IA? kur atsiranda A?odA?iai ai??i?? neA?inauai??i??

A?URNALAS: KelionAi?? su Bernardinai.lt
TEMA: LiteratAi??ra
AUTORIUS:Ai??Gediminas KajAi??nas

DATA: 2012-08

IA? kur atsiranda A?odA?iaiAi??ai??i?? neA?inauai??i??

Gediminas KajAi??nas

ai??zJokiA? kAi??rybiniA? ambicijA? niekada neturAi??jau. Man raA?ymas daA?nai yra A?Ai??tbAi??tinis bandymas kreiptis A? kitAi??, uA?megzti dialogAi?? bet kokiomis priemonAi??mis, kartais net neturinA?iomis nieko bendra su literatAi??raai???,Ai??ai??i?? sako raA?ytoja Vanda JuknaitAi?? 2008-aisiais ai??zUA? santAi??rA? humanizmAi?? ir literatAi??ros lauko iA?plAi??timAi??ai??? A?vertinta Nacionaline kultAi??ros ir meno premija.

1983 metais debiutavusi apsakymA? bei apysakos knyga ai??zUgniaspalvAi?? lapAi??ai??? per beveik tris deA?imtmeA?ius trunkantA? kAi??rybinA? gyvenimAi?? V. JuknaitAi?? paraA?Ai?? ne tiek jau daugAi??ai??i?? vienAi?? romanAi??, kelias apysakas, kelias dramas, keliolika esAi??, iA?leido pokalbiA? su vaikais knygAi??.

TaA?iau kiekviena jos knyga, kiekvienas A?odis yra pasvertas ir bAi??tinas iA?tarti. Kiekvienas tekstasAi??ai??i?? pastanga atkurti santykA?, prasiskverbus pro A?odA?iA? kalAi??jimAi?? atrasti visus mus siejantA? ryA?A?. Gal bAi??tent todAi??l pats gyvenimas Vandai Juknaitei yra pirma nei literatAi??ra. DAi??l to ryA?io paA?ioje NepriklausomybAi??s pradA?ioje raA?ytoja ir universiteto dAi??stytoja Ai??jo A? Vilniaus gatves ieA?koti niekam nebereikalingA? vaikA?, kad apgaubtA? juos rAi??pesA?iu, dAi??l jo daug dirbo, kad Lietuvoje bAi??tA? panaikinta mirties bausmAi??, dAi??l jo ir A?iandien atvirai dalijasi savo patirtimi ir mokosi drauge su studentais ne iA? knygA?, bet paties gyvenimo. DAi??l A?mogaus ryA?io su kitu A?mogumiai??i??

Kadaise pasakojote apie ypatingAi?? reikA?mAi?? Jums turAi??jusA? laikAi?? vaikystAi??je, kai tAi??vams iA?Ai??jus dirbti A? kolAi??kA? visai dienai namie likdavote viena. Tuomet uA?silipusi ant kAi??dAi??s A?iAi??rAi??davote pro langAi??, laukdama, kada jie sugrA?A?. Ar bAi??tent A?ios vienatvAi??s valandos buvo pirmasis postAi??mis tapti raA?ytoja?

Keletas neaiA?kaus A?anro tekstA? dar neA?rodo, kad A?mogus yra raA?ytojas. RaA?ymas man yra tik viena iA? susitikimo su savimi paA?ia galimybiA?.

O A?is epizodas iA? vaikystAi??s, apie kurA? klausi, truko keletAi?? metA?. Seseriai iA?Ai??jus A? mokyklAi??, o tAi??vams A? kolAi??kio darbus, namie likdavau viena. PenkeriA? metA?. Tai ir buvo pirmasis susitikimas su savimi man to net nenorint. Gal kiek pranokstantis vaiko jAi??gas. Ilgai tos patirties nesuvokiau. Jurga mAi??gdavo cituoti sufijA? patarlAi??: ai??zIr vienAi?? graA?iAi?? dienAi?? eidamas keliu tu sutiksi pats save.ai???

