IA? ai??zgatvinioai??? sAi??jAi??dieA?io atsiminimA?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: SAi??jAi??dis
AUTORIUS:Ai??Algirdas Patackas
DATA: 2013-05

IA? ai??zgatvinioai??? sAi??jAi??dieA?io atsiminimA?

Algirdas Patackas

Ai??is birA?elis A?enklina mAi??sA? naujosios eros 25-metA? ai??i?? iA? pradA?iA? laviruojant, prisidengiant ai??zpersitvarkymo” SovietA? SAi??jungoje legitimumu burtasi keliui A? NepriklausomybAi??. MAi??sA? istorinAi?? atmintis dabar linkusi SAi??jAi??dA? iA?gryninti iki idealiosios formos ir turinio: ak, kokia tuomet buvo vienybAi??, darna, pasiA?ventimas!.. Tai suprantama ai??i?? Tautos esminiai istoriniai momentai natAi??raliai apsigaubia legendos A?leifu, o jos SimboliA? statusAi?? A?gijusiA? A?vykiA? ar personalijA? ai??zdemaskavimas”, surandant juose psichologiniA? kliaudA?iA?, nAi??ra labai iA?mintingas. Vis dAi??lto prasminga pajusti lakoniA?kA? vadovAi??liA? skirsniA? ai??zvirtuvAi??”, Istorijos gyvAi??jA? procesAi??.
Skaitytojams siAi??lome paskutinio sovietinAi??s Lietuvos politinio kalinio, KGB kalAi??jime kalinto uA? pogrindinAi??s ai??zLietuvos ateities” ir ai??zPastogAi??s” redagavimAi??, Kovo 11-osios signataro, Seimo nario Algirdo Patacko liudijimus apie prieA?sAi??jAi??dinA? laikotarpA? ir Kauno SAi??jAi??dA?io pradA?iAi??.


SAi??jAi??dA?io bendraA?ygiai. Nuotrauka iA? autoriaus asmeninio archyvo
SAi??jAi??dA?io bendraA?ygiai. Nuotrauka iA? autoriaus asmeninio archyvo

Ai??GrA?A?au iA? kalAi??jimo 1987-A?jA? vasarA?. Niekaip negalAi??jau priprasti prie laisvAi??s ai??i?? pasaulis anapus grotA? buvo per daug margas, per daug lengvabAi??diA?kas. Ir santykiai tarp A?moniA? trikdAi??, buvau keistai paA?eidA?iamas: jokios prievartos, net A?odinAi??s, negalAi??jau pakelti ai??i??Ai?? troleibuse kas susiginA?ija ir darosi vidujai negera… Paskui praAi??jo, man labai gaila, kad praAi??jo ai??i?? tai buvo vienas giluminiA? patyrimA? mano gyvenime. Toji laisvAi??s jausena ai??i?? nenusakoma; A?tai sAi??dA?iu (tai jau po kiek laiko) garaA?e, budA?iu, nieko ypatingo nesimato, tik apA?iurAi?? silikatiniA? plytA? pastatAi??liai su A?iferio stogais, asfaltas, bet ir ai??i?? debesis, gabalAi??lis dangaus… Ir man taip graA?u, gera, nes tai yra laisvAi??, nes tai tvyro ore…

O iA? kalAi??jimo tuomet iA?metAi?? mane ne vienAi?? ai??i?? ir LiudAi?? DambrauskAi??, ir JadvygAi?? BieliauskienAi??, ir dar kelis. Mat vienas po kito pasirodAi?? du TSRS AukA?A?iausios Tarybos nutarimai, kad politinius kalinius reikia paleisti. KalAi??jimuose liko tik Sigitas TamkeviA?ius ir Alfonsas Svarinskas ai??i??Ai?? beje, jis buvo A?mestas A? tAi?? paA?iAi?? kamerAi??, 13-Ai??, kurioje kAi?? tik kalAi??jau aA?, su tuo paA?iuAi??mafijozu. GrA?A?au pirmasis ai??i?? mat buvau Lietuvoje, Vilniuje, kol kiti suvaA?iavo iA? tolimA? vietA? (Mordovijos ir kt.), uA?truko kelias dienas ai??i?? A?tai DambrauskAi??, kuriam A?lubavo sveikata, dar lydAi??jo kaA?kokia sanitarAi??. VisA? uA?kulisiA? tada neA?inojau, tAi?? keletAi?? dienA? jauA?iausi nekaip.
