IA?nykusio proto ieA?kojimas

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: KultAi??ra
AUTORIUS:Ai??Rita RepA?ienAi??

DATA: 2013-04

IA?nykusio proto ieA?kojimas

Rita RepA?ienAi??

Visi kalba apie kultAi??rAi??, bet kiekvienas jAi?? savaip supranta a?i?? ar nesupranta.

Algirdas Julius Greimas

KultAi??ra yra mAi??sA? vienintelAi?? tapatybAi??.

Umberto Eco

BAi??tA? tikrai keista, jei kultAi??ra kaip vertybAi?? Lietuvoje netikAi??tai A?gautA? neginA?ijamAi?? svorA? tarp kitA? svariA? sriA?iA?. Kol kas daugiau esama veidmainiavimo ir apsimestinio susirAi??pinimo, vis padejuojant ai??zdAi??l tokios neteisybAi??sai???. Pats kultAi??ros ministras stebisi, kaip A?ia gali bAi??ti, kad jo kuruojama sritis atsidAi??rusi uA?ribyje, tarsi anapus visuomenAi??s interesA?. O mes stebAi??sime, kAi?? reikA?mingo jis padarys, kad kitam ministrui nebereikAi??tA? lieti nuostabos dAi??l tA? paA?iA? dalykA?ai??i?? Gal naujasis kultAi??ros gyvenimo vairininkas neapsiribos tuo, kad pakeis vienAi?? kitAi?? iA?kabAi??, pavyzdA?iui, KultAi??ros ir meno tarybAi?? jau greitai pakeis (gal papildys?) KultAi??ros taryba, sako, nusiA?iAi??rAi??ta nuo A?vedA?ai??i?? Matysime, ar lietuviA?ka ai??zkopijaai??? veiks taip skaidriai kaip A?vediA?kas originalas. Juk pakeitus iA?kabAi?? anaiptol ne visada keiA?iasi ir turinys ai??i?? A?tai nepriklausomas visuomeninis transliuotojas, antrAi??jA? kanalAi?? skambiai pavadinAi??s LRT kultAi??ra, toliau rodo pasenusias, o ir A?iaip daA?nai ne itin vykusias laidas, trAi??ksta aktualijA?, visai maA?ai justi gyvybAi??s, dar maA?iau to, kas bAi??tA? svarbu ir A?domu. PalyginAi?? jA? su garsiuoju dvikalbiu kanalu arte.tv, pasijustume atsidAi??rAi?? gAi??dA?iame (post)sovietmetyje. Tiesa, kiti nesivargina net pakabinti naujA? iA?kabA? ai??i?? Lietuvos mokslA? klasifikacijoje taip ir nebuvo A?teisintas kultAi??ros tyrimA? prioritetas, matyt, A?sivaizduojama, kad ai??zkAi??rybingAi?? EuropAi??ai??? galima kurti ir nesigilinant A? savo kultAi??rAi??, jeigu tokios studijos, tyrimai ir mokslai, beje, labai populiarAi??s ir vertinami pasaulyje, pas mus laikomi nesvarbiais ir nereikalingais.

Atrodo, siekiame trAi??ks plyA? iA?siskirti iA? supanA?io pasaulio, taA?iau tampame vis siauresniA? tapatybAi??s prioritetA? A?alimi. O kultAi??ra tikrai galAi??tA? pagelbAi??ti A?iuo mums visiems lemtingu tarpsniu, kai atsidAi??rAi??me tariamA? vertybiA? apsuptyje ir pasirinkimA? kryA?kelAi??je, A?inoma, jei pati nebAi??tA? iA?stumta iA? socialinAi??s ai??zapyvartosai???.

Jacquesai??i??as Lacanas, vadinamas jouissance de lai??i??Autre, malonumo, Kito palaimos dainiumi, kadaise sakAi??, kad fantazijos tiesiog privalo bAi??ti nerealios. MA?slingumas, lydAi??jAi??s LacanAi?? visAi?? gyvenimAi??, mums, deja, nepadAi??s, nes turime ieA?koti konkreA?iA? ir kiek A?manoma realistiA?kesniA? sprendimA?, nuo kuriA? priklausys, ar galAi??sime kada nors pasinerti ir A? nerealias fantazijas.

Europos ateitis

Europos intelektualai, apimti nerimo, vAi??l susibAi??rAi??. PrancAi??zA? dienraA?tyje Le Monde sausio pabaigoje jie paskelbAi?? manifestAi?? ai??zEuropa arba chaosasai???, ragindami ieA?koti europietiA?kos tapatybAi??s, nes ES bAi??tina keistis, antraip jos laukia lAi??ta mirtis… ManifestAi??, kurA? inicijavo prancAi??zA? filosofas, estetas ir visuomenAi??s veikAi??jas Bernardai??i??as-Henri LAi??vy, A?inomas kaip BHL, tapAi??s veiklumo ir intelektualinio aktyvumo simboliu, pasiraA?Ai?? Vassilis Alexakis, AntA?nio Lobo Antunes, Hansas-Christophas Buchas, Juanas Luisas CebriA?nas, Umberto Eco, GA?orgyai??i??s KonrA?das, Julia Kristeva, Claudio Magris, Salmanas Rushdieai??i??s, Fernando Savateras, Peteris Schneideris.

