IV tarptautinAi?? emalio meno bienalAi?? Vilnius 2011

A?URNALAS: DAILAi??/ART
TEMA: Ai??IUOLAIKINIS MENAS
AUTORIUS: EglAi?? Dean

DATA: 2011-12

IV tarptautinAi?? emalio meno bienalAi?? Vilnius 2011

EglAi?? Dean

Ai??AuksakaliA? gildijos galerijoje ai??zMeno niA?aai??? jau nuo 2005 metA? vyksta tarptautinAi??s emalio bienalAi??s. Vis gausAi??ja ir A?vairAi??ja dalyviA? ratas, pristatomi vis sudAi??tingesni ir netikAi??tesni menininkA? kAi??riniai. TodAi??l pirmiausia kyla klausimas: kas yra emalis ir kuo ypatingi daugiaspalviai kAi??riniai, tokie skirtingi kiekvienoje parodoje?

Emalis ai??i?? medA?iaga, gaunama lydant sutrintAi?? stiklAi?? 750ai??i??850 Ai??C temperatAi??roje. Stiklo dulkAi??s lydosi, teka, gauta mase dengiamas metalo, stiklo ar keramikos pavirA?ius (nors terminas ai??zemalisai??? daA?niausiai vartojamas darbams ant metalo pagrindo apibAi??dinti). Emalis gali bAi??ti paruoA?iamas dviem bAi??dais: sutrinant spalvotAi?? stiklAi?? arba sumaiA?ant bespalves stiklo dulkes su pigmentais, pavyzdA?iui, metalA? oksidais. IA?degtas emalis gali bAi??ti permatomas arba neskaidrus, juo gali bAi??ti puoA?iami daugelio metalA?: vario, aliuminio, plieno, aukso ir sidabroAi??ai??i?? dirbiniai. Emalis pasiA?ymi puikiomis savybAi??mis ai??i?? jis yra glotnus, kietas, atsparus chemikalams, lengvai valomas ir nedegus. Kadangi emalis yra stikliA?ka medA?iaga, jis neblunka veikiamas ultravioletiniA? spinduliA?. Nors emaliavimas niekada nebuvo viena pagrindiniA? meno raiA?kos formA?, taA?iau menA? hierarchijoje jis visada turAi??jo savo tvirtAi?? pozicijAi?? ai??i?? tai greiA?iausiai lAi??mAi?? spalvA? ilgalaikiA?kumas ir jA? panaA?umas A? brangiA?jA? akmenA? spalvA? gelmes. Ai??i kAi??rybos sritis reikalauja itin didelio profesionalumo, dirbant tiek su emaliu, tiek ir su metalu. Be metalo emalis yra tiesiog stiklas, o metalas turi labai ribotAi?? spalvA? paletAi??. DviejA? medA?iagA? sandAi??ra yra bAi??tent tai, kas daro emalio menAi?? unikalA?.

Emalis buvo naudojamas jau senovAi??s Egipte ai??i?? juo buvo puoA?iami keramikos ir akmens objektai, o kartais ir juvelyrikos dirbiniai, taA?iau labiausiai jis iA?populiarAi??jo ViduriniA?jA? RytA? kultAi??rose. SenovAi??s graikai, keltai, gruzinai ir kinai taip pat naudojo emalA?, taA?iau ypaA? A?i technika suklestAi??jo viduramA?iais. RomAi??nA? ir bizantieA?iA? meistrai pirmieji Ai??mAi?? naudoti cloisonnAi?? emaliavimAi?? kaip brangiA?jA? akmenA? imitacijAi??. CloisonnAi?? ai??i?? tai pertvarinis emalis, kai plonytAi??s sidabro, aukso ar kito metalo gijos prilydomos prie metalo pagrindo, suskaidant jA? A? ornamentines daleles, kurios uA?pildomos emaliu. Tai pats seniausias ir iki A?iol tradicijas iA?laikAi??s bAi??das. Pertvarinis emalis labai populiarus buvo didA?iojo tautA? kraustymosi laikotarpiu tarp Ai??iaurAi??s Europos ai??zbarbarA?ai???. VakarA? Europoje buvo kopijuojami bizantieA?iA? sukurti motyvai ir ornamentai. PaprastesnAi?? champlevAi??, arba duobelinio emalio, technika ypaA? paplito romanikos klestAi??jimo metu (reljefinAi??s metalo pavirA?iaus A?dubos uA?pildomos emaliu ir taip sukuriama pertvarinio emalio iliuzija). Gotikos epochoje A?vairios emalio technikos uA?Ai??mAi?? itin svarbiAi?? vietAi?? taikomosios dailAi??s dirbiniA? puoA?yboje.

