Jaanas Kaplinskis: Menas yra laisvAi??s karalystAi??, arba Ar lengva bAi??ti Estijoje ai??zbalta varnaai????

A?URNALAS: LITERATA?RA IR MENAS
TEMA: EstA? A?ymAi??s A?monAi??s
DATA: 2012-01

Jaanas Kaplinskis: Menas yra laisvAi??s karalystAi??, arba
Ar lengva bAi??ti Estijoje ai??zbalta varnaai????

Jaanas Kaplinskis (g. 1941) ai??i?? A?ymus estA? poetas, filosofas, kultAi??rologas. Jis buvo vienas iA? ai??z40 Estijos intelektualA? kreipimosiai??? (dAi??l okupacijos, Estijoje vykdomos priverstinAi??s rusifikacijos ir dAi??l A?odA?io laisvAi??s) autoriA? ir iniciatoriA?. KAi??rybinA? keliAi?? pradAi??jo poezija, po to sekAi?? proza, eseistika. ParaA?Ai?? daugiau kaip 40 A?vairaus A?anro knygA?. Jo kAi??ryba versta A? deA?imtis pasaulio kalbA?. LietuviA? kalba iA?leistas poezijos rinkinys ai??zVakaras grAi??A?ina viskAi??ai???(1999) ir eseistikos knyga ai??zAi??is bei tasai??? (2001). J. Kaplinskio kandidatAi??ra buvo siAi??lyta Nobelio literatAi??ros premijai gauti.

Ai??is I. Kotjuho pokalbis su J. Kaplinskiu paskelbtas elektroniniame literatAi??ros ir meno A?urnale ai??zNovyje oblakaai???.

VertAi??jas

Vieno mAi??sA? susitikimo metu, paklaustas apie eilAi??raA?A?iA? raA?ymAi??, jAi??s atsakAi??te, kad raA?yti prozAi?? yra iA?A?Ai??kis vyresniesiems, o eilAi??raA?A?iai ai??i?? tai dAi??l jaunA?jA?. Po to, 2007-aisiais, iA?leidote savo pirmAi??jA? romanAi?? ai??zTa pati upAi??ai???. Kas jums dabar, 2011-aisiais, yra rimtas kAi??rybinis iA?A?Ai??kis?

Tai, kad eilAi??raA?A?ius gali raA?yti tik jauni, pernelyg perdAi??ta. SeptyniasdeA?imt ketveriA? metA? senis Goethe paraA?Ai?? puikiA? eilAi??raA?A?iA?. Ir paskutinieji estA? poeto, literatAi??rologo Gustavo Suitso eilAi??raA?A?iai, manding, stipresni uA? jo ketvirtojo deA?imtmeA?io eilAi??raA?A?ius. Goetheai??i??Ai??s poetinis talentas atgimAi?? sutikus UlrikAi??, kuriAi?? jis aistringai A?simylAi??jo, o Suitsas vAi??l tapo tikru poetu po sukrAi??timA?, pergyventA? per karAi?? ir emigracijoje. Tai rodo, kad nAi??ra aiA?kiA? taisykliA?, kada A?moguje gimsta kAi??rybinis impulsas ir kokiAi?? jis suranda iA?raiA?kos priemonAi??, tai priklauso nuo daugelio aplinkybiA?. Menas yra laisvAi??s karalystAi?? tiems, kurie pasirengAi?? tokia laisve naudotis. O man svarbu ir tai, kad kAi??rybingas A?mogus kartais pasinaudotA? laisve nutolti nuo ankstesnAi??s savo veiklos, pasuktA? iA? praminto kelio ir uA?siimtA? kuo nors kitu. Manau, kad poetui reikAi??tA? pabandyti raA?yti apsakymus, o prozininkui ai??i?? eilAi??raA?A?ius. RaA?ytojui ai??i?? gal net A?nikti A? mokslAi??, o mokslininkui ai??i?? A? poezijAi??. AA? pats visada svyravau tarp mokslo ir literatAi??ros, o pastaruoju metu mokslas, ko gero, uA?valdAi?? mane. Paskutinis mano kAi??rinys ai??i?? mokslo populiarinimo knyga apie astronomijAi??. Labai noriu paraA?yti keletAi?? straipsniA? apie kalbAi??. Apie rusA? ir suomiA?-ugrA? kalbA? paraleles, ginA?ytinAi?? klausimAi??: suomiA?-ugrA? substratAi?? rusA? kalboje.<...>Ai??