GerovAi??s kultAi??roje A?mogus nebeturi galimybAi??s bAi??ti sublokA?tas su savim paA?iu net mirties valandAi??.

Man A?is priverstinis susitikimas tapo mAi??stymo ir A?siklausymo pradA?ia. Namuose nebuvo nei elektros, nei radijo, jokiA? paA?aliniA? trukdA?iA?, tik tyla tyla tylaai??i?? UA?silipdavau ant kAi??dAi??s, nuo josAi??ai??i?? ant stalo, o tenAi??ai??i?? jau langas, pro kurA? veriasi pasaulis A?vairiais pavidalaisAi??ai??i?? per vAi??jo kaukimAi??, lietaus laA?usai??i?? Kai tapdavo baisu, lA?sdavau A? lovAi??, apsiklodavau antklode ir klausydavausi, kaip krAi??tinAi??je plaka A?irdis. TAi?? beribAi?? vienatvAi??s tylAi?? paA?inau taip giliai, kad visAi?? tolesnA? gyvenimAi?? A?mogaus artumas man liko nuostabiausiu dalyku, koks tik gali bAi??ti A?iame pasaulyje.

VaikystAi?? praleidote vienkiemyje?

MAi??sA? artimieji nebuvo iA?veA?ti A? SibirAi??, bet mes gyvenome iA?veA?tA?jA? A? SibirAi?? namuose. KolAi??kis jaunai A?eimai skyrAi?? butAi??. Tie iA?veA?tieji A?monAi??s turAi??jo tris hektarus labai prastos A?emAi??s, pilnos balA? ir viksvA?, neA?inau, kaip jie apskritai nemirAi?? badu, taA?iau kaimynas rekomendavo juos iA?veA?tiai??i??

Viename to namo gale buvo laikomas A?ienas kolAi??kio arkliams, per vidurA? stovAi??jo didelis varstotas, ant kurio buvo daromi karstai, o kitame gale gyvenome mes. VAi??liau iA?tremtoji A?eima, brolis ir sesuo, sugrA?A?o iA? Buriatijos, kurA? laikAi?? dar gyvenome drauge su jais, kol tAi??vas surentAi?? priestatAi?? A?alia seneliA? namo, Papiliuose. Tai buvo namas prie vieA?kelioAi??ai??i?? kaip dabar vaikai spokso A? televizoriaus ekranAi??, taip mes A?iAi??rAi??davome A? vieA?kelA?. BAi??davoAi??ai??i?? atvaA?iuoja Mendelis, turbAi??t vienintelis likAi??s gyvas ObeliA? A?ydas, kuris supirkinAi??davo, anuomet vadinamAi??sias antrines A?aliavasAi??ai??i?? kaulus ir skudurus. Jo pasirodymai mAi??sA? kieme neiA?dilo iA? mano atminties iki A?iolAi??ai??i?? ilga jo barzda, pilkas apsiaustas man buvo A?enklai jA? esant iA? kito pasaulio.

MAi??sA? kaimas, kaip ir daugelis kitA?, buvo ai??znumelioruotasai???. MaA?iau A?ole uA?A?elianA?ius vieA?kelius. BAi??ga, bAi??ga vieA?kelis ir susmunka A? A?olAi??. PamaA?ius atAi??mAi?? A?adAi??, negalAi??jau suvokti, kaip taip gali bAi??ti A?manoma. Juk tiek A?moniA? gyventa, kiek dramA?, tragedijA?Ai??ai??i?? trAi??mimai A? SibirAi??, partizanA? kovos, kolektyvizacija, badmeA?iaiAi??ai??i?? visa tai apaugo A?ole. NemokAi??jau net reaguoti. Pagalvojau, nuo A?iol gyvensiu pomirtinA? gyvenimAi??, aA? dabar matau, kaip viskas baigiasi. Ir dar pagalvojau, gal gerai, kad paraA?iau ai??zAi??ermenisai???. Nieko iA? to pasaulio A?iandien jau nebeliko, o juk kiekvienas, net maA?iausias upelis, kiekvienas akmuo ir kupstas turAi??jo savo vardus. Ai??tai kaip istorijAi?? nugali A?olAi??. Lyg nieko ir nebAi??tA? buvAi??ai??i??

