Irena GiedraitienAi??: Lietuvos fotografijos mokykla iA? moters perspektyvos

A?URNALAS:Ai??FOTOGRAFIJA
TEMA: Fotografija Lietuvoje
AUTORIUS:Ai??EglAi?? DeltuvaitAi??

DATA: 2012-12

Irena GiedraitienAi??: Lietuvos fotografijos mokykla iA? moters perspektyvos

EglAi?? DeltuvaitAi??

Fotografuoju, nes man tai ai??i?? prigimtinis poreikis. Fotografija priverA?ia ir autoriA? ir A?iAi??rovAi?? galvoti apie pasaulA? ir matyti jA? kitomis akimis[1].

Irena GiedraitienAi??

PrieA?astis, lAi??musi artimiau susipaA?inti su vyresniosios kartos fotografAi??s Irenos GiedraitienAi??s kAi??ryba bei gyvenimu, ai??i?? atsitiktinis austrAi??s A?urnalistAi??s komentaras apie 2010 m. rugsAi??jA? Insbruke vykusiAi?? parodAi?? ai??zKeturi poA?iAi??riai. AA?tuoni stabtelAi??jimaiai??? (originalus pavadinimas ai??zFour Points. Eight Stopsai??? ai??i?? aut. past.). Paroda buvo stengtasi atskleisti dviejA? skirtingA? kartA? poA?iAi??rA? A? A?mogA? (A. Sutkus, A. BaltAi??nas), realybAi?? (A. Macijauskas, A. Valiauga), romantikAi?? (R. Rakauskas, R. Pralgauskas) bei egzistencijAi?? (A. KunA?ius, J. DeltuvaitAi??)[2]. Spaudoje pasirodA?iusiose recenzijose tikAi??jausi rasti apmAi??stymA? apie RytA? Europos specifikAi??, Lietuvos sovietmeA?io ir nepriklausomybAi??s laikA? skirtumus, taA?iau vienoje iA? jA? paroda buvo sukritikuota dAi??l maA?o moterA? dalyviA? skaiA?iaus. PaaiA?kinti A?A? komentarAi?? galAi??jau A?urnalistAi??s neiA?manymu apie RytA? Europos ir Lietuvos fotografijos situacijAi?? ir kurianA?iA? moterA? fotografiA? skaiA?iA?. TaA?iau A?A? klausimAi?? uA?daviau ir sau. Jei A?iuolaikinAi??je Lietuvos fotografijoje turime keletAi?? moterA?, tai moteriA?kA? pavardA?iA? tarp sovietinio laikotarpio parodA? apraA?ymA? rasime vos vienAi?? kitAi??. Kaip ir likusiame pasaulyje, fotografijoje dominavo ir iki dabar dominuoja vyrai. Tad klausimas liko ai??i?? ar turime 7-8 deA?imtmeA?io fotografijos klasikos kartos talentingA? autoriA? moterA??

BAi??tent A?ie, iA? vidurio Europos parsiveA?ti klausimai, paskatino prisiminti prieA? kelerius metus sutiktAi?? I. GiedraitienAi?? ir jos dovanotAi?? savo pirmAi??jA? albumAi??. JA? vartant, natAi??raliai kyla klausimas, kodAi??l sovietmeA?iu parodose aktyviai dalyvavusios fotografAi??s darbai nAi??ra A?vertinti taip, kaip kitA?, vadinamos Lietuvos fotografijos mokyklos atstovA?? Galima teigti, kad tokiAi?? situacijAi?? lAi??mAi?? daugybAi?? veiksniA?, pradedant asmeninAi??mis autorAi??s gyvenimo aplinkybAi??mis, baigiant sovietmeA?io A?taka moterA? socialiniam ir kAi??rybiniam statusui.

Taigi kalbame apie dar nebaigtAi?? raA?yti, gyvAi?? Lietuvos fotografijos istorijAi??, apie stereotipus, apie galimus kitus analizAi??s pjAi??vius, pavyzdA?iui ai??i?? lytA?. Tokio pobAi??dA?io tyrimas bAi??tA? reikalingas ir savalaikis, taA?iau reikalauja atskiro dAi??mesio bei iA?samios apimties. Ai??iame straipsnyje keliami du tikslai: pristatyti I. GiedraitienAi??, jos gyvenimo biografijAi?? Lietuvos fotografijos mokyklos istorijos kontekste bei pateikti itin kukliA? Lietuvos fotomenininkA? sAi??jungos fonde rastA? A?altiniA?, o taip pat ir asmeninio autorAi??s archyvo medA?iagos apA?valgAi??.

Irenos GiedraitienAi??s biografija[3]

GimAi?? 1935 m. spalio 14 d. PanevAi??A?yje. 1954-1959 m. studijavo Kauno politechnikos institute, pramonAi??s ir civilinAi??s statybos fakultete. 1959-1992 m. dirbo Kauno A?emAi??s Ai??kio statybos projektavimo institute. Fotografuoti pradAi??jo 1955 m. PirmAi?? kartAi?? savo darbus eksponavo 1966 m. parodoje ai??zVaikaiai??? A?emAi??s Ai??kio projektavimo institute, Kaune. 1968 m. A?stojo A? Kauno fotoklubAi??. Lietuvos fotomenininkA? sAi??jungos narAi?? nuo 1970 m. Meno kAi??rAi??jo statusas, kaip ir daugeliui kAi??rAi??jA?, suteiktas 2005 m. Tais paA?iais metais iA?leista vienintelAi?? iki A?iol jos kAi??rybos rinktinAi??.

