Ai??trAi??kis, molis, arba Belaukiant siurblinAi??s

acyclovir.

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: EsAi??
AUTORIUS: Gytis Norvilas
DATA: 2012-12

Ai??trAi??kis, molis, arba Belaukiant siurblinAi??s

Gytis Norvilas

Dieve, kaip gremA?ia.
Ai??Ai?? Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Durs GrA?nbein

gyA?io norvilo nutraukimas
gyA?io norvilo nutraukimas

IA?dA?iAi??vusio upelio, kuris po liAi??A?iA? ir per polaidA? net putodavo, vagoje ant smAi??lio stoviniavo, tupinAi??jo trys vaikiA?A?iai. Nors iA?ties tai bAi??ta visai ne upelio, o iA? molio karjero kadais pumpuoto vandens iA?griauA?ta griova, kuri vis labiau priminAi?? A?emAi??s nuvargusio kAi??no senatvinAi?? raukA?lAi??. Ant A?laito stirksojo oranA?iniais kryA?iais nupjovimui paA?ymAi??ti trys nudA?iAi??vAi?? medA?iai. PuA?ys. Ko laukia berniukai, ko laukia iA?dA?iAi??vus vaga, dugnas, puA?ys? Anokia A?ia paslaptis, dugnas visada laukia skenduoliA?… Medis ai??i?? pjAi??klo, bankai ai??i?? skolininkA?, o kapinAi??s ai??i?? miruoliA?.
GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… IA? molio karjero didA?iuliais siurbliais iA?pumpuodavo vandenA?, idant toliau galAi??tA? riekti ir lupti, kopinAi??ti tAi?? raudonAi?? A?emAi??s mAi??sAi??, iA? kurios netoliese buvusioje plytinAi??je ir keramikos gamykloje kepAi?? plytA? ir keraminiA? plyteliA? karbonadus ir hematogenus. Ta milA?iniA?ka A?emAi??s A?aizda, po kuriAi?? ropojo ir rangAi??si ekskavatoriA? ir buldozeriA? kirminai, vis gilAi??jo, plAi??tAi??si… A?aizda. A?ia nAi??ra nieko stebAi??tina ai??i?? sako, molio ir kraujo cheminAi?? sudAi??tis praktiA?kai identiA?ka ir tikrai, matyt, esam drAi??bti iA? molio, esam molio Motiejai, Golemai, staA?iai vaikA?A?iojantys kreA?uliai. Nors neA?inau, kaip A?ia su ta chemija… NeA?inau. Mokykloje chemija sekAi??si, o ir dabar man chemija A?domiausia: kAi??nA? chemija, neapykantos, baimAi??s chemija, meilAi??s chemija, poA?emiA? ir medA?io, dangaus ir pragaro chemija… Ir vertikali, ir horizontali, organinAi?? ir neorganinAi??. Viskas yra chemija: psichika, siela yra chemija ai??i?? tik, matyt, subtilesnAi??, ai??ziA?retAi??jusiai???. Tai kas tie karjerai aukA?A?iau, ant kalvos? Kraujo sklidinos vonios? Toks kraujo nuleidimas, kaip pasakoja vietiniai, A?sijungus siurbliams tikrai bAi??davo A?spAi??dingas. Taip, visai nenorAi??dami, kaskart repetuodavo tvanAi??. Repetuoti reikia. Kitaip premjerai gresia fiasko.
GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… O tie vaikigaliai, kapiA?onuotais treningais, iA?plautoje griovoje kokio galo? Be niekur nieko A?arsto iA?plautAi?? smAi??liukAi??, it lauktA?, kada ten, aukA?tai, vAi??l A?sijungs siurbliai ir plAi??stels adrenalinAi?? akumuliuojanti grAi??smAi??s A?iurkA?lAi??, galAi??s pradAi??ti A?aisti rimtesnius A?aidimus? Nejau puA?ies A?ievAi??s laivelius leisi?.. Nors visos detalAi??s ir nuotaika bylojo tik viena: nusispjaut mums jAi??sA? moliai, A?emAi??s norai, siurbliai, turbinos, statybinAi??s medA?iagos, perturbacijos, skeldAi??jimas, A?kalnAi??s ir nuokalnAi??s. JA? veiduose ai??i?? pavydAi??tina, palaiminga ramybAi??. Nors ir su pagaliais rankose, nors ir A?alia tebestovi trys oranA?iniais kryA?iais nupjovimui paA?ymAi??ti puA?A? sudA?iAi??vAi?? lavonai. Vaikigalius besisukinAi??jant toje vietoje maA?iau visus metus, vis proA?al pravaA?iuodamas dviraA?iu stebAi??jau: per metus paaugo ir… ai??zpagilAi??joai??? ai??i?? griova vis labiau traukAi?? juos A? save, giliau.
GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… Nors siurbliA? jau seniai nebAi??ra: demontuoti, uA?lieti vandens, iA?rakinAi??ti metalo vagiA?, suAi??sti rAi??dA?iA? ar perlydyti A? maA?inA? ratlankius, vinis, voneles, bet vis tiek dirba. MAi??sA? galvose, pasAi??monAi??je. Bent jA? A?eA?Ai??liai. Jie visada budi, laukia A?enklo, kada vAi??l bus paleisti ir galAi??s pradAi??ti kvAi??puoti stAi??mokliA? plauA?iais. AmA?ina siurblinAi??. A?A?ianti, siurbianti, nuoA?mi, dirbanti, kaip ir visos maA?inos, 100 procentA?.
O ta griova vis gilAi??ja, nuolat vyksta vyksmas. GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… StovAi??ti iA?dA?iAi??vusio upelio vagoje ir laukti vandens ai??i?? pabandA?iau, tiesa, iA?taikiau, kai vaikigaliai buvo apleidAi?? pozicijas ai??i?? tai it eiti apleistais, nebenaudojamais, vienatvAi??s A?uoliais surakintais geleA?inkelio bAi??giais, kuriais bet kada iA? uA?nugario gali atsirangyti traukinys vaiduoklis, vizgindamas vagonA? uodegAi?? ir taip flirtuodamas su horizontu, t. y. praeitimi. Kol kas tvyro tik jaudri tyla, A? miego arterijAi?? pumpuojanti vieniA?ystAi??s dozes, nes nieko nAi??ra, yra tik tarpas ai??i?? iA?dA?iAi??vusi vaga, kurios dugne tik suplautos smiltys, nuosAi??dos, pagaikA?A?iai.
GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… RytieA?iui visada tuA?tuma buvo siekiamybAi??, o vakariniA? pakranA?iA? A?iabuviai visais A?manomais bAi??dais stengAi??(ia)si tAi?? tuA?tumAi??, jAi?? atverianA?ius A?trAi??kius uA?pildyti. Kokiu nors jovalu, menu, daiktais, remontais, idAi??jomis, imituojama perdAi??ta veikla, festivaliais. Kitaip sakant, tos tariamAi??s A?sijungsianA?ios siurblinAi??s grAi??smAi?? yra ta vakarieA?io tuA?tuma, jos jis, savaime suprantama, iA?syk ir baidosi, ir trokA?ta. Toks A?izofreniA?kas iA?sivystymas ai??i?? lydimas egzistenciniA? spazmA?, egzistencinio nerimo, jei norite…
Kaimynas, visAi?? amA?elA? dirbAi??s tame molio karjere ir nuolat guminiais batais bridAi??s molA?, dabar net vasarAi?? vaikA?to su veltiniais. Kojas perA?alAi??s visam likusiam gyvenimui, tirpsta, molis kojas, kAi??nAi?? vis po truputA? pasiima, iA?traukia kraujAi??, A?ilumAi??, sielAi??… Dabar karjeras sklidinas vandens, gylis siekia iki 10ai??i??15 metrA?, jame baltomis kaktomis A?vyturiuoja laukiai, elgetauja antys, vasaromis turA?kiasi, skAi??sta miesA?ionys, maitina dugnAi??. Narai mAi??gAi??jai juokAi??si, jog padangA? ir buteliA? daugiau nei A?uvA?.