Ar JAi??sA? vaikystAi??s, paauglystAi??s aplinkoje buvo daug knygA??

PirmAi??sias skaitymo praktikas pradAi??jau namuose skaitydama ai??zStalinietA?ai???Ai??ai??i?? daugelio trobos vaikystAi??je buvo iA?klijuotos laikraA?A?iais. NeA?inau, kodAi??l, bet anuomet bAi??davo A?prasta sienas iA?klijuoti laikraA?A?iais. IA?eidavo toks maA?ytis agitpunktas. Nebuvo turbAi??t nAi?? vieno laikraA?A?io be vadA? nuotraukA?. Mama rodAi?? seseriai raides, nusiA?iAi??rAi??jau ir aA?. PradAi??jau A?iAi??rAi??dama A? sienAi?? nuo tokiA? skaitymA?: alis aptis, alis kaptis, alis alis makakalis. Paskui vienAi?? dienAi?? mama iA?girdo, kad skaitau tikrus A?odA?ius.

Labai svarbi mano gyvenime buvo pradiniA? klasiA? mokytoja MarytAi?? DainienAi??. Kai tik iA?mokau skaityti, mokytoja man, penkiametei, dar nelankanA?iai mokyklos, padovanojo pirmAi??jAi?? knygAi??Ai??ai??i?? P. Cvirkos ai??zCukrinius avinAi??liusai???.

PradinAi?? mokykla turAi??jo savo bibliotekAi??lAi??, pilnAi?? knygA? indaujAi??-spintAi??. Penktoje klasAi??je Ai??miausi Tolstojaus ai??zKaro ir taikosai???. Dostojevskio penktoje klasAi??je dar neA?kandau. PirmAi??jA? televizoriA? pamaA?iau tik devintoje klasAi??je. Taigi skaitydavom daug. Ir tai buvo labai pageidautina. Prisimenu net A?Ai??kA?: ai??zBe knygos nAi??ra mokslo, be mokslo nAi??ra komunizmo.ai???

KodAi??l pasirinkote bAi??tent filologijos studijas?

Galvojau, stosiu bet kur, kad tik nereikAi??tA? mokytis matematikos. Labai jos nemAi??gau. Su logika susidraugavau jau vyresnio amA?iaus. AtvaA?iavau ketindama stoti A? rusA? kalbAi?? ir literatAi??rAi??. TurAi??jau labai gerAi?? dar smetoniA?kAi?? mokytojAi??, mokytojAi?? KligA?. Bet atvaA?iavusi A? stojamuosius pamaA?iau, kad neturiu kaA?kokio vadovAi??lio, kuris bAi??tinas pasirengti stojamajam egzaminui. Taip man beliko lietuviA? filologija. Tiesa, A?stoti nebuvo taip paprasta, tuo metu A? vienAi?? vietAi?? pretendavo keturi jaunuoliai. Per pirmAi??jA? egzaminAi?? pasirinkau temAi?? ai??zPetro Cvirkos karo meto apsakymaiai???. IA? tA? apsakymA? pataikiau gal du pavadinimus, du paraA?iau ne tokius, o dar vieno ne tokio net ir pavadinimAi?? supainiojauAi??ai??i?? buvau labai gerai iA?studijavusi literatAi??rAi??ai??i?? UA? tokA? raA?inA?, matyt, tik todAi??l, kad raA?iau be klaidA? gavau tris balus, bet kadangi kiti egzaminai buvo A?vertinti gerais paA?ymiais, A?iaip ne taip A?stojau.

