IAi?? RIMO GENIUAi??O ATSIMINIMA?

A?URNALAS: Muzikos Barai
TEMA:Ai??Atsiminimai
AUTORIUS:Ai??Kristina LogvinovienAi??
DATA: 2014-02

Su A?viesaus atminimo Maestro Rimu GeniuA?u (1920ai??i??2012) mane likimas suvedAi?? 2011-aisiais, rengiant spaudai interviu apie BeatriA?Ai?? GrinceviA?iAi??tAi??, su kuria jam, kaip pianistui, yra ne kartAi?? tekAi?? koncertuoti. Nustebino skvarbus A?vilgsnis A? daugelA? gyvenimo A?vykiA?, savitas poA?iAi??ris, nebAi??tinai sutampantis su daugumos nuomone, A?viesi atmintis ir guvus protas. Tuomet dar neA?inojau, kad tas interviu Maestro bus paskutinis…

Ai??iandien prieA? akis guli 6 atsiminimA? sAi??siuviniai, iA?likAi?? laiA?kai ir kasdieniai uA?raA?ai (Tagebuch), prabAi??gusiA? metA? liudininkai. Atsiminimus vartome ir kalbamAi??s su Maestro A?mona dailininke Irena A?emaityte-GeniuA?iene.

Ai??

ai??i?? Kada ir kaip buvo pradAi??ti raA?yti A?ie atsiminimai?

ai??i?? Atsiminimus raA?yti Rimas GeniuA?as pradAi??jo 1987 metA? kovo mAi??nesA? A? languotAi?? A?imtalapA? sAi??siuvinA? kolenkoro virA?eliais. RaA?Ai?? tik A? vienAi?? lapo pusAi??, klijavo nemaA?ai nuotraukA?, todAi??l sAi??siuvinis atrodo gana solidus. PanaA?Ai??s ir kiti penki sAi??siuviniai.

Pavartykim porAi?? pirmA?jA? sAi??siuviniA?, jie seniausi. Nors kai pagalvoju, Rimo gyvenime dabar jau viskas atrodo, kad buvo labai seniai. PavyzdA?iui, pirmasis po karo M.Ai??K.Ai??A?iurlionio ai??zJAi??rosai??? atlikimas, kurio apraA?ymu pradeda penktAi??jA? sAi??siuvinA?.

ai??z1956. Mane pakvietAi?? diriguoti A?iurlionio ai??zJAi??rAi??ai???, naujAi?? E.Ai??Balsio redakcijAi??. Ai??einu A? redakcinAi?? komisijAi??. Balsys, A?iurlionytAi?? ir aA?. BernA?teinas pasakAi??: ai??zTai dabar iA?moksime ai??zJAi??rAi??ai???. Pareikalavau 9 repeticijA?. ai??zJAi??raai??? paskutinA? kartAi?? buvo atlikta tik 1935 m. A?iurlionis pastaruoju metu buvo laikomas ai??zmrakobesai???. A?iurlionio galerijoje buvo leidA?iama rodyti tik kai kuriuos jo darbus. Saladovnikov (buvAi??s DidA?iojo teatro direktorius, dabar iA?tremtas A? VilniA?) paraA?Ai?? apie jA? kritikuojantA? straipsnA? ai??zTiesojeai???. AA? vaA?iavau A? KaunAi??, ir kita A?iurlionio sesuo ai??i?? KaruA?ienAi?? <...> surengAi?? specialiai man ai??zparodAi??ai??? ai??i?? laisvAi?? dienAi?? iA?statAi?? A?viesiame koridoriuje daug jo nerodomA? darbA? ir davAi?? skaityti maA?ai A?inomA? straipsniA?. <...>

Koncertas, skirtas M.Ai??K.Ai??A?iurlionio 80Ai??m. sukakA?iai paminAi??ti, paruoA?tas KompozitoriA? sAi??jungos, A?vyko sausio 18Ai??d. Tik tAi?? paA?iAi?? dienAi?? prie filharmonijos buvo pakabinta ranka raA?yta afiA?a, bet priguA?Ai??jo pilna salAi?? A?moniA?. ai??zJAi??rAi??ai??? teko pakartoti 2 sykius. Taip Balsys su JuzeliAi??nu buvo nutarAi?? ir paruoA?Ai?? man pritariant. <...> vyriausybei nepatiko.

Ai??Netrukus ai??zJAi??raai??? vAi??l buvo atliekama per KompozitoriA? sAi??jungos plenumAi??, vAi??l buvo kartojama ir gavau pastabAi??. Bet visgi BanaiA?iui patiko mano dirigavimas ir darbas ruoA?iant ai??zJAi??rAi??ai???, ir tai bene bus pagrindinis motyvas, kodAi??l 1958Ai??m. man patikAi??jo [Operos] vyr. dirigento postAi??.

Per visAi?? ai??zJAi??rosai??? ruoA?imo laikAi?? konsultavausi su J.Ai??A?iurlionyte. Ji buvo patenkinta atlikimu, po koncerto ji ir kiti A?iurlionio artimieji man labai dAi??kojo. Bet A?tai kai darAi??me radijo A?raA?Ai??, aA? jau su A?iurlionyte nesikonsultavau ir nepakvieA?iau dalyvauti A?raA?o procese. AA? nieko blogo negalvojau, tiesiog nesinorAi??jo jos varginti, bet ji, pasirodo, labai uA?sigavo.ai???[1]

Ai??is R. G. netaktas buvo gana lemtinga klaida.

Seniai A?vyko ir pirmasis G.Ai??Verdi ai??zRequiemai??? atlikimas. Minios A?moniA? plaukAi?? A? Kauno sporto halAi??, Vilniuje ai??i?? A? katedrAi?? (tuomet ai??i?? PaveikslA? galerijAi??)… Tai buvo pirmas religinio turinio muzikos atlikimas sovietmeA?iu. Lietuvos operos ir baleto teatras ai??zLauruA?o ir GeniuA?o laikaisai??? sulauA?Ai?? tabu. Bet ai??zLietuvos muzikos enciklopedijaai??? A?iA? R.Ai??G. biografijos faktA?, deja, nemini.

Seniai R.Ai??G. statAi?? ir S.Ai??Prokofjevo ai??zMeilAi?? trims apelsinamsai???, G.Ai??Gershwino ai??zPorgA? ir BesAi??ai???. Kaip ir nebAi??ta.

