IA?sisAi??musi architektAi??ra. Viskas jau pastatyta?

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: ArchitektAi??ra
AUTORIUS:Ai??Marek WarchoAi??
DATA: 2013-04

IA?sisAi??musi architektAi??ra. Viskas jau pastatyta?

Marek WarchoAi??

Venturi namas A?esnut Hile
Venturi namas A?esnut Hile

Ai??1

Terminas ai??ziA?sisAi??musi literatAi??ra”, kurA? pavartojo Johnas Barthas savo esAi?? tokiu pat pavadinimu, plaA?iai iA?garsAi??jo ir tapo patogiu pasiteisinimu daugeliui A?iuolaikiniA? raA?ytojA?, kurie gyvendami ir kurdami epochoje ai??zpo Kafkos” su praA?matnia dekadanso gaidele konstatuoja, kad viskas jau paraA?yta ai??i?? girdi, A?iandien jau neA?manoma sukurti naujA? A?edevrA?. Laikydami A?A? faktAi?? savo gyvenimo aksioma ir savo raA?ymo determinantu, jie nusimeta nuo sAi??A?inAi??s visas moralines naA?tas, nubruka A? stalA?ius idealizmAi?? ir senamadiA?kAi?? raA?ytojo paA?aukimAi?? ir kuria literatAi??rAi??, kuri yra kodA?, galvosAi??kiA?, elegantiA?kA? A?aradA? ir kultAi??riniA? rebusA? rinkinys ai??i?? taigi tiesiog intelektualA? A?aidimAi?? iA?rinktiesiems. Ir taip: vieni dAi??lioja savo romanus iA? citatA? ir nuorodA? A? klasikus, kiti priraA?o krAi??vAi?? nesunumeruotA? lapA?, o paskui sudAi??lioja juos atsitiktine tvarka, o dar kiti raA?o ilgas esAi?? apie tylAi?? nepriraA?ytA?, A?variA? puslapiA? forma.
TaA?iau Barthas, regis, tiki, kad yra tam tikrA? naujA? galimybiA?, kuriA? paradoksaliai teikia iA?sisAi??mimas ai??i?? kad ir kas tai bAi??tA? (kraA?tutinumo jausmas, abejonAi?? Galutiniu Sprendimu?). KalbAi??damas apie jas jis pirmiausia nurodo A? Jorge Luiso Borgeso kAi??rinius, kurie, daA?niausiai paraA?yti kaip trumpi neegzistuojanA?iA? literatAi??ros kAi??riniA? prieraA?ai, temiA?kai nurodantys A? kraA?tutinumAi?? ir liudijantys literatAi??ros kAi??rimo beprasmiA?kumAi??, patys tuo pat metu yra puikAi??s meno kAi??riniai, tobuli ir raA?ymo technikos, ir neaprAi??piamos konceptA? A?vairovAi??s poA?iAi??riu. O paties Bartho kAi??riniai, kaip jis sakAi??, yra ai??zromanai, imituojantys romanus, paraA?yti autoriaus, kuris imituoja autorius” ai??i?? senA?jA? literatAi??riniA? formA? komentarai arba parodijos.
ArchitektAi??ros srityje galima rasti daug analogijA? su Bartho ai??ziA?sisAi??musia literatAi??ra”. DidA?iAi??jAi?? savo gyvavimo laiko dalA? architektAi??ra iA? esmAi??s transformuodavo antikinius modelius ir pateikdavo juos naujame kontekste. Jeigu, pasak Charleso Jenckso, vieno iA? populiariausiA? Amerikoje architektAi??ros kritikA?, palyginsime architektoninius elementus su reikA?miniais elementais, iA? kuriA? susideda kalba, galAi??tume pasakyti, kad architektai visada tik iA? naujo interpretuodavo senus ir gerai A?inomus A?odA?ius, tokius kaip kolonos, sienos, sijos, langai, durys ir grindys. Vienu A?odA?iu: architektAi??ra visada buvo savotiA?ka pramoga paA?vAi??stiesiems, A?aidimas asociacijomis.
Klasikiniai graikA? architektAi??ros orderiai (dorAi??ninis, jonAi??nA?, Korinto) Romos imperijos laikais jau neteko savo reikA?mAi??s ir autoriteto, jie buvo iA?plAi??A?ti iA? kanoniniA? taisykliA? valdA?ios ai??i?? tam, kad Romos statybininkA? rankose taptA? repertuaru elementA?, kuriuos galima sudAi??lioti kaip tik patinka. Romos Koliziejus yra pavyzdys, kaip vienam pastatui statyti buvo be skrupulA? naudojamos formos, kurios Graikijoje vystAi??si iA?tisus A?imtmeA?ius ir niekada nepasirodydavo viena A?alia kitos, jau nekalbant apie tai, kad ten jos buvo skirtos pagarbiai apipavidalinti A?ventoves, dievA? buveines, o ne pasaulietiA?kas pramogA? ir iA?tvirkavimo A?ventyklas.
VAi??lesniais amA?iais architektoniniai A?odA?iai buvo nuolatos perkuriami, ir jA? reikA?mAi?? keitAi??si kur kas greiA?iau, negu bet kurios kalbos A?odA?iA?. PavyzdA?iui, baroko kolona ai??i?? elementas, visada iA?reikA?davAi??s konstrukcijos patikimumAi?? ir stabilumAi?? ai??i?? tapo kaA?kuo panaA?iu A? sulinkusA? nuo savo svorio stiebAi?? arba kaA?kokiAi?? neaiA?kios konsistencijos drebutienAi??.
Galiausiai atAi??jo ir toks laikas, kai dAi??l naujA? idAi??jA? trAi??kumo pradAi??jo atsirasti pastatA?, apgaulingai panaA?iA? A? ankstesniais amA?iais statytus objektus. Garsioji ParyAi??A?iaus Dievo Motinos katedra, kiekvienam A?inomas viduramA?iA? Europos architektAi??ros paminklas, iA? tikrA?jA? atsirado XIX a., sukurtas Viollet-le-Duco skriestuvu. Katedra, A?inoma, prisimena senA?jA? laikA? gotikAi??, taA?iau, kai jAi?? renovuoti Ai??mAi??si Viollet-le-Ducas, ji jau buvo A?ilagalvAi?? matrona, visa nusAi??ta baroko raupsA?, kurie uA?krAi??tAi?? iA? esmAi??s kiekvienAi?? viduramA?iA? gotA? rankA? kAi??rinA?. Taigi Viollet-le-Ducas negalAi??jo A?sivaizduoti, kaip iA? tikrA?jA? atrodAi?? originali katedra. TodAi??l jis negalAi??jo jos atkurti kaip Borgeso Pierre’as Menardas ai??zDon Kichoto”, bet jis galAi??jo paA?engti toliau…
Kas buvo Pierre’as Menardas? Kaip jau minAi??jau, jis buvo ai??zDon Kichoto” autorius, nors paraA?Ai?? jA? mAi??sA? laikais, iA? naujo sukurdamas tobulAi?? Cervanteso kAi??rinio kopijAi?? ai??i?? taA?iau suteikdamas jam naujAi?? reikA?mAi?? vien tuo faktu, kad sukAi??rAi?? jA? A?iandien. O Viollet-le-Ducas savojo Don Kichoto neklonavo, juk neturAi??jo prieA? akis originalo. TodAi??l MergelAi??s Marijos katedra ai??i?? daugiausia jo paties vaizduotAi??s kAi??rinys ai??i?? galbAi??t yra labiau gotiA?ka negu ji buvo ViduramA?iais.