Kreipimasis pradedamas grAi??smingu perspAi??jimu: ai??zEuropa nAi??ra tiesiog apimta krizAi??s. Ji mirA?ta. A?inoma, ne kaip teritorija, bet kaip vieningos Europos idAi??ja. Kaip svajonAi?? ir kaip projektas.ai??? ApA?velgus besiklostanA?ias peripetijas, jau A?vykusius pokyA?ius ir patirtus praradimus, galima pasirinkti vienAi?? iA? dviejA?: politinAi?? vienybAi?? arba mirtA?. Mirties formA? gali bAi??ti A?vairiausiA?, merdAi??ti galima dvejus, trejus, penkerius ar deA?imt metA?, A?is procesas bus kupinas remisijA? ir kiekvienAi??kart apims apgaulingas palengvAi??jimo jausmas, esAi?? blogiausio iA?vengta. TaA?iau viskas yra tik vAi??luojanti atgaila, kuriAi?? lydi naivi viltis, tarsi nuo mirties bAi??tA? A?manoma pasislAi??pti.1

Vienas ryA?kiausiA? Europos sociologA? Gerardas Delanty, siekAi??s atskirti Europos idAi??jAi?? nuo universalaus vertingumo, suprantamo kaip esencialus etnokultAi??riA?kumas, pripaA?ino: Europos idAi??jAi?? galima sieti su moraline dimensija, nors manyti, kad ai??zEuropos idAi??ja yra universalus normatyvinis standartasai???, reikA?tA? tam tikrAi?? ai??zkultAi??rinio smurtoai??? precedentAi??, kai kultAi??rinAi?? pasaulAi??A?iAi??ra pretenduoja tapti vienintele universalia tiesa.2

Tiesa, dabar Delanty abejoja ir iA? dalies atmeta polemiA?kAi?? savo tezAi?? apie ai??zEuropos iA?radimAi??ai???. Straipsniuose ir knygoje ai??zPermAi??stant EuropAi??: socialinAi?? teorija ir europAi??jimo implikacijosai??? (bendraautoris Chrisas Rumfordas, 2005, Routledge), savo sudarytame tome ai??zEuropa ir Azija tarp RytA? ir VakarA?ai???(2006,Ai??Routledge) sociologas plAi??toja naujAi?? ai??zpostvakarietiA?kos Europosai??? idAi??jAi??. Kritikuodamas supaprastintas konstruktyvistines prielaidas, labiau pabrAi??A?ia kosmopolitinius ir hermeneutinius ryA?ius, nes konstruktyvistinAi?? tapatybAi??s, paveldo ir kitA? galios konstruktA? samprata yra grindA?iama santykiu tarp to, kas sava ir kas svetima. Visa tai jis iA?dAi??stAi?? knygoje ai??zEuropos iA?radimas dar kartAi??: nauja kritinAi?? istorijaai???.3

Europos ateitis labai priklausys ir nuo intelektualA? pozicijos ai??i?? ar jie sugebAi??s kiek A?manoma tiksliau A?vardyti, kas brAi??sta kolektyvinAi??je sAi??monAi??je, ar nebijos atviros diskusijos, kad ir kokia ji bAi??tA? provokuojanti.

Pozicija, retorika ir kultAi??ra

ParyA?iaus teatre du Rond-Point buvo surengtas minAi??tos grupelAi??s intelektualA?, manifesto ai??zEuropa arba chaosasai??? signatarA?, susitikimas.4 Bendras paveldas, vertybAi??s ir dvasinAi?? kultAi??ra, A? kuriAi?? apeliuojama manifeste, gebAi??jimas mAi??styti plaA?iau, pakilti virA? intelektualiniA? ap(si)ribojimA? ir tautiniA? ambicijA? turAi??tA? suteikti jAi??gA? keistis ir vienytis, nes daug kam atrodo, kad tai vienintelis dar likAi??s iA?sigelbAi??jimas. PolitinAi?? vienybAi?? ar barbariA?kumas? ai??i?? rAi??sA?iai klausAi?? BHL. IspanA? intelektualas, vienas iA? globalaus periodinio laikraA?A?io ispanA? kalba El Pais A?kAi??rAi??jA? ir ilgametis redaktorius Juanas Louis CebriA?nas iA?kAi??lAi?? praktiniA? sprendimA? svarbAi??, pabrAi??A?Ai?? iA?silavinusio elito vaidmenA?.

Vienas svarbiausiA? susitikimo ParyA?iuje rezultatA? ai??i?? supratimas, kad naujai ir sAi??kmingai Europai reikia naujai mAi??stanA?iA? intelektualA?, kurie galAi??tA? A?velgti A? ateitA?, uA?uot stengAi??si melu laimAi??ti senus mAi??A?ius ar dalijAi?? neveiksmingus patarimus, kaip gydyti neviltA?.

ai??zKadangi aA? taip pat padAi??jau paraA?Ai?? po A?iuo manifestu, galAi??jau susitikti ir pakalbAi??ti su kai kuriais kolegomis ParyA?iaus teatre. IA? karto prasidAi??jo diskusijos man labai artima tema. Buvo kalbama apie europietiA?ko tapatumo suvokimAi??. AA? citavau Marcelio Prousto romano ai??zPrarasto laiko beieA?kantai??? puslapius, kuriuose pasakojama apie tai, kaip ParyA?iuje, kuriam gresia vokieA?iA? bombardavimas, intelektualai ir toliau kalba ir raA?o apie Goethe ar SchillerA?, nes jA? palikimas yra bendros europietiA?kos kultAi??ros dalisai???,5 ai??i?? A?spAi??dA?ius iA? susitikimo dAi??stAi?? Umberto Eco.