Universitete sutikau visiA?kai kitokius A?mones. Tik dabar iA? laiko perspektyvos galima suvokti, kas buvo mAi??sA? dAi??stytojai. Studijavau jau po katedros ai??zvalymoai???, ir vis tiek darbas atsargiai buvo tAi??siamas toliau. Ai??tai kad ir toks pavyzdys. Antrame kurse pasirinkau raA?yti kursinA? darbAi?? pas profesoriA? LebedA? tema ai??zK. Donelaitis lietuviA? groA?inAi??je literatAi??rojeai???. Mano uA?duotis buvo surasti, surinkti DonelaiA?iui skirtus A?vairiA? autoriA? eilAi??raA?A?ius ir juos aptarti. UA?duotis, atrodo, labai paprasta ir aiA?ki, bet profesorius pasakAi??, kad keletas eilAi??raA?A?iA?, gal keturi, bus spec. fondo periodikoje. Taip pirmAi?? kartAi?? iA?girdau, jog egzistuoja toks dalykas kaip spec. fondas, ten saugumo prieA?iAi??roje buvo saugomi reA?imui nepriimtini autoriai ir leidiniai. Patekti ten reikAi??jo specialiA? leidimA?. Taigi, aA?, antrakursAi?? A?Ai??sis, gavau leidimAi?? patekti A? MaA?vydo, tada ji vadinosi Respublikine, bibliotekos specialA?jA? fondAi??. PrieA? pat einant A? fondAi?? profesorius per konsultacijAi?? lyg man, lyg sienai pasakAi??: ai??zKai ieA?kosite eilAi??raA?A?iA?, jAi??s galite ten ir A?iaip kAi?? nors pasiskaityti.ai??? PasakAi?? lyg tarp kitko, bet mes tada visi, net vaikai, mokAi??jome kalbAi??tis ir suprasti keliais aukA?tais. Ezopo kalba kalbAi??jo ne tik literatAi??ra, bet ir visuomenAi??. Jei ne jo atsargi uA?uomina, kAi?? tame spec. fonde daryti, man, antrakursei, galAi??jo uA?tekti kvailumo tik stropiai atlikti duotAi?? uA?duotA?, nuraA?yti tuos kelis, nei meniA?kai, nei kaip kitaip nesvarbius eilAi??raA?A?ius. Paskatinta ten aA? A?nikau A? ai??zNaujAi??jAi?? RomuvAi??ai???, KeliuoA?io komunizmo kritikAi??, ne veltui iki gyvenimo galo jis buvo laikomas namA? areA?te. IA? spec. fondo iA?Ai??jau jau su kitokia galva. Taip buvo dirbama VU Lituanistikos katedroje, ieA?koma bAi??dA?, kaip pasakyti studentui tai, apie kAi?? tiesiogiai negalima kalbAi??ti.

DAi??stytojai buvo labai A?sipareigojAi?? studentams. Tai ugdAi?? mAi??sA? paA?iA? A?sipareigojimus savajai kultAi??rai geriau uA? bet kokius A?odA?ius. Tarp tokiA? dAi??stytojA? buvo docentAi?? PetronAi??lAi?? A?esnuleviA?iAi??tAi??, profesorAi?? Elena BukelienAi??, profesorius Donatas Sauka. Jie visada iA?tiesdavo rankAi?? pirmi. KaA?kuriame kurse dAi??l ligos turAi??jau atidAi??ti sesijAi??. Egzaminus laikiau vAi??luodama viena pati. Nebeprisimenu, kokA? egzaminAi?? laikiau pas DonatAi?? SaukAi??, tik atsimenu, vos atAi??jus jis paAi??mAi?? knygelAi?? ir iA? karto pasiraA?Ai??, paskui pradAi??jo klausinAi??ti. Jie savo pavyzdA?iu ir iA?ugdAi?? nuovokAi?? apie laisvAi??, savivertAi??s jausmAi??. Daug gali iA?mokti iA? knygA?, bet geriausi mokytojai yra A?monAi??s, turintys didesnAi?? gyvenimo patirtA?. Kai po universiteto baigimo gavau paskyrimAi?? A? mokyklAi?? KlaipAi??doje, dirbdama ten supratau, kad aA? vis dar mAi??stau savo dAi??stytojA? mintimis.

