IA?verskite, kas dar neiA?versta

A?URNALAS: KULTA?ROS BARAI
TEMA: AiriA? literatAi??ra
AUTORIUS:Ai??Jeronimas Brazaitis

DATA: 2012-02

IA?verskite, kas dar neiA?versta

Jeronimas Brazaitis

ai??zPrisipaA?A?stu ir atsipraA?au, kad iA?verA?iau ai??zUlisAi??ai???, ai??i?? galAi??tA? pasakyti Jeronimas Brazaitis, nes vertAi??jAi?? jau nustelbAi??… vertimo redaktorius. Net interviu Lietuvos ryte ai??zGalvosAi??kiai romanAi?? pavertAi?? nemariuai??? darytas ne su BrazaiA?iu, bet su Saulium RepeA?ka, ai??zkuris daug nuveikAi??, kad A?io legendinio kAi??rinio vertimas pasiektA? ir lietuviA? skaitytojusai???. PabrAi??A?iama: ai??zAtkAi??rus Lietuvos nepriklausomybAi??, A?vairiuose kultAi??ros A?urnaluose pasirodAi?? J. BrazaiA?io iA?verstA? ai??zUlisoai??? fragmentA?, kurie, pasak literatAi??rologA?, buvo silpni ir neturAi??jo nieko bendra su literatAi??riniu vertimu. J. Brazaitis nenuleido rankA? [koks nenaudAi??lis! ai??i?? Red.] ir A?iaip ne taip A?veikAi?? sudAi??tingAi?? tekstAi??. Prie jo labai daug teko padirbAi??ti S. RepeA?kai,ai??? kuris ai??zneslAi??pAi??, kad A?iam vertimui iki tobulumo labai toli [kas redaktoriui trukdAi?? vertimAi?? patobulinti? ai??i?? Red.], todAi??l jis tiki, jog ateityje pavyks skaitytojams pateikti ir geresnA? ai??zUlisoai??? vertimAi??ai???, nors A?ia pat sau paprieA?tarauja: ai??zAi??iais laikais maA?ai kas nori gilintis A? ai??zUlisAi??ai??? ir bandyti pasiekti jo prasminA? dugnAi??.ai???

IA?vedAi?? analogijAi??, galAi??tume sakyti, kad ir Aleksys Churginas iA?vertAi?? Shakespeareai??i??Ai?? ne itin tobulai, nors uA? nemaA?us pinigus, bet jis tikrai nesulaukAi?? paniekos, kaip Jeronimas Brazaitis, iA?vertAi??s ai??zUlisAi??ai??? be jokios materialinAi??s paramos, kaip pats sako, tiesiog ai??ziA? jausmo ir supratimo, kad jis reikalingas visur, visiems ir visadaai???.

Gal tik toks naivus idealistas, neprilygstamasAi?? entuziastas keistuolis ir galAi??jo imtis tokio pasiaukojamo darbo, uA? kurA? iki A?iol jA? vainoja nenaivAi??s ir nekeisti pragmatikai?

MeilAi?? myli mylAi??ti meilAi?? (Love loves to love love).

James Joyce

Ai??Nuo 1925-A?jA?, praAi??jus 3 metams po ai??zUlisoai??? iA?leidimo, airiai Ai??mAi?? A?vAi??sti NacionalinAi?? A?ventAi??, kuri vadinama Bloomsday ai??i?? Bliumo (arba A?ydAi??jimo) diena. Kiekvienais metais birA?elio 16 d. iA? pat ryto A?ventAi??s dalyviai pradeda keliauti visais pagrindiniA? ir antraeiliA? knygos veikAi??jA? marA?rutais: uA?eina visur, kur anie buvo.

KartAi??, pasakodamas apie ai??zUlisAi??ai??? Vytauto DidA?iojo universiteto studentams, pajuokavau, kad tAi?? dienAi?? visiems vyrams privalu, kaip darAi?? misteris Leopoldas Bliumas, nueiti A? vieA?namA?, o jA? A?monoms ai??i?? likti namuose: iA? pradA?iA?, apie 4 val. po pietA?, ateis ai??zimpresarijaiai??? ir vyks repeticijos lovoje, o paskui ten pat jos lauks savo vyrA?, kaip darAi?? Moli, kurios mintyse vis atsirasdavo Poldis, Riksidiksidoldis, Don Migelis de la Flora ir kitais vardais vadinamas jos vyras, kurio ji neatiduos niekam, net A? ai??zkompanijAi?? tiems medikamsai???.