SurengAi?? per 40 personaliniA? parodA? bei dalyvavo apie 100 grupiniA? parodA? visame pasaulyje. Gavo apie 38 apdovanojimus. IA? jA? svarbiausias ai??i?? Worldpress Photo prizas ai??zAukso akisai???, gautas 1975 m. Amsterdame uA? fotografijAi?? ai??zVestuvAi??sai??? (1974 m.). Jos darbas ai??zKatytAi??ai??? (1970 m.) A?trauktas A? Tarptautinio fotografijos centro fotografijos enciklopedijAi??, 1984 m. iA?leistAi?? Niujorke. 2006 m. A?traukta A? enciklopedijAi?? ai??zAllgemeines KA?nstlerlexikonai???. Svarbiausios serijos: ai??zVestuvAi??sai??? (1970-1984), ai??zPrisiminimai apie vaikystAi??ai??? (1964-…), ai??zNykstanti praeitisai???, ai??zMotinaai??? (1957-1999), ai??zVaikystAi??ai??? (1964-…), ai??zLangasai??? (1970-…), Flora (1973-…).

Darbai saugomi: Amsterdamo ai??zCanonai??? galerijoje; Tarptautiniame fotografijos centre, Niujorke; PrancAi??zijos fotografijos muziejuje, ParyA?iuje; Ai??iauliA? fotografijos muziejuje; Tarptautiniame fotografijos muziejuje, Katalonijoje, Ispanijoje; Lvovo fotoklube ai??zKarpatianai???.

Irena GiedraitienAi?? Lietuvos fotografijos mokyklos kontekste

Fotografijos Lietuvoje pradA?ia, kaip ir pasaulyje, datuojama 1839 m., o apie pirmAi?? fotografAi?? moterA? galime pradAi??ti kalbAi??ti nuo 1889 m., kuomet Paulina MongirdaitAi?? (g. 1865 m.) pradeda dirbti Palangoje tais metais A?kurtame fotografijos paviljone.

PrieA? PirmAi??jA? pasaulinA? karAi?? bei tarpukariu galime kalbAi??ti tik apie keletAi?? fotografavusiA? moterA?, kuriA? archyvai nAi??ra iA?likAi??. Po Antrojo pasaulinio karo, iki pat NepriklausomybAi??s atgavimo, situacija iA? esmAi??s nesikeiA?ia, be to, fotografijai tenka iA? naujo A?rodinAi??ti savo, kaip meno A?akos, egzistavimAi??. Pirmaisiais pokario metais fotografija daugiausia dominavo kaip ideologinAi??s propagandos A?rankis, fotoA?urnalizmas arba mAi??gAi??jiA?ka klubA? veikla, taA?iau septintajame deA?imtmetyje, A?iek tiek atA?ilus politinei situacijai ir atsiradus talentingA? fotografA? branduoliui, fotografija po truputA? pradAi??jo skintis keliAi?? pripaA?inimo menu link.

1935 m. spalio 14 d. PanevAi??A?yje gimusi I. GiedraitienAi?? fotografuoti pradAi??jo 1955 m.. Tai buvo tAi??vA?, mokslo draugiA? fotografijos, skirtos tiesiog prisiminimui. Lemtingais 1956 m. I. GiedraitienAi?? kartu su Kauno merginA? ir vaikinA? grupe turAi??jo dalyvauti masiniuose renginiuose Maskvoje vykusioje TautA? spartakiadoje. DAi??l atsitiktinio sunegalavimo, ji nedalyvauja gimnazistA? varA?ybose, bet pati jas fiksuoja ir taip, atsitiktinumo dAi??ka, sukuria vienAi?? A?spAi??dingiausiA? savo serijA? ai??zTautA? spartakiadaai???. Kaip pokalbiuose pasakoja fotografAi??, A?iA? kadrA? nebAi??tA? buvAi??, jei ne vaikinA? grupAi??s treneris, tuometinis jos draugas Vytautas LioranA?as, padovanojAi??s jai fotoaparatAi??.

Po septyneriA? metA?, 1963-iaisiais, Kaune A?kuriamas fotoklubas ai??i?? savo veikla prisidAi??jAi??s prie fotomenininkA? draugijos A?kAi??rimo ir formavAi??s A?ymius fotografus (A. BareiA?A?, M. BaranauskAi??, V. ButyrinAi??, V. DineikAi??, P. KarpaviA?iA?, J. KalvelA?, V. LuckA?, A.MacijauskAi??, R. MaleckAi??, V. NaujikAi??, R. RakauskAi??). 1965 m. jam vadovauti pradAi??jo Vilnius JasineviA?ius, dirbAi??s kartu su I. Giedraitiene Kauno ai??zA?emprojekteai??? elektros inA?inieriumi. Jis buvo vienas iA? pirmA?jA?, paskatinAi??s rimA?iau dalyvauti fotografijos procesuose ir parodyti savo darbus klube. 1966 m. jauna fotografAi?? pirmAi?? kartAi?? pristatAi?? savo kAi??rybAi?? parodoje ai??zVaikaiai??? ai??zA?emprojekteai???, o 1968 m. tapo fotoklubo nare. 1969 m. Ai??iauliuose vyko respublikinAi?? fotoklubA? paroda, kurioje I. GiedraitienAi?? dalyvavo paskatinta Povilo KarpaviA?iaus. Jis ai??i?? vienas pirmA?jA? I. GiedraitienAi??s mokytojA?, parodAi??s ne tik fotografinio proceso subtilybes, bet ir padAi??jAi??s suvokti, kad kamera gali padAi??ti praplAi??sti poA?iAi??rA? A? pasaulA?[4]. PrieA? parodAi?? P. KarpaviA?ius specialiai atAi??jo pas I. GiedraitienAi?? A? darbovietAi?? ir, paAi??mAi??s tris fotografijas, nuneA?Ai?? jas fotoklubo pirmininkui. V. JasineviA?ius ai??i?? liepAi?? jas siA?sti A? Ai??iaulius, nes buvo atmesti trys Vitalijaus Butyrino darbai. VAi??lgi atsitiktinumo dAi??ka autorei pavyko pereiti pirmAi??jA? svarbA? barjerAi?? ir pakliAi??ti A? respublikinAi?? parodAi??. Komisijoje dalyvavAi??s maskvietis atkreipAi?? dAi??mesA? A? jaunos autorAi??s darbus, papraA?Ai?? juos atsiA?sti. Taip viena jos fotografijA? buvo iA?spausdinta knygoje ai??zLietuvos fotografijaai???.