JAi??sA? garsus pareiA?kimas dAi??l atsisakymo vartoti estA? kalbAi?? savo literatAi??rinAi??je kAi??ryboje ir vieA?uosiuose pasisakymuose. Kas paskatino imtis tokios priemonAi??s? Jeigu jAi??sA? pavyzdA?iu pasektA? kiti raA?ytojai, maA?a (gyventojA? skaiA?iumi) kalba dar labiau sumaA?Ai??tA??

Man tai labai skausminga tema. Garsaus pareiA?kimo aA? nepaskelbiau, savo internetiniame dienoraA?tyje paraA?iau, kad daugiau nenoriu (galAi??jau paraA?yti, kad tiesiog negaliu) raA?yti oficialiAi??ja estA? kalba. Paskelbiau apie tuzinAi?? straipsniA? ir apybraiA?A? apie A?iuolaikinAi?? estA? kalbAi??, bandA?iau paaiA?kinti, kodAi??l, mano A?sitikinimu, oficialioji estA? kalba kenA?ia nuo pernelyg uolaus atnaujinimo ir pedantiA?ko reglamentavimo. Kalbos pertvarka pas mus tapo savotiA?ka meninAi??s saviveiklos forma. Gaila, mano straipsniai neturAi??jo jokio poveikio estA? kalbos raidai. MAi??sA? kalba tampa nenatAi??rali, virsta kaA?kokia ai??zestorantoai???. Kalbos tvarkyba daA?nai veda A? didesnAi?? netvarkAi??. Pastaruoju metu A?i tendencija stiprAi??ja. EstA? kalba vis maA?iau yra Estijos gyventojA? bendravimo kalba, ji vis labiau tampa kalba, A? kuriAi?? verA?iama gausybAi?? tekstA?; nesvarbu, ar tai bAi??tA? oficialioji ES dokumentacija, ar pramoginAi?? literatAi??ra. Galiausiai kalba praranda savo savitumAi??, poetiA?kai kalbant ai??i?? savo sielAi??. Greitai estA? kalba paprasA?iausiai bus vienas tA? variantA?, kuriuos Benjaminas Lee Whorfas pavadino ai??zSAEai??? (Standard Average European). A?ia rusA? kalba yra kur kas geresnAi??je padAi??tyje nei estA?, ji sugebAi??jo atsispirti svetimoms A?takoms, iA?laikydama netgi kai kuriuos bendrus bruoA?us su suoAi??miA?-ugrA? kalbomis (ko gero, kai kAi?? pasisavino iA? suomiA?-ugrA? kalbA?). <...>

Nejaugi oficialioji estA? kalba verA?iasi A? raA?ytojA? literatAi??rinius tekstus, versdama leidyklas redaguoti literatAi??rinAi?? kAi??riniA? kalbAi??? Ar jums teko susidurti su jAi??sA? vartojamos estA? kalbos, tokios turtingos ir tikslios, suvarA?ymais?

Gaila, bet taip. MAi??sA? redaktoriai, kaip A?prasta, taiso autorinA? tekstAi??. Jie nesitenkina korektAi??ra, raiA?kiA? klaidA? taisymu, bet kartais keiA?ia atskiras gramatines formas ir A?odA?ius, daA?nai ignoruodami autoriaus stiliA?. Tai viena iA? prieA?asA?iA?, kodAi??l estA? literatAi??roje nAi??ra raiA?kiai iA?siskirianA?iA? stiliA?, raA?ytojA? kalba gana daA?nai panaA?i A? oficialiAi??jAi??, biurokratinAi?? kalbAi??. MAi??sA? kalbinAi?? praktika yra autoritarinAi?? ne tik vietiniA? rusA? atA?vilgiu, bet ir paA?iA? estA?. Kalbos reguliavimAi??, jos ai??zgrynumAi??, korektiA?kumAi??ai??? stebi siauras valdininkA? ratas, o A?monAi??s nuolankiai laikosi jA? direktyvA?. <...>

Kalbai pakrypus apie A?iuolaikinAi??s Estijos intelektinA? visuomeninA? klimatAi??, kiek laisvas A?ia gali jaustis savarankiA?kai mAi??stantis A?mogus, turintis savAi??jA? gyvenimo poA?iAi??rA? ir tarsi manifestuojantis? Paprastai kalbant, ar Estijoje lengva bAi??ti ai??zbalta varnaai????

