IA? ko iA?sivadavo Lipskis, pavadinAi??s Putino biografijAi?? romanu?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Knygos
AUTORIUS:Ai??Irena BalA?iAi??nienAi??
DATA: 2013-06

IA? ko iA?sivadavo Lipskis, pavadinAi??s Putino biografijAi?? romanu?

Irena BalA?iAi??nienAi??

Vladimiras ar Vincas?

2010 m. Stasys Lipskis paraA?Ai?? knygAi?? ai??zAmA?iaus audrA? paviliotas” apie Stalino saulAi?? A? LietuvAi?? parveA?usA? JustAi?? PaleckA?, kurioje, iA?plaudamas ribAi?? tarp gAi??rio ir blogio, ai??ztaip stipriai nupudravo pagrindinA? herojA? ai??i?? patikimAi?? sovietA? agentAi?? nuo 1928 m., ai??i?? kad A?is tapo staA?iai neatpaA?A?stamas tiems, kurie gana gerai jA? prisimena”1.
1940 m. birA?elio 15 d., sulauA?ydama tarptautines sutartis ir pasiA?sdama per 150 tAi??kstanA?iA? raudonarmieA?iA?, SovietA? SAi??junga okupavo Lietuvos RespublikAi??. 1940 m. liepos 30 d. Justo Paleckio vadovaujama A?galiotiniA? delegacija traukiniu iA?vaA?iavo A? MaskvAi??, kur rugpjAi??A?io 3 d. SovietA? SAi??jungos AukA?A?iausiosios Tarybos posAi??dyje A?teikAi?? praA?ymAi?? dAi??l Lietuvos A?stojimo A? SovietA? SAi??jungAi??. NepriklausomybAi??s ugnis buvo uA?gesinta, prasidAi??jo 50 metA? trukusi Lietuvos okupacija.
TAi??sdamas giminAi??s tradicijAi??, A?iuo metu uA? Maskvos pinigus sovietA? agresijAi?? Sausio 13-Ai??jAi?? neigia Paleckio anAi??kas Algirdas, trokA?tantis A? LietuvAi?? parveA?ti Putino saulAi??. Galima tik paspAi??lioti, kodAi??l Lipskis laikinai atidAi??jo garsios giminAi??s kronikos kurpimAi?? ir kas nukreipAi?? jo mintis nuo pamaldaus Vladimiro, kurio asmenybAi??, iA?tarus A?odA? Putinas, A?iandien iA?nyra atmintyje greiA?iau negu ekskunigo Vinco. Svariausia prieA?astis gal bAi??tA? A?i: Vinco MykolaiA?io-Putino iA?paA?inties ai??i?? kaip raA?oma naujos knygos ai??zPratarmAi??s vietoje” ai??i??Ai?? pagarsinimas mums ir Pasauliui.
Ai??iAi?? knygAi?? Lipskis pavadino taip, kaip vadinasi ai??zAltoriA? A?eA?Ai??ly” treA?ioji dalis ai??i??Ai?? ai??zIA?sivadavimas” (Stasys Lipskis. IA?sivaAi??davimas. Biografinis romanas apie VincAi?? MykolaitA?-PutinAi??. ai??i?? Vilnius: A?uvAi??dra, 2013).

PirmesnAi?? uA? pirmAi??jA?