Tuomet buvojau tokioje ypatingoje ai??i??Ai?? zeko ai??i?? bAi??senoje. IA?Ai??jAi??s iA? kalAi??jimo, nebebijai nieko, nebebijaikgb’iA?nikA?, pasidarai savotiA?kai A?A?Ai??lus. Tardytojai iA?leisdami pasakAi??, kad greit vAi??l A?ia grA?A?iu, ir aA? pats tuo tvirtai tikAi??jau (iA?ties vAi??liau buvo rasti dokumentai, kad po keliA? mAi??nesiA? man buvo uA?vesta DON (Delo operativnogo nabliudenija), o po pusmeA?io ai??i?? DOR (Delo operativnogo rassledovanija). DON: tave seka ai??i?? tai dar pusAi?? bAi??dos, bet jei jau uA?vesta DOR, tikrai sAi??si). TAi?? masinA? politiniA? kaliniA? paleidimAi??Ai??kgb’iA?nikailaikAi?? laikina politine gorbaA?iovinAi??s CK uA?gaida, tuoj viskas vAi??l bus kaip buvAi??… Ir aA? taip maniau, grA?A?Ai??s net kuprinAi??s neiA?krausA?iau.
O 1987-aisiais buvo pati A?iauriausia Vasario 16-oji ai??i?? paskutinis uA?speistos meA?kos pasispardymas. Draugovininkai zujo kaip pasiutAi??, net paprasti A?monAi??s turAi??jo likti darbe, budAi??ti per naktA?, kad kas vAi??liavos neiA?kabintA?.
Kai buvau paleistas, nusprendA?iau, kad nAi??r A?ia ko ai??i?? grA?A?tu A? savo darbAi?? kaip niekur nieko. Dirbau melioracijoje darbininku-remontininku, darbo A?rankiai buvo dalgis, kastuvas ir kirvis. Bet jie, pasinaudojAi?? tuo, kad A?iema, nAi??ra darbo, manAi??s nepriAi??mAi??. BeprasmiA?ka buvo kur nors kitur praA?ytis darbo ai??i?? visi bijojo. Bet MarvelAi??je, buvusiame dvare, veikAi?? jojimo mokykla, o treneriu dirbo toks Civinskas ai??i??Ai?? drAi??sus ir geras A?mogus, jis mane priAi??mAi?? A?irgus priA?iAi??rAi??ti. Buvau labai patenkintas ai??i??Ai?? reikAi??davo vienAi?? parAi?? budAi??ti, po to pertrauka; turAi??jau A?irgams prineA?ti vandens, A?ieno, A?ienas senas, pilnas dulkiA?, bet nieko ai??i?? apsiprausi ir tiek… O svarbiausia ai??i??Ai?? vakarais, kai valdA?ios nAi??ra, galAi??jau panemuniais pajodinAi??ti! Tai aA? savo nomadinius instinktus kaip reikiant patenkinau! A?irgas yra kaA?kas ypatingo! Tas jausmas, kai pajunti, kad A?irgas tavAi??s jau klauso, kad tu ir jis yra viena ai??i?? nenusakomas. Dar vaikystAi??je kaime, jei tik tekdavo ant arklio bent pasAi??dAi??t ai??i?? bAi??davo didA?iausia laimAi??. JA? A?narpA?timas, jA? kvapas, net mAi??A?lo ai??i?? man buvo kvapniausi. Ten bedirbant pasitaikAi?? proga nusipirkti balnAi?? ai??i?? alga buvo mizeriA?ka, vos uA?teko, bet kaip paskutinis asilas iA? tA? paA?iA? susitaupiau balnui… (Tas balnas su visom kamanom ilgAi?? laikAi?? kabojo garbingiausioj vietoj mano kambary ant sienos. Kai supratau, kad A?irgo aA? jau neturAi??siu ai??i??Ai??Ai?? padovanojau jA? DambrauskA? Elenytei, kuri irgi dAi??l A?irgA? Ai??jo iA? proto…) Paskui atsirado toks hipiuojantis dailininkas, pas tAi??vAi?? StanislovAi?? vis lankydavAi??sis. Jis labai skurdo ai??i?? uA?leidau jam tAi?? vietAi?? pasigailAi??jAi??s. O jis, A?unsnukis, padirbo ten tris mAi??nesius ir iA?Ai??jo ai??i?? jam nepatiko, turbAi??t tingAi??jo. Labai ant jo pykau.
1987-A?jA? vasarAi?? aA? vis dAi??lto grA?A?au A? tuos savo ai??zgriovius”. Ai??A?Ai??liai,Ai??zekiA?kaiAi??ai??i?? atAi??jau ir pasakiau: mane paleido, viskas, praA?au grAi??A?inti A? tAi?? patA? darbAi??. NedrA?so nAi?? pyptelti ai??i?? jau sakiau, kad iA? kalAi??jimo grA?A?Ai??s A?mogus nieko nebijo, yra toksAi??zekiA?kasAi??pasipAi??timas: visi laisvAi??je esantys ai??i??Ai??Ai??frajeriai, A?iopli irAi??durni, neA?inantys, kas yra tikras gyvenimas, tik zekas yra viskAi?? patyrAi??s, viskAi?? iA?mano… Dar nebuvau toks, bet A?kgb’iA?nikusAi??buvo nusispjaut. Tad visAi?? vasarAi?? vAi??l mosavau dalgiu.