Vieni intelektualai, kaip A?is italA? semiotikas, raA?ytojas, nuolat kalba apie kultAi??ros kaitAi??, kritinA? mAi??stymAi??, sAi??mokslo teorijas ir juoko galiAi??. Kiti savo intelektualinAi?? laikysenAi?? iA?reiA?kia sprAi??sdami konkreA?ias problemas ir konfliktus, kaip antai Bernardai??i??as-Henri LAi??vy, viena prieA?taringiausiA? PrancAi??zijos asmenybiA?, tarpininkavAi??s tarp PrancAi??zijos valdA?ios ir Libijos sukilAi??liA?. Apie nevienareikA?miA?kai vertinamAi?? jo veiklAi?? pasakoja dokumentinis filmas ai??zTobruko priesaikaai??? (2012), sukurtas drauge su Marcu Rousselu ir parodytas per oficialiAi?? KanA? kino festivalio programAi??.

Lietuviams bAi??tA? ne pro A?alA? pasimokyti iA? vienA? ir iA? kitA?ai??i??

IntelektualA? situacija, arba ai??zIA?nykAi??s protasai???

PasitelkAi??s Robino Georgeai??i??o Collingwoodo ai??zEsAi?? apie metafizikAi??ai??? epilogo A?odA?ius: ai??zTarp idAi??jos ir realybAi??s, tarp pasiAi??lymo ir veiksmo krinta A?eA?Ai??lisai???, profesorius Stefanas Colliniai??i??s, KembridA?o universitete dAi??stantis intelektualinAi?? istorijAi?? ir anglA? literatAi??rAi??, pradeda knygos ai??zIA?nykAi??s protas: intelektualai Britanijojeai??? (Absent Minds: Intelectuals in Britain) skyriA? apie profesionalA? kudakavimAi?? (cackling) kaip vienAi?? iA? daugybAi??s intelektualams kylanA?iA? pavojA?.

GebAi??jimAi?? daug kalbAi??ti, bet nieko nepasakyti jau anksA?iau atskleidAi?? britA? istorikas Alanas Johnas Percivaleai??i??is Tayloras, gilindamasis A? XIX ir XX a. Europos diplomatijos istorijAi??, Ai??altAi??jA? karAi??, santykius su Rusija. O gal tiesiog neA?stengiama pateikti deramA? prasmingA? (true) atsakymA?, kaip teigia britA? filosofas Alfredas Julesis Ayeris, A?inomas loginio pozityvizmo puoselAi??tojas, nagrinAi??jAi??s kalbos, tiesos, logikos ir A?iniA? problematikAi???

Britanijos intelektualA? laikysenAi?? A?vardydamas ai??ziA?nykusio protoai??? terminu, Colliniai??i??s iA?kAi??lAi?? daugybAi?? nepatogiA? klausimA?, nors ir A?inodamas, kad vien paliesti intelektualA? problemas yra rizikinga, nes iA?kart prasideda A?vairiausios spekuliacijos, A?siplieskia tuA?ti savigynos ginA?ai, pasipila kaltinimai familiarumu, kol viskas pradeda atrodyti taip abejotina, kad liaujamasi apie tai kalbAi??ti. SuderinAi??s mokslinA?, poleminA? ir A?urnalistinA? raA?ymo stiliA?, Colliniai??i??s vis dAi??lto ryA?osi apA?velgti XX a. britA? intelektualA? veiklAi?? ir perspektyvas.

Derindamas A?A?valgumAi??, negailestingAi?? analizAi??, iA?skirtinAi?? erudicijAi?? su elegancija ir sAi??moju, jis atskleidA?ia intelektualA? istorijAi??, sklidinAi?? netikAi??tA? posAi??kiA? ir atodangA?: kas iA? tikrA?jA? yra intelektualas, ko nereikAi??tA? vadinti intelektualu, o kas laikytinas ai??zrealiuai??? intelektualu? AnglosaksiA?ki A?proA?iai kaip elgesio stereotipai: iA?didumas ir puikybAi??, ironija ir santAi??rumas pramaiA?iui su gera iA?kalba ir perdAi??tu savAi??s vertinimu, pragmatiA?kas empirizmas ir abstraktus racionalumas, poreikis lavintis ir pomAi??gis lyderiauti, lengvas atotrAi??kis nuo gyvenimo, pabrAi??A?tinis laimingos A?eimos A?vaizdis, drAi??si laikysena, naujoji kairAi??, naujoji deA?inAi?? ir ilgaamA?Ai?? istorija a?i?? bendrais bruoA?ais tokie ypatumai bAi??dingi britA? intelektualams. Vienas A?takingiausiA? anglA? literatAi??ros kritikA? ir teoretikA? Terryai??i??s Eagletonas New Statesman raA?Ai??, kad knygos autorius parodAi?? nuostabA? A?A?valgumAi??, analizuodamas intelektualA? luomo privalumus ir trAi??kumus.6

Vienas iA? pagrindiniA? iA?A?Ai??kiA? autoriui buvo iA?tirti prielaidAi??, kad britai yra ypaA? antiintelektuali rasAi??, mAi??gsta A?aipytis iA? paA?ios intelektualumo idAi??jos, bet vargu ar tik jie yra apimti tokios puikybAi??s.