Bet bAi??kim nuo sentimentaliA? paaimanavimA?, geriau A?vilgtelAi??kim A? dar tolimesnAi?? praeitA?. AiA?ku, pirmA?jA? keleriA? metA? apraA?ymai ai??i?? tAi??vA? prisiminimA? atsiminimai. Praleiskim Sankt PeterburgAi??, kelionAi?? A? LietuvAi??, iA? Kauno A? KAi??dainius, palikim puslapius su giminAi??mis, draugais ir tAi??vA? draugais, bet siAi??lyA?iau paskaityti vienAi?? epizodAi??, jau Ai??gtelAi??jusio berniuko A?spAi??dA?ius, kuriuos vAi??liau R.Ai??G. pasitaikius progai daA?nai pasakodavo.

ai??zLietuvoje kAi?? tik buvo vieA?Ai??jAi??s dr. J.Ai??BasanaviA?ius. <...> Su tAi??vais buvau KAi??dainiA? knygyne, kuris buvo savotiA?kas inteligentA? susirinkimo centras. Ten maA?iau didelA? plakatAi??: dr. J.Ai??BasanaviA?ius stovi kryA?kelAi??je ir svarsto, A? kuriAi?? pusAi?? eiti.ai???

TAi??vas ai??zruoA?davo gimnazijoj ir ypaA? mokytojA? seminarijoje (Totlebeno rAi??muose) vakarus su vaidinimais, daA?niausiai savo paties paraA?ytais. PaA?iepdavo ir iA?juokdavo vienokius ar kitokius valdininkus, kyA?ininkavimAi??, cenzAi??rAi??. Vienas iA? tokiA? spektakliA? buvo TAi??vo paraA?ytas ir reA?isuotas ai??zLietuviA?kas Faustasai???. Jame A?alia lietuviA?kA? aktualijA? buvo panaudoti motyvai iA? GoetheE?s ir muzika iA? Gounod. Repetuodavo daA?nai mAi??sA? mokykloje, aA? aktyviai sekiau ir dalyvavau. VelniA? kaukes iA? pradA?iA? bandAi?? patys daryti iA? kartono, vAi??liau uA?sakAi?? iA? papjAi?? maA?Ai??. Mefistofelis dainavo ai??zVien tik auksas valdo musai???, kita jo arija ai??i?? ai??zVai pAi??tAi?? pAi??tAi?? A?iaurus vAi??jelisai???. Zybelis ai??i?? ai??zPasakykite jai, mieli A?iedaiai??? <...>. AA? uA?simesdavau per petA? ploA?A?iA?, uA?simaukA?linAi??s kaukAi?? ir pasilipAi??s ant kAi??dAi??s taip pat dainuodavau ai??zVien tik auksasai??? ir kt. Vaidinime dalyvavo Reutas (Faustas), BaleviA?ius (Mefisto). <...>

Po vaidinimA? ai??i?? A?okiai parke, uA?tvankoje ir DotnuvAi??le plaukiodavo plaustai, papuoA?ti girliandomis ir spalvotais A?ibintais. <...> TAi??vui P. Ai??inkAi??nas [Peliksas Ai??inkAi??nas ai??i?? pedagogas, geografas. ai??i?? I.Ai??G.] sakAi??: ai??zKlius tau uA? tas operasai???.

Taip ir atsitiko: R.Ai??G. tAi??vas pateko A? VarniA? koncentracijos stovyklAi??, bet po keliA? mAi??nesiA? buvo iA?teisintas, tik neleista gyventi Kaune ir kituose didesniuose miestuose bei dirbti valdiA?ko darbo. UA?tarus prof. Voldemarui, kurio studentas buvo Kauno universitete, GeniuA?A? A?eima vis dAi??lto gavo leidimAi?? iA?vykti A? KaunAi??.

O ai??zLietuviA?kasis Faustasai??? ir tikrasis ai??zFaustasai??? suA?adindavo dar ir tokius saldA?ius prisiminimus: viena kaimynAi?? ar mokytoja ai??zAi??alnaitAi?? duodavo man saldainiA? ai??zMefistofelisai??? ir marcipanA?ai???.

ai??i?? Kaip bAi??simo dirigento gyvenime atsiranda muzika, kaip jis patenka A? muzikos pasaulA??

ai??i?? ai??z1926. TAi??vas pirko iA? muzikos mokytojo Melniko pianinAi?? ai??zBernhardai???. Jis pas mus iA?stovAi??jo iki 1940 metA?ai???. Tada A?domesnAi?? buvo pianino dAi??A?Ai??, tinkama A?aidimams… Skambino ir smuiku grojo R.Ai??G. tAi??vas, bet sAi??naus kol kas nevertAi?? mokytis.

O ai??zDAi??dAi?? Petras mokAi?? mane groti fisharmonija, kaA?kodAi??l labai bardamasis.ai???

1929 m. ai??zTAi??vas pradAi??jo mane mokyti skambinti pianinu, bet aA? gerokai kraA?iausi. UA? valandAi?? skambinimo mokAi??jo 5 centus, uA? valandAi?? dienos miego 15 ct.ai??? 1930 m.: ai??zTAi??vas numojo ranka ir skambinimo pamokos pasitraukAi??ai???. Vis dAi??lto po kurio laiko ai??zTAi??vas susitarAi?? su BieliAi??nu, kad mokys mane skambinti. VaikA?tau pas jA? A? namus. <...> Jis gyveno pas RastenA? AukA?taiA?iA? g. Kambaryje daug jo portretA? ai??i?? Demono vaidmenyje ir kt. Labai grieA?tai mane A?iumpa. SakAi?? tAi??vui, kad atlyginimas nesvarbu, susitarsim, vAi??liau paaiA?kAi??jo, kad 5 litai uA? pamokAi?? ai??i?? labai daug.ai???

VAi??liau E.Ai??LaumenskienAi?? piktinsis: ai??zKaip galima mokytis pas A?iauA?iA? kostiumAi?? siAi??ti.ai???

1932 metA? reziumAi?? (tokius superlakoniA?kus reziumAi?? R.Ai??G. sudarydavo po kiekvienA? metA? apraA?ymA?): ai??zSu tAi??vu: smuikas + fortepijonas <...> GeA?tautas, KupreviA?ius [Ai??ios dvi pavardAi??s ai??i?? smuikininko ir pianisto ai??i?? bus daA?nai minimos. ai??i?? I. G.] <...> Egzaminai A? konservatorijAi??.ai???