Adolfo Looso suprojektuota ai??zChicago Tribuneai??? bAi??stinAi??
Adolfo Looso suprojektuota ai??zChicago Tribuneai??? bAi??stinAi??

Ai??Ar taip yra iA? tikrA?jA? ai??i?? palikime A?A? klausimAi?? gotikos gerbAi??jams ir A?inovams. Juk mums ai??i?? mAi??sA? sAi??monAi??je ai??i?? tai neturi didesnAi??s reikA?mAi??s. Gal tik jau nebeklajosime, kaip kadaise, tarp gotikiniA? kolonA?, ieA?kodami ant sudAi??lAi??jusiA? akmeniniA? sienA? uA?raA?A?, paraA?ytA? kupriaus Kvazimodo ranka. Vietoj to spAi??liosime, kuri iA? tAi??kstanA?iA? figAi??rA?, iA?raiA?ytA? ant katedros mAi??rA?, yra ironiA?kas Viollet-le-Duco autoportretas.

BAi??tent: ironiA?kas. Savo esAi?? Barthas sako: ai??zJei A?iandien bAi??tA? sukurta A?eA?toji Beethoveno simfonija, sako meninis poveikis bAi??tA? trikdantis, bet, A?inoma, poveikis toks nebAi??tA?, jeigu ji bAi??tA? sukurta ironiA?kai ir jeigu jAi?? sukurtA? kompozitorius, kuris suvokia, kur buvome ir kur esame dabar.”
Sunku be ironijos A?iAi??rAi??ti A? ai??zChicago Tribune” bAi??stinAi??s projektAi??, kurio autorius yra XX amA?iaus pradA?ios architektas Adolfas Loosas, nes A?is pastatas yra didA?iulAi??s, bet labai klasikinAi??s, atitinkanA?ios antikiniA? proporcijA? kanonAi??, dorAi??ninAi??s kolonos formos. Ai??i moderni ai??zA?eA?toji simfonija” netikAi??tai buvo iA?plAi??A?ta iA? savo originalaus architektoninio konteksto ir absurdiA?kai iA?didinta.
Dalis, iA?kelta A? visumos rangAi??…
Atskiras A?odis, paverstas iA?baigtu kAi??riniu…
Tai totalinAi?? procedAi??ra, taA?iau tuo pat metu paprastas ir suprantamas gestas. Ai??velniose vagutAi??se, kurios yra kanoniA?kas dorAi??niniA? kolonA? elementas, atsiranda eilAi??s langA?, apA?vieA?ianA?iA? biurA? patalpas, ir jeigu pridAi??sime prie to A?odA?iA? A?aismAi?? ai??i?? architektoninis stulpas ir laikraA?A?io stulpelis ai??i??Ai?? suvoksime A?iAi?? pompastiA?kAi?? formAi?? kaip didA?iulA? pokA?tAi??.

2

dilantin cani order on line.