Ai??Pamenu, kai Ai??miausi ai??zUlisoai???, nuolatos savAi??s klausdavau:

ai??i?? Ar iA?versi?

ai??i?? Taip. SugebAi??jau du kartus Joyceai??i??Ai?? nupieA?ti (vienAi?? kartAi?? pasiA?iAi??rAi??damas A? tikro dailininko pieA?inA? ai??zAi??okantis Joyceai??i??asai???, kitAi?? ai??i?? iA? nuotraukos ai??zJoyceai??i??as Ciuriche 1938 m.ai???), taigi tikrai iA?versiu!

ai??i?? O jeigu niekas tos knygos neiA?leis?

ai??i?? Tada bus ranka raA?yta! ParaA?ysiu ant to, kAi?? turAi??siu: popieriaus visokio, baltos medA?iagos, jeigu pritrAi??ks, imsiuos odA? ai??i?? kiaulAi??s, verA?iuko, gal jauA?io. Joyceai??i??o tekstas visur tinka. Normalus dalykas (kadangi bus siekiama literatAi??ros progreso) skaityti jA? ir ant degtukA? dAi??A?uA?iA? etikeA?iA? ai??i?? gal keliA? milijonA?. Toks raA?ytojas reikalingas visur, visada ir visiems!

ai??i?? Ar vertimas bus pakankamai geras?

ai??i?? Jeigu bAi??A?iau literatAi??ros profesorius ir mokyA?iau kitus, tada sakyA?iau, kad Joyceai??i??o vertimAi?? ai??i?? perteikimAi?? lietuviA?kai (kaip ir vertimus A? kitas kalbas) bAi??tina tobulinti sulig kiekvienu leidimu. TaA?iau dabar, kai darbas tik pradAi??tas, kitaip kalbAi??ti negaliu. ai??zUlisAi??ai??? verA?iu iA? jausmo ir supratimo, kad jis labai reikalingas visiems aplink mane ai??i?? visai Lietuvai! Juo dA?iaugsimAi??s, nes ai??zUlisAi??ai??? pripaA?ins geriausia XX a. knyga, o lietuviams nereikAi??s tylAi??ti, nuleidus galvas, kai kas nors, atvykAi??s iA? kitos A?alies, paklaus, ar turimeai??zUlisAi??ai??? lietuviA?kai. Tikiu, kad vertimas bus labai geras, po keleto metA? Joyceai??i??as bus A?trauktas A? viduriniA? mokyklA? programasai??i??

Tie klausimai ai??i?? patys pirmieji, kuriuos uA?daviau sau 1989ai??i??1990 m. Taip tada A? juos ir atsakiau, su paaiA?kinimais, iA?plAi??timais, gal kai kur su humoru ar per kraA?tus besiliejanA?iu patosu, taA?iau nuoA?irdA?iai tikAi??damas, kad XX a. intelekto rekordininkAi?? galAi??sim turAi??ti perteiktAi??, o ne iA?verstAi?? (A?is A?odis neapima visos esmAi??s), lietuviA?kai.

Ai??Pirmiausia iA?verA?iau Jameso Joyceai??i??o poemAi?? proza ai??zDA?iakomo DA?oisasai???. LygiagreA?iai buvo iA?spausdintas originalo tekstas anglA? kalba. Joyceai??i??as, bAi??damas grynakraujis airis, raA?Ai?? angliA?kai, kad jo kAi??riniai bAi??tA? kuo greiA?iau iA?versti A? kitas pasaulio kalbas ir skaitytojai suA?inotA? apie airiA? tautos problemas, ypaA? siekA? iA?silaisvinti iA? D. Britanijos ai??zglobosai???.