Pirmiausia noriu padAi??koti autoriui uA? trumpalaikA?, bet dar niekada nepatirtAi?? jausmAi?? ai??i?? suA?inojau, kad esu pirmesnAi?? uA? pirmAi??jA?! Ne kartAi?? literatAi??riniuose A?urnaluose ai??zKrantai” ir ai??zMetai”2Ai??buvau skaiA?iusi V. MykolaiA?io-Putino DienoraA?A?io mintis, todAi??l raA?ydama straipsnA? ai??zDar nepaA?intas Putinas”3Ai??ai??i?? pasirinkau seniai mane jaudinusias eilutes iA? 1967 m. sausio 29 dienos A?raA?o apie svajonAi?? sukurti eilAi??raA?tA? ai??zSigmaringa arba septynios nemigo naktys, kada apsireiA?kAi?? bAi??ties prasmAi?? ir egzistencijos dA?iaugsmas”. Straipsnyje uA?siminiau, kad ne visai medA?iagai sugulus A? valstybinius, institutA?, universitetA? archyvus, daliai jos dar negrA?A?us A? LietuvAi??, daliai neiA?vydus dienos A?viesos, ai??zgera Putino biografija ai??i?? tAi??ra ilgesinga vizija”. Bet! kaip toje rusiA?koje pasakoje ai??zlydekai paliepus, man panorAi??jus” ai??i?? vizija A?ybt ir A?sikAi??nijo. IA?girdau, kad biografinis romanas apie VincAi?? MykolaitA?-PutinAi?? ne tik paraA?ytas, bet ir A?eimyninAi??s rangos bAi??du iA?leistas. KnygAi?? nusipirkau ir skyrelyje ai??zLiudija dienoraA?A?iai” apstulbusi perskaiA?iau: ai??zTie dienoraA?A?iai bibliotekos saugykloje iA?gulAi??jo daugiau nei keturis deA?imtmeA?ius ir… nebuvo paliesti (Visi paryA?kinimai mano ai??i??Ai?? I. B.). KeitAi??si darbuotojA? kartos, iA? lAi??pA? A? lAi??pas perduodanA?ios neraA?ytAi?? nuosprendA? ai??i??Ai?? Putino dienoraA?A?iams uA?dAi??tas tabu!”(p. 260) ai??zNeslAi??psiu jaudulio, ai??i?? toliau raA?o autorius, ai??i?? su kuriuo atsiverA?iau Putino dienoraA?A?ius. Po pusA?imA?io metA? aA? buvau pirmasis, prisilietAi??s prie garsiA?jA? raA?ytojo uA?raA?A?” (p. 261).
Manau, geriausiai apsiA?aukAi??liA?kAi?? Lipskio pirmystAi?? paneigia gan dideles V. MykolaiA?io-Putino ai??zDienoraA?A?io” iA?traukas paskelbusios Irenos KostkeviA?iAi??tAi??s A?odA?iai: ai??zSu savo DienoraA?A?iu (1961ai??i??1967) V. Mykolaitis-Putinas supaA?indino mane ir leido juo naudotis renkant medA?iagAi?? jo kAi??rybinei biografijai. Po raA?ytojo mirties atskiros ai??zDienoraA?A?io” mintys skelbtos A. A?irgulio, J. LankuA?io darbuose.”4Ai??Du ankstesniA? metA? dienoraA?A?ius, kaip teigia ai??zAutobiografijos bandyme”, yra skaiA?iusi ir saugojusi V. ZaborskaitAi??5. JA? Lipskis dar nAi??ra radAi??s.
Net greitomis palyginus Lipskio iA?spausdintAi?? DienoraA?A?iA? tekstAi?? su I. KostkeviA?iAi??tAi??s DienoraA?A?io publikacijomis, maAi??tyti nemaA?ai klaidA?, nesutapimA?. Lipskio leidinyje praleistas 1961 rugpjAi??A?io 27 d. sekmadienio tekstas. 1962 liepos 31 d., antradienio A?raA?e Lipskis neA?skaito sakinio dalies. Tai nesukelia sunkumA? I. KostkeviA?iAi??tei ai??i?? ai??zbAi??damas grynakraujis lyrikas, kAi?? rodanti ai??zStella Maris”, aA? raA?Ai??s nevykusius epinius dalykus”. DaA?nai nesutampa A?raA?A? datos (1961 m. kovo 8 d., 1962 m. rugsAi??jo 6 d., 1963 m. geguA?Ai??s 11 d., 1963 m. geguA?Ai??s 8 d.), nemaA?ai gramatiniA? klaidA?, veikiausiai nesugebAi??jus teisingai perskaityti.
Jei kas mano, kad tik DienoraA?A?ius Lipskis perskaitAi?? pirmas, didA?iai klysta. Ai??i pigi pirmumo savireklama kartojama ne vienAi?? sykA? ir ne vienoje vietoje. Skyriuje ai??zAnoniminAi??s gyvatAi??s” apie nepasiraA?ytus, daA?niausiai ai??zgerbAi??jA?” siA?stus Putino A?monai laiA?kus Lipskis vAi??l pirmas Lietuvoje pacituoja eilAi??raA?tA? ai??zAnonimui”, teigdamas, kad ir A?ie posmai taip pat liko dienoraA?A?io puslapiuose. Gaila, kad jis niekada nebuvo atsivertAi??s Putino RaA?tA? (1990 m.), kuriA? 2-ame tome (p. 339ai??i??340) visi galAi??jo pasiskaityti A?A? eilAi??raA?tA?.
Ir dar viena lipskiA?ka ai??zsensacija”: ai??zPasAi??kutinAi??mis gruodA?io dienomis A? MykolaiA?io butAi?? suguA?a televizininkA? grupAi??. Jie rengia reportaA?Ai?? Lietuvos televizijai, bus parodytas tuoj po NaujA?jA?, TrijA? karaliA? dienAi?? ai??i??Ai?? tikrAi??jA? Putino gimtadienA?. RaA?ytojas jau pasirengAi??s, raA?tu pasiraA?Ai??s savo A?odA? biA?iuliams ir draugams. Tas jo A?odis kruopA?A?iai uA?fiksuotas dienoraA?tyje (daugiau niekur nepublikuotas), todAi??l A?ia jA? pacituosime iA?tisai” (p. 270ai??i??271). Kad tave kur pelkAi??s! Ir A?A? daugiau niekur nepublikuotAi?? tekstAi?? galime rasti 1963 m. sausio 5 d. ai??zLiteratAi??roje ir mene”, A?alia kitA? Putino 70-meA?iui skirtA? sveikinamA?jA? straipsniA?. Jis glaudA?iasi treA?iame puslapyje prie Juditos VaiA?iAi??naitAi??s ai??zJie A?sirAi??A?ia A? A?irdA?…”. Taip pat RaA?tA? 10-ajame tome (p. 233). Ai??domu, kad V. MykolaiA?io-Putino Vilniaus universiteto aktA? salAi??je sausio 12 d. pasakytoji kalba, pasibaigusi A?spAi??dinguoju ai??zAve vita! Sveikas, gyvenime!”, Lipskio visai nesudomina.
Ir pasakodamas apie dingusA? ketvirtosios romano dalies originalAi?? ai??i?? ai??zveikiausiai A?monos sunaikintAi??” ai??i?? Lipskis klysta. Jis raA?o, kad ai??zantrasis teksto egzempliorius, kaip tyA?ia uA?simetAi??s tarp kitA? popieriA?, liko iA?saugotas…” (p. 160). Jeigu atsiversime Putino RaA?tA? 4-Ai?? tomAi??, rasime Romanos BrogienAi??s komentarAi?? (p. 784), kad tekstas buvo ne uA?simetAi??s tarp popieriA?, o tvarkingai gulAi??jo asmeniniame Irenos KostkeviA?iAi??tAi??s archyve.

