IA?leistuviA? valsas

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Proza
AUTORIUS: Alvydas Ai??lepikas
DATA: 2013-01

IA?leistuviA? valsas

medstore.

Alvydas Ai??lepikas

how to buy cialis online.

TrijA? karaliA? dienAi??, sausio 6-Ai??jAi??, RaA?ytojA? klube tradiciA?kai A?teikta RaA?ytojA? sAi??jungos premija, skiriama uA? meniA?kai brandA? pastarA?jA? dvejA? metA? kAi??rinA?. Ai??iemetiniu laureatu tapo raA?ytojas, aktorius, reA?isierius, ai??zLiteratAi??ros ir menoai??? bendradarbis Alvydas Ai??lepikas uA? romanAi?? ai??zMano vardas ai??i?? MarytAi??ai???.
Vakare, kurA? vedAi?? LRS pirmininkas Antanas A. Jonynas, komisijos sprendimAi?? paskelbAi?? jos pirmininkas Rimantas Kmita. RomanAi?? ai??zMano vardas ai??i?? MarytAi??ai???, atskleidA?iantA? pokario RytprAi??siA? tragedijAi??, ai??zvilko vaikA?ai??? situacijAi??, gvildeno literatAi??ros kritikAi?? Elena BaliutytAi?? ir poetas Viktoras RudA?ianskas, iA?traukAi?? perskaitAi?? aktorius Ridas Jasilionis, grojo kompozitorius ir pianistas Tomas KutaviA?ius. Laureatas perskaitAi?? naujAi?? novelAi??, jau tapusiAi?? 2012 m. trumposios prozos festivalio ai??zImbiero vakaraiai??? (Alytaus J. KunA?ino vieA?oji biblioteka) laureate ai??i?? ai??zIA?leistuviA? valsasai???.


Ai??Gintarui Grajauskui

ai??i?? Ai?? mokyklAi?? A?iAi?? negrA?A?im ir ant sienA? jos nemyA?im! ai??i?? dA?iaugsmingai riaumojo Algis ir A?lapinosi ant mokyklos pamatA?.
Danius stovAi??jo kiek atokiau nuo klasiokA?, rAi??kAi?? ir A?iAi??rAi??jo A? dangA?. A?vaigA?dAi??s buvo neA?tikAi??tinai didA?iulAi??s dar apyA?viesiame, tyliame vakaro danguje, ir Daniui dingtelAi??jo, kad kaA?kas tikriausiai A?iAi??ri A? dangA? kaA?kur ir Afrikoj, ar Italijoj: taip pat A?iAi??ri ir taip pat mato tas paA?ias neA?tikAi??tinai ryA?kias A?vaigA?des. Jam pasidarAi?? keistai liAi??dna, taA?iau giliai A?irdyje sukrebA?deno nagais toks nenuorama A?vAi??riAi??kA?tis ai??i?? Danius suprato, kad pagaliau, pagaliau jis taps laisvas ir visos kelionAi??s visas pasaulis bus jo.
ai??i?? NestovAi??k ant kelio,ai??i?? stumteldamas DaniA? A? A?alA? suurzgAi?? Zigmas.
Kai berniukai sugrA?A?o A? aktA? salAi??, direktorius sakAi?? eilinAi?? kalbAi??: kAi??lAi?? A? virA?A? A?ampano taurAi?? ir visiems linkAi??jo plataus gyvenimo kelio, o svarbiausia ai??i?? bAi??ti A?monAi??mis. Danius stovAi??jo prie sienos netoli durA? ir matAi?? kaip jo motina, taip pat su taure rankoje, pribAi??go prie direktoriaus ir apkabinusi pabuA?iavo jA?, kiek sutrikusA? nuo tokio moteriA?kAi??s entuziazmo. Paskui atsisuko A? visus, A?ia esanA?ius, ir A?Ai??ktelAi??jusi, ai??ztaip, svarbiausia, kad bAi??tumAi??t A?monAi??mis, kad A?monAi??misai???, uA?sivertAi?? apypilnAi?? taurAi??, iA?tuA?tindama jAi?? iki dugno. Mamos plaukai buvo iA?sidraikAi??, veidas A?raudAi??s ir jame spindAi??jo begalinis, A?vAi??riA?kas dA?iaugsmas. Danius nuleido akis A? savo batus, kurie, kad ir iA?blizginti, seniai priminAi?? dvi rupAi??A?es.
