IA?sipildymo A?enklai

A?URNALAS: METAI
TEMA:Ai??LiteratAi??ros mokslas ir kritika
AUTORIUS:Ai??Valdemaras Kukulas

DATA: 2012-11

IA?sipildymo A?enklai

Valdemaras Kukulas

Paskutiniaisiais gyvenimo metais poetas, literatAi??ros kritikas Valdemaras Kukulas (1959ai??i??2011) intensyviai raA?Ai?? studijAi?? apie PauliA? Ai??irvA? ai??i?? ilgai brandintAi??, didA?jA? savo gyvenimo kAi??rinA?. Deja, darbo uA?baigti nesuspAi??ta, taA?iau didA?iuma paraA?yta. Spausdiname studijos, kuri ateityje turAi??tA? pasirodyti atskira knyga, pirmAi??jA?, A?A?anginA?, skyriA?.

Pauliaus Ai??irvio gyvenimo ir kAi??rybos A?A?valgos

Paprastai sakoma: turi praeiti maA?iausiai ketvirtis amA?iaus nuo poeto mirties, kad pradAi??tA? ryA?kAi??ti tikroji jo kAi??rybos vertAi??, nes be tokios intelektualinAi??s ir laiko distancijos pro ideologinAi?? ir estetinAi?? konjunktAi??rAi?? paprasA?iausiai nematyti teksto. Ir iA?ties: mirAi?? puikus poetas Albinas A?ukauskas, bet, kol nepraAi??jo minAi??tasis amA?iaus ketvirtis, niekas nedrA?sta prisiliesti nei prie jo kAi??rybos, nei prie jo asmenybAi??s, o prisilietimai prie ne taip seniai mirusio ai??zpoezijos vulkanoai??? Eduardo MieA?elaiA?io kAi??rybos primena veikiau ne A?io kAi??rAi??jo poezijos tAi??sAi?? ai??zgyvajame gyvenimeai???, o kasdienA? bandymAi?? vis iA? naujo paliudyti, kad A?is poetas tikrai mirAi??: iA? deA?imA?iA? tomA? jo kAi??rybinAi??s produkcijos taip ir nepavyksta ai??ziA?spaustiai??? A?io kAi??rAi??jo poetinAi??s esencijos, ir paties jo A?sitikinimas, kad ai??zviskAi?? atsirinks laikasai???, deja, nepasitvirtina. Laikas tik dar labiau sujaukia tai, kAi?? pats poetas, gyvas bAi??damas, sAi??moningai ar nesAi??moningai vAi??lAi??, painiojo, o poezija, A?iaip ar taip, paA?ia bendriausia prasme yra harmonijos, sutapimo su pasauliu, iA?tirpimo tame pasaulyje menas, ir laimingu atveju ne jAi?? kas nors iA? kur nors renkasi, o ji pati nusprendA?ia, kAi?? A?sileisti A? savo uA?darAi?? estetinAi?? teritorijAi??, o ko ai??i?? ne. Paulius Ai??irvys pats ne kartAi?? atrinkinAi??jo ir perrinkinAi??jo savo eilAi??raA?A?ius (galbAi??t todAi??l jo palikimAi?? ir tesudaro maA?daug aA?tuoniasdeA?imt eilAi??raA?A?iA?; tiksliau nusakyti bAi??tA? sunku, nes kai kurie variantai traktuotini kaip visiA?kai savarankiA?ki kAi??riniai), taigi atliko juodAi?? laiko darbAi??, ir turbAi??t todAi??l jo kAi??rybAi?? bus iA?tikAi??s toks laimingas likimas: per trisdeA?imt metA?, praAi??jusiA? nuo jo mirties, nebuvo nAi?? vienA?, kuriuos galAi??tume pavadinti tylos metais ai??i?? kasmet rodAi??si skirtingos atsiminimA? apie poetAi?? knygos, buvo sudarinAi??jamos vis naujos didesnAi??s ar maA?esnAi??s jo kAi??rybos rinktinAi??s, tarsi iA? neA?inios vis radosi ir radosi niekam neA?inomi jo rankraA?A?iai (o po mirties atrodAi??, kad neliko nieko: viskas iA?mAi??tyta, iA?vogta). Negana to, paraA?ytos net kelios dokumentinAi??s apysakos apie P. Ai??irvio gyvenimAi??. Ai??vyko neA?tikAi??tinas dalykas: labiausiai iA?baigtAi??, paA?iAi?? save susisteminusiAi?? ir A? visumAi?? suverA?usiAi?? kAi??rybAi?? (apie kuriAi?? sakoma: pasiraA?yta gyvenimu) nesibaigianA?ios interpretacijos, faktiniai ir motodologiniai papildymai (vAi??lgi paradoksas: skaidriausiAi??, visA? tarsi savaime permatomAi?? lyrikAi?? pamAi??go sudAi??tingiausiA?, komplikuoA?iausiA? metodologijA? taikytojai) pavertAi?? atviriausia poetine teritorija visame A?iandienos poezijos lauke. Juk tikrai A?iandien nAi??ra poeto, kurA? vienodai pagarbiai minAi??tA? ir klasikas Algimantas Baltakis, ir avangardistas Benediktas JanuA?eviA?ius, ties kurio kAi??ryba vienodai pagarbiai susikauptA? ir pozityvistiniA?, sociologiniA? nuostatA? persmelktas Vitas AreA?ka, ir struktAi??ralistas KAi??stutis Nastopka. Tuoj po poeto mirties Marcelijus Martinaitis raA?Ai?? neA?sivaizduojAi??s monografijos apie P. Ai??irvA?, nes apraA?yti tokiAi?? skaidriAi??, tokiAi?? pirmapradAi?? poezijAi?? tiesiog neA?manoma, ji negali ir nenori paklusti jokiai terminologijai; dabar gi atrodo, kad monografija apie A?A? poetAi?? neA?manoma todAi??l, kad ji jau seniai paraA?yta: atsiminimai surinkti ir iA?leisti be jokiA? ekspedicijA?, eilAi??raA?A?io muzikinis garsiaraA?tis ai??ziA?A?ifruotasai??? be jokiA? muzikologA? pagalbos, o visa interpretacijA? A?vairovAi?? yra atmintis tos gausybAi??s A?moniA?, kurie P. Ai??irvA? vis dar tebemoka atmintinai. Ar yra kitas toks poetas Lietuvoje?