A?iemai A?sidarbinau pas kelininkus. Kelininkai ai??i?? A?aunAi??s vyrai, savotiA?ki patriotai, jie sugebAi??davo iA? Maskvos ai??ziA?melA?ti” Lietuvai pinigA?, todAi??l mAi??sA? keliai neblogi. Mano virA?ininku tapo toks Tamulionis, jau vyresnio amA?iaus A?mogus. Mes su juo ir vaA?inAi??jome po visAi?? LietuvAi??, dar gaziko vairuotojas. Su Tamulioniu pasidarAi??m gana artimi, nes, atsargiai ai??zprazondavus”, sutapo mAi??sA? paA?iAi??ros. Kelininkai planavo iA? abiejA? Vilniausai??i??Kauno magistralAi??s pusiA? A?rengti vielines tvoras nuo A?vAi??riA?. MAi??sA? uA?duotis buvo padaryti projektAi??, visAi?? atstumAi??Ai??suniveliuoti. A?iemAi??, brisdami per pusnis keli ar keliolika metrA? nuo kelio, per dienAi?? A?veikdavome kokius 5 km, daA?nai klimpdami sniege iki juosmens ai??i?? taip per A?iemAi?? nukulniavome nuo Kauno iki Vilniaus. Tamulionis buvo paskolinAi??s senus, suplyA?usius, bet gerai A?ildanA?ius kailinius, juos susiverA?davau kareiviA?ku dirA?u. Mano uA?duotis buvo neA?ioti dryA?Ai?? ai??zkartA?”, o jis geodeziniu prietaisu atlikdavo matavimus. BAi??davo, iA?vaA?iuodavom ir porai trejetui dienA? ai??i??Ai?? man labai praversdavo. VAi??l buvau pradAi??jAi??s pogrindyje krutAi??ti, vienas kunigas iA? VadokliA? buvo ai??zuA?sakAi??s” netgi ai??i?? nei daugiau, nei maA?iau ai??i??Ai?? naujai ir savaip paraA?yt Lietuvos istorijAi??; vis prisireikdavo nuvaA?iuoti tai kokios nelegalios literatAi??ros paimti, tai atgal nuveA?ti. Jei mAi??sA? marA?rutas atitikdavo, uA?simindavau virA?ininkui: bAi??tA? gerai ten nakvynei sustoti… Kelininkai kiekviename rajono centre turAi??jo kuklius vieA?butAi??lius, ten ir apsistodavom. O vakare mudu su Tamulioniu iA?einame pasivaikA?A?ioti; netrukus, nieko nesakydamas, aA? dingstu, jis grA?A?ta vienas ai??i?? o ai??zpasivaikA?A?ioti” eidavom, kad vairuotojui nekiltA? A?tarimA?. Paskui paaiA?kAi??jo, kad vairuotojas, Lietuvos rusas, buvo uA?verbuotas, ko reikAi??jo ir laukti ai??i?? vienAi?? vakarAi?? jA? nugirdAi??m, jis ir iA?sispaviedojo…
Vis dAi??lto grA?A?Ai??s iA? kalAi??jimo turAi??jai bAi??ti atsargus. Ai??tai toks epizodas ai??i?? gavau A?iniAi?? iA? patikimo A?mogaus, lituanistAi??s Lolitos K., kad jos dAi??dAi??, kunigas Lionginas KuneviA?ius norA?s su manimi pasikalbAi??ti svarbiu klausimu… Susitikom, vaikA?tom stadione ai??i??Ai?? ir jis man nei iA? A?io, nei iA? to pasiAi??lo perimti pogrindinAi??s ai??zAuA?ros” redagavimAi??… AA? apie tAi?? kunigAi?? iA? esmAi??s nieko neA?inau, atrodAi?? patikimas, bet artimiau nepaA?A?stamas… Paskutiniais tardymo mAi??nesiais buvau patyrAi??s A?prastAi?? tardytojA? taktikAi?? ai??i??Ai?? gAi??sdinimAi??: jei blogai elgsies, keisim straipsnA? iA? 1991 ai??i?? ai??zantitarybinAi?? agitacija ir propaganda be tikslo nuversti tarybA? valdA?iAi??” ai??i?? A? 58-Ai?? ai??i?? ai??zsu tikslu nuversti tarybA? valdA?iAi??” ai??i?? tada kalAi??jimo terminas pailgAi??ja 3ai??i??5 metais. Man tardytojas VidzAi??nas, be ai??zLietuvos ateities”, pradAi??jo pripaiA?inAi??ti ai??zAuA?ros” redagavimAi??… Buvau A? jAi?? keletAi?? straipsniA? davAi??s, bet su redagavimu neturAi??jau nieko bendro. Ir A?tai vAi??l praA?nekta apie ai??zAuA?rAi??”; aA? pastaA?iau ausis… Viskas buvo per staigu, per daug neaiA?ku, tad nusukau kalbAi?? kitur… Taip ir iA?siskyrAi??m. Paskui suA?inojau, kad jis iA? tiesA? redagavo ai??zAuA?rAi??”, ieA?kojo A?mogaus, kuris perimtA? tAi?? veiklAi??.