Pasak Eagletono, intelektualA? paskirtis ai??i?? sakyti valdA?iai tiesAi??, nepaisant to, kad dauguma jA? patys yra lojalAi??s valstybAi??s tarnautojai. Tiesa, Noamas Chomskyai??i??s grieA?tai atmeta tokA? pamaldA? teiginA? dAi??l dviejA? prieA?asA?iA?: valdA?ia ir pati A?ino tiesAi??, jai labiau rAi??pi tAi?? tiesAi?? nuslAi??pti, taigi tiesos reikia tik tiems, kurie nAi??ra valdA?ioje ir jauA?iasi jos skriaudA?iami. Colliniai??i??ui neatrodo savaime aiA?ku, kas apibrAi??A?iama ai??zvaldA?iosai??? ir ai??zpriespaudosai??? sAi??vokomis. Jam visuomenAi?? tam tikru atA?vilgiu yra vulgarios galios, kuri ima vis labiau dominuoti, A?sikAi??nijimas.

KritiA?kas, ironiA?kas, provokatyvus, o kartu prasmingas ir reflektyvus A?vilgsnis A? privilegijuotAi??, A?imtmeA?iais tradicijas puoselAi??jantA? intelektualA? sluoksnA? leido Colliniai??i??ui savAi??s ir savo aplinkos paklausti: ai??zGal clichAi??s niekada nemirA?ta?ai??? A?ia turimas omenyje ir prieA?iA?kas visuomenAi??s poA?iAi??ris A? intelektualus, nepaisant pagrA?sto pranaA?umo, kuris bAi??dingas anglA? kultAi??ros elitui, o gal bAi??tent dAi??l joai??i??

Pasitelkdamas reikA?mingos Raymondo Wiliamso esAi?? pavadinimAi?? ai??zKultAi??ra ai??i?? tai A?prastaai??? (Culture is ordinary), Colliniai??i??s viliasi, gal kada nors kas nors paraA?ys esAi??, pavadintAi?? ai??zIntelektualai ai??i?? tai A?prastaai??? (Intellectuals are ordinary), ordinarumAi?? suprasdamas kaip sudAi??tingo kultAi??rinio visuomenAi??s kraA?tovaizdA?io dalA?, kartu pabrAi??A?damas A?prastumui oponuojantA? intelektualA? iA?skirtinumAi??, dvasingumAi?? ir kitoniA?kumAi?? (p. 505).

Kad kas nors kada nors Lietuvoje paraA?ytA? knygAi?? apie stipriAi??sias ir silpnAi??sias intelektualA? puses, turbAi??t naivu tikAi??tisai??i?? O juk tapatybAi??s vertAi?? tampa aiA?kesnAi??, kai lyginame jAi?? su kitA? tautA? savastimi, ieA?kodami kolektyvinAi??s savimonAi??s panaA?umA? ir skirtumA?. Lyginamoji perspektyva gali paskatinti pokyA?ius ir atverti kitokiAi?? perspektyvAi??.

LietuviA?kieji kontekstai

Lenkijos ir Lietuvos intelektualai irgi rengia bendrus susitikimus, tiesa, neaiA?kindami, kad tai vienybAi??s arba mirties klausimas. PrieA? pusantrA? metA? VarA?uvoje ieA?kota bAi??dA?, kaip ai??ziA?judinti A?iuo metu atvAi??susius Lietuvos ir Lenkijos santykius ir iA?sprAi??sti kylanA?ias problemasai???, visiems sutarus, kad tai darytina ai??zpalaipsniui, o Lenkija turi aiA?kiai pareikA?ti neremsianti lenkA? maA?umos reikalavimA?, neatitinkanA?iA? ES standartA?ai???.7 Deja, Lenkijos valdA?ia pastaruoju metu dar labiau spekuliuoja vadinamAi??ja ai??zlenkA? kortaai???, antai aiA?kina, net prasilenkdama su ai??zdiplomatiniu tonuai???, kad geleA?inkelio ir bendrA? ai??zenergetiniA? tiltA?ai??? statybos tiesiogiai priklausys nuo to, ar su visais ai??ziA?skirtinAi??s maA?umosai??? reikalavimais Lietuva sutiks.