Estijoje savarankiA?kai mAi??stantis A?mogus yra laisvas, bet vieniA?as. Kaip esu raA?Ai??s, A?ia, kaip ir visame ai??zlaisvajame pasaulyjeai???, mes susiduriame su savita ai??zsemiotine infliacijaai???. Kuo daugiau A?enklA?, tuo maA?iau jie turi reikA?miA?. Pinigai irgi yra A?enklai, kaip mes A?inome, o infliacija siaurAi??ja prasme ai??i?? tai, kad pinigA? masAi?? auga greiA?iau nei prekiA?, daiktA?, paslaugA? masAi??, kAi?? mes galime A?sigyti uA? pinigus. MAi??sA? civilizacija gamina vis daugiau daiktA?, bet dalis jA? iA? esmAi??s yra A?enklai, o skaiA?ius daiktA?, kuriuos mes iA? tikrA?jA? galime turAi??ti, artimA? mums, A?inomA?, vertingA?, kaip ir skaiA?ius A?moniA?, su kuriais mes gebame veiksmingai bendrauti, esti ribotas. MAi??sA? vidinis pasaulis kaip planeta ai??i?? jis ne beribis. O mus uA?plAi??stantis informacijos srautas vis pleA?iasi, tampa tikru cunamiu, kur kiekvienas tekstas, kiekvienas pasisakymas, kiekviena nuomonAi?? turi vis maA?esnA? svorA?. Taip ir kiekvienas raA?ytojas, menininkas, mAi??stytojas turi maA?iau svorio ir iA?tirpsta A?iame informaciniame cunamyje. SovietA? SAi??jungoje mAi??sA? A?odis turAi??jo reikA?mAi??: uA? knygas, uA? mintis mus persekiojo, areA?tavo, A?udAi??. O dabar A?odA?iai turi kur kas maA?iau svorio, A? juos ne itin kreipiamas dAi??mesys. Taigi, matyt, mAi??sA? A?odA?io laisvAi?? ir reikA?mAi??, mAi??sA? A?odA?iA? svoris yra prieA?ingai proporcingi dydA?iai.

JAi??sA? biografinAi??je eseistikoje minima rusA? literatAi??ra, kuri jums padarAi?? A?spAi??dA? vaikystAi??je ir brandA?iame amA?iuje. Kas jus traukia prie rusA? literatAi??ros ai??i?? verA?lus ritmas, tiesumas, gelmAi??, tragizmas?

Atvirai kalbant, aA? rusA? literatAi??ros prisiskaiA?iau prieA? pusAi?? amA?iaus. Man dingojosi, kad negaliu gyventi SovietA? SAi??jungoje, reikia A?Ai??tbAi??t pabandyti iA?vaA?iuoti A? Vakarus. O kAi?? ten veikti? Tai buvo antroje A?eA?tojo deA?imtmeA?io pusAi??je, pirmojo palydovo laikais. SovietA? SAi??junga ir rusA? kalba staiga iA?populiarAi??jo, visur pradAi??jo mokytis rusA? kalbos. Rodos, mokant rusA? kalbAi?? ir iA?manant rusA? literatAi??rAi??, galima surasti darbAi?? ten, Amerikoje arba VakarA? Europoje. Taip aA? pradAi??jau skaityti rusA? literatAi??rAi??, kuriAi?? jau truputA? A?inojau ir mylAi??jau, vaikA?A?iojau A? miesto bibliotekAi??, kasdien Ai??miau po knygAi??. PradAi??jau nuo GarA?ino, po to paAi??miau GogolA? ir taip toliau. Kol neA?simylAi??jau mergaitAi??s, kuri ruoA?Ai??si stoti A? universitetAi??, prancAi??zA? kalbos skyriA?. Tenai A?stojau ir aA?. Dabar manau, kad tai buvo klaida. ReikAi??jo stoti A? rusA? kalbos ir literatAi??ros skyriA?, pas LotmanAi??.