1987-aisiais visuomenAi??je jau prasidAi??jo bruzdAi??jimai, susikAi??rAi?? ai??zVilnijos” draugija, ir kitur buvau kvieA?iamas, bet aA? neskubAi??jau. Man atrodAi??, kad laikini tie laisvAi??s proverA?iai, tuoj uA?lauA?, jei ne su tankais, tai ai??zA?velnesnAi??mis” priemonAi??mis. Ai?? viskAi?? A?iAi??rAi??jau atsainiai ir gan skeptiA?kai, buvau tikras, kad tuoj grA?A?iu savo kameron.
Jau 1988-A?jA? vasarAi?? Vytelis Umbrasas pakvietAi?? A? tokA? pusiau slaptAi?? susitikimAi?? RumA?iA?kAi??se ai??i?? ten buvo Ozolas, kiti, kalbAi??ta apie daug kAi??, nieko konkretaus. Vytelis uA?siminAi??, kad reikalinga organizacija… AA? tik klausiaus, nieko nesakydamas.
Tuomet jau viskas virAi??. NetikAi??tai teko apsilankyti baltarusiA? Liaudies fronto suvaA?iavime Minske. IA? Minsko mus nuveA?Ai?? A? miA?kAi??, uA? 50-ties kilometrA?, ten viskas ir vyko, su nakvyne. DidA?iulis bAi??rys buvo susirinkAi??s ai??i?? ir kaip laisvai jie ten apie viskAi?? kalba, net nustebom! Ne tik barzdylos revoliucionieriai, bet ir inteligentai, MokslA? akademijos nariai ai??i?? tik varo istorinius dalykus, apie kuriuos pas mus vieA?ai ir prabilti bijota. Buvo ten irAi??komsomolcA?, bet juos iA? tolo buvo galima atskirti iA? didA?iuliA? kailiniA? kepuriA?-A?apkA?, kuriA? turbAi??t ir miegodami nenusiimdavo… Roko ansamblis ai??zMrija” (ai??zSvajonAi??”) visAi?? naktA?Ai??davAi??si! Buvom suA?avAi??ti ai??i?? mes dar tokie susigAi??A?Ai??, o jie A?itaip skaldo!
Dar pora epizodA? iA? prieA?sAi??jAi??dinAi??s patirties. KartAi?? kaA?kas atveA?Ai?? pas mane porelAi?? ai??i??Ai?? dA?insuotAi?? vaikAi??zAi?? ir panelytAi??. Abu hipiA?kos iA?vaizdos; pristato ai??i?? iA? A?ekoslovakijos, vyrukas ai??i?? SaA?a Vondra. Jiedu atvyko nelegaliai ir domisi, kas dedasi Lietuvoje. SaA?a esAi??s pogrindA?io leidinio ai??zRevolver Review” redaktorius (A?ia aliuzija A? Gebelso: ai??z…kai iA?girstu A?odA? ai??zkultAi??ra”, noriu iA?sitraukti revolverA?”). AtveA?Ai?? ir vienAi?? A?urnalo numerA?, visai solidA?; iliustracijA? nebuvo, bet tekstA? A?vairiausiA? ai??i??Ai??Ai?? tarp jA? ir Arpado Gonczo, vAi??liau tapusio Vengrijos prezidentu. NorAi??jom ir mes per VondrAi?? gauti iA? Gonczo tekstAi?? kokia nors A?inoma kalba, ne vengrA?, bAi??tume iA?vertAi??, kur nors A?dAi??jAi??, bet nepavyko. (Kai 1999-aisiais su prezidentu Adamkumi buvau Prahoje ir BudapeA?te, Arpadui Gonczui papasakojau apie mAi??sA? pastangas, jis buvo patenkintas). Ta A?ekA? porelAi?? pas mane pernakvojo, kitAi?? dienAi?? juos pasiAi??mAi?? Simutis globoti. A?ekoslovakijoj tuomet dar siautAi??jo komunistinis reA?imas, Havelas sAi??dAi??jo kalAi??jime. O kai viskas uA?virAi??, griuvo Berlyno siena, Havelas tapo prezidentu, A?iAi??riu ai??i?? A?alia prezidento paA?A?stamas veidas ai??i??Ai??Ai?? SaA?a, tik sustorAi??jAi??s. Aleksandras Vondra tapo deA?iniAi??ja Havelo ranka, kurA? laikAi?? dirbo ambasadoriumi JAV.