Plagiatas

Dar galvai svaigstant nuo aA? buvau pirmasis, prisilietAi??s, taip pat nuo neregAi??tos daugtaA?kiA? gausos tekste ir pavadinimuose, uA?plAi??do paslaptingas telepatiA?kas A?spAi??dis, kad tekstas, daA?nai A?odis A?odin kaip A?ioje knygoje, jau man A?inomas. Tai priminAi?? NijolAi??s BraA?Ai??naitAi??s-LukA?ienAi??s-Paronetto ai??i?? legendinio partizanA? vado Juozo LukA?os-Daumanto A?monos ai??i?? jausmAi??, perskaiA?ius Antano Ai??ileikos romanAi?? ai??zUnderground” (Pogrindis): ai??zVisa pirmoji romano ai??zUnderground” dalis, tai daugiausia tiesioginis Juozo LukA?os memuarA? ai??zPartizanai” apie Lietuvos partizanA? ginkluotAi?? pasiprieA?inimAi?? SovietA? SAi??jungai perraA?inAi??jimas. Reikia pripaA?inti, kad Juozo LukA?os apraA?ymai yra vaizdingesni, kupini idealizmo, teigiamA? emocijA? ir tikAi??jimo savo bendraA?ygiA? pasiaukojimu tAi??vynei, ko trAi??ksta romane”6.
Ai??miau lyginti Lipskio tekstAi?? su knygos pabaigoje A?dAi??tu ai??zLiteratAi??ros sAi??raA?u”. Stropiai nuraA?ytos vietos nustebino tikslumu. Klasikinis pavyzdys plagiato byloms!

MAi??za

Kadangi ne visas knygas, straipsnius arba dienoraA?A?ius, kuriuose prisimenamas V. Mykolaitis-Putinas, buvau skaiA?iusi, kelios nusiraA?ytos atsiminimA? vietos nustebino. Pirmiausia susijusios su MAi??za, paprastai uA?imanA?ia svarbiausiAi?? vietAi?? romane apie raA?ytojAi??. Lipskiui A?i amA?inoji romanA? kliA?Ai?? pasirodAi?? nepatraukli dAi??l mAi??sA? laikams visai nebAi??dingos prieA?asties. ai??zGal ir nebuvo pagrindo kalbAi??ti apie tradicinA? meilAi??s trikampA? ai??i?? pernelyg jau didelis amA?iaus skirtumas (34 metai!) buvo tarp vyro ir jo mokslinAi??s kolegAi??s aspirantAi??s Irenos.” (Irenos KostkeviA?iAi??tAi??s ai??i??Ai?? I. B. past.)
TaA?iau labiausiai apstulbino meilAi??s sonetA? ciklo nuvertinimas. Tam pasitelkiamas 1960 m. rugsAi??jo 29 A. Venclovos dienoraA?A?io A?raA?as: ai??zKAi?? tik iA?Ai??jo iA? mAi??sA? V. Mykolaitis. (…) Nustebau, kada jis man pareiA?kAi?? norA?s paskaityti savo naujuosius eilAi??raA?A?ius, kuriA? jis pastaruoju laiku paraA?Ai?? apie 60. Jam esAi?? svarbi mano nuomonAi??, ir jis norAi??tA? A?inoti, ar galima juos bAi??tA? duoti ai??zPergalei”. (…) AiA?ku viena, kad juose labai daug paskutinAi??s meilAi??s, kuri vilnieA?iams gana A?inoma. (…) Man buvo truputA? liAi??dna, klausant A?iA? eilAi??raA?A?iA?. Nors Mykolaitis kalba labai sveikai ir sAi??moningai, bet jo eilAi??raA?A?iuose jauti kaA?kokA? netgi suvaikAi??jimAi??. AA? atvirai pasakiau, kad A?ie eilAi??raA?A?iai man patinka tuo, kad juose daug naujA? bAi??senA? pavaizduota poetiA?kai, kad A?ia daug naujo. Bet atvirai pareiA?kiau, kad abejoju, ar juos spausdintA? ai??zPergalAi??” ai??i?? jie kaA?kaip teka kitu srautu negu visa mAi??sA? A?iA? dienA? poezija” (p. 230ai??i??231). A?inoma, RaA?ytojA? sAi??jungoje surengtame vakare, kur Putinas skaitAi?? tuos paA?ius eilAi??raA?A?ius, A. Venclova jau neA?ykA?tAi??jo liaupsiA?.
Bet dievobaimingam Lipskiui labiausiai kliAi??va tai, kad MAi??za, prieA?ingai nei A?mona, Dievo netikinti ir sovietmeA?iu baA?nyA?ios nelankanti ateistAi??. Tad kiauru kibiru iA? prasimanymA? A?ulinio pasisAi??mAi??s A?kvAi??pimo, jis apraA?o, kaip gudriai pasielgia A?mona, iA?sigandusi, kad gali ai??znetekti pavardAi??s ir pragyvenimo A?altinio”. VienAi?? rytAi??, ai??zrankinAi??n susimetusi bAi??tiniausius reikmenis”, ji iA?skuba A? geleA?inkelio stotA?, nusiperka bilietAi?? ir iA?dunda A? RygAi??. Bet jau ties KAi??dainiais jos ai??zrevoliucinis A?karA?tis” ima slAi??gti. Ai??iauliuose iA?lipa, pasimeldA?ia Ai??v. Jurgio baA?nytAi??lAi??je, kur ai??zmiA?ias laiko jaunas kunigAi??lis, regis, toks panaA?us A? jos numylAi??tAi??jA? PutinAi??lA?”, grA?A?ta namo ir nAi?? A?odA?iu neprasitaria, nei kur buvo, nei kur vaA?iavo. Tada ima keistis ir Putino, ai??zsubtilaus psichologo”, poA?iAi??ris A? A?monAi??. Lemiamas akcentas, anot Lipskio, KostkeviA?iAi??tAi??s netikAi??jimas Dievo. ai??zJam buvo skaudu, kad Irena, iA? esmAi??s bAi??dama laisvamaniA?kA? paA?iAi??rA?, paA?aipiai A?iAi??rAi??jo A? Vatikano Putinui pasiAi??lytAi??jA? sekuliarizacijos procesAi??. Taip pamaA?u MykolaiA?iA? A?eima grA?A?o prie pradA?iA? pradA?ios…” Be to, nutarAi?? statytis vasarnamA? KaA?erginAi??je. Taigi ai??zjie buvo dviese, ir liko dviese. Tik tu ir aA?…”.