MAi??sA? A?alies intelektualai, savo ruoA?tu siekdami suA?velninti trintA? tarp lietuviA? ir Lietuvos lenkA?, prieA? porAi?? metA? bandAi?? A?kurti ai??zvietinA?ai??? forumAi??: ai??zKaip DELFI pasakojo vienas A?io projekto iniciatoriA?, istorikas Eligijus Raila, labai blogai, kad A? diskusijAi?? A?sijungAi?? Lenkija, nes EiA?iA?kiA? arba LavoriA?kiA? problemas turi kartu sprAi??sti Lietuvos lietuviai ir lenkai, o ne Lietuva ir Lenkija.ai???8 IniciatyvAi?? parAi??mAi?? net 112 intelektualA?, bet ar A?is forumas kAi?? nors apA?iuopiamo nuveikAi??, stiprindamas tarpusavio supratimAi??? IA? didelio debesio, pasak tautos iA?minties, ir vAi??l buvo apgailAi??tinai maA?as lietus…

SantarvAi?? tarp lietuviA? ir lenkA? turAi??tA? bAi??ti puoselAi??jama ne prieA?okiais, tarsi puolant gesinti gaisrAi?? ar netyA?ia prisiminus, kokie prasti artimiausiA? kaimynA? santykiai, o kruopA?A?iai ir nuosekliai taisant abipuses jau padarytas politines, ideologines, socialines klaidas ir nuolatos tariantis, kaip iA?vengti naujA?.

2012 m. pavasarA? Lenkijoje buvo A?steigtas Jerzyai??i??o Giedroyco forumas, kurio steigiamAi??jAi?? deklaracijAi?? pasiraA?Ai?? 100 Lenkijos raA?ytojA?, istorikA?, menininkA?, A?urnalistA? ir kunigA?: ai??zAi??sipareigojame remti visus veiksmus, kurie prisideda prie tarpusavio supratimo, sutarimo ir bendradarbiavimo tarp Lenkijos ir Lietuvos visuomeniA? ir tautA?.ai???9

Buvo siekiama kurti naujAi?? bendrAi?? intelektualinAi?? erdvAi??: ai??zLenkijos ir Lietuvos santykiai negali apsiriboti oficialiais kontaktais. Tarpusavio sutarimo pagrindu turime kurti geros kaimynystAi??s bendrijAi??, demokratinAi??s kultAi??ros ir pilietinAi??s civilizacijos bendrijAi??. Mums reikia veiksmA? pilietinAi??s visuomenAi??s, nevyriausybiniA? organizacijA? ir baA?nyA?iA? lygmenyje, reikia sAi??A?iningos informacijos. Reikia jaunimo mainA?, turizmo plAi??tros, bendradarbiavimo meno, kultAi??ros, mokslo, A?vietimo srityse, reikia istoriniA? ir visuomeniniA? debatA?. Reikia bendrA? ekonominiA? sumanymA?. Reikia A?iniA? vieniems apie kitus.ai???10

PrieA? pusmetA? Jerzyai??i??o Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumas lietuviA? ir lenkA? intelektualA? susitikimAi?? surengAi?? Druskininkuose. A?inomi kultAi??ros, mokslo, A?iniasklaidos ir politikos atstovai iA? abiejA? A?aliA? tarAi??si, kaip iA?elektrinti politiniA? iA?lydA?iA? pritvinkusiAi?? atmosferAi??, siekiant tarpusavio supratimo ir santarvAi??s. JaunA?jA? A?urnalistA? iA?Ai??LenkijosAi??irAi??Lietuvos grupAi??, vykdA?iusi projektAi?? ai??zSusitikimo idAi??jaai???, pristatAi??, kAi?? Lietuvos laikraA?A?iai (Lietuvos rytas, Respublika) raA?Ai?? apie LenkijAi?? ir lenkus, o Lenkijos dienraA?A?iai (Gazeta Wyborcza, Rzeczpospolita) ai??i?? apie LietuvAi?? ir lietuvius. Vienas iA? projekto sumanytojA? Jakubas Halcewiczius-Pleskaczewskis vylAi??si, ai??zgal A?is tyrimas bent maA?a dalimi prisidAi??s prie raA?ymo apie Lietuvos ir Lenkijos reikalus kokybAi??sai???.11

Iniciatyvos graA?ios, bet susvetimAi??jimo A?A?alas vis tiek netirpsta. KAi?? reikAi??tA? daryti, kad situacija imtA? keistis iA? esmAi??s? Gal intelektualams, kuriantiems kilnaus tikslo siekianA?ius sambAi??rius, vertAi??tA? paieA?koti ir kitokiA? svertA?, kad sumanymai ir ketinimai bAi??tA? realizuoti, uA?uot amA?inai plAi??duriavAi?? idAi??jA? lygmenyje? A?inoma, laA?as po laA?o vis tiek kada nors akmenA? prataA?o, bet situacija darosi jau taip sunkiai valdoma, persisunkusi tokia nuodinga abipuse neapykanta, kad reikia kuo skubiau ieA?koti adekvatesniA? sprendimA?. Vien intelektualAi??s tarpusavio paA?nekesiai, saugiai uA?sidarius dramblio kaulo bokA?te, primena vAi??jo gaudymAi?? laukuoseai??i??

Individualios pozicijos

Apie XIX a. intelektualus, tokius kaip Stanislovas Moravskis, buvo sakoma, kad savo sielAi?? jie neA?Ai?? ant delno.12 LietuviA? intelektualai tokA? sielos atvirumAi?? seniai praradAi?? arba tiesiog jauA?iasi pernelyg patogiai, didA?iuojasi visAi?? laikAi?? esantys dAi??mesio centre, o kad iA? jo nedingtA?, bAi??tinai primena apie savo emocinAi?? bAi??klAi??, iA?dAi??sto kokiAi?? nors svarbiAi?? asmeninAi?? patirtA?, pateikia neklystamAi??, todAi??l neginA?ytinAi?? nuomonAi??.