Kitas epizodas. 1988-A?jA? vasarAi??, man klajojant po A?emaitijAi??, ateina A?inia, kad atvaA?iavAi?? keli estukai ir bAi??tinai nori su mumis, ai??zpatyrusiais A?monAi??mis”, pasimatyti. Susitikimas buvo suplanuotas TelA?iuose, dabartinAi??s kunigA? seminarijos pastate. kuris tuomet buvo bomA?A? landynAi??, apgriuvAi??s. Ten susitikom su trim ar keturiais estukais, visi blondinai, jauni, gal 17ai??i??18 metA?. Kai susAi??dom A?nekAi??tis, mums plaukai pasiA?iauA?Ai?? ai??i?? kad pradAi??s varyti: Narvoje pilna rusA?, per NarvAi?? rusai nori mus surusinti, reikia ginklA?, A?oviniA?… Sakau: kokA? blAi??dAi?? jAi??s A?ia neA?at? Kokie kulkosvaidA?iai, kokie A?oviniai?! Va, spausdinimo maA?inAi??lAi??, barA?kink ai??i?? A?tai tavo kulkosvaidis… Vyrukai susimAi??stAi??. Ai??mAi??m rimA?iau A?nekAi??tis, aiA?kinti jiems: yra pogrindis, yra literatAi??ra ai??i?? leiskit spaudAi??, dirbkit su A?monAi??mis. Negali bAi??ti nAi?? kalbos apie jokius fizinius veiksmus ai??i?? per tris sekundes jusAi??sutratins, nieko ir padaryt nespAi??sit. Jie aiA?kina, kad jums bepigu ai??i?? jus BaA?nyA?ia palaiko… Mes jiems ai??i?? ir su savo BaA?nyA?ia galit megzti ryA?ius, religinA? momentAi?? reikia A?jungti (nors estai kone didA?iausi ateistai). IA?siskyrAi??m, jie jau atrodAi?? nusiraminAi??. (Po kiek laiko, po rinkimA? Estijoje, pirmuoju nepriklausomos Estijos premjeru tapo Martas Laras, A?iAi??riu nuotraukose ai??i??Ai?? vienas iA? tA? estukA?… Jis sudarAi?? trisdeA?imtmeA?iA? kabinetAi??, padarAi?? A?iauriAi?? A?emAi??s Ai??kio reformAi??, visi staugAi??, bet greit ji buvo baigta ir uA?mirA?ta ai??i?? kad taip pas mus. Kai susitinku su Laru, prisimenam tAi?? TelA?iA? epizodAi??, pasiA?aipom…)
O 1988-aisiais, SAi??jAi??dA?iui jau prasidAi??jus, amA?inatilsA? biA?iulis Povilas Andriulis, ai??zRasos” mokyklos direktorius, iA?drA?so mane priimti A? darbAi?? (vAi??liau suA?inojau, kad jis atsiklausAi?? KP komiteto, o A?is ai??i?? nei leido, nei uA?draudAi??.) Tuomet jau vyko visokie pedagoginiai eksperimentai, ir jis savo mokyklAi?? norAi??jo padaryti etnografinio profilio. Kadangi jau buvau priraA?Ai??s darbA? apie kalendorines A?ventes, RasAi??, tai jis mane pakvietAi?? dAi??styt etnografijAi??, netradicinAi??. UA?darbis buvo gal aA?tuoni rubliai uA? pamokAi??, o pamokA? nedaug. KartAi?? einu iA? pamokos koridoriumi, A?iAi??riu ai??i?? paA?A?stama fizionomija,Ai??kadrinisAi??saugumietis. Klausiu Povilo ai??i?? kas A?ia toks? Pasirodo, ateina manAi??s tikrinti, klausinAi??ti mokiniA? ai??i?? ar ko nors netinkamo nepasakoju… Netrukus vAi??l su juo susidAi??riau ai??i?? leidaus laiptais A?emyn, jis lipo aukA?tyn. Sakau: ai??zJei darkart tave A?ia pamatysiu, nuleisiu A?emyn!” Daugiau jis ir nebepasirodAi??.

Kai iA?girdau, kad birA?elio 3-Ai?? kaA?kas susikAi??rAi?? Vilniuje, suA?inojau, kad ten daugiausia inteligentai, akademikai ai??i?? tai manAi??s neuA?kabino. O 10-os vakare, jau dvyliktAi?? valandAi??, pas mane A?griAi??naAi??chebraAi??ir pareiA?kia: ai??zTu iA?rinktas A? Kauno SAi??jAi??dA?io iniciatyvinAi?? grupAi??”. ai??i?? ai??zKokio dar SAi??jAi??dA?io, kokiAi?? grupAi???”
Buvo taip, kad Arvydas Juozaitis, pradAi??jAi??s vaA?inAi??ti su savo garsiAi??ja paskaita, atvaA?iavo kartu su Vidmantu ValiuA?aiA?iu A? KaunAi??. Paskaitos metu spontaniA?kai imta siAi??lyti A?mones A? SAi??jAi??dA?io IniciatyvinAi?? grupAi??. Daugiausia siAi??lyti salAi??j esantys, bet keletas A?raA?yta ir nebuvusiA?, tarp jA? kaA?kasAi??A?sAi??dAi??Ai??ir mane ai??i?? iki A?iol neA?inau, kas… ValiuA?aitis buvo prieA?: zekas, tokiA? mums nereikia, pavojinga ai??i?? aA? jA? suprantu.