Istorija: su almanacho Europa (1988, nr. 1) sudarytoju Romualdu Ozolu (jis tada dirbo Minties leidykloje) pabendravome tik 2 ar 3 kartus, rekordiA?kai sugaiA?dami pokalbiams po 30ai??i??40 sekundA?iA? (Ozolas, vienas iA? Lietuvos Persitvarkymo SAi??jAi??dA?io iniciatoriA?, neturAi??jo nAi?? minutAi??s laiko, nes be kitA? reikalA? rAi??pinosi dar ir badaujanA?iais protestuotojais Katedros aikA?tAi??je). ai??zUlisoai??? vertimAi?? pasiAi??liau todAi??l, kad Lietuvai reikAi??jo naujo A?odA?io ir literatAi??ros, nes, atrodo, tik vienas iA? menA? vieA?ai dirbo bendram reikalui ai??i?? muzika, ypaA? Algirdas KauA?pAi??das ir jo Antis.

Ozolas pasakAi??: ai??zGerai, Joyceai??i??o reikAi??sai???.

AlmanachAi?? Europa su ai??zUlisoai??? fragmentais platinau M. A?ilinsko galerijoje. Pasakojau A?monAi??ms apie Joyceai??i??o gyvenimo posAi??kius, bAi??do bruoA?us, apie jo meilAi?? TAi??vynei, apie kAi??rinius, ypaA? ai??zUlisAi??ai???. Priminiau, kad 1968 m. 1, 3 ir 4 skyrius, iA?verstus Tomo Venclovos, iA?spausdino A?urnalas PergalAi?? (dabar ai??i?? Metai).

Versti ai??zUlisAi??ai??? nusprendA?iau 1986 m., gal todAi??l, kad nuo minAi??tos publikacijos PergalAi??je buvo praAi??jAi?? 18 metA? ai??i?? A?is skaiA?ius man simboliA?kai siejosi su 18 knygos skyriA?.

Pats raA?ytojas ai??zUlisoai??? nevadino romanu, nes kAi??rinys, paremtas sAi??monAi??s srauto metodu, peraugo to A?anro rAi??mus. Tai sAi??monAi??s srauto, epinio realizmo ir momentiniA? nuotraukA? derinys. UA?raA?ytos mintys, kurios skriejo veikAi??jA? pasAi??monAi??je, frazAi??s, kokias pats sau liepAi?? pasakyti personaA?as, kokios nuskambAi??jo garsiai, kokias iA?girdo jo paA?nekovasai??i?? TaA?iau viskas vyksta realioje aplinkoje ai??i?? Dublino gatvAi??s, parduotuvAi??s, tavernos, restoranai, mokymo A?staigos, koncertA? salAi??s, poilsio vietos ir t. t. apraA?ytos taip tiksliai, kad, pasak Joyceai??i??o, ai??zjeigu miestas vienAi?? dienAi?? staiga iA?nyktA? nuo A?emAi??s pavirA?iaus, jA? bAi??tA? galima atstatyti pagal mano knygAi??.ai???

Kai kurie kritikai, bandAi?? priskirti Joyceai??i??Ai?? prie siurrealistA?, netrukus liovAi??si, nes suvokAi?? iA? anksto sudarytAi?? knygos planAi??, tvarkAi?? ir tikslAi?? ai??i?? visa tai raA?ytojui A?skiepijo jA? mokAi?? jAi??zuitai.

Pirmoji ai??zUlisoai??? vertimo dalis ai??i?? 11 skyrius Sirenos (tai rankraA?tinis pavadinimas, nes knygoje Joyceai??i??as skyriA? pavadinimA?, rodanA?iA? Homero paraleles, atsisakAi??, taA?iau jie liko kritiniuose straipsniuose, tyrinAi??tojA? komentaruose) buvo iA?spausdintas KrantA? 1989 m. rugpjAi??A?io/rugsAi??jo numeryje. Tuometinis A?urnalo redaktorius a. a. Vaidotas Daunys net atvaA?iavo pas mane A? namus pasakyti, kad spausdins, nes gavo palankA? Tomo Venclovos atsiliepimAi?? apie vertimAi??. PaklausAi??: ai??zJarai, ar gerai bus, jei spausdinsime puslapyje tris skiltis? Ir petitu?ai??? AA? atsakiau: ai??zSpausdinkite nors ir blusitu. Svarbu ai??i?? pradAi??t!ai???

