IA?tariame valstybAi??

A?URNALAS: NAUJASIS A?IDINYS-AIDAI TEMA: Politika AUTORIUS:Ai??Justinas DementaviA?ius DATA: 2013-06

IA?tariameAi??valstybAi??

Justinas DementaviA?ius

Daukanto politinAi??s minties A?trichai

IA? pradA?iA? leisiu sau perfrazuoti nemenkAi?? Pierro Manent studijos A?mogaus miestas iA?traukAi??. Tiesa, pagrindinis klausimas turAi??tA? bAi??ti nukreiptas ne A? A?iuolaikinA? A?mogA?, bet A? politikAi??. Taigi kAi?? iA? tikrA?jA? mes norime A?iandien pasakyti A?odA?iu politika? Apie kAi?? kalbame, nusakydami politinius principus ar studijuodami politikos mokslus, kritikuodami jos prigimtA? ir norAi??dami jAi?? keisti? Mes ne tik neturime aiA?kaus atsakymo A? A?A? klausimAi??, bet ir neA?inome, kuria kryptimi ir kaip tai tirti. A?inoma, Politikos pilna kalba ir raA?tija; tiesAi?? pasakius, lietuviai A?iandien atrodo tik milA?iniA?ka burna, pompastiA?kai ir be paliovos kartojanti Politikos vardAi??. Bet ar A?sijautusi skanduoti ar burnoti A?A? A?odA? ji pasidomi, kAi?? A?lovina ar smerkia? Anaiptol. Be abejo, vienas kitas nori tai iA?siaiA?kinti, taA?iau kaip? A?inoma, jie dA?iaugiasi, kad demokratinAi?? santvarka suteikia pilieA?iui laisvAi?? manyti apie politikAi?? kAi?? nori, bet jie tikrai nerauda, kad filosofija savo paveikiausiomis formomis iA? esmAi??s nusigrAi??A?Ai?? nuo A?io klausimo. Taigi paklauskime iA? naujo, kokia yra politikos reikA?mAi?? ir prasmAi???

BAi??tA? kiek per drAi??su atsakinAi??ti A? A?iuos klausimus taip, lyg A? Lietuvos vieA?Ai??jAi?? erdvAi?? bAi??tA? grAi??A?inama politinAi?? filosofija. Ai??ios apybraiA?os uA?duotis kur kas kuklesnAi??, tegul ir ne maA?iau intriguojanti: suvokti vienAi?? politikos dimensijA? ai??i?? valstybAi??. TiesAi?? pasakius, A?iuolaikiniai A?odynai ir enciklopedijos gana nesunkiai gali pasiAi??lyti paprastAi?? ir, rodos, A?tikinamAi?? atsakymAi??, kurA? ir pats kartojau nuo mokyklinio Gedimino Vitkaus politologijos vadovAi??lio skaitymo: tai A?moniA? politinAi?? organizacija apibrAi??A?toje teritorijoje, kuriai bAi??dinga suvereni valdA?ia. Ai??io paprasto burtaA?odA?io pakanka gauti papildomAi?? balAi?? per istorijos egzaminAi?? atsakinAi??jant politologinius klausimus. TaA?iau A?i frazAi?? taip ir lieka abstrakA?ia formule, kol nepradedame klausti: kAi?? reiA?kia suverenitetas ir kas jA? A?kAi??nija? Kas apibrAi??A?ia gyventojus ir koks jA? santykis su suverenu? KAi?? pasako A?is nepaliaujamai kartojamas A?odis ai??zpolitinisai???? Arba, kiek arA?iau A?mogaus, koks A?io abstraktaus apibrAi??A?imo santykis su manimi, asmeniu, pilieA?iu?

ValstybAi??s samprata, nurodydama ir politikos vietAi??, ir jos iA?raiA?kos formas, ir politinAi??s veiklos subjektus, apima ir politinA? mAi??stymAi??. Taigi nagrinAi??jant valstybAi??s sampratAi??, jos A?prasminimAi?? kasdienybAi??je, verta ir prasminga paA?velgti A? lietuviA?kAi?? politinA? mintijimAi?? ir jo istorijAi??. Tai ne tiek filosofinis, kiek istorinis ar A?inojimo sociologijos klausimas ai??i?? kaip ir kAi?? mes iA?mokome kalbAi??ti politiA?kai, apie valstybAi??. Kol kas A?A? A?inojimAi?? vadinkime moderniu ir lietuviA?ku, neteikdami daug reikA?mAi??s tokiA? epitetA? turiniui ir problematikai. Taigi dar kartAi??: kada ir kodAi??l pradAi??ta kalbAi??ti apie valstybAi?? ir kAi?? norima pasakyti A?ia sAi??voka?

Taip uA?duodant klausimAi?? iA?kart galima pristatyti pagAi??rindinA? A?io straipsnio herojA? ai??i?? SimonAi?? DaukantAi??. NAi??ra abejoniA?, kad bAi??tent jis lietuvius pradAi??jo pratinti tarti A?odA? valstybAi??. TaA?iau jo kaip lietuviA?kos istoriografijos pradininko ir A?takingo intelektualo nuopelnas kur kas didesnis. Jis ne tik iA?mokAi?? naujA? A?odA?iA?, bet ir kartu su jais lietuviA? muA?ikus mokAi?? mAi??styti politiA?kai. Ai??iuo atveju kalbama ne tiek apie ai??zliaudies virtimAi?? tautaai??? (neaiA?kus A?mogiA?kasis substratas pradeda tapatintis su apibrAi??A?tomis kultAi??rinAi??mis vertybAi??mis), kiek veikiau apie Ai??kininkA? tapimAi?? pilieA?iais (greta pamAi??stymA? kaip geriau auginti bites, vaismedA?ius ar apynius atsiranda erdvAi?? kalbAi??ti apie tai, koks yra ir galAi??tA? bAi??ti A?mogaus santykis su valdA?ios institucijomis). Tiesa, nereikia turAi??ti iliuzijA? ai??i?? Daukantas nebuvo filosofas ir nesiekAi?? sukurti savarankiA?kos politinAi??s minties sistemos. TaA?iau jis tikrai rAi??mAi??si pasaulAi??A?iAi??rine koncepcija, kuri buvo prieinama XIX a. pradA?ios lietuviA?kai inteligentijai ir perteikAi?? tam tikro A?iAi??rAi??jimo A? socialinAi?? tikrovAi?? perspektyvAi??.

Ai??iAi?? daukantiA?kAi?? politinio mAi??stymo formAi?? gana drAi??siai galima pavadinti novatoriA?ka. Kaip Kristijonas Donelaitis parodAi??, kad lietuviA?kai galima kurti groA?inius kAi??rinius, taip ir Daukantas parodAi??, kad lietuviA?kai galima kurti mokslinius veikalus. Nors A?ie kAi??riniai nAi??ra iA?skirtiniai to meto intelektiniame kontekste, bet juose bene pirmAi?? kartAi?? galime iA?girsti bandymus kalbAi??ti apie socialinAi?? ir politinAi?? tvarkAi?? kalba, potencialiai suprantama kiekvienam skaitanA?iam lietuviA?kai. Tad A?i studija veikiausiai apie mus ai??i?? kaip mes iA?mokome galvoti apie politikAi?? taip, kaip galvojame.