Ai??i istorija turi ir prieA?istorAi??, kuri yra kur kas romantiA?kesnAi??. Mano paA?intis su rusA? literatAi??ra prasideda nuo Lermontovo, tiksliau, nuo jo eilAi??raA?A?io ai??zUA?burtas laivasai???. Tai buvo, ko gero, 1954 metA? rudenA?. IA? lentynos paAi??miau Lermontovo eilAi??raA?A?iA? tomelA? ir atsivertAi?? ai??zUA?burtas laivasai???. Tai buvo sukrAi??timas, kaA?kas panaA?aus A? religinA? prisikAi??limAi??. AA? vos neverkiau skaitydamas apie Napoleono sielos klajones… Po tokio prisikAi??limo aA? ir pats pradAi??jau raA?yti eilAi??raA?A?ius. BandA?iau rusiA?kai, bet mano kalbos A?inios buvo pernelyg kuklios. UA?tat pradAi??jau su A?kvAi??pimu skaityti LermontovAi??, PuA?kinAi?? ir kitus man artimus poetus.

Galima paklausti, kodAi??l mane taip patraukAi?? bAi??tent rusA?, o ne estA? poezija. A?ia, matyt, ne viena prieA?astis. Pirmiausia per paskutinius mAi??A?ius ir Tartu bombardavimAi?? 1944-aisiais sudegAi?? mAi??sA? butas su visa estiA?ka biblioteka, liko tik prancAi??ziA?kos ir lenkiA?kos knygos. Po karo mano senelis, buvAi??s knygA? prekeivis, kelerius metus dirbo Tartu antikvariate ir kaA?kAi?? pats A?sigijo. Bet geros estA? poezijos lentynose nebuvo. AA? labai A?avAi??jausi Henriko Visnapuu (beje, jis buvo Jesenino draugas) ketvirtojo deA?imtmeA?io eilAi??raA?A?iais, arba Juhano SiutistAi??s. Su geriausia, man pagavia estA? poezija susipaA?inau vAi??liau, kai senuose prieA?kariniuose A?urnaluose ai??zLoomingai??? radau Heiti Talviko, Augusto Sango ir kitA? poetA? eilAi??raA?A?ius. Ir kai giminAi??s iA? Ai??vedijos atsiuntAi?? man Bernardo Kangro, Kalju Lepiko ir Kari Ristikivi eilAi??raA?A?iA?. VAi??liau, pramokAi??s prancAi??zA? ir anglA? kalbA?, suradau Shelleyai??i??A?, Baudelaireai??i??Ai??, EliotAi??, Rimbaud ir kitus. Bet iA? pradA?iA? buvo rusiA?kas A?odis. RusA? kalba netapo mano antrAi??ja gimtAi??ja kalba, nors namuose ja buvo kalbama. Man, maA?yliui, netgi niAi??niuodavo kazokiA?kAi?? lopA?inAi??, bet rusA? poezija, rusA? literatAi??ra man tapo antra gimtAi??ja literatAi??ra. O paaiA?kinti, kas joje traukia, beveik neA?manoma. GalbAi??t tai sietina su kalba, stulbinanA?iu rusA? kalbos turtingumu, jos daugybe stiliA?: nuo pusiau slavA? cerkvAi??s terminijos iki nusikaltAi??liA? A?argono.

AA?, pagal paA?aukimAi?? ai??i?? kalbininkas, kalbomis domiuosi iki A?iA? dienA?. RusA? kalba yra kaip vargonai su daugybe registrA?, estA? kalboje, gaila, tokiA? registrA?, stiliA? maA?iau. UoliA? bendrA? mAi??sA? pedantiA?kA? gimtosios kalbos gryninimo sergAi??tojA? ir A?vairios rAi??A?ies A?odA?iA? kAi??rAi??jA? diletantA? pastangomis vis daA?niau iA?trinami stiliA? skirtumai, kalba praranda savitumAi??.

JAi??siA?kiame eilAi??raA?tyje rusA? kalba kartu su PuA?kinu ir Lermontovu minimas jAi??sA? bendraamA?is Brodskis. Kada ir kaip atradote A?A? poetAi??? Kuo jus traukia jo eilAi??raA?A?iai?