Kiek anksA?iau atsiranda A?raA?A? ir apie chorus: ai??zMokykloje chorAi?? vedAi?? mokytojas A?iA?iAi??nas. MokAi??mAi??s ir kalAi??diniA? giesmiA?. Ateidavo patikrinti ir pasiklausyti kunigAi??lis A?iA?kus.ai??? Kitur: ai??zVaikA?tau <...> A? PrisikAi??limo baA?nyA?iAi?? (senAi??jAi?? medinAi??, paskui naujAi?? laikinAi??jAi??). VirA?uj gieda J.Ai??Karoso choras. Stengiuosi susivokti, kAi?? kuris balsas gieda.ai???

Baigiamasis mokyklos vakarAi??lis… ai??zJame dalyvavau jau su ilgomis kelnAi??mis.ai??? O dar svarbiau ai??i?? ai??zBuvo nupirkta ai??zAuA?rosai??? berniukA? gimnazijos uniforminAi?? kepuraitAi??.ai??? Su A?ia smagia A?A?angAi??le prasideda naujas gyvenimo etapas, kuris 1938 metA? atsiminimuose uA?baigiamas panaA?iai: ai??zJau man buvo nupirktas civilinis kostiumas (A?viesus).ai???

Apie ai??zAuA?rosai??? gimnazijAi?? R.Ai??G. yra pasakojAi??s TV laidose, daug vietos tam laikotarpiui skiriama ir atsiminimuose. Bet mes juk stengiamAi??s tuose smulkia raA?ysena primargintuose puslapiuose iA?rankioti su muzika susietus dalykus, kuriA? juo toliau ai??i?? juo daugiau. Tai nebuvo lengvas laikotarpis (kieno gi kelias iki brandos atestato yra lengvas…), ypaA? turint omenyje, kad paA?ioje atsiminimA? pradA?ioje apie save, dar visai vaikAi??, R.Ai??G. raA?Ai??: ai??zMAi??gdavau pabAi??ti vienas.ai??? Gana vieniA?as, atsiskyrAi??lis jis jautAi??si ir gimnazijoje (tiesAi?? sakant, ir vAi??liau).

IA klasAi??je muzikos mokytojas buvo Vincas BaceviA?ius, III klasAi??je ai??zMuzikAi?? dAi??sto jau KAi??stutis BaceviA?ius, Vinco BaceviA?iaus sAi??nus, atvaA?iavAi??s iA? Lenkijos. Jis pradAi??jo organizuoti mokiniA? orkestrAi??. VakarAi??lyje (dar senoje salAi??je) GeA?tautas [R.Ai??G. klasiokas, smuikininkas. ai??i?? I. G.], K.Ai??BaceviA?iui akompanuojant, grojo DvorA?ako HumoreskAi?? ir judino savo dideles ausis [po kurio laiko R.Ai??G. raA?Ai??, kad mokosi judinti ausis ai??i?? ir tikrai iA?moko, iki gilios senatvAi??s visus pralinksmindavo! ai??i?? I. G.], A.Ai??KupreviA?ius skambino Borodino ir Chopino mazurkas. Visa tai man darAi?? didelA? A?spAi??dA? ir skatino mokytis muzikos.ai???

Taigi ai??z<...> BieliAi??nas susitarAi?? su savo geru draugu J.Ai??GruodA?iu, kuris tada buvo muzikos mokyklos direktorius, ir mane priAi??mAi??. Per egzaminAi?? A?ydukAi??s A?ymiai geriau uA? mane grojo, bet A? mokyklAi?? labiau norAi??jo berniukA? ir lietuviA?.ai???

II sAi??siuvinio (1933ai??i??1940 m.), raA?yti pradAi??to 1988 m. lapkritA?, pirmame puslapyje skaitome: ai??zVasario mAi??n. iA?kilmingas Konservatorijos atidarymas ai??i?? muzikos mokykla pertvarkyta A? KonservatorijAi??. Tai dabar aA? esu Konservatorijos ai??zklausytojasai???. Mokausi pas prof. E.Ai??LaumenskienAi?? ai??i?? Maironio g. A?Ai??jimas per vartus ir A? kairAi??, pirma klasAi?? po kairei. LaumenskienAi?? barasi. PrikaiA?ioja <...>, kad A?lindau A? KonservatorijAi?? per protekcijAi??. Bet pamaA?u dariau paA?angAi??, ji pradAi??jo kiek ir mane pripaA?inti.ai???

ai??zPas E. LaumenskienAi?? <...> mokAi??si ArklytAi?? (man atrodAi??, kad ji labai gerai skambina Dusseko sonatinAi?? Es-dur), Marinio duktAi??, JaroA?eviA?iAi??tAi??, Joffe, ValnerytAi??-KundrotienAi??, graA?uolAi?? SladkauskaitAi??.ai???

R. G. labai detaliai uA?raA?inAi??jo, kas buvo jam uA?duodama, kai kuriuos dalykus mokAi??si ir pats. Gal dAi??l A?vairovAi??s uA?meskim akA? A? tokA? vaizdelA?:

ai??zPavasarA? LaumenskienAi?? pakvietAi?? visus savo mokinius A? savo butAi??, ten buvo suruoA?tas jiems balius. Gimnazistukai sAi??dAi??jom prie atskiro stalo, ten daugiausiai buvo saldumynai: karA?tas A?okoladas, ledai, tortas etc.ai???

Tuo metu gimnazijoje ai??zMokyt. KAi??stutis BaceviA?ius pasakojo mums apie tai, kas naujo muzikoje A?iais laikais, taip pat ir apie Ai??ostakoviA?iA?. Orkestro repeticijos jau vyksta naujoje salAi??je. AA? groju fisharmonija, A.Ai??KupreviA?ius ai??i?? fortepijonu (naujas geltonas fortepijonas).ai???