Ai??A?anginAi??s pastabos: LietuviA?kos politijos sAi??vokos

Vienas faktA?, kurA? bAi??tinai paminAi??s daA?nas lietuvis, bandydamas (su pasididA?iavimu) pristatyti lietuviA?kumAi?? svetimA?aliui (ypaA? europieA?iui), yra tai, kad lietuviA? kalba yra maA?iausiai nutolusi nuo indoeuropieA?iA? prokalbAi??s ir seniausia Europoje. Net jei pripaA?intume nuo Daukanto kartojamAi?? mitAi??, kad pirmieji Europoje prabilo lietuviai, negalima nutylAi??ti to, jog iki pat XIXAi??a., geriausiu atveju, su iA?lygomis, iki XVI a., lietuviA? kalba pirmiausia buvo asmeninAi??s buities, bet ne politinAi??s bAi??ties kalba. Tuo metu neabejotinai bAi??ta A?odA?iA? apibAi??dinanA?iA? asmeninA? gyvenimAi??, darbus ir A?ventes, bet slaviA?kA? ir germaniA?kA? skoliniA?, apibrAi??A?ianA?iA? politinius fenomenus, mastai rodo, kad politinAi?? savivoka buvo perimta iA? kitA?, pirmiausia krikA?A?ioniA?kA?jA? (plg. mongolA? totoriA? A?takAi?? rusams), kaimynA?. ai??zPolitinAi?? savivokaai??? reiA?kia tapatinimAi??si su tam tikra politine tvarka ir bendAi??ruomene, politija. Ai??is tapatinimasis nusako specifinA? asmens ir valdA?ios santykA?, bendruomenAi??s valdymo(si) principus ir kyla iA? turimos socialinio pasaulio interpretacijos. Ai??iuo atveju lietuviA?kai galima mAi??styti keliomis prasmAi??mis. Etnolingvistine prasme lietuviA?kumas yra forma, konkreti vartojama kalba; pilietine lietuviA?kumas yra turinys, iA?skirtinAi??s A?ia paA?ios idAi??jos, nesvarbu, kokia kalba pateikiamos. Tik XIX a. pabaigoje galime kalbAi??ti apie sAi??moningus bandymus A?iuos du lietuviA?kumo modusus susieti, tikint, kad iA?skirtinAi?? kalba formuoja iA?skirtinAi?? socialinAi?? tikrovAi?? ir, atvirkA?A?iai, pati socialinAi?? tikrovAi?? yra tiek autentiA?ka, kiek gali bAi??ti iA?sakyta iA?skirtine kalba.

Ai??iame kontekste Daukanto pasiAi??lyti lietuviA?kieji politijos, politinAi??s sanklodos, konceptualizavimo bAi??dai yra specifiniai, bet ne unikalAi??s. SAi??lyginai galima iA?skirti du bAi??dus moderniai politijai nusakyti ai??i?? vakarA? europietiA?kAi??jA? ir rytA? europietiA?kAi??jA?. Pirmasis politijAi?? nusako kaip bAi??klAi?? ir kyla iA? lotyniA?kojo status (bAi??klAi??,Ai??ai??i?? plg. angl. state, pranc. ??tat, isp. estado, vok. Staat ir pan.). Tik Renesanso ir Reformacijos raA?tijoje aptinkamos maA?iausiai trys naujos state prasmAi??s: a) kaip teisinis santykis tarp skirtingA? subjektA? (karaliaus, luomA? ir pan.); b)Ai??kaip politinAi??s bendrijos valdymo forma (karalystAi??, kunigaikA?tystAi??, respublika), kitaip sakant, reA?imas; c) kaip bendruomenAi??s tvarka ar tiesiog socialinAi?? bAi??klAi??. Toks prasmiA? skirtingumas neturAi??tA? stebintiAi??ai??i?? paprasA?iausiai sAi??voka buvo vartojama kaip papildoma, padedanti iA?skleisti kur kas svarbesnes sAi??vokas: respubAi??lica, imperium, regnum ir kt. Taigi ankstesnioji state samprata netinka moderniai valstybei, kuri siejama su valdanA?iuoju aparatu apibrAi??A?toje teritorijoje. Tik kartu su moderniAi??ja politine teorija, pirmiausia su Niccolo Machiavelli ir Thomasu Hobbesu, state pradedamas suprasti kaip savarankiA?kas politinis subAi??jektas, moderni valstybAi??1.

RytA? europietiA?kosios politijos sAi??vokos susidarAi?? kiek kitaip. Lietuvai aktualiausios dvi tradicijos, kuriose A?sitvirtino gana panaA?us politijos apibrAi??A?imo principas, ai??i?? lenkiA?koji ir rusiA?koji. IlgAi?? laikAi?? pagrindinis lenkA? A?ios srities terminas buvo rzeczpospolita (respublika), kuri viename A?takingiausiA? to meto veikalA? ai??i?? Andrzejaus Frycziaus Modrzewskio Apie respublikos pataisymAi?? ai??i?? net buvo apibrAi??A?iama panaA?iai, kaip dabar bandytume apibrAi??A?ti valstybAi??: ai??zsAi??junga A?moniA? liaudies, susieta bendra teise, susiejanA?ia daugelA? kaimynA?, geram ir laimingam gyvenimui sukurtaai???2. TaA?iau nuo XVIIIai??i??XIXAi??a. A?sitvirtino paAi??stwo terminas. EtimologiA?kai A?is A?odis kilo iA? A?odA?io pan (atitinkamai lietuviA?kai ai??i?? vieA?pats) ir yra bAi??dingas tik VakarA? slavams. Pan anksA?iau buvo suprantamas kaip tas, kuris gali rinkti mokesA?ius, ir siejama su dominavimo, dominium, veiksmu3. PanaA?ios iA?vados darytinos apie rusiA?kAi?? gosudarstvo terminAi??. Pasak Olego Charchordino, ai??zpagrindinis rusiA?kas terminas valstybei nusakyti, gosudarstvo, kilAi??s iA? gosudarai??? ai??i?? reiA?kiantis valdovAi?? ar namA? Ai??kio A?eimininkAi??, taip tapdamas akivaizdA?iu lotyniA?kojo dominus ekvivalentu. [...] Senieji slavai turAi??jo A?odA? gospodarai???, siejamAi?? su gospod arba gospodin, reiA?kiantA? ai??znamA? Ai??kio galvAi??, nuosavybAi??s turAi??tojAi??ai???4.

Ai??iame kontekste bandymai lietuviA?kai konceptualizuoti politijAi?? yra neatsiejami nuo ai??zrytA? slaviA?kosiosai??? A?takos, kuri turAi??tA? bAi??ti matoma tuometiniame katalikiA?kos Europos politinAi??s minties kontekste. A?iAi??rint A? ankstyvuosius lietuviA?kus raA?tijos paminklus, galima iA?skirti keletAi?? bAi??dA? lietuviA?kai kalbAi??ti apie Lietuvos politinAi?? bAi??klAi??, kuriuos gana lengva susieti su A?inomomis politinAi??mis koncepcijomis. Pirmoji jA? gali bAi??ti vieA?patystAi??, tapatinama su imperija. Konstantino Sirvydo A?odyne Dictionarium trium linguarum (1620), kuriame ieA?komi arba kuriami lietuviA?ki lotyniA?kA? bei lenkiA?kA? A?odA?iA? atitikmenys, vartojami semantiA?kai artimi walditoias bei vieA?pats, kalbant apie valdantA?jA? subjektAi?? (lot. imperator, dominus, gubernator), ir waldzioimas bei vieA?patystAi?? (lot. imeprium, regnum), kalbant apie politijAi??5. Svarbu pabrAi??A?ti, kad valdA?iojimo daryba nurodo procesAi?? ai??i?? tai iA? valdanA?iojo subjekto (valdytojo) kylantis veiksmas. PanaA?iai ir su vieA?patystAi??s sAi??vokaAi??ai??i?? ji kilo ir konotuoja su veiksmaA?odA?iu vieA?patauti. (Tiesa, A?ia paA?ymAi??tinas svarbus skirtumas ai??i?? sAi??voka vieA?pats gana glaudA?iai susijusi su sakraliu A?odynu ir iA?reiA?kia Dievo asmenA?. TodAi??l potencialiai jos normatyvinis krAi??vis buvo kur kas didesnis: net jei vieA?pats (arba imperatorius) yra pasaulietinAi??s valdA?ios atstovas, jis reprezentuoja universaliAi?? dieviA?kAi??jAi?? tvarkAi?? ir turAi??tA? bAi??ti jai pavaldus6.) VieA?patystAi?? kaip pirmiausia susijusiAi?? su valdymo procesu kategorijAi?? leidA?ia interpretuoti ir ankstyvieji lietuviA?ai??i??vokieA?iA? A?odynai, kuriuose kaip vieA?patystAi??s sinonimai politijai A?prasminti minimi vieA?patavimas, karalystAi??, ponystAi??s, waldanija (visi terminai vokiA?kai verA?iami Herrschaft)7.