Garsiausias intelektualinis proverA?is pastaraisiais metais buvo 2010 m. vasarAi?? paskelbtas Tomo Venclovos pareiA?kimas ai??zAA? dAi??stuai???, kurA? perspausdino dauguma interneto portalA? ir kuris sulaukAi?? nemaA?ai emocingA? atsiliepimA?. Lietuvos A?monAi??s buvo kvieA?iami ai??zdekonstruoti pasenusA? mAi??stymAi?? ir anachroniA?kAi?? valstybinAi?? ir tautinAi?? sAi??monAi??ai???,13 tiesa, nepatarta, kaip tAi?? reikAi??tA? daryti.

LietuviA? intelektualai in corpore buvo kaltinami stokojantys savikritikos, autoironijos ir platesnio poA?iAi??rio, kokybiA?kai mAi??stanA?iais pripaA?inti tik du asmenys: Leonidas Donskis, ai??zkuris dar neatmetAi?? Sokrato priesaikA?ai??? [gal priesakA?? ai??i?? red.], todAi??l ai??zvieA?ai klausia: kas su mumis atsitiko?ai???14 Ir, be abejonAi??s, pats pareiA?kimo autorius, kurA? sveikiname neseniai tapusA? Vilniaus garbAi??s pilieA?iu.

Niekas neabejoja Tomo Venclovos A?vieA?iamosiomis intencijomis, Donskio intelektualumas irgi akivaizdus. Vis dAi??lto teisybAi??s dAi??lei reikAi??tA? pasakyti, kad daA?niausiai jis klausia ne kas ai??zsu mumisai???, o kas ai??zsu jumisai??? atsitiko. PrieA? penkerius metus apskritai nusprendAi?? kaip koks orakulas paskelbti intelektualA? eros pabaigAi??: ai??zSkausmingas Lietuvos elito formavimasis marginalizavo ir A? paraA?tAi?? negrA?A?tamai nubloA?kAi?? daugelA? 1988a?i??1992 metA? intelektualiniA? ir politiniA? A?alies herojA?, todAi??l belieka tik konstatuoti faktAi??, kad tokio personaA?o kaip laisvas vieA?asis intelektualas Lietuvoje netrukus gali nebelikti.ai???15

EsAi?? akademinAi??s institucijos pernelyg silpnos (kodAi??l negalima jA? sustiprinti?), nAi??ra idAi??jA? ir vertybiA? sistemos (gal galima parsisiA?sdinti internetu?), vyrauja nepagarba mokslui ir iA?silavinimui (A?ia jau nieko nebepakeisi). Pasak Donskio, visA? iA?vardytA? neigiamybiA? ai??zpersmelktoje A?alyje intelektualams ai??i?? A?monAi??ms, vis dar tikintiems galimybe nutiesti tiltus tarp minties ir veiksmo arba tarp idAi??jA? ir vieA?o veikimo ai??i?? lieka tik du keliai. Jiems belieka tik nebebAi??ti intelektualais ir tapti galios lauko A?aidAi??jais arba vis labiau gravituoti A? populiariAi??jAi?? kultAi??rAi?? ir A?A?ymybAi??s veikimo logikAi??.ai???16

Pats Donskis, tapAi??s europarlamentaru, regis, pasirinko ai??zgalios laukAi??ai???ai??i??

O kitA? padAi??tis visai be iA?eities, kaip toje pasakoje: ai??zAi?? kairAi?? eisi ai??i?? arklA? prarasi, A? deA?inAi?? pasuksi ai??i?? pats prapulsi, tiesiai eisi ai??i?? galvAi?? praskelsiai???, nors esama ir A?iokiA? tokiA? alternatyvA?: ai??zAi?? deA?inAi?? eisi ai??i?? laimAi?? sutiksiai???, tiesa, Balzaco teigimu, laimAi?? ai??i?? tai savo gebAi??jimA? pritaikymas kasdieniniam gyvenimui. TaA?iau intelektualams, ypaA? gravitavusiems A? ai??zA?A?ymybAi??s veikimo logikAi??ai??? (sic!), tokia uA?duotis, matyt, atrodo pernelyg menka, be to, reikalaujanti pernelyg daug pastangA?, o skelbti verdiktus apie ai??zeros pabaigAi??ai??? labai paprasta, nes daA?niausiai tai tAi??ra mAi??sA? jau aptartas ai??zkudakavimasai???, A?tikAi??jus begaliniu, net pranaA?iA?ku savo teisumuai??i??