ScenelAi?? iA? GeniuA?A? A?eimos gyvenimo: ai??zGrA?A?o iA? Sibiro (keiA?iantis politiniais kaliniais) vyskupas Matulionis [paA?ioje I sAi??siuvinio pradA?ioje po tAi??vA? nuotrauka uA?raA?yta: ai??z1917, tais metais apsivedAi??. Ai??liAi??bAi?? suteikAi?? kun. Teofilis Matulionis, vAi??liau vyskupasai???. ai??i?? I. G.]. Jis buvo pakviestas pas mus, buvo daug sveA?iA?. Jie sAi??dAi??jo valgomajame, mes su GeA?tautu salone grojom Gounod ai??zAve Mariaai???. Vyskupas apsiverkAi??. Kai mus, gimnazistus, pristatAi??, aA? pabuA?iavau vyskupo A?iedAi??, o GeA?tautas iA?didA?iai padavAi?? rankAi?? ir prisistatAi??: ai??zGeA?tautasai???.

Bent prabAi??gomis, nechronologiA?kai paA?iAi??rAi??kime, su kuo, pas kAi?? teorinius dalykus mokAi??si R.Ai??G. ai??zMan labiau patinka Konservatorijos mokytojai uA? ai??zAuA?rosai??? gimnazijos mokytojus ai??i?? jie daugiau neformalAi??s. <...> iA? mokiniA? prisimenu KaraA?kAi??, BalA?iAi??nAi??, M.Ai??VaitkutAi??-ArnastauskienAi?? (jie visi suaugAi?? buvo) discount pharmacy nizagara. <...> muzikos teorijAi?? ai??i?? pas V.Ai??A?adeikAi??, solfedA?io I ai??i?? pas N.Ai??MatiukonA? <...>. Lankau harmonijAi?? I pas komp. K.Ai??BanaitA?. Jis komentuoja per pamokas muzikinius A?vykius, vertina <...>. Pas J.Ai??KarnaviA?iA? komp. (tAi??vAi??, senelA?) lankiau II solfedA?io. Jis pats gan graA?iai dainuoja, pats sau akompanuodamas. Kartu lanko ir K.Ai??Gutauskas. AA? jam daA?nai padedu sprAi??sti teorinius uA?davinius. Jis kartais veda mane pietA? A? ai??zMetropolA?ai???, nes ten vakarais dainuoja. <...> II harmonija pas BendoriA?… [per egzaminus iA? visA? teoriniA? dalykA? gaudavo penketus. ai??i?? I. G.].ai???

ai??zPirmasis mano pasirodymas (AmatA? mokykloje) kaip akompaniatoriaus. <...> Tai ir pats pirmasis mano, kaip pianisto, pasirodymasai???. [TAi??vas buvo AmatA? mokyklos direktorius ir daA?nai rengdavo vakarAi??lius, koncertus... ai??i?? I. G.]

Konservatorijos studentA? vieA?i ai??z<...> koncertai vykdavo 1 kartAi?? per mAi??nesA?. Bilieto kaina 1 litas, susirinkdavo pilna salAi??. Gal dar neraA?iau, kad konservatorija buvo Maironio gatvAi??je. SalAi?? siaura ir ilga, su geru pakilimu. DaA?nai ateidavo anglA? pasiuntinys, berods Tompson <...> LaumenskienAi?? pasakAi??, kad iA? manAi??s gali iA?eiti pianistas tokio masto kaip B.Ai??Dvarionas ar BaceviA?ius.ai???

Kai 1936 m. R.Ai??G. perAi??jo A? prof. V.Ai??RuA?ickio klasAi??, E.Ai??LaumenskienAi?? ne tik pakeitAi?? A?iAi?? nuomonAi??, bet, baisiausiai A?siA?eidusi, niekada gyvenime su savo buvusiu mokiniu, laikytu vos ne vunderkindu, nebesisveikino…

Ai??domus ir sudAi??tingas, keistas ir ne visada sAi??kmingas buvo R.Ai??G. mokymasis pas profesoriA? V.Ai??RuA?ickA?. ai??z<...> neiA?lendu iA? VI kurso. NeA?iAi??rint to, RuA?ickis man ai??i?? dievukas (ir iki A?iol, 1987 m.).ai???

ai??zRuA?ickis paliko man didelA? A?spAi??dA? ir turbAi??t padarAi?? A?takAi?? visam gyvenimui, mAi??stymui, veiklai, muzikiniam darbui. Skambinimo maniera, santykis su muzika, su darbu. TAi??kstanA?iai galimA? variantA?, nuoseklumas, nuodugnumas; iA? sunkumA? daryti pratimus, profesionalizmas.ai???

Atsiminimai apie V. RuA?ickA? (beje, kaip ir apie B.Ai??DvarionAi??, K.Ai??PetrauskAi?? ir kitas gyvenime sutiktas ryA?kias asmenybes) yra skelbti spaudoje, todAi??l praleiskim tai, kas raA?yta A?iuose sAi??siuviniuose.

O atvertAi?? vienAi?? II sAi??siuvinio lapAi??, rasime A?klijuotAi?? patA? pirmAi?? iA?spausdintAi?? R.Ai??G. straipsnA? 1937 m. ai??zMokslo dienoseai??? (gruodA?io 27 d., Nr. 12) ai??i?? ai??zMuzika ir moksleiviaiai???. A?ia jis, iki tol visuose dokumentuose figAi??ravAi??s kaip Juozas GeniuA?as, pasiraA?o R. GeniuA?as. Rimas, kad nesipainiotA? su tAi??vu. TruputAi??lA? paskaitykim, kAi?? septyniolikmetis autorius raA?o savo pirmame opuse: ai??zDaA?nai tenka iA?girsti senesniA? A?moniA? nusiskundimA?, kad mAi??sA? moksleivija nepakankamai domisi muzika, nelanko koncertA?, jai terAi??pi tik A?okiai, kinas, sportas. Ir moksleivija, ir apskritai jaunimas nAi??ra tas <...> ir apskritai mAi??sA? jaunimas nAi??ra tinkamai paruoA?tas muzikos kAi??rinius klausyti ir juos suprasti. <...> Labai gera priemonAi?? muzikos kultAi??rai ugdyti yra specialios radijo valandos moksleiviams <...>ai??? ir t. t.

ai??i?? Atsiminimuose turbAi??t neapsieinama be operos?

ai??i?? A?ia jau tektA? perraA?yti visAi?? Kauno teatro muzikinA? repertuarAi??, bet daA?niausiai tik konstatuojama, kAi?? matAi??, klausAi??. Su gimnazijos draugais eidavo A? spektaklius moksleiviams.

ai??zEidavau su Konservatorijos kontramarkAi??mis. <...> GrybauskienAi??, tada dar jauna, bet labai pikta, man kaA?kodAi??l iA?raA?ydavo geras vietas.ai???