Kur kas populiaresnAi??s sAi??vokos politijai nusakyti buvo karalystAi?? ir kunigaikA?tystAi??. Jos sutinkamos Sirvydo A?odyne, gana daA?nos ir kituose ankstyvuosiuose lietuviA? raA?tijos paminkluose. IA?reikA?damos tam tikrAi?? bAi??klAi?? jos taip pat suponuoja aiA?kiAi?? reA?imo prigimtA? ai??i?? tai monarchinAi??s valstybAi??s, kur esama vieno valstybAi??s vadovo, karaliaus arba kunigaikA?A?io. Kitaip sakant, nors naudojami skirtingi lotyniA?kA? A?odA?iA? atitikmenys (rex ir dux), taA?iau jie A?prasmina panaA?iAi?? politinAi?? tvarkAi??8: politijos subordinacijAi?? vienam valdanA?iajam asmeniui, kuris ir gali iA?reikA?ti bei A?prasminti jos bAi??tA?, t. y. ir karalystAi??, ir kunigaikA?tystAi?? gali bAi??ti A?kAi??nyta tik per konkretA? politinA? subjektAi??. Ai??ia prasme bAi??tent (a)Ai??politijos kaip santykio tarp subjektA? samprata ir (b) jos subordinacija aiA?kiai A?asmenintam politiniam valdovui daro A?ias dvi sAi??vokas artimas imperijos/vieA?patystAi??s sAi??vokai.

TreA?ioji sAi??vokA? grupAi?? politijai apibAi??dinti ai??i?? konkreA?ias vietas nurodanA?ios sAi??vokos, tokios kaip A?emAi??, kraA?tas, A?alis ir iA? dalies tAi??vynAi??9. Pirmosios trys ne tik A?enklina tam tikrAi?? geografinA? vienetAi??, bet ir gali tapti politijos raiA?kos erdve. TAi??vynAi??s (tAi??viA?kAi??s, tAi??vonijos) sAi??voka yra iA? dalies panaA?i dAi??l aiA?kiai iA?reiA?kiamo subjekto ir geografinAi??s aplinkos ryA?io. Jei pirmAi??sias tris sAi??vokas galima suprasti kaip sinonimus, tai tAi??vynAi??s (Sirvydo A?odyne ai??i?? tAi??vykA?A?ia) sAi??voka ir samprata yra kiek sudAi??tingesnAi??, mat santykis su ja yra subjektyvus ir emocinis, ji vartojama kur kas jausmingiau10. Kaip ir lotyniA?ko (patria) ar lenkiA?ko (ojczyzna) atitikmenys, tAi??vynAi?? A?enklina santykA? su A?eima ir gimine iA? tAi??viA?kos pusAi??s. Ai??itaip formuojamas ryA?ys su vieta, kurioje gimta, ir ji traktuojama kaip paveldo objektas. Kita vertus, tai ne tik subjektyvi priklausymo A?emei jausena, bet neretai ir specifinAi??s bendruomeninAi??s tvarkos apibrAi??A?tis. TurAi??ti tAi??vynAi?? reiA?kia priklausyti bendruomenei, kuri kuria iA?skirtinAi?? gyvenimo tvarkAi??. Kitaip sakant, politinAi?? savivoka A?ia yra susijusi su tam tikru A?sipareigojimu konkreA?iai vietai ir jos gyvenimo bAi??dui11.

Galiausiai ketvirtas galimas politijos apibrAi??A?imas gali bAi??ti Sirvydo pasiAi??lytas lietuviA?kasis respublikos atitikAi??muo ai??i?? bindrystAi??, visiA?kystAi?? arba visatinAi??. Daugiausia dAi??mesio ankstyvajai LDK respublikonizmo tradicijai savo tekstuose yra skyrAi??s (ir vis dar skiria) Darius Kuolys. Viena pagrindiniA? jo studijA? minA?iA? ai??i?? respublikinAi?? tradicija esanti neatskiriama LDK bajorijos politinAi??s savivokos dalis. Pats respublikonizmas A?iuo atveju interpretuojamas gana plaA?iai: tai ir bajoriA?kos laisvAi??s (galimybAi?? dalyvauti politinAi??s bendruomenAi??s gyvenime), ir rinkimA? teisAi??, ir pareiga ginti politinAi?? bendruomenAi??. Ai??iai sAi??vokai suteikiamos prasmAi??s nepaprastai varijuoja ai??i?? nuo valdymo sistemos iki politinAi??s bendruomenAi??s apskritai. PanaA?ias iA?vadas daro ir lenkiA?koji istoriografija12. Paprastai nurodoma, kad AbiejA? TautA? Respublikoje (ATR) respublikos samprata labai skirtinga, taA?iau viena daA?niausiA? buvo respublikos kaip politijosAi??ai??i?? konkAi??reA?ios gyvenamosios erdvAi??s ai??i?? interpretacija. Sirvydo A?odA?iA? daryba taip pat neleidA?ia kalbAi??ti apie gerAi?? ir steigtinAi?? valdymAi??, taigi respublika nAi??ra normatyvinis geros politijos apibrAi??A?imas, iA?skirtinAi?? valdymo sistema. Tai principas, nurodantis A? bendrabAi??vA?, bendros politinAi??s tikrovAi??s kAi??rimAi??, kuris yra natAi??ralus A?mogiA?kai prigimA?iai. Kiti du vertiniai (visatinAi?? ir visiA?kystAi??) net nurodo visa kAi?? aprAi??piantA? politijos pobAi??dA? ir potencialiai gali bAi??ti pritaikyti bet kuriai politinei tvarkai.

Taigi greta A?prastA? teiginiA? apie iA?skirtinAi?? Lietuvos bajorA? politinAi?? savivokAi??, galbAi??t galima nedrAi??siai matyti pastangas apie Lietuvos ar bet kuriAi?? kitAi?? politijAi?? kalbAi??ti lietuviA?kai. KaA?in ar tai ai??zparapinisai??? uA?sispyrimas, gal kaip tik veikiau demokratizuojantis (politinAi??s idAi??jos iA?reiA?kiamos suprantamai visiems lietuviakalbiams) ir kultAi??riA?kai pagrA?stas (sAi??vokA? kAi??rimas, naujA? idAi??jA? perAi??mimas rodo polinkA? A?engti pirmose gretose) uA?mojis. Ai??sisAi??monintas politinis procesas tampa lietuviA?kos pasaulAi??vokos dalimi, taA?iau prireikAi?? dar keliA? A?imtmeA?iA?, kad A?ios pasaulAi??vokos apmatai pradAi??tA? turAi??ti realiA? pasekmiA?.

Daukanto pasirinkimai

Jau minAi??ta, kad bAi??tent Daukanto raA?tuose pirmAi?? kartAi?? uA?fiksuota valstybAi??s sAi??voka. Veikiausiai tai buvo gana sAi??moningas apsisprendimas, kurA? lAi??mAi?? noras labiau sulietuvinti lietuviA? kalbAi??. Kaip raA?Ai?? pats Daukantas Pasakojimo apie veikalus lietuviA? tautos senovAi??je prakalboje: ai??zA?odA?ius svetimus, A?simaiA?iusius A? mAi??sA? kalbAi??, iA?meA?iau, o A? jA? vietas tikrus lietuviA?kus A?odA?ius pastaA?iauai???13. Neabejotina, kad ankstesnAi??s politijAi?? A?prasminanA?ios sAi??vokos paA?iam Daukantui buvo A?inomosAi??ai??i?? savo bibliotekoje jis turAi??jo ne tik Kristijono Gotlybo Milkaus Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches WAi??rter-Buch (1800), bet ir 1713 m. perleistAi?? trikalbA? Sirvydo Dictionarium trium linguarum. Taigi klaustina, koks buvo valstybAi??s santykis su kitomis politijAi?? iA?reiA?kianA?iomis sAi??vokomis? KAi?? Daukantas turAi??jo omenyje vartodamas valstybAi??s sAi??vokAi??? Ar A?i sAi??voka sutapo su dabartine valstybAi??s idAi??ja? Jei taip ai??i?? kur dingo kitos politijAi?? apibAi??dinanA?ios sAi??vokos? Jei ne ai??i?? kaip kitaip buvo apibAi??dinama politija?