GAi??dingas melas

Ne iA? pirA?to iA?lauA?tais ai??zkAi??rybiniais” prasimanymais, o gAi??dingu melu pribloA?kAi?? iA? Vytauto Bubnio knygos nusiraA?ytas tekstas, kuriame A?meiA?iama Emilija MykolaitienAi??. Ji nenorinti steigti Putino muziejaus, nesuvokianti raA?ytojo reikA?mAi??s Lietuvos kultAi??rai, A?A?Ai??liai reikalaujanti suteikti jai butAi?? Vilniuje ir atsisakanti bent keturiA? Vilniaus savivaldybAi??s pasiAi??lytA?jA?. O anoniminis ai??zrAi??kianA?iA? augintiniA? ir giminaiA?iA?” choras taip iA?vargina V. BubnA?, kad jis net dalyvauti ai??zposAi??dA?iuose” atsisako. ai??zTad kai 1983 metA? vasarAi?? E. MykolaitienAi?? mirAi??, valdA?ios vyrams, iA?kankintiems jos nuolatiniA? reikalavimA? bei skundA?, kaA?kaip nekilo mintis palaidoti naA?lAi?? RasA? kapinAi??se, A?alia jos PutinAi??lio… Emilija liepos 27-Ai??jAi?? buvo iA?veA?ta savo tAi??viA?kAi??n, A? BirA?A? kraA?tAi??, ir A?ia surado prieglobstA? maA?ose DeikiA?kiA? kapinaitAi??se…” (p. 258ai??i??259). NeA?inia, ar giminaiA?iA? riksmA? apkurtintas, ar A?sikraustymo A? tik kAi?? mirusios raA?ytojos Ievos SimonaitytAi??s butAi?? rAi??pesA?iA? iA?sekintas, Bubnys taip ir neiA?girdo, kad Vinco MykolaiA?io-Putino memorialinis butas-muziejus buvo A?kurtas 1981 m., pirmAi??ja vadove paskirta MeilAi?? VitkauskaitAi??, graA?iai bendravusi su E. Mykolaitiene, iki jos mirties sudariusi didA?iulius bibliotekos ir dovanotA? arba nupirktA? daiktA? apraA?us. Gaila, kad Lipskio A?mona, dirbusi A. Venclovos muziejuje, nepatarAi?? savo vyrui atsidaryti Vilniaus muziejA? internetinio puslapio7Ai??ir A?iAi?? informacijAi?? ten perskaityti.

Ai??ventoji TrijulAi??

Buvau A?pratusi besaikA?, kartais net dievinimu virstantA? A?avAi??jimAi??si V. MykolaiA?iu-Putinu sieti su jo studentAi??mis arba kartu dirbusiomis moterimis. Lipskio knygoje jas keiA?ia aukA?A?iausioji partinAi?? nomenklatAi??ra. YpaA? pagarbiai A?iame biografiniame romane kalbama apie Ai??ventAi??jAi?? TrijulAi?? ai??i??Ai?? DievAi??, SnieA?kA? ir PaleckA?. A?emesnio rango partieA?iA?, saugumieA?iA?, raA?ytojA? ai??i?? K. Korsako, A. Venclovos, J. BaltuA?io, K. Borutos ai??i??Ai?? santykiuose su Putinu nestinga net dviveidystAi??s, o aukA?A?iausiems partijos A?ulams tai nebAi??dinga. ApsalAi?? skaitome:
126ai??i??127 puslapiuose: 1946 m. spalio 1ai??i??2 d. vykusiame visuotiniame lietuviA? tarybiniA? raA?ytojA? susirinkime, Putinui iA?tarus: ai??zAA? A?tai, kone baigdamas savo gyvenimAi??, jauA?iuosi nieko iA? tiesA? vertingo, nieko tikrai gero mAi??sA? literatAi??rai ir mAi??sA? tautai nedavAi??s…” (…)
ai??i?? Ne! Tai ne tiesa! ai??i?? iA? prezidiumo aidi Justo Paleckio balsas.
136 puslapyje: ai??zPrasideda ilgas ir sunkus redagavimo etapas. Vieni eilAi??raA?A?iai perbraukiami raudonu brAi??kA?niu, kiti primarginami klaustukais. RankraA?tis apkeliauja (be leidyklos) visas pagrindines ideologines A?staigas ai??i?? glavlitAi??, RaA?ytojA? sAi??jungAi??, komunistA? partijos Centro komitetAi??. Pagaliau lemtingAi?? palaiminimAi?? naujajam poezijos rinkiniui duoda pats Antanas SnieA?kus. Redaktorius Aleksandras A?irgulys ant vyriausiojo leidyklos vadovo stalo yra matAi??s RaA?ytojA? sAi??jungos pirmininko Jono Ai??imkaus laiA?kutA?, kuriame praneA?ama: A?eimininkas (tokiu epitetu daugelis inteligentA? vadino AntanAi?? SnieA?kA?) manAi??s ai??i?? Putino poezijAi?? reikia iA?leisti…”
162 puslapyje: ai??zApie planuojamAi?? naujAi?? romanAi?? ai??zSukilAi??liai” Putinas pirmAi?? sykA? vieA?ai prakalbo 1954 metais iA? Lietuvos raA?ytojA? antrojo suvaA?iavimo tribAi??nos. (…) Kai raA?ytojas baigAi?? kalbAi??ti, prezidiume sAi??dAi??jAi??s Antanas SnieA?kus, tuometinis Lietuvos komunistA? partijos Centro komiteto pirmasis sekretorius, pakilo iA? savo vietos, paspaudAi?? rankAi?? MykolaiA?iui-Putinui ir garsiai pasakAi??:
ai??i?? Duodami tokA? paA?adAi??, JAi??s tarytum pasiraA?Ai??te stambA? vekselA?. Mes tuo dA?iaugiamAi??s ir Jumis tikime. Linkime sAi??kmingai tAi?? ai??zvekselA?” iA?pirkti.”
V. Mykolaitis-Putinas romanAi?? paraA?Ai??, J. JuzeliAi??nas sukAi??rAi?? pagal A?A? romanAi?? operAi??, bet Lipskis nepaaiA?kina, nors yra daug A?domios medA?iagos, kodAi??l: ai??zKai po operos nusileido uA?danga, perA?iAi??ros dalyviai be jokiA? diskusijA? ir aptarimA? spruko iA? teatro. Ir kompozitorius, ir teatro A?monAi??s be kalbA? suprato: uA?danga premjerai nepakils…” (p. 169).