TA? paA?iA? metA? pradA?ioje Vilniuje A?vyksta vienas esminiA? lAi??A?iA? Lietuvos fotografijos istorijoje ai??i?? 1969 m. sausio 17 d. Vilniaus dailAi??s muziejuje atidaryta keturiA? fotografA? paroda. PirmAi?? kartAi?? fotografija A?leidA?iama A? svarbiausiAi?? parodinAi?? erdvAi?? tuometinAi??je Lietuvos SSRS. Parodoje, kurioje pristatyta fotoA?urnalistais tuo metu dirbusiA? Antano Sutkaus, Algimanto KunA?iaus, Viliaus Naujiko bei Romualdo Rakausko meninAi?? kAi??ryba sukAi??lAi?? ne tik didelA? visuomenAi??s susidomAi??jimAi??, bet ir diskusijas apie fotografijos statusAi?? ir fotografijAi?? kaip menAi??. Tai vienas pirmA?jA? laimAi??jimA? fotografijos, kaip meno, legitimavimo link sovietinAi??je erdvAi??je. Tuo paA?iu metu Lietuvoje rimtai buvo ruoA?iamasi fotomenininkA? draugijos A?kAi??rimui, siekiant iA?vengti jos niveliacijos su fotoA?urnalistika. Rimtos, taA?iau trapios ambicijos sudAi??tingu laikmeA?iu, be abejo, buvo plAi??tojamos smarkiai politizuotomis ir pavojingomis aplinkybAi??mis.

Ai??io straipsnio kontekste, kalbant apie fotomenininkA? draugijos kAi??rimosi istorinA? tarpsnA?, bAi??tina paminAi??ti kitAi?? moterA? fotografAi?? ai??i?? BirutAi?? OrentaitAi??, kuri itin aktyviai dalyvavo A?iame procese, taA?iau kitoje pusAi??je. Ji buvo grupAi??s, siekusios, kad fotografijos klubai veiktA? prie ProfsAi??jungA? rAi??mA?, o ne taptA? atskira organizacija, lyderiA?. KovAi?? laimAi??jus A. Sutkui ir jA? palaikiusiems kolegoms, B. OrentaitAi?? palaipsniui pasitraukAi?? iA? aktyvios veiklos fotografijos srityje.

GrA?A?tant prie fotografijos situacijos konteksto sovietmeA?iu, bAi??tina paminAi??ti antrAi??jA? sAi??kmingAi?? A?ingsnA? ai??i?? dar tais paA?iais metais Maskvoje, centriniuose A?urnalistA? rAi??muose atidaryta paroda ai??z9 Lietuvos fotografaiai??? (M. Baranauskas, V. Butyrinas, A. KunA?ius, V. Luckus, A. Macijauskas, A. MieA?anskas, R. Rakauskas, L. Ruikas, A. Sutkus). BAi??tent po jos meno kritikai ir menotyrininkai iA? Maskvos bei Sankt Peterburgo (buvAi??s Leningradas) A. Vartanovas, L. Anninskis, K. ViA?niaveckis, V. Diominas, M. Kaganas, J. Borevas ir kiti pradAi??jo kalbAi??ti apie bendrus lietuviA? kAi??rybinius bruoA?us ir Lietuvos fotografijos mokyklAi??. Margarita MatulytAi?? apie fotografijos mokyklos pagrindus raA?o: ai??zglaudus ir jautrus ryA?ys su savo A?eme, individo ir tautos, A?mogaus ir gamtos vienovAi??, kAi??rybinAi?? etika ir atsakomybAi??s jausmas, prasmAi??s ir groA?io harmonija, paA?inimo poetika sudarAi?? jA? kAi??rybinAi?? programAi??, kuri po 1969 m. devyniA? Lietuvos fotografA? parodos Maskvoje buvo pripaA?inta lietuviA? fotografijos mokyklos pagrinduai???[5]. Svarbu pabrAi??A?ti, kad Maskvos intelektualA? palaikymas buvo itin reikA?mingas ir prisidAi??jo prie to, kad 1969 m. pabaigoje buvo A?steigta Lietuvos fotomenininkA? draugija. 1970 m. A? fotomenininkA? draugijAi?? A?stojo ir I. GiedraitienAi??. 1970 m. A?ekA? A?urnale ai??zReviu Fotografieai??? ji paminAi??ta Danielos Mrazkovos straipsnyje apie pasaulio moteris fotografes, publikuotas darbas ai??zPortretas su ramunAi??mai???. Pasakodama apie tai, kaip jos darbAi?? bendradarbAi?? veA?Ai?? A? A?ekijAi?? ir neA?Ai?? A? redakcijAi??, I. GiedraitienAi?? teigia, kad tai buvo tarsi kova uA? bAi??vA?, iA?likimAi??, pripaA?inimAi??.