A?iemAi??, ieA?kodami pramogA?, kastuvais vis nubraukiame, nugremA?iame nuo karjero A?aizdos sniego tvarstA? ai??i?? A?stabiai saulAi??j A?vilga ledo A?aA?u uA?sitraukusi opa ai??i?? ir A?iuoA?inAi??jame, raiA?ome paA?iAi??A?A? peiliais… IA? malonumo, aiA?ku, linksmybAi??s. GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… IA?siduosiu, kartAi?? burna pAi??A?iau ledAi?? (seniai turAi??jau A?iAi?? liguistAi??, slaptAi?? mintA?), idant A?is atA?iltA?, nuskaidrAi??tA?, vildamasis iA?vysti nuskendusiAi??, apsemtAi?? siurblinAi??, jos likuA?ius, menkiausiAi?? jos A?ymAi??, A?enklAi??, tikAi??damas, jog iA?ryA?kAi??s anapusinis (kaA?kuo ypatingas? kitoks?) vaizdas, iA?vysiu krustelAi??jimAi??, judesA?, it atA?ildA?ius ir nugremA?us apA?erkA?nijusA? vaA?iuojanA?io autobuso ar traukinio lango lopinAi??lA? ai??i?? A?iuos visad A?sivaizdavau esant eA?erAi??liais, maA?ais televizoriais… Bet perniek, bergA?dA?iai. Nieko nesimatAi??, tik skenduolio spalvos migla. Ir gerai. TodAi??l esu laimingas.
GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… Kiek pamenu, visad teko ir tenka gyventi ant molio: vaikystAi??je ant Jonavos molio kalno, dabar ai??i?? po DvarA?ioniA? keraminiA? plyteliA? dangum, kur A?emAi?? it mozaika, vitraA?as, pilna ai??zsekretA?ai???, t. y. nusAi??ta spalvotA? keraminiA? plyteliA? A?ukAi??mis, atraiA?omis. Kad ir kur pasisuksi. Gali pamanyti, jog tai milA?iniA?kos termos po atviru dangumi, puoA?tos spalvotais inkliuzais. Troba uA?kampyje prie miA?ko, uA? kurio A?vieA?ia TroA?kAi??nai, ir ta molyne, A?emoje vietoje, kur A?lyno smegenys lenda vos perkasus per du kastuvus ir iA?tisus metus turi vaikA?A?ioti su botais. UA?augau ir augu ant kraujo. Kraujas A?ildo, sotus.
GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… Pamenu, dar vaikystAi??je su drauguA?iais bastAi??mAi??s ieA?kodami pramogA? po molyne pradAi??tAi?? statyti daugiaaukA?A?iA? rajonAi??. Traktoriams A? bakus pilstyti smAi??lA? ar iA? mediniA? statiniA? A?vilpti lipuA?kAi??, ai??zvelnio A?Ai??dAi??ai??? (taip vadinome tamsiai rudos spalvos statybinAi?? gumAi??), iA? kurio pAi??sdavom burbulus, mAi??tydavome vieni kitiems A? plaukus, buvo jau nuobodu ir banalu. AkimirkAi?? molis Ai??mAi?? A?iulpti, sriaubti mano kojas, apautas raudonais guminiais, it kokia saulaA?arAi?? vabzdA?… Teko greitai A?okti iA? guminiA? ir basam su kojinAi??mis grA?A?ti namo… NesugebAi??jau jA? iA?lupti nAi?? nusiA?eminAi??s: priklaupAi??s, rankomis, net padedamas draugA?. Ir A?ia, matyt, suveikAi?? siurblinAi??s sindromas, molis turi A?A? tAi?? siurbAi??liA?ka, siurbAi??liA?ka… Guminiai taip ir pasilaidojo ai??i?? prasmego raudonoje A?emAi??s gerklAi??je. Gerai, kad dar taip. VaikystAi??je viskas buvo iA? molio: granatos, pamautos ant pagaliuko, tarybinAi??s mokyklinAi??s uniformos, nuolat iA?teptos moliu, greiA?iau priminAi?? kamufliaA?inius eiliniA? mundurus.
GremA?ia ir gremA?ia, po krislAi??, po grumstAi??… NusiA?vilpt, nusiA?vilpt man tos siurblinAi??s. Kaip ir tiems vaikigaliams griovoje su pagaliais.

* * *
O tie plytintys suarti molio laukai, kuriuos regiu prieA?ais, priminAi?? mAi??A?io laukAi??, milA?iniA?kAi?? vidinA? skerdyklos kiemAi??, aukojimo eA?afotAi??, ekspresionistA? plenero ekspozicijAi??, farA?o pavirA?iA?. Mane tie laukai A?avi ir varo siaubAi??, jaudrina. Nors koks ten siaubas ai??i?? tyla ir ramybAi??, atvirumas, anatominis nuoA?irdumas. YpaA? rudenA?. Kai virA? jA? tekantis giA?us rAi??ko pienas primena snaudA?ianA?io ar besigaluojanA?io gyvulio alsavimAi??.

2012 m. lapkritis

overnight pharm viagra.