Poetas ir KGB

Ai??mAi??sis labai sunkios temos, totalaus A?moniA? sekimo sovietmeA?iu, Lipskis sukuria lengva optimistine dvasia persunktAi?? skyriA?, kuriame apsiriboja tik keliais agentAi??riniA? bylA? A?raA?ais. UA?siminAi??s apie 1951 m. vasario 23 d. atsiradusA? reikalavimAi?? ruoA?tis Putino areA?tui ir, kaip A?prasta, padAi??jAi??s daugtaA?kA?, Lipskis pateikia agento ligA?ioliniams prisiminimams nebAi??dingAi?? V. MykolaiA?io-Putino, kaip dAi??stytojo, vertinimAi??: ai??zPirmA?jA? A?skaitA? metu 1945 m. Mykolaitis arA?iau susipaA?ino su studentais, tuojau padalijo juos literatAi??ros srityje A? kategorijas ai??i?? be talento ir talentingus. Pirmiesiems jis grubiai patarAi??: ai??zEikite A? medicinos fakultetAi?? tarA?yti lavonA?. JAi??sA? kalba neiA?vystyta, JAi??s neturite talento” (p. 99).
Puikiai A?inodami, kad Lipskiui prasiveria paA?iA? neprieinamiausiA? archyvA? durys ir perskaitAi??, kad paskutinio agentAi??rinio A?raA?o data 1954 metA? spalio 14-oji, manau, visi patikime, kad V. Mykolaitis-Putinas paskui jau nebuvo sekamas. O kad jokiu bAi??du nepamanytume, jog toje pokario atmosferoje viskas buvo niAi??ru ir A?alta, toliau skaitome apie 1951-A?jA? metA? lituanistA? kurso iA?leistuves, apie nuo A?okiA? A?urmulio koridoriun atsikvAi??pti iA?Ai??jusA? PutinAi??, kurA? apsupa studentAi??s, neA?ykA?tinA?ios raA?ytojui komplimentA?…

Gyvuosius apverkiu, mirusiuosius A?aukiu

Ai??iurpu per kAi??nAi?? perbAi??ganA?iA? ai??zA?domybiA?” nestinga ir Lipskio pasakojamoje ai??zVivos plango, mortuos voco” istorijoje. ai??zPakiliai nusiteikAi??s” poetas vienai pirmA?jA? A?A? eilAi??raA?tA? ai??i?? ai??zto laiko savijautos, siaubo, klaikumos koncentratAi??” ai??i?? parodo Vandai Zaborskaitei, 1945 metA? rudenA? atvykusiai tAi??sti studijA? A? VilniA?. Ji ai??zmaloniai iA?praA?o” iA? poeto vienAi?? rankraA?A?io egzemplioriA? ir duoda pasiskaityti visiems draugams. Kopija ima keliauti iA? rankA? A? rankas. 1950-aisiais, kratos metu, ji randama pas filologAi?? DangerutA? A?ebelA?. Net kankinamas jis neiA?duoda Putino, o kAi??rinio autorystAi?? prisiima sau. Lygiai taip pat pasielgia ir kunigas Kazimieras Vasiliauskas. Abu iA?keliauja A? GulagAi??. TaA?iau, anot Lipskio, KGB puikiausiai A?ino, kas autorius, o V. Mykolaitis-Putinas visAi?? laikAi?? it skydu prisidengia tik eilAi??raA?A?io paraA?ymo data. 1966 m. geguA?Ai??s 27 d. KaA?erginAi??je jis tai patvirtina ranka raA?ytu pareiA?kimu: ai??zAi??iuo pareiA?kiu, kad eilAi??raA?A?io ai??zVivos plango, mortuos voco” autoriumi esu aA?, Vincas Mykolaitis-Putinas. EilAi??raA?A?io originalas yra A?uvAi??s. UA? paplitusius nuoraA?us, jA? autentiA?kumAi?? bei tikslingumAi?? aA? neatsakau. EilAi??raA?tis buvo paraA?ytas vokieA?iA? okupacijos metu. Jame atsispindi hitlerinAi??s okupacijos nuotaikos ir A?iaurumai” (p. 112).
Toliau, jei patikAi??sim Lipskiu, A?vyksta neA?tikAi??tinas dalykas ai??i?? A?mona nuplAi??A?ia kaukAi?? savo vyrui ir pateikia A?rodymAi??, kad eilAi??raA?tis paraA?ytas jau pasibaigus karui ir sovietA? armijai okupavus LietuvAi??: ai??zVis dAi??lto teismas Ai??mAi??si tikrA? juridiniA? procedAi??rA?. Emilijos MykolaitienAi??s perduotas teismui eilAi??raA?A?io autografas nukeliavo A? teisminAi?? ekspertizAi??. A?ia buvo atidA?iai tyrinAi??jami visi braukymai, taisymai, uA?tuA?avimai, ir galutinAi?? Lietuvos teismo ekspertizAi??s iA?vada ai??i?? eilAi??raA?tis paraA?ytas 1945-A?jA? metA? birA?elio 28-Ai??jAi??…”
Nelieka nieko kita, kaip manyti, kad atskubAi??jo Ai??ventoji TrijulAi?? ir iA?gelbAi??jo PutinAi?? nuo kalAi??jimo!