Po keliA? deA?imtmeA?iA? Vilniuje, kai mes, gimnazistukAi??s, pametusios galvas dAi??l operos, bAi??gdavom A? teatrAi?? BasanaviA?iaus gatvAi??je, uA? kasos langelio ponia GrybauskienAi?? irgi atrodydavo labai pikta…

ai??zMaA?iau <...> ai??zFaustAi??ai??? su keliais sAi??statais. Labai domino Mefistofelis ai??i?? KuA?ingis-KuA?inskas, KatelAi??, Stasys Sodeika ir ypaA? Nagrodskis-Nauragisai???.

ai??zMaA?iau <...> ai??zDemonAi??ai???, dainuojamAi?? konservatorijos diplomanto Rostislavo Andrejevo. Buvau su juo paA?A?stamas. VaikA?A?iojo su studento juristo kepuraite. StudentAi??s labai karA?tai jam plojo.ai???

ai??zTAi??vas buvo pirkAi??s operA? iA?traukA? sAi??siuvinius iliustruotais virA?eliais ai??i?? ai??zFaustoai???, ai??zCarmenai???, ai??zRigolettoai???. AA? grojau juos iA?tisai, A?sivaizduodamas, kad ai??zpravedu operAi??ai???. 1941 m. dar prisidAi??jo ai??zEugenijus Oneginasai???, ai??zPikA? damaai???.

O prisimindamas prieA?kario laikus, bAi??tinai pasigirdavo matAi??s CooperA?, dirigavusA? Kauno teatre.

ai??i?? Ar uA?simenama apie dramos teatrAi??, kinAi???

ai??i?? Apie dramos spektaklius R.Ai??G. neuA?simena, bet apie kinAi?? ai??i?? taip. PirmAi??kart buvo kine dar KAi??dainiuose, matAi?? ai??zParyA?iaus katedrAi??ai???. 1932 m. ai??zSu Mama A?iAi??rAi??jom kine ai??zNibelungA? giesmAi??ai???. PrieA? filmAi?? buvo paskaita.ai???

Jau vAi??liau filmas (tada sakydavo ai??zfilmaai???) su Deanna Durbin ir Stokovskiu (rodos, ai??zJA? 100, aA? 1ai???, filmas apie PaderewskA?, dalyvaujant paA?iam Paderewskiui. Garsusis ai??zTango Notturnoai??? su Pola Negri! Su pasisekimu Kaune buvAi?? rodomi ai??zAleksandras Nevskisai???, ai??zCirkasai???, ai??zLinksmieji vyrukaiai???.

NorAi??tA?si A?ia A?terpti lengvabAi??diA?kAi?? retro motyvAi?? (tada turbAi??t dar nebuvo retro): ai??zA?iuoA?ykloje A?alia mAi??sA?, KapsA? g., garsiakalbis. <...> ai??zO, donna Clara, Tave aA? A?okanA?iAi?? maA?iauai???, ai??zPalangos jAi??roj <...>ai???, ai??zLeiski man, leiski man kartAi?? pabuA?iuot tave, tik vienAi?? syk, tik vienAi?? kartAi??ai???, ai??zAA? myliu vasaros rugiagAi??lAi??, ji taip A?velniai vilioja mane, jos kaip akys mano merguA?Ai??lAi??s, jAi?? maA?iau aA? A?iandienAi?? sapne, bam bam!ai???

Bet grA?A?kim prie rimtesnAi??s muzikos.

ai??zMetropolitenai??? teatro patalpoj vykdavo simfoniniai koncertai. DaA?nai juos lankydavau. Diriguodavo M.Ai??BukA?a, J.Ai??KaA?inskas, J.Ai??Karosas, V.Ai??Motiekaitis, J.Ai??Pakalnis. <...> Kartais simf. koncertai vykdavo operos teatre.

<...> italA? vunderkindas Chose Renaldi grojo Paganinio koncertAi?? A-dur. Gerokai jis mane patempAi??. <...>

zyban online

SovietA? pianistas G.Ai??Ginzburg, Orlovski…ai???

ai??zBuvau A.Ai??DvarionienAi??s-SmilgaitAi??s koncerte <...>.ai??? ai??zPianistAi?? graA?i blondinAi?? iA? Ai??vedijos Ebelhard ir neblogai groja.ai???

ai??zSu KupreviA?ium buvom A?ak Tibo koncerte. <...> vertinom tAi?? A?ak Tibo ir KupreviA?ius pasakAi?? ai??i?? nepatinka man, kaip jis naudoja kairA? pedalAi??, ai??i?? paaiA?kAi??jo, kad aA? ai??i?? apie smuikininkAi??, o jis ai??i?? apie pianistAi??.ai???

Female Viagra buy

ai??zArtur RubinA?tein, man atrodAi??, piktokai grojo Chopino As-dur polonezAi??, A.Ai??KupreviA?iui gi labai patiko. Rummel grojo LisztAi??, apie jA? raA?o Aisedora Dunkan ai??i?? skaitau jos memuarus.ai??? ai??zKlausiau per radio, kaip A.Ai??KupreviA?ius skambino Scherzo E-dur, labai man patiko vidurinAi?? dalis.ai???

1941 m. jau Vilniuje, Rozos Tamarkinos koncertas paliko ai??z<...> tokA? A?spAi??dA?, kad man uA?sinorAi??jo irgi kaA?kAi?? didingo nuveiktiai???.