P. Ai??irvys yra vienas iA? nedaugelio tikrai iA?baigtA? ir uA?baigtA? poetA?. Tai, kAi?? jis uA?raA?Ai??, yra absoliuA?iai viskas, kAi?? jis apskritai ir tegalAi??jo paraA?yti, ir A?itAi?? absoliutA? kAi??rybos baigtinumAi?? liudija paskutinieji deA?imt jo gyvenimo metA?, kuriuos jis sAi??A?iningai iA?tylAi??jo. Ai??domu bAi??tA? pasvarstyti, ar tik nebus tas tylos deA?imtmetis aktyviausias, intensyviausias jo kAi??rybos deA?imtmetis, o dabar tepasakysime, kad tobuliausias P. Ai??irvio kAi??rybos iA?baigtumas yra ir didA?iausia tos kAi??rybos problema. Nes A?ia nAi??ra nei juodojo, nei baltojo traukos ar atstAi??mimo poliaus, A?ia nAi??ra nei pliuso, nei minuso, ir magnetas veikia paA?eisdamas visus magneto veikimo dAi??snius. E. MieA?elaitis dar jaunAi?? P. Ai??irvA? auditorijai pristatinAi??jo kaip patA? didA?iausiAi?? tA? dienA? lietuviA? lyrikAi??, o Teofilis Tilvytis, labai norAi??jAi??s vadintis A?io poeto kAi??rybos mokytoju, geriausiAi?? jo ciklAi?? ai??zIlgesys ai??i?? ta giesmAi??ai??? iA?vadino dekadentiniu ir beidAi??jiniu kAi??riniu, kuris autoriA? nuves vien klystkeliais (1). Slaptasis sovietmeA?io lietuviA? inteligentA? guru Juozas Keliuotis apie P. Ai??irvA? atsiliepAi?? be iA?lygA?: ai??zAi??irvys ai??i?? tikras poetas, poetas iA? paA?aukimo, betarpiA?kas jausmas. Turi pagrindinAi?? poeto savybAi?? ai??i?? labai nuoA?irdusai??? (2), o absoliutus NepriklausomybAi??s metA? lietuviA? intelektualA? autoritetas Vytautas Kavolis, RaA?ytojA? klube kalbAi??damas apie lietuviA? ir iA?eivijos poetA? paraleles, apie P. Ai??irvA? tepasakAi?? tik tiek: ai??zTai jau uA? poezijos ribA?.ai??? Kitaip tariant, poetas, nevertas net analizAi??s. A. Baltakis prie P. Ai??irvio kapo kalbAi??jo: ai??zIr apie Ai??irvA? galima pasakyti taip, kaip pasakAi?? Gorkis apie JeseninAi??: jis ai??zne tiek A?mogus, kiek organas, gamtos sukurtas vien poezijaiai??? (3). O Tomas Venclova, po daugelio metA? paklaustas apie savitAi?? RytA? aukA?taiA?iA? lyrizmo tradicijAi??, atsakAi?? net neieA?kodamas diplomatiA?kesniA? retoriniA? figAi??rA?: ai??zStrazdo ir VienaA?indA?io figAi??ros mAi??sA? literatAi??roje keliamos kiek perdAi??tai. Vadinti vienAi?? ai??zlietuviA?ku Villonuai???, o kitAi?? ai??zlietuviA?ku Petrarcaai??? yra nesusipratimas. <...> Tradicija, einanti nuo A?iA? dviejA? aukA?taiA?iA? per kitus du aukA?taiA?ius ai??i?? MiA?kinA? ir Ai??irvA?, kuriAi?? nepagarbiai pavadinau ai??zalkoholiA?kai armonikineai???, man labai tolima. Ji maA?daug atitinka Jesenino tradicijAi?? Rusijoje: ai??zpaklydusio kaimo vaikoai???, A?iuolaikinAi??je civilizacijoje sutrikusio bohemininko tradicija. Tai jau anachroniA?kas ir nedaug naudos kultAi??rai duodantis dalykasai??? (4). PanaA?iA? prieA?tarA? galAi??tume prirankioti puslapiA? puslapius, jos pasako ne daugiau, negu paA?ios gali liudyti uA? save, ir jei A?ia pateikiami keli jA? fragmentai, tai tik todAi??l, kad A?sitikintume, jog prie P. Ai??irvio kAi??rybos esmAi??s atskirai negalima prieiti nei iA? metafizinAi??s mistinAi??s poezijos prigimties, nei iA? racionalistinAi??s kokios nors grieA?tos metodologijos pusAi??s. Bene tiksliausiai, nes nuolankiausiai, apie jAi?? kalbama mirties ar A?iaip kokiA? socialiniA?, dvasiniA? pervartA? akivaizdoje. Juk A?raA?as Vytauto Kubiliaus dienoraA?tyje nAi??ra joks vertinimas, nes pirmiausia jis dienoraA?tinis, o vis dAi??lto kiek daug pasako (nes nutrina ribAi?? tarp gyvenimo ir kAi??rybos, o tai, kalbant apie A?A? kAi??rAi??jAi??, visada bus tin svarbu): ai??zPalaidojom PauliA? Ai??irvA?. Buvo A?alta ir graudu. Vargu ar kurA? kitAi?? poetAi?? palaidos tokia minia. <...> Po K. Binkio jau niekas nebuvo iA? poetA? sukAi??rAi??s legendos, o jis sukAi??rAi??. Ir be jokiA? pastangA?. Jam iA?Ai??jo natAi??raliai. Jis mokAi??jo gyventi kaip poetas, kaip poetas romantinAi??s laisvAi??s, polAi??kio. LiteratAi??ra jam nebuvo profesija, pragyvenimo bAi??das, karjeros laiptai. Jis, regis, visai nAi?? nesirAi??pino, ar iA?eis jo knygelAi??s, ar ne. Jis gyveno tokA? vAi??jA? iA?blaA?kytAi?? gyvenimAi??, be pinigA?, be automaA?inos, ir iA? savo sujaukto gyvenimo jis mokAi??jo padaryti nuostabiai tyrus eilAi??raA?A?ius.ai??? Tikslu, A?A?valgu ir akivaizdA?iai nutvieksta mirties amA?inybAi??s. Bet tai dar ne viskas. Svarbiausia bus pasakyta kitais dviem sakiniais: ai??zAr jis skaitAi?? kitA? poezijAi??, ar skaitAi?? kritikAi??, ai??i?? neA?inau. Bet turAi??jo dievo duotAi?? talentAi?? ir dainavo. IA? kaA?kokios gilumos, tolesnAi??s negu intelektas. Ir aA? stovAi??jau tarsi susigAi??dAi??s. Vis programavau modernizacijAi??, o tikri gabalai lyrikos dygsta A?ia pat. Ir aA? galAi??jau paraA?yti, bet neparaA?iauai??? (5). Pinasi dar viena P. Ai??irvio kAi??rybos recepcijos prieA?tara: tiek jam gyvam esant, tiek dabar visi A?inojo ir A?ino, kAi?? derAi??tA? paraA?yti, bet niekada niekas neparaA?o. O neparaA?o todAi??l, kad kiekvienas paraA?ytas tekstas apie P. Ai??irvA? tarsi automatiA?kai virsta netiesa? Ir todAi??l: poeto legenda. Ir todAi??l: poezija par excellence, poezija be jokiA? priemaiA?A?, kurios nereikia nei teigti, nei neigti. Ji pati save ir argumentuoja, ir pagrindA?ia.

Paradoksalu, bet neA?tikAi??tinas P. Ai??irvio lyrikos iA?baigtumas leidA?ia su ja daryti kito poeto atveju, atrodytA?, A?ventvagiA?kAi?? dalykAi?? ai??i?? iA?skaidyti jAi?? A? tris nelygiavertes, nevienareikA?mes dalis. PirmAi??jAi?? dalA? sudarytA? eilAi??raA?A?iai, priklausantys absoliuA?iajai poezijos erdvei, nepavaldAi??s nei istoriniam, nei estetiniam laikui. Tai bAi??tA? ai??zNemunasai???, ai??zAA? ai??i?? berA?asai???, ciklai ai??zIlgesys ai??i?? ta giesmAi??ai??? bei ai??zIr nusineA?Ai?? saulAi?? miA?kaiai???, ai??zNutolAi?? toliaiai???, ai??zJAi??reivio keliaiai???, ai??zKai brendu naktimiai???, ai??zAteisiu tyliAi?? naktA?ai???, ai??zUgniasargAi??ai???. Tai bAi??tA? viso labo nepilnos dvi deA?imtys eilAi??raA?A?iA?, galinA?iA? reprezentuoti jau ne konkretA? poetAi??, o poezijAi?? apskritai. AukA?A?iausias lygmuo, kai apie kokybAi?? jau nekalbama. Ir tobuliausia formalioji teksto struktAi??ra, kai atskirai apie jos dAi??menis jau nebekalbama, tik pavydA?iai atsidAi??stama. KitAi?? pluoA?tAi?? sudarytA? eilAi??raA?A?iai, reikA?mingi ne tik paties poeto, bet ir visai XX a. lietuviA? lyrikos istorijai: ai??zMalAi??jos dukraai???, ai??zSartA? A?uvAi??drosai???, ai??zSuraski tAi?? A?vaigA?delAi??ai???, ai??zUgnimi neiA?deginsiai???, ai??zLaiko laA?aiai???, ai??zKareivio dainaai???, ai??zPaolaai???, ai??zA?iedais praA?ydAi??siu gAi??liA?ai???, ai??zPrie pasakA? miestoai???, ai??zUgnelAi??ai???, ai??zBerA?eliai ai??i?? boA?iA? vygAi??ai???, ai??zBerA?ai baltieji broliaiai???, ai??zPraplAi??A?ta krAi??tineai???, iA? dalies ciklas ai??zTave iA? amA?iA? neA?Ai??mai???, gal dar ai??zMoA?iutAi?? obelisai??? ir ai??zSaulAi?? ant bAi??giA?ai???. Tai bAi??tA? didesnis nei dvideA?imties kAi??riniA? pluoA?telis, koreguojantis ne tik paties P. Ai??irvio, bet ir jo bendraA?ygiA? Juozo MaceviA?iaus, Antano Jonyno, Kosto Kubilinsko kAi??rybos intencijas bei vertinimus. Visa kita (atimkite, kiek lieka iA? aA?tuoniasdeA?imties tekstA?, apskritai sudaranA?iA? P. Ai??irvio kAi??rybos aktyvAi??) ai??i?? kontekstas, galintis paaiA?kinti, argumentuoti kitus, geresnius tekstus, aplinka, kurioje pati savaime skleidAi??si ir tvirtAi??jo poetinAi?? P. Ai??irvio kalba. Prie A?io pluoA?to A?lietA?si ir gausybAi?? poeto jaunystAi??s publikacijA? rajoninAi??je ir respublikinAi??je spaudoje ai??i?? ir ne tik poezijos, bet ir prozos. Savo apimtimi iA? periodikos surankiota kAi??ryba, ko gero, gerokai pranoktA? spausdintAi??jAi??, bet, deja, nei svarbiausiA? A?io poeto melodikos ypatybiA?, nei slaptA?jA? jo kAi??rybos potyriA? ir prasmiA? ji jau nepakeis. Bet visos A?ios grupAi??s (taip pat ir paskutinioji) sudaro vientisAi??, iA?baigtAi?? poetinA? pasaulA?, kurA?, tegu ir atsargiai, galAi??tume vadinti P. Ai??irvio poetine sistema.