Pirmojoje XX a. pusAi??je architektAi??ra bandAi?? nutraukti ryA?ius su savo istorija. Gryna, sterili, be dekoracijA? ir savaip graA?i modernistinAi?? architektAi??ra tapo vieninteliu privalomu modeliu. Ji tylAi??jo iA?kiliai ir kilniai, taip, kad buvo sunku suprasti: A?i tyla yra pradA?ios ar pabaigos A?enklas.
KraA?tutine modernizmo apraiA?ka buvo vadinamasis tarptautinis stilius, kuris po Antrojo pasaulinio karo uA?tvindAi?? pasaulA? vienalyte identiA?kA? plieno, stiklo ir betono dAi??A?iA? ai??i?? abstrakA?iA? kAi??nA?, atskirtA? nuo visuomenAi??s ir monotoniA?kA? (jA? pavainikiai vaikai yra gerai mums paA?A?stami blokiniai namai, neseniai aistringai iA?pieA?ti visomis vaivorykA?tAi??s spalvomis) ai??i?? mase.
Septintajame deA?imtmetyje JungtinAi??se Amerikos Valstijose gimAi?? architektAi??ra, kuri yra savotiA?ka reakcija A? tarptautinA? stiliA?, ir vienas iA? pagrindiniA? A?ios srovAi??s atstovA? buvo amerikieA?iA? architektas Robertas Venturi. Jis kritikavo modernizmo dAi??A?es uA? tai, kad jos neturi ai??zreikA?mAi??s ir dekoracijA?”, kad sAi??moningai atsiskyrAi?? nuo istorijos ir vartotojo, didA?iavosi savo pramoniniu sterilumu ir tenkino ambicijas architektA?-megalomanA?, kurie savo meniniuose sapnuose ieA?kojo idealiA?, universaliA? ir tobulA? formA?. O pirmiausia jis kritikavo formas uA? tai, kad jos neperteikAi?? jokios A?inios, nebandAi?? naudoti A?inomA? A?odA?iA?, tarsi apsimesdamos, kad be jA? nieko nAi??ra, niekada nebuvo ir niekada nebus.
Venturi ragino grA?A?ti prie istoriniA? architektoniniA? formA? ai??i?? siejamA? platesnio vartotojA? rato, turinA?iA? galiAi?? komunikuoti su A?iAi??rovu ir iA? istorinio konteksto kylanA?iAi?? reikA?mAi?? ai??i?? kalbos.
PostmodernistinAi??s architektAi??ros paminklu tapo namas A?esnut Hile, kurA? Venturi 1964 m. suprojektavo savo motinai. Svarbiausias pastato elementas yra fasadas, kuriam architektas suteikAi?? iA? kartono iA?pjautos ir prie likusios pastato dalies priklijuotos sienos ai??i?? tarytum didelio A?enklo, savarankiA?ko A?inios neA?Ai??jo ai??i??Ai?? formAi??. PrieA?ingai negu modernistiniai namai, kuriA? dAi??A?utAi??s formos niekuo ypatingu nesiskiria nuo kitA? pastatA?, A?is fasadas iA? tolo praneA?a: A?ia stovi namas. Jis yra supaprastintos, A?aismingos istoriniA? architektAi??ros formA?, kurios A?ia naudojamos ir kaip dekoracijos, ir kaip A?enklas, transformacijos rezultatas: kaip plyA?ys fasado vidury, signalizuojantis A?Ai??jimAi?? A? pastatAi?? ir papildomai akcentuotas A?velniai uA?brAi??A?tu lanku.
PostmodernistinAi?? architektAi??ra, iA?laisvinta nuo racionalizmo ir technologijA? dominavimo formos atA?vilgiu, su tiesiog iA?krypusiu pasimAi??gavimu puolAi?? semtis iA? istorijos A?vairiausiA? galimA? modeliA?, cituoti, komentuoti ir parodijuoti juos, nors visgi atrado garbingAi?? ir patogA? pasiteisinimAi?? ai??i?? kad visa tai daro siekdama bendrauti su vartotoju, tuo paprastu architektAi??ros A?iAi??rovu, kurA? modernizmo sienos ir statAi??s kampai iki A?iol ignoravo baltos.
Tarp naujosios architektAi??ros A?alininkA? atsirado vietos Robertui Gravesui, devintojo deA?imtmeA?io pradA?ioje suprojektavusiam Portlando miesto savivaldybAi??s pastatAi??. Ai??is objektas tapo vienu iA? labiausiai minimA? pavyzdA?iA? tos keistos architektAi??ros, A?iandien kelianA?ios architektams gana miA?rius jausmus. Ir A?ia ornamentas ir dekoracijos naudojamos praneA?ti apie pastato reikA?mAi?? miestui. AukA?tas postamentas, ant kurio stovi pastatas, didelAi??s girliandos motyvas, sukeliantis asociacijA? su iA?kilmingu pasveikinimu, dvi didA?iulAi??s kolonA? parafrazAi??s fasade ir apversta piramidAi?? virA? jA?, akcentuota spalvinga apdaila ai??i?? visa tai yra perkurti klasikinAi??s architektAi??ros A?odA?iai, su humoru ir gana A?taigiai panaudoti perteikti reikA?mAi??.
Sunku nustatyti, kiek architektams postmodernistams iA? tiesA? buvo svarbu perteikti A?iniAi?? ir kiek jA? pasirinkimAi?? lAi??mAi?? malonumas A?aisti forma, citatomis ir nuorodomis A? istorijAi??; A?is A?aidimas A?iek tiek primena romanus, sudAi??liotus iA? garsiA? literatAi??ros kAi??riniA? iA?traukA?. Kiek Piazza d’Italia Naujajame Orleane, kuriAi?? 1976 metais suprojektavo Charlesas Moore’as, yra praneA?imas miesto italA? bendruomenei ir kiek paprasA?iausiai A?aidimas,

Portlando miesto savivaldybAi??
Portlando miesto savivaldybAi??