Negaliu tvirtinti, kad ypaA? A?aviuosi Brodskio eilAi??raA?A?iais. Kartais pagalvoju, kad jis ai??i?? paskutinis A?A?ymus rusA? poetas tradicionalistas, savaip A?rodantis, jog nepripaA?A?sta laisvA?jA? eiliA?. Mano nuomone, jis paprasA?iausiai nesuprato arba nenorAi??jo suprasAi??ti, kas yra tas verlibras, kad visos poetinAi??s formos, siejamos su A?ia sAi??voka, iA? esmAi??s yra labai skirtingos, tarp jA? net senovAi?? glAi??dinti. Ar Brodskis A?inojo apie psalmiA? arba senA?jA? staA?iatikiA? giesmiA? poetikAi??? KaA?kaip netikiu. VienAi?? kartAi?? Brodskis net supykdAi?? mane skaitant jo kelionAi??s A? StambulAi?? opusAi??. IA?silavinusiam A?mogui bAi??tA? gAi??da raA?yti tokius niekus apie A?alA? ir miestAi??, kur niekas jo nedomino, nesusitiko su raA?ytojais intelektualais. Jo A?inios apie turkA? kultAi??rAi??, ko gero, baigiasi atradimu, kad ai??zstiklinAi??ai??? turkiA?kai ai??i?? ai??znetvarkaai???. Tai, A?inoma, neA?rodo jo A?sitikinimo, kad Azija ai??i?? tai barbarybAi??, o Europa ai??i?? tai kultAi??ra.

Bet turiu ir teigiamA?, romantiA?kA? prisiminimA? apie pirmuosius kontaktus su Brodskio poezija. BAi??relis mAi??sA? draugA?, besidominA?iA? literatAi??ra, filosofija ir kitais pakylAi??tais dalykais, bendravome su rusA? studentais ne tiktai A?ia, Tartu, bet ir Maskvoje, Leningrade. KaA?kokiu bAi??du mums A? rankas pateko keli Brodskio eilAi??raA?A?iai. Mes juos skaitAi??me, kai kAi?? iA?mokome mintinai ir persispausdinome. <...> Brodskis, kaip ir daugelis rusA? poetA?, A?inojo poetikos alchemijAi??, A?inojo, kaip sukurti magiA?kas formules, svaiginamai veikianA?ias A?mogA?. Kartais tai gerai, bet kitAi??kart ai??i?? net pavojinga. Poezija gali priversti mus ignoruoti tikrovAi??. Trumpai tariant, ji veikia kaip narkotikas.

KartAi?? Stokholme susitikau su poetu. Buvo puiki kompanija ai??i?? su Brodskiu buvo velionAi?? Galina Starovoitova. AA? negalAi??jau nepriminti Brodskiui savo neigiamo poA?iAi??rio A? jo esAi?? apie kelionAi?? A? StambulAi??. Jis, kiek prisimenu, nelabai energingai bandAi?? ginti savo kraA?tutinA? eurocentristinA? poA?iAi??rA?. Kur kas A?domiau buvo tai, kAi?? kalbAi??jo Starovoitova apie instinktyvA? Jelcino demokratiA?kumAi?? bei paslaptingas AleksandAi??ro DubA?iko mirties aplinkybes. Dabar mes kalbame ir apie ne iki galo atskleistas paA?ios Galinos Starovoitovos mirties aplinkybes.

Beje, Brodskis, netgi ilgai pragyvenAi??s JAV, taip ir nesugebAi??jo priimti laisvA?jA? eiliA?: ai??zRaA?yti eilAi??raA?A?ius verlibru ai??i?? kaip A?aisti tenisAi?? be tinkloai???. Ai??iuolaikinAi?? estA? poezija daA?niausiai raA?oma verlibru, daug kuo dAi??kinga tam, kad jAi??s ir ai??zkasetinAi??s kartosai??? poetai nuosekliai pasirenkate A?iAi?? formAi??, pradedant nuo pirmA?jA? praeito A?imtmeA?io septintojo deA?imtmeA?io knygA?. KAi?? poetui gali suteikti laisvosios eilAi??s? Kuo jums asmeniA?kai artimas verlibras?

