir svajojusi apie Lietuvos nepriklausomybAi?? ir kaip A?ia drAi??siau pasielgus, kad bAi??tA? A?vari sAi??A?inAi?? prieA? anAi??kus. Praeis dar keletas metA?, ir organizuoti mitingo prie Adomo MickeviA?iaus paminklo smerkAi??jai irgi A?liesis prie laisvAi??s atkAi??rAi??jA?, o kokia nors Oktiabrio OsipoviA?iaus Burdenkos Radijo matavimo prietaisA? gamykla irgi kalbAi??s apie tai, kad ai??zneatsitiktinaiai??? buvo A?sikAi??rusi Vilniuje, kur A? Gedimino pilies bokA?tAi?? pakilo trispalvAi??.

Gana komiA?kai atrodanA?ios pretenzijos A? institucinAi?? validacijAi?? yra vainikuojamos jau Prologe (taip, A?ia vainikAi?? reikia kabinti prie pamatA?, tai labai tinka tamsuoliA?kai leidinio prigimA?iai pabrAi??A?ti): pirmasis jo sakinys yra citata iA? ai??zLietuvos Respublikos Seimo 2011 m. geguA?Ai??s 19 d. nutarimuai??? patvirtinto MokslA? akademijos statuto ai??i?? tiems iA? mAi??sA?, kurie prisimena bet kurio leidinio A?A?angAi??, susiejanA?iAi?? bAi??simA? puslapiA? svarbAi?? su partijos suvaA?iavimo nutarimu arba Leonido IljiA?iaus BreA?nevo kalbos A?A?valga, A?is ritualinis knygos atidarymas iA?spaudA?ia dA?iaugsmo aA?arAi??.

Kas vertina knygAi?? pagal A?A?angAi??? A?inoma, tai bAi??tA? nerimta. PradAi??kite nuo pirmosios dalies, DaujotytAi??s teksto ai??zGrAi??smiA? yra visadaai???. Jis prasideda nuo daugtaA?kiais A?rAi??mintos raudos apie Ignalinos atominAi??s elektrinAi??s vieno vadovA? algAi??, padidintAi?? nuo 26 000 iki 29 000 litA?. PraktiA?kai vien A?i pastraipa atspindi viskAi??, kas bus toliau, ir toliau galima neskaityti.

Bet perskaitAi??s supranti, kad nuojauta neapgauna. Knyga yra mokytA? A?moniA? lAi??pomis iA?dAi??styta (deja, ne kAi?? vaizdingesne kalba nei komentarai po interneto portalA? straipsniais ar A?raA?ai supermamA? forumuose) sovietinAi??s nostalgijos kamuojamos, grieA?tai antivakarietiA?kos, antiamerikietiA?kos ir antikapitalistinAi??s, ligi A?iol dosniai iA?laikomos akademinAi??s grietinAi??lAi??s tautosaka. Ji sakosi kalbanti apie ai??zgrAi??smesai???, taA?iau pavarA?ius net ir paskubomis (o galima ir nepaskubomis ai??i?? tekstai pakankamai trumpi) aiA?kiai matyti, kad ji kalba ne apie grAi??smes, o apie baubus.

Tai yra bAi??tent tautosaka, ir knygos skyriai vienas nuo kito skiriasi pasakojimo stiliumi, nes liaudies pasakoriai semia iA? to paties A?ulinio, bet ne kiekvienas su kibiru vienodai miklus (reikia pripaA?inti, kad Arvydo Marijaus Ai??liogerio paraA?yti puslapiai skaitomi smagiausiai: filosofas aiA?kiai mAi??gaujasi makabriA?komis ateities vizijomis, o elegantiA?kas vaizdinys, kaip po penkiasdeA?imties metA? Lietuvos nebebus, liks tik pramogA? parkas, kur lietuviA?kai nebekalbanA?ios lietuvaitAi??s kaimo stiliaus gryA?iose tenkins uA?sienieA?iA? kAi??no geidulius, yra pernelyg juokingas, kad jA? galima bAi??tA? priimti rimtai ai??i?? autorius A?aiposi, jis trolina; Ai??liogeris yra visA? interneto troliA? tAi??vas, kuriam visi jaunieji glumintojai, surenkantys tAi??kstanA?ius perA?iAi??rA? ir A?imtus komentarA?, neverti atriA?ti kurpiA? dirA?elio).

Perfrazuojant VincAi?? KrAi??vAi??, tai yra ai??zIki pensijos A?darbintA?jA? mokslo A?moniA? padavimaiai???, ir knygAi?? verta pirkti vien dAi??l to, kad suprastum, kad ir kaip vilkAi?? A?ertum, jis vis vien miA?kan A?iAi??ri, o bet kokie humanitarinio tyrimo finansavimai visada iA?virs A? iA?vadAi??, kad viskas yra blogai.Ai??

