Istorikai Lietuvos istorijoje

A?URNALAS:Ai??LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: Polemika
AUTORIUS:Ai??Bronius Genzelis
DATA: 2014-01

Tautos egzistencijos pamatas ai??i?? jos kalba ir kultAi??ra. Nustojusi puoselAi??ti savo kultAi??rAi??, tauta iA?nyksta ai??i?? iA?lieka tik istorijos analuose. Ai??is procesas akivaizdus: vienos tautos, naikindamos kaimynus, didAi??jo, kitos naikinosi paA?ios. Verta tai prisiminti ir aptariant savo istorijAi??: rasime epizodA?, kai mus siaubAi?? kaimynai ir kai patys nenorAi??jome bAi??ti savimi. Apie kaimynA? skriaudas nemaA?ai raA?yta. O apie paA?iA? norAi?? atsisakyti savasties?

Prisiminkime XVIII amA?iaus pabaigAi?? ir palyginkime jAi?? su vykstanA?iais procesais A?iuolaikinAi??je Lietuvoje.

Ilgus amA?ius rusA?, lenkA?, net anglA? bajorai salonuose tarpusavyje bendravo prancAi??ziA?kai, bet prancAi??zA? kalba netapo jA? gimtAi??ja, o Lietuvos bajorai, atsisakAi?? protAi??viA? kalbos, integravosi A? lenkA? kultAi??rAi??, ir 1791 m. geguA?Ai??s 3-iAi??jAi?? iA? priimtos Konstitucijos iA?braukAi?? Lietuvos vardAi??. AbiejA? TautA? Respublika virsta vieninga Lenkija.

Ai??A? virsmAi?? 1913 m. aiA?kino RamAi??nas Bytautas: ai??zAristokratas jautAi??si kitos tautos sAi??nariu. Jis kalbAi??jo svetima liaudA?iai kalba, bet tai buvo jo minA?iA? pasaulAi??, kurioje jis gimAi?? ir augo. (…) Jo socialinAi?? padAi??tis baudA?iavos laikais suteikdavo jam visiA?kAi?? laisvAi?? ir progAi?? be kliAi??A?iA? tenkinti savo geidulius: tai buvo valdiniA? muA?ikA? despotas”. O tie prasA?iokai kalbAi??jo lietuviA?kai. ReikAi??jo nuo jA? atsiskirti.

XIX amA?iuje tieAi??muA?ikaiAi??susimAi??stAi??, kas jie esAi??. PrasidAi??jo Tautinis atgimimas, atskirtis: diduomenAi??, kaip tada save A?vardijo, linko A? lenkiA?kumAi??, siekAi?? bAi??ti vienoje valstybAi??je su Lenkija (tik nesusitapatinti su prasA?iokais). NeA?inau, kaip A?A? vyksmAi?? A?vardyti, bet jo nepastebAi??ti negalime. Ar gali egzistuoti valstybAi??, atsisakanti savos istorijos, tradicijA??

Bendraudamas su lenkais (ai??zkairiaisiais” ir ai??zdeA?iniaisiais”) negirdAi??jau, kad jie gAi??dytA?si bAi??ti lenkais, tyA?iotA?si iA? savo valstybAi??s simboliA?. Kas Lenkijoje nesuvokiama, pas mus bandoma laikyti demokratijos apraiA?ka.

Ai??tai kelios mAi??sA? chuliganAi??s tyA?iojasi iA? ValstybAi??s himno, jos kAi??rAi??jo V. Kudirkos paminklo papAi??dAi??je. Pasirodo, anot kai kuriA? mAi??sA? ai??zdemokratA?”, jA? drausminti nevalia, nes tai bAi??tA? A?odA?io laisvAi??s apribojimas. A?engAi??me dar toliau: vienas save laikantis intelektualu, prisistatydamasAi??delfi.ltAi??tikru europieA?iu, pareiA?kAi??: ai??zJeigu mane norite A?A?eisti, pavadinkite lietuviu.” Pasigirsta balsA?: 1918 m. Vasario 16-os NepriklausomybAi??s Aktas ai??i?? klaida, o 1920 metais lenkai Vilniaus neokupavo; generolas L. A?eligowskis teisAi??tai iA?vadavo savo tAi??viA?kAi??.