Tada iA?kilo bAi??tinybAi?? pradAi??ti mAi??styti ir savo galvaai??i??

O kada iA?kilo bAi??tinybAi?? raA?yti?

Kai man uA?duoda tokA? klausimAi??, visAi?? laikAi?? prisimenu VytautAi??s A?ilinskaitAi??s dar sovietmeA?iu raA?ytAi?? humoreskAi?? ai??zKaip aA? raA?au?ai??? Toje humoreskoje kartu su kitais ir tarybinAi?? melA?Ai??ja svarsto, kaip ji melA?ia, klausdama: ai??zAr visAi?? save atidaviau melA?imui? Ar degiau melA?dama?ai??? Ai??prasta manyti, kad menininkai yra trenkti A?monAi??s, ir mano atveju tai pasitvirtina visu A?imtu procentA?.

JaunystAi??je patyriau tragiA?kAi?? autokatastrofAi??, po kurios teko iA? naujo mokytis vaikA?A?ioti ir kalbAi??ti. Tai buvo antras jau labai rimtas ir sudAi??tingas susitikimas su savimi. Tokiomis aplinkybAi??mis mus apleidA?ia visi draugai, taigi, raA?yti pradAi??jau turbAi??t iA? vienatAi??vAi??s. Pirma mano mintis buvo tokia: ai??zAr galAi??A?iau aA? kAi?? nors paraA?yti kaip visi?ai??? PabandA?iau ir paraA?iau apysakAi?? ai??zUgniaspalvAi?? lapAi??ai??? nuogais nestilingais sakiniais. Ji apie internate gyvenanA?ius vaikus, teko paA?iai paragauti tos duonos. Mes turAi??jome bAi??ti pirmoji karta, kuri gyvens komunizme. Komunizmas turAi??jo bAi??ti pastatytas po dvideA?imt penkeriA? metA?. Ten turAi??jo bAi??ti viskas nemokama. Taip vaikams aiA?kino, mus auklAi??jo taip, kad neturAi??tume jokiA? burA?uaziniA? prietarA?. Baisiausias burA?uazinis prietaras buvo religija, paskuiAi??ai??i?? privati nuosavybAi??, dar tautiniai A?sitikinimai, A?eima ir t. t. Suaugusieji juokaudavo, kad komunizme bus viskas bendra, ir vaikai, ir A?monos, visi turAi??s vienAi?? bendrAi?? antklodAi??, kuriAi??, kadangi ji bus be galo didelAi??, vakare ant visA? uA?temps traktorius. A?inoma, apie tai raA?yti tada negalAi??jau. RaA?iau apie vaiko apleistumAi?? ir vienatvAi??, ir, kaip parodAi?? gyvenimas, ties A?ia tema ai??zuA?siciklinauai???.

IA? pradA?iA? internate viename kambaryje gyvenome devynios mergaitAi??s, bet vAi??liau, kai statAi?? naujAi?? internatAi??,Ai??ai??i?? aA?tuoniolika. Tuomet vakarais, uA?sidengusi galvAi?? antklode, galvodavau, kad karai pasaulyje vyksta todAi??l, jog tAi??vai nemyli savo vaikA?. DraugAi?? JanAi?? iA?mokAi?? mane maldelAi?? uA? pasaulA? ir visus A?mones. Man rodos, gal ir dabar koks vaikas kokioje nors prieglaudoje, uA?sidengAi??s galvAi?? antklode, vienas naktA? meldA?iasi uA? mus visus, ir todAi??l A?itas pasaulis dar neiA?lekia po velniA?.