Ai??Disney’aus dvasios humoro, iA?radingumo ir sAi??mojo proverA?is?

Visuma susideda iA? klasikinAi??s orderiA? architektAi??ros elementA?, sudurtA? vienas su kitu formA?, medA?iagA? ir spalvA? kakofonijoje. Akmuo ir metalas virsta vandeniu ir neoninAi??mis A?viesomis. Ant aikA?tAi??s pamato paA?erti fontano elementai susidAi??lioja A? ai??zItalijos batAi??”. Tradicinius architektAi??ros orderius Moore’as A?ia nesivarA?ydamas naudoja visai A?alia naujojo, jo paties iA?galvoto ai??zdelikatesinio” orderio, kuriame kolonA? kaklus apvynioja neono karoliai. Sekdamas senA?jA? viduramA?iA? meistrA? pavyzdA?iu, architektas net A?komponavo A?ia savo autoportretus vandens purkA?tuvA? pavidalu. Atrodo, kad vienoje vietoje surinkta viskas italiA?ka, A?skaitant Italijos A?emAi??lapA? ant pamato ir Romos Di Trevi fontano aidus. Tai nepretenzingas A?aidimas architektAi??ra, kuriAi?? kaA?kaip nepatogu bandyti apibrAi??A?ti tokiomis kategorijomis kaip ai??zgraA?u” ar ai??znegraA?u”.