Daukanto raA?tijoje, istorijose, A?odynuose, vadovAi??liuose, vertimuose galima aptikti gana skirtingA? sAi??vokA? politijai nusakyti. Neretai jos sutampa su jau aptartomis kunigaikA?tyste, karalyste, vieA?patybe. Kur kas A?domesnAi??s specifinAi??s sAi??vokos, kuriA? tarpusavio santykA? nusakyti nesunku, jei atsiA?velgsime A? Daukanto darbA? visumAi??. TurbAi??t maA?iausiai komentarA? reikalauja sAi??voka rikie/rikia/rykija, kuri aptinkama lotynA? kalbos vadovAi??lyje Prasma lotynA? kalbos (1837), dvikalbiame lietuviA?ai??i??lotynA? kalbA? A?odyne ir kai kuriuose vertimuose. Ji verA?iama kaip regnum ir paties Daukanto kildinama iA? lotyniA?kojo rex, regis, karalius arba, pasak Daukanto, rikis. Ne maA?iau A?domus ir iA?skirtinis yra Darbuose senA?jA? lietuviA? ir A?emaiA?iA? (1822) nuolat vartojamas terminas valdysta, kuris suprastinas kaip sinonimiA?kas aukA?A?iausiai valdA?iai, bAi??dingai tautoms (gudA? valdysta, lenkA? valdysta ir pan.) ar valdovams (Boleslovo valdysta, Romano valdysta ir pan.).

Kita vertus, Daukanto istorijose valdA?ia daA?niausiai kildinama iA? valdovA?, kurie sakosi esantys Dievo ar dievA? tarpininkai, ir A?iems valdovams paprastai taikomas vieA?paties terminas, o pati politija gali bAi??ti A?vardijama kaip vieA?patybAi??. Pats Daukantas vieA?paties terminAi?? kildina iA? ai??zvisa galintis patsai???, t. y. A?is valdovas yra matomas kaip tiesiogiai atstovaujantis aukA?A?iausiAi??jAi?? galybAi??. Ai??is sekuliarios ir sakralios valdA?ios jungimas leidA?ia tarti DaukantAi?? iA? dalies pripaA?A?stant klasikinAi?? imperijos sampratAi??. Jos skirtumAi?? nuo moderniosios politijos gana aiA?kiai nusako prancAi??zA? teisAi??s filosofAi?? Emmanuelle Jouannet. Pasak jos, klasikinei imperijos sAi??vokai bAi??dingi trys principai: a) ji neatsiejama nuo galios personalizacijos, kuri siejama su imperatoriaus asmeniu; b) ji kuriama remiantis religiniu ar dieviA?ku pagrindu; c) jos teritorija negali bAi??ti ribota. Moderni nacionalinAi?? valstybAi??, kuriai bAi??dinga nuasmeninimas, sekuliarumas ir aiA?kiai apibrAi??A?tos teritorinAi??s ribos, A?enklino A?ios sAi??vokos iA?stAi??mimAi?? ir esminAi?? transformacijAi??: politija nebeturi jokio religinio turinio, remiasi daugiau ar maA?iau centralizuotos valdA?ios supratimu ir pabrAi??A?ia abstrakA?ios visuomenAi??s valdymAi??(si)14. Tiesa, daukantiA?koji istorija nelieA?ia krikA?A?ioniA?kojo Dievo tikrumo principA?, taA?iau gana ankstyvos pagoniA?kos religijos ir valdA?ios susiejimAi?? ne tik mato kaip prigimtinAi?? savybAi?? (t.Ai??y. kiekAi??vienam A?mogui yra bAi??dingas tikAi??jimas aukA?tesniAi??ja jAi??ga ir paklusimas nustatytiems jos principams), bet ir traktuoja instrumentiA?kai ai??i?? religiniais argumentais pasinaudojama tuomet, kai norima suvaldyti visuomeninAi?? (ne)tvarkAi??. Ai??ia prasme religija suprantama utilitariA?kai ai??i?? kaip priemonAi?? siekti A?emiA?kA?jA? tikslA?, uA?tikrintiAi?? taikiam visuomenAi??s sugyvenimui ir gerovei, bet ne asmens iA?ganymo kelias, kAi?? ir kalbAi??ti apie bandymus siekti visuotinio Dievo karalystAi??s idealo.

TreA?ioji Daukanto vartota sAi??voka politijai nusakyti yra Ai??kAi??. Tai toli nuo A?iuolaikinio suvokimo, kai Ai??kAi??/Ai??kis reiA?kia dirbamos A?emAi??s plotAi??, A?monAi??, verslAi?? ar kitAi?? fenomenAi??, kuris siejamas su ekonomine veikla. BAi??do lietuviA?, kalnAi??nA? ir A?emaiA?iA? (1845), Pasakojimo apie veikalus lietuviA? tautos senovAi??je (1850ai??i??1854, iA?sp. 1975) ir kitA? veikalA? dalys, skirtos valdA?iai ir jos atsiradimui, vadinamos ai??zAi??kAi??s rAi??daai???, kas santykinai suprastina kaip politijos tvarka. Kitaip sakant, Daukanto istorijose Lietuva pirmiausia yra Ai??kAi??, kuriAi?? reikia A?steigti ir ginti. Net tokia LDK tradicijai artima sAi??voka kaip reipublicae statum iA?verA?iama kaip ai??zukes riedaai???15, o Lietuvos gyventojai paprastai vadinami Ai??kininkais ar Ai??kAi??jais. ai??zA?kAi??s rAi??daai??? vAi??lesniuose Daukanto tekstA? leidimA? paaiA?kinimuose suprantama kaip ai??zvalstybAi??s santvarkaai???. TaA?iau kyla natAi??rali nuostaba ai??i?? jei Daukantas valstybAi??s sAi??vokAi?? turAi??jo, tai kodAi??l jos nevartojo? Visoje knygoje daugiausia dAi??mesio skiriama bAi??tent Ai??kei kaip lietuviA? gyvenimo erdvei, ir tai leidA?ia teigti, kad bAi??tent Ai??kAi??s sAi??voka Daukantui buvo priimtiniausia iA?reiA?kiant politijAi??. Paskutiniuose BAi??do lietuviA?, kalnAi??nA? ir A?emaiA?iA? skyriuose kalbant apie Lietuvos A?lugimAi?? nuolat nurodoma jAi?? esant Ai??kAi??. Argumentas, kad A?ios dalys skirtos bAi??tent prekybai ir verslams, ne tik nepadeda paaiA?kinti A?ios sAi??vokos vartojimo, bet atvirkA?A?iai ai??i?? leidA?ia dar aA?tAi??riau kelti klausimAi??, kodAi??l Lietuva pirmiausia matoma kaip ekonominis, bet ne kaip politinis darinys? Koks Ai??kAi??s ir valstybAi??s santykis? KokiAi?? politijAi?? iA?reiA?kAi?? Ai??kAi???