Taigi, visos mano temos ai??znuo skAi??rosai??? arba ai??ziA? gyvenimoai???. Nors skaitytojai daA?nai prieA?tarauja, kad tokio gyvenimo nebAi??na. NebAi??na ir tokiA? vaikA? kaip ai??zIA?siduosi. Balsuai???, o dar labiau tokiA? vaikA? kaip pokalbiA? knygoje ai??zTariamas iA? tamsosai???. Esu tokiems skaitytojams be galo dAi??kinga, jie pakelia mane A? tikrA? raA?ytojA? rangAi??, kurianA?iA? fiktyviAi?? tikrovAi??.

Kaip katAi?? valerijonas mane traukia nutylimos temos. Svajoju paraA?yti knygAi?? apie senatvAi??, tokiAi??, ai??zkokios nebAi??naai???. Su drebanA?iomis rankomis, nesilankstanA?iais keliais, apA?libusiomis akimis. AmA?inai jaunai kartai tai bAi??tA? pritrenkiama naujiena.

SimboliA?ka, kad 1990-aisiais, lAi??A?io metais, pasirodAi?? pirmasis JAi??sA? romanas ai??zAi??ermenysai???, kuriame apraudami ne tik trAi??kinAi??jantys kaimo A?moniA? tarpusavio ar A?mogaus ir gamtos ryA?iai, laidojami ne tik A?monAi??s, bet ir namai. Tai simbolinis atsisveikinimas su buvusiu pasauliu. Kuo Jums svarbus A?is romanas ir A?is laikas?

Ten, tarp tA? A?moniA?, susivokiau esanti A?iame pasaulyje. Daug kas buvo naikinama, o tie A?monAi??s atkakliai laikAi??si savo tiesos. Ai??ventAi?? Jonines, rinkdavosi, giedodavo kartu geguA?ines pamaldas. ReliginA? jausmAi?? turiu iA? A?itA? pamaldA? ievomis ir berA?eliais iA?kaiA?ytoje kieno nors trobos kamarAi??lAi??je. Daug kas buvo susvyravAi?? gyvenime, bet ta ievomis kvepianti Marijos litanija, vedama skaidriu krikA?to mamos AnytAi??s balsu, niekados.

Esate raA?iusi, kad Jus domina pirmi A?odA?iai ir A?ingsniai po baisaus kentAi??jimo, nes tik jie parodo, ko ta kanA?ia A?mogA? iA?mokAi??. BAi??tent todAi??l JAi??sA? kAi??ryboje A?mogus daA?niausiai yra krizinAi??je situacijoje?

Toli graA?u ne kiekvienAi?? A?mogA? kanA?ia ko nors iA?mokoAi??ai??i?? bAi??na, A?monAi??s patiria siaubingA? dalykA?, ir nieko. Mes gyvename laiku, kai kardinaliai keiA?iasi A?mogaus samprata. Mes greitai turAi??sime reikalA? su A?mogumi, kuris nebesusijAi??s nei su vieta, nei su A?eima, savaime suprantama, nei su kitais A?monAi??mis, nei pats su savimi. Jis nebeturAi??s A? kAi?? susiA?eisti. Amerikoje A?inau vienAi?? A?eimAi??, kurios dukra turi du vaikinus: vienasAi??ai??i?? universitetinis, o kitasAi??ai??i?? priemiestinis. Ar A?inote, kodAi??l ji negali bendrauti tik su universiteto vaikinu? Norint su juo susitikti savaitgalA? tektA? labai toli vaA?iuotiai??i?? Tai naujas gyvenimo bAi??das. Atrodo, A?eslovas MiloA?as tokA? A?mogA? A?vardijo kaip ai??zvos A?mogA?ai???.

Mes stovime prie dideliA? pasikeitimA? slenksA?io, pasikeitimA?, kurie jau vyksta. Problema ta, kad tokie A?monAi??s, taip pavirA?utiniA?kai bendraudami, lieka be galo naivAi??s, jie nepaA?A?sta savAi??s, nesuvokia kitA? A?moniA?, ir tas naivumas visA? pirma yra pavojingas jiems patiems.