Tas dieviA?kasis gruodo karA?tis

Gal tik biografijAi?? pavadinus romanu, iA?tinka stebuklas, ir paliegAi??s, iA? namA? jau nebeiA?einantis Putinas puola visur ieA?koti jA? sudominusios knygos, pagaliau randa jAi?? specialiuose fonduose, vienu moju praryja, bet tikro pasitenkinimo nepatiria ai??i??Ai?? ai??zmomentinis perskaitymas jam tebuvo savotiA?kas medaus laiA?ymas per stiklAi??” (p. 173). Per didA?ius vargus gavAi??s knygAi??, Putinas ai??zeiliA? dabar mokAi??si taip, tarsi bAi??tA? pradedantis poetas” (p. 175). Gal todAi??l, kad gerai prisimenu visas aplinkybes, kaip A? Putino rankas pateko Antano Maceinos-Jasmanto ai??zGruodas”, bei tos knygos keliamAi?? A?spAi??dA?, Lipskio kAi??rybingumas primena kliedesius. Gal tiesos neA?inantiems jis patiks ai??i?? A?ia tiek Dievo gaudymo glAi??biais!
Sutinku, A?mogus be Dievo idAi??jos ai??i?? tik daiktas tarp daiktA?. Bet kai kone kiekviename knygos puslapyje A?egnojamasi, kai V. Mykolaitis-Putinas verA?iamas vieA?ai deklaruoti savo tikAi??jimAi??, kai kartojamos prasimanytos banalybAi??s, kaip kiekvienas, uA?sukAi??s A? sveA?ius pas raA?ytojAi??, rasdavAi??s jA? laikantA? rankose Jasmanto knygAi?? ai??zGruodas”, tapusiAi?? ai??zpasauliniu Putino leidiniu”, norisi priminti Lipskiui, kad A?ventumas A?sikAi??nija A?odyje nematomai, nebarA?kAi??damas kaip tuA?A?ia skardinAi??. Nereik per daug Dievui A? akis lA?sti, kaip nuo seno sakAi?? mAi??sA? A?monAi??s, savaip pakartodami ai??zIA?Ai??jimo knygos” A?odA?ius: Netark VieA?paties, savo Dievo, vardo be reikalo.
TaA?iau visus A?iuos priekaiA?tus braukte nubraukia Lipskio apraA?yta scenelAi?? iA? Laimono Noreikos ir V. MykolaiA?io-Putino susitikimA?. Didysis Putino poezijos skaitovas 1965 m vasarAi?? aplanko poetAi?? KaA?erginAi??je, kur A?is, kaip paprastai nepaleidA?iantis iA? rankA? Jasmanto ai??zGruodo”, pasiAi??lo jam paskaityti bent vienAi?? eilAi??raA?tA?. Deja! Deja! Putinas neA?ino, jog Laimonas Noreika ai??i?? pabrAi??A?tinai ateistinAi??s orientacijos, jo neA?avi filosofinAi??s religinAi??s dvasios eilAi??raA?A?iai. Jam, uA?kietAi??jusiam ateistui, net lieA?uvis nesiverA?ia skaityti eilAi??raA?A?io, alsuojanA?io tikAi??jimu Dievu arba krikA?A?ionybe: ai??zNegaliu, ai??i?? paaiA?kina aktorius, grAi??A?indamas Jasmanto knygAi??” (p. 224).
Matyt, teks keliauti pas SfinksAi??, kad A?is atsakytA?, kaip L. Noreika nenusikando lieA?uvio, skaitydamas Putino poezijAi??. Ir keliauti teks ne vienAi?? kartAi??, nes panaA?iA? kAi??rybiniA? nesAi??moniA? netrAi??ksta.