Ai??takos ir poveikiai

KodAi??l lietuviA? intelektualams taip nesiseka realizuoti savo keliamA? iniciatyvA?? (Kita kalba, ar visos jos vertos bAi??ti A?gyvendintos.) Tokia nesAi??kmiA? studija dar nAi??ra atlikta, be to, argi kas drA?stA? jos imtis, rizikuodamas nusvilti nagus, ai??i?? kaip narsiai intelektualai gina savo ai??zmunduroai??? garbAi??, matAi??me jau ne kartAi??ai??i?? O antai Stanfordo universiteto profesorius Michelis Serres, vadinamas vienu talentingiausiA? ir originaliausiA? A?iuolaikiniA? PrancAi??zijos mAi??stytojA?, naujausioje knygoje ai??zRaA?ytojai, mokslininkai ir filosofai kuria pasaulio posAi??kA?ai??? (Ai??crivains, savants et philosophes font le tour du monde), kuriAi?? 2009 m. iA?leido ParyA?iaus leidykla Pommier, drAi??siai nagrinAi??ja intelektualA? A?takAi?? ir svorA?, galimybes ir ateitA?, teigdamas, kad po kelionAi??s aplink pasaulA? mes vis tiek grA?A?tame namo ir parsiveA?ame savo idAi??jas. Atstumas padeda geriau pamatyti, kas yra A?alia mAi??sA?, platesnis horizontas siAi??lo naujAi?? poA?iAi??rA? A? tautos, kuriai priklausome, kultAi??rAi??. Pasitelkus pasaulio patirtA?, geriau iA?ryA?kAi??ja mAi??sA? paA?iA? kultAi??ros bruoA?ai, jos istorija ir galima iA? naujo klausti: ai??zKokia yra ir kokia galAi??tA? bAi??ti visuomenAi??, kuriai priklausau, kAi?? aA? galAi??A?iau dAi??l jos padaryti?ai??? Lietuvoje labiau A?prasta viskAi??, kas sava, dAi??ti A? A?uns dienas, A?lovinant iA?imtinai tai, kas svetima, ir nesukant sau galvos, kaip galAi??tume, pasitelkAi?? pasaulio patirtA?, pagerinti gyvenimAi?? savo kraA?te.

Gal Umberto Eco teisus, sakydamas, kad intelektualA? ai??ztikrasis prieA?as ai??i?? tinginystAi??ai???, nes jie gali be paliovos postringauti, uA?uot kuriamAi??jAi?? mAi??stymo energijAi?? nukreipAi?? keisti tikrovei, kurdami prasmingesniAi?? ateitA??

Pirmiausia gal liaukimAi??s kalbAi??jAi?? pirmuoju asmeniu nuo asmeninio ai??zpjedestaloai???, pasak Stefano Colliniai??i??o, ir pabandykime savo paA?aukimAi?? (polAi??kius ir ambicijas) derinti su tautinAi??mis aspiracijomis? Juk kiek gali tAi??stis tasai aklojo pokalbis su kurA?iuoju?

Ryszardas Legutko, matyt, teisus: nors RytA? Europos A?aliA? nacionalinAi?? savimonAi?? tiesiogiai susijusi su intelektualA? veikla, paradoksalu, bet A?ia intelektualai prieA? tautines tradicijas nusistatAi?? taip arA?iai kaip nesama niekur kitur.17

VertybAi??s, paveldas, kultAi??rinAi?? atmintis tampa A?tgyvenomis, net iA?kilias nesenos praeities asmenybes jau ai??ziA?trAi??mAi??meai??? A? uA?tarnautAi?? poilsA?, esAi?? jos praradusios tiek savo A?avesA?, tiek A?takAi??.

ai??zNepaaiA?kinama dieviA?koji valia kai kuriuos A?mones apdovanojo iA?rinktojo malone, o kitiems skiria pasmerktojo daliAi??ai???, a?i?? raA?Ai?? prancAi??zA? antropologas Louis Dumontai??i??as, ai??zEsAi?? apie individualizmAi??ai??? aptardamas moderniosios ideologijos genezAi??.18 Vis dAi??lto tam, kuris eina paA?aukimo keliu, nederAi??tA? blaA?kytis tarp dviejA? blogybiA?: ai??znebebAi??ti intelektualais ir tapti galios lauko A?aidAi??jais arba vis labiau gravituoti A? populiariAi??jAi?? kultAi??rAi?? ir A?A?ymybAi??s veikimo logikAi??ai???, kaip siAi??lAi?? Donskis, nes pernelyg paprasta tapti tiesiog nepakaltinamiems arba degraduoti. Privalu ai??zugdyti kritiA?kumo pojAi??A?ius, padedanA?ius atskirti gyvaA?iA? aliejaus pardavAi??jus nuo mAi??stytojA?, kurie gali bAi??ti puikAi??s pakeleiviai, einant tiesos paieA?kA? keliuai???.19

Algirdas Julius Greimas kadaise raA?Ai??: ai??zBergA?dAi??s mAi??ginimasi sutramdyti kasdienybAi?? arba nuo jos pabAi??gti: iA?sprAi??stanA?io netikAi??tumo ieA?kojimas. O vis dAi??lto vadinamosios estetinAi??s vertybAi??s a?i?? vienintelAi??s A?varios, vienintelAi??s, atmesdamos bet kokA? negatyvumAi??, galinA?ios traukti aukA?tyn. Netobulumas pasirodo tada kaip tramplinas, sviedA?iantis mus iA? nereikA?miA?kumo prasmAi??s link.ai???20

O juk ai??zGreimas mus seka kaip vedlysai???,21 pasak vokieA?iA? filosofo ir kritikos teoretiko Walterio Benjamino. TokA? poveikA? daro ironiA?ka ir A?aisminga jo savastis, nepriklausoma intelektualo laikysena. Suprasdami savo ribotumAi??, netobulumAi??, turAi??tume ir mes siekti intelektualinio prisikAi??limo, kuris vestA? prasmAi??s link.