3

Charlesas Jencksas knygoje ai??zPostmodernistinAi?? architektAi??ra”, toliau lygindamas architektAi??rAi?? su kalba, nagrinAi??ja sintaksAi??s, tai yra, gramatiniA? taisykliA?, reguliuojanA?iA? architektoniniA? A?odA?iA? tarpusavio ryA?ius, problemAi??.
GalbAi??t ai??ziA?sisAi??mimo architektAi??ra” prasideda tuo momentu, kai tos taisyklAi??s paA?eidA?iamos be jokios konkreA?ios prieA?asties, vien tik siekiant padaryti A?spAi??dA?, patraukti dAi??mesA?? Sunku atrasti kitokiAi?? jA? paA?eidimo prieA?astA?, kai matome pastatus, kuriuos aA?tuntajame deA?imtmetyje prekybos namA? tinklui BEST suprojektavo Jamesas Winesas ir grupAi?? SITE. Tai architektAi??ra, kurios sienos trAi??kinAi??ja, prasiskiria, fasadai iA?silenkia, o prie griAi??vanA?iA? sienA? guli krAi??vos plytA?. Tai architektAi??ra, kuri, regis, akivaizdA?iausiai patvirtina A?iAi?? banaliAi?? nuomonAi?? ai??i?? kad viskas jau pastatyta.
TiesAi?? sakant, galima suvokti A?iAi?? architektAi??rAi?? kaip gana A?domA? A?aidimAi?? A? netikAi??tumAi?? ai??i?? A?aidimAi??, kuriame dalyvauja prekybos centrA? BEST klientai, kurie apsipirkdami A?sitikina, kad gyvena yranA?iame, atgrasiame, bet labai juokingame pasaulyje.
Taip bekeliaudami mes A?A?engiame A? architektAi??ros, kuri 1988 m. Philipo Johnsono Niujorko modernaus meno muziejaus (MoMA) surengtoje parodoje pavadinta dekonstrukcionizmo architektAi??ra, A?emAi??. Vienas iA? A?ymiausiA? dekonstrukcionizmo architektAi??ros atstovA? yra amerikietis Peteris Eisenmanas.
Jo kAi??ryba tam tikru aspektu yra prieA?inga Moore’o ir Venturi kAi??rybai: pastarieji iA?tirpindavo architektAi??rAi?? simboliA?, alegorijA? ir istoriniA? nuorodA? gausybAi??je, o Eisenmanas vesdavo savo kAi??rinius iki abstraktaus formalizmo ribA?, A?aisdamas ne architektAi??ros istorija, bet paA?ia jos sintakse; tam tikrais akivaizdA?iais principais, kuriais vadovaujasi statymo menas. PaprasA?iau sakant, tirdavo, kas atsitiks, jeigu architektAi??ra pradAi??s paA?eidinAi??ti pagrindines savo paA?ios gramatikos taisykles taip, kaip poezija paA?eidA?ia kalbos taisykles ai??i??Ai?? kas atsitiks, jeigu architektoniniai elementai, kurie turAi??tA? bAi??ti atitinkamoje sakinio vietoje, bus iA? jo iA?imti, apversti ant A?ono, pakeisti visiA?kai kitais elementais. Kas bus, jeigu kolona apsivers ant A?ono, taps baliustrada, o pertrauka po jos bus pakeista, pavyzdA?iui, kanalizacijos vamzdA?iu arba liks tik skylAi??.
Venturi iA?raA?ydavo fasadAi?? plaA?iajai visuomenei reikA?mingais simboliais, o Eisenmanas manipuliavo kiekvienu pastato fragmentu kaip autonomine sistema. Projektavo savo namus abstrakA?iA? diagramA? arba vienas ant kito uA?dedamA? tinkleliA? metodu, kuriuos sudurdavo vienAi?? su kitu, o paskui palaipsniui perkurdavo. Taip atsirasdavo iA? esmAi??s pastatas-dAi??lionAi??, tam tikrA? architektoniniA? A?achmatA? rezultatas ai??i?? A?A? metodAi?? sunku atkurti tik A?iAi??rint A? pastatAi?? ar