Pastarieji klausimai svarbAi??s tiek, kiek leidA?ia teigti, kad ne valstybAi?? yra pagrindinis politinis veikAi??jas. Ai??is teiginys grindA?iamas ne tik A?odyno analize (valstybAi??s sAi??voka vartojama itin retai), bet ir konceptualiai ai??i?? nei valstybAi??, nei Ai??kAi?? nekariauja, nepriima sprendimA?, nevaldo. GrieA?tai sakant, Daukanto istorija nAi??ra Lietuvos valstybAi??s istorija. Svarbiausiu veikianA?iu ir tiriamu subAi??jektu A?iuo atveju tampa tauta kaip iA?skirtinAi?? gyventojA? visuma. Tauta iA?kyla kaip savarankiA?kas istorijos subjektas, kuris turi bendrus kultAi??rinius bruoA?us, veikia laike ir erdvAi??je, taA?iau dar nAi??ra sAi??moninga politinAi??s tvarkos steigAi??ja. Pati politinAi?? santvarka daukantiA?koje ankstyvosios lietuviA? tautos istorijoje veikiau yra atsitiktinis specifinAi??s gamtinAi??s aplinkos ir ekonominAi??s veikAi??los padarinys, bet dar ne sutartinAi?? teisinAi?? tvarka.

Kad tauta suprantama ne kaip politinis, o veikiau kaip ekonominis subjektas, ir kad bAi??tent Ai??kAi?? yra svarbiausias Daukanto istorijos socialinis darinys ai??i?? neturAi??tA? stebinti. Nuo XVIII a. socialinAi??je mintyje, pirmiausia remiantis Adamo Smitho tekstais, oikos tampa ne tik A?eimos veiklAi?? apibrAi??A?ianti sAi??voka, bet ir apima visAi?? valstybAi??s gyvenimAi??. BAi??tent A?iuo metu iA?kyla ekonomikos sAi??voka kaip nurodanti ne ai??znamA? Ai??kio valdymAi??ai??? (nuo oikos ir nomos) tradicine prasme, bet ai??ztautos Ai??kio valdymAi??ai???. Tai reiA?kia, kad ne A?eima, privatininkas ir asmuo tampa svarbiausiu oikos subjektu, bet tauta, visi tam tikros visuomenAi??s nariai. Svarbu pabrAi??A?ti, kad Ai??kis/oikos A?ia ne tik A?gyja ekonomistinAi?? prasmAi?? kaip valstybAi??s turtas ir prekybiniai santykiai, bet ir tampa kertiniu visuomenAi??s veikimo ir valdymo(si) principu. Kaip elegantiA?kai suformulavo Pierreai???as Rosanvallonas, kritikuodamas ApA?vietos epochos politinAi??-ekonominAi?? mintA?, ai??zpolitika ir prekyba ai??i?? dvi to paties supratimo apie visuomenAi?? pusAi??s, kurios centre stovi valstybAi??ai???16. Taip oikos iA?reiA?kAi?? natAi??raliAi?? ir, reikia pabrAi??A?ti, idealiAi?? visuomenAi??s bAi??klAi??, kuri uA?tikrina kiekvieno individo galimybAi?? veikti autonomiA?kai kaip gamintojui, prekeiviui, vartotojui ir, o tai praktiA?kai tas pats, kaip pilieA?iui. Net tauta Smitho interpretacijoje yra ne kultAi??riA?kai ar teisiA?kai apibrAi??A?tas darinys, o veikiau ekonomikos jungiama santykiA? visuma17, kurioje kultAi??rinAi?? ir politinAi?? bendruomenAi??s specifika tAi??ra nereikA?mingas ekonominAi??s veiklos padarinys. Kaip yra pabrAi??A?usi A?inoma politikos filosofAi?? Hannah Arendt, klasikinAi??je sampratoje Ai??kis yra politinio gyvenimo prieA?ingybAi?? par excellence: ai??zremiantis antikiniA? A?iA? dalykA? apmAi??stymu, pats terminas ai??zpolitinAi?? ekonomijaai??? bAi??tA? vidujai prieA?taringas: tai, kas buvo ai??zekonomikaai???, siejosi su individo gyvenimu ir rAi??A?ies iA?likimu ir pagal apibrAi??A?imAi?? buvo nepolitinis, namA? Ai??kio reikalasai???18. Oikos gyvenimas, kaip ir tradiciA?kai suprantamas Ai??kis, yra prieA?prieA?inamas poliui kaip bendram, vieA?am gyvenimui.

AnalogiA?kAi?? modernA? oikos-Ai??kAi??s interpretacijAi?? galima iA?vysti ir skaitant Daukanto veikalus. A?kAi?? jam ir asmeninAi?? valda, ir apskritai asmenA? kuriama tvarka. Daukantas A?ioje vietoje buvo neabejotinai modernus ir susipaA?inAi??s su politinAi??s ekonomijos klasikais. NAi??ra abejoniA?, kad moderni politinAi?? mintis Daukantui buvo A?inoma ai??i?? Daukanto bibliotekos sAi??raA?e galima aptikti tokiA? modernios politinAi??s doktrinos atstovA? kaip Samuelis vonAi??Pufendorfas, Niccolo Machiavelli, Jeanas Bodinas ir kitA?. Vytautas Merkys yra pabrAi??A?Ai??s, kad Daukantui politinAi?? ekonomijAi?? dAi??stAi?? Janas Znoska, Smitho idAi??jA? A?alininkas. Taigi neturAi??tA? stebinti, kad sekdamas visuomenAi??s sutarties doktrina Daukantas suprieA?ina dvi visuomenines bAi??kles ai??i?? taikos ir karo. Tai geriausiai matyti iA? jo visuomenAi??s santvarkos ir istorijos apraA?ymA?, kuriuose kalbama arba apie Ai??kAi??s vyrus (turint omenyje ai??zpilieA?iusai???, gyventojus), arba apie karo vyrus19. Kaip istorikas pripaA?indamas karo reikA?mAi?? ir neiA?vengiamumAi??, jis kartu paA?ymi, kad kariaujanti ir ypaA? nukariauta/pavergta tauta yra pasmerkta ekonominiam skurdui ir doroviniam nuosmukiui. TodAi??l daugiau dAi??mesio yra skiriama taikos bAi??klei, kurioje, savo ruoA?tu, galima A?A?velgti du bAi??ties modususAi??ai??i?? Ai??kAi??s ir lietos. Tiesa, Ai??kAi??s ir lietos santykis nAi??ra gana aiA?kus: vienur daroma skirtis (pvz., ai??znuo savo veikalA? norAi??jo bAi??ti vadinami Ai??kAi??s vyrais, lietos vyrais ar karAi??s vyrais, nesgi lietos gudryboj ir Ai??kAi??s rAi??doj visados protAi?? ir iA?mintA? rodAi??ai???; ai??zpirmieji lietos ir Ai??kAi??s reikalais rAi??pinosiai???20), kiturAi??ai??i?? A?ios dvi sAi??vokos suplakamos (ai??zkuriems pavedAi?? savo valdA?iAi??, A?duodamas lietos, arba Ai??kAi??s, lazdAi??ai???; ai??zbe kuriA? A?inios niekas nenutiko Ai??kAi??j lietos reikaluoseai???21 ir pan.). Bene aiA?kiausiai pats Daukantas A?iAi?? skirti formuluoja Pasakojime apie veikalus lietuviA? tautos senovAi??je: ai??zVienok A?iandien dar yra tariama A? didA? kariautojAi??Ai??ai??i?? karAi??s vyras; A? didA? rAi??dytojAi?? ai??i?? Ai??kAi??s vyras; A? didA? gudrinA?iA? ai??i?? lietos vyras, kai bAi??tA? A?odis atliepiAi??s A? teutonA? A?odA? Staatsmannai???22. IA? A?ios tezAi??s galima kildinti lietos tapatinimAi?? su valstybe, nors pats Daukantas A?ia sAi??voka (beje, vis dar vartojama latviA? kalboje) daA?niausiai apibAi??dina tiesiog svarbA? reikalAi??.