IA? ne tokios senos istorijos galima prisiminti kAi??rAi??jus, kuriems brangakmeniA? gilumo emalio spalvos teikAi?? ypaA? daug pasitenkinimo ai??i?? tai ir FabergAi??, ir portretistai miniatiAi??ristai, ir dAi??A?eliA?, niekuA?iA? gamintojai, ir art nouveau juvelyrai. Nuo XIX a. vidurio emalio menas tapo itin vertinamas Japonijoje, kurios meistrA? dirbiniai pasiA?ymi aukA?ta technine kokybe. Ai??i tradicija, ypaA? pertvarinio emalio, Japonijoje iA?liko populiari iki A?iandien. TodAi??l neatsitiktinai ir IV tarptautinAi??je emalio meno bienalAi??je ai??zVilnius 2011ai??? japonA? menininkA? kAi??riniai uA?Ai??mAi?? A?enkliAi?? vietAi??.

Lietuvoje emalio tradicijas puoselAi??ja AuksakaliA? gildijos galerija ai??zMeno niA?aai???. Jau ketvirtAi?? kartAi?? galerininkiA? MarytAi??s DominaitAi??s-GureviA?ienAi??s ir Dianos StomienAi??s rengiamos tarptautinAi??s emalio bienalAi??s pritraukia dalyvius iA? viso pasaulio, nors tokioje maA?oje valstybAi??je kaip Lietuva surengti panaA?iAi?? parodAi?? yra itin sudAi??tinga. Daugiau kaip 50 autoriA? bienalei pateikAi?? per 100 kAi??riniA? ir atstovavo 17 A?aliA?. Emalio technikA? taikymas buvo toks pat A?vairus, kaip ir A?alys, iA? kuriA? atkeliavo kAi??riniai ai??i?? nuo tradicinio pertvarinio iki purkA?to emalio, nuo plique-Ai??-jour iki abstrakcijA?. Per pastaruosius du deA?imtmeA?ius emaliu susidomAi??jo daugybAi?? menininkA?, dirbanA?iA? A?vairiose dailAi??s srityse. Ir tai atsispindAi??jo bienalAi??je, kur eksponuoti itin plaA?ios raiA?kos skalAi??s darbai ai??i?? nuo juvelyrikos iki funkcionaliA? objektA? ar net artimA? tapybai kAi??riniA?.