net vaikA?tant viduje, bet jis gundo ir vilioja A?aisti analitinA? A?aidimAi??. PavyzdA?iui, kolonos galAi??jo fiziA?kai bAi??ti ir atlikti savo tikrAi??jAi?? konstrukcinAi?? ir statybinAi?? funkcijAi??, galAi??jo bAi??ti tiesiog dekoracija arba tik sugestija abstrakA?ioje tinklo sistemoje. Tuomet tokios nesanA?ios kolonos (arba, veikiau, kolonA? negatyvai) egzistavo kaip staA?iakampAi??s iA?pjovos lubose ir grindyse. Tokio pobAi??dA?io procedAi??ros gali bAi??ti suvokiamos kaip savotiA?ka ironija ir pokA?tas, taA?iau taip pat kartais gali kelti siaubAi?? ai??i??Ai?? kai viena iA? A?iA? neegzistuojanA?iA? kolonA? pasirodo kaip plyA?ys, einantis per lubas ir grindis, ir perveria sutuoktiniA? lovAi??, dalydama jAi?? pusiau ir atverdama gyvenamAi??jA? kambarA? apaA?ioje.
Peterio Eisenmano architektAi??ra visiA?kai ignoruoja visus istorinius modelius, nes Eisenmanas istorijoje nemato atskaitos taA?ko; prieA?ingai negu Moore’as ir Venturi, jis neA?A?velgia joje reikA?miA? A?altinio. Jis veikia paA?ios architektAi??ros sferoje, griaudamas architektoniniA? sintaksAi??s taisykliA? prasmAi?? arba nuolat naujai jas apibrAi??A?damas. Taip pat savo pastatus traktavo ir architektai, kuriA? kAi??rinius Philipas Johnsonas Niujorko modernaus meno muziejuje A?metAi?? A? stalA?iA?, paA?ymAi??tu uA?raA?u ai??zdekonstruktyvizmo architektAi??ra”.
Ai??ie menininkai A?kvAi??pimo savo kAi??rybai didA?iAi??ja dalimi sAi??mAi??si iA? Jaques’o Derridos raA?tA?. Savo darbuose jis nuosekliai paA?eisdavo architektoninAi??s sintaksAi??s taisykles, trynAi?? ribas ir A?vairiais bAi??dais desperatiA?kai atkakliai bandAi?? iA?reikA?ti nutrAi??kstamumAi??, fragmentacijAi?? ir netikrumAi??. DAi??l to jA? sukurti pastatai primena Johno Cage’o muzikAi??, kupinAi?? keistA? konsteliacijA?, garsA?, nesusidedanA?iA? A? klasikinio supratimo kompozicijAi?? ar melodijAi??.
Vienas iA? tokiA? bandymA? perA?engti architektoninio apipavidalinimo ribas yra iA? Irako kilusios Zaha Hadid pastatas ai??i??Ai?? gaisrininkA? bAi??stinAi?? Veilyje prie Reino, pastatyta 1994 m. SusidAi??rAi?? su tokia architektAi??ra, tampame liudytojais, kaip tradicinis pastatas ai??i?? su sienomis ir stogu, skirianA?iais vidA? nuo iA?orAi??s ai??i?? virsta skulptAi??ra, kurioje sudurtos viena su kita perstumdytos plokA?tumos uA?trina ribas tarp to, kas buvo sienos, grindys ir stogas. DramatiA?kai iA?ryA?kinta betono plokA?tAi?? virA? A?Ai??jimo, paremta kreivais stulpais, prieA?taraujanA?iais konstrukciniam protui, kelia nerimAi?? ir baimAi??, panaA?iai kaip nesanti kolona, dalijanti sutuoktiniA? lovAi?? viename iA? Eisenmano namA?. Vieniems tai yra A?spAi??dingas A?aidimas architektoniniais A?odA?iais, kitiems tik grynai formalus, epatuojantis veiksmas, be jokios prieA?asties griaunantis nustatytAi?? architektoninAi?? sintaksAi?? ir nesuteikiantis prasmAi??s, o tik sukeliantis netikrumo, nestabilumo, konflikto A?spAi??dA? ir baimAi??.