Taigi neabejotinai svarbiausias terminas politijai nusakyti yra Ai??kAi??. Ai??iuo atveju tai ne tik tam tikra asmeninAi?? bAi??klAi??, gyvenamoji erdvAi??, kuri yra prieA?inama karui, bet ir natAi??rali, iA? tautos (ar veikiau liaudies ne marksistine A?io A?odA?io prasme, t. y. ne kaip A?emesnAi??s klasAi??s, bet liaudies kaip modernios politinAi??s visuomenAi??s, kuriAi?? A?A?valgiai apibAi??dino Jeanas Francois Lyotardai???as23) gyvenimo bAi??do kylantys visuomeniniai santykiai, turintys specifinAi?? santvarkAi??, rAi??dAi??. Tai toli graA?u ne valstybAi??, turinti aiA?kiAi?? valdymo sistemAi??, bet rusoistinAi?? prigimtinAi?? iA? pavieniA? individA? sudaryta visuomenAi??, sutarianti tarpusavyje be jokiA? iA?oriniA? sAi??lygA? ar teisiA?kai apibrAi??A?tA? valdA?ios santykiA?: kilnAi??s laukiniai (A?iuo atveju lietuviai) sukuriantys tobulAi?? sugyvenimo su gamta ir tarpusavyje sistemAi??, kurioje kiekvienas yra laisvas, o vienintelis dalykas, trikdantis A?iAi?? prigimtinAi?? utopijAi??, ai??i?? iA? iA?orAi??s kylanA?ios karinAi??s ar dorovinAi??s grAi??smAi??s. A?kAi?? Daukantui yra prigimtinei bendruomenei bAi??dinga bAi??kAi??lAi??, kurioje nAi??ra jokio iA?orAi??s suvereno, ar tai bAi??tA? valdovas, ar kita ai??zAi??kinAi?? bendrijaai???, ar Dievas. Ai??ia prasme Lietuvos Ai??kininkai yra idealiai laisvi nuo kitA? suvarA?ymA? ir lygAi??s tarpusavyje, tad matytini kaip A?kAi??nijantys ApA?vietos respublikoniA?kAi??jA? idealAi??.

Kaip ir kodAi??l A?ioje tobuloje sistemoje galAi??jo atsirasti valstybAi??? Kaip galima buvo ir reikAi??jo apibrAi??A?ti ai??zne-Ai??kiA?kAi??ai??? ir nerespublikoniA?kAi?? politinAi?? tikrovAi??? KAi?? Daukantui reiA?kAi?? valstybAi??, kuri mums nAi??nai tapo bene vienintele politijos apibrAi??A?timi? Kaip taikliai yra pastebAi??jAi??s Saulius Pivoras, valstybAi??s sAi??voka Daukanto nAi??ra daA?nai vartojama24. Jis daro prielaidAi??, kad jos tiesiog vengiama, taA?iau atidesnis A?vilgsnis A? Daukanto vartotas sAi??vokas verA?ia daryti kiek kitokias iA?vadas. Ankstyvuosiuose A?odynuose A?i sAi??voka buvo vartojama visada kartu pateikiant kitus, daA?niau Daukanto vartotus sinonimus. PavyzdA?iui, lotynA? kalbos A?odyne ji verA?iama kaip regnum ir taip pat traktuojama kaip sinonimiA?ka rikie bei wieszpatibe. Daukanto istorijose vartojant A?A? A?odA? paprastai pateikiamos ir kitos jo prasmAi??s ar jis atskirai paaiA?kinamas bei patikslinimas. Pastarasis aspektas yra svarbus ir kalbant apie bene pirmAi??jA? valstybAi??s paminAi??jimAi?? Daukanto raA?tijoje. Istorijoje Darbai senA?jA? lietuviA? ir A?emaiA?iA?, bandydamas A?rodyti lietuviA? ir latviA? artimumAi?? bei kalbos senumAi??, jis pateikia tris ai??zTAi??ve mAi??sA?ai??? maldos versijas lietuviA?, latviA? ir ai??zeruliA?ai??? (kaip vAi??liau nustatyta, iA? tiesA? tai buvo latviA? kalba paraA?yta malda) kalbomis. Vieta ai??zateik karaliste tawaai??? latviA?kame maldos variante paraA?yta ai??zLaj nahkahs mums taw Wahlstibaai??? (ai??zeruliA?kaiai???: ai??zEinok mums tows walstibeai???)25. Svarbu, kad A?ia ne tik bene pirmAi?? kartAi?? paminima valstybAi??, bet ir tai, jog ji tapatinama su karalyste. Tik paskutiniame Daukanto sudarytame veikale, DidA?iajame lenkA?-lietuviA? kalbos A?odyne, walstybe suprantama kaip paAi??stwo ir yra sAi??voka, kuri vartojama jau nebandant surasti sinonimA?, t. y. kaip savarankiA?ka politijAi?? apibrAi??A?ianti sAi??voka.

BAi??tent valstybAi?? kaip politija Daukanto samprotavimuose geriausiai atsispindi moderniosios suverenios valstybAi??s idAi??jAi??. Jo istorijos veikaluose yra tik keletas vietA?, kuriose minima valstybAi??, o reikA?mingiausios tarp jA? yra A?ios: ai??zkoA?nas sau pats savo bare valdymieru, arba rykiu, norAi??jo bAi??ti, nuo ko ir kraA?tAi?? tokio sau pono vadino valstybeai???26 ir ai??z[A?monAi??s] klausAi?? vieno visA? drAi??siojo ir iA?mintingojo tarp savAi??s vyro, kurA? vadino savo kunigaikA?A?iu, valdvyriu, valdA?ioniu, kursai pradA?ioje savo valstybAi??s taip juos rAi??dAi??, kaip kad rAi??do A?iandien gaspadorius savo buto A?eimynAi??, neturAi??damas nAi?? kokiA? A?statymA?, bet pagal dabAi?? ir A?protA?ai???27. Pati koncepcija iA? esmAi??s atitinka svarbiausius modernios valstybAi??s sampratos elementus: a) aiA?kiai nusako suverenios valdA?ios principAi??, kuri yra ribojama tik nusistovAi??jusiA? paproA?iA?; b) nurodo jo turAi??tojAi?? (valdymierAi??, pasaulio valdovAi??, kunigaikA?tA?), panaA?iai kaip tAi??vas A?eimoje; c) kalba apie jo valdomAi?? teritorijAi?? (kraA?tAi??). Ai??itaip valstybAi??s sAi??voka A?gyja galios raiA?kos tam tikroje teritorijoje apibrAi??A?tA? ir yra suprieA?inama su natAi??ralia visuomenAi??s (Daukanto veikaluose ai??i?? Ai??kAi??s) bAi??kAi??le, kurioje nAi??ra aiA?kaus galios centAi??ro ir kraA?to gerovAi?? priklauso nuo kiekvieno veikianA?io Ai??kininko. Ai??ia prasme daukantiA?ka valstybAi??s sampAi??rata neabejotinai artima ai??zrytA? europietiA?kajaiai???, kurioje valstybAi?? neatsiejama nuo vieA?patavimo veiksmo.