ai??i?? Nu, mergiotAi??s ir berniokai, iA?gerkit ir jAi??s, A?iandien jums jau galima! ai??i?? suAi??bliuvo Zigmo tAi??vas, kiA?damas artyn stiklinAi?? ir kliukindamas degtinAi??. Danius kiek pasitraukAi?? A? A?alA? ir A?iAi??rAi??jo, kaip po salAi?? ima suktis iA?sipuoA?Ai?? klasiokA? tAi??vai ir mokytojos.
ai??i?? Bletai??i??, RyA?as, vsio, viskas, nebeAi??spardysiu daugiau tavo subinAi??s. Supranti tu? Nebespardysiu ir tavo snukelio daugiau nematysiu ai??i?? ar paiilgsi manAi??s, Daniau?
ai??i?? Algi, palik tAi?? durnelA? ramybAi??j nors A?iandien.
ai??i?? Nu, bet gerAi?? kostiumAi??lA? tu A?ia iA?leistuvAi??m A?sitaisei ai??i?? pyzdiec, toks pats kaip tavo perukas, tu dabar ryA?as nuo galvos iki kojA?!
Danius stovAi??jo ir nieko nesakAi??. KAi?? jis galAi??jo sakyti? Kostiumas tikrai buvo rudas, beveik raudonas kaip jo plaukai. Motina pataisAi?? amA?inatilsA? patAi??vio kostiumAi??, kuris buvo beveik neneA?iotas, tik baisiai per didelis berniukui. StovAi??jo dabar Danius prie sienos ir jautAi??si tam kostiume tarytum maiA?e.
NetikAi??tai prie sAi??naus pripuolAi?? motina. Ji laiminga, linksma ir patenkinta ai??i?? jos vaikas, jos taip sunkiai augintas vaikas, kuriam ne visada uA?teko net normalaus maisto, A?tai stovi dabar graA?us ir tiesus, ir Antano kostiumas, kurA? ji kaip mokAi??dama susiaurino, vis dAi??lto taip graA?iai gula ant jo tokios liesos dar figAi??ros.
ai??i?? Ko tu neA?oki, Daniau? Kviesk mergaites. Ai??okit, vaikai, A?iandien juk jAi??sA? A?ventAi??!
Danius tylAi??jo, jis norAi??jo, kad motina kuo greiA?iau pasitrauktA?, jam buvo gAi??da savo batA? ir savo kostiumo, jis neA?inojo kur dAi??ti rankas. Svarbiausia ai??i?? jam buvo gAi??da dAi??l motinos, tokios neiA?silavinusios, tokios netinkanA?ios A?ia tarp tA? visA? kostiumuotA?, A?lipsuotA? klasiokA? tAi??vA?, gAi??da dAi??l raudono jos veido, jos entuziazmo, dAi??l A?alios, blizganA?iais gAi??liA? raA?tais marguojanA?ios jos sukAi??nelAi??s, dAi??l to, nuo jos sklindanA?io kvapo, kuris A?sismelkia A? visA? lapiA? fermoje dirbanA?iA? moterA? plaukus, drabuA?ius ir rankas taip, kad nepermuA?a joks odekolonas.
ai??i?? KodAi??l neA?okat, mergaitAi??s? ai??i?? kreipAi??si motina A? netoliese susimetusias bAi??relin klasiokes. ai??i?? Griebkit DaniA?, paA?iAi??rAi??kit koks mano sAi??nus, koks graA?uolis, o A?okt kaip moka, pati mokinau!
ai??i?? Mama!
ai??i?? Ko stovi, kviesk mergaites, ai??i?? pasakAi?? motina Daniui ir palietAi?? sAi??naus veidAi?? ranka, tarsi norAi??dama A?sitikinti, kad A?ia tikrai jos sAi??nus, pagaliau toks subrendAi??s, taA?iau toks vaikiA?kai nedrAi??sus ir naivus.
Danius norAi??jo prasmegti skradA?iai A?emAi??. KlasiokAi??s A?vilgA?iojo jo pusAi??n ir kaA?kAi?? besijuokdamos kuA?dAi??josi, ironiA?kos, paA?aipios A?ypsenAi??lAi??s iA?kreipAi?? jA? lAi??pas.