VAi??liau vertimo fragmentai plaA?iai pasklido po kultAi??rinAi?? periodikAi??.

ai??zUlisAi??ai???, A?iAi?? neA?kainojamAi?? intelektinAi?? dovanAi??, galima skaityti, pasirenkant ai??zpradA?iosai??? vietAi??, pavyzdA?iui, pagal tai, koks skyriaus ai??zmenasai???. Toje periodiniA? leidiniA? epochoje (1989ai??i??2003) verA?iau knygAi?? ne iA? eilAi??s, o atskirais skyriais, kad bAi??tA? tuo laiku aktualAi??s arba meniA?kai A?domiausi: 11-as, Sirenos, tapo pirmas todAi??l, kad mane A?avAi??jo, kaip autorius literatAi??riniu bAi??du atkuria A?vairias muzikines formas, 8-as, Lestrigonai, pasirodAi?? netrukus todAi??l, kad pastebAi??jau jA? esant tipiA?kiausiAi??, 5-as, Lotoso valgytojai (arba Lotofagai) ai??i?? kad ai??ztipiA?kumoai???, turiu omeny sAi??monAi??s srautAi?? (stream of consciousness) jame taip pat labai daug. VAi??liau vertimA? eilAi?? reguliavo kiti kriterijai: 7-me, Eolas, kuris iA? pradA?iA? manAi??s netraukAi??, nes veiksmas vyksta dviejA? periodiniA? leidiniA? redakcijoje, Joyceai??i??as padovanojo mums net 120 retorikos formA?, 10-as, KlajojanA?ios uolos, iA?siskyrAi?? ta ypatybe, kad 19-oje epizodA? apraA?yti maA?daug 1 valandos A?vykiai vyksta vienu metu (ai??zKodAi??l A?ia 19 epizodA?, jei knygoje 18 skyriA??ai??? ai??i?? kAi??lAi?? klausimAi?? kai kurie tyrinAi??tojai. ai??z19-as ai??i?? naujo kAi??rinio apmatai?ai??? ai??i?? spAi??jau aA?).

Kad skaitytojai gautA? vis naujas ai??zUlisoai??? iA?traukas, tik paA?ioje darbo prie pirmos knygos pabaigoje pateikiau 1, 3 ir 4 skyrius, ai??ztuos Tomoai???, kaip sakydavo a. a. Bronys Savukynas.

Kai kas iA? skaitytojA? mano, kad A?urnalinis vertimo variantas geresnis uA? suredaguotAi?? knygAi??. NatAi??ralesnAi?? A?nekamoji kalba, stipriau jauA?iamas ritmas, be to, pateikta tiek komentarA?, kad susidarytA? vos ne antra knyga.

Reikia suprasti, kad aA? ai??zUlisAi??ai??? verA?iau didesne dalimi iA? entuziazmo, prieA? tai apie 16 metA? dirbau ai??zpagal diplomAi??ai??? ai??i?? inA?inieriumi. Specialaus universitetinio pasirengimo neturAi??jau, nors anglA? kalbos diplomas dar ne viskas. Kai pradAi??jau, nuo ai??zUlisoai??? pasirodymo buvo praAi??jAi?? 64 metai, kai 2002 m. baigiau, sukako net 84 tuA?ti ai??zanglistA?ai??? metai ai??i?? niekas iA? jA? lietuviA?ko vertimo nepateikAi??.

LeidA?iant lietuviA?kai A?iAi?? A?ymiausiAi?? XX a. knygAi??, redaktoriaus tikrai reikAi??jo. Saulius RepeA?ka buvo Europos Komisijos specialiai komandiruotas A? Oksfordo universitetAi?? studijuoti Joyceai??i??o archyvo (55 tomai) ir, A?inoma, kitA? knygA?. Dirbti su juo buvo malonu, abu jautAi??me A?io intelektinio uA?davinio svarbAi?? visai Lietuvos kultAi??rai.

PaA?iAi?? pirmAi?? studijAi?? apie ai??zUlisAi??ai??? paraA?Ai?? Stuartas Gilbertas 1930 m., konsultuodamasis su paA?iu Joyceai??i??u. 1952 m. buvo iA?leistas Williamo Yorko Tindallo paraA?ytas gidas Jameso Joyceai??i??o skaitytojams.