Vilniaus emalio bienalAi??s liudija, kad per jA? gyvavimo laikAi?? A?vyko ne tik techniniA?, bet ir konceptualiA? proverA?iA?, kurie leido atsirasti net skulptAi??riniams emalio objektams. Ai??iA?metinAi??je parodoje objektai buvo nepaprastai A?vairAi??s ir A?aismingi. Dar vienas iA?skirtinis bienalAi??s bruoA?as ai??i?? spalvingumas. PavyzdA?iui, Patrice Bordron [moteris?] (PrancAi??zija) eksponavo raudonAi?? atominAi??s bombos maketAi?? su A?kiA?ta vAi??jo malAi??no detale. Ai??is keistas konceptualus objektas atkreipia dAi??mesA? A? pavojA?, kuris aktualus ne tik PrancAi??zijai. Be akivaizdA?iA? politiniA? ir ekologiniA? poteksA?iA?, kAi??rinys patraukia ir ypatingu emalio panaudojimu, ir paA?ia forma. Kitas prancAi??zas LaurentE?as Vaury A?aismingai pasitelkAi?? ready-made ir emalio sintezAi?? (ai??zA?uvys ant skardiniA?ai???). KasdienAi??s buities objektas (A?uvimis iA?tapytos naudotos A?uvies filAi?? dAi??A?utAi??s) tarnauja kaip rAi??mas, stovas ir kontrastas subtiliai realistinei tapybai. VibruojanA?ios, gilios ir A?vytinA?ios spalvos (raudonos ochros ir kobalto), jA? prieA?prieA?a sidabriniam emalio modeliavimui teikia A?iam kAi??riniui trapumo ir rafinuotumo A?spAi??dA?. SuprieA?inant iliuzijAi?? ir kasdienybAi??, kuriamos A?domios asociacijos (pavyzdA?iui, aliuzija A? krikA?A?ioniA?kAi?? simbolA? ai??i?? minios pamaitinimAi?? keliomis A?uvimis). Kita vertus, A?ie darbai yra kameriniai, buitinio mastelio, priartinti prie maA?osios plastikos.

Gvido Latako objektas ai??zAukso legendaai??? ai??i?? knyga su emalio virA?eliu ai??i?? taip pat siejasi su krikA?A?ionybe ai??i?? A?ia Kristus ir A?ventieji vaizduojami pagal ikoninAi?? tradicijAi??. Emalio tapybos maniera laisva, nerAi??pestinga, spalvos pereina viena A? kitAi??, kAi??rinys vibruoja energingomis linijomis, kur ne kur nutrAi??kstanA?iomis ir vos sulaikanA?iomis spalvos siautulA?. Knygos dekoravimas nenutolsta nuo tradicijos, taA?iau ekspresyvi raiA?ka atskleidA?ia intuityviAi?? autoriaus nuostatAi??. Tuo tarpu Juliaus Vaitkaus objektas labiau amorfinis ir paslaptingas ai??i?? panaA?us A? akmenA?, bet tai ne akmuo, gal A?vaigA?dAi??laivio maketas ar pAi??dsakas? Jis sunkus ir aptakus, pilkas kaip betonas ir iA?gaubtas kaip lAi??A?is. Tai vienas iA? keliA? parodoje ryA?kiai iA?siskyrusiA? konceptualiA? kAi??riniA?.

Emalio tapybos kAi??riniA? bienalAi??je buvo gausu, jie sudarAi?? pagrindinAi?? ekspozicijos dalA?. PlaketAi??s ar net paveikslai dar kartAi?? patvirtino, kad emalis tinkamas ir tapybinei kalbai. Julia Sor (Vengrija) geriausiai pristatAi?? A?iAi?? emalio raiA?kos kryptA?, kuriAi?? ji demonstravo ir ankstesnAi??je bienalAi??je. Pilko kolorito monochrominiame ilgesingame ir A?altame kAi??rinyje ai??zVandens muzikaai??? skamba iA?nykimo tema. Didelis formatas suteikia darbui monumentalumo ai??i?? interjere toks emalio technika atliktas kAi??rinys gali taikytis uA?imti aliejinAi??s tapybos vietAi??.