Kaip daA?nai bAi??na tautosakoje, apokaliptinAi?? vizija ir neaiA?kaus siaubo nuojauta apramstyta pavyzdA?iA?, maA?A? anekdotiniA? situacijA? atpasakojimu ir uA?keikimA? miA?iniu. Skaitytojau, jei manai, kad jau perskaitei visas varguoliA?, iA?laikytiniA? ir pseudokultAi??rininkA? banalybes apie neteisingAi?? privatizacijAi??, apie emigracijAi??, kuri virto evakuacija, apie vien pelno tesiekianA?ius nesAi??moningus verslininkus ir juos globojanA?ius Lietuvos laisvosios rinkos instituto ideologus, apie nevykusiAi?? studijA? politikAi??, nepasitikAi??jimAi?? teisAi??sauga, apie tai, kad anksA?iau tarnavome Maskvai, dabar Briuseliui lankstomAi??s, apie saviA?udybes, apie mus kvailinanA?iAi?? A?iniasklaidAi??, apie papais dainuojanA?ias muzikantes, apie A?okiA? konkursus bevertAi??je televizijoje ir bet kAi??, ko pilnas internetas, tu bAi??si teisus.

TaA?iau tai, kad visa tai skaityta, kalbAi??ta, iki gyvo kaulo A?grisAi?? (tiek, kad vyresni A?monAi??s, tokie kaip aA?, jau nebeturi jAi??gA? ginA?ytis su visu A?ituo raudanA?iu, dejuojanA?iu, zoologiniu ir energijAi?? siurbianA?iu tamsiA? A?moniA? pasAi??monAi??s srautu ai??i?? juos vienija A?sitikinimas, kad juos valdo JAi??gos, o patys jie bejAi??giai ir tegali savo reA?itatyvais fiksuoti aplink juos plaukianA?iAi?? blogio upAi??), nesutrukdAi?? sukrauti visko A?ito A? knygelAi?? geltonais virA?eliais.

Knyga atlieka puikiAi?? funkcijAi?? kaip akademinAi??s nomenklatAi??ros (Lietuvoje formalios geleA?inAi??s darbo sutarties visam gyvenimui, tenure, nAi??ra, bet kada paskutinA? kartAi?? kas nors neteko posto dAi??l deA?imtmeA?io trukmAi??s chaltAi??rinimo?) darbo pobAi??dA?io veidrodAi??lis. Mokslo A?monAi??s, tirA?tai tituluoti, A?iandien gali ramiais veidais sukurti tekstukus, kurie pagal raA?ymo skystumAi?? gal ir galAi??tA? bAi??ti priskirti ai??zmokslo populiarinimo literatAi??raiai???, jeigu tik bAi??tA? arA?iau susijAi?? su mokslu ir jeigu jA? populiarintA?, ai??i?? bet jie neatitinka nAi?? vieno iA? kriterijA?.

Nei mokslo, nei popso: tik saviA?kiA? pagraudenimai saviA?kiams ir tiems, kas su viskuo ir taip sutinka; kaA?kAi?? panaA?aus daro A?iniasklaidos skiltininkai, tik pastarieji raA?o A?domiai ir taip, kad laikraA?A?io tiraA?as kyla. A?ia paraA?yta maA?iausiai galvojant apie skaitytojAi??: tekstas skirtas pritarianA?iam linkA?iotojui. AA?, po teisybei, net neturAi??A?iau A?ios knygos skaityti.

MaA?a to, knyga parodo, kad humanitarA? ratuose peer review (kolegA? kritika) neteko prasmAi??s: kiekvienas humanitarinAi??s ir kultAi??rinAi??s situacijos vertinimas, kad ir kaip netikusiai ir atmestinai suraA?ytas, yra jau iA? anksto pasmerktas bAi??ti automatiA?kai priimtas, jei suA?ymi visus reikalingus apokalipsAi??s laukelius: trumparegiA?ka valdA?ia, finansavimas per maA?as, mAi??sA? nebeklauso, kultAi??ros griuvAi??siai, vilties nAi??ra. Tai lyg koks sezoninis Holivudo blockbusterai???is ai??i?? turi bAi??ti automobiliA? lenktynAi??s, meilAi??s scena ir pabaigoje blogAi??jA? herojA? nudaigoja gerasis rAi??pestingai iA?tAi??stoje scenoje. AkademikA? tekstai kepami lygiai taip pat, tik ne taip intriguoja ir skaitytojui nuobodA?iau, nei A?iAi??rovui.

Ar knygai ko nors trAi??ksta? Taip, ji yra nepilna be isteriA?kA? raudA? apie paveldAi?? ir architektAi??ros naikinimAi??. Pasigedau iA?samesnio paminAi??jimo apie tai, kaip gaila, kad nebeveikia Lietuvos kino teatras sostinAi??je, trAi??ksta vieno-kito pasipiktinusio atodAi??sio apie naujuosius statinius (ai??zstiklainiusai???), nepakankamai atskleista prekybos centrA?, stAi??ksanA?iA? uA? miesto, baisybAi??. GalbAi??t A?ie pasaA?ai dar iA?vys dienos A?viesAi??: juk ir ParyA?ius, kaip A?inome, pilnas tikrA?jA? dvasios aristokratA?, ligi A?iol atsisakanA?iA? paA?velgti A? Eifelio bokA?to pusAi??. AA? gyvas viltimi, kad dar ne viskAi?? A? knygAi?? sudAi??jo Seimo palaimintos MokslA? akademijos tikrieji nariai.