PabrAi??A?tina, kad A?ioje koncepcijoje valstybAi??s iA?kilimas seka po tobulos visuomeninAi??s bAi??klAi??s, Ai??kAi??s, radikalios transformacijos. Gana schematiA?kai Daukanto apraA?omAi?? istorinAi??s kaitos sekAi?? galima suskirstyti A? keletAi?? etapA?: a) laisvi Ai??kininkai pripaA?A?sta ribotAi?? dvasinAi?? valdA?iAi?? (kai kuriais atvejais galima kalbAi??ti apie gerintokratinAi??, seniausiA?jA? A?eimos nariA?, tAi??vAi??nA?, arba senatoriA?, valdA?iAi??, kuri veikia kartu su kriviu krivaiA?iu); b) dvasinAi?? valdA?ia yra pripaA?A?stama kaip legitimi ir jos pagalba Ai??kininkai A?tikinami pripaA?inti vienAi?? monarchAi??, rikA?; c)Ai??rikis, norAi??damas efektyviau valdyti, perleidA?ia dalA? valdA?ios jo pagalbininkams ir taip formuojasi aristokratinAi?? valdA?ia; d) aristokratai yra linkAi?? A? neribotAi?? savo valdA?iAi??, kuria valstybes tam tikroje teritorijoje, ir tai paskatina liaudies pasiprieA?inimAi?? bei anarchijAi??, kuriAi?? gali paA?aboti tik monarchas, besiremiantis dvasininkija. Skirtingos istorijos pateikia kiek kitokA? seniausios Lietuvos raidos vaizdAi??, bet akivaizdu, kad valstybinAi?? bAi??klAi?? atsiranda dAi??l nepagrA?sto galios primetimo ai??zAi??kininkamsai??? ir yra ne tokia gera kaip prieA? tai buvusi, Ai??kinAi??, visuotinAi??s lygybAi??s ir laisvAi??s bAi??klAi??.

Taigi galima teigti, kad valstybAi?? turAi??tA? bAi??ti suprantama kaip antitezAi?? Ai??kei ir/ar respublikai. Daukanto pavartota valstybAi??s kaip politijos koncepcija atsiskleidA?ia per A?tampAi?? tarp natAi??ralios Ai??kAi??s, visA? laisvo veikimo, ir valstybAi??s, primesto valdymo. ValstybAi?? Daukantui yra iA? dalies neigiamas reiA?kinys, savotiA?ka pasaulietinAi?? vieA?patija, atsirandanti dAi??l ambicijos bAi??ti suverenu-valdymieru. Tad jis jau yra modernus, suvokdamas valstybAi?? kaip autonomiA?kAi?? prievartos institucijAi?? ir atskirdamas jAi?? nuo prigimtinAi??s visuomenAi??s tvarkos. TaA?iau jis vis dar tradiciA?kai suvokia prievartos centrAi?? esant A?kAi??nytAi?? valdovo asmenyje. Tokios tvarkos atsiradimas A?enklino neiA?vengiamAi?? atsitraukimAi?? nuo idealios prigimtinAi??s Ai??kinAi??s tvarkos, kurios geriausia alternatyva yra ne tiek politinis veiksmas, kiek veikiau efektyvus Ai??kininkavimas jau A?iuolaikine A?io A?odA?io prasme.

Vietoj iA?vadA?

Suvokiant, kad valstybAi?? buvo tik antrinAi??, pagalbinAi?? sAi??voka Daukanto istorijoje, galima klausti, o kodAi??l Daukantas jAi?? A?(si)vedAi??? KodAi??l nepasirinko kitA?, labiau A?inomA?? Ai?? A?iuos klausimus galima atsakyti bandant suvokti, kokias funkcijas atliko A?ios sAi??vokos iA?reiA?kiama koncepcija. Ji numanAi?? tam tikrAi?? bAi??klAi??, kuri reiA?kAi?? valdovo (abstraktaus, nebAi??tinai karaliaus ar kunigaikA?A?io) valdomAi?? teritorijAi??. Ai??iuo atveju galima kalbAi??ti apie bandymus surasti universaliAi?? sAi??vokAi??, apibrAi??A?ianA?iAi?? suverenitetAi?? turinA?iAi?? politijAi??. Galima sakyti, tai veikiau mokslinAi?? sAi??voka, ne tokia daA?na ir svarbi kaip Ai??kAi??, vieA?patystAi?? ar rikia, nurodanti specifinAi?? tautos istorijos bAi??klAi??. Galima manyti, kad valstybAi??s A?vedimas galAi??jo padAi??ti iA?vengti dviprasmybiA?, kuriA? bAi??tA? kilAi?? dAi??l kitA? sAi??vokA? vartojimo: karalystAi?? ir kunigaikA?tystAi?? aiA?kiai siejo politijAi?? su valdovu karaliaus ar kunigaikA?A?io asmenyje; vieA?patystAi?? turAi??jo transcendentinAi??s tvarkos konotacijA? ir netiko moderniai pasaulietinAi??s valdA?ios iA?kilimo teorijai; respublikos/bindrystAi??s idealas Ai??kAi??s pavidalu ne tik buvo bAi??dingas neapibrAi??A?tai praeiA?iai ir veikiau siektinas nei esantis, bet ir prieA?taravo tuo metu A?sigalAi??jusiai carinei monarchijai.

PolitinAi??s istorijos prasme svarbu pabrAi??A?ti, kad valstybAi?? (taip pat ir Ai??kAi??) nebuvo svarbiausias istorinis subAi??jektas, todAi??l jos (ne)buvimas netapo aktualia politine ar istorine problema. Galima kalbAi??ti apie Daukanto konstruojamo tautinio/nacionalistinio naratyvo svarbAi?? formuojantis moderniai lietuviA? tautai ir valstybei a posteriori, taA?iau A?ia svarbiau atkreipti dAi??mesA? A? tai, kad pagrindinAi?? utopinAi?? Daukanto programa buvo ai??zAi??kiA?kosai??? praeities aukA?tinimas ir dabarties taisymas remiantis turimomis ekonomijos mokslo A?iniomis. Politine prasme tai reiA?kAi?? Ai??kAi??s, kaip prigimtinAi??s visuomenAi??s (politinAi??s) bAi??klAi??s, teigiamAi?? vertinimAi??. ValstybAi?? tokioje interpretacijoje tampa svetima, nepriimtina (ar, tiksliau, priimtina tik iA? bAi??tinybAi??s) bAi??ties forma susijusi su valdymierais ai??i?? valdanA?iais pasaulA? ir paneigianA?iais prigimtinAi?? visA? lygybAi??. Bet kuri politija, pasireiA?kianti kaip valdymas, yra varA?anti ir skiriasi nuo tobulos prigimtinAi??s bAi??klAi??s, o patikimiausias bAi??das pataisyti A?iAi?? tvarkAi?? ai??i?? kuo efektyviau (leisti) veikti ekonomiA?kai.

Taigi Daukanto reikA?mAi?? lietuviA?kos politinAi??s minties tradicijai bAi??tA? sunku pervertinti. Pirma, jis pats A? lietuviA?kAi?? politinA? mAi??stymAi?? A?vedAi?? naujus politijos apibrAi??A?imo terminus ai??i?? valstybAi?? ir Ai??kAi??. Antra, jis lietuviams pristatAi?? A?tikinamAi?? socialinAi??s ir politinAi??s tvarkos interpretacijAi??. Nenuostabu, kad tolesnis valstybAi??s steigimas lietuviakalbiA? bendruomenAi??je XIX a. gali bAi??ti matomas kaip veikiantis ar bent santykiaujantis su A?iais Daukanto nubrAi??A?tais politinio mAi??stymo rAi??mais ir XIX a. pabaigoje jau aiA?kiai kels klausimAi?? ai??i?? kas iA? tiesA? yra tas valstybAi??s suverenas? Kokios jo A?takos ribos santykyje su asmeniu? Pagaliau, kaip gi turAi??tA? atrodyti ir bAi??ti A?vardijama Lietuvos politija? Bet apie tai ai??i?? kitAi?? kartAi??.

Ai??Justinas DementaviA?ius (g. 1982) ai??i?? dr., politologas, Lietuvos istorijos instituto staA?uotojas ir Vilniaus universiteto TarptautiniA? santykiA? ir politikos mokslA? instituto lektorius. TyrinAi??ja Lietuvos politinAi??s minties ir sAi??vokA? istorijAi??. Skelbiamas tekstasAi??ai??i?? pirmas iA? sumanyto keturiA? daliA? ciklo, skirto valstybAi??s sAi??vokos Lietuvoje istorijai, parengto pagal daktaro disertacijAi?? ai??zValstybAi??s samprata Lietuvoje: modernios lietuviA?kos politinAi??s minties iA?takos ir raidaai???.