Abstrakcija A?ioje dailAi??s srityje yra itin sveikintina, nes prapleA?ia nusistovAi??jusius kanonus ir keiA?ia visuomenAi??s poA?iAi??rA? A? emalA? kaip iA?skirtinai juvelyrikos technikAi??. Mirande Christophe (PrancAi??zija) ai??ziA?siliejoai??? baltos spalvos fragmentais, sunumeruotais ir iA?graviruotais. Jos plaketAi??s priminAi?? A?olynus sniege, A?velnias spalvotas detales, panaA?ias A? gamtos motyvus. Christophe darbai labai dekoratyvAi??s ir rafinuoti, kaip, beje, ir visa, kAi?? bienalAi??je pateikAi?? PrancAi??zija. Dekoratyvumas, bet jau kitoks, nesvetimas ir Aino Naslund (Ai??vedija) kAi??riniams. PavyzdA?iui, ai??zDuA?asai??? atrodo rAi??ksmingai ir dera prie popkultAi??ros stereotipA?, o ai??zKanalasai??? ai??i?? panAi??A?Ai??ja A? logotipAi??. IeA?kant ydA? surandamos naujos ekspresijos formos ai??i?? taupios ir stilingos. LakoniA?kumas, dekoratyvumas ir minimalistinAi?? forma sukuria A?taigius A?vaizdA?ius. Elena Sacharova (Rusija) tapo peizaA?us bei natiurmortus, kupinus A?echoviA?kos nuotaikos (ai??zRoA?inis vakarasai???). KompoziciA?kai sudAi??tingi kAi??riniai siejasi su egzistencializmo atA?vaitais, o slaviA?kA? spalvA? ir motyvA? pasirinkimas atskleidA?ia autorAi??s savitumAi??.

MarytAi?? DominaitAi??-GureviA?ienAi?? rodAi?? ekspresionistinA? emalio tapybos darbAi?? ai??zDrakono metaiai???, sumontuotAi?? ant specialiai pagamintA? raudonA? plokA?tumA?. SpalvA? viesulas ai??i?? kitaip nepasakysi. Laisvi, meistriA?ki potAi??piai, magiA?kas turinys ir iliuzinAi?? forma bei profesionalumas iA?skiria A?A? kAi??rinA? iA? kitA? emalio tapybos darbA?. Nomedos MarA?Ai??naitAi??s [kAi??rinio pavadinimas?] ir Mariaus JonuA?io ai??zTitas ir A?laai??? stilistiA?kai artimi menininkA? ankstesniems darbams. JonuA?iui bAi??dingas folklorinis primityvizmas ir suderinta spalvA? gama nesikerta su paprastu pasakojimu, o statiA?ki veidai ir darbo iA?kilmingumas pakylAi??ja jA? iki bAi??ties gelmiA?.

BienalAi??je eksponuotos plaketAi??s daA?niausiai sukurtos pasitelkus pertvarinio emalio technikAi??. Tarp jA? iA?siskyrAi?? Vytauto Matulionio grafinio pieA?inio plaketAi?? ai??zMoterisai???. Moteris tampa mistine veikAi??ja, kupina paslapties ir efemeriA?ka, kaip ir jos siluetas. Cathrine Johansson (Ai??vedija), kurdama savo ai??zNostalgijasai???, A?aidAi?? su ornamentiniais A?ablonais. Jos abstraktAi??s nAi??riniai daugiaspalviai ir lengvi. SudAi??tinga technika ir industrinis emalis turi sAi??sAi??jA? su opartu, taA?iau Johansson kAi??riniai atrodo A?vieA?iai ir gaiviai. Iosebo ZangaladzAi??s (Gruzija) ai??zKristaus gimimasai??? ai??i?? tikras pertvarinio emalio A?edevras. Nepaprastai tikslios, modeliuojanA?ios ir atidalinanA?ios pertvaros ai??i?? plonytAi??s ir trapios. Nuosaiki, prigesinta spalvA? gama, iA?balansuota??? kompozicija, susmulkintos detalAi??s ai??i?? visa tai bAi??dinga gruzinA? emalio mokyklai. O Vita PukA?taitAi?? perlamutrinA? emalA? derino su cementu (!). Rafinuoto ir meistriA?ko jos kAi??rinio pavadinimas ai??zKiA?kio aA?arAi??lAi??sai??? gali bAi??ti traktuojamas dviprasmiA?kai: A?altos emalio spalvos perteikia nevilties nuotaikas, o preciziA?kai iA?kalinAi??tos smilgos atrodo kaip antkapio ornamentika. AistAi??s MinkutAi??s lakoniA?ki ir taiklAi??s miA?rios technikos darbai (ai??zVizijaai??? ir ai??zIA?Ai??jusiemsai???) papildAi?? negausias lietuviA? emalio kAi??rAi??jA? gretas. Grafiniuose Arvydo GureviA?iaus emalio kAi??riniuose vyrauja erotika ir mitologija. Filosofiniai, atlikti tikslia ir laisva linija, jie priminAi?? PradA?ios knygAi?? ir Adomo bei Ievos iA?varymo iA? rojaus istorijAi??. ErotiA?kumas A?ia skoningas ir subtilus, atsisakoma formA? modeliavimo, paliekant galimybAi?? emaliui degant pakeisti spalvAi??.

Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai??Ai?? Juvelyrikos darbai bienalAi??je taip pat buvo A?vairAi??s ir netikAi??ti, kruopA?A?iai atlikti ir daugiafunkciai. Ai??arAi??nAi?? VaitkutAi?? ir Dainius Narkus eksponavo ai??zSegAi??ai??? ai??i?? smulkiais ruoA?eliais sudalytAi?? darbAi??, jau A?prastAi?? matyti dailininkA? kolekcijose, bet dAi??l to ne maA?iau A?taigA?. PersiliejanA?iA? spalvA? emalio ruoA?eliai priminAi?? A?apelius, sudAi??liotas smilgas ir atspindAi??jo gamtos temAi??. Kita vertus, ai??zSegAi??ai??? gali bAi??ti A?vardyta ir kaip pabrAi??A?tinai konceptualus kAi??rinys. Tuo tarpu R. MAi??nulio Katinas, kurdamas ai??zKarinius nuopelnusai???, A?aidAi?? su ready-made ai??i?? sovietmeA?io A?enkliukais. Katinas, giltinAi??, Gedimino stulpai, krepA?inio kamuolys, kryA?iai ai??i?? tai tik dalis autoriaus naudojamA? A?enklA?, kurie sudaro fonAi?? pasirinktiems simboliams. Patys simboliai, sudAi??lioti neA?inia kaip ai??i?? ar pagal sistemAi??, ar atsitiktinai, atrodo lyg kultAi??rologinAi??s liekanos, taA?iau jie atveria naujAi?? fantasmagorinAi?? realybAi??, kurioje prie vAi??liavos gali puikuotis katinas ar svastika. KultAi??rologinis A?aidimas antriniais objektais virto preciziA?ka juvelyrika, kad ir su ironiA?ku atspalviu.

Kotryna VaitekAi??naitAi?? bienalAi??je rodAi?? abstrakA?ius pertvarinius, o KAi??stutis StanapAi??dis ai??i?? giliA? spalvA? emalius. Staso Chailovo plique-Ai??-jour drugelis buvo atliktas pagal geriausias emaliavimo tradicijas ir siejosi su Viktorijos laikA? juvelyrikos tradicija. Apskritai juvelyrika A?ioje bienalAi??je buvo A?domi, nors ir nevienalytAi?? nei atlikimo, nei turinio poA?iAi??riu.

Turtinga spalvA? ir temA?, nuotaikinga ir meistriA?ka emalio meno bienalAi?? atvAi??rAi?? A?vairiA? metodA?, technikA? ir meniniA? sprendimA? galimybes. Gausiausia ekspozicijos dalis ai??i?? emalio tapyba ai??i?? buvo pristatyta iA?samiai ir A?domiai, uA?kariaujant erdvAi?? ir nustumiant juvelyrikAi?? A? antrAi?? planAi??. NemenkAi?? parodos dalA? sudarAi?? ir objektai ai??i?? tuo tarsi patvirtinama, kad emalio kAi??ryba gali bAi??ti ir skulptAi??rinAi??, kad sAi??mojingi ir filosofiniai emalio objektai atranda savo vietAi?? maA?osios plastikos hierarchijoje, o emalis iA?sikovoja tvirtAi?? vietAi?? A?iuolaikinAi??je dailAi??je.