Ai??spAi??dingAi?? komentarA? (vien tik!) knygAi?? paraA?Ai?? Donas Giffordas su Robertu J. Seidmanu 1974 m. Leidimas tuoj pat buvo pakartotas, papildytAi?? jA? vAi??l iA?leido 1989 m. ai??i?? tai gerokai didesnAi??s apimties knyga net uA? patA? ai??zUlisAi??ai???.

Joyceai??i??o kAi??rybAi?? nagrinAi??janA?ios knygos leidA?iamos nuolatos, be A?ia paminAi??tA? skaiA?iau dar 21 ir kiekvienoje radau naudingA? dalykA?.

ManAi??s daA?nai klausia, negi tikrai skaitau antrAi?? knygAi??? Taip, taA?iau tik komentarus ai??i?? jA? dabar reikia. Mano ir Sauliaus RepeA?kos paraA?ytus (aA? gilinausi A? knygas, o Saulius eksploatavo elektroninius, Jorgo Bergerio parengtus net 13-os autoriA? komentarus, beje, manuosius jis tikrai gabiai sutrumpino) lyginu su Dono Giffordo, Roberto J. Seidmano ir Declano Kiberdo. PersistengimA? nerandu, nors papildymA? kiekviename kitame lietuviA?kame leidime turAi??s bAi??ti naujA? ai??i?? tokia ai??zUlisoai??? tyrinAi??jimo sAi??lyga). MAi??sA? komentarai gali A?aisti vienoj komandoj ai??i?? netgi startiniame penkete ai??i?? su minAi??tais angliA?kais. NeA?inau net dviejA? A?iuolaikiniA? (po 1988 metA?) vertimA? su komentarais (o tik tokie dabar ai??zuA?skaitomiai???), ai??znelendu A? kompAi??ai???, nors iA?manau tAi?? technikAi?? ir jos paA?angAi??, bet palieku tAi?? darbelA? studentams. Tegul randa, kokiA? kalbA? vertimai iki 2010 metA? yra iA?leisti su komentarais, ir juos palygina.

Ar tikrai visi knygos A?vykiai ai??ztilpoai??? A? tAi?? konkreA?iAi?? 1904 m. birA?elio 16-Ai??jAi??? IA?siaiA?kinau tik kelias fikcijas:

a) Daugiausia neigiamai ai??zsveikinamaai??? vicekaraliaus kavalkada, pavaizduota 10 skyriaus 19-ame epizode, tAi??dien nevaA?iavo, bet Joyceai??i??ui ji buvo reikalinga, kad galAi??tA? parodyti valstybinAi?? valdA?iAi?? kaip atsvarAi?? baA?nytinei, nes 1-ame epizode apraA?oma TAi??vo Konmi kelionAi?? per miestAi??;

b) Patriko Dignemo laidotuvAi??s buvo sumodeliuotos pagal kitas, A?vykusias truputA? anksA?iau ai??i?? 1904 m. birA?elio 10 dienAi??;

c) Ne visi tie straipsniai, kuriuos knygos veikAi??jai skaitAi?? Evening Telegraph numeryje, iA? tikrA?jA? buvo jame iA?spausdinti;

d) DainelAi??s ai??zMano panelAi?? ai??i?? JorkA?yro mergaitAi??ai??? sukAi??rimo metai yra 1908-ieji (tikslina Davidas Pierceai??i??as), taigi 1904 m. birA?elio 16 d. PasiutAi??lis Boilenas, jeigu ir ai??zatA?ingsniavo [ai??i??] pagal priedainio ai??zMano panelAi?? ai??i?? JorkA?yro mergaitAi??ai??? ritmAi??ai???, tai lAi??mAi?? tik autoriaus vaizduotAi??.

DainA? ar operA? ir opereA?iA? arijA? iA?traukA? ai??zUliseai??? yra 308. Tai tikslAi??s Dono Giffordo duomenys. Kai kurios iA? jA? priskirtos vieno ar kito veikAi??jo mintims.