Ai??

1 Quentin Skinner, ai??zThe Stateai???, in: Terence Ball, James Farr and Russell L. Hanson (eds.), Political Innovation and Conceptual Change, Cambridge: Cambridge University Press, 1989.

2 A?r. Andrzej Frycz Modrzewski, ai??zO poprawie rzeczypospolitejai???, in: Filozofia i myAi??l spoAi??eczna XVII wieku, wybraAi??, opracowaAi??, wstAi??pem i przypisami opatrzyAi?? Zbigniew Ogonowski, d. 2, (ser. 700 lat myAi??li Polskiej), Warszawa: PaAi??stwowe Wydawnictwo Naukowe, 1979, p. 244ai??i??264.

3 PaAi??stwo jak wyzwanie, redaktor Arkady Rzegocki, Krakow: OMP, 2000, p. 28ai??i??29.

4 Oleg Kharkhordin, ai??zWhat is the state? The Russian concept of gosudarstvo in the European contextai???, in: History and Theory, 2001, t.Ai??40, p. 213ai??i??216.

5 Konstantinas Sirvydas, Dictionarium trium linguarum, 1620, in: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=20.

6 Iliustratyvu, kad antai Samuelio Bitnerio Naujojo Testamento (1701) vertime JAi??zaus Kristaus valdA?iai apibrAi??A?ti vartojama VieA?patystAi??s ir karalystAi??s sAi??voka, kuri nAi??ra tapati to meto A?emiA?kai ciesorystei; A?r. Samuelis Bitneris, Naujasis testamentas, 1701, in: http://www.lki.lt/seniejirastai/db.php?source=26&page=15.

7 [Pilypas Ruigys] Philipp Ruhig, Littauisch-Deutsches und Deutsch-Littauisches Lexicon, KNi??nigsberg: J. H. Hartung, 1747, p. 200. XVII a. Lexicon lituanicum A?i vokiA?ka sAi??voka net verA?iama tiesiog kaip valdA?ia; taip pat A?r. [Kristijonas Gotlybas Milkus] Christian Gottlieb Mielcke, Littauisch-deutsches und deutsch-littauisches WAi??rter-Buch, KNi??nigsberg: im Druck und Verlag der Hartungschen Hofbuchdruckerey, 1800, p. 206, 314.

8 Aktualios XVI a. diskusijos dAi??l kunigaikA?tystAi??s ir karalystAi??s skirtumA?: Augustinas Rotundas, ai??zLenko pasikalbAi??jimas su lietuviuai???, iA? lenkA? kalbos vertAi?? BirutAi?? MikalonienAi??, in: Ai??eA?ioliktojo amA?iaus raA?tija, sudarytojai Algis Samulionis, Rasa JurgelAi??naitAi??, Darius Kuolys, (ser. Senoji Lietuvos literatAi??ra, kn. 5), Vilnius: Pradai, LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2000, p. 115ai??i??171.

9 Pvz., Vaidos KamuntaviA?ienAi??s teigimu, lenkiA?koje LDK raA?tijoje ai??zterminas kraA?tas buvo vartojamas daugiau geografine prasme, [...] kai reikAi??jo nurodyti regionAi??, vietovAi??ai??? (Vaida KamuntaviA?ienAi??, ai??zLietuvos samprata K. Z. Paco laiA?kuoseai???, in: Darbai ir dienos, 2006, Nr. 44, p. 172).

10 Ibid., p. 170.

11 Pvz., A?r. Kristina MaA?iulytAi??, Kad tAi??vynAi?? gyvuotA?…: XVIII amA?iaus antrosios pusAi??s LDK proginiai pamokslai, Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2005.

12 Pvz., Dorota Pietrzyk-Reeves, Bohdan Szlachta, ai??zRespublikaai???, in: SAi??ownik spoAi??eczny, praca zbiorowa pod redakcjAi?? Bogdana Szlachty, KrakN?w: WAM, 2004, p. 1081ai??i??1116; Dorota Pietrzyk-Reeves, ai??zO pojAi??ciu ai??zrzeczpospolitaai??? (res publica) w polskiej myAi??li politycznej XVI wiekuai???, in: Czasopismo Prawno-Historyczne, 2010, t. LXII (1), p. 40ai??i??46.

13 Simonas Daukantas, ai??zPasakojimas apie veikalus lietuviA? tautos senovAi??jeai???, in: Simonas Daukantas, RaA?tai, t. 2, sudarAi??, A?vadAi?? ir paaiA?kinimus paraA?Ai?? Vytautas Merkys, tekstAi?? paruoA?Ai?? BirutAi?? VanagienAi??, (ser. LituanistinAi?? biblioteka, 17), Vilnius: Vaga, 1976, p. 8.

14 Emmanuelle Jouannet, ai??zThe disappearance of the Concept of Empire. Or, The Beginning of the End of Empires in Europe from the 18th Centuryai???, in: A Just Empire? Rome ai??i??s Legal Legacy and the Justification of War and Empire in International Law, Commemorative Conference on Alberico Gentili (1552ai??i??1608), New York University School of Law, 2008-03-13ai??i??15.

15 Simonas Daukantas, Istorija Justinaus, parengAi??, pratarmAi??, A?vadinA? straipsnA? ir komentarus paraA?Ai?? Roma BonA?kutAi??, (ser. Simono Daukanto raA?tai), Vilnius: LietuviA? literatAi??ros ir tautosakos institutas, 2006, p.Ai??267.

16 ?YN??i??Ni?? ?i?????i???i???????i???i???i??????, ??Ni????????Ni???i??N??????? ???i??????Ni???i???i?????i????. ??N?Ni????Ni????N? ?????i???? Ni??Ni???????i??, ????N??????i??: ?????????i?? ?i????Ni???i??Ni???i??Ni??N?Ni???????i?? ???i?????i??Ni???i??????e, 2007, p. 152; plaA?iau p. 131ai??i??153.

17 Ibid., p. 98.

18 Hannah Arendt, A?mogaus bAi??klAi??, iA? anglA? kalbos vertAi?? Aldona RadA?vilienAi?? ir Arvydas Ai??liogeris, (ser. Atviros Lietuvos knyga), Vilnius: Margi raA?tai, 2005, p. 33.

19 Simonas Daukantas, ai??zDarbai senA?jA? lietuviA? ir A?emaiA?iA?ai???, in: Simonas Daukantas, RaA?tai, t. 1, p. 50.

20 Simonas Daukantas, BAi??das senovAi??s lietuviA?, kalnAi??nA? ir A?emaiA?iA?, parengAi?? BirutAi?? VanagienAi??, Vilnius: Ethnosai???91, 1993, p. 50, 47.

21 Ibid., p. 108, 112.

22 Simonas Daukantas, ai??zPasakojimas apie veikalus lietuviA? tautos senovAi??jeai???, p. 11.

23 Jean-Fran?i??ois Lyotard, Postmodernus bAi??vis: Ai??iuolaikinA? A?inojimAi?? aptariant, iA? prancAi??zA? kalbos vertAi?? Marius DaA?kus, (ser Atviros Lietuvos knyga), Vilnius: Baltos lankos, 1993.

24 Saulius Pivoras, ai??zVargo pelAi??ai???: Lietuvos nacionalinAi??s istoriografijos pradininkas Simonas Daukantasai???, in: Simonas Daukantas, sudarytojai Giedrius SubaA?ius, Egidijus AleksandraviA?ius, Egidijus Motieka, Rimantas Miknys, (ser. Lietuvos Atgimimo istorijos studijos), Vilnius: Viltis, 1993, p. 83.

25 Simonas Daukantas, ai??zDarbai senA?jA? lietuviA? ir A?emaiA?iA?ai???, p. 54.

26 Simonas Daukantas, BAi??das senovAi??s lietuviA?, kalnAi??nA? ir A?emaiA?iA?, p. 146.

27 Simonas Daukantas, Istorija Justinaus, p. 49.