1975 m. ji gavo Pasaulio spaudos fotografijos (World Press Photo) apdovanojimAi?? ai??zAukso akisai??? bendrA?jA? A?vykiA? kategorijoje uA? fotografijAi?? ai??zVestuviA? vakarAi??ai??? (1974 m.). Be I. GiedraitienAi??s tokA? apdovanojimAi?? Lietuvoje yra gavAi??s A. AliA?auskas.

Siekiant suvokti, koks buvo fotografA? kAi??rimo ir A?vietimo kontekstas bei kalbant apie Lietuvos fotografijos mokyklAi?? iA? istorinAi??s perspektyvos, bAi??tina paA?ymAi??ti, kad geleA?inAi?? uA?danga neiA?vengiamai atkirto LietuvAi?? nuo VakarA? pasaulio ir darAi?? A?takAi?? visos valstybAi??s raidei, o taip pat fotografijai bei moters vaidmeniui joje. LietuvAi?? sunkiai pasiekdavo fotografijos istorijAi?? formavusiA? ir keitusiA? fotografA? ir teoretikA? knygos. Tos, kurios patekdavo, nuolatos bAi??davo analizuojamos ir aptarinAi??jamos. DaA?niausiai lietuvius pasiekdavo A?ekA? bei lenkA? fotografijos A?urnalai. Galima teigti, kad A?ios kartos fotomenininkai uA?siAi??mAi?? saviA?vieta. NagrinAi??jant to laiko fotografijAi?? bei jAi?? kAi??rusiA? pasakojimus, galima identifikuoti tokiA? fotografA?, kaip Cartier-Bressono, Adget, Brassai, Magnum grupAi??s, R. Franko, L. Freedo, J. Karsho, P. Strando bei E. Steicheno kuruotos parodos ai??zA?mogaus giminAi??ai??? A?takAi??. 7-ojo deA?imtmeA?io Lietuvos fotografijAi?? galima A?vardyti kaip socialinAi??-dokumentinAi??, kurios epicentras ai??i?? A?mogus. Lietuvos neaplenkAi?? humanistinAi??s fotografijos banga ir A?ia ji neretai plAi??tojosi etnografijos linkme. Fotografai fiksavo savo tautAi??, kaimAi??, darbAi??, vieA?Ai?? gyvenimAi??, stipriai paveikti lyrizmo, psichologinio vaizdavimo bAi??do, derindami A?urnalistikos ir meno strategijas.

Nors fotografija SovietA? SAi??jungoje visada buvo daugiau antrarAi??A?is menas ir kentAi??jo nuo cenzAi??ros A?iek tiek ai??zmaA?iauai???, nei ai??ztikriejiai??? menai, taA?iau tiek fotomenininkA? draugija, tiek autoriai neiA?vengiamai laviravo tarp politinAi??s cenzAi??ros komisijA?, saugumo ai??zdAi??mesioai??? ir kitA? A?vairiausiA? to meto kontrolAi??s formA?. Fotografijai, kurios prigimtinAi?? funkcija ai??i?? atspindAi??ti ai??ztikrovAi??ai???, lygiai taip pat galiojo socrealizmo reikalavimai, tad visa, kas ai??znetinkamaiai??? vaizdavo ai??zlaimingAi??ai??? tarybinAi?? liaudA? buvo atmetama arba naikinama. DaA?niausi tabu: aktas (Rimantas DichaviA?ius), montaA?as (Vitalijus Butyrinas) ar kitokio eksperimentinio pobAi??dA?io, socrealizmo reikalavimA? neatitinkanti fotografija. Tiesa, ir patys autoriai priverstinai uA?siimdavo savicenzAi??ra, puikiai suvokdami nepaklusnumo ar pasiprieA?inimo pasekmes.

TaA?iau bAi??tA? klaidinga teigti, kad A? parodas ar leidinius visiA?kai nepatekdavo kritinio-rezistencinio pobAi??dA?io fotografija. DaA?niausiai, ji bAi??davo pristatoma ai??zteisingameai??? kontekste, reA?imui tinkamai suformuluotais pavadinimais ir pirma atidavus fotografinAi?? duoklAi?? melA?Ai??jA? portretams, kolAi??kio gyvenimo akimirkoms, fabrikams, darbininkams ir kitoms bAi??tinoms sovietinio gyvenimo ikonoms ir relikvijoms. Fotodraugijos A?kAi??rAi??jA? ir jai vadovavusiA? A. Sutkaus (ilgametis LFS vadovas), A. Macijausko (ilgametis LFS Kauno skyriaus pirmininkas) teigimu, kai kuriuos, lietuviams itin svarbius darbus, buvo bandoma ai??zprakiA?tiai??? kelis kartus, imantis A?vairiausiA? diplomatiniA? gudrybiA? ir oratoriniA? gabumA?.