Apie verlibrAi?? aA? jau kai kAi?? esu raA?Ai??s. Apskritai verlibras ai??i?? ne itin sAi??kmingai suformuluota sAi??voka. Rimo ir grieA?tos metrikos nebuvimas ne daug kAi?? sako apie konkretaus poetinio teksto esmAi??. SenAi??sias A?ydA? psalmes taip pat galima vadinti verlibru, kaip ir prancAi??zA? poetA? Paulo Claudelo ir Saint-Johno Perseai??i??io poezijAi??, kuriai darAi?? A?takAi?? psalmAi??s. Verlibras verlibrui nelygu. Man artimos tokios laisvosios eilAi??s, kur yra ir ritmas, ir melodija, yra muzikalumas, nors ne visada akivaizdus, nepastebimas iA? pirmo A?vilgsnio. PavyzdA?iui, A?vedA? poeto Tomo TranstrAi??merio poezijoje. Ji man gana gerai paA?A?stama: daug jo eilAi??raA?A?iA? iA?verA?iau A? estA? kalbAi??. T. TranstrAi??meris labai muzikalus A?mogus, iA?kilus pianistas, bet rimuotA? eilAi??raA?A?iA? neparaA?Ai??, tiksliau, nepaskelbAi??. O kiek muzikos jo poezijoje! Kaip ji pasireiA?kia, galima nustatyti pasitelkiant struktAi??rinAi?? analizAi??. Bet skaitytojas tai jauA?ia ir be tokios analizAi??s, pasitikAi??damas savo poetine jausena, jeigu, A?inoma, A?mogus jAi?? turi. Jeigu ne, tai, aiA?ku, remiasi iA?moktomis formomis, A?ablonais.

JAi??s paminAi??jote ai??zkasetinAi?? kartAi??ai???, leiskite pratAi??sti A?iAi?? temAi??. Mane domina A?tai toks siuA?etas: ar galima kaip ir anksA?iau kalbAi??ti apie ai??zkasetinAi??s kartosai??? autoriA? estetinA? bendAi??rumAi??, ar dabar tai turbAi??t atskiri kAi??rybiniai vienetai, kuriuos vienija istorija?

Man nepriimtina autorius literatAi??roje skirstyti pagal kartas. Arba literatAi??ros raidAi?? skirstyti deA?imtmeA?iais, t. y. egzistuoja septintojo, aA?tuntojo deA?imtmeA?io literatAi??ra ir t. t. KodAi??l tada nekalbAi??ti apie 1955ai??i??1965, 1965ai??i??1975 metA? literatAi??rAi???

Estija ai??i?? maA?a A?alis, raA?ytojA? ir menininkA? nedaug. Vadinasi, dauguma vienas kitAi?? A?ino ir beveik nieko nelieka uA? tarpusavio A?takA? srities. Labiausiai bendrauja maA?daug vieno amA?iaus A?monAi??s, kurie daA?nai mokosi universitete, vaikA?to A? tas paA?ias kavines, lanko tuos paA?ius spektaklius, vakarAi??lius. JAV ir Rusijos literatAi??riniame procese dalyvauja kur kas daugiau A?moniA?, yra daug kultAi??ros centrA? ir tarpusavio ryA?iai tarp gyvenanA?iA? skirtinguose centruose nAi??ra tokie glaudAi??s. MaA?daug tokie reikalai ir su ai??zkasetine kartaai???. Ten, A?inoma, vienoje kasetAi??je buvo visiA?kai skirtingA? jaunA?jA? ir nebe tokiA? jaunA? A?moniA? eilAi??raA?A?iai: PauAi??lis-Erikas Rummo, Li Seppelis, Hando Runnelis, Andresas Ehinas ir aA?. Mes visi buvome geri paA?A?stami ir turAi??jome daugiau ar maA?iau panaA?ius poA?iAi??rius A? literatAi??rAi??, o taip pat A? gyvenimAi?? ir pasaulA?. ValdA?ia mumis nepasitikAi??jo. PavyzdA?iui, Arvi Siigas buvo kitos stovyklos A?mogus ai??i??Ai?? jis buvo tikras poetas komjaunuolis. Tuo metu mus skyrAi?? ir politika, santykiai su valdA?ia. Tvirtinti, kad aA? ir Arvi Siigas ai??i??Ai?? vienos, tarsi ai??zkasetinAi??sai??? ar kitos kartos atstovai, maA?ai kAi?? reiA?kia. DvasiA?kai man ir mano draugams literatams artimesni buvo vyresniosios kartos atstovai ai??i?? Arturas Alliksaaras, Ainas Kaalepas, Jaanas Krossas, Uku Masingas <...>

Sakoma, yra ai??zgAi??lAi??s ankstyvosios ir gAi??lAi??s vAi??lyvosiosai??? ai??i?? tai apie raA?ytojus, kurie pasireiA?kia jaunystAi??je arba brandA?iame amA?iuje. JAi??s per pusAi??s amA?iaus raA?ytojo karjerAi?? paskelbAi??te daugiau kaip 40 knygA?, kone visA? literatAi??ros A?anrA?, akivaizdA?iai A?rodydamas, kad dar bAi??na ai??znuolat A?ydinA?ios gAi??lAi??sai???. KAi??rybinis darbas jums ai??i?? dA?iaugsmas ar naA?ta?