Beje, ir A?is aspektas vAi??lgi daug kAi?? jaukia, velia pomirtiniuose P. Ai??irvio kAi??rybos vertinimuose. Juozas Girdzijauskas sako: ai??zJo talentas atsiskleidAi?? iA?kart, todAi??l vAi??lesniuose rinkiniuose <...> nematyti svarbesniA? pakitimA?, eiliavimo raidosai??? (6). Jam antrina V. AreA?ka: ai??zSu pirmaisiais rinkiniais ai??i?? ai??zA?ygio draugaiai??? (1954) ir ai??zOA?ia gimtinAi??s berA?aiai??? (1956) jis prabilo kaip poetas, kuriam nebuvo pirmA?jA? ar antrA?jA? talento brendimo etapA?. TalentAi?? ir meninAi?? nuojautAi?? jis jau turAi??joai??? (7). AtrodytA?, tarsi P. Ai??irvys iA? karto prabilo paskutiniojo savo rinkinio ai??zIr nusineA?Ai?? saulAi?? miA?kaiai??? eilAi??raA?A?iais, ir visa jo kAi??ryba tAi??ra vienas garuojantis kraujo laA?as ant stingstanA?iA? kAi??rAi??jo lAi??pA?, galutinis ir neapskundA?iamas paraA?as po paskutiniu atodAi??siu. IA? tiesA? P. Ai??irvio kAi??rybinis bagaA?as yra maA?iausiai dukart didesnis, negu apima rinktinAi??s ai??zIlgesys ai??i?? ta giesmAi??ai??? kanonas, ir A?domiausia, kad poeto paA?inimo, jo paslapties A?minimo prasme ana ai??zneA?inomojiai??? dalis yra netgi svarbesnAi??, A?domesnAi?? uA? visA? pripaA?intAi??jAi?? ir A?simintAi??jAi??. Ai??iaip jau tradiciA?kai laikoma, kad pirmasis iA?spausdintas P. Ai??irvio eilAi??raA?tis yra ai??zTegu skambaai??? (ai??zJaunasis Ai??kininkasai???, 1939 m. vasario 6 d.). Faktas lieka faktu, bet visas eilAi??raA?A?io patosas verstA? galvoti, kad A?is eilAi??raA?tis paraA?ytas maA?iausiai pusantrA? metA? vAi??liau negu datuojamas (ai??zTegu klauso / Baltos snaigAi??s ai??i?? / Ai??iandien laisva Lietuva!ai??? Arba: ai??zTegu Ai??A?ia / A?alios girios, / AidAi?? nuneA?a laukais, / Kad vergija / Seniai mirAi?? ai??i?? / Jos uA?A?Ai??lAi?? ir kapaiai???) arba yra kurio nors kito, anksA?iau gyvenusio revoliucinio poeto parafrazAi??. Ai??A? A?tarimAi?? sustiprintA? ir formos kanonas: sakau ai??i?? kanonas, nes tai nAi??ra atsitiktinAi?? eilAi??raA?A?io struktAi??ra. Tai modelis, kuris P. Ai??irvio kAi??ryboje virs vienu iA? daA?niausiai pasikartojanA?iA?, ir, tarkim, pirmasis pokario respublikinAi??je spaudoje pasirodAi??s eilAi??raA?tis taip pat paraA?ytas tuo paA?iu ritmu, analogiA?kai skaidomos ir strofos eilutAi??s: ai??zKad A?ydAi??tum / Ir garsAi??tum, / Lietuva A?alele, ai??i?? / Mes parimom / Tarp arimA? / Antkapiais prie kelioai??? (ai??zAntkapiai prie kelioai???) (8). PanaA?iu kanonu grindA?iami ir daugelis nebaigtA? A?eA?tojo deA?imtmeA?io pabaigos P. Ai??irvio fragmentA?: ai??zPro spygliuotas vielas, / Pro sargybas budrias / IA? nelaisvAi??s baisiosios pabAi??gauai??? (9). Arba: ai??zMAi??lynos akys, / Tolimos akys ai??i?? / MAi??lyni lino A?iedai ai??i?? / NeiA?buA?iuotos, / Mielos mylAi??tos, / Kaip obuolAi??liai veidaiai??? (10). Tad pirmosios poeto publikacijos klausimas problemiA?kas net keliais aspektais, ir vargu ar kam nors pavyks vienareikA?miA?kai jA? iA?narplioti. AkivaizdA?iau, kad tais paA?iais 1939 m. P. Ai??irvys ima itin aktyviai raA?yti A? ai??zMAi??sA? jaunimAi??ai???. Tam paA?iam A?urnalui apie tAi?? patA? A?urnalAi?? tais paA?iais metais jis raA?o: ai??zIA? pirmA?jA? paA?inties dienA? mudu pasidarAi??m neatskiriami draugai. Jis visAi?? laikAi?? rAi??pinasi manimi, skurdA?ios lAi??A?nos sAi??numi, aA? jautriai iA?gyvenu visus jo gyvenimo A?vykius: dA?iaugsmingai A?velgiu A? kiekvienAi?? jo naujAi?? A?ingsnA?, liAi??dA?iu jo skundaisai??? (11). Bet tai jau P. Ai??irvio publicisto pradA?ia, kuri kol kas mAi??sA? nedomina. P. Ai??irvio poeto pradA?iAi?? dar labiau atitolina jaunystAi??s draugas Alfonsas Krasauskas: ai??zAi??tai tada Poviliokas man ir pasisakAi??: jis taipogi bandAi??s raA?yti A?A? bei tAi??. ParodAi??, savo kamaraitAi??je. Tai neilgas vaizdelis ar novelAi??. Bet A?strigo atmintyje: buvo ten keletas eiliuotA? dalykAi??liA?, ir aA? papraA?iau paskaityti. Visi ar beveik visi eiliavimai ne apie meilAi??, kaA?kas JakubAi??no ar Julmio maniera ai??i?? apie laisvAi??, vargo A?mogaus neviltA?, faA?izmAi??, karo siaubAi??…ai??? (12) Kalbama maA?daug apie 1937ai??i??1938 m. A?iemAi??, ir A?is paliudijimas bus itin svarbus, kai imsime kalbAi??ti apie vidinAi?? P. Ai??irvio poezijos raidAi??. PasaulinAi??s revoliucijos, kovos prieA? iA?naudojimAi?? pasauliniu mastu motyvai (Julmis ai??i?? poetas Aleksas Jasutis, A?uvAi??s Ispanijos pilietinio karo frontuose) P. Ai??irvio kAi??ryboje pasirodo anksA?iausiai, tad nenuostabu, kad iA? jo tekstA? jie anksA?iausiai ir dings. Antrasis slenkstis, kurA? turAi??s perA?engti P. Ai??irvys ai??i?? bekvapAi?? ir beskonAi?? pokario poezijos socialistinAi?? retorika, kurios A?io poeto kAi??ryboje susikaupAi?? daugiausia, tad ilgiausiai ir bus bandoma jos atsikratyti. Juoba kad bent jau socialinAi??s tos retorikos potekstAi??s paA?iam poetui buvo artimos ir priimtinos. Ir treA?ia poeto ai??zdidA?ioji nuodAi??mAi??ai??? ai??i?? banalaus pokarinio romanso tematika ir intonacija, kurios iki galo P. Ai??irviui taip ir nepavyks atsisakyti: A?ia jau ne A?iaip artima patirA?iai kaip socialinAi??s samdinio patirties atveju. A?ia jau sava paA?iai prigimA?iai, ir argumentas, kad ai??zmane mergos dainuojaai??? (13), svarus ir pakankamas poetui iA?liks iki galo. Tad apie kokA? nuoseklumAi?? galime kalbAi??ti, jei poeto kAi??rybos branduolys formavosi vis ko nors atsikratydamas, vis ko nors atsiA?adAi??damas, vis kAi?? nors paneigdamas ai??i?? iki tol, kol tapo toks, koks yra A?iandien. Kito ne tik eilAi??raA?A?iA? tematika, problematika, skaidrAi??jo, kristalizavosi intonacija ir melodika. Atkrito iA?tisi A?anrai, iA?tisi pasakojimo bAi??dai, kurie anuometinAi??s poezijos kontekste atrodAi?? nauji ir sugestyvAi??s (kai kuriuos jA? iA?gyrAi?? net E. MieA?elaitis, recenzuodamas P. Ai??irvio knygAi?? ai??zA?ygio draugaiai???) (14). Ir atkrito ne todAi??l, kad poetas bAi??tA? vengAi??s anekdoto ar lengvabAi??diA?kos replikos (iki gyvenimo pabaigos pasakydavo ir aA?tresnA? A?odA?, mesteldavo ir savo sueiliuotAi?? kalambAi??rAi??). PaprasA?iausiai eilAi??raA?A?io modelis, kuris jau pats lAi??mAi?? poeto klausAi?? ir estetinAi?? nuovokAi?? (o ne poetas jas formavo), nebeA?sileido A? savo estetiniA? patyrimA? teritorijAi?? tokio linijinio pasakojimo, kur savaime nelieka vietos nei vidiniam A?odA?io skambesiui, nei giluminei kalbos muzikai: ai??zGrAi??bAi??ja A?vaistosi jauna. / Smagus grAi??blelis balto uosio. / KrAi??tinAi??j kaupiasi daina… / UA?girsk jAi?? ai??i?? A?irdA? atiduosi! // AlAi??ja. Liepos. Na ir… A?tai: / Lyg pasakA? pilis iA? cukraus, ai??i?? / Boluoja rAi??mA? pastatai!.. / ai??zKalvelA?ai??? A?oka liaudies dukros…ai??? (15)