1988 m. rugpjAi??tA? mes, grupAi?? SAi??jAi??dA?io IniciatyvinAi??s grupAi??s nariA?, susitikom su Lenkijos ai??zSolidarnoAi??Ai??” veikAi??jais, susitarAi??m dAi??l bendradarbiavimo. Po dvideA?imties metA? (2008 m.) lenkA? iniciatyva VarA?uvoje vAi??l susitikome, dalyvaujant L. WaAi??Ai??sai ir keliems mAi??sA? bei lenkA? istorikams.

antibiotic cheapest cialis black 20mg cheap Deltasone

A?. LaurinaviA?ius, A?dAi??miai klausAi??sis prisiminimA?, paklausAi??: ai??zJeigu taip artimai bendradarbiavot, kodAi??l Lenkija delsAi?? su Lietuvos pripaA?inimu?” Lenkai paaiA?kino: politikas privalo vadovautis pirmiausia savo A?alies interesais… Mes buvome spaudA?iami iA? A?vairiA? pusiA?: TarybA? SAi??junga grasino, primindama, jog H. Kohlis trokA?ta atsiimti Vakarines A?emes… AukA?ti Lenkijos katalikA? baA?nyA?ios hierarchai A?aukAi??: ai??zVilnius, Lvovas turi priklausyti Lenkijai.” Kai popieA?ius Jonas Paulius II Vilniaus vyskupijAi?? atskyrAi?? nuo Lenkijos baA?nytinAi??s provincijos ir pareiA?kAi??, kad ai??zVilnius buvo, yra ir bus Lietuvos sostinAi??”, Lenkijos baA?nyA?ios hierarchai turAi??jo susitaikyti, kitaip jie tikinA?iA?jA? akyse atrodytA? nuodAi??mingais. Deja, nuotaikos priglobti LietuvAi?? neiA?nyko, ypaA? atsiradus Lenkijos vadovybAi??je Lietuvos bajorA? palikuoniA?.

PrieA? porAi?? metA? diskutavau su lenkA? istoriku, akademiku J. Wyrozumskiu, paA?A?stamu nuo SAi??jAi??dA?io laikA?, apie blogAi??janA?ius tarp mAi??sA? valstybiA? santykius bei Lenkijos uA?sienio reikalA? ministro R. Sikorskio vaidmenA?. Akademikas pastebAi??jo: politikai ateina ir nueina; jie, kovodami uA? rinkAi??jA? balsus, priA?neka kvailysA?iA?, o mes negalime sau to leisti ir pridAi??rAi??: ai??zLenkai moka skaityti lietuviA?kai, jie iA?verA?ia JAi??sA? istorikus… Argi nesitrina iA? dA?iaugsmo rankas Sikorskis: jeigu patys lietuviai taip galvoja, kodAi??l jA? nepalaikius?..”

BAi??ti ar nebAi??ti Lietuvai priklauso ne tiek nuo iA?oriniA? sAi??lygA?, kiek nuo mAi??sA? paA?iA?. Linkstame prarasti bet kokA? atsakomybAi??s jausmAi??, nekalbant apie tautinA? (ir pilietinA?) orumAi??, sAi??A?inAi??. Ar ne apie tai byloja vieno mAi??sA? istoriko iA?vyka A? BaltarusijAi??, kur jis tyA?iojosi iA? Lietuvos istorijos, neigAi?? Lietuvos valstybAi??s buvimAi?? ir negalAi??jo atsidA?iaugti, susilaukAi??s audringA? ovacijA? (nuvaA?iuotA? A? RusijAi??, susilauktA? dar daugiau gerbAi??jA?).

Seime svarstomasAi??Tautos istorinAi??s atminties cataflam online purchase. Ai??A?statymo projektas. Ai??iam projektui vieningai pritarAi?? Seimo Ai??vietimo, mokslo ir kultAi??ros komitetas, tai yra visA? Seime esanA?iA? frakcijA? atstovai (prieA? tai buvo aptartas su moksline visuomene). Tik jis be galo nepatiko Lietuvos istorijos instituto direktoriui R. Mikniui ir jo pavaduotojai Z. MediA?auskienei. Motyvai? Ai??vedama cenzAi??ra, nors A?statymo projekte jokios uA?uominos apie darbA? cenzAi??ravimAi??. Ai??statyme siekiama suvienodinti valstybAi??s A?venA?iA? reglamentus, minAi??tinA? datA? skelbimo procedAi??rAi?? (dabar kiekvienai datai reikalingas atskiras A?statymas), steigiama patariamoji Taryba, kuri teiktA? pasiAi??lymus komitetui.

BandA?iau iA?siaiA?kinti, kodAi??l neturi bAi??ti jokios valstybiniA? A?venA?iA? reglamentacijos, negi nereikia per valstybines A?ventes kelti vAi??liavA?. IA? R. Miknio iA?girdau: kas nori, tas A?venA?ia, o minAi??tinos dienos ai??i?? susitarimo reikalas (tik neaiA?ku: kieno?). Jam uA?kliuvo: Vilniaus lenkA? okupacijos dienos minAi??jimas su neigiamu atspalviu (kas kaip nori, taip ir mini: vieniems okupacija, kitiems ai??i?? teisAi??tas L. A?eligowskio A?A?engimas A? savo protAi??viA? A?emes). KodAi??l minimas KlaipAi??dos sukilimas, o ne lietuviA? KlaipAi??dos kraA?to uA?grobimas? Istorijos institute iA?girstu: tauta ai??i?? praeities reliktas, XIX amA?iaus iA?monAi??. Vardan ko A?monAi??s liejo kraujAi??, ir kaip vertinate Sausio 13 A?vykius? Atsakas ai??i?? tai istorikA? diskusijA? objektas, o ne politikA?. Dar daugiau. Istorijos instituto direktorius ir Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas su grupe vienminA?iA? kreipAi??si A? Respublikos PrezidentAi??, praA?ydami, kad A?i neleistA? Seime net svarstyti tokio A?statymo projekto.