PasakAi?? man, kada turiu ateiti A? pirmAi?? susirinkimAi??. DAi??l viso pikto nuAi??jau. Susirinkimas vyko ArchitektA? namuose, greta Katedros, ten sAi??jAi??dieA?ius A?sileido Algirdas KauA?pAi??das. Aktyviausi buvo susAi??dAi?? vidiniu ratu, aA? atsisAi??dau atokiau, antrame rate. Klausiaus nieko nesakydamas, A?iAi??rAi??jau kiek A?tariai ai??i?? dauguma vaikAi??zai, ir dar tokia bohemiA?kaAi??A?lAi??kta, vienintelis solidus A?mogus ai??i?? A?eslovas StankeviA?ius, palyginti vyresnio amA?iaus. VAi??liau Algirdas Saudargas atvedAi?? A? grupAi?? EgidijA? KlumbA?, GediminAi?? Ai??erkA?nA? ai??i?? taip palaipsniui ir susiformavo kaunieA?iA? IniciatyvinAi?? SAi??jAi??dA?io grupAi??.
Po truputA? A?sitraukiau ir aA?. DaugumAi?? sudarAi?? ai??zgatviniai” ai??i?? vaikinai niekam neA?inomi, bet turintys savyje revoliucinA? genAi??, daA?nai patiems to nenujauA?iant. Daug kas atkrito ai??i?? pirmiausia menininkai, nes paaiA?kAi??jo, kad bus daug juodo darbo, ne vienAi??kaifo; liko branduolys iA? ai??zgatviniA?”.
IniciatyvinAi??j grupAi??j buvom du politiniai kaliniai ai??i?? dar Vidmantas Povilionis. Buvo kvieA?iamas ir Liudas Dambrauskas, bet atsisakAi?? ai??i?? nenori trukdyti. TurbAi??t teisingai padarAi?? ai??i?? Dambrausko jau bAi??tA? buvAi?? per daug ai??i?? mudu su Povilioniu buvome dar tokie nelabai rimtiAi??antisovietA?ikai
Pirmoji mAi??sA?, Kauno Persitvarkymo sAi??jAi??dA?io, vieA?a akcija buvo Ai??v. GertrAi??dos baA?nytAi??lAi??s gynyba. IA? tiesA? tai buvo labiau pretekstas pirmam vieA?am veiksmui. LaisvAi??s alAi??jos pradA?ioje, proAi??bromAi??Ai??A?Ai??jus A? kone viduramA?iA?kAi?? aikA?telAi??, stovi maA?ytAi?? kresna nelabai daili, bet tikros gotikos baA?nytAi??lAi?? ai??i??Ai?? Ai??v. GertrAi??dos, arba Ai??ariA?iA?. Vienoje jos pusAi??je yra MarijonA? vienuolyno biblioteka, kitoje ai??i?? senieji LaisvAi??s alAi??jos namai, treA?ioje ai??i?? laisva erdvAi?? A? UgniagesiA? gatvAi??. Partijos komitetas sugalvojo ten pasistatyti savo pastatAi??, tad ta baA?nytAi??lAi?? bAi??tA? buvus uA?daryta iA? visA? pusiA?. Mes pakilom jAi?? ginti. NutarAi??m ai??i??Ai?? be jokiA? leidimA? eisim prie Vykdomojo komiteto, ten padarysim mitingAi??lA?.