Ai??vairiais aspektais revizuotinas ir P. Ai??irvio kAi??rybos tapatinimas su liaudies daina. Niekas nenuginA?ys A?ios poezijos genetinio ryA?io su daina ai??i?? jos muzikalumo, melodingumo, skambumo, bet giminystAi?? dainai apskritai nAi??ra giminystAi?? liaudies dainai kaip visumai, kaip tautos istorijos patyrimA? kosmosui. Liaudies kAi??ryba yra pernelyg universalus, pernelyg visuotinis reiA?kinys, kad jo lytimis ir meninAi??mis figAi??romis lengvai disponuotA? poetas, kurio patirtyje ai??i?? viso labo keletas samdinio (paA?iais bendriausiais bruoA?ais lyrinis pasakotojas A?ia galAi??tA? atitikti liaudies dainos atlikAi??jo situacijAi??, bet liaudies daina pirmiausia nepaA?A?sta samdinio kaip tokio, A?ia darbas dirbamas sau ir todAi??l jis poetizuojamas) ir keletas kario (bendriausiais bruoA?ais lyrinis pasakotojas taip pat atitiktA? dainos atlikAi??jAi??, bet liaudies dainos karas nepaA?A?sta nAi?? vieno A?enklo, kuriuo buvo nuA?ymAi??tas P. Ai??irvio kovA? kelias) iA?gyvenimA? metA?. A?ia susiduria dvi maA?ne visiA?kai nesusisiekianA?ios estetinio patyrimo erdvAi??s: skiriasi iA?gyvenimA? ir jA? apibendrinimA? mastai ir apimtys, nesuderinamos patirties ir patiriamo pasaulio (kosmoso) proporcijos, tad autorinAi??je kAi??ryboje adresatas ir adresantas yra visai kiti veikAi??jai negu liaudies mene. Tuo tad keistesnis atrodo ai??zLietuviA? literatAi??ros istorijojeai??? pateiktas P. Ai??irvio apibAi??dinimas: ai??zAi??irvys kAi??rybiA?kai tAi??sAi?? tautosakinAi??s lietuviA? lyrikos tradicijas. Jo eilAi??raA?A?iai apie karAi?? savo menine struktAi??ra primena lietuviA? liaudies karines-istorines dainasai??? (16). Ko jau ko, o karinAi??s-istorinAi??s dainos struktAi??ros nei ankstyvojoje, nei vAi??lyvojoje P. Ai??irvio kAi??ryboje neradau. O juk ai??zIstorijaai??? raA?yta dar tada, kai LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas nebuvo atskirtas nuo LietuviA? kalbos instituto, taigi jis buvo humanitarikos institutas paA?ia geriausia A?io A?odA?io prasme. Vadinasi, tautosakininkai pernelyg nuolaidA?iavo literatams, leisdami savo teritorijoje elgtis gana savavaliA?kai, jeigu ne voliuntaristiA?kai, o kalbininkai nepriminAi??, kad bet kokias literatAi??ros ir folkloro santykiA? kolizijas patikimiausiai gali iA?sprAi??sti kalba, nes bAi??tent kalboje jos abi egzistuoja. ai??zDainuojamoji poezija, praeidama skirtingus raidos etapus, sekAi?? tiktai savo nepakeiA?iamais vidiniais A?statymais. Maitindamasi tautos vidine gyvenimo energija, ji sudarAi?? ir charakteringiausiAi?? nacionaliniu aspektu tautosakos dalA?ai??? (17). Neatsitiktinai A?ia kalbama apie liaudies poezijos ai??znekintantA? vidinA? A?statymAi??ai???, kurio laikantis nuo tautosakos turAi??tA? bAi??ti atskirta bet kokia literatAi??rinAi?? kAi??ryba (netgi tokie tiesioginiai sekimai kaip Liudo Giros), kuri neiA?vengiamai ai??i?? kiekvienu konkreA?iu atveju vis savaip ai??i?? kuria savAi?? ai??znekintantA? A?statymAi??ai???, be kurio ji paprasA?iausiai nebAi??tA? kAi??ryba, verta iA?likimo. Individuali kAi??rybinAi?? programa gali bAi??ti net sudAi??tingesnAi??, gilesnAi?? negu klasikinis liaudies dainos kanonas, bet ji niekada nebus tokia visaapimanti, ai??zvisaregintiai??? kaip liaudies kAi??ryba, kuri kalba ne tik tekstu, bet gal net labiau melodija (o A?tai prie A?itos dermAi??s P. Ai??irvys paskutiniuosiuose eilAi??raA?A?iuose tikrai priartAi??s, tik paradoksalu ai??i?? tada jis bus labiausiai nutolAi??s nuo dainos, ypaA? senobinAi??s, A?odyno). Apskritai konkreA?iam A?mogui siektis ar pasiekti kosminiA? tautosakos dAi??sniA? universalumo yra sunkiai protu A?sivaizduojamas antuA?davinys. Tad santykio su tautosaka tema neiA?vengiamai turi skaidytis A? aspektus, poA?iAi??rius, skerspjAi??vius, o apie tautosakiA?kumAi??, net dainiA?kumAi?? P. Ai??irvio kAi??ryboje kalbAi??ti turint galvoje jAi?? visAi?? ai??i?? kaip sistemAi??, kaip vienA? ai??i?? apskritai turbAi??t bAi??tA? neatsargu ir neatsakinga. Vienintelis akivaizdus tautosakos sekimas pasirodAi?? pirmojoje P. Ai??irvio knygoje: ai??zai??i?? Kas ankstA? rytAi?? / Su vyturAi??liais / Dainuoja dainAi??? // ai??i?? Bernelis mano / Su saule kAi??lAi??s / Darbelio dirbti iA?eina. // ai??i?? Kas ant baltA?jA? / DviejA? plonA?jA? / StygeliA? grieA?ia? // ai??i?? MergelAi?? mano / A?almarges melA?ia / A?alioj lankelAi??j NevAi??A?ioai??? (18). Bet A?is bandymas turbAi??t net paA?iam poetui pasirodAi?? toks nevykAi??s, kad daugiau prie panaA?iA? eksperimentA? jis niekada nebeprisilietAi??. AkivaizdA?iai liaudies dainos poetikAi?? mAi??gdA?ioja rankraA?A?iuose likAi??s A?eA?tojo pabaigosai??i??septintojo deA?imtmeA?io pradA?ios eilAi??raA?tis ai??zNe ant dalgeliA?ai???: ai??zNe gegutAi??lAi??s / TAi??veliA? soduos, / Oi, tai ne raibos ai??i?? / KAi?? kAi??, kAi?? kAi??… / Tai debesAi??liu / Vis varnas juodas / KranksAi??jo A?iniAi?? / Karo laukA?ai??? (19). Bet jis ai??i?? jau pernelyg akivaizdi tautosakos teksto stilizacija, net be L. Girai bAi??dingos sAi??lyginAi??s distancijos tarp originalo ir mAi??gdA?iojimo, tad A? jokius rinkinius nepateko. Kas kita ai??i?? daina. LiteratAi??rinAi?? daA?niau nei senobinAi?? (beje, iA?tarAi?? terminAi?? ai??zsenobinAi?? dainaai??? mes turAi??tume suA?ukti iA? atradimo dA?iaugsmo: A?tai pagaliau surastas A?odis, taikytinas kalbant apie P. Ai??irvio lyrikos dainiA?kumAi??. Ne liaudies, o senobinAi?? daina ai??i?? vien todAi??l, kad ji maA?iau apaugusi mokslinAi??mis definicijomis ir apima daugiau dainos atmainA? negu koks kitas analogiA?kas terminas). K. Nastopka tik apie dainiA?kAi??jA? eilAi??raA?tA? P. Ai??irvio kAi??ryboje ir tekalba: ai??zDabartinAi??je lyrikoje dainiA?kAi??jA? eilAi??raA?tA? suvokiame kaip tam tikrAi?? kAi??rAi??jo nuostatAi??ai??? (20). Paprastas eilAi??raA?tis daA?niausiai yra dainiA?kas eilAi??raA?tis, o dainiA?kas eilAi??raA?tis visada yra paprastas eilAi??raA?tis: ai??zAtidA?iau A?siA?iAi??rAi??jus, uA? semantinio [P. Ai??irvio eil. ai??i?? V. K.] paprastumo atsiveria gana sudAi??tinga iA?raiA?ka, A?noringi melodiniai vingiai, kryptingi garsA? santykiaiai??? (21). Ai??sidAi??mAi??tinas svarbus vertybinis posAi??kis ai??i?? ne bAi??sena, jausena, o nuostata. Pats P. Ai??irvys savo eilAi??raA?A?iA? taip pat eilAi??raA?A?iais daA?niausiai nevadindavo. Vadino juos dainomis: ai??zDainAi?? kurti pradAi??jau, kai dar nieko neiA?maniau apie rimAi??, ritmAi?? ir kitas poetA? gudrybes. Mano gimtinAi??je <...> sunku rasti ne dainininkAi??. Kai susirenka jaunimas, kai harmoningai susilieja dainuojanA?iA?jA? balsai A? vienAi?? galingAi?? dainos tekAi??jimAi?? ai??i?? A?velniai virpa oras, virpa ir gAi??sta seklyA?iA? A?iburiai. Kiekvienas A?ia poetas, kiekvienas A?ia dainuoja ir kuria dainas. Ir eina daina iA? kartos A? kartAi??ai??? (22). DainiA?kumas P. Ai??irvio kAi??ryboje pasirodo vis kitais pavidalais, tad ir apibAi??dintinas vis kitais aspektais ir kitais A?odA?iais. ai??zTiesa ir tai, kad A?anrinis pavadinimas nAi??ra vienintelis A?anro kriterijus ai??i?? liAi??dnas, mAi??slios nuotaikos eilAi??raA?tis visai natAi??raliai vadinamas elegiA?ku (kai kurie naujieji Justino MarcinkeviA?iaus eilAi??raA?A?iai), epiA?kosios Albino A?ukausko poringAi??s ai??i?? baladiA?komis, muzikalus, dainiA?kas Pauliaus Ai??irvio eilAi??raA?tis ai??i?? romansiA?ku. Rastume nemaA?a, ypaA? gamtiniA? eilAi??raA?A?iA?, vadintinA? idilAi??misai???, ai??i?? sako Viktorija DaujotytAi?? (23), ne tik dainos poveikio laukAi?? susiaurindama iki romanso, bet ir A?vesdama naujAi??, mums taip pat reikA?mingAi?? A?anrinAi?? kategorijAi?? ai??i?? idilAi??, kuri gali bAi??ti itin svarbi kalbant apie antrAi??jA? P. Ai??irvio rinkinA? ai??zOA?ia gimtinAi??s berA?aiai???. V. AreA?ka V. DaujotytAi??s A?A?valgAi?? dar siaurina, tikslina: ai??zRomansas ir baladAi?? apskritai literatAi??roje rutuliojasi paraleliA?kai. BaladAi?? susijusi daugiau su kolektyviniu subjektyvumu, liaudies gyvenimo likimu, o romansas yra asmeniA?ka dainaai??? (24). AsmeninAi??s dainos kategorija A?ymi P. Ai??irvio kAi??ryboje ilgainiui vis stiprAi??jantA? asmeninA?, biografinA? motyvAi??, kuris tuo stiprAi??s ir daA?nAi??s, kuo sparA?iau ai??zatkritinAi??sai??? iA?mokti ir laiko padiktuoti politiniai ir socialiniai motyvai. TAi?? patA?, tik iA? kitos metodologinAi??s perspektyvos kalba T. Venclova: ai??zImituoti vienAi?? ar kitAi?? poetAi?? yra beviltiA?kas uA?siAi??mimas, nes poetikAi?? kaA?kokia prasme lemia biografinis tekstas, tam tikra vienkartinAi?? patirtis. Kiek tu cituotum, tavo tekstai atitiks tavo patirtA?, kuri iA? esmAi??s skirsis nuo kitos patirtiesai??? (25). A?ia gal derAi??tA? maA?a korektyva: ne tik imituoti vienAi?? ar kitAi?? poetAi??, bet ir sekti kokia nors, A?iuo atveju ai??i?? tautosakinio kalbAi??jimo ai??i?? sistema yra beviltiA?kas reikalas, ir P. Ai??irvio talentas kuo toliau, tuo labiau poetAi?? nuo A?ios priedermAi??s atpalaiduodavo. Kaip ir, jau minAi??jome, jam svetimA?, laiko primestA? motyvA? atvejais. Ir A?tai A?ia veriasi dar vienas didA?iulis P. Ai??irvio kAi??rybos paradoksas: kuo ji universalAi??jo, muzikalAi??jo (o muzika juk yra pats universaliausias meninis patyrimas), tuo labiau biografiA?kAi??jo, asmeniA?kAi??jo, kol galiausiai A?pratome kartoti, kad P. Ai??irvio kAi??ryba tai ir yra visas P. Ai??irvys. Jo gyvenimo faktus daA?nai Ai??mAi??me aiA?kinti poetiniais argumentais, o poetinius motyvus ai??i?? pritemptais gyvenimo ir biografijos faktais.