TaA?iau dainos ai??i?? dar ne viskas. Nuolat prisimenami Homeras, Dante, Shakespeareai??i??as, kiti raA?ytojai. A?inomas net jA? citatA? skaiA?ius. Atitinkamai ai??i?? 124, 37 ir 332 (beje, prie minAi??tA? raA?ytojA? pridAi??jAi?? Joyceai??i??Ai??, kritikai sudarAi?? A?ymiausiA? raA?ytojA? per visAi?? A?monijos istorijAi?? ketvertAi??). NemaA?ai yra Williamo Blakeai??i??o, Johno Miltono, Thomaso Mooreai??i??o, Williamo Butlerio Yeatso ir kitA? autoriA? citatA?.

TyrinAi??janA?iam ai??zUlisAi??ai??? skaitytojui sudaromos sAi??lygos arba prisiminti, arba pradAi??ti skaityti Ai??ventAi??jA? RaA?tAi??, nes vien iA? Naujojo Testamento 4 EvangelijA? A?ia yra 171 iA?trauka.

TAi?? ai??zUlisoai??? veiksmo dienAi?? A? DublinAi??, regis, buvo susirinkAi??s visas pasaulis ai??i?? A?ymiausi mokslininkai, filosofai, teisininkai, dainininkai, muzikantai, kompozitoriai, nacionaliniai herojai, sportininkai ir daugybAi?? kitA?. Atrodo, autoriaus sakiniA? A?ia ne tiek jau ir daug. TaA?iau tokia mintis gali kilti tik tam, kuris skaiA?iuoja citatas, neA?vertindamas, kokiAi?? knygos dalA? jos uA?ima. Juk svarbiausia ai??i?? vaizdavimo metodas, kuris padeda tas citatas suvaldyti, kad jos veiktA? Joyceai??i??o pasakojimo naudai.

Kai pirmAi?? kartAi?? skaiA?iau ai??zUlisAi??ai??? 1965 m. lenkA? A?urnale, o 1968 m. ai??i?? lietuviA?kai (Tomo Venclovos iA?verstus skyrius), mane patraukAi?? temA? A?vairovAi??, pagrindinio herojaus ai??zreikalA?ai??? diapazonas, didelis tikslumas, prozinis ritmas. Ir tada A?mAi??stelAi??jo mintis, ar jis pats viskAi?? sugalvojo? Atrado, sutvarkAi??, pateikAi?? ai??i?? ai??zuA?patentavoai????

Airijoje, nors ir valdomoje anglA?, mokinys arba studentas bibliotekoje rasdavo visAi?? A?ymiausiAi?? pasaulio literatAi??rAi??, galAi??jo mokytis tA? uA?sienio kalbA?, kurios jam atrodAi?? reikalingos arba patrauklios. Dar ir dabar daA?nai prisimenu, kaip mums tekdavo ai??zkombinuotiai??? knygas sovietA? okupuotoje Lietuvoje.

SAi??monAi??s srauto ir Sigmundo Freudo laisvA?jA? asociacijA? metodai labai panaA?Ai??s, taA?iau Joyceai??i??as kategoriA?kai neigAi??, kad jam padarAi?? A?takAi?? A?ymus austrA? psichiatras, psichoanalizAi??s pagrindAi??jas, pirmasis mokslininkas, iA?drA?sAi??s teigti, esAi?? A?mogaus elgesys ir veiksmai priklauso nuo jo pasAi??monAi??s. Savo mokytoju raA?ytojas laikAi?? Ai??douardAi?? DujardinAi??, o Freudo darbus skaitAi?? tik norAi??damas A?sitikinti metodA? panaA?umu ir juos naudojo tik kaip tiltA? A? ai??zUlisAi??ai??? statybinAi?? medA?iagAi??.

Joyceai??i??as skaitAi?? ir Carlo Gustavo Jungo, analitinAi??s psichologijos (A?monijos archetipai, kolektyvinAi?? pasAi??monAi?? ir kt.) kAi??rAi??jo, veikalus, tikAi??jo A?io mokslininko teorijomis. Jungas, beje, ne iA? karto susigyveno su ai??zUlisuai???. Jis ai??zvargais negalaisai??? pasiekAi?? 7-Ai?? skyriA? Eolas, tAi?? vietAi??, kur apraA?omas MozAi?? (ai??z…vyras vikrus kovoje ai??i?? akmenragis, akmenbarzdis, akmenA?irdisai???), ir tik tada, kaip pats prisipaA?A?sta straipsnyje ai??zUlisasai???, pradAi??jo ai??zmiglotai suvokti autoriaus pozicijAi?? ir visos knygos idAi??jAi??ai???. O paskutinis skyrius PenelopAi??, kuriame teka Moli minA?iA? srautas, JungAi?? taip suA?avAi??jo, kad jis paraA?Ai??: ai??zO, kiek daug jis A?ino apie moters psichologijAi?? ai??i?? kaip velnio bobutAi??! AA? tiek neA?inau.ai??? Joyceai??i??as kelias dienas vaikA?A?iojo aukA?tai iA?kAi??lAi??s galvAi??, kol jo A?mona Nora Barnacle pareiA?kAi??: ai??zJimis visai nieko nesupranta apie moteris!ai???