Motina iA?sitempAi?? sAi??nA? A? salAi??s vidurA? ir jie A?oko.
ai??i?? VedA?iok mane, kodAi??l aA? tave turiu vedA?ioti, juk mokiau, ai??i?? tyliai sukuA?dAi??jo sAi??nui mama.
Danius jautAi?? kaip visi A?iAi??ri, kojos linko tarytum bulviA? daigai, prakaitas muA?Ai?? ir berniukui atrodAi??, kad A?itas A?okis nesibaigs niekada. Motina tikrai jA? buvo iA?mokiusi valso, vakarais jie sukdavosi tuA?A?iam kambary ir sAi??nus prakaituodamas mindAi?? mamai kojas.
ai??i?? IA?vesk kokiAi?? klasiokAi?? paA?okti, nebAi??k gi stuobrys… Koks tu graA?us, sAi??neli, aA? tavim taip didA?iuojuos.
ai??i?? Mama, tu girta…
Ai??okis pasibaigAi??, visi vAi??l suguA?Ai??jo prie stalA?. Danius sAi??dAi??jo beveik paA?iam gale. Motina pasiAi??mAi?? vyno taurAi?? ir nuAi??jo prie direktoriaus, kaA?kAi?? jam pasakAi??, direktorius nusikvatojo, tada jie susidauA?Ai?? taurAi??mis, abu iA?gAi??rAi??.
Danius A?bedAi?? akis A? prieA?ais padAi??tAi?? lAi??kA?tAi??, kurioje draugiA?kai gulAi??jo apgrauA?tas viA?tos A?launelAi??s kaulas ir ananaso A?ievAi??.
ai??i?? Einu namo, jau atsisveikinau su direktorium, tau bus ramiau, nebAi??si toks A?sitempAi??s. Pasilinksmink gerai, ai??i?? pasakAi?? priAi??jusi motina ir drAi??gnom lAi??pom pabuA?iavo A? skruostAi??.
Danius suprato, kad turAi??tA? jAi?? palydAi??ti. Jeigu ne iki namA?, tai bent iki durA?. TaA?iau nejudAi??jo iA? vietos, tik A?iAi??rAi??jo A? priA?nerkA?tAi?? lAi??kA?tAi??.
VAi??l skambAi??jo muzika, kaA?kas A?oko, kaA?kas A?vengAi??. Zigmo tAi??vas, atsisegAi??s A?varkAi??, toliau pilstAi?? degtinAi?? visiems iA? eilAi??s ir iA? kiekvieno reikalavo iA?gert iki dugno. EilAi?? artAi??jo prie Daniaus ir berniukas nusprendAi??, kad reikia iA?eit parAi??kyti. Jis atsistojo ir netikAi??tai pamatAi?? sugrA?A?tanA?iAi?? motinAi??. ai??zBletai??i??, ta dAi??ra RyA?o moA?ia vAi??l sugrA?A?taai???, ai??i??Ai??Ai?? iA?girdo Danius.
Mama priAi??jo artyn. Ji atrodAi?? sutrikus.
ai??i?? KodAi??l sugrA?A?ai? ai??i?? paklausAi?? vaikas.
ai??i?? Dar man taip nAi??ra buvAi??… iA?Ai??jau iA? mokyklos ir neA?inau kur namai. Einu ten, einu ten, ir nesuprantu kur reikia eiti ai??i??Ai?? galva susisuko… vAi??jas didelis, medA?iai A?niokA?A?ia, matau kaA?kokias A?viesas, o kur namai ai??i?? neA?inau.
ai??i?? Kaip neA?inai kur namai? IA?eini pro duris, eini tiesiai pro akacijas, tada kairAi??n, tada paeini gatve ir namai…
ai??i?? Suprantu, bet taip susisuko, taip susisuko galva, kad dar taip nebuvo. Tikrai taip nebuvo, einam Daniuk, einam ai??i?? palydAi??k, sarmata ir praA?yt, bet tikrai nerandu namA?, tik nesakyk niekam ai??i?? palydAi??k ir viskas.
Kai iA?Ai??jo A? laukAi??, pamatAi??, kad viskas keistai pasikeitAi?? ai??i?? medA?iA? A?akos draskAi?? elektrinA? nakties kAi??nAi??, A?vaigA?dA?iA? nebebuvo matyti, juodi debesys buvo uA?gulAi?? dangA? ir dusliai vis sugausdavo baA?nyA?ios varpas, A?suptas vAi??jo.