TaA?iau pavojingiausi P. Ai??irvio kAi??rybos tyrinAi??jimams turbAi??t yra ne jo gyvenimo mitai (iA? tiesA? ai??i?? dar vienas paradoksas: gausybAi??je atsiminimA? varijuojami vieni ir tie patys faktai, bet kuo jie daA?niau kartojasi, tuo maA?iau jais galima pasitikAi??ti, nes jokio kito kAi??rAi??jo atveju neA?manomas toks kazusas, kai beveik visi pasakojantieji pirmiausia cituoja kitus pasakojanA?iuosius, o tik paskui liudija savAi?? patyrimAi??), o abstrahuoti tA? mitA? apibendrinimai. VienAi?? tokA? ai??i?? ai??znuostabaus A?mogaus nepakartojamas kelias… Legenda ai??i?? ne keliasai??? ai??i?? savo atsiminimuose piktai paA?iepia Ignas Pikturna (26). Bet A?ia pat jA? metaforizuoja ir aktualizuoja A. Baltakis: ai??zNegalima A?sivaizduoti Ai??irvio poeto be Ai??irvio A?mogaus, be jo nelengvos, taA?iau nuostabiai tyros biografijos. Lygiai kaip sunku A?sivaizduoti Ai??irvA? A?mogA? be Ai??irvio poeto. MaA?a tAi??ra dainiA?, kuriA? gyvenimas bAi??tA? toks poetiA?kas kaip Pauliaus Ai??irvio. Jis ai??i?? poetas iA? Dievo malonAi??s, gimAi??s su A?vaigA?de kaktoje, ir tai buvo jo laimAi?? ir jo prakeikimas, kaip ir visA? dideliA? poetA?ai??? (27). Pasakymas tuo pavojingesnis, kuo sugestyvesnis, juoba kad paA?iais bendriausiais bruoA?ais pasakyta teisybAi??: P. Ai??irvio gyvenimas iA?ties atrodo poetiA?kai nuoseklus, bet tik tokiu atveju, jei sutiksime, kad nuo pat pirmA? sAi??moningA? kAi??rybiniA? A?ingsniA? ne poetas kAi??rAi?? poezijAi??, o jo eilAi??raA?A?iai nuosekliai kAi??rAi?? jA? patA?, su kiekviena eilute atimdami autentiA?ko gyvenimo dienAi??. PasAi??moningai, instinktyviai, paklusdamas vien talento diktatui P. Ai??irvys kasdien, kasmet vis intensyviau kratAi??si savo gyvenimo, savo biografijos (o jos pirmojoje gyvenimo pusAi??je bAi??ta itin turiningos ir A?vairios), jei tik tas gyvenimas, ta biografija trukdAi?? skaidrAi??ti, kristalizuotis poetiniam balsui. Ir galiausiai nuosekliai poetinis gyvenimas baigAi??si tuo, kad nebeliko nei poezijos, nei biografijos. Liko tyli ir tauri egzistencija. Dar ne mirtis, bet jau tik egzistencija. Bet poezija jau buvo iA?sipildA?iusi, ir gyvenimo jau buvo visai nebegaila (pagaliau gal jis jau buvo ir uA?mirA?tas), tad minimAi?? savo mito briaunAi?? aA?trino ir pats poetas. Autobiografijoje jis raA?Ai??: ai??zAnt mano kelio buvo ir A?velniA?, tikrA? gAi??liA?, ir apgaulingA? erA?kAi??troA?iA?. Buvo A?viesiA? ir tamsiA? dienA?. Daugiau tamsiA?. Bet jei kas grAi??A?intA? mano keliAi?? ai??i?? praeiA?iau jA? lygiai taip, kaip praAi??jauai??? (28). Pokalbyje su Aleksu BaltrAi??nu A?iAi?? maksimAi?? jis pakartoja: ai??zKiekvienas raA?ytojas, kaip aA? suprantu, visuomet kAi??ryboje daugiau ar maA?iau savAi??s palieka. O gyvenimas… Jei kas man grAi??A?intA? jaunystAi??, nepaisant visko, aA? ai??i?? tikiu ai??i?? vAi??l tuo paA?iu keliu eiA?iau…ai??? (29) Kita P. Ai??irvio gyvenimo mito kraA?tinAi?? ai??i?? diametraliai prieA?inga pirmajai: A?lugAi??s, nepavykAi??s gyvenimas ir visiA?kai degradavAi??s, prasigAi??rAi??s A?mogus. Charakteringas aktoriaus Laimono Noreikos A?spAi??dis, pirmAi??kart apsilankius P. Ai??irvio bute: ai??zLyg ir nejauku, lyg ir A?alta. Galvoju, A?alta negalAi??jo bAi??ti, bet A?alta nuo aplinkos, nuo netvarkos, nuo sujaukto ir neA?varaus guolio be paklodA?iA? ir uA?valkalA? ant pagalviA?. KrAi??vos nuorAi??kA? ir pelenA?, sudA?iAi??vusios duonos A?iauberAi??sai??? (30). TAi?? paA?iAi?? laikysenAi?? apibendrina A. Baltakis jau cituotame nekrologe: ai??zBAi??davo nesmagu, kai A? A?A? jAi??reiviA?ka striuke apsirengusA?, A?ilta ir A?alta patyrusA? A?mogA? iA? aukA?to, su nuoA?irdA?ia ar apsimestine uA?uojauta A?velgdavo kai kurie jo kolegos ar A?iaip kokie valdininkAi??liaiai??? (31). Kita vertus, abi A?ios poeto legendos, poeto mitologemos kraA?tinAi??s buvo reikalingos. Pirmoji labiausiai buvo reikalinga literatAi??ros mokslininkams ir patiems poetams (jiems ai??i?? ypaA?). LiteratAi??rologai neA?menama talento prigimties paslaptimi guodAi??si aiA?kindami, kodAi??l P. Ai??irvio kAi??ryba nepaaiA?kinama, neiA?analizuojama: kAi??rybos psichologija apskritai neapsieina be tam tikros mistikos, sacrum metmens, o A?ia dar ai??i?? ne tik psichologiniai kazusai, bet ir neA?menama P. Ai??irvio eilAi??raA?A?io melodikos paslaptis. Poetams P. Ai??irvio mitas buvo svarbus sprendA?iant iA?silavinimo, intelekto ir prigimtinio talento santykiA? problemAi??: naivus, atlapaA?irdis savamokslis atveria tokias poetinAi??s kAi??rybos slaptis, kurios neprieinamos A?imtameA?iams iA?minA?iams, juo labiau ai??i?? tituluotiems akademiniais vardais. Tokiu atveju vienintelAi?? patikima priedanga savo bejAi??gystei paslAi??pti yra aliuzija A? nevalingAi?? Dievo balsAi??, giminystAi?? su paukA?A?iu ir medA?iu. O argumentA? tokioms aliuzijoms pagrA?sti P. Ai??irvio kAi??ryboje daugiau negu reikia. Antrasis legendos apibendrinimo variantas buvo labiausiai reikalingas pedagogams ir miesA?ionijai. Mokytojams poeto gyvenimo atpasakojimas (kaip vis dAi??lto apsigavo poetas, savo autobiografijAi?? paraA?Ai??s per atvirai, per sentimentaliai ir per konkreA?iai; bAi??tent tokia autobiografijos tonacija lAi??mAi??, kad kuo toliau, tuo labiau jo gyvenimo tekstas Ai??mAi?? goA?ti jo kAi??rybos tekstAi??) lengvai pakeisdavo jo kAi??riniA? analizAi??, kuri vidutiniam pedagogui gal ir apskritai neA?kandama, be to, bAi??tent skaudi, dramatiA?ka poeto biografija jiems padAi??davo paaiA?kinti mokiniams, kodAi??l, tarkim, scenoje poetas pasirodAi?? girtas (Vytauto RaA?icko pasakojimas). MiesA?ionija demonstravo apsimestinAi?? uA?uojautAi?? poetui ir tai buvo vienintelis patikimas ir bent jau jiems prieinamas savigynos bAi??das. Jie negalAi??jo nejausti, su kokiu pasidygAi??jimu, su kokia paA?aipa poetas A?iAi??ri A? ai??znaujuosius ponusai???, tad jA? neva graA?iais jausmais uA?maskuota panieka abipusA? santykA? bent jau sAi??lygiA?kai paversdavo A?aidimu, kurio rezultatas turAi??jo bAi??ti 1:1.