Joyceai??i??as susipaA?ino su Nora 1904 m., o pirmasis jA? pasimatymas A?vyko birA?elio 16 d. [pasak vertimo redaktoriaus, ai??ztada tarp jA? A?vyko ir meilAi??s aktas, nors ginA?ijamasi, ar tai buvo A?prasta sueitis, ar Nora savo bAi??simAi?? vyrAi?? parke patenkino rankaai???. Ai??i citata iA? jau minAi??to interviu su Saulium RepeA?ka Lietuvos ryte svarbi tuo, kad atsiskleidA?ia ryA?kus vertAi??jo ir jo vertimo redaktoriaus poA?iAi??riA? A? ai??zobjektAi??ai??? skirtumas. ai??i?? Red.]. TodAi??l ir ai??zUlisuiai??? raA?ytojas parinko A?iAi?? A?simintinAi?? datAi??. Nora buvo labai iA?tikima mylimoji, beje, oficialiai jie susituokAi?? tik 1931 m. Londone, pragyvenAi?? kartu 27 metus. Jos laiA?kai padAi??jo raA?ytojui sukurti vienAi?? A?spAi??dingiausiA? AmA?inosios moters paveikslA?.

Joyceai??i??as, gyvendamas Dubline, Trieste, Romoje, Ciuriche, ParyA?iuje, bendravo su daugybe A?moniA?, turAi??jo draugA? ir, A?inoma, prieA?A?.

Su draugais gerdavo vynAi?? ir kalbAi??davosi apie menAi??. Vienoje nuotraukoje, pavadintoje ai??zTrys airiA? gracijosai???, matome JamesAi?? Joyceai??i??Ai??, ArthurAi?? SullivanAi?? ir JamesAi?? StephensAi??. Tenorui Sullivanui Joyceai??i??as skynAi?? keliAi?? A? scenAi??, be perstojo jA? girdamas. Su Stephensu, gimusiu irgi 1882 m., netgi tAi?? paA?iAi?? dienAi??, buvo susitarAi??s, kad, jeigu apaks, A?is pabaigs paskutinA? jo kAi??rinA? ai??zFinegano budynAi??ai??? (Finnegans Wake), bet iA?kentAi??s daugybAi?? akiA? operacijA? spAi??jo romanAi?? paraA?yti ir iA?leisti (1939). PrancAi??zA? vertAi??jas Jacquesai??i??as Benoist-MAi??chinas jA? A?tikino, kad paskutinis ai??zUlisoai??? A?odis turi bAi??ti Taip ai??i?? gyvenimo teigimas. Joyceai??i??as svarstAi?? su juo tAi?? klausimAi?? porAi?? valandA?, leisdamas vertAi??jui A?rodyti to Taip bAi??tinumAi??, nors jau prieA? 2 metus literatAi??ros tyrinAi??tojui Valery Larbaud pats buvo paraA?Ai??s laiA?kAi??, kuriame paskelbAi??, kad jau A?ino tAi?? tokA? svarbA? paskutinA? A?odA? ir uA?raA?Ai?? jA?.