Danius ir motina Ai??jo akacijA? alAi??ja, pasAi??kui pasuko palei A?ventoriaus sienAi??, nuAi??jus toliau nuo mokyklos tapo tamsu, nors A? akA? durk. KaA?kas triokA?telAi??jo, matyt, nulAi??A?o seno klevo A?aka, pasipylAi?? kibirkA?tys nuo elektros laidA? ir uA?geso keli dar A?vytAi??jAi?? miestelio namA? langai.
Jie Ai??jo A? priekA?, taA?iau Danius jau nebebuvo tikras, kad eina teisinga kryptim. Motina laikAi??si tvirtai A?sikibusi sAi??nui uA? parankAi??s ir taip pat nieko nematAi??. Tamsa plAi??do iA? visA? pusiA? ir rodos tirA?tAi??jo.
Tolumoj kaA?kas suriaumojo, sugaudAi??, paskui kaA?kas nugrumAi??jo kaip vasarAi?? gruma griaustinis, padangAi?? akimirkai nutvieskAi?? A?viesos, taA?iau jos nieko neapA?vietAi??.
ai??i?? Ar ten tik ne gaisras? ai??i?? baimigai iA?tarAi?? motina.
Tikrai kaA?kur toli A?Ai??ravo paA?vaistAi??, o pro vAi??jo siautimAi?? ir staugsmAi?? vis prasimuA?davo grAi??smingi, neaiA?kAi??s garsai.
Jie sustojo, nes abu neA?inojo kur eiti.
Ir tada tarytum perrAi??A?ta didA?iuliu peiliu plyA?o juodA? debesA? marA?ka, dengusi dangA?, ir tame pjAi??vy pasirodAi?? didA?iulAi?? aA?tri pilnatis. Pasaulis prisipildAi?? kontAi??rA?, medA?iA? siAi??bavimo, grAi??smingA? nakties formA?. VAi??jas nerimo.
Ai??mAi?? darytis keistai karA?ta ir berniukas uA?uodAi?? degAi??siA? tvaikAi??.
ai??i?? Daniuk, ai??i?? A?Ai??ktelAi??jo motina ir tartum replAi??m sugniauA?Ai?? sAi??naus rankAi??. ai??i?? VieA?patie, kas tai, Daniuk?
Dabar matAi?? ir Danius ai??i?? kaA?kas didelis, tiesiog milA?iniA?kas kilo virA? jA?, sunku buvo patikAi??ti, taA?iau tas kaA?kas uA?kliutAi?? prieA?ais augusA? milA?iniA?kAi?? medA? ir nulauA?Ai?? storas, galingas A?alas.
Jie stovAi??jo apimti siaubo, o A?akos krito A?emAi??n ir tik per plaukAi?? neuA?kliudAi?? A?moniA?. Kojos rodAi??s iA?leido A?aknis, A?sikirto A? A?emAi?? ir neleido judAi??ti iA? vietos. O nuo to milA?iniA?ko silueto plAi??do nepakeliama smarvAi??, kuriAi?? neA?Ai?? galutinai A?sisiautAi??jAi??s vAi??jas.
Tas didA?iulis, milA?iniA?kas siluetas atsisuko A? A?mones ir jie pamatAi?? dideles tarytum dvi pilnatys A?vAi??ries akis.
ai??i?? BAi??gam, sAi??nau, bAi??gam, ai??i?? suA?uko motina.
ai??i?? Mama, ai??i?? suA?uko sAi??nus.
Jie puolAi?? bAi??gti, klupdami ir griAi??dami, krAi??mA? A?akos braiA?Ai?? jiems veidus. Jie girdAi??jo, kaip uA? jA? lAi??A?ta ir klykia virstantys medA?iai.
Staiga pliAi??ptelAi??jo liepsna, kuri nutvieskAi?? viskAi?? aplink ai??i?? medA?ius, kreivaA?aknius iA?rautus ir kaA?kodAi??l suverstus vienas ant kito kelmus, armatAi??ros gabalus ir kaA?kokias metalo nuoplaiA?as. Jie pargriuvo, slAi??pdamiesi uA? didelAi??s akmenA? krAi??vos, ir ugnis jA? nepalietAi??, taA?iau aplinkui dabar, rodAi??s, degAi?? pati A?emAi??.