Ir vis dAi??lto labiausiai visus P. Ai??irvio gyvenimo aiA?kinimus painioja pats jo gyvenimas. A?ia viskas atrodo paradoksaliai prieA?inga logikai ir sveikam protui: jo A?sitikinimai, uA?uot formavAi?? gyvenimo bAi??dAi??, tAi?? bAi??dAi?? tik dar labiau komplikuoja, o aukA?taitiA?kai atlapa prigimtis, uA?uot bAi??rusi artimesniA? ir tolimesniA? ai??zlikimo broliA?ai??? ratAi??, stumia A? vis didesnAi?? ir totalesnAi?? vienatvAi??. Vietoj to, kad bAi??tA? pasinaudojAi??s pirmaisiais pokario metais itin sAi??kmingai susiklosA?iusiomis karjeros perspektyvomis, jis kuo toliau, tuo kieA?iau traukiasi net iA? menkiausiA?, niekuo pernelyg neA?pareigojanA?iA? komisijA? ir tarybA?, o karo frontuose uA?sitarnautais ordinais ir medaliais tepasinaudoja tiek, kad, visai uA?speistas dAi??l savo ai??znetarybinio elgesioai???, nusviedA?ia juos partsekretoriui ant stalo. Patriotas, nacionalistas gerAi??ja A?io A?odA?io prasme (patikslinkime: tai nacionalizmas ne iA? knygA?, o ai??ziA? gyvenimoai???) kuo anksA?iausiai A?stoja A? komjaunimAi??, o vAi??liau kurA? laikAi?? dirba partinA? darbAi??. PabAi??gAi??s iA? vokieA?iA? nelaisvAi??s, jis vis dAi??lto ieA?ko ne besikurianA?io ir jau veikianA?io lietuviA?ko pogrindA?io, o 16-osios lietuviA?kosios divizijos, kovojusios Raudonosios armijos gretose. Ir ne dAi??l to, kad bAi??tA? slAi??gusi nuoskauda dAi??l tAi??viA?kAi??nA? iA?davystAi??s, kai jA? A?davAi?? vokieA?iams. Ir ne dAi??l to, kad nebAi??tA? galAi??jAi??s pabAi??gti nuo jA? A? tAi?? divizijAi?? lydinA?io kareiviuko. PrieA?astis kita: vokieA?iA? okupantA? jis nekentAi?? tikrai, visa savo A?irdimi, ir turAi??s praeiti daug laiko, kol nacionalinAi??s aistros jo paA?iAi??rA? sistemoje uA?leis vietAi?? ramiems apmAi??stymams ir apsvarstymams. Ir vAi??lgi paradoksas: vokieA?iA? jis nekentAi?? ne natAi??raliai, o pirmiausia ai??zliteratAi??riA?kaiai???, nes sunku patikAi??ti, kad skaitytoje literatAi??roje apie lietuviA?ai??i??vokieA?iA? santykius A?eA?iolikmetis berniAi??kA?tis bAi??tA? supratAi??s kAi?? nors konceptualiai. GreiA?iausiai veikAi?? ir A? pasAi??monAi?? sAi??do romantiA?ki protAi??viA? kovA? vaizdai, o kryA?iuoA?iA? vaizdinys taip ir liko apibendrintas vokieA?io grobiko simbolis ir A?enklas. Tikros kovA? su vokieA?iais patirties iki patenkant A? 16-Ai??jAi?? lietuviA?kAi??jAi?? divizijAi?? ai??i?? vos keli mAi??nesiai, ir tai beveik visi ai??i?? belaisviA? stovyklose. Kas kita, kai karas pereitas visas, iki pat galo, iki simboliA?ko pergalAi??s saliuto: taip, A?i patirtis visam gyvenimui liks jo charakterio, mAi??stysenos, pasaulio pajautos alfa ir omega. Ai??i patirtis gerokai sukomplikuos ir poeto jausenAi?? bei laikysenAi?? lemtingais pokario metais. Dirbdamas apskrities komjaunimo komitete ir rajoniniame laikraA?tyje, jis negalAi??jo nematyti, kas dedasi miA?kuose ir miesteliA? aikA?tAi??se. Bet dabar jis buvo pirmiausia (ir jau visam laikui) nugalAi??tojos sovietinAi??s armijos kareivis. Tiesa, iA? prigimties, pasAi??moningai jis koks buvo, toks ir iA?liko savo A?alies patriotas, bet tai, kas dabar vyko jo akyse, poetui buvo jau neiA?sprendA?iama dilema: jo tautieA?ius skainioja okupantai ir jA? parankiniai, bet tie patys okupantai yra vakarykA?A?iai jo A?ygio draugai. Gimtojo kaimo jaunuomenAi?? taip pat pasiskirstAi?? A? dvi apylyges dalis: maA?daug pusAi?? paauglystAi??s ir jaunystAi??s draugA? negrA?A?o iA? karo, o antroji pusAi?? beveik visa atsidAi??rAi?? miA?ke (o su jais ir, o siaube, jaunAi??lis poeto brolis Leonas). Gi pats Paulius liko dirbti rajono centre, tarsi nuoA?aly nuo visko, nors vis dAi??lto po porAi?? kartA? per savaitAi?? pagal pareigas agituodamas vaA?inAi??jo po kaimus. NuoA?alAi??s pozicija patogi, bet labai jau diskomfortiA?ka intelektualiai. P. Ai??irvys gerai suprato, kad jo apsisprendimas pilietinio karo situacijoje turi bAi??ti nedviprasmiA?kas: tai rusams Antrajame pasauliniame kare sprendAi??si jA? tautos ir valstybAi??s likimas; Lietuvai tas karas buvo primestas ir svetimas, ir pats poetas kraujAi?? liejo uA? svetimus; uA?tat bAi??tent dabar, pokario miA?kuose, sprendA?iasi Lietuvos likimas, ir toje kovoje tautieA?ius A?udo bAi??tent ginklo broliai rusai. Ai??i dilema P. Ai??irviui, regis, atrodAi?? neiA?sprendA?iama, ir gal todAi??l jokiuose raA?tuose, jokioje publicistikoje pokario metais A?iuo klausimu niekur tiesiai nepasisako. Formaliai jis, laimei ar nelaimei, liko oficialaus reA?imo pusAi??je. Visi ankstesnieji pasaulAi??A?iAi??riniai lAi??A?iai ai??i?? karo mokyklos pasirinkimas, Raudonosios armijos iA?davystAi?? pirmAi??jAi?? karo dienAi??, prieA?A? dukters meilAi?? ir pasiaukojama pagalba ai??i?? poeto buvo daugiau ar maA?iau apmAi??styti, tuo tarpu svarbiausias ir A?iauriausias poeto gyvenimo klausimas ai??i?? laikysena pokario metais ai??i?? liko be atsako, bent jau tokio, iA? kurio galAi??tume sprAi??sti apie lemtingAi?? poeto pasirinkimAi??. Atsakymas bus pateiktas vAi??liau ai??i?? tai visiA?kas pasitraukimas iA? politinAi??s ir visuomeninAi??s veiklos. Bet ir tada, jau visiA?kai nusivylAi??s sovietine santvarka ir ai??i?? pirmiausia ai??i?? jos valdA?ia, vienintelAi?? dienAi?? metuose jis A?vAi??s bAi??tent GeguA?Ai??s 9-Ai??jAi??, ir net slapA?ia neminAi??s Vasario 16-osios.