Ir kAi?? gi, pradAi??jo po 12ai??i??14 valandA? per dienAi?? kalti ai??i?? ruoA?tis egzaminui pas dAi??stytojAi??, kurio nAi?? vienoje paskaitoje nebuvo buvAi??s (tuo metu mokAi??si Pedagoginio instituto Matematikos fakultete). Doc. O.Ai??Stanaitis nustebo, pamatAi??s nepaA?A?stamAi?? studentAi?? ir dar labiau nustebAi??s paraA?Ai?? penketAi??…

Taip pat 1941 m.: ai??zBuvau Branerio koncerte Universiteto salAi??je. Jis skambino kitais tempais, negu kompozitoriaus nurodyta, Chopino fantazijAi?? f-moll. EtiudAi?? f-moll sugrojo, paskui apAi??jo aplink fortepijonAi?? ir pasakAi??, kad dabar sugros dvigubomis gaidomis ir tuo paA?iu tempu.ai???

ai??zKelis kartus buvau filharmonijoje Dvariono diriguojamuose simfoniniuose koncertuose, grojo, rodos, A?aikovskio simfonijas. <...> Labai man patiko, kaip A.Ai??KupreviA?ius grojo Liszto koncertAi?? A-dur. Ch.Ai??PotaA?inskas kitame koncerte grojo Chopino preliudus.ai???

ai??i?? KodAi??l R.Ai??GeniuA?as pasirinko matematikAi?? ir PedagoginA? institutAi???

ai??i?? Istorija tokia. 1938 m. baigAi??s gimnazijAi??, R.Ai??G. padavAi?? pareiA?kimAi?? A? universitetAi?? norAi??damas studijuoti teisAi??s mokslus (galbAi??t tada buvo nupirkta kepuraitAi??, kokiAi?? neA?iojo R.Ai??Andrejevas, ai??i?? TeisAi??s fakulteto). ai??zSmetonos laikais buvo manoma, kad tai labai tinkama antroji profesija pianistui, nes lavina humanitariA?kai, be to, baigus galima uA?imti 80 tarnybA?.ai??? Bet uA?Ai??jus sovietams ai??zLabai pasikeitAi?? teisiA? fakulteto programa ai??i?? iA?metAi?? romAi??nA? teisAi?? ir kitas daugiau humanitarines disciplinas. Dabar praktiA?kai bus ruoA?iama beveik iA?imtinai teismui ir prokuratAi??rai. Pradedu galvoti apie fakulteto keitimAi??.ai???

Taigi ir pakeitAi?? ne tik fakultetAi??, bet ir aukA?tAi??jAi?? mokyklAi??. Pas prof. V.Ai??RuA?ickA? kiekvienAi?? treA?iadienA? dar vis vaA?inAi??davo, kol sykA? jo neberado, suA?inojo, kad V.Ai??RuA?ickis repatrijavo beveik su niekuo neatsisveikinAi??s. ai??zToks jis jau buvo.ai???

Beveik treji mokslo metai teisAi??s studijA? spAi??jo palikti ryA?kA? pAi??dsakAi?? R.Ai??G. gyvenime. Prof. A.Ai??Janulaitis, prof. R.Ai??Leonas, doc. Krivickas… Keli labai intelektualAi??s kolegos A?ydai, uA?krAi??tAi?? R.Ai??G. Spinozos knygomis. O svarbiausia ai??i?? ypatinga prof. MykoloAi??RAi??merio asmenybAi??. Neilgas epizodinis bendravimas su profesoriumi R.Ai??G. gyvenime turAi??jo panaA?iAi?? reikA?mAi?? kaip ir studijos pas V.Ai??RuA?ickA?. (Beje, R.Ai??G. paauglystAi??je panaA?iai svarbi, reikA?minga asmenybAi?? buvo gimnazijos direktorius prof. M.Ai??BirA?iA?ka, o ateityje bus prof. M.Ai??BukA?a).

Negaliu iA?kAi??sti neparodA?iusi Jums keliA? gal ne itin reikA?mingA?, bet, sakyA?iau, vaizdingA? apraA?ymA?:

ai??zNeA?moniA?kai kalu teisAi??s enciklopedijAi??. Skaitau P.Ai??Leono knygAi??, nieko nesuprantu. Tada <...> D.Ai??Krivicko studentA? paruoA?tAi?? konspektAi??, gana A?emo lygio. Labai padeda man TAi??vas, ir stebiuosi jo visapusiA?ka erudicija.ai??? RudenA? iA? teisAi??s enciklopedijos gavo 5.

Su grupe studentA? ai??zBuvau pas RAi??merA? bute Vilniuje laikyti A?skaitos. Jis barAi?? uA? kaA?kokA? nemandagumAi??, liepAi?? stovAi??ti prie kambario durA?. ai??zPonai studentai! Kas iA? jAi??sA? moka perpilti raA?alAi?? A? raA?alinAi???ai??? Visi suglumAi??, nesupranta. AA? sakau: ai??zAA? mokuai??? ir pripilu. ai??zDabar JAi??s galite sAi??stisai???. PaklausAi?? manAi??s, kiek respublikA? TarybA? SAi??jungoj. Atsakiau: ai??z49ai???. ai??zPer daug!ai???. Sakau: ai??zDvylikaai???. Jis: ai??zDabar per maA?aiai??? ir taip priAi??jom iki to, kiek reikia. Jis sako studentams: ai??zMatot, kaip collega gerai orientuojasiai??? ir pasiraA?o man A?skaitAi??.ai???

A?ia mes atvertAi??m keliolika puslapiA? atgal, grA?A?kim A? 1941-uosius. Suprantama, uA?versti puslapiai niekad nebuvo iA?trinti iA? R.Ai??G. gyvenimo. Net pora semestrA? pedagoginiame institute. ai??z<...> Ai??spAi??dingi BazilijonA? vienuolyno rAi??maiai???. ai??z<...> DaA?ni A?okiai su A?vairiausiais A?aidimais. Labai tinkamos sAi??lygos ai??i?? gera aukA?ta salAi??, ilgi pustamsiai koridoriai su labai plaA?iomis palangAi??mis. <...> Geras fortepijonas, skambinu mergoms Chopino valsus. arjunarishta. <...> Mane iA?rinko dauguma balsA? (uA? akiA?, aA? nedalyvavau) A? studentA? vietos komitetAi??, kultAi??ros sektoriaus pirmininku.ai???

ai??zDoc. Vokietaitis visus studentus apA?iAi??ri ir nurodo, kokius kam daryti pratimus, kad iA?taisytA? kAi??no sudAi??ties defektusai???. Ai??tai kodAi??l R.Ai??G. kambaryje ir spintose buvo begalAi?? visokiausiA? ai??zinkvizicijosai??? priemoniA? ai??i?? svarmenA?, A?tangA? ir pan., naudojamA? pagal grieA?tAi?? tvarkaraA?tA?, tarsi vykdant A?ventAi?? ritualAi??. DienoraA?tyje A?klijuota iA?karpa su fizinio lavinimo katedros vedAi??jo A.Ai??VokietaiA?io nuotrauka ir biografinAi??mis A?iniomis.