Balys Sruoga ir Putinas

Ai??iame skyriuje Lipskis suraito tokiA? minA?iA?, kad sunku net iA?kentAi??ti sAi??dint. Parinksim tik vienAi?? kitAi??. PavyzdA?iui, A?tai kAi?? skaitome apie iA? Ai??tuthofo lagerio ai??i?? iA? hitlerinio A? stalininA? koA?marAi?? ai??i?? grA?A?usA? B. SruogAi??, amA?inAi?? laisvAi??nAi?? ir nenuramdomAi?? maiA?tininkAi??: ai??zJis dar Smetonos laikais buvo pratAi??s savo rankraA?A?ius duoti paskaityti aukA?tiems valdA?ios pareigAi??nams. Ir dabar, grA?A?Ai??s Lietuvon, dar gerai neperpratAi??s naujA? santykiA?, jis ai??zDievA? miA?ko” rankraA?tA? nuneA?Ai?? paskaityti MeA?islovui Gedvilui…” (p. 77). Ak, pirkA?iau A?odA? ir sakyA?iau: ai??zKas kuo kvep, tuo ir kitAi?? tep.”
IA? koto verA?ia kunigavimo neiA?manymas ir perdAi??tas davatkiA?kumas. Putinas, anot Lipskio, dreba, kad Sruoga nemirtA? neatlikAi??s iA?paA?inties ir negavAi??s paskutinio patepimo. Ai??kalbinAi??ja kunigAi?? J. VaiA?iAi??nAi??, kuris iA? pradA?iA? kratosi prievolAi??s ir ai??zsutvarkyti A?itAi?? dalykAi??” bando primesti ekskomunikuotam Putinui. Ai??is taip pat diplomatiA?kai iA?sisukinAi??ja… Galiausiai J. VaiA?iAi??nas uA?eina pas SruogAi?? ir A?e tau ai??i?? ai??znors mirA?tanA?iojo pasakojimus kunigai saugo kaip didA?iausiAi?? ir niekam neiA?duodamAi?? paslaptA?, Juozas VaiA?iAi??nas neslAi??pAi?? ir savo bendraamA?iams papasakojo Sruogos pasakytA? A?odA?iA? reziumAi??” (p. 75).
Apie tai, kaip Sruoga mirAi??, kaip buvo palaidotas A?alia skundiko P. Cvirkos, o A. Venclova, J. A?iugA?da, K. Korsakas, A. MeA?Ai??kauskas giedojo TautinAi?? giesmAi??, gali skaityti tik nudAi??vAi??tu kAi??rybingumu besiA?avintys arba nieko nei apie pokarA?, nei apie B. Sruogos paskutiniA? dienA? tikrovAi?? neiA?manantys A?monAi??s.

Putino laikysena

DramatiA?kAi?? svyravimAi??, teisingiau, pokarinA? ai??zblaA?kymAi??si tarp aukA?tA? idealA? ir tvirtos moralAi??s principA?” ir ai??zA?eminanA?io susitaikAi??liA?kumo, baimAi??s ir paklusnumo” Lipskis pailiustruoja itin trumpame skyriuje ai??zTarp dviejA? auA?rA?”, pasitelkdamas ai??zdu Putino poA?iAi??rius A? vienAi?? ir tAi?? paA?iAi?? temAi?? ai??i?? tautA? draugystAi??”. Pirmame epizode Putinas M. K. A?iurlionio muziejuje skaito paskaitAi?? ai??zTarybiniA? tautA? draugystAi??s motyvai literatAi??roje”, didA?iai nuliAi??dindamas jos besiklausantA? bAi??simAi??jA? literatAi??rologAi?? VytautAi?? KubiliA?. Antrasis ai??i?? ne visai tiksliai iA?pildo A. SnieA?kaus A?monos Miros BordonaitAi??s praA?ymAi?? paraA?yti straipsnA?, nukreiptAi?? prieA? VatikanAi??. Tai be galo seklus, pokario dramatizmo neperteikiantis, prisitaikymo mastA? nematuojantis poA?iAi??ris, kai tarsi A? vienAi?? gretAi?? sustatomi LietuvAi?? pardavusieji, begAi??diA?kus ditirambus Stalinui giedojusieji su atidavusiais minimaliAi?? duoklAi??, kad iA?saugotA? gyvybAi??.

MedA?iagos atranka, stilius, klaidos

ai??zDetalAi??mis bei epizodais perbAi??gdamas per visAi?? Vinco MykolaiA?io-Putino gyvenimAi??” Lipskis nevengia pigiA? prasimanymA?, A?aliA?kumo, nebAi??tA? faktA?. Pagal kokius principus atsirinkta medA?iaga ai??i?? teA?ino Dievas. Kultiniu sovietiniA? represijA? pavyzdA?iu virtAi??s pasakojimas apie VU LietuviA? literatAi??ros katedros dAi??stytojA? atleidimAi?? vos paminimas, bet ZaborskaitAi??s ir KostkeviA?iAi??tAi??s tremtiniA? laiA?ko Putinui iA?koneveikimas plaA?iai ir iA?samiai perpasakojamas. V. ZaborskaitAi?? tremtinius iA?vadina ai??zdvokianA?iomis pamazgomis apsiliejusiais”, I. KostkeviA?iAi??tAi?? ai??zneatsikrato A?spAi??dA?io”, kad ai??ztoks pat A?nirA?is ir leksikonas griaudAi??jo ir tada, kai okupacinAi??s valdA?ios ramsA?iai rengAi?? raA?ytojams autodafAi?? teismus ir siuntAi?? juos A? gulago salynAi??” (p. 149ai??i??151).
BAi??tA? galima priraA?yti puslapiA? puslapius prasto stiliaus pavyzdA?iA? ai??i?? kAi??rinyje esantis lyrinis, refleksinis poA?iAi??ris, raA?ytojo A?sitikinimu, lemia romano reikA?mAi??, todAi??l jis galA?s egzistuoti tik paraA?yta romano forma, ai??i??Ai?? bAi??tA? galima rinkti klaidas ai??i?? A?eA?iolika metA? jaunesnis Kostas Korsakas vadinamas Putino bendraamA?iu, minimos tik gatvAi??s be miesto pavadinimo, klaidingai raA?omos pavardAi??s ir vietovardA?iai, pateikiamos neteisingos publikacijA? datos, ai??i?? bet pristigtume ir popieriaus, ir laiko.