IndividualAi??s veiksmai, derinami siekiant bendrA? tikslA?, kai situacija darosi vis grAi??smingesnAi??, gebAi??jimas susivienyti, net jei kartais toji vienybAi?? grindA?iama paA?iomis prieA?taringiausiomis paskatomis, ne vien pareiga, bet ir tuA?tybe, savanaudiA?kumu ar naivumu, atsidAi??ti naujA? idAi??jA? paieA?koms, iA?laikant nepriklausomAi?? laikysenAi??, ai??i?? skiriamieji bruoA?ai, bAi??dingi intelektualams, nestokojantiems polAi??kio. Atrodo, nemaA?ai tokiA? bruoA?A? mums dar teks iA?siugdyti.

1 http://www.lexpress.fr/actualite/monde/europe/bhl-umberto-eco-salman-rushdie-appellent-a-reconstruire-l-europe-ou-mourir_1213571.html [2013-03-11].

2 Gerard Delanty, Europos iA?radimas: idAi??ja, tapatumas, realybAi??. IA? anglA? kalbos vertAi?? Almantas SamalaviA?ius. Vilnius: RaA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2002, p. 27.

3 Gerard Delanty,Ai??Almantas SamalaviA?ius, Kintantys Europos pavidalai: Devyni klausimai ai??zEuropos iA?radimoai??? autoriui Gerardui Delanty, KultAi??ros barai, 2012, Nr. 3, prieiga per internetAi??: http://www.eurozine.com/articles/2012-04-04-delanty-lt.html [2013-03-17].

4 DiskusijAi??, kuri tAi??sAi??si beveik dvi su puse valandos, filmavo arte.tv, http://www.arte.tv/fr/europe-ou-chaos-une-rencontre-debat-filmee/7276002.html [2013-03-17].

5 Umberto Eco: Ar turime herojA? europieA?iA?? http://www.15min.lt/naujiena/kultura/literatura [2013-02-28].

6 Terry Eagleton, The truth speakers. Rec. Stefan Collini, Absent Minds: Intellectuals in Britain. Oxford University Press, 526 p., http://www.newstatesman.com/node/152846 [2013-04-08].

7 http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-09-01-lietuvos-ir-lenkijos-intelektualai-kylancias-problemas-reikia-spresti-palaipsniui/68033 [2013-03-17].

8 Intelektualai kuria lietuviA?ai??i??lenkA? forumAi?? ir nepageidauja savo gretose politikA?,
http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania [2013-03-17].

9 Lenkijoje A?steigtas LenkijosAi??Lietuvos bendradarbiavimo ir dialogo forumas. Ai??http://www.alfa.lt [2013-03-17].

10 http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/susirupine-prastejanciais-tarpvalstybiniais-santykiais-lietuvos-ir-lenkijos-intelektualai-kuria-bendra-jerzio-giedroyco-foruma-56-220611.

11 http://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuviu-ir-lenku-intelektualai-druskininkuose-bande-spresti-abieju-saliu-santykiu-problemas.d?id=59702751; http://www.lrytas.lt/lietuvos-diena/aktualijos/is-druskininku-lietuviu-ir-lenku-santarves-balsai.htm [2013-03-17].

12 http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/5990-regina-kozeniauskiene-intelektualo-pasnekesiai-su-savo-siela-stanislovas-moravskis-is-visur-po-truputi-i-t-nuo-merkines-iki-kauno [2013-03-17].

13 Algirdas Patackas, AA? irgi dAi??stu (atsakymas A? T. Venclovos straipsnA? ai??zAA? dAi??stuai???), http://www.lrytas.lt [2013-03-17].

14 Tomas Venclova, AA? dAi??stu, http://www.bernardinai.lt [2013-03-17].

15 http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/ldonskis-intelektualu-eros-pabaiga-lietuvoje [2013-03-17].

16 Ten pat.

17 Ryszard Legutko, O tak zwanym koAi??cu inteligencji, Inteligencja, tradycja i nowe czasy. Pod redakcjAi?? Hanny Kowalskiej. KrakA?w: Wydawnictwo Universitetu JagielloAi??skiego, 2001, p. 33a?i??40.

18 Louis Dumont, EsAi?? apie individualizmAi??: Modernioji ideologija antropologiniu poA?iAi??riu, IA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? JAi??ratAi?? SkersytAi??. Vilnius: Baltos lankos, 2002, p.Ai??74.

19 Apie teologijAi??, filosofijAi??, miestAi?? ir kitus kAi??rinius, kurie mAi??sA? nemyli: Su Stevenu Schroederiu ir Davidu Breedenu kalbasi Almantas SamalaviA?ius, KultAi??ros barai, 2012, Nr. 12, p. 7.

20 Algirdas Julius Greimas. Apie netobulumAi??. IA? arti ir iA? toli: LiteratAi??ra, kultAi??ra, groA?is. Vilnius: Vaga, 1991, p. 222.

21 Paolo Fabbri. Simuliakrai ir semiotika: programos, taktikos, strategijos, Vilnius: Baltos lankos, 2009, 30, p. 41ai??i??42.