Tuo metu prasideda nuolatiniai bandomieji oro pavojai, o kai galA? gale paskelbiamas tikrasis, nenori patikAi??ti vieno paA?A?stamo A?odA?iais, kad ai??zprasidAi??jo vokieA?iA?ai??i??rusA? karasai???. IA?girsta per radijAi?? Kalinino kreipimAi??si A? liaudA? apie ai??zverolomnoje napadenijeai???, apie ai??znaA?e delo pravojeai???… NesiliaujanA?ios sirenos. O R.Ai??G. nesiliauja kalAi??s ai??i?? gal rytoj bus egzaminas? NaktA? ai??i?? kaA?koks keistas sirenos garsas. Eina A? kambarA? pas MamAi??, baisus sprogimas ai??i?? tai buvo ne sirena, o krintanA?ios bombos A?vilpesys. Mama sunkiai suA?e oista, jos draugAi?? nukraujavusi A?ia pat mirA?ta… RytAi?? iA? A?iurlionio gatvAi??s einu su namiA?kiais paA?iAi??rAi??ti, kokiAi?? baisiAi?? duobAi?? Kudirkos gatvAi??je iA?rausAi?? bomba, ta pati, kuri sunkiai suA?alojo mano bAi??simAi??jAi?? AnytAi?? ir per plaukAi?? paliko gyvAi?? mano bAi??simAi?? vyrAi??…

Atsiminimuose R.Ai??G. daug raA?o apie ligoninAi??, apie buto kaimynA? A?ydA? padAi??tA?. VokiA?ki skelbimai, praneA?imai, draudimai, iA?kabinti gatvAi??se. Cholerinka, nieko negelbstinA?ios dietos ir pagrindinis vaistas ai??i?? dar kaA?kaip randamas ai??zAi??amchorasai??? (to vyno net vaikams bAi??davo duodama, prisimenu jo skonA?). GrA?A?imas A? KaunAi??, antra ai??zDiederichs&FrAi??resai??? kelionAi?? A? buvusiAi?? laikinAi??jAi?? sostinAi??, bet nebe traukiniu, o vargais negalais gautu sunkveA?imiu, kuris pakeliui sulAi??A?ta (tik fortepijono svoris iA?gelbsti nuo praA?Ai??tingo apvirtimo). Ir tik po ilgA? R.Ai??G. A?ygiA? pAi??sA?iomis A? KaunAi?? ir atgal sunkveA?imio, veA?anA?io iA? fronto suA?eistus karius, parveA?amas fortepijonas…

R.Ai??G. pasiryA?ta grA?A?ti A? konservatorijAi?? toliau tAi??sti fortepijono studijA?. ai??zNutariu pas buvusias RuA?ickio mokines ai??i?? JuodakytAi?? arba A.Ai??SmilgaitAi??-DvarionienAi??. Stoviu laiptA? aikA?telAi??je (Konservatorija Maironio g.), A?iAi??riu pro turAi??klus. Sakau, kuri pirma ateis, su ta kalbAi??siu. PasirodAi?? DvarionienAi??, susitariau su ja.ai???

ai??zDarau pastangas A?stoti A? operos teatrAi?? akompaniatorium. [Jau gerokai anksA?iau buvo nemaA?ai akompanavAi??s ir A?vairiems ansambliams, ir solistams ai??i?? A.Ai??DiA?iAi??tei, P.Ai??Zaniauskaitei. ai??i?? I. G.]. Kalbuosi su <...> direktorium Ivanausku. Susitinku administracijos kambaryje su Mykolu BukA?a. Jis paskiria perklausAi??: Alfredo atbAi??gimas 4 pav., ai??zPikA? damosai??? A?A?anga, kai kas iA? ai??zLohengrinoai???. Buvo BukA?a, MarijoA?ius, Tallat-KelpA?a. PriAi??mAi?? praktikantu be algos.ai???

Taip R.Ai??G. A?kAi??lAi?? kojAi?? A? teatrAi?? geram pusA?imA?iui metA?. O jo kelionAi?? A? muzikAi?? tAi??sAi??si visAi?? likusA? gyvenimAi??.

ai??i?? Ar maestro neplanavo toliau tAi??sti atsiminimA??

ai??i?? VI sAi??siuvinis baigiasi 1965 m. apA?valga. Kai R.Ai??G. grA?A?o A? teatrAi?? (1992 m.), A? vyriausiojo dirigento pareigas, nebe atsiminimai rAi??pAi??jo. Po jubiliejinAi??s 1995 m. ai??zTraviatosai??? (R.Ai??G. ai??i?? 457-osios, 41-osios naujametinAi??s) iA?tikAi??s insultas, laimei, sutrikdAi?? tik judAi??jimAi??, kliudAi?? balso stygas, bet paliko puikiAi?? atmintA?, A?viesA? protAi??. Daug kas ragino (ypaA? atkakliai kalbino prof. R.Ai??A?igaitis) tAi??sti atsiminimus, bet R.Ai??G. atrodAi??, kad yra dar daugybAi?? dalykA?, A?domesniA? ir svarbesniA? negu jo paties praeitis. Kad jAi??gos leistA? suspAi??ti bent kAi?? nors dar suA?inoti, suprasti ai??i?? A?nirtinga mankA?ta, sistemingi pratimai, treniruotAi??s su ai??zinkvizicijosai??? A?rankiais.