Tiek dAi??l bendrA? pasauliniA? tendencijA? (humanizmo), tiek dAi??l specifinAi??s Lietuvos politinAi??s ir socialinAi??s situacijos sovietmeA?iu susiformavo vieninga fotografA? bendruomenAi??, kurios nariai mokAi??si vieni iA? kitA?, sekAi?? humanizmo idAi??jomis. I. GiedraitienAi??s pasakojimai bei spaudos analizAi?? leidA?ia teigti, kad ji A?avAi??josi A. Sutkaus, A. Macijausko ir R. Rakausko darbais. Jos kAi??ryboje dominuoja tradicinAi??s tam laikui temos ir objektai: A?mogus, menininkA? portretai, vaikai, jaunimas, vestuvAi??s.

NagrinAi??jant bet kurA? sovietmeA?iu kAi??rusA? autoriA?, negalime neA?vertinti to laiko politinio ir socialinio konteksto, lAi??musio ne tik temA? pasirinkimAi??, jA? atlikimAi??, bet ir visAi?? kAi??rybos pozicionavimo strategijAi??. Siekiant A?vertinti moters statusAi?? sovietmeA?io visuomenAi??je, turime atsiA?velgti A? teigiamus pasikeitimus lyginant su XIX a. pabaiga ai??i?? XX a. pradA?ia, taA?iau valgyklA? ir darA?eliA? atsiradimas nepalengvino moters gyvenimo iA? esmAi??s. TurAi??damos dirbti lygiaverA?iai su vyrais, jos turAi??jo atlikti ir kitas iA? jos reikalaujamas pareigas: mamos, sutuoktinAi??s bei namA? A?eimininkAi??s. Tokiame kontekste, moteriai kurti objektyviai buvo sudarytos sunkesnAi??s sAi??lygos nei vyrams.

Irenos GiedraitienAi??s kAi??ryba: A?altiniA? apA?valga

Su moters padAi??timi sovietmeA?io visuomenAi??je, jos vaidmens traktavimu neiA?vengiamai susijAi??s ir I. GiedraitienAi??s kAi??rybos vertinimas. Itin daA?nai jos kAi??ryba apibAi??dinama kaip moteriA?ka, romantiA?ka bei naivi. A?velgiant iA? A?iA? dienA? meno vertinimo kriterijA?, tokie epitetai A?gauna neigiamAi?? atspalvA?, taA?iau sovietmeA?iu be A?iek tiek menkinamo aspekto jie turAi??jo ir kitAi??, ai??zpozityvA?ai??? moters mAi??gAi??jos kAi??rybos vertinimo atspalvA?. Svarbu atkreipti dAi??mesA?, kad sovietmeA?iu, visi, kuriA? profesija ir darbas nebuvo tiesiogiai susijAi??s su fotografija, buvo vadinami mAi??gAi??jais, nepaisant jA? talento ar pasiekimA?.

Albume ai??zKauno menininkaiai??? Aleksandras Macijauskas fotografAi??s kAi??rybAi?? apibrAi??A?ia kaip naiviAi??, akcentuoja romantinA? poA?iAi??rA? A? aplinkAi??. Anot jo ai??zIrenos GiedraitienAi??s fotografija kupina meilAi??s vaikams, buiA?iai, jaukiai aplinkai. Jos nespalvoti ir spalvoti fotodarbai, atrodo, sustabdAi?? pokario laikAi??, nenori matyti, kas vyksta postmodernistinAi??je visuomenAi??je, apimtoje pykA?io ir veidmainystAi??s. Irena susitaikAi?? su likimu, nekeikia visuomenAi??s, kantriai neA?a moters ir kAi??rAi??jos kryA?iA?. Naivumas visuomet A?avus, jei A? mus A?iAi??ri Irenos akimisai???[6].

RAi??ta StasiuleviA?iAi??tAi?? 2005 m. savaitraA?tyje ai??zLiteratAi??ra ir menasai??? apie Kauno ai??zFujiai??? fotografijos galerijoje vykusiAi?? autorAi??s parodAi?? raA?o: ai??z<...> kaip tik toks reginys, kurA? verta pamatyti, kad A?sitikintum, jog net tokiame eksperimentams atvirame mene kaip fotografija yra A?manomas pozityvumasai???. Skirmantas Valiulis, ai??z7 meno dienoseai??? kalbAi??damas apie sunkiAi?? fotografiA? kAi??rybinAi?? daliAi?? Lietuvoje, savo A?odA?ius tarytum skiria I. Giedraitienei: ai??z….garsAi??janti Lietuvos fotografija turi nemaA?ai A?domiA?, savitA? moterA?, bet jos vis lieka garsiA? vyrA? A?eA?Ai??lyje…[7]ai???.

R. StasiuleviA?iAi??tAi?? taip pat pabrAi??A?ia I. GiedraitienAi??s kAi??rybos romantiA?kumAi?? bei lyrizmAi??: ai??zManau, kad dalies darbA? paprastumas rodo ne autorAi??s meninA? nepatyrimAi?? (kas bAi??tA? neA?tikAi??tina), o sugebAi??jimAi?? subtiliai materializuoti idAi??jAi??, nepridengiant jos estetinAi??s formos. Toks kAi??rybos problematikos suvokimas artimas R. DichaviA?iui, R. Rakauskui, J. Kalveliui ir kitiems mAi??sA? lyrikams, romantikams. Tai sAi??lygoja ir temA? pasirinkimAi?? (A?mogus, gamta), jA? iA?gryninimAi??. Tuo tarpu menininko populiarumAi?? visuomenAi??je lemia rengiamA? parodA?, publikacijA? ar leidA?iamA? albumA? skaiA?ius, ir A?ia I. GiedraitienAi?? dAi??l A?vairiA? prieA?asA?iA? aiA?kiai pralaimi. Svari prieA?astis yra ir ta, kad mAi??sA? fotografija, anot S. Valiulio, vis dar yra perdAi??m antifeministiA?ka!ai???[8].