PaauglystAi??je, jaunystAi??je A? kairAi?? jA? stAi??mAi?? ne tik naA?laiA?io samdinio dalia ir kalnai savarankiA?kai, vogA?ia perskaitytos literatAi??ros, bet ir socialinAi??, visuomeninAi?? DeguA?iA? kaimo aplinka: ai??zDeguA?iai anuomet garsAi??jo plaA?ioje apylinkAi??je kaip paA?angeiviA? ir laisvamaniA? ai??zbedieviA?ai??? kaimasai??? (32). Beveik visi autoritetingiausi kaimo vyrai buvo paA?enklinti revoliucinAi??s 1918ai??i??1919 m. patirties, ir P. Ai??irvys buvo geras jA? mokinys. Kai 1940 m. birA?elA? sovietA? armija perA?engAi?? Lietuvos sienAi??, pogrindinAi?? DeguA?iA? komjaunimo kuopelAi?? jau veikAi?? kelis mAi??nesius, ir jos sekretorius buvo ne kas kitas, o P. Ai??irvys (su A. Krasausku surinko po lygiai balsA?, tad A?is savo kandidatAi??rAi?? atsiAi??mAi??). Bet su ta paA?ia 1940-A?jA? birA?elio 15-Ai??ja prasideda ir visi didieji P. Ai??irvio dvasios virsmai. Pirma ai??i?? kodAi??l 1940-aisiais, visiems ai??zvargdieniamsai??? (A?ia ne socialinAi??s padAi??ties apibAi??dinimas, o Victoro Hugo ai??zVargdieniA?ai???, kuriuos poetas itin aistringai mylAi??jo, parafrazAi??) atsivAi??rus galimybAi??ms bet kur mokytis, atidus skaitytojas ir aktyvus ai??zMAi??sA? jaunimoai??? bendradarbis pasirenka ne kokiAi?? nors humanitarinAi?? ar bent jau praktiA?kAi??, o Vilniaus pAi??stininkA? karo mokyklAi??? Negi tik todAi??l, kad dar neiA?blAi??sAi?? jaunatviA?ki polAi??kiai, kai 1938 m. su tuo paA?iu A. Krasausku buvo pasiA?ovAi?? savanoriais vykti A? Ispanijos pilietinio karo frontus? O gal tai vis dAi??lto, tegu iki galo ir neA?sisAi??monintas, iA?tikimybAi??s naujajai santvarkai pareiA?kimas? Bet jeigu ir taip, jaunas P. Ai??irvys nusivilia dvigubai. Jau paA?iAi?? pirmAi??jAi?? dienAi??, vokieA?iams uA?puolus VilniA?, Raudonoji armija savo kariAi??nus palieka likimo valiai, ir iA?blaA?kyti, kasdien vis retAi??jantys jA? bAi??reliai pirmAi??kart gali savo akimis A?sitikinti, kas tai yra sovietA? armijos vidaus tvarka ir drausmAi??. Tai pirmas smAi??gis besiformuojanA?iai jauno patrioto pasaulAi??A?iAi??rai, kurA? apmAi??styti tenka net keturiose karo belaisviA? stovyklose. Kai pagaliau iA? paskutiniosios A?iaip ne taip pavyksta pabAi??gti, jo laukia dar vienas, A?A?kart gal net didesnis smAi??gis: pasiekusA? tAi??viA?kAi?? P. Ai??irvA? kaimo seniAi??nas A?duoda okupacinei valdA?iai, o A?i atiduoda jA? darbams Vokietijoje. Tad gimtasis kraA?tas pasirodAi?? besAi??s atA?iauresnis ir A?iauresnis uA? svetimAi?? baltarusiA? kaimelA?, kur poetas buvo iA?slaugytas, kai pabAi??go iA? belaisviA? stovyklos. Darbas vokieA?io Ericho Lemkeai??i??s Ai??kyje bAi??tA? tas pats, kaip ir lietuviA?kuose Ai??kiuose, kur P. Ai??irviui teko piemenauti, bernauti, bet va: belaisvio statusas, visiA?kai nesuderinamas su jo prigimtimi. NetikAi??ta A?eimininko dukters Ernos meilAi?? jaunam belaisviui, ir dar vienas lAi??A?is besiformuojanA?ios pasaulAi??matos pavirA?iuje: pabAi??gti iA? nelaisvAi??s, parAi??pinusi kompasAi?? ir A?emAi??lapius, padeda ne kas nors, o ta pati Erna. Tai ypatingas momentas: poetas visAi?? gyvenimAi?? atsimins A?ios mergaitAi??s meilAi?? ir meilAi?? jai, bet niekaip kitaip nevadins, kaip tik ai??zprieA?o dukraai???. Vadinasi, ai??zprieA?oai??? sAi??vokos turinys iA?lieka nepakitAi??s, bet gilioji ai??i?? A?irdies ai??i?? patirtis jau neatskiriamai nutolsta nuo pilietiniA?, bendraA?mogiA?kA?jA? ir bet kokiA? kitokiA? A?sitikinimA?. Ir jau kartosis ai??i?? iki pat gyvenimo pabaigos: kario patirtis suformuos nekintamAi?? moralinA? poeto kodeksAi??, kuris toli graA?u ne visada pateisins kad ir to paties karo atsiminimus. Karas suformuos ir sutvirtins jo politinius, pilietinius A?sitikinimus, kuriuos nuosekliai griaus pokarinAi?? tikrovAi??. Tiesa, ne iA? karto, todAi??l A?ia reikia pasakyti, kad per savo netrumpAi?? gyvenimAi?? poetas turAi??jo sutapimo su savimi penkmetA?, penkmetA?, kai buvo galima kalbAi??ti taip, kaip galvoji, o elgtis taip, kaip kalbi. Ir tas penkmetis buvo jo darbo ai??zTarybinio RokiA?kioai??? redakcijoje metai. A?ia jis galAi??jo bAi??ti kovotojas, ir uA? tai niekas ne tik kad nebarAi??, bet netgi gyrAi?? (vAi??liau, kai poetas A?stos A? LKP, uA? tuos paA?ius dalykus bus skaudA?iai, o daA?nai dar ir klastingai baudA?iamas). A?ia jis galAi??jo bAi??ti visA? skriaudA?iamA? ir nesuprastA? A?moniA? uA?tarAi??jas, ir A? jo kritikAi?? laikraA?tyje, kad ir kaip keista, buvo atsiA?velgiama (vAi??liau tokios pastangos baigdavosi partiniais A?spAi??jimais, papeikimais ir kelionAi??mis A? vietos milicijos skyriA?). A?ia jis galAi??jo bAi??ti pats savimi, dainuoti kur norAi??jo, bendrauti su kuo norAi??jo, ir tai tik lAi??mAi?? jo legendos pradA?iAi??. VAi??liau uA? savo dainas jis bus metamas iA? darbo, o uA? vedybas ne su ta moterimi ai??i?? iA? partijos. Keista, kad A?io laikotarpio P. Ai??irvys niekur plaA?iau nereflektavo, neaptarAi??, juoba kad A?iAi??rint iA? tam tikros laiko distancijos akivaizdu, jog kito tokio laikotarpio jis jau niekur ir niekada nebeturAi??jo. Tiesa, vidinAi??s laisvAi??s, dvasinio komforto poA?iAi??riu buvo gal net sAi??kmingesniA? metA?, bet tada vidinAi?? laisvAi?? ir anas vidinis komfortas maitino jau tik pats save, mAi??gavosi tik pats savimi. O A?ia, RokiA?kyje, juo buvo galima naudotis dar ir kitA? labui dirbant, kitaip tariant, savo laisvAi?? derinant su atsakingomis pareigomis ir A?sipareigojimais visuomenei, kurios svarba ir reikA?me poetas anuomet dar tikAi??jo. Problemos prasidAi??jo, kai P. Ai??irvys buvo paskirtas PandAi??lio rajono laikraA?A?io ai??zSpalio pergalAi??ai??? redaktoriumi ir 1950 m. A?stojo A? LKP. IA? pradA?iA? jis ir A?ia bandAi?? perkelti savo ai??zrokiA?kietiA?kAi??jAi??ai??? patirtA?, bet iA?kart paaiA?kAi??jo, kad ir A?monAi??s A?ia kiti, ir laikas kitas. Svarbiausia, buvo radikaliai pasikeitusi ai??zvadovaujanA?ioji partijos linijaai???: ir laikraA?A?io temas, ir herojus rinko ne A?urnalistai, o partijos rajono komitetas, apraA?inAi??ti reikAi??jo ne konkreA?ius to komiteto posAi??dA?ius ir plenumus, o aukA?tesniosios valdA?ios potvarkius, kuriais remiantis tie posAi??dA?iai ir plenumai vykdavo. Redaktoriaus karjera P. Ai??irvio gyvenime baigAi??si audringai ir tragiA?kai. Po A?ios patirties poetas jau niekad nebebandys kam nors vadovauti, bet kartu ir nesutiks bAi??ti kieno nors vadovaujamas. GrieA?tai reglamentuoto darbo patirtis sustiprino A?gimtAi?? poeto nepriklausomumo, laisvAi??s pojAi??tA? ir, o tai ypaA? svarbu, jo poezijos gyvenimAi?? galutinai atskyrAi?? nuo paties poeto gyvenimo. VAi??liau jau niekad jo kAi??ryboje nebebus tokiA? konjunktAi??riniA?, ai??zuA?sakominiA?ai??? eilAi??raA?A?iA? santalkA?, apskritai iA? viso to, kas PandAi??ly paraA?yta, A? savo kAi??rybos aktyvAi?? jis pasiims vos kelis tekstus, o ir tuos vis dar perdirbinAi??s, perraA?inAi??s. IA?vada iki graudulio banali: karjeros prasme sAi??kmingiausias poeto gyvenimo laikotarpis buvo pats nesAi??kmingiausias, jei ne tragiA?kas, laikotarpis jo kAi??ryboje. PandAi??lio patirtis padAi??jo taA?kAi?? ir idAi??jinio poeto ai??zbrendimo istorijojeai???: buvAi??s A?sitikinAi??s komunistas iki gyvenimo galo liks tik formalus partijos narys, dar ir mokesA?io daA?niausiai nesumokantis. Ir partija jam bebus reikalinga tik tiek, kad partiniai funkcionieriai jo galutinai nesumurkdytA?, nesuA?lugdytA? (uA? tokias, kaip P. Ai??irvio, vieA?as kalbas A?monAi??s daA?nai atsidurdavo neaiA?kios paskirties ligoninAi??se, ir tuo jA? gyvenimas baigdavosi).