Prisimindamas paauglystAi??s metus, dar I sAi??siuvinyje R.Ai??G. raA?Ai??, kad tada ai??zmano draugai buvo TuchaA?evskis, Tarzanas ir Leonardas da VinA?isai???. Ai??pusAi??jAi??s 9-Ai??jAi?? deA?imtA? kasdienio dienoraA?A?io sAi??siuviniA? serijoje uA?raA?Ai??: ai??zMano draugai ai??i?? Leonardas da VinA?is, Proustas, Brucknerisai???. Leonardas ai??zAi??joai??? iA?tikimai per visAi?? gyvenimAi??, o A?alia Prousto R.Ai??G. vAi??l kelintAi?? kartAi?? kartojo T.Ai??MannAi??, F.Ai??DostojevskA?, narstAi?? J.Ai??JoyceE?o ai??zUlisoai??? bilingvAi??, stengAi??si atmintinai iA?mokti Omaro Chajamo eiliA?. Paskutinis didysis atradimas buvo KristijonasAi??Donelaitis ir kerAi??te pakerAi??jAi?? ai??zMetaiai???. Kadaise buvo iA?studijuotas C.Ai??G.Ai??Jungas, dabar rAi??pAi??jo nauji A?iuolaikinAi??s filosofijos autoriai. NejuA?ia A? knygA? lentynas ir A? mintis Ai??mAi?? spraustis ezoterika…

cialis black

Dar bAi??tina papildyti A?inias iA? Lietuvos, iA? Vilniaus istorijos! O kiek reikia iA?klausyti maA?ai A?inomos ir visai neA?inomos muzikos! Muzika ai??i?? kaip kosmosas. KaA?kas panaA?aus, kaip Hawkingo ai??zPasaulis rieA?uto kevaleai???. Visa muzika ai??i?? keliose ai??zDies iraeai??? natose. Kokie A?ia dar atsiminimai, nors iA? tikrA?jA? jam brangAi??s.

Vienu metu R.Ai??G. suabejojo ai??i?? gal vis dAi??lto vertAi??tA? juos tAi??sti, bet nebetAi??sAi??.

ai??i?? Ai??iemet, minint R. Wagnerio metus, norisi paklausti, koks buvo R.Ai??GeniuA?o santykis su Wagnerio kAi??ryba?

ai??i?? R. Wagnerio operA? R.Ai??G. nedirigavo. Nesusaistytas kontraktA?, suprasdamas, kad ir nebediriguos, jis tas operas analizavo, mokAi??si taip, lyg iA? tikrA?jA? ruoA?tA?si pastatymui.

Su literatAi??riniu R. Wagnerio palikimu R.Ai??G. susipaA?ino jaunystAi??je, namA? bibliotekoje iki A?iol tebAi??ra kompozitoriaus autobiografijos, du tomai, III ir IV, dienoraA?A?iA?, laiA?kA? etc., bet I ir II dingo. Tai 1911ai??i??12 m. Maskvos leidyklos ai??zGriaduA?A?ij denai??? leidinys (rusA? k.). O jau 79-eriA? sulaukAi??s R.Ai??G. raA?Ai?? savo lakoniA?kuose kasdieniuose uA?raA?uose (A? sAi??siuvinius arba atskirus lapelius):

ai??z1999.09.26. SusidomAi??jimas Wagnerio ai??zTristanu ir Izoldaai??? iA?kilo, pabuvo ir dingoai???, bet po trijA? dienA?: ai??zNe, susidomAi??jimas Wagneriu nepraAi??jo!ai???

Nuo to laiko, kol pajAi??gAi?? raA?yti, beveik kiekvienAi?? dienAi?? tarp klausomA? kAi??riniA? paA?ymAi??davo Wagnerio operas. ai??zBaigiau ai??zParsifalA?.ai??? Po dviejA? savaiA?iA?: ai??zAntrAi?? kartAi?? baigiau ai??zParsifalA?.ai??? Juo toliau, juo daA?niau Ai??mAi?? dominuoti, buvo pabraukiamas ai??zGAi??ttendAi??mmerungai???. Ant fortepijono, pianino gulAi??davo, daA?nai ai??i?? atverstos ai??zZygfrydoai???, ai??zReino auksoai??? partitAi??ros, jA? ir kitA? operA? klavyrai. R.Ai??G. uA?sibrAi??A?Ai?? (ir skrupulingai vykdAi??) rytinA? uA?davinA?: ai??zKai pabundu, padainuoti arba paskambinti ai??zTristano ir Izoldosai??? temas, kurias maniau, kad A?inau, o paaiA?kAi??jo, kad neA?inau.ai???

Su uA?sidegimu aiA?kindavosi pats, aiA?kindavo namiA?kiams vagneriA?kosios harmonijos ypatybes, dramaturgijAi??, kitus dalykus ai??i?? ir elementarius, ir sudAi??tingus. Lapelis su uA?raA?ytomis ai??zReino auksoai??? scenomis, kampe vos A?skaitomai: ai??zPalyginti su ai??zUlyssoai??? struktAi??romisai???… PersiraA?Ai??s ai??zNibelungo A?iedoai??? leitmotyvus, mokAi??si juos atmintinai, aiA?kinosi scenA? fraziA? prasmes… IA?skaidydamas akordus A? atskiras natas, darAi?? pianistinius pratimus pirA?tams, ausims ir galvai miklinti. PerraA?inAi??jo ir iA?traukas iA? straipsniA? apie R.Ai??Wagnerio kAi??rybAi??.

Suprantama, profesionalAi??s pokalbiai apie Wagnerio muzikAi??, jos formas, interpretacijAi?? vykdavo su sAi??numis Petru ir Juliumi, po truputA? bandAi?? pratinti anAi??kus LukAi?? ir MarijAi??. DA?iaugdavosi apie R.Ai??Wagnerio operas padiskutavAi??s su Jonu Aleksa.

NeiA?kentAi??s kartais pakviesdavo mane: ai??zPaklausyk, A?ia LogAi??s (ar MimAi??s, ar Frikos, ar dar kieno nors) tema, ji dar nesibaigAi??, o jau prasideda kita; girdi, kaip A?domiai ir graA?iai jos susipina!ai??? Labai stengdavosi padAi??ti man geriau suvokti tA? operA? muzikos turinA?, suprasti siuA?etus, susigaudyti aibAi??je herojA? (iA? kurios operos OrtrAi??da, iA? kurios ai??i?? GertrAi??da… Be Brunhildos ir Krimhildos, pasirodo, dar besanti Floshilda, bet ji ne pagrindinAi??…).

Labai didelAi?? dalA? laiko, daug ne tik dvasiniA?, bet ir fiziniA? jAi??gA? kovodamas su negalia R.Ai??G. paskyrAi?? A?iai kelionei A? R. Wagnerio operA? pasaulA? ai??i?? vienAi?? didA?iA?jA? savo muzikiniA? pasijA?.


[1] AtsiminimA? kalba taisyta minimaliai, paliktos autoriaus vartotos asmenvardA?iA? formos.