Daiva BaronienAi??, raA?ydama apie 2005 m. vykusiAi?? parodAi??, romantiA?kumAi?? pabrAi??A?ia per A?iAi??rovA? reakcijAi??: ai??zgausAi??s parodos lankytojai atkreipAi?? dAi??mesA?, kad visos jos (fotografijos ai??i?? aut. past.) iA?siskiria trapiu moteriA?kumu. AutorAi?? paaiA?kino, kad A?moniA? neturAi??tA? stebinti iA? nuotraukA? trykA?tantis moteriA?kumas ai??i?? juk bene pagrindiniai jos personaA?ai ai??i?? vaikai, jaunavedA?iai, taip pat A?amA?inti trapAi??s atspindA?iai vandenyje ar A?alA?io gAi??lAi??s languoseai???[9]. Ai??domu tai, kad A?ie fotografijA? objektai bAi??dingi visai to meto fotografA? vyrA? kartai, taA?iau iA? vyrA? fotografA?, romantiku vadinamas tik R. Rakauskas.

Analizuojant A?vairius straipsnius ir apA?valgas, kuriuose palieA?iama I. GiedraitienAi??s kAi??ryba, itin pasigendama gilesnAi??s lyginamosios analizAi??s ne tik su uA?sienio autoriais ar autorAi??mis, to laiko pasaulinAi??mis fotografijos tendencijomis, bet ir su Lietuvos fotografijos mokyklos atstovais. R. StasiuleviA?iAi??tAi?? fotografAi??s kAi??rybAi?? lygina tik su kitA? kartA? Lietuvos moterimis fotografAi??mis: ai??zIA? kitA? Lietuvos fotografiA? darbA? I. GiedraitienAi??s fotografijos iA?siskiria lyriA?ka, romantine nuotaika, moteriA?kumo ir sakralumo akcentavimu. Ai??alia modernios (A. A?epulinskaitAi??, V. BubelytAi??, S. MichelkeviA?iAi??tAi??) ar komercinAi??s meninAi??s (L. GeleA?iAi??tAi??) fotografijos I. GiedraitienAi?? tvirtai iA?laikAi?? savo, kaip klasikAi??s pozicijAi??. IA?reiA?kiantys jautriAi?? pasaulAi??jautAi?? jos darbai panAi??A?Ai??ja A? L. KorkutienAi??s, V. DichaviA?ienAi??s ar T. LuckienAi??s kAi??rybAi??, taA?iau yra saviti moderniu paprastumuai???[10].

Stebina ir pakankamai primityvus menotyrinis poA?iAi??ris A? I. GiedraitienAi??s fotografijas. Nors jos darbai savo stilistika, temomis, atlikimu itin nesiskiria nuo kitA? Lietuvos klasikA? darbA?, taA?iau jos romantiA?kumas bei lyriA?kumas yra kritikuojamas suteikiant jam neigiamAi?? atspalvA?. Anot R. StasiuleviA?iAi??tAi??s, ai??zreikia pripaA?inti, kad I. GiedraitienAi??s fotografijos apeliuoja tik A? A?iAi??rovo estetinius jausmus. Jos darbuose nAi??ra XX a. pabaigos menui bAi??dingos erotikos ar estetizuotos pornografijos. AutorAi?? iA? viso nevaizduoja nuogo kAi??no, nesistengia A?iAi??rovA? jausmA? A?adinti mAi??sA? A?mogiA?kAi??ja prigimtimi, genetiniais instinktais. TodAi??l jai sunku populiarinti savo kAi??rybAi??ai???[11].

Bene vienintelis S. Valiulis I. GiedraitienAi??s albumo ai??zFotografijosai??? A?A?anginiame tekste naivumAi?? priskiria visai to meto kartai: ai??zkas A?domiausia vartant jos kAi??rybos rinktinAi??? Tai lyg maA?a mAi??sA? fotografijos istorijos atkarpAi??lAi??. JaunystAi??je beveik visa dabartinAi?? veteranA? karta buvo entuziastiA?ka, naivoka, atvira gyvenimo vAi??jams ir A?irdies A?viesaiai???[12]. Kritikas taip pat pripaA?A?sta autorAi??s savitumAi??: ai??zI. GiedraitienAi??, lyg ir bAi??dama A? daugelA? panaA?i, stengiasi iA?likti savimi. VestuviA? fotografijose ji iA? viso savita, svajinga ir santAi??ri, vengia fotoateljAi?? standartA? ir pozA?. A?ia, atvirkA?A?iai, jau ji veikia vAi??lesnAi??s kartos ai??zfotovestuvininkusai???: J. DaniAi??nAi??, ar L. GelaA?iAi??tAi??, kuriems labiau rAi??pi vestuviA? spektaklinAi??s ir kolektyvinAi??s emocijos, negu I. GiedraitienAi??s jautrus intymumas, vaizdai ai??i?? simboliai <...>ai???[13].