PrieA? tai ilgokai ruoA?Ai??mAi??s. Mano kieme gyveno jaunas vyrukas Boria, roko ansamblio ai??zTigro metai” vokalistas (jis pirmai progai pasitaikiusAi??iA?varAi??Ai??A? Vakarus, bet A?iaip rokeriai buvo savi). Jis mokAi??jo siAi??ti, aA? jam ir sakau: pasiAi??k man A?aliA? raiA?A?iA? su geltonais Gedimino stulpais. Gal deA?imt tA? raiA?A?iA? jis ir pasiuvo. Kai susirinkom dar prieA? mitingAi?? A? pasitarimAi??, Vytelis AliA?auskas pamatAi??s raiA?A?ius, puolAi?? gesinti: ai??z…slAi??pk greiA?iau tuos Gedimino stulpus!..” NAi?? nemaniau ai??i?? kas kaip nori, o aA? bAi??siu su raiA?A?iu. Ai??sivaizduodami, kad mitingui bAi??tinai reikia tribAi??nos, pradAi??jom lauA?yt galvAi?? ai??i?? iA? kur jAi?? gaut? A?iAi??rim, tuose ArchitektA? namuose kaA?kas panaA?aus ai??i??Ai?? kaA?kokia griozdiA?ka dAi??A?Ai?? kaip karstas. Keliese tAi?? dAi??A?Ai?? vilkom per visAi?? Vilniaus gatvAi?? iki Vykdomojo, iki aikA?telAi??s prieA?ais MuzikinA? teatrAi??. Pasirodo, mitingAi?? stebAi??ti atvaA?iavo Paleckis. Ai?? ai??ztribAi??nAi??” pirmiausia uA?lipo, regis, KauA?pAi??das ir pavarAi??: ai??zGertAi??rAi??da!.. Paveldas!.. ArchitektAi??ra!.. Privalom saugoti!..” O dvi mergaitAi??s, seno partizano Pancernos anAi??kAi??s, iA?sitraukAi?? trispalves vAi??liavAi??les, nedideles, pailgas, savo darbo, ir pradAi??jo jomis mosuoti… AA?, uA?sidAi??jAi??s raiA?tA?, vaikA?A?iojau aplinkui ai??i?? A?sivaizdavau save sargybiniu, A?iAi??rAi??jau, kad nebAi??tA? jokiA? provokacijA?. Vaizdelis toks (panaA?iai kaip per mitingAi?? prie MickeviA?iaus paminklo): prie Vykdomojo esantys ai??i?? dalyviai; einantys ar stoviniuojantys LaisvAi??s alAi??joje ai??i?? ne dalyviai, bet stebAi??tojai ar atsitiktiniai A?iAi??rovai (jei kas, niekuo dAi??ti ai??i?? Ai??jau pro A?alA?…). O dar toliau, prie Muzikinio ai??i?? bijantys, bet smalsaujantys. A?iAi??riu ai??i?? eina du sportiA?ki vyrukai, petingi, rodos, liAi??tAi?? A? gabalus galAi??tA? sudraskyti; sakau, siAi??lydamas raiA?A?ius su Gedimino stulpais: ai??zGal padAi??tumAi??t tvarkAi?? priA?iAi??rAi??t?” Aniedu vietoj atsakymo dAi??jo A? kojas, aplenkdami kone trijA? metrA? spinduliu… Bet porAi?? vaikinA? pavyko priA?nekinti, sukom ratus aplink mitingAi??, ai??zsaugodami”…
O Paleckis pareiA?kAi?? norA?s susitikti su visa Iniciatyvine grupe. Jiems, iA? A?erniachovskio aikA?tAi??s, rAi??pAi??jo prazonduoti, kas A?ia Kaune dedas. Susisodino visus ir kiekvienam: ai??zKokie jAi??sA? motyvai, kodAi??l atAi??jot A? SAi??jAi??dA??” Kai atAi??jo mano eilAi??, jam sakau: ai??zTuriu aA? tuos motyvus, bet nematau reikalo aiA?kintis…”
Palaipsniui IniciatyvinAi??je grupAi??je pasiskirstAi??me sritimis ai??i?? pvz., BirutAi?? NedzinskienAi?? ir Audrius ButkeviA?ius Ai??mAi??si tremtiniA?, Saudargas ai??i?? uA?sienio politikos, man artimiausi buvo kultAi??ros, A?vietimo dalykai ir t. t.
Bet A?iaip ai??i?? iA? kur mes tada A?inojom, kas tas SAi??jAi??dis, kAi?? ir kaip jis turi veikti… Pirmoji banga buvo atsargi, nes reikAi??jo nemaA?ai drAi??sos. Tik po Jakovlevo vizito, tarsi suteikusio judAi??jimui legitimumo, kilo masinAi?? SAi??jAi??dA?io grupiA? kAi??rimosi banga, bet tikrosiomis ir patikimomis pasAi??moningai laikAi??me tik tas, kurios buvo ai??ziki Jakovlevo”. A?moniA? buvo tiek, kad buvom priversti paskelbti, jog renkasi tik grupiA? A?galiotiniai. Ai?? ArchitektA? namus jau netilpome. Mus priAi??mAi?? Radijo gamykla ai??zBanga” (A?alia PrisikAi??limo baA?nyA?ios), salAi?? didA?iulAi?? ai??i?? susirinkdavo daugiau nei 600 A?galiotiniA?, tikras Konventas, uA? kiekvieno jA? gal 20 A?moniA?. Kai skaiA?iau knygAi?? apie PrancAi??zA? revoliucijAi?? ai??i?? vaizdelis vienas prie vieno: ir jakobinai, ir robespjerai, ir ta vidurio ai??zbala”… O kalbos! Kai prasibrauni prie mikrofono, turi per 2ai??i??3 minutes viskAi?? pasakyti, kitaip bAi??sinuplotas, daugiau ar maA?iau mandagiai. O bAi??davo ir kuriozA?