_______________________________

(1) Lipskis S. SpindAi??jo berA?as tolumoj… ai??i?? Vilnius: A?uvAi??dra, 2006. ai??i?? P. 188.

(2) Juozas Keliuotis apie raA?ytojus. IA? pokalbiA? su Vladu A?uku // Naujoji Romuva. ai??i?? 2010. ai??i?? Nr. 2. ai??i?? P. 102.

(3) Baltakis A. Nepaklusnus A?unytis. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1989. ai??i?? P. 113.

(4) Manau, kad… Pokalbiai su Tomu Venclova. ai??i?? Vilnius: Baltos lankos, 2000. ai??i?? P. 248.

(5) Kubilius V. DienoraA?A?iai. 1978ai??i??2004. ai??i?? Vilnius: LLTI, 2007. ai??i?? P. 20.

(6) Girdzijauskas J. LietuviA? eilAi??dara. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1979. ai??i?? P. 121.

(7) AreA?ka V. LietuviA? tarybinAi?? lyrika. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1983. ai??i?? P. 242.

(8) Ai??irvys P. Ir nusineA?Ai?? saulAi?? miA?kai. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1984. ai??i?? P. 42.

(9) Kol Nemunas bus… ai??i?? Vilnius: Pozicija, 1991. ai??i?? P. 181.

(10) Ten pat. ai??i?? P. 189.

(11) MAi??sA? jaunimas. ai??i?? 1939. ai??i?? Vasario 1ai??i??28. ai??i?? Cit. iA?: Lipskis S. SpindAi??jo berA?as tolumoj… ai??i??Ai??Ai?? P. 28ai??i??29.

(12) Krasauskas A. Kur iA?augo lietuviA?kas berA?as. ai??i?? Vilnius: Atkula, 2004. ai??i?? P. 65.

(13) StrielkAi??nas J. Metai su Paulium // Metai su Pauliumi. ai??i?? Vilnius: Lietuvos raA?ytojA? sAi??jungos leidykla, 2007. ai??i?? P. 88.

(14) A?r.: TarybinAi?? lietuviA? literatAi??ros kritika. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1980. ai??i?? P. 381ai??i??386.

(15) Ai??irvys P. A?ygio draugai. ai??i?? Vilnius: ValstybinAi?? groA?inAi??s literatAi??ros leidykla, 1954. ai??i?? P. 39.

(16) LietuviA? literatAi??ros istorija. ai??i?? T. II. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1982. ai??i?? P. 59.

(17) Sauka D. Tautosakos savitumas ir vertAi??. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1970. ai??i?? P. 47.

(18) Ai??irvys P. A?ygio draugai. ai??i?? P. 68.

(19) Kol Nemunas bus… ai??i?? P. 199.

(20) Nastopka K. IA?sprAi??stanti prasmAi??. ai??i?? Vilnius: Vaga, 1991. ai??i?? P. 292.

(21) Ten pat. ai??i?? P. 293.

(22) Kol Nemunas bus… ai??i?? P. 14.

(23) DaujotytAi?? V. Kas tu esi, eilAi??raA?ti? ai??i?? Vilnius: Vaga, 1980. ai??i?? P. 72.

(24) AreA?ka V. LietuviA? tarybinAi?? lyrika. ai??i?? P. 244ai??i??245.

(25) Manau, kad… Pokalbiai su Tomu Venclova. ai??i?? P. 212.

(26) Pikturna I. MAi??sA? namai ai??i?? po kepurAi??m // Kol Nemunas bus… ai??i?? P. 38.

(27) Baltakis A. Nepaklusnus A?unytis. ai??i?? P. 111.

(28) Ai??irvys P. Ir nusineA?Ai?? saulAi?? miA?kai. ai??i?? P. 248.

(29) Ten pat. ai??i?? P. 298.

(30) Noreika L. SudegAi??s, bet nepalAi??A?Ai??s // Kol Nemunas bus… ai??i?? P. 112.

(31) Baltakis A. Nepaklusnus A?unytis. ai??i?? P. 114.

(32) Krasauskas A. Kur iA?augo lietuviA?kas berA?as. ai??i?? P. 47.