Kitas sovietmeA?iui, to meto A?urnalistikai bAi??dingas bruoA?as ai??i?? profesijos bei moters kaip darbininkAi??s, namA? A?eimininkAi??s ir motinos vaidmenA? akcentavimas. PavyzdA?iui, H. Aistis straipsnA? baigia tokiu komentaru ai??zPo darbo dienos, kai baigta namA? ruoA?a ir A?eima uA?siima savais reikalais, Irena GiedraitienAi?? uA?sidaro laboratorijoje, kur stengiasi susigaudyti tarp tA? daugybAi??s tAi??kstanA?iA? akimirkA?, kurias sustabdAi?? jos aparatasai???[14]. 1975 m. laikraA?tyje ai??zTiesaai??? Algirdas GaiA?utis taip pat atkreipia dAi??mesA? A? autorAi??s profesijAi?? ir pareigas A?eimai: ai??zIrena GiedraitienAi?? ai??i?? inA?inierAi?? konstruktorAi??, dirba Kauno A?emAi??s Ai??kio statybos projektavimo institute. Ant jos darbo stalo A?iuo metu ai??i?? Vilniaus A?iltnamiA? kombinato sandAi??liA? brAi??A?iniai. Projektavo A?iltnamius Pagiriuose ir Paneriuose, KaiA?iadoriA? paukA?A?iA? fabrikAi??, Kauno botanikos sodo naujas oranA?erijas[15], <....> atsidAi??ti tam (naujA? darbA? kAi??rimui ai??i?? aut. past.) galima tik po darbo ir atspAi??jamu nuo A?eimos rAi??pesA?iA? laiku: auga dukros RAi??ta ir Ina, kurioms taip pat reikalinga mamaai???[16].

1975 m. H. AisA?io straipsnyje ai??zTAi??kstanA?iai akimirkA?ai??? pavyko apA?iuopti ir paA?ios autorAi??s poA?iAi??rA? A? moterA? ir vyrA? fotografA? santykA?. ai??zkaA?kodAi??l susidarAi?? nuomonAi??, kad meninAi?? fotografija ai??i?? tai vyrA? monopolis. AA? noriu A?rodyti, kad tai netiesa. MeninAi?? fotografijAi?? daugelyje A?aliA? intensyviai kuria moterys, tai kuo gi mes blogesnAi??s?[17]ai???. Straipsnio autorius tAi??sia: ai??zA?iAi?? jos mintA? reikia palaikyti. Ta proga noriu pakviesti mAi??sA? miesto moksleives, studentes, A?vairiA? sferA? darbuotojas, kurios jauA?ia polinkA? fotografijai, nedvejojant imtis fotoaparato. Tegul mAi??sA? fotografija praturtAi??ja naujais moteriA?kai subtiliais darbais, A? vyrA? fotografA? gretas teA?sijungia moterysai???[18]. O 2005 m. pati I. GiedraitienAi?? atkreipia dAi??mesA? A? menininkAi??s karjerAi?? ir buities naA?tAi??: ai??zmano mama padAi??jo auginti vyresniAi??jAi?? dukrAi?? RAi??tAi??, o anyta ai??i?? jaunylAi?? InAi??. Jei bAi??tA? reikAi??jAi?? vienai ir valgyti virti, ir skalbti, nebAi??A?iau galAi??jusi uA?siimti fotografija. BAi??tent dAi??l buities naA?tos moterA? fotomenininkiA? visada yra maA?iau nei vyrA?ai???[19]. GenAi?? SilickienAi?? straipsnyje ai??zPo dviejA? deA?imtmeA?iA? tylosai??? raA?o: ai??ztais laikais meninAi?? fotografija buvo vyrA? tvirtovAi??. Paklausta, kaip pavyko prasibrauti pro ambicingA? fotografijos meistrA? uA?tvaras, Irena GiedraitienAi?? dA?iaugiasi, kad pasinerti A? kAi??rybinius eksperimentus jAi?? paskatino kaunietis fotografas Povilas KarpaviA?ius. PamatAi??s jaunos moters fotografijas, A?A?velgAi?? talentAi?? ir paragino dirbtiai???[20].

I. GiedraitienAi?? iA? Kauno A? PanevAi??A?A? grA?A?us priA?iAi??rAi??ti mamos, kAi??rybos procesas laikinai sustojo. FotografAi?? atsakydama A? A?urnalistAi??s klausimAi??, kodAi??l fotografavo serganA?ios mamos portretus, prisiminAi??, kad jai patarAi?? A. Macijauskas: ai??zkartAi?? pasiguodA?iau jam, kad mAi??nesiA? mAi??nesius niekur negaliu iA?eiti iA? namA?, turiu priA?iAi??rAi??ti motinAi??. ai??zO tu motinAi?? fotografuokai??? ai??i?? jis man sako. Apie tris savaites palAi??kAi??jau, o paskui ryA?ausi. Ir tada 94 metA? mamAi?? fotografavau iki mirties. Jos veidas ir senatvAi??je buvo graA?usai???[21].