Jei ne tie privalomi kredencialai, gerus skyrius ateities tomeliui galAi??tA? pasiAi??lyti, pavyzdA?iui, Vilis Normanas arba Kristina SabaliauskaitAi??, o gal ir Leonidas Donskis. JA? susireikA?minAi??, liAi??dni, apokaliptiniai Ai??bavimai apie kultAi??ros ir visuomenAi??s sAi??monAi??s liAi??dnAi?? daliAi??, kaip vieniA?o smuiko ar fleitos elegiA?ka melodija graA?iai A?silietA? A? tinkamai pradAi??tAi?? laidotuviA? marA?Ai??.

PrieA? penkis A?imtmeA?ius pasirodA?iusi numanomA?, bet nepatvirtintA? autoriA? satyrinAi?? knyga Epistol?i?? Obscurorum Virorum (TamsuoliA? laiA?kai), parodijuojantys radikalias fanatikA? idAi??jas, kurias vainikavo kvietimas deginti visas A?ydA? knygas, kadaise buvo ekskomunikuota, taA?iau davAi?? pradA?iAi?? paA?iam A?odA?iui ai??zobskurantizmasai???, ir liko kaip paminklas to meto diskursui.

Knyga Nerimas taip pat, neabejoju, liks kaip svarbus mAi??sA? laikA? minties paminklas, kaip liko prieA? 24 metus rusA? komunistAi??s Ninos Aleksandrovnos Andrejevos paraA?ytas laiA?kas Negaliu atsisakyti principA?5: ateities studentams, norintiems suA?inoti daugiau apie tai, kokia rausvai nuspalvinta, neracionali ir mAi??gAi??jiA?komis baikomis paremta antipatija vakarietiA?kumui kerojo Lietuvos akademinio pasaulio virA?Ai??nAi??lAi??se, uA?teks perskaityti A?iAi?? trumpAi?? knygelAi??.

Andrius UA?kalnis (g. 1970) ai??i?? apA?valgininkas, visuomenAi??s kritikas, TV laidA? vedAi??jas, trijA? knygA? apie AnglijAi?? ir keliones autorius. GrA?A?Ai??s A? LietuvAi?? po 16 metA? Britanijoje, grA?A?ta ir prie jA? pakylAi??jusios ugnies: pirmasis platA? atgarsA? sukAi??lAi??s Andriaus UA?kalnio tekstas, pasirodAi??s Lietuvos spaudoje, buvo 2006 m. publikacija ai??zRusofilija: bailiA? sielA? sodasai??? NA?-A. Tekstas apie nerimAi??, kurA? kelia akademinAi??s Lietuvos kultAi??ros bAi??klAi??, reprezentuojama grupAi??s Lietuvos mokslA? akademijos tikrA?jA? nariA? akademikA? parengtos ir kAi?? tik pasirodA?iusios studijos, paraA?yta specialiai NA?-A.Ai??

1 Jei A?io teksto antraA?tAi?? jums pasirodAi?? A? kaA?kAi?? panaA?i, jAi??s nesuklydote. AntraA?tAi?? jums priminAi?? Algirdo Brazausko 2007 m. knygos Ir tuomet dirbome Lietuvai (apie jAi?? A?r. KnygA? aidai, 2007, Nr. 4, p. 1ai??i??4) pavadinimAi??.

2 Viktorija DaujotytAi??, Valentinas MikelAi??nas, Arvydas Ai??liogeris, Aleksandras Vasiliauskas, Vladas A?ulkus, Nerimas: SvarbiausiA? humanitariniA? grAi??smiA? bei jA? pasekmiA? Lietuvai A?A?valgos, Vilnius: Tyto alba, 2012, 189 p.

3 Gerai A?io A?odA?io niekas A? lietuviA? kalbAi?? nAi??ra iA?vertAi??s. A?odis obskurantizmas maA?ai kam padAi??s, todAi??l geriausia tai bAi??tA? paaiA?kinti kaip ekstremaliAi?? prieA?prieA?Ai?? kultAi??rai, laisvei ir mokslui, kaip runkeliniA? vertybiA? sistemAi??.

4 TA? tikrA?jA? nariA? Lietuvos mokslA? akademijoje yra ir daugiau, gal koks A?imtas. LMA interneto portale bAi??ganA?ia eilute paleistas skelbimas ai??zapie laisvas Lietuvos mokslA? akademijos tikrA?jA? nariA? vietas ir jA? rinkimo tvarkAi??ai???. Red. past.

5 StraipsnA? iA?spausdino laikraA?tis Sovetskaja Rosija 1988 m. kovo 13Ai??d.