… Tarkim, buvo toks garbingas A?mogus, vadovavAi??s prieA?karyje VDU studentA? NeolituanA? federacijai, vAi??liau kalAi??jAi??s. Kai jis prieidavo prie mikrofono ai??i??Ai?? o kaip mes, prieA? jA? vaikAi??zai, neleisim! ai??i??Ai?? iA?kart A? jA? A?sikibdavo irAi??varydavoAi??net uA?simerkAi??s, nesustodamas… PasiunA?iam du kurjerius, vienas A? vienAi?? ausA?, kitas A? kitAi?? ausA? jam A?nibA?da, kad laikas baigti ai??i?? o jisAi??varoAi??toliau. Baigiasi tuo, kad ateina treA?ias kurjeris, uA?stoja visa tai nuo salAi??s, o kiti du iA?lupa mikrofonAi?? ir uA? paA?astA? nuveda, o jis vedamas ramiai sau A?ypsosi, tarsi taip ir turAi??tA? bAi??ti…
O kas tuomet A?inojo, kAi?? SAi??jAi??dis turi veikti, be mitingavimo ir rezoliucijA? kAi??rimo? SuvokAi??me, kad tai visuomeninAi??-politinAi?? organizacija, taigi turi visas sritis aprAi??pti, visur dalyvauti, bet kur ribos? Tarkim, ateina vyrukas ir skundA?iasi, kad VilijampolAi??j, kur jis gyvena, jo bute dedasi baisAi??s dalykai: kaA?kokia gauja kimba prie jo suA?adAi??tinAi??s, vis neatstoja, toliau terorizuoja, jiedu su ta mergina bijo kartu gyventi… KAi?? daryti? Juk milicija turi tvarkytis, bet ai??i?? tai milicija, svetima jAi??ga… O A?mogus kreipiasi A? mus kaip A? legaliAi?? valdA?iAi??… Na, kas belieka ai??i?? mudu su Saudargu, nutaisAi?? grieA?tus veidus, nuvarom A? tAi?? bAi??simA?Ai??mafijozA?lizdAi??, bet patiems neramu… Ai??einam A? butAi??, ten tuoj prisirenka visas bAi??rys smalsuoliA?, o kurie iA? jA? nusikaltAi??liai ai??i?? neaiA?ku… DAi??stomos versijos, susigaudyti neA?manoma, tad grieA?tu tonu sakom: susitvarkykit, nes… Po kurio laiko tas nukentAi??jusysis, baisiausiai dAi??kodamas, praneA?Ai??: viskas susitvarkAi??, tikrai juos nugAi??sdinot, aA?iAi?? aA?iAi??…
Taigi, visko kaunietiA?kajame SAi??jAi??dyje bAi??ta, kaip turbAi??t ir visoje Lietuvoje ai??i?? nebAi??ta tik stukaA?iA?. IA?aiA?kinom tik vienAi??, tiksliau, iA?aiA?kAi??jo pats. Tai senas A?ygeivis H. S., kuris vienu metu buvo net Kauno SAi??jAi??dA?io sekretoriumi. O juk tai svarbus A?mogus, sekretorius visAi??laik sAi??di bAi??stinAi??je, priiminAi??ja lankytojus, skaito ateinanA?ius raA?tus, dokumentus ir pan. Jam viena moteris atneA?Ai?? senAi?? trispalvAi??, iA?saugotAi?? per visas negandas. Po kurio laiko ji atAi??jo pasidomAi??ti ai??i?? kur ta vAi??liava, kAi?? A?adat su ja daryti? Pasirodo, vAi??liavos nebAi??ra ai??i?? parduota kolekcionieriams, ir tai padarAi?? H. S. Ten, Kauno SAi??jAi??dyje, esu du kartus sulauA?Ai??s kAi??dAi??, jAi?? trenkdamas A? grindis ai??i?? uA?uot davAi??s A? snukA?; pirmas kartas ir buvo dAi??l parduotos trispalvAi??s. PradAi??jAi?? domAi??tis, iA?siaiA?kinom, kad H. S. ne tik vagis, bet irAi??stukaA?ius. Jis atsirado kiek vAi??liau, tad galAi??jo bAi??ti ir atsiA?stas. TaA?iau skandalo nekAi??lAi??m, nors A?iaip reikAi??jo jA? sutratinti vieA?ai ai??i?? gaila buvo jo sAi??naus, jaunalietuviA? nario, buvo toks nekalto veido, tylus, bet visur dalyvaujantis vyrukas. Sakiau: pasigailAi??kim to vaiko, kaip jam reikAi??s po to gyventi…
…Geri buvo laikai ai??i?? herojiA?ki ir naivAi??s, kai pavykdavo patys beprotiA?kiausi sumanymai, (o tai, kas atrodAi?? savaime iA?sipildys atgavus laisvAi?? ai??i?? nepavyko ir nepavyksta iki A?iol), kai jautei draugo petA? A?alia, o iA?davikAi?? uA?uosdavai iA? tolo, kai tavo tauta buvo iA?ties tauta, o ne tik ai??zpilietinAi?? visuomenAi??”… Kai laisvAi?? kaip sutirA?tAi??jAi??s esos ir tiesos debesis tvyrojo ore, apA?iuopiamai…

UA?raA?Ai??Ai??Astrida PetraitytAi??