Analizuojant A?altinius, kuriuose minima I. GiedraitienAi?? ar nagrinAi??jama jos kAi??ryba, pastebimas giliA?, iA?samiA?, mokslinio pobAi??dA?io tyrimA? trAi??kumas. PagrindinAi??se publikacijose apie Lietuvos fotografijAi??, jos pavardAi?? minima fragmentiA?kai, daA?niau galima pamatyti jos darbA? reprodukcijas. Spaudoje pasirodantys atsiliepimai apie I. GiedraitienAi??s kAi??rybAi?? daA?nai yra pavirA?utiniA?ki, apraA?omojo pobAi??dA?io. A?velgiant A? sovietmeA?io fotografijAi??, Lietuvos fotografijos mokyklos kartAi??, jos fotografijA?, objektas, raiA?ka, kompozicija, ciklA?, nors ir nedideliA?, kAi??rimas bei temos atitinka to meto tendencijas ir kanonus.

NesinorAi??tA? spekuliuoti istorija klausiant, kas bAi??tA?, jeigu…, t. y. jei bAi??tA? kitas laikmetis ir moteris sovietinAi??je sistemoje bAi??tA? traktuojama kitaip, ar neturAi??tumAi??m lygiavertAi??s autorAi??s jau Lietuvos fotografijos diskurse A?tvirtintiems klasikams. I. GiedraitienAi?? ir jos kAi??ryba nusipelnAi?? gilios ir iA?samios mokslinAi??s menotyrinAi??s analizAi??s.

LiteratAi??ros sAi??raA?as:

  1. Neimantas Romualdas (slapyvardis ai??i?? Aistis H.), TAi??kstanA?iai akimirkA?. Kauno tiesa, 1975.
  2. BaronienAi?? Daiva, ai??zInA?inierAi??s paA?aukimas ai??i?? fotografijaai???. Lietuvos A?inios, 2005 11 04.
  3. GaiA?utis Algirdas, ai??zSustabdyti graA?iAi?? akimirkAi??ai???. Tiesa, 1975 m.
  4. GiedraitienAi?? Irena, Fotografijos. Lietuvos fotomenininkA? sAi??junga, Kaunas, 2005.
  5. Kauno menininkai. Red. kolegija: K. Adomaitis ir kt. Kauno meno fondas, Kaunas, 1996.
  6. MatulytAi?? Margarita, Fotografijos raiA?kos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas. Daktaro disertacija, VU, 2011.
  7. RasimaviA?iAi??tAi?? Daiva, Jaunuosius fotografuoti mAi??gusi menininkAi?? neturi savo vestuviA? nuotraukA?. PanevAi??A?io rytas, 2005 07 30, nr. 175.
  8. SilickienAi?? GenAi??, Po dviejA? deA?imtmeA?iA? tylos. Priedas ai??zBrigitaai???, Respublika, 2005 07 16.
  9. StasiuleviA?iAi??tAi?? RAi??ta, Irenos GiedraitienAi??s fotografijA? pasaulis. LiteratAi??ra ir menas, 2000 09 29.
  10. Stignev Valerij, Dobryj Vzgliad. Kultura i zizn, Maskva, Rusija, 1970 m. Nr. 10.
  11. Ai??apalina Jelena, Picture After Picture. Sovietskaja A?enA?ina, 1975, Nr. 12.

[1] Valerij Stignev, Dobryj Vzgliad. Kultura i zizn, Maskva, Rusija, 1970 m. Nr. 10.

[2] Daugiau apie parodAi??: http://kulturosmeniu.lt/paroda-four-points-eight-stops-fotoforum-galerijoje-austrijoje.

[3] Parengta pagal: Irena GiedraitienAi??, Fotografijos. Lietuvos fotomenininkA? sAi??junga, Kaunas, 2005.

[4] Jelena Ai??apalina, ai??zPicture After Pictureai???. Sovietskaja A?enA?ina, 1975 , Nr. 12.

[5] Margarita MatulytAi??, Fotografijos raiA?kos ir sklaidos Lietuvoje sovietizavimas. Daktaro disertacija, VU, 2011, p. 46.

[6] Kauno menininkai. Red. kolegija: K. Adomaitis ir kt. Kauno meno fondas, Kaunas, 1996, p/ 210.

[7] RAi??ta StasiuleviA?iAi??tAi??, Irenos GiedraitienAi??s fotografijA? pasaulis. LiteratAi??ra ir menas, 2000 09 29.

[8] Ibid.

[9] Daiva BaronienAi??, InA?inierAi??s paA?aukimas ai??i?? fotografija. Lietuvos A?inios, 2005 11 04.

[10] RAi??ta StasiuleviA?iAi??tAi??, op. cit.

[11] Ibid.

[12] Irena GiedraitienAi??, op.cit.

[13] Ibid., p. 11.

[14] H. Aistis, TAi??kstanA?iai akimirkA?. Kauno tiesa, 1975.

[15] I. GiedratinAi??s teigimu, citatoje minimA? oranA?erijA? ji neprojektavo.

[16] Algirdas GaiA?utis, Sustabdyti graA?iAi?? akimirkAi??. Tiesa, 1975 m.

[17] H. Aistis, op. cit.

[18] Ibid.

[19] Daiva RasimaviA?iAi??tAi??, Jaunuosius fotografuoti mAi??gusi menininkAi?? neturi savo vestuviA? nuotraukA?. PanevAi??A?io rytas, 2005 07 30, nr. 175.

[20] GenAi?? SilickienAi??, Po dviejA? deA?imtmeA?iA? tylos. Priedas ai??zBrigitaai???, Respublika, 2005 07 16.

[21] Daiva RasimaviA?iAi??tAi??, op. cit.