DarbA? tAi??sAi??jas

Knygos pabaigoje, pavadintoje ai??zPost Scriptum”, randame labiausiai nuvalkiotAi?? pastarojo deA?imtmeA?io kliA?Ai?? ai??i?? darbA? tAi??sAi??jo, uA? kurA? ai??zniekas geriau visos tiesos apie PutinAi?? nAi??ra pasakAi??s” A?vardijimAi??. AiA?ku kaip ant delno ai??i?? tai tipinis nacionalinis komunistas Justinas MarcinkeviA?ius, A?iurpinAi??s PutinAi?? teiginiais: ai??zNAi??ra jokiA? nacionaliniA? literatAi??ros ir meno vertinimo kriterijA?, yra bendri kriterijai visai tarybinei literatAi??rai ir menui”8, niekada, Putinui esant gyvam, jo nesveikinAi??s, nAi?? vieno straipsnio apie jA? neparaA?Ai??s, atsisakAi??s versti ai??zPonAi?? TadAi??”9Ai??ir tik po raA?ytojo mirties, Jonui A?ekiui praA?ant, baigAi??s vertimAi?? ir pradAi??jAi??s sakyti progines kalbas apie PutinAi??. TaA?iau nepaminAi??jAi?? A?io vardo, kai kas A?iandien tikriausiai neA?stengtA? baigti kalbos apie bet kokA? A?ymesnA? Lietuvos kultAi??ros reiA?kinA?. Vis dAi??lto, renkantis moralinA? autoritetAi??, net pralaimAi??ta kova uA? tiesAi?? turAi??tA? bAi??ti svaresnAi?? vertybAi?? nei sAi??kmingas prisitaikymas.

NuomonAi??s apie romanAi??

Suprantamas daiktas, kad romanAi?? recenzavusiA?jA? nuomonAi??s visiA?kai skiriasi. Rimvydui StankeviA?iui tai ai??ztikrai puiki, tiek saviA?vietai, tiek skaitymo malonumui tinkanti knyga ai??i?? verta pabAi??ti ir jubiliejiniu poeto monumentu.”10Ai??RamAi??nui GerbutaviA?iui ai??zAi??i knyga apskritai neturi nieko bendra su gera groA?ine literatAi??ra, dAi??l kurios iA?lavinto skonio skaitytojams, tokiems kaip A?viesaus atminimo V. Mykolaitis-Putinas, nekiltA? abejoniA?.”11

Premijos

Pats save iA?kAi??lAi??s ir pasitelkAi??s ditirambA? giedotojus, VytautAi?? BubnA? ir AlgimantAi?? ZurbAi??, Lipskis kaip reikiant papurtAi?? premijA? medA? ir pirmoji V. MykolaiA?io-Putino literatAi??ros premija nukrito A? delnAi??. JAi?? A?steigAi?? PrienA? rajono savivaldybAi?? 120-osioms kraA?tieA?io gimimo metinAi??ms paA?ymAi??ti ir ketino skirti uA? reikA?mingus pastarA?jA? dvejA? metA? poezijos, prozos, literatAi??ros kritikos, vertimA? bei publicistikos darbus, V. MykolaiA?io-Putino kAi??rybos tyrinAi??jimAi??, sklaidAi??, jo idAi??jA? tAi??stinumAi?? bei propagavimAi??.

Post scriptum

Filosofinis klausimas: IA? ko iA?sivadavo Lipskis?

1Ai??Terleckas V. ai??zNauji mitai, iA?plaunantys ribAi?? tarp gAi??rio ir blogio, arba nesaikingai nupudruotas J. Paleckis”, KultAi??ros barai, 2011, Nr. 10.Ai??http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/
vterleckas-nauji-mitai-isplaunantys-riba-tarp-gerio-ir-blogio-arba-nesaikingai-nupudruotas-jpaleckis.d?id=51633721
2Ai??ai??zIA? Vinco MykolaiA?io-Putino dienoraA?A?io”, Krantai, 1993, Nr. 1ai??i??3, p. 23ai??i??29; ai??zIA? Vinco MykolaiA?io-Putino dienoraA?A?io”, Metai, 1997, spalis, p. 107ai??i??127.
3Ai??LiteratAi??ra ir menas, 2013 01 04, Nr. 3408.
4Ai??ai??zIA? Vinco MykolaiA?io-Putino dienoraA?A?io”, Krantai, 1993, Nr. 1ai??i??3, p. 23.
5Ai??ZaborskaitAi?? V. Autobiografijos bandymas. ai??i??Ai?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2012, p. 310.
6Ai??BraA?Ai??naitAi??-LukA?ienAi??-Paronetto N. ai??z Dar vienas ai??zistorinis” romanas”,Ai??http://www.bernardinai.lt/
straipsnis/2013-04-02-nijole-brazenaite-luksiene-paronetto-dar-vienas-istorinis-romanas/98422.
7Ai??http://www.vilniausmuziejai.lt/putinas/apie_muzieju.php
8Ai??MarcinkeviA?ius J., ai??zKomunistai, pirmyn”, LiteratAi??ra ir menas, 1961 09 30.
9Ai??ai??zVisAi?? ai??zPonAi?? TadAi??” vargu ar man pavyks iA?versti. SiAi??liau J. MarcinkeviA?iui, kad nuo pusAi??s paimtA? versti jisai. Nesutiko”. Ai??raA?as V. MykolaiA?io-Putino DienoraA?tyje (1963, balandA?io 24, treA?iadienis).
10Ai??StankeviA?ius R. ai??zPoeto monumentas”.Ai??http://www.respublika.lt/lt/naujienos/kultura/
kulturos_naujienos/poeto_monumentas/,coments.1#komentarai
11Ai??GerbutaviA?ius R. ai??zKnygynA? lentynose ai??i?? lengvas skaitalas apie raA?ytojAi?? V. MykolaitA?-PutinAi??”.http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/kultura/
knygynu-lentynose-lengvas-skaitalas-apie-rasytoja-v-mykolaiti-putina.htm