no prescription seroquel. Piazza dai??i??Italia Naujajame Orleane
Piazza dai??i??Italia Naujajame Orleane

Ai??4

BretanAi??je, paslAi??ptas PrancAi??zijos kaimo kraA?tovaizdyje, stovi vieno iA? garsiausiA? pastaraisiais metais prancAi??zA? architekto Dominique Perrault namas. Ai??is pastatas, vadinamas Villa One, yra visiA?kai A?vilktas A? A?laitAi?? ir slepiasi nuo akies tarp kalvA? ir krAi??mynA?.
Perrault savo projektuose daA?nai pasitelkia mAi??gstamAi?? architektAi??ros buvimo ir nebuvimo koncepcijAi??, suvokiamAi?? ir konceptualiai, ir jusliA?kai: jis mAi??gsta atrasti ir naudoti tokias priemones ir materialinius sprendimus, kurie leidA?ia iA?tirpdyti pastatAi?? aplinkoje, sulieti su ja ai??i?? tiesiog pradanginti. Villa One yra kaip tik toks ai??i?? nesanti Eisenmano kolona transformuota A? nesantA? namAi??. Jis atskleidA?ia savo miglotAi?? buvimAi?? tik vienu fasadu, visiA?kai uA?stiklintu, nematomu iA? tolo, galima sakyti ai??i?? dematerializuotu.
Ir kas gali aiA?kiau liudyti apie architektAi??ros iA?sisAi??mimAi?? negu faktas, kad kai kurie architektai visAi?? savo kAi??rybinAi?? energijAi?? ir visAi?? savo laikAi?? skiria kurti pastatui, kurio tiesiog nesimatys?

www.polityka.pl/spoleczenstwo/niezbednikinteligenta/216109,1,wszystko-juz-zbudowano.read

IA? lenkA? kalbos vertAi??Ai??Vitalijus Ai??arkovas

GaisrininkA? bAi??stinAi?? Veilyje prie Reino
GaisrininkA? bAi??stinAi?? Veilyje prie Reino