Ir viena, ir kita. RaA?yti eilAi??raA?A?ius nebuvo naA?ta, greiA?iau tarsi hobis, bet raA?yti romanAi?? ai??i?? tai jau darbas. Ir maA?ai dA?iaugsmo buvo iA? to darbo, kol nepadAi??jau taA?ko. Tada buvau patenkintas savimi, buvo tiesiog nuostabus jausmas. RaA?yti apsakymAi?? arba esAi?? ai??i?? kaA?koks vidurys tarp A?iA? kraA?tutinumA?. Kaip ir vertimas. Pats geriausias laikas eilAi??raA?A?iams ai??i?? jaunystAi??, tas laikas, kai tavo siela kupina stipriA?, maiA?tingA? emocijA?. Tada poezija padeda ir apA?vieA?ia, jaunuoliui suteikia galimybAi?? geriau paA?inti save. O senatvAi??s metais tiesiog paprasA?iausiai norisi raA?yti. Arba iA? dA?iaugsmo, kad pamatei, sutikai kaA?kAi?? graA?aus, nuostabaus, arba iA? liAi??desio, kai vAi??l tenka susidurti su nemokA?iA?kumu, akiplAi??A?iA?kumu <...>

Stebint VakarA? pasaulA?, didAi??janA?iAi?? medijA? A?takAi?? visuomenei, ar neatrodo, kad joje nugalAi??s arba demagogija, arba daktaro Freudo idAi??jos?

Apskritai aA? esu pesimistas, bet ne absoliutus pesimistas. A?inoma, demagogija, pavirA?utiniA?kumas, sensacingumas vyrauja ne tik Vakaruose, bet ir visur. TeisAi??s tie, kurie tvirtina, kad A?mogus iA? tikrA?jA? galvoja tiktai tada, kai patenka A? sunkiAi?? padAi??tA?. Bet ir tuomet jis daA?nai laikosi stereotipA?, primityviA? idAi??jA?. AA? vis dAi??lto tikiu, kad A?i visos A?iuolaikinAi??s civilizacijos krizAi??, t. y. socialinAi??s, ekonominAi??s ir ideologinAi??s (A?inoma, ir ekologinAi??s) sistemos privers mus iA? tikrA?jA? ieA?koti iA?eities iA? aklavietAi??s. Atsiras alternatyvos, kad dar galima susidAi??rimo su ledkalniu kurso korekcija. Bet, gaila, tai ne vienintelAi?? alternatyva. Galimas ir sugrA?A?imas A? kaA?kokius naujuosius viduramA?ius, A? religinio pobAi??dA?io totalitarizmAi??, kAi?? matome daugelyje islamo valstybiA?.

Jeigu literatAi??ra ir menas neturi prasmAi??s, tai kas turi prasmAi???

AA? manau, kad nAi??ra prasmAi??s kalbAi??ti apie tai, ar turi prasmAi?? literatAi??ra, menas, mokslas ar pats gyvenimas. AmA?inas klausimas apie gyvenimo prasmAi?? neturi prasmAi??s. Tai gali mus slAi??gti, ir prieA?ingai ai??i??Ai?? mes galime suvokti, kad esame laisvi, nesame kaA?kokios kosminAi??s maA?inos, dieviA?kojo Ai??kio dalys. O savo veiklos prasmAi?? galime susirasti patys, tai priklauso tik nuo mAi??sA? paA?iA?. Ir, A?inoma, nuo mAi??sA? artimA?jA?, nuo kitA? A?moniA?, amA?ininkA?, dar ir tA?, kuriA? jau nebAi??ra tarp mAi??sA?.

IA? rusA? kalbos vertAi?? ARVYDAS VALIONIS