Su prieA?ais atsiskaitydavo daugiausia literatAi??riniais nokautais: susipykAi??s Ciuriche su britA? konsulato darbuotojais Carru ir Comptonu, suteikAi?? tas pavardes 15 skyriaus naktinei sargybai ai??i?? anglA? kareiviams, kurie, A?ygiuodami per ai??zsavoai??? rajonAi??, ai??zstaigiai pasisuka ir drauge skambiai superdA?ia lAi??pomisai???. Triesto laikraA?A?io leidAi??jui Albertui Prezioso irgi neliko skolingas ai??i?? paA?iais nepatraukliausiais jo bruoA?ais ai??zapdovanojoai??? plevAi??sAi?? PasiutAi??lA? BoilenAi??, o Prezioso A?odA?ius, paA?nibA?dAi??tus jo Norai, A?dAi??jo A? Leopoldo Bliumo lAi??pas, apraA?ydamas pasipirA?imo scenAi?? po Houto kalno rododendronais ai??i??laukiniais paparA?iais.

NorAi??damas parodyti, kieno virA?us, Prezioso A?odA?ius ai??zSaulAi?? pateka jumsai??? (Il sole sai???A? levato per lei) pakeitAi?? ai??zSaulAi?? A?vieA?ia tauai??? (The sun shines for you).

RaA?ytojo amA?ininkai prisimena jA? tokA?: stovi palinkAi??s pirmyn Dublino aludAi??je, galva pakreipta A? A?onAi?? ai??i?? klauso, lAi??pose ai??i?? daugiareikA?mAi?? A?ypsenAi??lAi??, visAi??laik ai??zprie joai??? pluoA?tas lapeliA?. Net galingos atminties Joyceai??i??as uA?siraA?inAi??jo! (Taigi ir aA? ai??zkultAi??ros veikAi??jamsai??? galiu atkirsti: ai??zA?odis ai??zpamirA?auai??? ai??i?? ne pasiteisinimas!ai???) Tas nAi?? akimirkai nenutraukiamas darbas (kartAi?? raA?ytojas iA?didA?iai paskelbAi??, kad nepanaudotos pastabos ai??zUlisuiai??? svAi??rAi?? dvylika kilogramA?) pasauliui davAi?? tokA? kAi??rinA?, kuris spindi tamsoje, ir tamsa jo nenugalAi??jo (plg. Jn 1,5). ai??zUlisasai??? A?vieA?ia kaip Ai??ventojo RaA?to A?viesa, toji knyga ai??i?? tai intelektinAi??s religijos tomai. TodAi??l sakau: ai??zUlisoai??? turAi??jimas arba neturAi??jimas nusako tautos kultAi??ros lygA?.

Vis dAi??lto per daug nenusiraminkime. Vienos didelAi??s jo knygos Lietuvai neuA?tenka. ApsakymA? rinkinA? ai??zDublinieA?iaiai??? ir romanAi?? ai??zMenininko jaunA? dienA? portretasai??? yra iA?vertAi??s ir, tikiuosi, dar A?iame deA?imtmetyje norAi??s pateikti patobulintus vertimA? variantus Povilas Gasiulis. Jeigu kas nors iA? turinA?iA? anglA? kalbos specialisto diplomAi?? jauA?ia nuoskaudAi??, kad nespAi??jo pradAi??ti arba kad jam nepasiAi??lAi?? sutarties (aA? savAi??jAi?? pasiraA?iau tik 2001 m., 14 metA? dirbAi??s ai??ziA? idAi??josai???), lai paklAi??sta vidiniam kvietimui iA?versti tai, kas dar neiA?versta.

Specialistams, kurie sako, kad man, padedamam Sauliaus RepeA?kos, ai??znepasisekAi??ai??? prakalbinti Joyceai??i??o lietuviA?kai, siAi??lyA?iau parodyti savo vertimAi?? (buvo laiko, primenu dar kartAi??, ai??i?? net nuo 1918 metA?!). Arba tegul A?sipareigoja iA?versti (nors ir devyniese) paskutinA? Joyceai??i??o romanAi?? ai??zFinegano budynAi??ai??? (1939), kurA? World Librarian Board A?raA?Ai?? 3-iuoju A?ymiausiA? XX a. knygA? sAi??raA?e. Pirmoje vietoje ai??i?? ai??zUlisasai???.

Ai??domus raA?ytojo biografijos faktas: kai Nepriklausomos Airijos Respublikos kultAi??ros ministras pasiAi??lAi?? pristatyti jA? kandidatu Nobelio premijai, Joyceai??i??as atsakAi??: ai??zAA?iAi??, bet tada jAi??s neteksite portfelio.ai???