Labai A?domu pastebAi??ti, kad atsakydama A? klausimus apie kAi??rybAi?? JAi??s anksA?iau ar vAi??liau vis tiek imate kalbAi??ti apie gyvenimAi??.

Nieko neiA?manau apie kAi??rybAi??. Neturiu supratimo, kaip atsiranda tekstas, iA? kur ateina A?odA?iai. Turi jA? iA?laukti. Ir paskui prisipaA?inti, kad jie ne visai tavo. Kieno, taip pat neA?inai.

Romane ai??zAi??ermenysai??? yra toks epizodas, kai mergaitei per operacijAi?? iA? kojos traukiamas virbalas, ir teta jai duoda skaityti knygAi??Ai??ai??i?? kad maA?iau skaudAi??tA?.

Nuskausminamasis kultAi??ros poveikis gal nebAi??ra aktualus. AtvirkA?A?iai. Sukurta visa nuskausminimo industrija. PamaA?u mes apsigyvename anestezuotame, nujautrintame pasaulyje. Gendrutis MorkAi??nas turbAi??t pirmas yra atkreipAi??s dAi??mesA? A? dingstanA?ius iA? kalbos A?odA?ius, tokius kaip gailestingoji sesuo. Dabar ji vadinama slaugytoja, gydytojasAi??ai??i?? paslaugA? teikAi??ju.

KultAi??raAi??ai??i?? labai plonas ozono sluoksnis. Ji vis dar prieA?inasi aklai egzistencijos mechanikai, beprasmiam tA? paA?iA? veiksmA? kartojimui. Mechanika eliminuoja neatsakomus egzistencinius klausimus, kas yra gyvenimas, kodAi??l mes esame, kodAi??l A?mogus, save suvokianti bAi??tybAi??, kartais toks aklas ir nuoA?mus. Eutanazijos idAi??ja kyla iA? tokio mAi??stymo, varginanA?iA? funkcijA? nutraukimas tokiame kontekste atrodo visiA?kai logiA?kai pagrA?stas.

Labai laukiu dirbtinAi??s gimdos, kuri moterA? iA?vaduos iA? nepatogumo vaikA?A?ioti su dideliu pilvu. Ir dar devynis mAi??nesius. Argi gali moters gyvenime bAi??ti kas nors baisesnio? Vaikutis, be abejo, bus padarytas su mygtukais, vienasAi??ai??i?? iA?jungti verksmAi??, kitasAi??ai??i?? A?jungti miegAi?? ir t. t.

Vienoje savo esAi?? pasakojate tokA? nutikimAi?? iA? studentavimo laikA?, kai tvarkAi??te bibliotekos knygas. Jums A? rankas pateko maA?daug 1700 metais datuota knyga. IA? dulkiA? sluoksnio ir puslapiA? sulipimo Jums tapo aiA?ku,kad A?ios knygos niekas nebuvo atsivertAi??s bent du A?imtAi??meA?ius. Kaip raA?ote, nuo tada JAi??sA? paA?ios raA?ymas Jums tapo nebe toks svarbus. Gal tai buvo vienas iA? tA? atspirties taA?kA? atsiduoti gyvenimui, kai kada net pamirA?tant savo menines ambicijas?

SalomAi??ja NAi??ris yra raA?iusi: ai??zNieko netrokA?tu, tik nemirtingumo.ai??? Dabar jau A?inome, kad nemirtingumo A?iame pasaulyje nAi??ra. Pasaulis nuolat neatpaA?A?stamai pasikeiA?ia mAi??sA? akyse, tai, kas vakar buvo labai brangu, A?iandien jau praradAi?? pusAi?? vertAi??s ar apskritai virtAi?? dulkAi??mis. Menas yra dialogas. Kad ir kas tai bAi??tA?Ai??ai??i?? paveikslas, knyga ar muzikos kAi??rinysAi??ai??i?? jam reikalingi du. Kuriantysis ir suvokiantysis. Jis vis tiek dialogas, kai kitur jau tyla. Taigi, tau duotas tik tavo laikasAi??ai??i?? gyventi su konkreA?iais A?monAi??mis, matyti jA? akis, dalintis su jais dA?iaugsmu ir liAi??desiu.