Danius iA?lindo iA? uA? akmens ir iA?vydo, kad A?vAi??ris jau visai netoli.
Motina sugriebAi?? sAi??nA? uA? rankos ir jie leidosi bAi??gti tolyn, patys neA?inodami kur. Staiga Danius paslydo, krito ant A?emAi??s nusibrozdindamas veidAi??, susitrenkdamas alkAi??nAi??. Jis gulAi??jo ant A?emAi??s ir A?iAi??rAi??jo, kaip didA?iulAi?? bjauri ir A?nopuojanti galva artAi??ja prie jo, o milA?iniA?kose akyse aiA?kiai matAi??si gyvatiA?ki vyzdA?iai. A?vAi??ris kiek prasiA?iojo ir Danius pajuto, kad iA? jo gerklAi??s plAi??sta didA?iulis karA?tis, tarytum ten bAi??tA? A?Ai??ravus aukA?takrosnAi??.
Danius A?iAi??rAi??jo A? tAi?? siaubingAi?? padarAi?? ir suprato, kad dabar mirs. A?vAi??ris keistai palingavo galvAi?? A? A?onus, tarytum viA?ta, pamaA?iusi sliekAi??, ir prasiA?iojo dar labiau. TAi?? akimirkAi?? nuskambAi??jo motinos balsas. Daniaus mama, gindama sAi??nA? A?oko tarp jA? ai??i??Ai?? tarp sAi??naus ir to padaro, paskui, kaA?kAi?? desperatiA?kai klykdama, bedAi?? nugriebtu nuo A?emAi??s aA?triu strypu A?vAi??riui A? A?nerves. A?vAi??ris suriaumojo, nusipurtAi?? ir tada staigiu judesiu griebAi?? Daniaus motinAi?? siaubingais nasrais, pilnais didA?iuliA? dantA?, supurtAi?? jAi?? tarytum garnys A?uvA?: girdAi??josi kaip treA?ka lAi??A?tantys motinos kaulai, trykA?telAi??jo kraujas, uA?tikA?damas Daniui ant veido, tada A?vAi??ris uA?vertAi?? galvAi?? ir, bjauriai trAi??kA?iodamas A?lykA?A?iu A?vynuotu kaklu, prarijo savo aukAi??. Danius matAi??, kaip dingsta tuoseAi?? bjauriuose nasruose motinos kojos.
Ai??irdis rodAi??s iA?A?oks ir norAi??josi pabusti, taA?iau tai buvo ne sapnas.
A?vAi??riui iA? A?nervAi??s stirksojo motinos A?varytas aA?trus medinis baslys ir bAi??go juodas dvokiantis kraujas. A?vAi??ris purtAi?? galvAi??, trynAi?? snukA? A? A?emAi??, riaumojo iA? skausmo ir Danius jam neberAi??pAi??jo. Paskui dar kartAi?? atsirAi??go ugnim taip, kad uA?siliepsnojo Ai??A?uolo A?akos, pasisuko, iA?skleidAi?? didA?iulius galingus sparnus, kurie uA?dengAi?? dangA?, sumosavo ir sunkiai sunkiai, lauA?ydamas viskAi?? aplinkui pakilo, apsuko kelis ratus debesA? priverstam danguje ir nuskrido.
KeletAi?? akimirkA? Danius gulAi??jo ant A?emAi??s ir A?iAi??rAi??jo A? erA?iose spindinA?ias A?vaigA?des. TvieskAi?? aA?tri ir pikta pilnatis, vAi??jas rimo.
Pagaliau jis atsikAi??lAi??Ai?? nuo A?emAi??s. SkaudAi??jo sumuA?tAi?? rankAi?? ir subraiA?ytAi??, lipnA? nuo kraujo veidAi??.
ai??i?? Mama. Mama, ai??i?? tyliai iA?tarAi?? Danius.
TaA?iau jis buvo vienas.
ApsidairAi?? aplinkui ir viskas tarytum atsikeitAi??, tarytum nuo akiA? nupuolAi?? koks valktis ai??i?? jis buvo miestelio pakraA?ty, aiA?kiai matAi?? kaimynA? namus.
Ai??siklausAi??.
Visur buvo tylu, tik nuo mokyklos vAi??jas neA?Ai?? muzikAi??.
IA? tolo, tarytum pro laiko dulkes, graudA?iai ir beviltiA?kai skambAi??jo iA?leistuviA? valsas.