KeisA?iausia, asmenys, norintys Lietuvos bAi??ties klausimais tarti lemiamAi?? A?odA?, neturi menkiausio supratimo apie Lietuvos KonstitucijAi?? (Seimas priima A?statymus, o Prezidentas gali vetuoti, o ne uA?drausti svarstyti). Ai??domi A?iA? ai??zdemokratA?” mAi??stymo logika ir veiksmai. Jie A?vedinAi??ja moksle stalinizmo epochai bAi??dingAi?? tvarkAi??, pavyzdA?iui, magistras, stojantis A? doktorantAi??rAi??, pateikia keliA? A?inomA? mokslininkA? rekomendacijas, turimas publikacijas, o jam pareiA?kiama: ai??zNepriimtas, nes gauta konfidenciali neiAi??giama recenzija.” SusipaA?inti neleidA?iama, neA?inia ir kieno, nes tai ai??i??Ai??Ai?? konfidencialu. NepraAi??jo konkurso, reikia pasakyti. PanaA?iai elgiamasi ir su jA? kontroliuojamais, valstybAi??s finansuojamais MokslA? darbais: nepageidaujamA? autoriA? (A?vardijamA?: su nacionalistiniu kvapu) darbai atmetami, nesupaA?indinant su argumentais (ai??zkonfidencialu”) ai??i??Ai?? panaA?i tvarka, kaip su VSD paA?ymomis apie lojalumAi??, laikant paslaptimi, kas jas raA?Ai??. Kovota uA? TautinAi??s valstybAi??s kAi??rimAi??. IA?kovojus, sAi??vokos ai??zpatriotas”, ai??ztautinis” prilyginamos vos ne keiksmaA?odA?iui.

Apsisuko ratas ir Lietuva panaA?ioje situacijos, kaip XVIII amA?iaus pabaigoje: vAi??l dalis, priskirianA?iA? save elitui (naujas diduomenAi??s variantas), jauA?ia alergijAi?? savajai valstybei, savajai tautai, trokA?ta bAi??ti globalios visuomenAi??s nariais (Rusijos, Lenkijos, Europos SAi??jungos ai??i?? antraeilis klausimas kurios). ValstybAi??s (ir Tautos) gyvybingumAi?? iA?laiko kultAi??ros brandumas, A?takojamas istorinAi??s atminties. TikAi??kim, ateitis priklauso ne skundo raA?eivoms (jA? bAi??ta ir praeityje) ir ne klounams iA? TV ekranA?, aptariantiems Lietuvos istorijAi??.

Prisiminkim A. VijAi??kAi??-KojelaviAi??A?iA?, S. DaukantAi??, M. ValanA?iA?, Z. IvinskA?, A. Ai??apokAi??, A. JanulaitA?, K. JablonskA?, J. JurginA?, B. DundulA?, V. MerkA?, A. TyAi??lAi?? ir daugelA? kitA? istorikA?, brandinusiA? mAi??sA? savimonAi??. Verta gerbti ir A. BumbAi??lauskAi??, nuoseklA? kosmopolitAi?? (taip jis save pristato). Jo pozicija nepakito nuo aneksijos metA?. 1987 metais, kai Lietuvos TSR MokslA? Akademijoje vieA?ai prabilta apie bAi??tinybAi?? atkurti Lietuvos valstybAi??, minAi??ti Vasario 16-Ai??jAi??, A? tribAi??nAi?? iA?lAi??kAi?? A. Bumblauskas, iA?vadino tokios nuomonAi??s reiA?kAi??jus provokatoriais, neatsakingais asmenimis. Kuo jis skiriasi nuo V. Ivanovo? Jei 1990 m. Kovo 11-osios Aktas klaida, vadinasi, bAi??tina jAi?? iA?taisyti.

Istoriniams tyrimams neturi bAi??ti taAi??bu. Nieko nuostabaus, kai Rusijos istorikams Lietuvos okupacija ai??i?? pozityvus veiksmas, bet kai taip mAi??sto Lietuvos pilietis, siekdamas A?A? poA?iAi??rA? A?diegti kitiems ir, nesutinkantiems su tokiu poA?iAi??riu, uA?dAi??ti apynasrA?, A?ia visai kitas klausimas.

cheapest non prescription celias.
RamAi??nas GerbutaviA?ius. ai??zReplikaai???
RamAi??nas GerbutaviA?ius. ai??zReplikaai???