JokiA? kAi??rybiniA? ambicijA? niekada neturAi??jau. Man raA?ymas daA?nai yra A?Ai??tbAi??tinis bandymas kreiptis A? kitAi??, uA?megzti dialogAi?? bet kokiomis priemonAi??mis, kartais net neturinA?iomis nieko bendra su literatAi??ra.

Tiek gatvAi??s vaikai, tiek kova uA? mirties bausmAi??s panaikinimAi??, bendravimas su nuteistaisiais ar pjesAi?? apie laisva valia pasirenkamAi?? ai??zcivilizuotAi?? saviA?udybAi??ai???Ai??ai??i?? tai vienas ir tas pats JAi??sA? gyvenimo tekstas apie A?mogA?, jo savivertAi??, jo ryA?A? su kitu A?mogumi, kAi?? popieA?ius Jonas Paulius II yra pavadinAi??s ai??zgyvybAi??s kultAi??raai???.

Ai??A? pavasarA? turAi??jau galimybAi?? ilgokai pagulAi??ti lovoje. A?mogaus gyvenime yra etapA?, kai jis tampa visiA?kai priklausomas nuo kito A?mogaus. TiksliauAi??ai??i?? nuo kito A?mogaus malonAi??s. Tiek paralyA?iuotas senas A?mogus, tiek neiA?neA?iotas kilogramAi?? sveriantis kAi??dikis yra gyvas kito A?mogaus malone. Tik ja ir niekuo kitu. Taigi, galime sakyti, kad mAi??sA? gyvenimui labai trAi??ksta malonAi??s. GailesA?iui ir atjautai nebenumatyta laiko paA?ioj gyvenimo struktAi??roj. Eutanazijos klausimasAi??ai??i?? visA? pirma malonAi??s stoka. Taip ir atsiskleidA?ia, kas mes vienas kitam esame. Ai??iandien mAi??sA? gyvenimo struktAi??ra nebAi??ra pritaikyta nei slaugymui, nei rAi??pinimuisi kitu. Nes A?mogus tik tada, kai jauA?iasi nereikalingas, tik tada jis nebenori gyventi.

Vadinasi, A?iuolaikinAi?? civilizacijaAi??ai??i?? antihumaniA?ka?

Per metus mAi??sA? A?alyje nusiA?udo apie 60 vaikA?. SakyA?iau, tai milA?iniA?kas skaiA?ius. Jei jau vaikai kelia rankas prieA? save, vadinasi, su mumis vyksta kaA?kas labai negero. JA? mirtys rAi??kia apie gyvenimo baimAi??, apie nesuvoktAi?? mAi??sA? visA? gyvenimo baimAi??. Bijoma ne tiek gyvenimo trapumo, kiek bijoma gyventi blogai, sunkiai.

TaA?iau nAi??ra tokio vargo, kuris ko nors neatvertA?. Ir nAi??ra kanA?ios, kuri nemokytA?. Reikia uA? viskAi?? dAi??koti. ProfesorAi?? Vanda ZaborskaitAi??, kurios gyvenimas tikAi??rai nebuvo paprastas, paskutiniais gyvenimo metais labai dA?iaugAi??si gyvenimu. Klausiau jos, koks yra to dA?iaugsmo turinys, o ji atsakAi?? labai paprastaiAi??ai??i?? aA? kvAi??puoju, matau, girdA?iu. Juk iA?ties nieko daugiau mes ir neturime.

Kalbino Gediminas KajAi??nas